1ebb5def-2cc7-46bc-8aab-0bca2aa0dc0a · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Ričardas Gilys             Baudžiamoji byla Nr. 1A – 125 – 491/2015             Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00116-2014Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.8.10.5.; 1.1.8.11.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 11 d.  Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas), ArtÅ«ro Ridiko ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant JÅ«ratei Buitvydienei,  dalyvaujant :prokurorei Daliai Styrienei, nuteistajam S. J., gynėjui advokatui Arnoldui Å ukaičiui,  teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro M.

J. apeliacinį skundÄ dėl 2015 m. vasario 5 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo S. J. nuteistas :- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;- pagal BK 245 str. – areÅ¡tu 40 parų. Pagal BK 63 str. 1, 4 d., jam paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams 20 dienų. Pagal BK 145 str. 1 d. S. J. iÅ¡teisintas.IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ kolegijaN U S T A T Ė :S. J. nuteistas už tai, kad :- 2014-03-06 apie 17 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 5,03 promilių girtumas), (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), savo motinos A.

J. namuose, kuriuose jis kartu gyvena, miegamajame kambaryje motinai gulint lovoje 4 kartus spyrė jai į kojų padus, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ ;- žinodamas, jog ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi 2014-03-07 jam paskirti įpareigojimai laikinai, iki bylos nagrinėjimo pabaigos, iÅ¡sikelti iÅ¡ savo gyvenamos vietos (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r., ir nesiartinti prie smurtÄ patyrusio asmens – motinos A.

J., neieÅ¡koti ryÅ¡ių su ja ir su ja nebendrauti, Å¡ių įpareigojimų nevykdė, t.y. 2014-08-13 naktį buvo ir nakvojo savo motinos namuose. S. J. buvo iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo tuo, kad 2014-03-06 apie 17 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 5,03 promilių girtumas), (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), savo motinos A. J. namuose, kuriuose jis kartu gyvena, miegamajame kambaryje grasino jÄ nužudyti. Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o:- apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria S. J. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo pagal BK 145 str. 1 d. panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį, nuosprendį : pripažinti S. J. kaltu pagal BK 145 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 10 mėnesių; - vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., pagal BK 145 str. 1 d. paskirtÄ bausmę, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, apėmimo bÅ«du subendrinti su pagal BK 140 str. 2 d. paskirta bausme ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 10 mėnesių.

Å iÄ bausmę vadovaujantis BK 65 str., 63 str. 1, 4 d, dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su pagal BK 245 str. paskirta bausme ir paskirti jam subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 10 mėnesių 20 dienų; - vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 10 mėnesių 20 dienų, dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su 2014-03-14 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 metams 3 mėnesiams.Skunde prokuroras nurodo, jog iÅ¡teisindamas S. J. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 145 str. 1 d., apylinkės teismas konstatavo, jog kaltinime dėl Å¡ios veikos nuteistajam nebuvo nurodyta aplinkybė „jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas“ ir vien tik dėl to pripažino, jog kaltinimas yra nekonkretus, tuo buvo pažeista kaltinamojo teisė apsiginti, kas tapo jo iÅ¡teisinimo pagrindu.

Tačiau įstatyme tokio iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindo nėra, o iÅ¡teisinamasis nuosprendis priimamas tuomet, jei kaltinamasis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Tokiu bÅ«du apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl S. J. iÅ¡teisinimo negali bÅ«ti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Mano, jog teismo nurodytos aplinkybės dėl nepakankamai aiÅ¡kaus kaltinimo yra sietinos su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 str. 2 d. ir 254 str. 3 d. nuostatose įtvirtina teismo teise perduoti bylÄ prokurorui, jei nustatomi kaltinamojo akto trÅ«kumai.

Å iuo atveju teismas nei bylos parengimo nagrinėti teisme metu, nei teisminio nagrinėjimo metu tokių trÅ«kumų nenustatė ir bylos prokurorui neperdavė. Todėl, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas, prokuroro nuomone, padarė esminį BPK pažeidimÄ .Skunde teigiama, kad aplinkybės „jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas“, nenurodymas pagal formuojamÄ kasacinės ir apeliacinės instancijos teismų praktikÄ negali bÅ«ti laikomas esminiu trÅ«kumu, leidžiančiu teigti, jog suraÅ¡ytas BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas (kasacinė byla Nr. 2K-480/2012, 2014-10-20 Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje 1S-861-491/2014, Å iaulių apygardos teismo 2013-07-03 nutartis byloje 1S-796-354/2013 ir kt.).

Teisminio nagrinėjimo metu apylinkės teismas tyrė visus įrodymus ir jų visumos pakanka konstatuoti jog S. J. padarė ne tik nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d. ir 245 str., tačiau ir BK 145 str. 1 d. nurodytÄ nusikaltimÄ . Tiek pats kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji parodė, jog jai buvo grasinama, nukentėjusioji buvo iÅ¡sigandusi, bėgo iÅ¡ namų Å¡aukdama „žmonės gelbėkit mane užmuš“, liudytojai K. P., D. P. ir M. P. parodė, kad nukentėjusioji A. J. atėjo pas juos iÅ¡sigandusi, jiems sakė, jog jai sÅ«nus grasino, naudojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ .

Tai, kad S. J. nusikalstami veiksmai – fizinio smurto naudojimas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ir grasinimas nužudyti buvo atlikti vienu metu, t.y. kaltinamasis grasino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ , naudodamas prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ ir tai, kad S. J. yra priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių dėl jo tyčinių nusikalstamų veikų padarymo prieÅ¡ tÄ pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ , o visos nusikalstamos veikos yra susijusios su smurto (fizinio ir psichologinio) naudojimu, akivaizdžiai rodo, jog S. J. grasinimas nužudyti savo motinÄ A.

J. buvo realūs, t.y. buvo pakankamas pagrindas manyti jog jis gali būti įvykdytas, juo labiau kad aptariamų nusikalstamų veikų padarymo metu S. J. nustatytas sunkus (5,03 promilių girtumas) girtumo laipsnis. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai netaikė BK 63 str. 9 d., ir 2015-02-05 nuosprendžiu paskirtų bausmių nebendrino su 2014-03-14 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 145 str. 1 d. paskirta bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, kurios vykdymas pagal BK 75 str. buvo atidėtas 1 metams.

Teismui apie minėtÄ nuosprendį buvo žinoma, nes 2014-11-27 posėdžio metu buvo nuosprendžio kopija buvo prijungta prie bylos. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ patenkinti. Nuteistasis S. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies – subendrinti prokuroro praÅ¡omas bausmes. Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Apeliaciniu skundu prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iÅ¡teisinti S. J. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 145 str. 1 d., iÅ¡teisinimo motyvų, praÅ¡o Å¡ioje dalyje priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, o taip pat subendrinti skundžiamu ir 2014-03-14 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiais S. J. paskirtas bausmes.

Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis BPK 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikosKaip matyti iÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, teismas S. J. pagal BK 145 str. 1 d. iÅ¡teisino dėl to, kad S. J. suformuluotame kaltinime nebuvo nurodyta aplinkybė „jog buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas“. Teismas vertino, kad tokiu bÅ«du S. J. pareikÅ¡tas kaltinimas dėl grasinimo nužudyti nėra konkretus ir todėl esmingai pažeidė S. J. teisę į gynybÄ .

Tai prokuroro nuomone yra esminis BPK pažeidimas, nes tokio iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindo baudžiamojo proceso įstatymas nenumato. Su tuo kolegija iÅ¡ dalies sutinka. BK 145 str. 1 d. numatyta, jog tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Akivaizdu, jog vienas iÅ¡ Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties elementų yra pakankamo pagrindo manyti, jog grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, buvimas.

Aptariamu atveju Å¡i aplinkybė S. J. pareikÅ¡tame kaltinime iÅ¡ties nurodyta nebuvo. Tačiau tai negali bÅ«ti laikoma pagrindu, leidžiančiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Pagal BPK 303 str. 5 d. teismas priima iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jeigu:

1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

2) neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡teisindamas S. J. pagal BK 145 str. 1 d., nenustatė nė vieno iÅ¡ pastarųjų iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindų, todėl akivaizdu, jog teismas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį priėmė nesivadovaudamas BPK 303 str. 5 d. nuostatoms. PrieÅ¡ingai nei nustatė apylinkės teismas, kaltinime pagal BK 145 str. 1 d. nenurodžius aplinkybės „jog buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas“, kaip savaime suprantama negalima pripažinti, jog iÅ¡ tiesų esmingai pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybÄ , t.y. jo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, ir efektyviai nuo tokio kaltinimo gintis.

Pažymėtina, kad tai yra subjektinė žmogaus teisė, kur visų pirma siejama su paties kaltininko suvokimu jam pareikÅ¡to kaltinimo, t.y. visų pirma pats įtariamasis (kaltinamasis) turi aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti savo pozicijÄ , kad kaltinimas jam netikslus, nekonkretus, nesuprantamas, ir pan. Nesant to, pats teismas neturėtų imtis aktyvaus vaidmens ir už kaltininkÄ pats neturėtų vertinti kaltinimo pagrįstumo. Kita vertus, Å¡ioje byloje aiÅ¡kiai matyti, jog S. J. puikiai suvokė jam pareikÅ¡tus įtarimÄ bei kaltinimÄ , davė apie juos parodymus (37, 40, 46 – 47, 51 – 52, 119 b. l.), ikiteisminio tyrimo metu atsisakė gynėjo, nors teisė jį turėti jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta (38, 39, 42, 43, 48, 49, 84 b. l.).

Negana to, S. J. 2014-03-14 to paties teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu už analogiÅ¡ko, t. y. BK 145 str. 1 d., numatyto nusikaltimo padarymÄ (130 – 105 b. l.). IÅ¡ bylos matyti, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjant byla pirmosios instancijos teisme S. J. nereiÅ¡kė jokių pastabų dėl jam suformuluoto kaltinimo, savo paraÅ¡u paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ protokole patvirtino, kad yra susipažinęs su byla (83 b. l.), o pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo procesinės teisės (119 b. l.).

Pagaliau, aptariamos aplinkybės nenurodymas kaltinime teismui nebuvo kliÅ«tis gautÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti teisiamajam posėdžiui (93 b. l.) bei jÄ iÅ¡nagrinėti. IÅ¡ to akivaizdu, kad S. J. procesinės teisės Å¡iuo atveju dėl to tikrai nebuvo nei esmingai pažeistos, nei apribotos. Pažymėtina, kad BK 145 str. 1 d. dispozicijoje nurodyta aplinkybė „jog buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas“, turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta faktiniais duomenimis.

BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantis teismas, nustatęs jog tokių duomenų tikrai yra, pats gali pripažinti egzistuojant Å¡iÄ aplinkybę ir spręsti klausimÄ dėl kaltininko baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei tvirtina prokuroras, byloje esantys duomenys nėra pakankami S. J. kaltei padarius šį nusikaltimÄ . pagrįsti. BK 145 str. 1 d. numatyta tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai.

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, jog grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji A. J. iÅ¡ties nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu tvirtino, kad įvykio dienÄ sÅ«nus S. J. ne tik jai spyrė, tačiau ir grasino nužudyti, o tokius jos parodymus patvirtina netiesioginių įvykio liudytojų K. P., M. P. ir D. P. parodymai. Nukentėjusioji A. J. pripažino, jog įvykio metu tarp jos ir grįžusio neblaivaus sÅ«naus kilo konfliktas, o ji, sÅ«nui pradėjus smurtauti ir grasinti, pabėgo iÅ¡ namų pas kaimynus P.. Pastarieji irgi tvirtino, kad įvykio vakarÄ pas juos atėjusi nukentėjusioji A.

J. pasakojo, kad sÅ«nus jai grasino užmuÅ¡ti, prieÅ¡ jÄ smurtavo, dėl ko ji Å¡aukė „gelbėkit“. Å iÄ aplinkybę pripažįsta ir pats S. J.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad įvykio vakarÄ tarp nukentėjusiosios ir jos sÅ«naus kilo konfliktas, kurio metu jis prieÅ¡ motinÄ Ä—mė naudoti fizinį smurtÄ . Pats S. J. pripažino, kad galėjęs mamai pasakyti kokius nemandagius ar grasinančius žodžius. Tačiau jis kategoriÅ¡kai neigė ketinęs nužudyti ar sužaloti motinÄ (40 b. l.), o po konflikto jÄ sekė tik norėdamas pažiÅ«rėti, kur ji eina (37, 51 – 52 b. l.).

Tai rodo, kad tarp S. J. ir jo motinos buvo kilusi konfliktinė situacija, o S. J. išsakė nemandagius ir grasinančius žodžius. Tačiau vien tokių grasinamų žodžių išsakymas automatiškai nerodo, kad buvo padaryta BK 145 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika. Matyti, kad apklausiama pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji A. J., nors ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, tačiau nurodė ir tai, jog sūnus jai nieko nepadarė, įvykio metu ji išsigando dėl to, kad pastarasis sukvailiojo ir parėkavo.

Kartu ji parodė, kad sÅ«nui atleido, jis „susitvarkė, jo labai prasta sveikata, o kalėjimas nė vieno žmogaus nepataisė“ (119 – 120 b. l.). IÅ¡ byloje esančių S. J. priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių matyti, kad jis yra sistemingai teisiamas dėl to, kad bÅ«damas neblaivus konfliktuoja su mama, prieÅ¡ jÄ smurtauja. Aptariamo įvykio metu jis taip pat buvo neblaivus. Neabejotina, kad tarp nukentėjusiosios ir S. J. periodiÅ¡kai kyla konfliktai, kurių metu neblaivus S. J. smurtauja prieÅ¡ savo motinÄ ir galimai iÅ¡sako įvairius nemandagius žodžius, tačiau niekada nėra ėmęsis realių veiksmų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima vienareikÅ¡miai tvirtinti, jog jis realiai ketina realizuoti savo grasinimÄ nužudyti.

Konfliktuojantys proceso dalyviai dažnai iÅ¡sako vieni kitiems itin nemalonius ir grėsmingus žodžius, bet tai nereiÅ¡kia, jog Å¡ie grėsmingi ketinimai bus įvykdyti ir jų reikia bijoti. Aptariamu atveju S. J. atlikti smurtiniai veiksmai – keletas spyrių į kojų padus, po ko nukentėjusioji pati nuėjo pas netoliese esančius giminaičius, leidžia spręsti, kad įvykio metu S. J. pavartotas smurtas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nekėlė jai tokios grėsmės, kad iÅ¡ties bÅ«tų pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas buvo realus ir jo iÅ¡ties reikėjo bijoti.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartų įrodymų visumÄ , S. J. bei jo motinos tarpusavio santykius, inkriminuojamos BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Å¡iuo konkrečiu atveju negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog įvykio metu nukentėjusiajai iÅ¡ties buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl S. J. ketinimų ir kad pastarasis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusiÄ jÄ A. J.. PrieÅ¡ingai, iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad įvykio metu nukentėjusioji iÅ¡ savo namų išėjo siekdama iÅ¡vengti kilusio konflikto, tačiau ne todėl, jog realiai manė, kad sÅ«naus grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti.

Tokiu bÅ«du, kolegija pripažįsta, kad iÅ¡ esmės S. J. pagal BK 145 str. 1 d. iÅ¡teisintas pagrįstai, tačiau netinkamai nurodant iÅ¡teisinimo pagrindÄ . Dėl to teismo nuosprendis keičiamas tikslinant šį pagrindÄ tikslinant, t.y. pripažįstant, jog S. J. dėl kaltinimo pagal BK 145 str. 1 d. iÅ¡teisinamas, jam nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 328 str. 4 p.). Dėl bausmių subendrinimoProkuroras taip pat praÅ¡o subendrinti 2014-03-14 ir 2015-02-05 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiais S. J. paskirtas bausmes, kadangi teismas to nepadarė.

Toks prokuroro reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas, dėl ko skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje taip pat keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir paskirtos neteisingos bausmės (BPK 328 str. 1, 2 p.).Matyti, kad 2014-03-14 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu S. J. buvo nuteistas pagal BK 145 str. 1 d. galutine bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Pagal BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., šios bausmės vykdymas jam atidėtas 1 metams, įpareigojant S. J. pradėti dirbti (arba užsiregistruoti darbo biržoje) ir per vienerius metu sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Å is apylinkės teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs, nusikalstamÄ veikÄ jis padarė 2013-09-03. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu S. J. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 245 str. – areÅ¡tu 40 parų. Nusikalstamos veikos padarytos 2014-03-06 ir 2014-08-13. Akivaizdu, jog S. J. pirmiau aptartais nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo bÅ«ti subendrintos, nes priimdamas skundžiamÄ nuosprendį teismas žinojo apie 2014-03-14 teismo nuosprendį (jo kopija yra baudžiamojoje byloje).

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis BK 140 str. 2 d. numatytÄ nusikaltimÄ padarė iki priimant pirmÄ jį, t.y. 2014-03-14 teismo nuosprendį, o BK 245 str. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ jau po Å¡io nuosprendžio, bausmės pagal BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 1 d. bendrinamos pagal BK 63 str. 4 ir 9 d. prie griežtesnės iÅ¡ paskirtų bausmių pridedant dalį Å¡velnesnės. Ä® subendrintos bausmės, paskirtos už BK 145 str. 1 d. ir BK 140 str. 2 d. numatytus nusikaltimus, laikÄ Ä¯skaitytinas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikainajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013-09-03 iki 2013-10-03 bei nuo 2014-03-06 iki 2014-03-08.

Å i bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 3 d. nuostatomis, bendrinama su bausme pagal BK 245 str., nes Å¡iÄ veikÄ jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu S. J. valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ teikęs gynėjas advokatas A. Å ukaitis pateikė pažymÄ , kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos yra 42,39 Eur, bei prašė jas priteisti. Å is praÅ¡ymas netenkinamas. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo atveju procesas pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose iÅ¡ esmės skiriasi. O bÅ«tent, pagal BPK 322 str. 1 d. nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiÅ¡kianti, kad valstybė garantuoja nuteistajam ar iÅ¡teisintajam gynėjÄ apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, Å¡ie proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme neturi teisės ir galimybės atsisakyti gynėjo.

Kolegijos vertinimu tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡laidos už antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ jų negali bÅ«ti priteisiamos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 326 str. 2 d. 2 p., kolegija N U S P R E N D Ė:2015 m. vasario 5 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti : Pripažinti, jog S. J. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 145 str. 1 d. yra iÅ¡teisintas kaip nepadaręs Å¡ios nusikalstamos veikos (BPK 303 str. 5 d. 1 p.); Panaikinti S. J. pagal BK 140 str. 2 d. ir 245 str. skirtų bausmių subendrinimÄ ir bausmes jam subendrinti iÅ¡ naujo :

Pagal BK 63 str. 4, 9 d., iÅ¡ dalies sudedant subendrinus jam bausmes, skirtas 2014-03-14 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 str. 1 d. ir 2015-02-05 to paties teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., skirti jam subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 metams. Pagal BK 64 str. 3 d., Å¡iÄ bausmę iÅ¡ dalies sudedant subendrinti su 2015-02-05 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 245 str. jam skirta bausme, ir paskirti jam galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 metams 20 dienų.Ä® laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti S. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2013-09-03 iki 2013-10-03 bei nuo 2014-03-06 iki 2014-03-08.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Kolegijos pirmininkas             Valdas Meidus Teisėjai              ArtÅ«ras Ridikas              Evaldas Vanagas