1ebccbaa-2c8d-49e9-bd4d-7bbc935b3cfe · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr Skundas Nr. II-727-817/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04956-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B. skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G.-G. 2019 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) pakeitimo.

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus skyriaus vyresniosios specialistės A. G.-G. 2019 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad ji 2019 m. rugsėjo 28 d. 23.50 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę bÅ«dama neblaivi, kai nustatytas 0,90 promilių neblaivumo laipsnis, Å¡iais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktÄ . Jai paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 12 mėnesių.

Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kėja pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o sutrumpinti Nutarimu skirtÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ . PareiÅ¡kėja nurodė, kad ji buvo įsitikinusi, kad alkoholio kraujyje nebėra, todėl nuvyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijÄ , kurioje atliko kraujo tyrimÄ , kurio metu buvo nustatyta, kad jos kraujyje yra 0,56 promilės etilo alkoholio. PareiÅ¡kėja skunde teigia, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo patiria daug sunkumų, nes nespėdama vaiko paimti iÅ¡ (duomenys neskelbtini), turėjo mesti darbÄ . Be to, ji vežiodavo savo tėvÄ , turintį (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir kitas įstaigas, o dabar daryti to nebegali.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime į skundÄ nurodė, kad J. B. padarytas pažeidimas yra įrodytas, jai paskirta minimali piniginė bauda ir minimaliam laikotarpiui atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.

Ä® teismo posėdį neatvykus J. B. bei NutarimÄ suraÅ¡iusios institucijos atstovui (apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai) bei gavus J. B. praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, J. B. skundas iÅ¡nagrinėtas J. B. bei NutarimÄ suraÅ¡iusios institucijos atstovui nedalyvaujant raÅ¡ytinio proceso tvarka (ANK 639 straipsnis, 630 straipsnio 2 dalis).

Skundas netenkintinas

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivÅ«s (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudÄ vairuotojams nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių.

Nagrinėjamu atveju teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad J. B. 2019 m. rugsėjo 28 d. 23.50 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę bÅ«dama neblaivi, kai nustatytas 0,90 promilių neblaivumo laipsnis, Å¡iais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktÄ . Jai Nutarimu už šį nusižengimÄ buvo paskirta minimali piniginė nuobauda ir minimaliam laikotarpiui atimta teisė vairuoti transporto priemones.

PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad po neblaivumo nustatymo nuvyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijÄ , atliko kraujo tyrimÄ , kurio metu buvo nustatyta, kad jos kraujyje yra 0,56 promilės etilo alkoholio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiÅ«ros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Lietuvos saugios laivybos administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratÅ«ros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandÄ po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiÅ«ros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiÅ«ra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , praÅ¡ydamas atlikti medicininę apžiÅ«rÄ jo lėšomis. Å ioje situacijoje J. B. tokia teise pasinaudojo. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 29 d. 00.49 val. paimtame J. B. kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 0,56 promilės etilo alkoholio. Teismo vertinimu, toks specialisto iÅ¡vadoje nustatytas J. B. neblaivumas tik patvirtina, kad ji vairavo automobilį bÅ«dama neblaivi ir praėjus net valandai po policijos pareigÅ«nų atlikto neblaivumo patikrinimo vis dar buvo neblaivi ir negalėjo vairuoti transporto priemonės. Taigi pareiÅ¡kėjos pateiktas įrodymas nepaneigia jo atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

J. B. praÅ¡o sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ .

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimÄ , skirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės Å¡velninimo ar jų neskyrimo priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar Å¡velnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai Å¡velninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad tokių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje nėra. Vairuotojas, valdydamas padidinto pavojaus Å¡altinį, privalo elgtis atsakingai ir tinkamai įvertinti savo bÅ«klę vairavimo metu. Å iuo atveju pareiÅ¡kėja vairavo transporto priemonę bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio - jai nustatytas 0,90 promilių neblaivumas. Tokio pobÅ«džio nusižengimas kelia realiÄ grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, todėl vien tik simbolinės ar piniginės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina, kad skiriant nuobaudÄ , įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesÄ , siekiant užtikrinti saugų eismÄ ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus.

Skunde pareiÅ¡kėja praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad ji dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo patiria daug sunkumų, nespėdama paimti vaiko iÅ¡ (duomenys neskelbtini), turėjo mesti darbÄ , be to negali vežioti (duomenys neskelbtini) turintį tėvÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) ir kitas įstaigas. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėja teismui nepateikė jokių Å¡ias jos nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be to Å¡ios aplinkybės nėra iÅ¡skirtinės ir pakankamos, kad bÅ«tų galima svarstyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytÄ galimybę taikyti Å¡velnesnę negu įstatyme numatytÄ administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę arba jų iÅ¡vis neskirti. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms vykdyti, asmeniniams savo bei Å¡eimos narių interesams užtikrinti, pats turi bÅ«ti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti Å¡ios specialiosios teisės netekimÄ , taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo Å¡eimos nariams bei kitiems eismo dalyviams. Juolab kad aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vaikui, tėvui vežioti buvo žinoma nusižengimo padarymo metu, tačiau tai nesulaikė J. B. nuo Å¡io nusižengimo padarymo.

Pastebėtina, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonės, kurios skiriamos administracinį nusižengimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. BÅ«tent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobÅ«džio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipti pažeidėjo ir visuomenės dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumÄ ir padėti suvokti atsakomybės neiÅ¡vengiamumÄ .

Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu J. B. paskirta teisinga – minimali nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobÅ«dį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę. Teismo vertinimu, paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti skundžiamÄ nutarimÄ nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G.-G. 2019 m. spalio 21 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistÄ ir J. B. skundo netenkinti.

Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė