1eb64fdd-4c6b-40eb-b76d-5eb66dabb8f9 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-499-317/2019 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00332-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Ingai Mieldažytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, prokurorei Editai Sangavičiūtei, nuteistajam V.

N., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per 6 mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ bei neatlygintai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymÄ , jos nebetaikyti. AB „A“ civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir AB „A“ naudai iÅ¡ V. N. priteista 3 450,45 eurų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. N. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. gegužės 29 d. 10.31 val., bÅ«damas adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas iÅ¡ankstinį sumanymÄ sukčiauti, iÅ¡ elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini) į AB „A“ elektroninį paÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini) atsiuntė mokėjimo nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių banke“, kaip patvirtinimÄ apie UAB „S“ pavedimu į AB „A“ banko sÄ skaitÄ pervestus 3 450,44 eurus, t. y. patvirtinimÄ apie atliktÄ galutinį atsiskaitymÄ už įgyjamÄ produkcijÄ pagal UAB „S“ 2017 m. gegužės 22 d. sudarytÄ susitarimÄ su AB „A“ dėl 22 vnt. perdangos plokščių pirkimo, kurio pagrindu jau buvo sumokėtas 1 000 eurų avansas už prekes, o likusiÄ dalį UAB „S“ turėjo sumokėti iki atsiimant prekes, ir Å¡iuo neatliktu mokėjimo nurodymu tyčia suklaidino AB „A“ darbuotojÄ ir taip 2017 m. gegužės 29 d. gavo prekes ir UAB „S“ naudai įgijo AB „A“ priklausantį 4 450,45 eurų vertės svetimÄ turtÄ , padarydamas AB „A“ 3 450,45 eurų turtinę žalÄ , tokiu bÅ«du apgaule kito naudai įgijo svetimÄ turtÄ .

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. N. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2019 m. kovo 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, AB „A“ civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Teismui manant, kad yra pagrindas nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ , panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir bylÄ nutraukti. 2.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kadangi baudžiamoji atsakomybė V.

N. pritaikyta sprendžiant tarp Å¡alių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. V. N. pažymi, kad tarp UAB „S" ir AB „A" buvo sudarytas perdangos plokščių pirkimo-pardavimo sandoris. 2017 m. gegužės 22 d. AB „A" komerciniame pasiÅ«lyme buvo numatyta atsiskaitymo tvarka: „Apmokėjimas - 30% avansas, likusi dalis prieÅ¡ atsiimant gaminius". Å iuo teiginiu Å¡alys aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai susitarė, jog UAB „S" turi apmokėti daiktų kainÄ iki daiktų perdavimo jam momento.

Kadangi tai civilinis sandoris, jo aiÅ¡kinimui taikytini civilinius teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai. Civilinėje teisėje suprantama, kad piniginė prievolė yra laikoma įvykdyta, kai kreditorius faktiÅ¡kai gauna piniginės prievolės įvykdymÄ . Pavyzdžiui, pagal analogijÄ , Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.873 straipsnio 5 dalis numato, kad „jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, paskolos suma pripažįstama grÄ Å¾inta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sÄ skaitÄ banke momento." Å iuo atveju teismas visiÅ¡kai nevertino tos aplinkybės, kad mokėjimo nurodymo atsiuntimas kreditoriui AB „A" negalėjo daryti jokios įtakos Å¡alių teisėms ir pareigoms, kadangi Å¡alys buvo susitarusios, kad turi įvykti faktinis atsiskaitymas (t. y. piniginės lėšos turi bÅ«ti įskaitytos gavėjo banko sÄ skaitoje arba perduotos grynaisiais pinigais), o ne mokėjimo nurodymo atsiuntimas.

Susiklostė tokia situacija, kad AB „A" privalėjo pagal susitarimÄ laukti momento, kol įvyks faktinis atsiskaitymas (pinigai bus įskaityti į gavėjo banko sÄ skaitÄ ), tačiau to nepadarė ir laisva valia bei lengvabÅ«diÅ¡kai perdavė (iÅ¡siuntė) daiktus iki sutartos sÄ lygos įvykdymo momento. Å is faktas rodo pačio pareiÅ¡kėjo AB „A" ir jo darbuotojų nesirÅ«pinimÄ savo kaip juridinio asmens interesų užtikrinimu, atmestinu požiÅ«riu į savo prievolių vykdymÄ . Komerciniame pasiÅ«lyme buvo nustatyta, jog gamybos terminas numatytas iki 2017 m. birželio 2 d., taigi, AB „A" turėjo teisę neperduoti medžiagų (sustabdyti savo prievolės įvykdymÄ ) iki 2017 m. birželio 2 d., o negaudama atsiskaitymo už daiktus - ir iki tol, kol bus atsiskaityta (CK 6.46 straipsnio 2 dalis) arba bus nutraukta sutartis (CK 6.217 straipsnis). 2.2.

Be to, Å¡ioje byloje apskritai nebuvo analizuotos ir vertintos AB „A" galimybės savo tariamai pažeistas teises ginti taikant civilinius gynybos bÅ«dus. Å ioje byloje nėra įrodyta, kad V. N. kokius nors bÅ«du objektyviai bÅ«tų apsunkinęs sudarytos civilinės sutarties vykdymÄ , sÄ moningais neteisėtais veiksmais užkirsdamas keliÄ vykdyti sutartį ar sumenkindamas AB „A" galimybes atkurti pažeistÄ teisę civilinio proceso tvarka. AB „A" turėjo ir turi visas civilines teises kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ civilinio proceso tvarka ir taikyti pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ , pavyzdžiui, inicijuoti civilinę bylÄ dėl skolos iÅ¡ UAB „S" priteisimo, tačiau tuo bendrovė nepasinaudojo.

UAB „S" yra Viešosios įstaigos Registrų centro Juridinių asmenų registre registruotas juridinis asmuo, turintis buveinę, nėra bankrutuojantis, bankrutavęs ar likviduotas, todėl AB „A" civilinės gynybos būdai nėra suvaržyti jokia apimtimi.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis prašė apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuteistojo gynėjas nurodė palaikantis savo ginamojo apeliacinį skundÄ , prašė jį tenkinti ir V. N. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, AB „A“ civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Tuo atveju, jei teisėjų kolegija nuspręstų, kad nuteistojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių, nuteistojo gynėjas prašė skundžiamÄ nuosprendį pakeisti - V. N. neskirti įpareigojimo per 6 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kadangi nuteistasis dirba. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

4. Nuteistojo V. N. apeliacinis skundas atmetamas.

5. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis V. N. nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, praÅ¡o jį pagal BK 182 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti. Tokį praÅ¡ymÄ apeliantas motyvuoja tuo, jog tarp jo ir AB „A“ susiklostė civiliniai, o ne baudžiamieji teisiniai santykiai. Taip pat teigia, kad AB „A“, kaip civilinių teisinių santykių dalyvio, elgesys neatitiko nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijaus, o pažeistas savo teises AB „A“ galėjo ginti ir civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pripažindamas V. N. kaltu dėl sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė tinkamai. Teigti, jog, kriminalizuodamas tarp nuteistojo ir AB „A“ susiklosčiusius santykius, žemesnės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos sukčiavimo, turto pasisavinimo, iÅ¡Å¡vaistymo bylose suformuotų baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo kriterijų, nepagrįstai iÅ¡plėtė baudžiamosios atsakomybės taikymo ribas, pažeidė ultima ratio (paskutinė priemonė) principÄ , Å¡iuo atveju nėra pagrindo.

Nors V. N. inkriminuoti veiksmai atlikti civilinių teisinių santykių srityje - formaliai su civiliniu ieškovu AB „A“ sudarius komercinį sandorį, tačiau apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog nuteistojo veiksmai buvo nusikalstamo pobūdžio.

7. BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos - sukčiavimo - esmė yra tai, kad kaltininkas svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę įgyja (arba iÅ¡vengia turtinės prievolės ar jÄ panaikina) neteisėtai, apgaule. Sukčiavimas objektyviai pasireiÅ¡kia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu:

1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule;

4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule.

8. Teismų praktikoje pripažįstama, jog esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo bÅ«das. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriÅ¡kai perleidžia savo turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui, manydamas, kad Å¡is turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę ar priima sprendimÄ dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo.

Apgaulė pasireiÅ¡kia aukščiau paminėtų minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti. BK 182 straipsnio dispozicija nenumato, dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi bÅ«ti suklaidintas. Tai gali bÅ«ti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi bÅ«ti esminė, t. y. turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-41-511/2017, 2K-7-136-489/2017).

Tik esminė apgaulė gali bÅ«ti laikoma nusikalstama. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sÄ vokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimÄ nuo civilinės teisės pažeidimo.

9. Be to, kasacinio teismo nutartyse nuosekliai aiÅ¡kinama, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo ir turto užvaldymo ar turtinės prievolės iÅ¡vengimo fakto. Ne mažiau svarbÅ«s nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma - kaltė. Sukčiavimas gali bÅ«ti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitÄ asmenį, numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalÄ , o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori. Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimÄ turtÄ , turi susiformuoti iÅ¡ anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtÄ Ä¯gijimo momento.

10. Iš to kas išdėstyta aukščiau seka, jog esminiai klausimai, į kuriuos turi būti atsakyta, siekiant teisingai identifikuoti tarp AB „A“ ir V. N. susiklosčiusius santykius, yra šie:

1) ar V. N. svetimÄ turtÄ UAB „S“ naudai įgijo apgaule;

2) ar apgaulė buvo esminė;

3) ar apeliantas veikė tiesiogine tyčia.

11. IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų, nuteistojo V. N., civilinio ieÅ¡kovo AB „A“ atstovo S. K. bei liudytoju apklausto AB „A“ pardavimų vadovo pareigose dirbusio V. J. parodymų matyti, jog 2017 m. gegužės mėn. tarp UAB „S“ atstovų - direktoriaus V. N. ir A. N., bei AB „A“ vyko derybos dėl perdangos plokščių įsigijimo. 2017 m. gegužės 22 d. AB „A“ elektroniniu paÅ¡tu UAB „S“ pateikė komercinį pasiÅ«lymÄ , kuriame nurodė, jog UAB „S“ pageidaujamų įsigyti gaminių kaina – 4 450,44 eurai.

Å iame pasiÅ«lyme buvo numatyta ir atsiskaitymo už gelžbetonines plokÅ¡tes tvarka, pagal kuriÄ 30 procentų galutinės kainos UAB „S“ turėjo sumokėti avansu, o likusiÄ dalį - prieÅ¡ atsiimant prekes. UAB „S“ atlikus avansinį apmokėjimÄ , AB „A“ pradėjo vykdyti UAB „S“ užsakymÄ ir 2017 m. gegužės 29 d. informavo UAB „S“, jog gelžbetoninės plokÅ¡tės yra pagamintos. TÄ pačiÄ dienÄ V. N. iÅ¡ elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini) į AB „A“ elektroninį paÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini) atsiuntė mokėjimo nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių banke“, kaip patvirtinimÄ apie UAB „S“ pavedimu į AB „A“ banko sÄ skaitÄ pervestus 3 450,44 eurus.

Gavusi šį nurodymÄ , AB „A“ pristatė gelžbetonines plokÅ¡tes užsakovo nurodytu adresu. Kiek vėliau, patikrinus AB „A“ buhalterinės apskaitos suvestines, pastebėta, jog UAB „S“ mokėjimas nebuvo gautas. To, kad pateikė AB „A“ elektoriniu bÅ«du sugeneruotÄ realiai neįvykdyto mokėjimo nurodymÄ , V. N. neneigė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme. Nuteistasis taip pat patvirtino, jog pavedimÄ AB „A“ jis atliko UAB „S“ banko sÄ skaitoje nesant pakankamai piniginių lėšų, tačiau teigė, jog tikėjosi, kad tÄ pačiÄ dienÄ UAB „B“ atsiskaitys su UAB „S“ už atliktas paslaugas.

Jo teigimu, tik dėl to, kad UAB „B“ į UAB „S“ banko sÄ skaitÄ pinigų nepervedė, bankas pavedimÄ AB „A“ atÅ¡aukė.

12. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog Å¡iuo atveju V. N. UAB „S“ naudai įgijo svetimÄ â€“ AB „A“ priklausantį turtÄ , kurio vertė virÅ¡ija 5 MGL, bet nevirÅ¡ija 250 MGL. Å ios aplinkybės neginčija ir pats apeliantas savo apeliaciniame skunde, todėl plačiau dėl Å¡io objektyviojo sukčiavimo požymio buvimo, nepasisakoma. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo bei jo paaiÅ¡kinimų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, V. N. iÅ¡ esmės neneigia ir to, jog AB „A“ turtÄ â€“ gelžbetonines plokÅ¡tes, UAB „S“ naudai jis įgijo panaudodamas apgaulę.

Å iuo atveju apgaulė pasireiÅ¡kė mokėjimo, kuris realiai nebuvo atliktas, nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių banke“ atsiuntimu į AB „A“ elektroninį paÅ¡tÄ . IÅ¡ liudytojo V. J. parodymų matyti, kad mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) AB „A“ buvo traktuotas ir pripažintas kaip likusios pinigų sumos sumokėjimo už gaminius įrodymas. Taigi, elektroniniu bÅ«du sugeneruoto, tačiau realiai neįvykdyto mokėjimo nurodymo gavimas, neabejotinai suklaidino AB „A“ darbuotojus, kurie, manydami, jog užsakovas pilnai atsiskaitė už prekes, perdavė sandorio dalykÄ .

Akivaizdu, jog suklaidinimas dėl visiÅ¡ko atsiskaitymo su AB „A“ fakto, Å¡iuo atveju, ir nulėmė civiliniam ieÅ¡kovui priklausančio turto – gelžbetoninių plokščių - perleidimÄ UAB „S“, kadangi žinodami, jog iÅ¡ elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini) į AB „A“ elektroninį paÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini) atsiųstame mokėjimo nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių banke“ užfiksuota informacija neatitinka tikrovės, t. y. žinodami, jog realiai 3 450,45 eurų pavedimas į bendrovės banko sÄ skaitÄ nebuvo atliktas, AB „A“ atstovai gaminių UAB „S“ nebÅ«tų perdavę.

Todėl visiÅ¡kai akivaizdu, jog panaudota apgaulė buvo esminė, nulėmusi civilinio sandorio įvykdymÄ .

13. Apygardos teismo kolegija konstatuoja, jog V. N. veikė tiesiogine tyčia. IÅ¡siųsdamas realiai neįvykdyto mokėjimo nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „A“ elektroninio paÅ¡to adresÄ , jis suvokė, jog tokiu bÅ«du esmingai klaidina AB „A“ darbuotojus dėl atsiskaitymo su Å¡ia bendrove fakto, numatė, kad gavusi šį nurodymÄ AB „A“ perleis UAB „S“ nuosavybėn gelžbetonines plokÅ¡tes, nepaisant to, jog už jas pilnai atsiskaityta nebuvo, ir dar prieÅ¡ mokėjimo nurodymo iÅ¡siuntimÄ , buvo nusprendęs nemokėti likusios už prekes pinigų sumos dalies - 3 450,45 eurų.

Taigi jo tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimÄ turtÄ susiformavo dar iki gelžbetoninių plokščių UAB „S“ naudai įgijimo. TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro įvertinusi byloje surinktÄ medžiagÄ - paties nuteistojo paaiÅ¡kinimus, civilinio ieÅ¡kovo atstovo bei liudytojo duotus parodymus, taip pat UAB „S“ banko iÅ¡raÅ¡e už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. liepos 4 d. užfiksuotus duomenis ir kt.

14. Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, V. N. parodė, jog žinojo, kad prekes – gelžbetonines plokÅ¡tes, AB „A“ jam pristatys tik tuomet, kai bus sumokėta likusi sutarta pinigų suma. Taip pat paaiÅ¡kino, jog, elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siųsdamas AB „A“ sugeneruotÄ mokėjimo nurodymÄ , suvokė, kad suklaidins Å¡ios bendrovės darbuotojÄ , taip pasielgė, kadangi gelžbetoninių plokščių reikėjo tolimesniems statybos darbams vykdyti.

Nors V. N. viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog pervesti AB “A“ už gaminius likusiÄ pinigų sumÄ â€“ 3 450,45 eurų, jis ketino iÅ¡ karto po to, kai su UAB „S“ už atliktas paslaugas atsiskaitys UAB „B“, tačiau Å¡iÄ apelianto versijÄ pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai atmetė, kadangi jos nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys. Nuteistasis į bylÄ nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog UAB „S“ ir UAB „B“ buvo sudarę susitarimÄ , kurio pagrindu UAB „S“ įsipareigojo už atitinkamÄ pinigų sumÄ atlikti kokiÄ tai paslaugÄ minėtai bendrovei.

UAB „S“ banko iÅ¡raÅ¡e už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. liepos 4 d. jokie pavedimai iÅ¡ UAB „B“ taip pat nefiksuoti. Be to, iÅ¡ banko iÅ¡raÅ¡o matyti, jog 2017 m. birželio 1 d., t. y. praėjus vos dviem dienoms po realiai neįvykdyto mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡siuntimo į AB „A“ elektroninio paÅ¡to adresÄ , už atliktus darbus UAB „T“ pervedė į UAB „S“ banko sÄ skaitÄ 4 307,79 eurus, tačiau nuteistasis su AB „A“ neatsiskaitė, kas absoliučiai paneigia jo gynybinę versijÄ , jog pervesti likusius 3 450,45 eurus į AB „A“ banko sÄ skaitÄ jis ketino gavęs trÅ«kstamas pinigines lėšas.

ManymÄ , jog jau prieÅ¡ įgydamas UAB „S“ naudai AB „A“ priklausantį turtÄ V. N. turėjo ketinimÄ nesumokėti likusios pinigų sumos civiliniam ieÅ¡kovui, pagrindžia ir tai, kad nei jis pats, nei kiti UAB „S“ atstovai su AB „A“ savo iniciatyva nekontaktavo. Akivaizdu, jog sÄ Å¾iningas civilinių teisinių santykių dalyvis, neturėdamas pakankamai piniginių lėšų iÅ¡ sandorio kilusiam įsipareigojimui įvykdyti, bÅ«tų bendradarbiavęs su kreditoriumi, taręsis dėl atsiskaitymo dalimis, tačiau UAB „S“ per beveik vienerius metus laiko nuo prekių jiems perdavimo momento iki ikiteisminio tyrimo inicijavimo jokių veiksmų, kurie leistų bent daryti prielaidÄ , jog UAB „S“ įvykdys įsipareigojimÄ sumokėti likusiÄ pinigų sumÄ už gaminius AB „A“ nesiėmė, nepaisant to, jog AB „A“ darbuotojas V.

J. dar du mėnesius po to, kai paaiÅ¡kėjo, jog mokėjimas AB „A“ nebuvo atliktas, skambino V. N., ragindamas pastarÄ jį atsiskaityti, teikė pretenzijas dėl UAB „S“ įsiskolinimo ir raÅ¡tu.

15. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju visos pirmiau aptartos sÄ lygos taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę nustatytos, nes V. N., turėdamas iÅ¡ankstinę tyčiÄ nevykdyti susitarimo, t. y. nepervesti AB „A“ likusios už perdangos plokÅ¡tes mokėtinos sumos, klaidino civilinį ieÅ¡kovÄ dėl mokėjimo įvykdymo fakto, tokiu bÅ«du panaudojo apgaulę, kuri buvo esminė AB „A“ sprendimui perleisti jai priklausantį turtÄ UAB „S“.

16. IÅ¡ apeliacinio skundo galima suprasti, jog nuteistasis mano, kad Å¡iuo atveju ir pati AB „A“ nebuvo pakankamai apdairi, atidi ir rÅ«pestinga perleisdama UAB „S“ gelžbetonines plokÅ¡tes, kadangi, pasikliaudama iÅ¡imtinai mokėjimo nurodymo atsiuntimu, neįsitikino, jog pinigai yra įskaityti į jos banko sÄ skaitÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, jog nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus, susijęs su jo asmeninėmis savybėmis ir veiksmais, taip pat yra svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimÄ nuo civilinės teisės pažeidimo.

Vadovaujantis Å¡iuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerÅ«pestingai, pavyzdžiui, savo turtÄ perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriÅ¡kumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017).

Atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus, vertinant ar asmuo buvo pakankamai apdairus sudarydamas civilinius teisinius sandorius, nėra absoliutus ir yra svarbu įvertinti, ar konkrečiu atveju asmuo prisiėmė visiÅ¡kai nenaudingus įsipareigojimus, kurie niekaip neatlaiko loginės kritikos, vedamas visiÅ¡kai kitokių – vertybinių ar kt. pobÅ«džio motyvų. Teismų praktikoje taikomas minimalaus rÅ«pestingumo kriterijus gali tapti lemiamu, sprendžiant dėl civilinių ir baudžiamųjų santykių atribojimo, jei asmuo yra srities, kurioje taikoma apgaulė, profesionalas, atsižvelgiant ir į kitas aplinkybes, pvz. jei į verslÄ investuoja patyrę verslininkai, kurie taip pat ir bendradarbiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013), taip pat, kai nukentėjusysis - besiverčiantis prekyba nekilnojamuoju turtu, yra nekilnojamojo turto ekspertas, o kita Å¡alis neklastoja dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2014).

17. Dar kartÄ Ä¯vertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog AB „A“ darbuotojų elgesys, kai neįsitikinę, ar likusi sumokėti 3 450,45 eurų suma buvo įskaityta į bendrovės banko sÄ skaitÄ , jie perdavė nuteistojo vadovaujamai įmonei gelžbetonines plokÅ¡tes, nebuvo tiek neapdairus ir nerÅ«pestingas, kad leistų civilinio ieÅ¡kovo elgesį vertinti kaip visiÅ¡kai prieÅ¡taraujantį bonus pater familias (apdairaus, atidaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio) principui.

Å iuo konkrečiu atveju AB „A“ darbuotojai, perleisdami savo atstovaujamos bendrovės turtÄ , kliovėsi ne kokiu tai UAB „S“ atstovų pažadu, jog už prekes tikrai bus atsiskaityta ateityje, ar žodiniu nurodymu, jog mokėjimas į AB „A“ sÄ skaitÄ jau yra atliktas, o iÅ¡ oficialaus UAB „S“ elektroninio paÅ¡to atsiųstu mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių banke“. Pažymėtina ir tai, jog dar prieÅ¡ perduodant prekes, iÅ¡ karto po to, kai AB „A“ pateikė komercinį pasiÅ«lymÄ UAB „S“, pastaroji bendrovė atliko realų avansinį mokėjimÄ AB „A“, taip sudarydama mokaus ir sÄ Å¾iningo užsakovo įvaizdį.

Be to, apklausiamas V. J. parodė, jog iki nagrinėjamo atvejo AB „A“ su tokia situacija, kai įmonei atsiunčiamas realiai neįvykdyto mokėjimo nurodymas, nebuvo susidÅ«rusi. Pastebėtina ir tai, kad prekių ar paslaugų suteikimas kitam asmeniui, gavus tik mokėjimo nurodymÄ elektroninio ryÅ¡io priemonėmis, nelaukiant kol mokėjimas bus įskaitytas į banko sÄ skaitÄ , atsižvelgiant į tai, jog mokėjimo pavedimai, ypač, kuomet jie atliekami ne to paties banko viduje, ne visuomet įvykdomi nedelsiant, yra įprasta verslo praktika, siekiant užtikrinti užsakovo interesus, visų pirma - netrukdomÄ jo veiklÄ .

Apygardos teismo manymu, aptartos aplinkybės leidžia spręsti, jog bet kuris asmuo, net ir ne vienerius metus besiverčiantis Å«kine veikla, tačiau niekuomet nesusidÅ«ręs su realiai neįvykdyto mokėjimo nurodymo pateikimu, bÅ«tų palaikęs apelianto pateiktÄ mokėjimo nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamu piniginių lėšų pavedimo įrodymu, o ne abejojęs jo patikimumu ir vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus (Å¡iuo konkrečiu atveju - perdavęs gelžbetonines plokÅ¡tes UAB „S“).

18. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog apylinkės teismas net nevertino AB „A“ galimybių savo pažeistas teises ginti inicijuojant civilinį procesÄ . Atsakydama į šį skundo argumentÄ , teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad civilinis ieÅ¡kovas turi teorinę galimybę ginti savo teises civilinio proceso tvarka, ar netgi Å¡ia teise jau yra pasinaudojęs, teismų praktikoje nepripažįstama aplinkybe, iÅ¡kart tokius teisinius santykius paverčiančia civiliniais, o kaltininko veiksmus – ne nusikalstama veika.

Kasacinės instancijos teismas vienoje iÅ¡ nutarčių yra pažymėjęs, kad <...> nukentėjusioji turėjo galimybę kreiptis į teismÄ ir prisiteisti skolintÄ pinigų sumÄ civilinio proceso tvarka ir Å¡ia galimybe pasinaudojo, nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad tokiais kasatorės veiksmais nebuvo pasunkintas nukentėjusiosios pažeistų teisių atkÅ«rimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-311-677/2016). Be to, pažeistų teisių gynimo civilinėmis teisinėmis priemonėmis pasunkinimo kriterijus dažniausiai yra reikÅ¡mingas tuo atveju, kai ketinimas pasisavinti svetimÄ turtÄ susiformuoja jau po apgaulės panaudojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185-895/2015, 2K-7-47-895/2016), o Å¡iuo atveju, kaip jau konstatuota, V.

N. ketinimas perimti UAB „S“ naudai AB „A“ priklausantį turtÄ kilo dar prieÅ¡ apgaulės panaudojimÄ , t. y. realiai neįvykdyto mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡siuntimÄ . Be to, iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Kauno apygardos teisme 2019 m. liepos 15 d. buvo priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „S“, kas leidžia daryti prielaidÄ , kad AB „A“ teisių atkÅ«rimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis gali bÅ«ti neperspektyvus, ar net neįmanomas.

19. Atsižvelgiant į visa tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad V. N. veiksmus apylinkės teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo įžvelgti netinkamÄ baudžiamojo įstatymo taikymÄ , dėl kurio reikėtų panaikinti priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, paliekant galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2019 m. kovo 29 d. nuosprendį.

20. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas, nurodė palaikantis savo ginamojo apeliacinį skundÄ ir prašė V. N. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, o, tuo atveju, jei teisėjų kolegija nuspręstų palikti galioti nuteistojo atžvilgiu priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, prašė skundžiamÄ nuosprendį pakeisti, panaikinant V. N. skirtÄ Ä¯pareigojimÄ per 6 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir, tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo motyvų bei rezoliucinėje jo dalyje formuojamų praÅ¡ymų, V.

N. paminėto įpareigojimo skyrimo jam pagrįstumo neginčija, jo panaikinti neprašė ir apeliacinės instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje, todėl toks alternatyvus nuteistojo gynėjo žodinis praÅ¡ymas nenagrinėjamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo V. N. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Aurelijus Rauckis Danguolė Å iugždinytė