Legislator Case Law & Legislation
1eb999c2-2da7-4c86-b409-ea3c7935aed0 AI generated

1eb999c2-2da7-4c86-b409-ea3c7935aed0 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 1eb999c2-2da7-4c86-b409-ea3c7935aed0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

  Administracine byla Nr. I-711-554/2010. Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00931-2010-9.            rašytinio proceso tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo V.

Legislator headnote

AI generated

1eb999c2-2da7-4c86-b409-ea3c7935aed0 · Kauno apygardos administracinis teismas:   Administracine byla Nr. I-711-554/2010. Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00931-2010-9.            rašytinio proceso tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracine byla Nr

  Administracine byla Nr. I-711-554/2010. Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00931-2010-9.

                                                                                            Â

       Procesinio sprendimo kategorija 16.5

, 74.                                                                                         Â

 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. bir˛elio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisejas Algis Markevicius,

           sekretoriaujant Vaidai Martuseviciutei,

           nedalyvaujant pareiškejui V. J.,

           pareiškejo igalioto atstovo - Vilkaviškio rajono vidaus reikalu sistemos darbuotoju profesines sajungos igaliotam atstovui,

           atsakovu - Marijampoles apskrities vyriausiojo policijos komisariato igaliotam atstovui, Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes igaliotam atstovui,

           treciojo suinteresuoto asmens - Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos igaliotam atstovui,

           rašytinio proceso tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo V.

J. skunda del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo ir n u s t a t e:

Pareiškejas kreipesi i teisma, prašydamas priteisti iš atsakovu neišmoketa darbo u˛mokescio dali 1731,30 Lt (b. l. 1-4).

Pareiškejas skunde nurode, kad dirba Marijampoles apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistiniu tyrimu skyriaus specialisto pareigose. Del Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyto ribojimo pareiškejai buvo išmoketas ne visas priklausantis darbo u˛mokestis. Mineti ribojimai buvo taikyti neteisetai, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai.

Atsakovai - Marijampoles apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atsiliepimais i skunda teismo praše pareiškejo skunda atmesti kaip nepagrista.

Atsakovai atsiliepimuose i skunda (b.l. 19-21, 25-26) nurode, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 str. 2

d. nustatyta, kad priedu ir priemoku suma negali viršyti 70 proc. pareigines algos. Istatymas ar kitas teises aktas laikomas teisetu ir privalo buti taikomas tol, kol nera konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai, todel atsakovas veike taip, kaip privalejo veikti pagal tuo metu galiojusius teises aktus. Nusprendus skunda patenkinti, atstovai praše sprendimo vykdyma atideti vieneriems metams. Prašo taip pat taikyti 3 metu senaties termina.

Administracines bylos proceso dalyviai i teismo posedi neatvyko, apie teismo posed˛io laika ir vieta pranešta tinkamai, byla nagrinetina jiems nedalyvaujant (ABTI 78 str.).

Pareiškejo skundas tenkintinas iš dalies.   Â

Pareiškejas yra statutinis valstybes tarnautojas ir jo reikalavimai kildinami iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Atsakovo parengtose pa˛ymose nurodyta, jog u˛ 2007 metus pareiškejui buvo neišmoketa 63,93 Lt, u˛ 2008 metus – 1667,37 Lt priemoku ir priedu dalis, viršijanti 70 procentu pareigines algos (b. l. 5-8).

Valstybes tarnautojams atitinkamo dyd˛io darbo u˛mokestis buvo nustatytas Valstybes tarnybos istatymo (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams šio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be išlygu taikomos šio Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo u˛mokesti, nuostatos.

Istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Šiame kontekste pa˛ymetina, kad valstybes tarnautoju darbo apmokejimo tvarka, be jokiu išlygu taikoma ir statutiniams valstybes tarnautojams, kuri buvo nustatyta Valstybes tarnybos istatymo VI skyriuje „Darbo u˛mokestis“. Pareiškejui darbo u˛mokestis buvo skaiciuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas ˛mogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima u˛ darba bei konstituciniam teisines valstybes principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo u˛mokescio mokejima pareiškejui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo u˛mokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo u˛mokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku.

Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripa˛inti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo u˛mokescio „sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripa˛inimo neteiseta.

Butent iki to momento, kada teise pareikšti prašyma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo at˛vilgiu atsiradusi darbo u˛mokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio

4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, išplestines teiseju kolegijos nutartyse administracinese bylose Nr. A12-219/2004, Nr. A1-638/2005 išdestytos nuostatos, jog gincuose del darbo u˛mokescio nepriemoku priteisimo ginco šaliu teisiniai santykiai nera pasibaige, taikomos ir nagrinejamoje byloje. Taigi, pareiškejui realiai negavus pagal Valstybes tarnybos istatyma priklausanciu sumu, atsirado pagrindas ginti pa˛eistas teises teisme.

Nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareiškejui nesumoketa darbo u˛mokesti negali buti pripa˛intas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvišaliai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo u˛mokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Pareiškejas teismo prašo priteisti iš atsakovu negauta darbo u˛mokescio dali. Atsakovais byloje nurodo Marijampoles apskrities vyriausiaji policijos komisariata ir Lietuvos valstybe, atstovaujama LR Vyriausybes. Pareiškejas yra statutinis valstybes tarnautojas, todel gincas del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo yra kiles iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Nagrinejamu atveju, kaip matyti iš pareiškejo prašymo argumentacijos, keliamas gincas yra ne iš viešojo administravimo subjekto veiklos, skirtos istatymams ir kitiems teises aktams igyvendinti, neteisetumo, o iš prieštaraujancio Lietuvos Respublikos Konstitucijai istatymo (jo dalies) vykdymo. Todel tiesiogines pasekmes pareiškejui sukele butent konkrecios valstybes institucijos (darbdavio), kuris mokejo jam darbo u˛mokesti, veiksmai. Be to, administraciniu bylu teisenos istatymas administraciniu bylu teismingumo aspektu nereglamentuoja tokios teisines situacijos, kai del neišmoketo darbo u˛mokescio priteisimo reikalavimai reiškiami atsakovui Lietuvos valstybei. Todel del nurodytu prie˛asciu atsakingu subjektu del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies pareiškejui yra Marijampoles apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Tokia teisine praktika formuoja ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas (LVAT 2010-03-05 nutartis administracineje byloje pagal pareiškejo A.L. prašyma atsakovams Taurages apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybes, tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR VRM).

Pareiškejas atliko savo kaip valstybes tarnautojo pareigas, taciau jam nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo u˛mokestis. Konstatuota, kad pareiškejui priklausancios darbo u˛mokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškejas yra išsaugojes galimybe ginti šiuo nesumokejimu pa˛eistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant šia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo iš Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas del pareiškejos prašymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo u˛mokescio nemokejima pareiškejui yra išnykes. Taip pat pa˛ymetina, kad pareiškejo reikalavimui del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo Darbo kodekso 27 straipsnio

2 dalyje nustatytas treju metu senaties terminas. Pareiškejas i teisma gindamas savo pa˛eistas teises del negauto darbo u˛mokescio dalies priteisimo kreipesi 2010 m. baland˛io 12 d., todel praleido Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta treju metu senaties termina pareikšti reikalavimui del nesumoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo u˛ 2007 metu vasario menesi. Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dali ieškinio senati teismas taiko tik tuo atveju, kai ginco šalis reikalauja. Atsakovas pateiktame atsiliepime praše taikyti senaties termina. Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatuojama, jog pareiškejo prašymas del priteisimo negauto darbo u˛mokescio pagristas, taciau tenkintinas iš dalies - priteistina 1730,93 Lt neišmoketo darbo u˛mokescio suma u˛ laikotarpi nuo 2007-04-12 iki 2010-04-12, nes toks priteisimas neprieštarauja Darbo kodekso 298 straipsnio nuostatai, kad valstybes tarnautojui priklausantis darbo u˛mokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisimos ne daugiau kaip u˛ trejus metus.

Atsakovas prašo atideti teismo sprendimo vykdyma vieneriems metams. Atsi˛velgiant i tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismu praktika iš esmes analogiškose bylose butu formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltu pavojus pa˛eisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa), pa˛ymetina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009-03-09 nutartimi, priimtoje civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai ˛inomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui. Toks sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualus nagrinejamai bylai. Todel, vadovaujantis ABTI 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal šias procesines teises normas, teismas turi teise dalyvaujanciuju byloje asmenu prašymu ar savo iniciatyva, atsi˛velgdamas i turtine abieju šaliu padeti ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdyma atideti ar išdestyti), sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui.

Vadovaudamasis Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 -

87 str., 88 str. 1 p., 4 p., teismas

n u s p r e n d ˛ i a:

Pareiškejo skunda patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškejui V. J. iš atsakovo Marijampoles apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmoketa darbo u˛mokescio dali - 1730,93 Lt (viena tukstanti septynis šimtus trisdešimt litu 93 cnt.).

Skunda dalyje del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo iš Lietuvos valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes,  atmesti kaip nepagrista.

Sprendimo vykdyma atideti vieneriems metams.

Sprendimas per

14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.

Teisejas                                                                                                                   Â

Algis Markevicius                       Â