2025-08-20 Nr. AB-12797-3-62-3-01937-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-433-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01937-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Translukta“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Translukta“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Translukta“ (toliau – ir atsakovas) 72 553,47 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, apskaičiuotas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai grąžintos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra 2011 m. lapkričio 29 d. gavo atsakovo paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (toliau – ir Paraiška). Pagal projektą Nr. 3VK-KK-11-1-007984-PR001 „Verslo kūrimas“ (toliau – ir Projektas) atsakovas rengėsi gaminti žvakes: arbatines ir cilindrines. Projekto tikslas – padėti atsakovui gauti paramą, kuri leistų įsigyti veiklai reikalingą įrangą, padėsiančią pradėti visavertę veiklą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 4D-147 „Dėl projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, sąrašo patvirtinimo“, atsakovui buvo skirta iki 200 000 Eur (t. y. 65 proc.) visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos – iki 150 000 Eur; Lietuvos valstybės biudžeto lėšos – iki 50 000 Eur). Atsakovas įsipareigojo prisidėti iki 107 692,31 Eur (t. y. 35 proc.) savo įnašu prie tinkamų finansuoti projekto išlaidų apmokėjimo ir užtikrinti visų kitų Projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų apmokėjimą.

3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas 2015 m. kovo 26 d. pasirašė su Agentūra Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ paramos sutartį Nr. 3VK-KK-11-1-007984-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), kurios 1.1 papunkčiu atsakovas įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Atsakovui buvo suteikta 200 000 Eur parama, numatant, kad atsakovas Projektą įgyvendins vienu etapu (iki 198 117,47 Eur bus suteikta žvakių gamybos linijai; iki 1 882,53 Eur bendrosioms išlaidoms). Agentūra, įtardama atsakovo padarytus Projekto pažeidimus (t. y. kad atsakovas, įsigydamas žvakių gamybos liniją, dirbtinai padidino kainas), vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės), 4 punktu ir atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-332-821/2019 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. kovo 19 d. sprendime Nr. AG-136/01-2019 išdėstytus motyvus, į Agentūros direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d. pavedimą Nr. BR3-65, kuriuo pavesta atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą dėl atsakovo įsigytos žvakių gamybos linijos kainos bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą, kurio metu nustatė pažeidimą – atsakovas įsigijo investicijas (žvakių gamybos liniją) už padidintas kainas.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad remdamasis 2020 m. gruodžio 22 d. atlikta ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 88/20-15 ir 2021 m. kovo 8 d. patikros ataskaita, taip pat susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga byloje Nr. 07-6-00011-16, kiek ji susijusi su atsakovo Projektu, t. y. atsižvelgdamas į iš Lenkijos gamintojo „Dolecki“ gautą informaciją, kad UAB „Pyplių ūkis“ įrangą įsigijo už 97 642,29 Eur, o atsakovui pardavė už 366 751,00 Eur (kaina padidinta 269 108,71 Eur), 2021 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-14 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo apskaičiavo 72 553,47 Eur grąžintiną paramos dalį ir taikė 72 553,47 Eur paramos dalies susigrąžinimo sankciją. Apie priimtą Sprendimą atsakovas buvo informuotas 2021 m. birželio 4 d. raštu Nr. BRK-6363 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Raštas), kuriame, be kita ko, atsakovui buvo išaiškinta, kad, negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo Rašto išsiuntimo datos, atsakovui bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovui per nustatytą terminą negrąžinus gautos paramos, nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. pradėtos skaičiuoti 5 procentų palūkanos nuo atsakovo negrąžintos 72 553,47 Eur paramos sumos. Palūkanų, susijusių su paramos kaimo plėtrai priemonėmis, skaičiavimo tvarka apibrėžiama Komisijos reglamento (ES) Nr. 809/2014 7 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 72 553,47 Eur paramą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuotinas nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola bus visiškai sugrąžinta.

6. Atsakovas UAB „Translukta“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad jis Agentūros Sprendimą apskundė teismui (Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-831-535/2022 atmetė UAB „Translukta“ skundą dėl Sprendimo panaikinimo; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-498-789/2023 pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą paliko nepakeistą).

8. Atsakovas teigė, kad teismas neturėtų tenkinti šioje byloje pareikšto Agentūros prašymo dėl negražintos paramos sumos priteisimo, nes Agentūra yra atsisakiusi savo ankstesnio prašymo, pareikšto 2019 metais. Agentūra dar 2019 m. sausio 16 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 133 547,51 Eur skolą už neteisėtai gautas išmokas ir 5 procentų dydžio palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas. Minėtoje byloje Agentūra, įtarusi atsakovo įgyvendinto Projekto pažeidimus (t. y. kad atsakovas, įsigydamas žvakių gamybos liniją, dirbtinai padidino kainas) ir vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktu, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą. Agentūra pati atsisakė savo ieškinio Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-430-413/2020 ir teismas 2020 m. lapkričio 12 d. priėmė nutartį, kuria civilinę bylą nutraukė. Nutartyje teismas taip pat išaiškino, kad šalims dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu vėl kreiptis į teismą neleidžiama.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo šioje administracinėje byloje pareikštas reikalavimas iš esmės sutampa su Agentūros 2019 metais pareikštu ieškiniu, abiem atvejais prašymo faktinį pagrindą sudaro aplinkybės dėl atsakovo pernelyg brangiai įsigytos žvakių gamybos linijos, skiriasi tik tai, kad šioje byloje nagrinėjamu pašymu Agentūra prašo priteisti mažesnę pinigų sumą.

10. Atsakovo vertinimu, jis tinkamai įgyvendino Projektą, įvykdytas žvakių gamybos linijos įsigijimas nepablogino Projekto rodiklių. Agentūra nepagrįstai atsakovui skyrė sankcijas už pažeidimus įsigyjant žvakių gamybos liniją, atsakovas negali būti pripažintas atsakingu už tiekėjų veiksmus, atliktus viešųjų pirkimų metu, atsakovui turėtų būti taikoma nekaltumo prezumpcija.

II. 11. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 1 d. sprendimu tenkinto Agentūros prašymą ir priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo UAB „Translukta“ 72 553,47 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, apskaičiuotas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai grąžintos.

12. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pažymėjo, kad atsakovas buvo pasinaudojęs teise ginčyti Agentūros Sprendimą, kuriuo apskaičiuota grąžintina 72 553,47 Eur paramos dalis ir kuriuo remdamasi Agentūra šioje byloje prašo iš atsakovo priteisti įsiskolinimą. Atsakovo skundas dėl Sprendimo panaikinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-831-535/2022 buvo atmestas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-498-789/2023 pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą palikto nepakeistą. Taigi Sprendimas nėra nuginčytas ir yra galiojantis, Sprendimo teisėtumo klausimas šioje byloje negali būti nagrinėjamas iš naujo, nes šiuo klausimus yra įsiteisėjęs ir vykdytinas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimas.

13. Teismas akcentavo, kad nenuginčijus Agentūros Sprendimo ir atsakovui negražinus nustatyto paramos įsiskolinimo, Agentūra turi teisę ir pareigą išieškoti šias lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, teismas sprendė, kad Agentūra pagrįstai reikalauja iš atsakovo Sprendimu nuspręstos susigrąžinti paramos sumos.

14. Teismas, vertindamas atsakovo argumentus, kad Agentūra buvo atsisakiusi savo ankstesnio teismui pareikšto reikalavimo priteisti negrąžintos paramos įsiskolinimą už tuos pačius nustatytus pažeidimus, nurodė, jog šioje administracinėje byloje reiškiamas Agentūros prašymas priteisti iš atsakovo 72 553,47 Eur sumą nėra tapatus reikalavimui, dėl kurio yra įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo nutartis priimti pareiškėjo prašymo atsisakymą. Atsakovo nurodomas Agentūros ieškinys Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-430-413/2020 buvo grindžiamas tiek kitu teisiniu pagrindu, tiek buvo reiškiamas dėl kito reikalavimo (Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje buvo prašoma priteisti 133 547,51 Eur skolą už neteisėtai gautas išmokas ir 5 procentų palūkanas pagal Agentūros 2019 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. SKP-1, kuris teismų buvo panaikintas kaip nepagrįstas (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3322-821/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020), todėl Agentūra atliko pakartotinį pažeidimo tyrimą ir priėmė Sprendimą). Nagrinėjamu atveju Agentūra prašo priteisti kitą grąžintinų lėšų sumą, t. y. reiškia kitokį (mažesnio dydžio) reikalavimą, kuris grindžiamas kitu (papildomu) tyrimu ir kitu administraciniu aktu (Sprendimu). Būtent papildomo ir išsamesnio tyrimo rezultatas lėmė, kad Agentūra priėmė kitą administracinį sprendimą dėl grąžintinų lėšų ir šioje byloje reikalauja žymiai mažesnės sumos, nei reikalavo ieškiniu ankstesnėje civilinėje byloje. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti Agentūros reikalavimų tapatumą abejose bylose ir šiuo pagrindu nutraukti administracinę bylą.

15. Teismas pažymėjo, kad Agentūra Raštu informavo atsakovą apie Sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo, nurodė sąskaitą, į kurią reikia grąžinti nurodytą sumą, išaiškino skolos sumokėjimo terminus ir jos nesumokėjimo pasekmes, todėl nėra nustatyta jokių pagrindų, kuriems esant pareiškėjas galėtų nepradėti arba nebetęsti grąžintinų lėšų susigrąžinimo, taip pat nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo susidariusio įsiskolinimo dėl gautos paramos dalies grąžinimo bei palūkanų mokėjimo. Teismas tenkino pareiškėjo reikalavimą ir priteisė iš atsakovo 72 553,47 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos.

III. 16. Atsakovas UAB „Translukta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą atmesti. Atsakovas taip pat prašo atmesti Agentūros prašymą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos lėšų dalies arba sustabdyti 5 procentų dydžio metinių palūkanų skaičiavimą.

17. Atsakovo teigimu, teismas turėjo atsisakyti priimti Agentūros prašymą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalį arba nutraukti bylą pagal ABTĮ 103 straipsnio 2 dalį, nes Agentūra yra atsisakiusi savo ankstesnio prašymo, pareikšto 2019 metais Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-430-413/2020, kurioje pareiškėjo reikalavimas buvo grindžiamas tuo pačiu teisiniu pagrindu kaip ir šioje administracinėje byloje. Abiejose bylose pareiškėjo reikalavimų faktinį pagrindą sudarė aplinkybės, kad atsakovas, pareiškėjo teigimu, pernelyg brangiai įsigijo žvakių gamybos liniją, skiriasi tik prašoma priteisti įsiskolinimo suma. Pareiškėjui civilinėje byloje buvo išaiškinta, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl administracinis teismas, gavęs pareiškėjo prašymą, turėjo atsisakyti jį priimti.

18. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo prašymai, pareikšti 2019 metais ir 2021 metais šioje byloje, yra skirtingi. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas nesugebėjo paaiškinti, kuo, be prašomos priteisti sumos, skiriasi Agentūros 2019 metais ir 2021 metais teismui pateikti prašymai. Atsakovo vertinimu, teismas nesilaikė pareigos tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, teismas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kuo skiriasi Agentūros pateiktų prašymų turinys, teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad Agentūrų prašymų turinys (teisinis prašymų pagrindas) visiškai sutampa.

19. Pareiškėjas Agentūra atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Pareiškėjas nurodo, kad Agentūra atsisakė Kauno apygardos teisme pareikšto ieškinio dėl skolos ir palūkanų priteisimo pagal Agentūros 2019 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. SKP-1, nes jis buvo panaikintas ir Agentūra įpareigota pakartotinai atlikti tyrimą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Panaikinus Agentūros 2019 m. sausio 8 d. sprendimą, nebuvo priimta jokio sprendimo ar nutarties, kur būtų nurodyta, kad Agentūra nebegali vertinti atsakovo padaryto pažeidimo.

21. Pareiškėjas neneigia, kad 2019 m. sausio 8 d. sprendimas ir 2021 m. gegužės 26 d. sprendimas buvo susiję su tuo pačiu atsakovo Projektu, tačiau Sprendimas buvo priimtas atlikus pakartotinį pažeidimo tyrimą, todėl minėti Agentūros sprendimai nėra vienodo turinio.

22. Pareiškėjas dėl atsakovo prašymo neskaičiuoti palūkanų nurodo, kad Agentūra negali neskaičiuoti 5 procentų dydžio metinių palūkanų, nes palūkanų skaičiavimas yra tiesiogiai įtvirtintas teisės aktuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs palūkanų skaičiavimo klausimu bylose, susijusiose su Europos Sąjungos paramos lėšomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Atsakovas UAB „Translukta“ apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

24. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016; kt.).

25. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka motyvavo tuo, kad byloje yra nagrinėjami sudėtingi teisiniai klausiamai, kurie geriausiai bus ištirti paskyrus žodinį procesą ir bylos šalims išsamiai pasisakius nurodytais klausimais teismo posėdyje. Byloje yra pateikta daug įrodymų, kurių, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino arba vertino netinkamai, todėl žodinio proceso nagrinėjimo tvarka galėtų padėti pasiekti proceso koncentruotumo ir efektyvumo tikslus. Išnagrinėjęs ginčą rašytinio proceso tvarka teismas gali suvaržyti atsakovo teisę į tinkamą teismo procesą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

26. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepateikė jokių esminių ir svarių motyvų, kodėl, jo nuomone, byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Agentūros taikomi teisės aktai jau ne kartą buvo analizuoti apeliacinės instancijos teisme, Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, todėl ši byla turėtų būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. atsakovui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

28. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovas nenurodė teisiškai pagrįstų motyvų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija netenkina prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros reikalavimo priteisti iš atsakovo UAB „Translukta“ 72 553,47 Eur negrąžintos paramos įsiskolinimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, apskaičiuotų nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai grąžintos, pagrįstumo ir teisėtumo.

30. Teismas, tenkindamas Agentūros prašymą, nurodė, kad jis grindžiamas galiojančiu Agentūros Sprendimu, kuriuo apskaičiuota grąžintina 72 553,47 Eur paramos dalis; atsakovo skundas dėl Sprendimo panaikinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-831-535/2022 buvo atmestas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-498-789/2023 pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimą palikto nepakeistą. Teismas argumentavo, kad jog šioje administracinėje byloje reiškiamas Agentūros prašymas priteisti iš atsakovo 72 553,47 Eur sumą nėra tapatus reikalavimui, dėl kurio yra įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-430-413/2020 priimti pareiškėjo ieškinio atsisakymą, nes jis grindžiamas kitu administraciniu aktu, kuris buvo priimtas atlikus papildomą pažeidimo tyrimą, skiriasi reikalaujama grąžinti lėšų suma.

31. Atsakovas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad Agentūros prašymą turėjo būti atsisakyta priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalį arba nutraukti bylą pagal ABTĮ 103 straipsnio 2 dalį, kadangi Agentūra yra atsisakiusi savo ankstesnio prašymo, pareikšto 2019 metais Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-430-413/2020, nes reikalavimas šioje byloje grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nėra nustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija (ABTĮ 140 str. 1 d.), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių, ar tinkamai taikė materialiosios ir proceso normas.‏‏‎

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Primintina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą, o pareiškėjo materialinis-teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo) dalyką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-323/2009). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012).

35. Teismas, sprendime darydamas išvadą, kad byloje nagrinėjamas ginčas nėra tapatus nagrinėtam Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-430-413/2020, kuri 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi buvo nutraukta priėmus NMA atsisakymą nuo ieškinio, pagrįstai akcentavo, kad pareiškėjo reikalavimas grindžiamas kitu administraciniu sprendimu – 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. SKP-14 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo apskaičiuota grąžintina paramos dalis yra 72 553,47 Eur ir paramos gavėjai UAB „Translukta“ taikoma 72 553,47 Eur paramos dalies susigrąžinimo sankcija. Šis sprendimas yra galiojantis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-831-535/2022 UAB „Translukta“ skundą dėl šio sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-498-789/2023 atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 29 d. sprendimo.

36. Tokios aplinkybės, kad kilusio administracinio ginčo šalys, kaip ir civilinės bylos Nr. e2-430-413/2020, yra tos pačios, reikalavimai dėl paramos dalies susigrąžinimo kildinami tos pačios paramos sutarties pagrindu, dėl tų pačių faktų – už pažeidimus įsigyjant žvakių gamybos liniją, nagrinėjamo administracinio ginčo atveju nėra pakankami tapatumui konstatuoti, nes jie pareikšti ne tos pačios administracinės procedūros ir kito administracinio sprendimo pagrindu. Ta aplinkybė, kad civilinėje byloje ieškinio reikalavimų buvo atsisakyta esant teismo sprendimu panaikintam administraciniam sprendimui, o nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reikalavimai grindžiami pakartotinai atliktu pažeidimo tyrimu ir kitu administraciniu sprendimu, paneigia pareiškėjo argumentus dėl bylų tapatumo.

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2756-662/2020 pripažino, kad NMA, priimdama 2019 m. sausio 8 d. sprendimą, remdamasi ikiteisminio tyrimo duomenimis, nustatė tik kainą, už kurią žvakių gamybos linija buvo įsigyta iš gamintojo, tačiau visiškai nenustatinėjo „vidutinės rinkos kainos“, „didžiausios rinkos kainos“ ir pan. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad atsakovė jokio savarankiško ginčo aplinkybių tyrimo neatliko, atliekant administracinę procedūrą nebuvo nustatytos reikšmingos aplinkybės; NMA vykdant viešojo administravimo procedūrą nebuvo išaiškintos visos klausimui spręsti reikšmingos aplinkybės; NMA buvo įpareigota pakartotinai atlikti tyrimą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Toks teismo sprendimas nėra kliūtimi Agentūrai atlikti pakartotinį tyrimą ir jo pagrindu priimti naują administracinį sprendimą.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas reikalauti sugrąžinti paramos lėšas konkrečiu atveju yra individualus administracinis aktas – Sprendimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, konstatuota, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas; nenuginčijus sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir jo pagrįstumas nevertintinas byloje dėl grąžintinų lėšų priteisimo.

39. Atsakovo nurodomi argumentai dėl NMA prašymo reikalavimų pagrindo tapatumo grindžiami tik dalimi reikšmingų faktinių aplinkybių – Paramos sutartimi, Projekto pažeidimu (t. y. kad atsakovas, įsigydamas žvakių gamybos liniją, dirbtinai padidino kainas), tačiau neapima kitų sąlygų, kurios būtinos siekiant susigrąžinti paramos lėšas – tai pažeidimo tyrimas ir jo pagrindu priimtas galiojantis individualus administracinis aktas. Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, 3.10 punkte įtvirtinta, kad Sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo – vykdomosios institucijos patvirtintas dokumentas dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų sugrąžinimo, taip pat kitų pagal teisės aktus ir (ar) paramos sutartis reikalaujamų grąžinti lėšų sugrąžinimo; 22 punkte įtvirtinta administruojančiosios institucijos pareiga pradėti grąžintinų lėšų išieškojimo teisminiu būdu procesą. Taigi tik visuma aptartų aplinkybių gali būti pareiškėjui pagrindu reikšti reikalavimą dėl paramos lėšų sugrąžinimo, todėl papildomai atlikus pažeidimo tyrimą ir iš naujo priėmus Sprendimas atsirado savarankiškas pagrindas kreiptis į teismą dėl paramos lėšų sugrąžinimo, kuris nėra tapatus anksčiau NMA pareikšto ieškinio civilinėje byloje pagrindui.

40. Teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus dėl galimo ginčų tapatumo, juos atmesdamas nurodė išsamius motyvus. Teisėjų kolegija, pritardama teismo išvadoms, iš naujo apelianto teiginių, kurie buvo vertinami ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, plačiau nenagrinėja, pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme pratęsimas, taip pat nėra ginčo nagrinėjimas iš naujo.

41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, nagrinėdamas bylą, objektyviai įvertino reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Translukta“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė