1eb1b050-e1e2-4fdc-90dc-6ed50c7b9d13 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamosios bylos Nr. 1A-94-851/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09955-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.;2.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui, nuteistajam D.

Ž. ir jo gynėjui Aleksandr Palamarčuk, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK ) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu 11 mėnesių be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant jį per 9 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje; bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; bausmės atlikimo metu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei uždraudžiant bausmės atlikimo metu bet kokiu bÅ«du bendrauti su nukentėjusiÄ ja I.

Ž. ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. D. Ž. nuteistas už tai, kad 2021 m. kovo 29 d. apie 13.40 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančiame bute, stipriai suėmęs ir laikydamas nukentėjusiÄ jÄ I. Ž. už rankos (kairio dilbio), tampydamas rankomis nukentėjusiosios galvos plaukus bei vienÄ kartÄ trenkdamas nukentėjusiosios galvÄ Ä¯ gartraukį, dėl ko nukentėjusiajai atsirado poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje, tokiais savo veiksmais sukėlė savo Å¡eimos nariui – sutuoktinei I.

Ž. – fizinį skausmÄ , nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo D. Ž. apeliacinis skundas, kuriuo praÅ¡oma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kuriuo jį (D. Ž.) iÅ¡teisinti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei pripažinti nukentėjusiuoju dėl Å¡meižto. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi tik melagingais jo sutuoktinės (I.

Ž.) parodymais, jokių kitų konkrečių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, pasak apelianto, nenustatyta.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Apeliacinis skundas atmetamas 4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste ir – BPK ) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamÄ nuosprendį patikrino tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

5. IÅ¡ D. Ž. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis savo kaltės nepripažįsta bei ginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktÄ .

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais bei iÅ¡analizavusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad D. Ž. veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai.

7. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ (muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui. 7.1. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibÅ«dina nukentėjusįjį asmenį (Å¡eimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152/2016). 7.2.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad D. Ž. savo Å¡eimos nariui - sutuoktinei I. Ž. aukščiau apraÅ¡ytomis aplinkybėmis sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ tarpusavio konflikto metu. Teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodė, kad D. Ž. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė, kad nukentėjusiajai gali bÅ«ti nežymiai sutrikdyta sveikata bei sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo.

8. Dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kad teismas, pripažindamas jį (D. Ž.) kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo rėmėsi iÅ¡imtinai tik nukentėjusiosios I. Ž. parodymais ir nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, pažymėtina, kad įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ .

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas suponuoja reikalavimÄ indukuoti į šį procesÄ visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, iÅ¡naudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiÅ¡kai sujungiant visus faktus į loginę visumÄ , ir po to daryti apibendrinančias iÅ¡vadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2009, 2K-556/2010, 2K-295/2013).

Pažymėtina, kad viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų yra ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-587-697/2015, 2K-189-648/2016). BPK 20 straipsnio 3 dalis reglamentuoja vienÄ iÅ¡ duomenų pripažinimo įrodymais reikalavimų – jų liečiamumÄ â€“ sÄ sajÄ su įrodinėjama aplinkybe, t. y. įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato reikalavimo, jog kaltė padarant nusikaltimÄ turi bÅ«ti įrodyta tiesioginiais įrodymais. Kaltė dėl nusikaltimo padarymo gali bÅ«ti grindžiama ir netiesioginiais ar iÅ¡vestiniais įrodymais, esminis reikalavimas yra tai, kad jie atitiktų įstatymo reikalavimus bei sudarytų nuoseklų įrodomÄ jį pagrindÄ , patvirtinantį kaltinime nurodytas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-23-697/2019).

9. Nors D. Ž. savo kaltę neigia, jo kaltė įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu: nukentėjusiosios I. Ž. protokolu – pareiškimu (t.1, b.l.1-3) ir jos ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais parodymais; liudytojos H. Š. teismo posėdyje duotais parodymais; 2021 m. balandžio 4 d. akistatos protokolu (t.1, b.l. 37, 38); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 733/2021 (01) (t.1, b.l. 35, 36) ir Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės R.

G. pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais paaiÅ¡kinimais; kitų objektų apžiÅ«ros protokolu (t.1, b.l. 43); UAB „Tavo klinika“ 2021 m. rugsėjo 8 d. pateiktu 2021 m. balandžio 1 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡u (t.1, b.l 187, 188); 2021 m. rugsėjo 2 d. papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu (t.1, b.l. 173-178); 2021 m. rugsėjo 2 d. asmens apžiÅ«ros protokolu (t.1, b.l. 179-184); kitais raÅ¡ytiniais byloje esančiais įrodymais. Å ie įrodymai, vertinant kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai ir jų visumÄ , tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo bei sudaro loginę grandinę, patvirtinančiÄ faktinę aplinkybę, kad D.

Ž., veikdamas tiesiogine tyčia, tampydamas nukentėjusiosios galvos plaukus, tyčia vienÄ kartÄ trenkdamas nukentėjusiosios galvÄ Ä¯ gartraukį, dėl ko nukentėjusiajai atsirado poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje, sukėlė savo Å¡eimos nariui – sutuoktinei I. Ž. – fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ . 9.1. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustos nukentėjusiosios I. Ž. duotų parodymų matyti, kad įvykio dienÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančio buto virtuvėje, jai pasakius pastabÄ dėl D.

Ž. garsiai leidžiamos muzikos, kaltinamasis supykęs griebė jai, neÅ¡ančiai kavÄ , už kairės rankos, todėl apipylė jį kava. D. Ž. dar labiau supyko, griebė už plaukų iÅ¡ nugaros ir trenkė jos galvÄ Ä¯ gartraukį. Jos kakta (kaire puse) atsitrenkė į prie durų esančio gartraukio kairį kampÄ . Liko kraujosruva ant veido. Å ie I. Ž. parodymai iÅ¡ esmės atitinka ikiteisminio tyrimo metu jos duotiems parodymams (t.1, b.l. 23, 25) bei akistatos su D. Ž. metu patvirtintoms aplinkybėms (t.1, b.l. 37, 38). 9.2.

IÅ¡ byloje esančio kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad I. Ž. tÄ pačiÄ dienÄ (2021 m. kovo 29 d.), kai patyrė smurtÄ , skambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , kurio operatorei nurodė, jog jos vyras smurtavo prieÅ¡ jÄ â€“ sugriebė už plaukų ir trenkė į gartraukį (t.1, b.l. 43, 44). 9.3. IÅ¡ 2021 m. rugsėjo 2 d. papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros metu – bute, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡matuotas virtuvėje esančio įmontuoto gartraukio aukÅ¡tis atskirose vietose nuo grindų.

Nustatyta, kad gartraukio aukÅ¡tis nuo grindų iÅ¡ visų pusių yra 155 cm. (t.1, b.l. 173-78). 2021 m. rugsėjo 2 d. asmens apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad atlikus I. Ž. Å«gio matavimÄ , nustatyta, kad jos Å«gis yra 165 cm (t.1, b.l. 179-184). 9.4. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustos liudytojos H. Å . parodymų matyti, jog ji patvirtino, kad matė ant nukentėjusiosios veido pageltusiÄ mėlynę, kuri buvo galvoje (galimai kaktoje). Taigi Å¡ios liudytojos parodymai netiesiogiai patvirtina I.

Ž. baudžiamojo proceso metu tvirtinamÄ sužalojimo egzistavimÄ . 9.5. 2021 m. balandžio 6 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 773/2021 konstatuota, kad I. Ž. UAB „Tavo klinika“ nustatyta poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ir galėjo bÅ«ti padarytas griÅ«nant ar atsitrenkiant į kitÄ bukÄ pavirÅ¡ių (t.1, b.l. 35, 36). 9.6. IÅ¡ UAB „Tavo klinika“ medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad, gydytojai apžiÅ«rint I.

Ž., Å¡iai buvo nustatytas tas pats sužalojimas – nedidelė kraujosruva/patinimas kairėje kaktos pusėje. Nukentėjusioji nurodė gydytojai tÄ patį Å¡io sužalojimo atsiradimo mechanizmÄ (t.1, b.l. 187).Teismo posėdyje liudytoja apklausta 2021 m. balandžio 6 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 773/2021 suraÅ¡iusi specialistė R. G. nenustatė esminių prieÅ¡taravimų tarp I. Ž. duotų paaiÅ¡kinimų ir apžiÅ«rėto medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o bei patvirtino, kad 2021 m. balandžio 6 d. apžiÅ«ros metu I.

Ž. ant veido 2021 m. kovo 29 d. padarytas sužalojimas galėjo išnykti, taip pat paaiškino priežastis, dėl kurių taip gali atsitikti.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, I. Ž. baudžiamojo proceso metu nuosekliai pasakojo aplinkybes dėl jos vyro panaudoto fizinio smurto pobÅ«džio, jai sukelto fizinio skausmo ir padaryto sužalojimo, jos nurodytas aplinkybes patvirtina kiti vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirti ir įvertinti aukščiau apraÅ¡yti byloje esantys įrodymai, kurių visuma paneigia nuteistojo gynėjo argumentus, iÅ¡sakytus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kad jo ginamasis, bÅ«damas neįgalus, neturėjo pakankamai jėgų stumti nukentėjusiÄ jÄ ir su ja konfliktuoti, kad iÅ¡ nuotraukos, kuri yra byloje, matyti, jog gartraukio kampas yra akių lygyje, todėl nukentėjusioji negalėjo atsitrenkti į gartraukį kakta, taip pat paneigia ir nuteistojo gynėjo argumentus, kad Å¡is procesas galimai susijęs su nuteistojo ir nukentėjusiosios skyrybų procesu.

11. IÅ¡ minėtų nuteistojo gynėjo argumentų spręstina, jog gynėjas remiasi pirmosios instancijos teisme pateikta nuteistojo D. Ž. versija, kad kraujosruva nukentėjusiosios I. Ž. galvoje galėjo atsirasti dėl to, kad ji darbe, valydama gartraukius, pakėlusi galvÄ Ä¯ kažkur atsitrenkė ir taip susižalojo, tačiau iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateiktos teismui informacijos matyti, kad I. Ž. nuo 2021 m. kovo 24 d. iki 2021 m. balandžio 2 d. buvo laikinai nedarbinga (t.1, b.l. 157-160), o iÅ¡ UAB „Tavo klinika“ medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nukentėjusiajai nuo 2021 m. kovo 24 d. buvo iÅ¡duotas laikinas nedarbingumas dėl galvos skausmo, nestabilaus kraujo spaudimo, bendro silpnumo, oro trÅ«kumo, greito nuovargio, miego sutrikimo kt. (t.1, b.l. 188), kas patvirtina, jog I.

Ž. nedarbingumo priežastis nesusijusi su galvos sumuÅ¡imu, ir tuo pačiu paneigia nuteistojo ir jo gynėjo versijÄ , kad nukentėjusioji bylai reikÅ¡mingu laiku (2021 m. kovo 29 d.) galėjo susižaloti darbo vietoje.

12. Dėl kitų nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡sakytų argumentų, kad nukentėjusioji yra galimai fiziÅ¡kai stipresnė už D. Ž., kuris yra neįgalus (turi neįgalumÄ po eismo įvykio – buvo paralyžiuotas deÅ¡inės pusės kÅ«nas), todėl neturi pakankamai jėgų smurtauti, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad D. Ž. įvykio metu bÅ«tų turėjęs kokių nors ypatingų sveikatos problemų, dėl kurių jis objektyviai negalėtų smurtauti prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Tai, kad prieÅ¡ tam tikrÄ laikÄ D. Ž. buvo iÅ¡ dalies paralyžiuotas ir turi neįgalumÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad jis negalėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ , vertinant tai, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes, fizinio smurto panaudojimas įvyko staiga ir nebuvo ilgalaikis, t. y. tokio pobÅ«džio fizinio smurto panaudojimui nėra bÅ«tina turėti ypatingos jėgos.

13. Taip pat teisėjų kolegija atmeta nuteistojo bei jo gynėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡sakytus argumentus, jog jiems nukentėjusiosios parodymai kelia abejonių dėl to, kad Å¡is procesas sutampa su nukentėjusiosios ir D. Ž. skyrybomis. Pažymėtina, jog Å¡i aplinkybė pirmosios instancijos teismui taip pat buvo žinoma, ir dėl jos motyvuotai pasisakyta skundžiamame nuosprendyje. IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad į teismÄ dėl santuokos nutraukimo kreiptasi anksčiau, nei nagrinėjamas įvykis (I.

Ž. 2021 m. kovo 1 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo). Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad įvykio metu D. Ž. ir I. Ž. buvo Å¡eimos nariai (sutuoktiniai), gyveno tame pačiame bute, kuriame D. Ž. nustojo gyventi tik po nagrinėjamo įvykio. Pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iki nagrinėjamo įvykio ji atliko tam tikrus buities darbus, naudingus kaltinamajam (gamino jam valgyti, skalbė drabužius). Taigi, tarp Å¡ių asmenų bylai reikÅ¡mingu laiku buvo iÅ¡likę Å¡eiminiai santykiai.

Vien todėl, kad šiuo metu tarp sutuoktinių vyksta ištuokos procesas, nėra pagrindo tvirtinti, kad I. Ž. yra suinteresuota apkalbėti D. Ž. ar kitokiu būdu jam pakenkti, juolab, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų byloje esančių įrodymų visuma.

14. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. 15. 2022 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau tekste ir – ir VGTPT) prašymas (pažyma Nr. (12.32Mr) PT-851) priteisti iš nuteistojo D. Ž. atstovavimo išlaidas – 159,25 Eur, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.

IÅ¡ tikrųjų, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kita vertus, formuojamoje teismų praktikoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 324 straipsnyje nustatytas apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka taisykles, praÅ¡ymai teisėjų kolegijai turi bÅ«ti pateikiami prieÅ¡ pradedant nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės (BPK 324 straipsnio 2 dalis), priimant galutinį procesinį sprendimÄ byloje galima remtis tik tais dokumentais, kurie buvo iÅ¡tirti teismo posėdyje, o proceso dalyviams suteikta galimybė su jais susipažinti bei iÅ¡reikÅ¡ti nuomonę dėl jų teisinio vertinimo, juolab tais atvejais, kai minėti dokumentai turi įtakos asmens teisinei padėčiai, taip užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimÄ baudžiamajame procese.

Be to, formuojamoje teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad baudžiamojo proceso įstatyme suteikiamomis teisėmis visi proceso dalyviai bei kiti suinteresuoti asmenys turi naudotis tinkamai ir laiku, nepažeisdami kitų asmenų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismo procesÄ . (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-347-658/2021). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo klausimÄ , neiÅ¡tyrus teismo posėdyje VGTPT pažymos, kurioje nurodytas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tų užkirstas kelias nuteistam asmeniui pateikti duomenis, leidžiančius spręsti apie jo turtinę padėtį ir iÅ¡reikÅ¡ti nuomonę dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo.

Pažymėtina, kad šioje byloje VGTPT parinktas gynėjas Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirtas 2021 m. gruodžio 7 d., byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta 2022 m. sausio 24 d., VGTPT pažyma Nr. (12.32Mr) PT-851) priteisti iš nuteistojo D. Ž. atstovavimo išlaidas gauta 2022 m. sausio 31 d., tai yra jau po to, kai teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo procesinio sprendimo byloje. Taigi, vadovaujantis šiomis nuostatomis bei BPK 7 straipsniu, reikalaujančiu baudžiamajame procese laikytis rungimosi principo, prašymai (taip pat ir prašymas atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas), pateikti po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nenagrinėjami (kasacinė byla Nr. 2K-60-303/2016 ir kt.).

Aptariamu atveju VGTPT pateikus pažymÄ apie valstybės patirtas iÅ¡laidas, ginant nuteistÄ jį D. Ž. apeliacinės instancijos teisme, jau po teismo posėdžio, kuriame buvo paskelbta apie galutinio procesinio sprendimo paskelbimo datÄ ir laikÄ , VGTPT 2022 m. sausio 31 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-851) ( praÅ¡ymas ) paliktinas nenagrinėtas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. sausio 31 d. pažymÄ Nr. (12.32Mr) PT-851) ( praÅ¡ymÄ ) palikti nenagrinėtÄ . Teisėjai ArÅ«nas Bartkus Aiva Survilienė Nijolė Žimkienė