2025-04-09 Nr. AB-6203-3-61-3-03925-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-360-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03925-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo W. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo W. B. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas W. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT ) 2024 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 24S160472, kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 12 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 12 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-13530-362/2023 nuspręsta tenkinti pareiškėjo W. B. skundą iš dalies: panaikinti VSAT 2024 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 24S160472 dalį, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 12 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, atmesti kitą pareiškėjo skundo dalį kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 5 d. elektroniniu paštu pateikė teismui apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas buvo paduotas su trūkumais, todėl teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas ištaisyti juos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 31 d. elektroniniu paštu pateikė teismui patikslintą apeliacinį skundą. Kadangi patikslintu apeliaciniu skundu pareiškėjas neištaisė 2024 m. gruodžio 10 d. nutartyje nurodytų trūkumų – pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kuris nėra tinkamai pasirašytas, elektroniniu paštu, nesuformulavo konkretaus reikalavimo, nepateikė įrodymų, kad už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, teismo 2025 m. sausio 2 d. nutartimi apeliacinis skundas ir patikslintas apeliacinis skundas laikyti nepaduotais.

2025 m. sausio 9 d. elektroniniu paštu gautas W. B. prašymas „pratęsti dokumentų įteikimo terminą“ bei pateiktas žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas.

Teismo 2025 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjui išaiškinta, kad administracinė byla Nr. I2-13530-362/2024 yra baigta bei grąžintas 2024 m. gruodžio 31 d. sumokėtas žyminis mokestis.

Pareiškėjas 2025 m. sausio 21 d. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimo. Šiame apeliaciniame skunde pareiškėjas prašė atnaujinti terminą paduoti skundą, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – leisti iki 2025 m. vasario 28 d. pateikti prašymą Migracijos departamentui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šeimos pagrindu, panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo skundas buvo atmestas, ir priimti kitą sprendimą – panaikinti VSAT 2024 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 24S160472.

Pareiškėjas grindė prašymą atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą tuo, kad, gavęs skundžiamą teismo sprendimą, pradėjo ieškoti teisininkų, kurie suteiktų teisinę pagalbą. 2025 m. sausio 17 d. buvo pasirašyta teisinių paslaugų sutartis. Pareiškėjas yra ne lietuvis ir nemoka lietuvių kalbos, todėl jis nesuprato nei skundžiamo teismo sprendimo turinio, nei jo apskundimo tvarkos.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjo W. B. prašymo ir neatnaujino termino paduoti apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimo, atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, grąžino W. B. 2025 m. sausio 20 d. sumokėtą žyminį mokestį – 11,25 Eur.

Teismas nustatė, kad Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas (pareiškėjo apeliaciniame skunde įvardijamas nutartimi) priimtas 2024 m. lapkričio 21 d. Sprendime aiškiai nurodyta, kad jis per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus, nurodyta speciali įstatymo norma, reglamentuojanti tokį terminą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas galėjo būti paduotas iki 2024 m. gruodžio 5 d., todėl pareiškėjas, 2025 m. sausio 21 d. pateikęs apeliacinį skundą, praleido terminą paduoti apeliacinį skundą.

Teismas vertino kritiškai pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas nesuprato teismo sprendimo apskundimo tvarkos ir termino, kadangi pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą pirmą kartą būtent 2024 m. gruodžio 5 d., t. y. nepraleidęs nurodyto termino. Tai, jog pareiškėjas, negalėdamas tinkamai ištaisyti apeliacinio skundo trūkumus, sudarė teisinių paslaugų sutartį tik 2025 m. sausio 17 d., yra tik nuo paties pareiškėjo valios, jo pasirinkto elgesio modelio priklausanti aplinkybė. Teismas vertino, kad šiuo atveju termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, nepriklaususiomis nuo pareiškėjo valios. Teismas konstatavo, kad nurodytos termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pateikti apeliacinį skundą laiku.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas darė išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju nenustatyta svarbių priežasčių, kurios ABTĮ 132 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą paduoti apeliacinį skundą. Pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą netenkintas, atsisakytina priimti apeliacinį skundą. Kadangi pareiškėjas sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį, nutarta grąžinti jį pareiškėjui.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį ir atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad jis praleido terminą, kadangi teismas neįvykdė savo pareigos informuoti pareiškėją apie teismo sprendimą ir jo turinį jam suprantama kalba. Teismas neužtikrino, kad skundžiamas sprendimas būtų pateiktas pareiškėjui išverstas į jam suprantamą kalbą, todėl tokiu būdu apribojo jo teisę į teismą, teisę teikti apeliacinį skundą. Dėl nurodytų priežasčių terminas paduoti apeliacinį skundą turi būti atnaujintas ir apeliacinis skundas priimtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti apeliacinį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 132 straipsnio 2 dalį, praleidus terminą paduoti apeliacinį skundą, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, gali atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-13530-362/2024 priimtas 2024 m. lapkričio 21 d. Sprendime aiškiai nurodyta, kad jis per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus, nurodyta speciali įstatymo norma, reglamentuojanti tokį terminą. Taigi apeliacinis skundas galėjo būti paduotas iki 2024 m. gruodžio 5 d., todėl pareiškėjas, 2025 m. sausio 21 d. pateikęs apeliacinį skundą, praleido terminą paduoti apeliacinį skundą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir pareiškėjas neginčija, kad jis praleido terminą apskųsti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimą. Pareiškėjas motyvuoja prašymą atnaujinti praleistą terminą paduoti apeliacinį skundą tuo, kad jis nesuprato nei skundžiamo teismo sprendimo turinio, nei jo apskundimo tvarkos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013; kt.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019 ir kt.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, negebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, kalbos nemokėjimas ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo gali įgyvendinti savo teises per atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme ir atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą ir atsisakė priimti jį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo W. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis