2020-01-21 Nr. AB-1465-3-61-3-00384-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-148-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00384-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo / pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Maxima LT“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2018 m. sausio 31 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-131/17 (toliau – ir Nutarimas) arba sumažinti šiuo nutarimu skirtą baudą iki minimalaus dydžio – 289 Eur.

2. Pareiškėjo įsitikinimu, susidariusioje situacijoje turėtų būti atsižvelgiama į jo tikruosius ketinimus, t. y. jis neturėjo jokio tikslo ar siekio vykdyti prekės – alaus „Valentins Weissbier“ (toliau – ir Prekė) – akciją ar skelbti šios Prekės kainos sumažinimą. Bendrovė ėmėsi ir toliau imasi visų nuo jos priklausančių priemonių (organizacinių, techninių, mokomųjų ir pan.), siekdama užtikrinti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 28 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų reikalavimų laikymąsi, o nustatytas pažeidimas – Bendrovės valdomoje parduotuvėje, esančioje Mindaugo g. 11, Vilniuje, 2017 m. rugsėjo 29 d. vykdyta alaus „Valentins Weissbier“ akcija – įvyko išimtinai dėl Bendrovės darbuotojo klaidos, kainolapį atspausdinant ant netinkamo akcinio šablono lapo. Tai, kad pareiškėjas neturėjo ketinimo, neorganizavo ir nevykdė Prekės akcijos, patvirtina šios aplinkybės: pirma, Bendrovė valdomoms parduotuvėms / prekybos centrams nėra davusi nurodymo dėl Prekės kainos pateikimo su akcijos ženklu; antra, nebuvo nustatyti identiški ar analogiški pažeidimai kitose Bendrovės valdomose parduotuvėse; trečia, 2017 m. rugsėjo 29 d. kasos kvite Nr. 254/54, patvirtinančiame Prekės įsigijimą, nėra duomenų apie Prekės akciją ar jai taikomą nuolaidą, kainos sumažinimą. Pareiškėjo nuomone, šios aplinkybės sudaro pagrindą neskirti jam ekonominės sankcijos – 1 000 Eur baudos.

3. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo elgesys, kai jis tyrimo metu bendradarbiavo su atsakovu, siekė padėti išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes, gailėjosi dėl pažeidimo, yra deklaratyvus. Pareiškėjas teigė ėmęsis visų jam prieinamų priemonių – atliko vidinį patikrinimą (2017 m. spalio 12 d. tikrinimo metu nustatyta, kad Prekės kaina pateikta ant įprasto balto kainolapio), įvykdė kainolapių formavimo programos ir sistemos patikrinimo, profilaktinius darbus (tikrinimo metu jokios techninės ar sisteminės klaidos nenustatytos), papildomai perspėjo ir pakartotinai išaiškino atsakingiems parduotuvės darbuotojams apie pareigą laikytis Įstatymo 28 straipsnyje įtvirtintų draudimų ir jų pažeidimo pasekmes. Pareiškėjas pateikė atsakovui visą prašomą informaciją ir išsamius paaiškinimus. Tvirtino, kad atsakovo pareiškėjui bendru el. paštu maxima@maxima.lt siųstas 2017 m. spalio 24 d. prašymas pateikti 2017 m. rugsėjo 29 d. vaizdo įrašą nebuvo įvykdytas, kadangi Bendrovės darbuotojas šio prašymo per klaidą nepersiuntė pažeidimą administruojančiam asmeniui, o Nutarimo gavimo dieną (2018 m. sausio 2 d.) jau buvo suėjęs vaizdo įrašų saugojimo terminas, – pareiškėjas teigė apgailestaujantis dėl šių aplinkybių ir nevengęs pateikti tyrimui reikšmingą medžiagą, ėmęsis atitinkamų priemonių siekiant išvengti tokių klaidų ateityje. Pareiškėjo vertinimu, jo veiksmai tyrimo metu sudaro pakankamą pagrindą panaikinti jam skirtą baudą arba sumažinti jos dydį.

4. Pareiškėjo įsitikinimu, padarytas pažeidimas gali būti pripažintas mažareikšmiu ir mažai pavojingu. Šis pažeidimas nėra toks pavojingas kaip kiti Departamento 2016 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. T1-401 „Dėl mažareikšmiškumo taikymo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimų srityje ir kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) nurodyti mažareikšmiai pažeidimai. Pažeidimas truko itin trumpą laiką ir buvo pašalintas pačios parduotuvės iniciatyva. Pažeidimas nebuvo didelio masto (įvyko tik vienoje parduotuvėje ir tik vienos prekės atžvilgiu), nepadarė jokios realios žalos valstybei ir visuomenei. Pareiškėjas pažymi, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą, jis nėra sisteminis ir įvyko išimtinai dėl darbuotojo neapsižiūrėjimo ir atsitiktinės klaidos. Pažeidimu nepadaryta žala trečiųjų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, valstybei ar valstybės finansų sistemai, o susidariusi situacija nekėlė realios grėsmės visuomenei ir žmonių sveikatai. Bendrovė pripažino padarytą pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi, ėmėsi veiksmų siekiant išvengti tokio pobūdžio pažeidimų ateityje.

5. Pareiškėjas teigė, kad ekonominės sankcijos netaikymas, atsižvelgiant į ginčo aplinkybes, labiau atitiktų proporcingumo ir kitus bendruosius teisės principus. Šiuo atveju nenustatytos pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, bet yra lengvinančių aplinkybių (pažeidimą nutraukė pati parduotuvė savo iniciatyva nedelsiant po to, kai apie jį sužinojo; Bendrovė nekliudė tyrimui, neslėpė pažeidimų, ėmėsi prevencinių priemonių; dėl pažeidimo neatsirado reali žala ar nuostoliai). Be to, atsakovo atliktų veiksmų visuma visiškai užtikrino tiek Įstatymų leidėjo tikslų, tiek teismų praktikoje akcentuojamos teisės subjekto, pažeidusio imperatyvius įstatymo reikalavimus, individualios prevencijos įgyvendinimą pareiškėjo atžvilgiu, todėl papildomas ekonominės sankcijos taikymas nėra būtinas.

6. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovo nuomone, skundas grindžiamas subjektyviu aplinkybių vertinimu, pareiškėjas nepaneigė konstatuoto pažeidimo sudėties ir iš esmės pripažino tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Pareiškėjui inkriminuotų pažeidimų sudėtis yra formali, todėl taikant atsakomybę pakanka nustatyti faktines pažeidimo padarymo aplinkybes, o pareiškėjo teiginiai, jog konstatuotas pažeidimas yra vienkartinio pobūdžio, padarytas dėl žmogiškos klaidos, nėra reikšmingi. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nesiėmė efektyvių priemonių užtikrinti Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų reikalavimų laikymąsi, nepaisant to, kad, kaip licencijos turėtojas, pareiškėjas turi elgtis ypač atsakingai. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, jog jis 2017 m. spalio 26 d. raštu pareiškėjui nurodė iki 2017 m. lapkričio 10 d. pateikti ginčo parduotuvės 2017 m. rugsėjo 29 d. nuo 18 val. iki 20 val. vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotus vaizdo įrašus, kuriuose matyti Prekės išdėstymo vieta, tačiau pareiškėjas nepateikė vaizdo įrašo ir neinformavo apie objektyvias to priežastis, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis gailisi dėl pažeidimo, bendradarbiavo pateikdamas visą turimą informaciją, neslėpė padaryto pažeidimo, yra deklaratyvūs, skundo argumentai apie darbuotojo kaltę vertintini tik kaip pareiškėjo gynybinė pozicija. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad konstatuotas pažeidimas laikytinas mažareikšmiu ir mažai pavojingu, nes tokio pobūdžio pažeidimas neminimas Įsakyme. Atsakovo įsitikinimu, Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų reikalavimų pažeidimai susiję su vienu iš pagrindinių Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomų gėrių – žmogaus sveikata, tokie pažeidimai turi tiesioginę įtaką žmogaus pasirinkimui įsigyti alkoholinį gėrimą ir jį vartoti, o visuotinai žinoma, kad alkoholio vartojimas kenkia žmogaus sveikatai. Atsakovas pažymėjo, kad jis tyrimo metu nenustatė nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl nėra priežasčių jį naikinti.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Maxima LT“ skundą.

9. Teismas nustatė, kad Departamentas ginčijamu 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. ATK3-131/17 skyrė pareiškėjui 1 000 Eur baudą už Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų reikalavimų pažeidimą. Pažeidimas konstatuotas nustačius, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje, esančioje Mindaugo g. 11, Vilnius, pirkėjų salėje ant padėklo buvo išstatytos alaus „Valentins Weissbier“ (alk. 5,3 proc. tūrio, 0,5 l. skardinėse) pakuotės. Prie alaus pakuočių buvo demonstruojama alaus kainų etiketė, kurioje pateikta: geltoname fone raudonos spalvos simbolis ir užrašas – rodyklė žemyn „Akcija“, juodos spalvos užrašas „Alus VALENTINS WEISSBIER 5,3 proc.“, žemiau raudoname fone užrašas juoda spalva – „0,59 Eur“. 2017 m. rugsėjo 29 d. šioje parduotuvėje pagal kasos kvitą Nr. 254/54#00017032 22 val. 49 min. buvo nupirktos 4 skardinės minėto alaus po 0,59 Eur (iš viso už 2,36 Eur). Pareiškėjo pateiktais duomenims, Prekės pardavimo kaina 2017 m. rugsėjo 1–27 d. laikotarpiu buvo 0,75 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2017 m. spalio 10 d. – 0,59 Eur, t. y. Prekės kainų etiketės su užrašu „Akcija“ ir išskirtinai raudoname fone pateikimo metu Prekės pardavimo kaina faktiškai buvo sumažinta nuo 0,75 Eur iki 0,59 Eur. Departamento teigimu, pareiškėjas, pateikdamas Prekės kainos etiketėje užrašą „Akcija“ bei Prekės etiketę išskirtinai raudonos spalvos fone, informavo vartotojus apie organizuojamą akciją, kuria skatinama įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus, t. y. įsigyti alų, taip pat tokiu būdu paskelbė apie alaus pardavimo kainos sumažinimą.

10. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, jog Įsakyme nenumatyta, kad Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų pažeidimai laikytini mažareikšmiais ir mažai pavojingais. Taigi, pareiškėjo padarytas pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu ir Departamentas pagrįstai nutarė skirti pareiškėjui sankciją – baudą, o pareiškėjo reikalavimas ją panaikinti atmestinas.

11. Teismas akcentavo, kad pareiškėjui skirtos baudos dydis – 1 000 Eur – yra mažesnis už pagal Įstatymo 34 straipsnio 5 dalį apskaičiuotą vidurkį, nors Departamentas nenustatė nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Dėl pareiškėjo pozicijos, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, jog jis bendradarbiavo su atsakovu, pateikė visą reikiamą informaciją, teismas pastebėjo, kad pareiškėjas nepateikė atsakovui prašyto vaizdo įrašo, t. y. ginčo parduotuvėje 2017 m. rugsėjo 29 d. nuo 18 val. iki 20 val. vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotų vaizdo įrašų, kuriuose matoma alaus „Valentins Wessbier“ išdėstymo vieta (praėjime ant palečių). Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad vaizdo įrašas atsakovui nebuvo pateiktas dėl darbuotojo klaidos, o šiuo metu padaryto vaizdo įrašo nebėra dėl suėjusio vaizdo įrašo saugojimo termino. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo paaiškinęs Departamentui priežastis, dėl kurių nepateikė ir nebegali pateikti minėto vaizdo įrašo, todėl atsakovas pagrįstai pareiškėjo bendradarbiavimo atliekant pažeidimo tyrimą nepripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Teismas nenustatė pagrindo papildomai mažinti pareiškėjui skirtos baudos dydį.

12. Teismas priėjo prie išvados, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo pareiškėjui paskirta sankcija adekvati padarytam pažeidimui, todėl skundas atmestinas.

III. 13. Pareiškėjas UAB „Maxima LT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo skundo reikalavimus.

14. Pareiškėjas, iš esmės remdamasis skunde išdėstytais argumentais apie savo tikruosius ketinimus ir atliktus veiksmus, tvirtina, jog jo nubaudimas prieštarauja bendriesiems teisės principams, kadangi Bendrovės nubaudimas išimtinai dėl darbuotojo žmogiškojo suklydimo reikštų teisingumo principo paneigimą, sankcijos netaikymas labiau atitiktų proporcingumo principą. Pareiškėjas pakartotinai tvirtina, kad konstatuotas pažeidimas gali būti pripažintas mažareikšmiu, nepaisant to, jog jis neįvardytas Įsakyme, ir yra įsitikinęs, kad teismas turi diskrecijos teisę išeiti už poįstatyminio akto, kuriuo nustatytas galbūt neteisingas teisinis reguliavimas, ribų. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad šiuo atveju nėra jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pakartoja, kad vaizdo įrašas nebuvo pateiktas dėl žmogiškosios klaidos, už kurią pareiškėjas atsiprašė.

15. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovas pastebi, kad pareiškėjas neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, apeliacinį skundą iš esmės grindžia skunde išdėstytais argumentais. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą pateiktus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui skirtos sankcijos už vykdytą alkoholinių gėrimų akciją (kainos sumažinimą) teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, nepakankamai išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir nepagrįstai nepasisakė dėl kelių svarbių pareiškėjo argumentų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad konstatuotas Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų pažeidimas negali būti pripažintas mažareikšmiu ir nėra pagrindo mažinti pareiškėjui skirtos baudos dydį arba išvis jos neskirti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus, mano, kad ekonominės sankcijos jam skyrimas nesuderinamas su bendraisiais teisės principais, ir nepritaria teismo bei atsakovo išvadai, jog šiuo atveju neegzistavo jokios atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

21. Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal Alkoholio kontrolės įstatymą ir kitus įstatymus bei teisės aktus yra taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, o toks ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, inter alia (be kita ko, įskaitant) tai, kad didmeninė bei mažmeninė prekyba alkoholio produktais yra licencijuojama veikla, taip pat tai, kad už šio ypatingo valstybinio reglamentavimo režimo pažeidimus gali ir turi būti nustatytos sankcijos, yra pagrįstas, konstituciškai pateisinamas dalykas dėl inter alia visiems žinomų neigiamų padarinių, kuriuos žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas (2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Šie neigiami padariniai (be kita ko, tai, kad dėl nekontroliuojamo ar nepakankamai kontroliuojamo alkoholio produktų pardavimo gyventojams vis daugėja socialinės patologijos reiškinių) buvo ne kartą konstatuoti Konstitucinio Teismo aktuose, pavyzdžiui, jo 1997 m. vasario 13 d., 1998 m. liepos 9 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimuose.

22. Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus (1 str. 1 d.). Įgyvendindamas nurodytus Įstatymo tikslus, įstatymų leidėjas Įstatymo 28 straipsnyje nustatė su alkoholiniais gėrimais susijusius draudimus, tarp jų – organizuoti žaidimus, akcijas, konkursus ar loterijas, kurie skatintų įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus (1 d. 4 p.), bei skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą (1 d. 7 p.). Ginčui aktualūs draudimai įsigaliojo 2016 m. lapkričio 1 d. (Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 IV skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo ir 28 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 str.).

23. Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktuose įtvirtinti draudimai savo esme yra susiję su kitais šiame straipsnyje įtvirtintais draudimais, pavyzdžiui, draudimu visuomenės informavimo priemonėse išspausdintų ar kitokiais būdais išplatintų kuponų savininkams taikyti fiksuotas nuolaidas alkoholiniams gėrimams arba laikyti šiuos kuponus kitokiomis dalinio arba viso mokėjimo priemonėmis (1 d. 2 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2526/2012, spręsdamas dėl konstatuoto draudimo taikyti fiksuotas nuolaidas visuomenės informavimo priemonėse išspausdintų kuponų savininkams pažeidimo pagrįstumo, yra pabrėžęs, kad vienas iš veiksnių, skatinančių alkoholinių gėrimų vartojimą, yra galimybė jo įsigyti pigiau, su nuolaida. Pastarojoje nutartyje teismas pažymėjo, kad Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto draudimo pažeidimui konstatuoti ir Įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje numatytos ekonominės sankcijos taikymui pakanka fakto, jog pareiškėjas, pateikus leidinyje išspausdintą kuponą, alkoholiniam gėrimui pritaikė fiksuotą nuolaidą. Būtent fiksuotos nuolaidos pritaikymas ir yra pareiškėjo kaltės požymis, subjektyviosios teisės pažeidimo pusės elementas. Kaltės klausimas šiuo atveju nėra siejamas su pareiškėjo įtaka, veiksmais, kad kuponai būtų išspausdinti leidinyje, ar jų (įtakos, veiksmų) nebuvimu, nes šie veiksmai nepatenka į Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto ribojimo ir jo pažeidimo sudėtį ir nėra šio ginčo objektas. Apeliaciniame skunde pateikiami argumentai tiek dėl pareiškėjo negalėjimo minėto leidinio laikyti visuomenės informavimo priemone, tiek dėl susiklosčiusios praktikos, tiek dėl informacijos trūkumo užsakymo metu, taip pat argumentai dėl pareiškėjo iniciatyvos kuponų išspausdinimui nebuvimo, šiuo atveju nėra reikšmingi, nes Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto ribojimo pažeidimo konstatavimui pakanka fiksuotos nuolaidos pritaikymo fakto, nepriklausomai nuo to, kieno iniciatyva ir kokiomis sąlygomis kuponai patenka į visuomenės informavimo priemonę. Tačiau į nurodytus argumentus, taip pat į kitas pažeidimo aplinkybes, pažeidimo mąstą, formą, atsižvelgiama individualizuojant už pažeidimą taikytiną bausmę.

24. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Taigi, teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą). Pažymėtina ir tai, kad teismo precedentu būtina vadovautis tik tokioje byloje, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Precedentinę reikšmę turi tie sprendimai, kuriuose sprendžiamas ginčas ne dėl faktų, o dėl teisės, privalomą galią turi tik tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kuri buvo priimta remiantis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ir lėmė teismo sprendimą, t. y. privalomą galią turi ne abstrakti teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė sprendime, bet tokia, kuri priimta pagal faktines aplinkybes ir kurias teismas laikė esminėmis priimant sprendimą ankstesnėje byloje. Privalomą galią teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė vėlesnėje byloje turi tik tada, jeigu ankstesnės ir vėlesnės bylos faktinės aplinkybės sutampa. Be to, netgi nustačius, kad ankstesnės ir vėlesnės bylos aplinkybės yra iš esmės panašios, ne visi teisės normos išaiškinimai yra privalomi, o tik tie, kurie buvo pagrindas teismui priimti atitinkamą sprendimą. Kiti teismo motyvai ir pasisakymai dėl teisės nėra privalomi sprendžiant vėlesnę analogišką bylą, tačiau gali būti laikomi teisės taikymo ir aiškinimo šaltiniu, t. y. teisės normos prasmę padedančių atskleisti teisės taikymo ir aiškinimo metodu arba kaip pagalbinė medžiaga teisėjams įgyvendinti samprotavimo pagal analogiją principą ar nustatant teismo sprendimo ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija).

25. Nagrinėjamu atveju Departamento Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos skyriaus vyriausioji specialistė, 2017 m. rugsėjo 29 d. lankydamasi Bendrovės valdomoje parduotuvėje, esančioje Mindaugo g. 11, Vilniuje, pastebėjo, kad pirkėjų salėje ant padėklo buvo išstatytos alaus „Valentins Weissbier“ (alk. 5,3 proc. tūrio, 0,5 l skardinėse) pakuotės, prie alaus pakuočių demonstruojama kainų etiketė: geltoname fone raudonos spalvos simbolis ir užrašas – rodyklė žemyn „AKCIJA“, juodos spalvos užrašas „Alus VALENTINS WEISSBIER 5,3 proc.“, žemiau raudoname fone užrašas juoda spalva – „0,59 Eur“. Departamento tarnautoja įsigijo 4 vienetus (skardines) alaus „Valentins Weissbier“, už kuriuos sumokėjo po 0,59 Eur. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktos kasos kvito, padėklų su alumi bei kainų etiketės nuotraukos, kurių autentiškumo pareiškėjas neginčija (b. l. 12–19). Byloje taip pat nebuvo ginčo, kad alaus „Valentins Weissbier“ pardavimo kaina 2017 m. rugsėjo 1–27 d. laikotarpiu buvo 0,75 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2017 m. spalio 10 d. – 0,59 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad kasos kvite nebuvo aiškiai išskirta, jog 0,59 Eur kaina taikoma su nuolaida, nepaneigia padaryto pažeidimo fakto, kadangi prie Prekės buvo nedviprasmiškas, ryškus pranešimas apie kainos sumažinimą, jį įvardijant „akcija“, o įsigyjant Prekę faktiškai buvo sumokėta mažesnė kaina nei ši Prekė kainavo prieš dvi dienas (primintina, kad, pagal Įstatymo 28 str. 1 d. 7 p., pažeidimu laikomas pats paskelbimas apie alkoholinių gėrimų kainos sumažinimą, o specialių sąlygų nustatymas prekei įsigyti už sumažintą kainą (akcija, konkursas ar pan.) siejamas su Įstatymo 28 str. 1 d. 4 p. nustatytu draudimu). Taigi, buvo padarytas akivaizdus Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktuose įtvirtintų draudimų pažeidimas, t. y. kaip nurodyta Nutarime, Bendrovė tiesiogiai paskelbė apie organizuojamą akciją, tuo akivaizdžiai skatindama įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus.

26. Dėl pareiškėjo pabrėžiamų teiginių, kad jis neturėjo jokio ketinimo vykdyti Prekės akciją ar skelbti šios Prekės kainos sumažinimą, o nustatytas pažeidimas įvyko išimtinai dėl Bendrovės darbuotojo klaidos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1906-822/2019). Alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Įstatymo reikalavimai. Tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-500-525/2017, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1151-415/2019). Atsižvelgiant į šiuos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, taip pat į nutarties 23 punkte apžvelgtus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A525-2526/2012 motyvus, kurie šiuo atveju laikytini teisės taikymo ir aiškinimo šaltiniu, konstatuotina, jog tokie pareiškėjo teiginiai savaime nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo nepripažinti padaryto Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų nuostatų pažeidimo bei netaikyti jam Įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje numatytos sankcijos.

27. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teiginių, kad jo padarytas pažeidimas mažareikšmis ir mažai pavojingas, pagrįstumo, pagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 369 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodoma, jog teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai nurodomi priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens, kolegialios priežiūrą atliekančio subjekto institucijos arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose teisės aktuose, bei Departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. T1-401 „Dėl mažareikšmiškumo taikymo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimų srityje ir kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“, kuriame nurodoma, kad, esant nurodytiems atvejams, mažareikšmiais gali būti pripažinti tam tikrų Įstatymo 17 straipsnio nuostatų bei 29 straipsnio 5 dalies pažeidimai, t. y. Įstatymo 28 straipsnyje įtvirtintų draudimų pažeidimai Įsakymo nuostatų prasme negali būti pripažinti mažareikšmiais.

28. Pareiškėjo nuomone, jo atžvilgiu konstatuotas pažeidimas gali būti pripažintas mažareikšmiu nepaisant to, kad jis nėra tiesiogiai įvardytas Įsakyme, kadangi Įsakyme mažareikšmiams priskiriami labiau pavojingi teisės pažeidimai, pavyzdžiui, Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimai, pasireiškiantys ūkio subjekto veiksmais, kai ūkio subjektas gamina, parduoda ar importuoja alkoholio produktus, neįrašytus į licencijas, taigi, pareiškėjo teigimu, galbūt nesaugius vartotojų sveikatai ir / arba neleistinus gamybai, pardavimui, vartojimui. Įsakymo 1.1.1.1. papunktyje nurodoma, jog pažeidimai, kurie gali būti laikomi mažareikšmiais, yra Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto pažeidimai tais atvejais, kai ūkio subjektas, turintis mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licenciją, įsigijo, laikė, gabeno ir pardavė neįrašytus į turimą mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licenciją alkoholinius gėrimus. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Įsakymo 1.1.1.1. papunktį ir Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą analizuojant sistemiškai, matyti, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja Įsakymo 1.1.1.1. papunkčio nuostatas, kaip sudarančias prielaidas mažareikšmiu pripažinti pažeidimą, kai ūkio subjektas gamina alkoholio produktus, neįrašytus į licenciją, arba parduoda, importuoja alkoholio produktus, nesaugius vartotojų sveikatai ir / arba neleistinus gamybai, pardavimui, vartojimui. Išanalizavus Įsakymo nuostatas, teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl šio norminio teisės akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams.

29. Vertinant pareiškėjui skirtą ekonominę sankciją pažymėtina, jog teisinėje valstybėje negali būti nepaisoma bendrojo teisės principo, kad niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. ir 2008 m. kovo 15 d. nutarimus). Tačiau konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimus).

30. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo konstatuotas akivaizdus dviejų imperatyvių Įstatymo 28 straipsnyje įtvirtintų draudimų pažeidimas, pareiškėjas neginčijo atsakovo nustatytų šio pažeidimo aplinkybių. Padarytas pažeidimas neabejotinai nesuderinamas su tikslu, kurio siekiant buvo nustatyti Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktuose nurodyti draudimai, – mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2015 m. kovo 25 d. posėdžio protokolą Nr. 111-P-8). Pareiškėjo teiginiai, jog pažeidimas truko itin trumpą laiką, dėl jo nekilo reali grėsmė visuomenei, žmonių sveikatai, nepadaryta jokia žalia trečiųjų asmenų teisėms, teisėtiems interesams ir pan., grindžiami tik subjektyviu jo įsitikinimu. Aplinkybė, kad pažeidimas, pareiškėjo tvirtinimu, padarytas pirmą kartą, nelaikytina pagrindu tokį pažeidimą pripažinti mažareikšmiu, kadangi pažeidimo pakartotinumas yra pažeidimą kvalifikuojantis (sankcijos taikymo prasme) požymis. Taigi, sankcijos skyrimas už konstatuotą pažeidimą nelaikytinas pažeidžiančiu teisingumo ir kitus bendruosius teisės principus.

31. Pagal Įstatymo 34 straipsnio 7 dalį, konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime.

32. Įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje inter alia nurodyta, jog už šio Įstatymo 28 straipsnio reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai baudžiami nuo 289 Eur iki 2 896 Eur bauda, taigi, galimos skirti baudos vidurkis – 1 592,50 Eur. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas, nors ir nenustatė pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, skyrė jam mažesnio dydžio nei vidurkis baudą – 1 000 Eur. Toks atsakovo sprendimas Nutarime nėra paaiškintas.

33. Pagal Įstatymo 34 straipsnio 8 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.

34. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju buvo nepagrįstai nenustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pažeidimą nutraukė pati parduotuvė savo iniciatyva nedelsiant po to, kai apie jį sužinojo; Bendrovė nekliudė tyrimui, neslėpė pažeidimų, ėmėsi prevencinių priemonių; dėl pažeidimo neatsirado reali žala ar nuostoliai; Bendrovė teikė atsakovui visą prašomą informaciją ir išsamius paaiškinimus. Departamentas Nutarime atmetė pareiškėjo teiginius, jog jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, bendradarbiavo teikdamas visą turimą informaciją, kaip pagrindą pripažinti atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovė neįvykdė nurodymo iki 2017 m. lapkričio 10 d. pateikti Departamentui ginčo parduotuvės 2017 m. rugsėjo 29 d. nuo 18 val. iki 20 val. vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotus vaizdo įrašus, kuriuose matyti Prekės išdėstymo vieta, taip pat neinformavo apie objektyvias jo nepateikimo priežastis, kadangi vengė pateikti toje tyrimo stadijoje reikšmingą informaciją, dar nežinodama apie Departamento turimas nuotraukas.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė tokiai Departamento pozicijai ir nekonstatavo pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismui pateikė tokius pačius argumentus kaip ir skunde, o dėl Departamento nurodymo pateikti vaizdo įrašus neįvykdymo gynėsi ta pačia pozicija kaip ir dėl pagrindinio pažeidimo – įvyko neįvardyto darbuotojo žmogiškoji klaida. Pastebėtina, kad šiuo atveju dėl viešojo administravimo subjekto nurodymo savalaikio neįvykdymo pažeidimo tyrimui reikšmingi įrodymai buvo prarasti – vaizdo įrašas sunaikintas suėjus vaizdo įrašų saugojimo terminui (3 mėnesiams).

Pareiškėjas tvirtina, kad pati ginčo parduotuvė nutraukė pažeidimą ir tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (atsakovui ir teismui pateikta, pareiškėjo teigimu, 2017 m. spalio 12 d. ginčo parduotuvėje daryta nuotrauka, kurioje matyti Prekės kainolapis: baltame fone, be žodžio „Akcija“, kaina – 0,59 Eur, b. l. 22), tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokia pareiškėjo nuomone, nes, pirma, pareiškėjui nepateikus visų prašomų duomenų, sudarytos kliūtys nustatyti reikšmingas pažeidimo aplinkybes, pavyzdžiui, pažeidimo trukmę (neaišku, ar Įstatymo 28 str. 1 d. 4 p. ir 7 p. pažeidimas nutrauktas iki gaunant Departamento 2017 m. spalio 12 d. pranešimą apie užfiksuotą numanomą pažeidimą, b. l. 65, 66), akcija susidomėjusių asmenų skaičių; antra, Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų pažeidimo atžvilgiu, apie alkoholinio gėrimo kainos sumažinimą iki 0,59 Eur buvo akivaizdžiai paskelbta ne vėliau nei 2017 m. rugsėjo 29 d., ir nors pareiškėjas pateikė informaciją, jog alaus „Valentins Weissbier“ pardavimo kaina laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2017 m. spalio 10 d. buvo 0,59 Eur, iš jo pateiktos 2017 m. spalio 12 d. darytos nuotraukos matyti, kad tokia kaina išliko ir vėliau, taigi nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas užkirto kelią žalingoms šio pažeidimo pasekmėms – paskatai įsigyti alkoholinius gėrimus.

Pareiškėjo tvirtinimas, kad dėl pažeidimo neatsirado jokia reali žala, nėra pagrįstas jokiais konkrečiais duomenimis ar įrodymais, pavyzdžiui, duomenimis, kad ginčui reikšmingu laikotarpiu alaus „Valentins Weissbier“ pardavimai nepadidėjo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra pagrindo dar labiau mažinti pareiškėjui skirtos baudos dydį.

35. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, tačiau teisėjų kolegija sutinka su priimtu galutiniu sprendimu, o konstatuoti teismo sprendimo motyvacijos trūkumai nėra esminiai ir yra ištaisomi šia nutartimi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė