2022-11-16 Nr. AB-27684-3-62-3-01911-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-733-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01911-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. (V. G.) atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. (V. G.) skundą dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. liepos mėn. sprendimą Nr. PŽK-3- (toliau – ir Sprendimas), bei priteisti iš valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovas, LAVL), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir vertina viešojo administravimo subjektų veiksmų ar sprendimų teisėtumo.

Teismas iš pareiškėjo skundo ir kartu su juo pateiktų dokumentų turinio nustatė, jog pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą sieja su netinkamai suteiktomis (nesuteiktomis) sveikatos priežiūros paslaugomis (dėl gydymo paslaugų neskyrimo). Dėl to pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, kuri skundžiamu Sprendimu nusprendė, jog atlygintina žala paciento sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nebuvo padaryta, žala neatitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, ir pareiškėjo V. G. prašymo atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą netenkino.

Teismas pažymėjo, kad paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, todėl sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir minimame įstatyme įtvirtintomis specialiosiomis teisės normomis. Ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp gydymo įstaigos ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos.

Teismas, įvertinęs Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1, 3 ir 8 dalies nuostatas bei pareiškėjo skundo turinį, padarė išvadą, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos priimtu Sprendimu, dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Atsižvelgęs į pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai, todėl jį atsisakė priimti.

Teismas pareiškėjui išaiškino, kad dėl žalos, kuri kildinama iš galimai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų (neskirto reikalingo gydymo), atlyginimo bei Komisijos priimto Sprendimo jis turi teisę nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir perduoti skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad jis prašomą priteisti neturtinę žalą sieja su netinkamai suteiktomis (nesuteiktomis) sveikatos priežiūros paslaugomis, susijusiomis su pareiškėjo turimomis ligomis, patirtomis operacijomis ir kt. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamai suteikto ir visai nesuteikto gydymo, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų, jo sveikata periodiškai pablogėja, atsiranda naujų susirgimų, kas kelia neigiamas pasekmes. Pareiškėjas ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo kildina iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės neveikimo , t. y. nesudarytos galimybės gauti gydymo paslaugą.

Pareiškėjas nurodo, kad neturtinė žala, kuri pasireiškė dideliu fiziniu skausmu, dvasiniu diskomfortu, nepatogumais, emocine depresija, pažeminimu, atsirado ne dėl medikų kaltės, bet dėl LAVL gydytojų neveikimo, netinkamo paslaugų suteikimo.

Pareiškėjas nurodo, kad analogiško pobūdžio bylos (dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų) yra nagrinėjamos administraciniuose teismuose (pvz., administracinė byla Nr. 11-913-283/20210), todėl pareiškėjo skundas taip pat yra teismingas administraciniam teismui, o ne bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėjas papildomai informavo apeliacinės instancijos teismą, kad jis pateikė ieškinį bendrosios kompetencijos teismui dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19472-347/2022 atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį, konstatavęs, jog jis yra teismingas administraciniam teismui (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti dėl to, kad jis nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veika (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-7-2013). Tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-56/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-932-552/2016, 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-130-261/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-16-520/2019). Taigi, dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją.

Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, kad pareiškėjo nurodomas atsakovo neveikimas siejamas būtent su atsakovo administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka.

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis neturtinę žalą kildina iš valstybės institucijos veiksmų, pasireiškusių tuo, kad jam nebuvo suteiktos tinkamos gydymosi paslaugos, t. y. tinkama priežiūra po kojos ir rankos operacijų, taip pat tinkamas pareiškėjo turimų ligų ((duomenys neskelbtini) ir kt.) gydymas ir stebėjimas, pareiškėjas nebuvo siunčiamas pas reikiamus medicinos specialistus dėl jo turimų susirgimų ((duomenys neskelbtini)). Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog neturtinė žala jam buvo padaryta ne dėl jam netinkamai teiktos medicininės pagalbos (gydytojų veiksmų / neveikimo), bet dėl to, kad jo nenuvežė pas medicinos specialistus, kad jie suteiktų reikiamą medicininę pagalbą (LAVL administracijos neveikimas), tačiau skunde nenurodoma konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog pareiškėjas pas kitos srities medicinos specialistus nebuvo siunčiamas (vežamas) ne dėl to, kad tokio siuntimo jam neskyrė gydantis gydytojas, o dėl to, kad, gydytojui pareiškėją siunčiant konsultacijai pas kitą specialistą, jam ši paslauga nebuvo suteikta būtent dėl atsakovo veiksmų netinkamai organizuojant paslaugų teikimą ir neužtikrinant pareiškėjui būtino (t. y. esant gydančio gydytojo siuntimui) patekimo pas reikiamus specialistus. Iš skundo turinio yra akivaizdu, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra susijęs su tinkamo gydymo nesuteikimu ir negali būti laikomas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Įvertinusi pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju skundžiami neteisėti veiksmai yra susiję su galbūt nesuteiktomis ar netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokie santykiai yra civilinio pobūdžio bei nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas, susijusias su įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra bei gydymu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018).

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad analogiško pobūdžio bylos yra nagrinėjamos administracinių teismų, kaip pavyzdį nurodydamas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose nagrinėtą administracinę bylą Nr. I1-913-283/2021 (apeliacinėje instancijoje bylai suteiktas numeris – TA-402-520/2022). Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo nurodytos administracinės bylos aplinkybėmis, pažymi, jog nurodytoje byloje atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės neveikimas pasireiškė netinkamai organizuojant sveikatos priežiūros tarnybos darbą, t. y. neužtikrinant asmeniui odontologo paslaugų teikimo dėl (duomenys neskelbtini) (t. y. neturtinė žala buvo siejama su LAVL veiksmais organizuojant ir užtikrinant tinkamą medicininių paslaugų teikimą nuteistiesiems). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, teigdamas, kad jis nebuvo siunčiamas pas reikiamus specialistus, nepagrindžia, jog reikiamos medicininės paslaugos jam nebuvo suteiktos dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės atliktų veiksmų (neveikimo) administracinėje srityje (t. y. netinkamai organizuojant sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, neorganizuojant pareiškėjo pristatymo specialisto apžiūrai, kai tokia apžiūra yra paskirta gydančio gydytojo, ar neužtikrinant pareiškėjui būtinos medicininės paslaugos suteikimo dėl to, kad nėra išspręstas personalo klausimas ir kt.), tačiau netinkamas gydymo paslaugas sieja būtent su gydytojų veiksmais (kad nebuvo tinkamai prižiūrimas po operacijų, kad gydytojai tinkamai negydė jo turimų ligų, nesiuntė pas reikiamus specialistus ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad administracinėje byloje Nr. I1-913-283/2021 (apeliacinėje instancijoje bylai suteiktas numeris – TA-402-520/2022) nagrinėtas ginčas yra analogiškas šioje byloje nagrinėjamam ginčui.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas, siekdamas žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ir ši aplinkybė taip pat patvirtina, jog pareiškėjas neturtinę žalą sieja būtent su netinkamai suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Pareiškėjas ginčija Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos Sprendimą, kuriame buvo išnagrinėtas jo pareiškimas dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareiškėjui netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad ginčai, susiję su minimos komisijos sprendimais, priskiriami prie ginčų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų kokybe, ir negali būti laikomi ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-145-552/2020).

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas ir skundžiamoje nutartyje pagrįstai bei teisėtai nusprendė, kad pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje apibrėžiamą teismingų administraciniams teismams ginčų sritį ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl pagrįstai skundą priimti atsisakė ir V. G. išaiškino teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Šią nutartį naikinti ar keisti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19472-347/2022 atsisakė priimti pareiškėjo ieškinį dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, konstatavęs, jog jis yra teismingas administraciniam teismui (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams), pažymi, jog ginčai dėl teismingumo tarp teismų negalimi, todėl bendrosios kompetencijos teismas, nustatęs, kad administracinis teismas atsisakė priimti analogišką pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, bei kilus abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, turėjo kreiptis į specialią teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo klausimui išspręsti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 str. 3 d.). Teisėjų kolegija pažymi, jog ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė nekeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. G. (V. G.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė