1ebfded5-b351-42d7-a684-cd7ff0eda1cd · Klaipėdos apygardos teismas

c.b.Pranešėja AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                    Civilinė byla Nr. 2A-1017-460/2013Teisėjas  Valdas AlÅ¡ka                                                                 (Proceso Nr. 2-25-3-01063-2012-7)            Procesinio sprendimo kategorija(S) 44.5.2.4; 73.2.6.1; 121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. birželio 18 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-42-474-2013 pagal ieÅ¡kovės „BTA Insurance Company“ SE ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autovesta“, trečiasis asmuo UADBB „HOKENA“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka bei uždarosios akcinės bendrovės „Autovesta“ (apeliantės) apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovė 2012-09-05 kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, atsakovei pateikus prieÅ¡taravimus, 2012-10-15 pateikė ieÅ¡kinį, juo praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 4 474,82 Lt skolos, 134 Lt žyminio mokesčio, 6 procentų metinių procesinių palÅ«kanų.

Nurodo, kad 2011-10-21 Lenkijos Respublikoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė – automobilis FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės valdytojas, vairavęs automobilį DAF TE 105 XF, (duomenys neskelbtini), yra pripažintas eismo įvykio kaltininku. Automobilio DAF TE 105 XF, valst. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje „BTA Insurance Company“ SE filiale Lietuvoje. Dėl Å¡io įvykio ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 8 949,63 Lt draudimo iÅ¡mokÄ .

Pagal draudimo sutartį, draudėja UAB „Autovesta“ nurodė, kad apdrausta transporto priemonė vykdys tik vietinius pervežimus ir iÅ¡ Lietuvos Respublikos neiÅ¡vyks. Transporto priemonės iÅ¡vykimas iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos, iÅ¡ anksto nepranešęs draudikui ir nesumokėjus papildomos draudimo įmokos, turėjo įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei, galimų nuostolių dydžiui bei vertinama kaip klaidinančios informacijos pateikimas, sudarant draudimo sutartį. Vadovaujantis 2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 122 62.1 ir 62.2. punktais, „draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iki 50 procentų iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos, jeigu sudarant draudimo sutartį, draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbiÄ informacijÄ apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtakÄ Ä¯vykio atsitikimo tikimybei ir Å¡io įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai) arba nesuteikė atsakingam draudikui jo praÅ¡omos teisingos informacijos“ ir „draudikas turi teisę reikalauti iki 50 procentų iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos,-jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko sutartyje nustatyta tvarka“.

Atsakovas prievolę privalo įvykdyti vadovaujantis CK 6.105 str. Atsakovė nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad 2011-10-03 buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta automobilio DAF TE 105 XF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo sutarties liudijime nurodyta, kad Å¡is liudijimas suteikia draudimo apsaugÄ Europos SÄ jungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse bei Å veicarijoje.

Manė, kad transporto priemonės eksploatavimas bet kurioje ES Å¡alyje, negali bÅ«ti laikomas draudimo rizikos padidėjimu ir draudikas neturi teisės reikalauti draudėjo sumokėti papildomÄ Ä¯mokÄ , jeigu transporto priemonė eksploatuojama bet kurioje ES Å¡alyje. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 10 str. 1 d. nustatyta, kad įprastinė draudimo sutartis suteikia tokiÄ draudimo apsaugÄ , kokios reikalauja tos ES valstybės narės teisės aktai.

Å io įstatymo 6 str. 4 d. nustatyta, kad įprastinė draudimo sutartis sudaroma, kai transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir ji nėra susieta su transporto priemonės naudojimo teritorija ir nėra įpareigojimo transporto priemonę naudoti tik jos registracijos vietoje. Ä® šį įstatymÄ yra perkeltos Europos parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatos, susijusios su transporto priemonių privalomuoju draudimu, kurios privalomos visoms bendrijos narėms. Pagal Å¡io įstatymo nuostatas draudikui yra neleidžiama pakeisti įstatymo imperatyvių nuostatų ar jas siaurinti.

Pagal CK reikalavimus, draudžiama sutartimi pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimÄ ir taikymÄ . Å iuo atveju draudėja pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ sudaryti įprastinę sutartį, kuri buvo sudaryta pagal standartines sÄ lygas, užtikrinančias, kad Å¡ia sutartimi bus suteikta apsauga visose ES valstybėse. Mano, kad sumokėjus bent vienÄ draudimo įmokÄ , draudimo apsauga yra suteikta be jokių iÅ¡lygų. Å io įstatymo 22 str. yra numatyti visi atvejai, kai galima subrogacija.

Å is sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir ieÅ¡kovė savo reikalavimuose nesiremia nei vienu iÅ¡ Å¡ių atvejų ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas neturi pagrindo reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka. IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinį grindžia Vyriausybės nutarimu, kuris reguliuoja žalos atlygino santykius, atsiradusius Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ä®vykis įvyko Lenkijos Respublikoje, todėl Å¡io nutarimo nuostatos negali bÅ«ti taikomos. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-02-19 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino; nusprendė priteisti iÅ¡ UAB „Autovesta“ 4 474,82 Lt skolos, 183,60 Lt, iÅ¡ viso 4 658,42 Lt ieÅ¡kovei „BTA Insurance Company“ SE“; priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Autovesta“ 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo 4 474,82 Lt sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012-09-05 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo ieÅ¡kovei „BTA Insurance Company“ SE.

Nurodė, jog kadangi atsakovė eksploatavo transporto priemonę už Lietuvos ribų, nepranešė draudikui apie aplinkybes, kurios akivaizdžiai turi įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui, jos eksploatavimo metu Lenkijos Respublikoje įvyko įvykis, kurio metu buvo padaryta žala turtui, bei, kad draudikas iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , todėl ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė iÅ¡mokėtų iki 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos. Esant Å¡ioms aplinkybėms iÅ¡ atsakovės priteisė 4 474,82 Lt iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos.Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundÄ .

Juo praÅ¡o panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-02-1+ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, jog negalimas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimas, jog draudikas draudimo sutartimi gali prisiimti siauresnę draudimo rizikÄ , t. y. apdrausti tik nuo pavojaus, gresiančio draudimo objektui, eksploatuojant transporto priemonę Lietuvos Respublikos teritorijoje. Mano, jog draudikui neleidžiama pakeisti imperatyvių Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų ar siaurinti įprastine privalomojo draudimo sutartimi suteikiamas draudimo apsaugos.

Teigia, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad atsakovė bÅ«tų netinkamai ar nerÅ«pestingai vykdžiusi bent vienÄ iÅ¡ draudimo sutartyje numatytų tiek sutartinių, tiek ikisutartinių prievolių. Pažymi, kad ieÅ¡kovė nesiremia nė viena iÅ¡ įstatyme nustatytų aplinkybių, kurios sÄ lygotų regreso teisės atsiradimÄ civilinės atsakomybės draudimo atveju, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neturi teisinio pagrindo reikalauti iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimo regreso tvarka.

IeÅ¡kovė teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Juo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, jog kadangi atsakovė eksploatavo transporto priemonę už Lietuvos ribų, nepranešė draudikui apie aplinkybes, kurios akivaizdžiai turi įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui, jos eksploatavimo metu Lenkijoje įvyko įvykis, kurio metu buvo padaryta žala turtui, bei, kad draudikas iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , todėl ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų iki 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos.

Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Å¡alys 2011-10-03 sudarė draudimo sutartį, kurios galiojimo laikas buvo nustatytas nuo 2011-10-14 iki 2012-10-13 (b. l. 9).

Pagal Å¡iÄ sutartį draudikas apdraudė draudėjui priklausančios transporto priemonės krovininio automobilio DAF TE 105 XF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Å ios sutarties 12 punkte buvo numatyta keletÄ iÅ¡lygų: apdraustoji transporto priemonė bus naudojama tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, transporto priemonės iÅ¡važiavimas iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos yra laikomas rizikos padidėjimu ir visais atvejais bus taikomos Å¡ios sutarties 10 punkte iÅ¡vardytos sÄ lygos dėl prievolės praneÅ¡ti apie padidėjusiÄ rizikÄ papildomos įmokos mokėjimo ir subrogacijos taikymo, transporto priemonė naudojama vietiniams pervežimams, transporto priemonė nebus naudojama pervežant padidintos rizikos krovinius.

Å ios sutarties pagrindu buvo iÅ¡duotas draudimo liudijimas Nr. AJA 40269620 (b. l. 8). Lenkijos Respublikoje 2011-10-21 įvyko eismo įvykis ir ieÅ¡kovas sumokėjo 8 949,63 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (b. l. 10, 58–60). Nagrinėjamoje byloje atsakovas (draudėjas) apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo, anot jo, nepagrįstai buvo patenkintas ieÅ¡kovės (draudiko) reikalavimas priteisti draudimo iÅ¡mokos dalį, kadangi, apeliantės įsitikinimu, draudikas draudimo sutartimi negali prisiimti siauresnės draudimo rizikos, t. y. apdrausti tik nuo pavojaus, gresiančio draudimo objektui, eksploatuojant transporto priemonę Lietuvos Respublikos teritorijoje.

CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Pažymėtina, kad atsakovė netinkamai aiÅ¡kina ginčo esmę.

Draudikas, t. y. ieÅ¡kovė, bylos nagrinėjimo metu neginčijo draudimo apsaugos galiojimo nei Lietuvos Respublikoje, nei Europos SÄ jungoje, įskaitant LenkijÄ , kurioje ir įvyko eismo įvykis. Jei ieÅ¡kovė nebÅ«tų pripažinusi apsaugos galiojimo, ji nebÅ«tų mokėjusi draudimo iÅ¡mokos ir tokia pareiga bÅ«tų kilusi tiesiogiai atsakovei. Byloje atitinkama aplinkybė nėra nustatyta.Ginčas kilo dėl to, ar tinkamai atsakovė vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl transporto priemonės eksploatavimo teritorijos.

Atsakovė sutartimi buvo įsipareigojusi eksploatuoti transporto priemonę tik Lietuvos Respublikoje, tačiau draudžiamasis įvykis įvyko Lenkijoje. Dėl įvykio aplinkybių, žalos dydžio ginčo tarp Å¡alių nėra. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų (raÅ¡ytinių, trečiojo asmens UADBB „Hokena“ paaiÅ¡kinimų) akivaizdu, kad atsakovė derėjosi dėl sutarties sÄ lygų, jai buvo žinomos draudimo sutarties 12 punkte jai nustatytos pareigos prieÅ¡ iÅ¡vykstant iÅ¡ Lietuvos Respublikos informuoti apie tai draudikÄ (ieÅ¡kovę) ir sumokėti papildomÄ draudimo įmokÄ .

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tuo pagrindu, kad dėl netinkamo (nevisiÅ¡ko) informacijos apie transporto priemonės naudojimo teritorijÄ suteikimo, ji negalėjo tinkamai įvertinti galimos nuostolių rizikos, jų dydžio. Teisinis Å¡io reikalavimo pagrindas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr.122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 62.2. punkte – draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtos žalos dalį, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai – pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui, draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Kadangi atsakovė eksploatavo transporto priemonę už Lietuvos ribų, nepranešė draudikui apie aplinkybes, kurios akivaizdžiai turi įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui, jos eksploatavimo metu Lenkijoje įvyko įvykis, kurio metu buvo padaryta žala turtui, bei, kad draudikas iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , todėl ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė iÅ¡mokėtų iki 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos.Pabrėžtina, kad draudimo veikla yra specifinė finansinė veikla, todėl atitinkamos aukščiau nurodytos nuostatos dėl galimybės draudikui reikalauti nuostolių atlyginimo regreso tvarka, esant draudėjo padarytam draudimo sutarties pažeidimui, įskaitant netinkamÄ informacijos, bÅ«tinos apskaičiuojant įmokÄ ir įvertinant rizikÄ , nepateikimas, sukelia neigiamas pasekmes draudikui ir ta prasme, kad jis negali laiku apskaičiuoti ir sudaryti jam teisės aktuose numatytų privalomų techninių atidėjinių (rezervų), kas sukelia tam tikrÄ draudiko finansinį disbalansÄ .

Taigi tais atvejais, kai draudėjas suteikia draudikui klaidingÄ informacijÄ apie transporto priemonės naudojimo teritorijÄ , kuri yra bÅ«tina galimai žalai (nuostolių dydžiui) įvertinti bei įmokai nustatyti, draudikas praranda galimybę suformuoti pakankamus techninius atidėjinius konkrečiam polisui, kas vėliau, įvykus įvykiui, sukelia draudikui papildomus nuostolius už mažesnę nei turėjo bÅ«ti įmoka ir kyla rezervo nepakankamumo problema. Tokiu bÅ«du tinkamas ir iÅ¡samus informacijos atskleidimas bei tinkamos įmokos sumokėjimas draudikui yra labai svarbus, užtikrinant sklandžiÄ draudiko finansinę veiklÄ .Aktualu pažymėti, jog draudimo sutarties sudarymo metu draudikas turi įvertinti visus draudimo rizikai įtakÄ darančius veiksnius.

IeÅ¡kovė, kaip draudimo subjektas, siekdama užtikrinti savo veiklos efektyvumÄ , numato ir apskaičiuoja ateityje dėl atsakovės veiksmų galinčius atsirasti nuostolius. Å ių nuostolių sumažinimui ieÅ¡kovė gali pareikalauti iÅ¡ atsakovės papildomų ar padidėjusių įmokų. Atsižvelgiant į tai, kad nuostolių atlyginimas nukentėjusiai Å¡aliai užsienio valstybėje gali pareikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės didesnių iÅ¡laidų, Å¡iuo atveju jei transporto priemonė bÅ«tų naudojama ne Lietuvos Respublikoje, todėl ji draudimo sutartyje numatė veiksnius, lemiančius draudimo rizikos padidėjimÄ .

Toks ieÅ¡kovės reikalavimas nelaikytinas prieÅ¡taraujančiu Lietuvos Respublikoje ir Europos SÄ jungoje galiojančioms imperatyvioms teisės normoms, todėl gali bÅ«ti numatytas draudimo sutartyse.Nors atsakovė ginčija draudiko teisę reikalauti nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka civilinės atsakomybės draudimo atveju, tačiau pažymėtina, kad CK 6.101 straipsnio 1 dalis numato bendrÄ jÄ draudėjo pareigÄ praneÅ¡ti draudikui apie rizikos padidėjimÄ , o 2 dalis nustato draudiko teisę reikalauti pakeisti draudimo sutartį, įskaitant sumokėti papildomÄ draudimo įmokÄ .

Kaip jau nurodyta aukščiau, Å¡i nuostata detalizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 62.2. punkte – draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtos žalos dalį, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai – pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui, draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, kad draudikas neturi subrogacijos teisės nagrinėjamu atveju, nesant tam įstatymuose numatytų pagrindų, atmestini kaip nepagrįsti. Pabrėžtina ir tai, kad tuo atveju, jei draudėjas (atsakovė) bÅ«tų praneÅ¡usi apie rizikos padidėjimÄ laiku, draudikas bÅ«tų galėjęs pasinaudoti jam įstatymo numatytomis teisėmis dėl papildomo įmokos sumokėjimo, taip pat, draudėjui nesutikus jos sumokėti, galimybe nutraukti sutartį ir gauti nuostolių atlyginimÄ .

Paminėtina ir tai, kad transporto priemonės iÅ¡vykimas iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos aiÅ¡kiai laikomas draudimo rizikos padidėjimu pagal tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį, todėl atsakovė turėjo pareigÄ praneÅ¡ti draudikui apie tai, kad draudikas galėtų pasinaudoti jam suteiktomis teisėmis.Visi aukščiau iÅ¡dėstyti motyvai suponuoja aiÅ¡kiÄ iÅ¡vadÄ , kad nesÄ Å¾iningi draudėjo veiksmai akivaizdžiai sukelia draudikui tiek neigiamas ir neprognozuotas finansines pasekmes, tiek užkerta keliÄ draudikui jų iÅ¡vengti.Anksčiau iÅ¡vardyti teisiniai argumentai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , joje nurodyta, kad TPVCAPDÄ® 22 straipsnio, reglamentuojančio draudiko sumokėtų sumų grÄ Å¾inimÄ , 2 dalyje nustatyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė Å¡io įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalÄ dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį iÅ¡ valdytojo.

Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių bei įrodymų visetÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, nagrinėjant bylÄ yra iÅ¡aiÅ¡kintos ir nustatytos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės, kurios yra bÅ«tinos taikant materialinės teisės normas konkrečiam ginčui reguliuoti (TPVCAPDÄ® 22 straipsnis, CK 6.987 straipsnis, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis, CPK 320 straipsnis).

Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais, n u t a r i a : Kretingos rajono apylinkės 2013 m. vasario 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                                   AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Kolegijos teisėjos                                                                                                                              Irma Čuchraj                                    Albina Pupeikienė