1eacf9a2-e259-44e8-a9be-a3dece11f24c · Panevėžio apylinkės teismas

Civ                                                                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2YT-3001-223/2018                                                                                                  Pr.

Nr. 2-08-3-00876-2018-5                                                                                                                                                                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.12 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2018 m. kovo 20 d .Panevėžys              Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Birutė Mėlinauskienė,RaÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ ir įpareigojimo pagal pareiÅ¡kėjų V.

G. ir I. T. skundÄ suinteresuotiems asmenims Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarei A. Å ., Valstybės įmonei „Turto bankas“ irn u s t a t ė :             PareiÅ¡kėjos pateikė skundÄ dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ ir praÅ¡o įpareigoti Panevėžio rajono 1-o notarų biuro notarę A. Å . iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjoms V. G. ir I. T. paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Nurodė, kad 2007-10-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turinti faktas, kad V.

G. ir I. T. po savo dėdės A. M. mirties (duomenys neskelbtini) pradėdamos valdyti jo likusį turtÄ , priėmė palikimÄ ir visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ valdo iki Å¡iol. IÅ¡ VÄ® Registrų centras duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad A. M. vardu yra įregistruotas 2/3 pastato-gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjoms nuvykus pas notarę dėl paveldėjimo įteisinimo, joms buvo paaiÅ¡kinta, kad nuo 1965-01-01 galiojusio LR Civilinio kodekso 573 straipsnyje įstatyminių įpėdinių buvo tik dvi eilės. Taigi, palikėjo A.

M. mirties dienÄ galiojusiame Civiliniame kodekse nebuvo numatyta paveldėjimo teisė dukterėčioms po jų dėdės mirties. Neturėdamos paveldėjimo teisės liudijimo, pareiÅ¡kėjos negali tinkamai disponuoti teisėtai valdomu visu nekilnojamuoju turtu.            Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ , kad skundÄ praÅ¡o spręsti teismo nuožiÅ«ra.             Suinteresuotas asmuo notarė A. Å . iki bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka atsiliepimų į skundÄ nepateikė.            Skundas tenkintinas pilnai.            Byloje nustatyta, kad A.

M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ( b. l. 22). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimu ( b. l.

4) ryÅ¡ium su paveldėjimo teisės liudijimo gavimu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad V. G. ir I. T. po savo dėdės A. M. mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdamos valdyti likusį jo turtÄ , priėmė palikimÄ . IÅ¡ VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡o ( b. l. 6-7) matyti, kad A. M. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini). Panevėžio rajono notarų biuro notarė 2018 m. vasario 15 d. nutarimu ( b. l.

8) atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ po A. M. mirties. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. Byloje nustatyta, kad palikėjas A. M., į kurio turtÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ siekia gauti pareiÅ¡kėjos, mirė (duomenys neskelbtini), taigi paveldėjimo teisės santykiai atsirado iki naujojo Civilinio kodekso ( patvirt. 2000 metų liepos 18 d.

įstatymu Nr.VIII-1864) įsigaliojimo ( įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.) , todėl ginčo sprendimui taikytinos 1964 m. CK normos su iÅ¡imtimis, nustatytomis 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme.  Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu (1964 m. CK 568 straipsnis ). Palikimas bendriausia prasme – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Asmens valiÄ dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys, asmens Å«kiniai, buitiniai ir kiti interesai.

Savo esme palikimo priėmimas ar nepriėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius ( 1964 m. CK 40 straipsnis ). Taigi palikimo priėmimas ir atsisakymas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sÄ moningai siekiama tam tikro teisinio rezultato. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka. Laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (1964 m.

CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis, turėjo bÅ«ti atliekamas aktyviais veiksmais, tokiu atveju nebuvo reikalaujama tokio palikimo priėmimo teisiÅ¡kai įforminti.                 Kaip jau minėta, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo.

Tiek pagal nagrinėjamam ginčui spręsti taikytinÄ 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«das sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ .

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatas įgyvendindamos savo teisę į palikėjo A. M. palikimÄ jo įpėdinės V. G. ir I. T. palikimo priėmimo veiksmus po palikėjo A. M. mirties turėjo atlikti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Å¡iuo metu galiojančiame CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminÄ ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Palikimo atsiradimo diena laikoma palikėjo mirties diena, Å¡iuo atveju tai bÅ«tų palikėjo A.

M. mirties diena- (duomenys neskelbtini) ( 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 568 straipsnis). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjos įstatymo nustatytu 6-ių mėnesių terminu pas notarÄ dėl palikimo priėmimo po A. M. mirties nesikreipė, tačiau įstatymo nustatytu terminu atliko aktyvius faktinius palikimo priėmimo veiksmus. Taigi, pareiÅ¡kėjos priėmė palikimÄ faktiniu valdymu. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. sprendimu paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad V.

G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. T., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo dėdės A. M. mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdamos valdyti likusį jo turtÄ , priėmė palikimÄ . Sprendimas yra įsiteisėjęs.                Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ Â notaras iÅ¡duoda paveldėjimo teisės liudijimus. Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktÄ ir teisę į palikimÄ patvirtinantis dokumentas.

Ä®pėdiniai, paveldėję pagal įstatymÄ arba testamentÄ , gali praÅ¡yti palikimo atsiradimo vietos notarÄ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Taigi, 2007-10-31 sprendimu nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos faktiniu valdymu priėmė palikimÄ po A. M. mirties, jos įgijo teisę kreiptis pas notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. PareiÅ¡kėjos Å¡iÄ teisę įgyvendino ir kreipėsi pas Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarę A.

Å . su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo iÅ¡duotas tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjos nėra įpėdinės po A. M. mirties. Ä®statymas numato, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų ( Notariato įstatymo 40 straipsnis) , taigi notaras , prieÅ¡ iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ privalo surinkti visus notariniam veiksmui atlikti bÅ«tinus dokumentus ir tik tada atlikti konkretų notarinį veiksmÄ .             Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju buvo priimtas teismo sprendimas dėl palikimo priėmimo juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuris įsiteisėjęs. Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas.

Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiÅ¡kia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi bÅ«ti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali bÅ«ti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.                 Taigi, nustačius palikimo priėmimo juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ - priėmus palikimÄ faktiniu valdymu, pareiÅ¡kėjos siekia užbaigti paveldėjimo procedÅ«ras bei gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ palikėjo A.

M. turtÄ , kadangi tik tada jos gali pilnai disponuoti palikėjo turtu . IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, jog mirusiojo vardu įregistruota nuosavybės teisė į 2-3 dalis pastato-gyvenamojo namo UN (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis pastato-tvarto UN (duomenys neskelbtini) ir 2/3 dalis kitų statinių UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjos kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, tačiau 2018 m. vasario 15 d. nutarimu notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ ir paveldėjimo teisės liudijimo neiÅ¡davė.

Notarė savo atsisakymÄ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ grindė tuo, kad pareiÅ¡kėjos sutinkamai su nuo 1965-01-01 galiojusiu LR Civilinio kodekso 573 straipsniu buvo tik dvi įpėdinių eilės, todėl pareiÅ¡kėjos neturi teisės paveldėti po savo dėdės A. M. mirties.                Su tokiais notarės motyvais visiÅ¡kai sutikti nėra pagrindo, kadangi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-10-31 sprendimu yra nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjos V.

G. ir I. T. faktiÅ¡kai pradėdamos valdyti turtÄ , priėmė palikimÄ po A. M. mirties. Tokiu bÅ«du, aiÅ¡kinant minėto sprendimo esmę, darytina iÅ¡vada, kad , nustatydamas juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos ne tik turi teisę paveldėti po palikėjo A. M. mirties ( yra įpėdinės), bet ir priėmė palikimÄ faktiniu valdymu. Manytina, kad prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas ne tik prieÅ¡tarautų proceso ekonomiÅ¡kumo (CPK 7 straipsnis) ir kooperavimosi (bendradarbiavimo) principui (CPK 8 straipsnis), bet ir atvertų keliÄ anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimui, keltų pavojų teisiniam tikrumui, teisinių santykių Å¡alių teisėtiems lÅ«kesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui.

Kadangi sprendimas dėl pareiÅ¡kėjų V. G. ir I. T. atsiradusių materialinių paveldėjimo teisių gynimo yra priimtas ir jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, prieÅ¡ingas teismo sprendimo aiÅ¡kinimas sukurtų prielaidas panaikinti ankstesniame teismo sprendime nustatytÄ ginčo Å¡alių santykių teisinį kvalifikavimÄ , nulemtų poreikį atnaujinti procesÄ jau užbaigtoje byloje arba kitokiu bÅ«du panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo materialines teisines pasekmes, nes teisinėje sistemoje negali bÅ«ti toleruojamos situacijos, kada yra nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Europos Žmogaus T. T. yra pažymėjęs, kad teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, turi bÅ«ti aiÅ¡kinama Konvencijos preambulės, kurioje teisės virÅ¡enybės principas įtvirtintas kaip bendro KonvencijÄ taikančių Å¡alių paveldo dalis, kontekste. Vienas esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbÄ res judicata principui.

Laikantis Å¡io principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Nagrinėjamos bylos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti primygtinio socialinio poreikio iÅ¡ naujo vertinti aplinkybes, susijusias su paveldėjimo teisinių santykių vertinimu , nustatytas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-10-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5783-252/2007. Byloje taip pat nėra duomenų apie vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ .           Tokiu bÅ«du nurodytų motyvų pagrindu pareiÅ¡kėjų skundas tenkintinas.           Vadovaudamasi iÅ¡dėstytu ir CPK 510-513 straipsniais teisėjan u t a r i a :

          PareiÅ¡kėjų V. G. ir I. T. skundÄ dėl notaro veiksmų tenkinti ir įpareigoti Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarę A. Å . iÅ¡duoti V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯Â palikėjo A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ .              Nutartis skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos Panevėžio apygardos teismui paduodant atskirÄ jį skundÄ per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mus.

      Teisėja                                                                                                                     Birutė Mėlinauskienė