1ea66525-c4a9-4fc6-a92f-78418cddccde · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2-171-524/2010(Proceso Nr. 2-57-3-00246-2009-0)Procesinio sprendimo kategorija 24.2, 21.4.1.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gruodžio 13 d. Klaipėda          Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės atstovei prokurorei I. V., atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei R. G., S. Š., jos atstovui adv. O. M., Nacionalinės žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei R.

V., tretiesiems asmenims VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos atstovui adv. A. I., Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atstovei E. R., V. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinį atsakovams Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybei, M. M. (M. M.), T. M., A. S. (A. S.), O. K. (O. K.), N. F. (N. F.), N. L., V. S., S. Å ., tretiesiems asmenims VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijai, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, AB SEB bankui, Klaipėdos miesto 6-ojo notarų biuro notarei L.

P., Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarei R. K. dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, irn u s t a t ė : ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, kuriame teismo prašė:Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto valdybos 1996-05-30 sprendimo Nr. 275 „Dėl gyvenamųjų patalpų įsirengimo ir butų perplanavimo" 1.6. punktÄ , kuriuo duotas sutikimas T. M. nuosavybės teise priklausančiame pastate (duomenys neskelbtini), parduotuvės patalpas 51,73 kv. m bendrojo naudingo ploto perplanuoti į gyvenamÄ sias patalpas.Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto mero 1996-09-17 potvarkio Nr. 598 „Dėl parduodamų žemės sklypų duomenų patvirtinimo" su priedu dalį, kuria patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), duomenys.Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities valdytojo 1996-10-29 įsakymÄ Nr. 1104 „Dėl žemės sklypų pirkimo prie privačių valdų Klaipėdos mieste" su priedu dėl leidimo pirkti valstybinės žemės sklypÄ T.

M..4.Pripažinti negaliojančia 1996-10-30 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P21/96-0504, kuria T. M. parduotas 1107 kv. m žemės sklypas, esantis Klaipėdos mieste (duomenys neskelbtini). Taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti žemės sklypÄ Lietuvos valstybei.5. Pripažinti negaliojančia 1995-10-25 Klaipėdos miesto 6-Ä jame notarų biure sudarytÄ dovanojimo sutartį (registro Nr. 22937), kuria M. M. dovanojo T. M. rÄ stų parduotuvę su rÅ«siu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane žymimÄ lElm, turinčiÄ 51,73 kv. m bendro naudingo ploto, plytų Å«kinį pastatÄ unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane žymimÄ 2Ilp, metalo garaÅ¾Ä , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane žymimÄ 3Glg, metalo garaÅ¾Ä , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane žymimÄ 4G1 g ir kiemo įrenginius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius Klaipėdos miesto, (duomenys neskelbtini).

Taikyti restitucijÄ ir įpareigoti T. M. grÄ Å¾inti M. M. dovanotus pastatus. (Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä iki Å¡ios dienos yra iÅ¡likę:

1) pastatas-parduotuvė, plane pažymėta lElm, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 2) pastatas-garažas, plane pažymėtas 4Ilg, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3) kiti statiniai (inžineriniai)-kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)).Pripažinti negaliojančia 1996-11-20 Klaipėdos miesto 7-Ä jame notarų biure sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 1-11-2511), kuria T. M. pardavė A. S. ir O. K. lygiomis dalimis Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , kurio plotas 0,1107 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su jame esančia rÄ stų parduotuve su rÅ«siu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane žymima lE'm, kurios naudingas plotas 51,73 kv. m, ir Å«kiniais pastatais: plytų Å«kiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymimu 2J'p, metalo garažu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymimu 3G'p, metalo garažu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymimu 4G‘p ir kiemo įrengimais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).Taikyti restitucijÄ ir įpareigoti T.

M. grÄ Å¾inti A. S. ir O. K. lygiomis dalimis 41000 litų.Pripažinti negaliojančia 1997-02-24 Klaipėdos miesto 7-Ä jame notarų biure sudarytÄ dovanojimo sutartį (registro Nr. 1-2-513), kuria O. K. dovanojo N. F. 553/1107 dalis Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio plotas 0,1107 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir l/2 dalį Å¡iame žemės sklype esančių rÄ stų parduotuvės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane žymima lE'm, kurios naudingas plotas 51,79 kv. m, metalo garažo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymimu 3G'p, ir kiemo įrengimų unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Taikyti restitucijÄ ir įpareigoti N. F. grÄ Å¾inti O. K. dovanoto sklypo ir pastatų dalį.Pripažinti negaliojančia 1998-04-30 Klaipėdos miesto 6-Ä jame notarų biure sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. LP-444), kuria A. S. pardavė N. L. 554/1107 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viso sklypo plotas 0,1107 ha, 1/2 dalį tame žemės sklype esančiÄ vieno aukÅ¡to rÄ stų parduotuvės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane žymima lE'm, 1/2 dalį garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane žymimo 4Glg, ir tai parduotuvės daliai priklausančius kiemo įrenginius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Taikyti restitucijÄ ir įpareigoti A. S. grÄ Å¾inti N. L. 15000 litų.Pripažinti negaliojančia 1998-06-30 Klaipėdos miesto 6-Ä jame notarų biure sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. LP-8576), kuria N. F. pardavė N. L. 553/1107 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir tame žemės sklype 1/2 dalį vieno aukÅ¡to rÄ stų gyvenamo namo, plane žymimo lElm, viso namo plotas 51,79 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vi dalį metalinio garažo, plane žymimo 4Glp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei tai gyvenamo namo daliai priklausančius kiemo įrenginius unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Taikyti restitucijÄ ir įpareigoti N. F. grÄ Å¾inti N. L. 15000 litų.Pripažinti negaliojančia 2001-03-07 Klaipėdos miesto 5-Ä jame notarų biure sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. R5-24930), kuria N. L. pardavė V.

S. (duomenys neskelbtini), parduotuvę, plane žymima lE'm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51,79 kv. m bendro ploto, kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , plane žymimÄ 4Glg, turintį 23 kv.m plotÄ , ir tuo pačiu adresu esantį žemės sklypÄ , turintį 0.1107 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taikyti restitucijÄ ir įpareigoti N. L. grÄ Å¾inti V. S. 30000 litų.Pripažinti negaliojančia 2004-10-21 Klaipėdos miesto 5-Ä jame notarų biure sudarytÄ pirkimo pardavimo sutartį (registro Nr. R5-12924), kuria V.

S. pardavė S. Å . 0.1107 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: pastatu-parduotuve, plane žymima lE'm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51,79 kv. m bendro ploto, pastatu - garažu, 23 kv.m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  kitais kiemo statiniais (aikÅ¡telė, tvora) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini). Taikyti restitucijÄ ir įpareigoti V. S. grÄ Å¾inti S. Å . 60000 litų.Priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad Klaipėdos miesto privatizavimo komisija 1994-06-21 aukciono protokolo Nr. 21 pagrindu 1994-09-12 iÅ¡davė nuosavybės teisės liudijimÄ AD Nr. 008271, kuriuo patvirtino, kad (duomenys neskelbtini), esanti rÄ stų parduotuvė priklauso M.

M., kuris jÄ padovanojo T. M.. 1996-05-30 Klaipėdos miesto valdybos sprendimo Nr. 275 1.6 punktu leista 51, 73 kv. m bendrojo naudingo ploto parduotuvės patalpas perplanuoti į gyvenamÄ sias patalpas. 1996-06-06 Tatjana M. K. miesto Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai įteikė praÅ¡ymÄ parduoti jai ir (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypÄ . Klaipėdos miesto meras 1996-09-17 potvarkiu Nr. 598 „Dėl parduodamų žemės sklypų duomenų patvirtinimo", patvirtino M. M. parduodamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), duomenis – 0,1107 ha ploto, žemės naudojimo paskirtis (funkcija) - individualiam gyvenamajam namui.

Klaipėdos miesto mero 1996-09-17 potvarkiu Nr. 598 nustatyta sklypo naudojimo paskirtis — individualiam gyvenamajam namui- su Jūrų uosto direkcija suderinta nebuvo, tokiu būdu pažeisti teisės aktų reikalavimai. 1996-10-30 sudarius valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P21/96-0504, buvo nepagrįstai pritaikyti Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 patvirtintos valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 7.1.1.1 p. ir 11 p., ir tokiu būdu (duomenys neskelbtini), žemės sklypui neleistinai buvo nustatytas namų valdos teisinis statusas.

Pagal Å¡iuos tvarkos punktus (duomenys neskelbtini), žemės sklypas namų valdai galėjo bÅ«ti parduotas tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų atitikęs visus namų valdai keliamus reikalavimus. Priimant Klaipėdos miesto valdybos 1996-05-30 sprendimÄ Nr. 275 „Dėl gyvenamųjų patalpų įsirengimo ir butų perplanavimo", Klaipėdos miesto mero 1996-09-17 potvarkį Nr. 598 „Dėl parduodamų žemės sklypų duomenų patvirtinimo", Klaipėdos apskrities valdytojo 1996-10-29 įsakymÄ Nr. 1104 „Dėl žemės sklypų pirkimo prie privačių valdų Klaipėdos mieste" iÅ¡ anksto nesuderinus jų su JÅ«rų uosto direkcija buvo pažeisti:

LR Vyriausybės 1994-05-16 nutarimas Nr. 376, 1995-07-17 nutarimas Nr. 987. Pažeistas LR žemės reformos įstatymas (1991-07-25 Nr. 1-1607), Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992-12-15 įsakymas Nr. 243, Aplinkos ministro 2001-05-18 įsakymas Nr. 274. 1996-11-20, 1997-02-24, 1998-04-30, 1998-06-30, 2001-03-07, 2004-10-21 buvo sudaryti ginčo objekto nuosavybės perleidimo sandoriai. 2006-03-08 ir 2006-08-25 ginčo objektui nustatyta sutartinė hipoteka. Ieškovės nuomone, neteisėtai įgyto žemės sklypo sandoriai, kuriais buvo disponuojama valstybinės žemės sklypu (duomenys neskelbtini), laikytini kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, tai yra pripažintini niekiniais ir negaliojančiais ir remiantis LR CK 1.80 str. 2 d. taikytina restitucija.

Pagal teismuose formuojamÄ praktikÄ , ankščiau iÅ¡vardytos žemės sklypo disponavimo sandorių Å¡alys nelaikytinos sÄ Å¾iningais įgijėjais. IeÅ¡kovas praÅ¡o atnaujinti senaties terminÄ kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių (t. 1 b. l. 3-16).Atsakovė S. Å . atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodo, kad įsigydama turtÄ (duomenys neskelbtini), 2004-10-21 iÅ¡ V. S. veikė sÄ Å¾iningai, todėl nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu bei atimti iÅ¡ jos jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

PraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, kadangi, atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kinio senatis praleista dėl svarbių priežasčių. Nurodo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl juridinių asmenų nerÅ«pestingumo, todėl nėra pagrindo jo atnaujinti. Nurodo, kad byloje neįmanoma taikyti restitucijos, kadangi restitucijos taikymas pažeistų pagrindinius civilinės teisės principus; teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo. Atsakovė nurodo, kad 1994-05-16 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 376 2.2 punktas negalėjo bÅ«ti pažeistas, kadangi Å¡is nutarimas nebuvo paskelbtas, todėl negaliojo.

Atsižvelgdama į savo iÅ¡dėstytus motyvus, atsakovė mano, jog ieÅ¡kiniu siekiama atimti sklypÄ iÅ¡ savininkų, nesuteikiant jiems tinkamos kompensacijos. Mano, kad ieÅ¡kinyje ginamas ne vieÅ¡asis interesas, o juridinio asmens Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos finansinis interesas (t. 2 b. l. 26-31).Atsakovė N. L. atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodo, kad įsigytÄ turtÄ iÅ¡ A. S. ir N. F., esantį (duomenys neskelbtini), valdė beveik 3 metus. Sudarydama sandorius veikė sÄ Å¾iningai, nepažeidžiant įstatymo.

Nurodo, kad ieÅ¡kinyje nepateikta įrodymų dėl jos nesÄ Å¾iningo elgesio. Mano, kad ieÅ¡kinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais turi bÅ«ti atmestas. Be to, atsakovės teigimu, pasibaigė ieÅ¡kinio senaties terminai. Reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kinio reikalavimams (t. 2 b. l. 32-33).Atsakovas V. S. atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad žemės sklypÄ su pastatais, (duomenys neskelbtini), nusipirko 2001-03-07 iÅ¡ N. L.. Ä®sigytÄ turtÄ nuosavybės teise valdė ilgiau nei 3 metus.

Nurodo, kad turtÄ Ä¯gijo teisėtai, sudarydamas sandorius veikė sÄ Å¾iningai ir taikyti restitucijÄ nėra pagrindo. Mano, jog ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas (t. 2 b. l. 33-34).Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovė praleido vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti individualius teisės aktus. IeÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama nuo 2004-03-19, kai prokuratÅ«roje buvo gauti duomenys dėl žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto juose disponavimo, todėl praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, o ieÅ¡kovo aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo jį atnaujinti.

Klaipėdos miesto savivaldybės administraciniai aktai negali objektyviai prieÅ¡tarauti 1994-05-16 LR Vyriausybės nutarimui Nr. 376, nes jis nebuvo paskelbtas. IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti negaliojančiais sandorius, tačiau nenurodo konkrečių imperatyvių teisės normų, kurioms turėtų prieÅ¡tarauti šie sandoriai (t. 2, b. l. 34-37).Atsakovas O. K. atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad nebuvo kliūčių sudaryti 1996-11-20 pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas sÄ Å¾iningai įsigijo minėtÄ turtÄ . (t 2. b. l. 79-80).Trečiasis asmuo VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija atsiliepimu su ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės sutinka, praÅ¡o jį patenkinti (t. 2, b. l. 44-45).Trečiasis asmuo atsakovo pusėje AB SEB bankas atsiliepimu praÅ¡o netenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties padavimo terminÄ dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais, taikyti ieÅ¡kinio senatį ir atmesti ieÅ¡kinį.

Nurodo, kad praleistas senaties terminas. 2004-10-21 pirkimo–pardavimo sutarties tarp V. S. ir S. S. sudarymo dienÄ hipotekos sandorių sudarymo ir įregistravimo vieÅ¡ame hipotekos registre dienomis nevyko jokie teisiniai ginčai dėl disponavimo ginčo žemės sklypu, nebuvo nustatyti jokie suvaržymai, apribojantys teisę disponuoti ginčo žemės sklypu. Dėl Å¡ių aplinkybių S. S. (atitinkamai ir iki jos buvę ginčo žemės sklypo savininkai) yra sÄ Å¾ininga nekilnojamojo turto įgijėja, todėl turtas negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas iÅ¡ jį sÄ Å¾iningai įgijusių trečiųjų asmenų, taigi restitucija negalima.

Pripažinus niekiniais sudarytus sandorius bÅ«tų pažeisti AB SEB banko kaip sÄ Å¾iningos kreditorės interesai (t. 2, b. l. 52-54).Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atsiliepimu nurodo, kad ieÅ¡kinio reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti patenkintas. Nurodo, kad parduoti (duomenys neskelbtini), esantį 0,1107 ha valstybinės žemės sklypÄ namų valdai teisinio pagrindo nebuvo, ir todėl 1996-10-30 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P 21/96-0504 turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia (t. 2, b. l. 82-87).Atsakovė Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Nurodo, kad su ieÅ¡kovo pateiktais reikalavimais naikinti individualius administracinius teisės aktus nesutinka, kadangi ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovo nurodomos priežastys nėra svarbios, dėl kurių ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas. IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti niekiniais ir negaliojančiais sandorius dėl valstybinės žemės pirkimo -pardavimo, dovanojimo, kadangi jie prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, tačiau ieÅ¡kinyje nenurodoma konkrečių įstatymo imperatyvių normų, kurioms ginčijami sandoriai prieÅ¡tarautų, nenurodoma, kuo pasireiÅ¡kia vieÅ¡o intereso buvimas, nenurodoma, kaip bus apsaugota vieÅ¡oji tvarka ir visuomenės interesai, jei ginčijami sandoriai bus pripažinti negaliojančiais (t. 2, b. l. 180-183).IeÅ¡kovė dubliku praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodė, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino instituto esmę ir paskirtį, į ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus. IeÅ¡kovas sutiko su atsakovų argumentu, jog 1994-05-16 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 376 „Dėl rezervinių teritorijų Klaipėdos valstybiniam jÅ«rų uostui plėsti“ negalioja, nes Å¡is Vyriausybės nutarimas nebuvo paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka.

Tačiau priimant Klaipėdos miesto valdybos 1996-05-30 sprendimÄ Nr. 275 „Dėl gyvenamųjų patalpų įsirengimo ir butų perplanavimo", Klaipėdos miesto mero 1996-09-17 potvarkį Nr. 598 „Dėl parduodamų žemės sklypų duomenų patvirtinimo", Klaipėdos apskrities valdytojo 1996-10-29 įsakymÄ Nr. 1104 „Dėl žemės sklypų pirkimo prie privačių valdų Klaipėdos mieste" buvo pažeisti: LR Vyriausybės 1995-07-17 nutarimas Nr. 987, LR žemės reformos įstatymas (1991-07-25 Nr. 1-1607), Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992-12-15 įsakymas Nr. 243, Aplinkos ministro 2001-05-18 įsakymas Nr. 274.

IeÅ¡kovo reikalavimai dėl padarytų teisės aktų pažeidimų negrindžiami vien tik LR Vyriausybės 1994-05-16 nutarimu Nr. 376. Priimti minėti administraciniai teisės aktai sukelia teisines pasekmes ir turi reikÅ¡mės ginčijamų sandorių sudarymo teisėtumui, kadangi jie buvo priimti pažeidžiant teisės aktus, o vėliau jų pagrindu leista sudaryti sandorius. Žemės sklypo paskirtis buvo pakeista iÅ¡ komercinės į namų valdÄ , vėliau Å¡is sklypas parduotas. Žemės sklypas Å¡iuo atveju negalėjo bÅ«ti parduotas namų valdai, o turėjo bÅ«ti vertinamas kaip komercinei Å«kinei veiklai skirtas žemės sklypas.

Namų valdos teisinis statusas buvo nustatytas neleistinai, nes (duomenys neskelbtini), buvo ne namų valda, bet parduotuvė. Teigia, kad Å¡alys sudarydamos ginčo sandarius nebuvo sÄ Å¾iningos. Pažymi, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ gindama vieÅ¡Ä jį interesÄ (t. 2, b. l. 90-94). Klaipėdos miesto savivaldybė tripliku nurodo, kad nėra teisinio pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, o kartu ir taikyti restitucijÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimai, praÅ¡ymas dėl praleisto termino atnaujinimo nepagrįsti ir pagrindo juos tenkinti nėra.

Pabrėžiame, kad ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. sutrukdžiusių ieškinį pareikšti įstatymo nustatytu terminu. Ieškovas nenurodė jokių konkrečių teisės aktų normų, kurioms ginčijami administraciniai aktai prieštarauja. Ieškovas ginčydamas sudarytas sutartis nenurodo konkrečių įstatymo imperatyvių normų, kurios joms prieštarauja (t. 2 b. l. 135-137).Atsakovė S. Š. tripliku nurodo, kad dublike pateikti argumentai nesuteikia teisinio pagrindo ieškinį tenkinti.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas netinkamai taikė normas, reglamentuojančias senaties termino pradžios momentÄ . AnalogiÅ¡kai taikomas senaties terminas  ir reikalavimams dėl civilinių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Sudarydamos sandorius Å¡alys buvo sÄ Å¾iningos. Jų sÄ Å¾iningumas ieÅ¡kovo argumentais ir kitomis faktinėmis aplinkybėmis nepaneigtas. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovė gina ne vieÅ¡Ä jį interesÄ , o privatų VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijos interesÄ (t. 2, b. l. 138-140).Atsakovė N. L. tripliku nurodo, kad ieÅ¡kovas netinkamai taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas.

Sudarydamos ginčijamas sutartys veikė sÄ Å¾iningai (t. 2, b. l. 141- 142).Dėl ieÅ¡kinio senaties.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant klausimÄ dėl termino kreiptis į teismÄ , svarbus momento, nuo kurio turi bÅ«ti skaičiuojamas Å¡is terminas, nustatymas. Kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , ar pažeistas vieÅ¡asis interesas ir ar reikia jį ginti. Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo bÅ«ti surinkti.

Prokuroro kaip ieÅ¡kovo veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus. Tai reiÅ¡kia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklÄ reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka. Dėl to, sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties termino, kiekvienu atveju bÅ«tina įvertinti tai, kada tokie duomenys turėjo ir galėjo bÅ«ti surinkti, ar tai padaryta nepažeidžiant protingo termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , nurodo, kad medžiaga ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti pradėta rinkti tik 2008-07-31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors ieÅ¡kinio senaties institutas, kurio paskirtis – saugoti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , nustatytu ieÅ¡kinio senaties terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, vis dėlto Å¡io instituto normose įtvirtinta teismo teisė atnaujinti nurodytÄ terminÄ , kai teismo pripažįstama, kad Å¡is praleistas dėl svarbios priežasties, kuriÄ nustačius pažeista teisė turi bÅ«ti ginama (1964 m.

CK 90 str. 2 d.; 2000 m. CK 1.131 str. 2 d.). KlausimÄ dėl senaties termino praleidimo priežasčių svarbos teismas sprendžia atsižvelgdamas į Å¡io instituto esmę ir paskirtį, vertindamas kiekvienos konkrečios bylos reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.). Jeigu teismas konstatuoja, jog pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti sudėtinga per įstatyme nustatytÄ terminÄ surinkti reikiamus duomenis, ar buvo kitų aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo, ieÅ¡kinio atmetimas dėl senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieÅ¡kinio senaties instituto paskirties.

Tokiu atveju vieÅ¡asis interesas užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ nusveria interesÄ garantuoti teisinių santykių stabilumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad, atsižvelgiant į iÅ¡vardytus kriterijus, ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas bylose, kuriose ginamas vieÅ¡asis interesas, ginčijant galimus neteisėtus aktus, kuriems likus galioti bÅ«tų paneigta kito asmens teisė ir iÅ¡ ne teisės atsirastų teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007).

Tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieÅ¡kinio senaties instituto, kurio paskirtis – užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , normų taikymas yra vieÅ¡ojo intereso dalys. Taigi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija, kai prokuroras praÅ¡o apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tačiau ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad reikia nustatyti, kurį iÅ¡ dviejų viešųjų interesų Å¡iuo konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiÅ¡kai (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007).

Todėl paminėtais motyvais praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo tenkintinas.IeÅ¡kinys atmestinas.Å alių pateikti įrodymai vertintini pagal teismų praktikoje suformuluotas jų vertinimo taisykles. Teismas, nagrinėdamas konkrečiÄ bylÄ , turi siekti nustatyti tikrÄ jÄ tiesÄ , iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. Kauno 8-ojo notarų biuro notarė L.

T. ir kt., byla Nr. 3K-295/2006).          Šios bylos esmė yra ieÅ¡kovo, ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , įrodinėjamas pirminio dokumento –1996-05-30 Klaipėdos miesto valdybos sprendimo Nr. 275,,Dėl gyvenamųjų patalpų įsirengimo ir butų perplanavimo‘‘ 1.6 punkto neteisėtumas(t.1, b.l. 123). Å iuo sprendimu T. M. nuosavybės teise priklausančios 51,73 kv. metrų bendrojo naudingo ploto parduotuvės patalpas leista perplanuoti į gyvenamÄ sias patalpas. Prokurorė įrodinėja, kad toks leidimas buvo neteisėtas, nes jis buvo pagrindas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi privatizuoti 1107 kv.m žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 1996-10-30 pirkimo-pardavimo sutarties 7.1p. nurodyta, jog Å¡is sklypas patenka į Valstybinio jÅ«rų uosto plėtros rezervinę teritorijÄ , nustatytÄ Lietuvos Vyriausybės 1994-05-16 nutarimu Nr. 376 (t.1, b.l. 131) ir Å¡is įraÅ¡as yra įregistruotas ir visuose vėlesniuose Å¡io sklypo sandoriuose (t.3, b.l.27-28).

Todėl byloje analizuotinas paminėto pirminio sandorio teisėtumas pagal jų sudarymo metu galiojančių teisės normų reikalavimus, nes vėlesnių sandorių teisėtumui turi įtakos pirminis ginčo žemės sklypo privatizavimo sandoris ir administraciniai aktai. Ieškovas prašo pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu CK1.80 str. pagrindu, nors jo sudarymo metu galiojo 1964 m. CK 47 str. ir 48 str. redakcijos ( Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. 1d., 4d.).

Ginčo sandoris buvo sudarytas galiojant 1964 m. CK 47 str., 48 str., todėl Å¡is pagrindas ir analizuotinas. Pagal šį pagrindÄ sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieÅ¡taravimu įstatymams, t.y. su vienareikÅ¡miÅ¡kai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Apie ginčijamo sandorio teisėtumÄ turi bÅ«ti sprendžiama laikantis to sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialinės teisės normų, reglamentavusių sandorio formos bei turinio klausimus bei kitas sandorių galiojimo sÄ lygas, reikalavimų.

Kiekvieno sandorio bÅ«tini elementai yra subjektai, jų valia ir jos iÅ¡reiÅ¡kimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Jeigu bent vienas sandorio elementas neatitinka įstatymo reikalavimų, sandoris laikomas negaliojančiu. Å ioje byloje ieÅ¡kovė pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles privalėjo įrodyti, kad 1996-10-30 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis prieÅ¡tarauja įstatymų reikalavimams (1964 m. CK 47 str.) ar Å¡is sandoris sudarytas turint žinomai prieÅ¡ingÄ visuomenės interesams tikslÄ (1964 m.

CK 48 str.), tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Sandorio sudarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 str. redakcija, įsigaliojusi 1995-12-20, nustatė, kokia tuo metu buvo neprivatizuojama žemė. Å io įstatymo 13 str.1d. 1p. nustatyta, kad neprivatizuojama buvo uosto žemė. 1996-06-05 įsigaliojusi Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto įstatymo 5 str. redakcija pateikė uosto žemės ir jo infrastruktÅ«ros sampratÄ , pagal kuriÄ darytina iÅ¡vada, kad ginčo žemės sklypas nepateko ir nepatenka į uosto teritorijÄ ir ginčo dėl to byloje nėra.

Todėl ieÅ¡kovė privalėjo įrodyti, jog ginčo žemės sklypas, kuris vieÅ¡ame registre įregistruotas kaip įraÅ¡ytas į jÅ«rų uosto plėtros rezervinę teritorijÄ , negalėjo bÅ«ti privatizuojamas pagal paminėtos teisės normos visus punktus, kuriuose nebuvo numatyta jÅ«rų uosto plėtros rezervinė žemė kaip neprivatizuojama. Paminėto įstatymo 13 str. 3p. buvo numatyta, kad neprivatizuojama miestų,  miestelių  ir  kaimų  bendram naudojimui ir visuomeninei statybai bei rekreacijai naudotina žemė pagal parengtus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikslintus projektus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų dėl Å¡io punkto taikymo, t.y.

įrodymų, jog ginčo sklypas negalėjo bÅ«ti privatizuojamas. Å io įstatymo vykdymÄ reglamentuojantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-11-03 nutarimo Nr. 822 Dėl Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto teritorijos teisinio įregistravimo 5.2 p., 1994-05-16 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-05-16 nutarimo Nr. 376 2.2 p.( byloje nustatyta, kad Å¡is nutarimas buvo nepaskelbtas įstatymų nustatyta tvarka) nustatė, kad rezervinių teritorijų naudojimo kitoms miesto reikmėms, nesusijusioms su uosto veikla, klausimus Klaipėdos miesto valdyba derina su Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija, o jas perduoda uosto reikmėms pagal nustatytÄ ja tvarka parengtus ir suderintos suplanavimo projektus.

Tačiau byloje nustatyta, kad ruoÅ¡iant ginčo administracinius aktus ginčo sandoriui ginčo žemės sklypas pagal detalųjį planÄ nebuvo perduotas Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcijai. Bylos medžiaga įrodo, kad ginčo sklypas buvo suformuotas pagal 1996-09-05 sprendimu Nr.397 patvirtintÄ kvartalo tarp (duomenys neskelbtini) gatvių užstatymo projektÄ ( t.3, b.l.56-62). IÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės atstovės R. G. (t.3, b.l. 144 ) paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad ruoÅ¡iant šį bendrÄ jį planÄ Uosto direkcijos sutikimas buvo, tik jis yra neiÅ¡likęs, nes buvo raÅ¡omi raÅ¡tai Uosto direkcijai, be to, pagal šį planÄ 50 metrų nuo (duomenys neskelbtini)nebuvo priskirta uosto rezervinei teritorijai.

Pagal šį projektÄ ginčo sklypo paskirtis buvo gyvenamoji –visuomeninė, nes kieme yra dar vienas statinys-sandėlis. Pagal tuo metu galiojusias teisės normas pagrindas formuoti žemės sklypus buvo turimų nuosavybės teise pastatų inventorinės bylos. Å iuo atveju namo paskirtis nedaro įtakos sklypo dydžiui. Å is paaiÅ¡kinimas pagrįstas Å¡io projekto aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu (t.3, b.l.

59) bei pastato inventorine byla, iÅ¡ kurios nustatyta, kad dar 1950 metais pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas 1156 kv. metrų žemės sklypas ( t.3, b.l.70). Šį pastatÄ vieÅ¡ame aukcione 1994-09-12 nenurodant jo paskirties įsigijo M. M. ( t.3, b.l. 120), kuris 1995-10-25 dovanų sutartimi padovanojo šį pastatÄ Â T. M. kaip parduotuvę (t.3, b.l.122) ir vėliau po pastato paskirties pakeitimo šis pastatas buvo pardavinėjamas kaip parduotuvė(t.3, b.l. 132-140), tačiau byloje nėra įrodymų, jog Å¡io pastato paskirties pakeitimas gali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas, jog 1996-10-30 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis prieÅ¡tarauja įstatymų reikalavimams.

Visų pirma byloje nustatyta, kad šia sutartimi buvo privatizuotas 1107 kv. m žemės sklypas, t. y. mažesnis, negu buvo suformuotas 1156 kv.m inventorinėje byloje. Tai, kad šis pastatas nuosavybės teise priklausė M. M., ginčo byloje nėra, todėl jeigu būtų privatizuojamas žemės sklypas ne prie gyvenamosios, o kitokios paskirties pastato, tai jo privatizavimas būtų vykdomas ne pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimo Nr. 987 7.1.1.1 p., o pagal 7.1.7 p., t. y. priskiriant tiems sklypams tik pastatų  pardavimo metu  buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingus žemės plotus, o toks plotas buvo nurodytas dar 1950 m. inventorinėje byloje.

Bylos medžiaga įrodo (t.3, b.l. 56), kad ginčo atveju Å¡is žemės sklypas bÅ«tų toks pat, koks buvo nurodytas paminėtame 1996-09-05 sprendimu Nr. 397 patvirtintame užstatymo projekte, t. y. 1107 kv. m, todėl byloje įrodyta, kad žemės sklypas bÅ«tų privatizuotas tiek pastatui esant gyvenamosios paskirties, tiek kitokios paskirties. Todėl byloje nenustatyta, kad ginčo sandoris prieÅ¡tarauja įstatymui, t.y. imperatyviam draudimui privatizuoti žemės sklypus uosto rezervinėje ir gretimose teritorijoje.            IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodo, kad įvykdytas 1996-05-30 Klaipėdos miesto valdybos sprendimo Nr. 275,,Dėl gyvenamųjų patalpų įsirengimo ir butų perplanavimo‘‘ 1.6 punktu patalpų paskirties pakeitimas pažeidė žemės reformos įstatymÄ , Lietuvos statybos ir urbanistikos ministerijos 1992-12-15 įsakymÄ Nr.243, Aplinkos ministro 201-05-18 įsakymÄ Nr. 274 ir kt. teisės aktus, iÅ¡vardytus ieÅ¡kinyje (t.1, b.l. 6), tačiau jokių įrodymų Å¡iems pažeidimams įrodyti nepateikė.

Šis įsakymas buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojančiu Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993-12-31 raštu Nr. 1-37-1558 . Iš užstatymo projekto aiškinamojo rašto (t.3, b.l.

60) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)buvo siÅ«loma namų paskirtis-gyvenamųjų, kitų įrodymų byloje nėra, todėl ieÅ¡kinio tenkinti sandorio negaliojimo pagrindais nėra pagrindo.         IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje remiasi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės audito iÅ¡vadomis, kuriose nurodyta, jog dėl pastato paskirties pertvarkymo į gyvenamÄ jÄ valstybė negavo komercinės Å«kinės paskirties žemės sklypo kainos ( t.1, b.l. 108), nes pakeitus pastato paskirtį į gyvenamÄ jį M.

M. turėjo teisę sumokėti už žemę investiciniais čekiais, tačiau dėl Å¡ios aplinkybės 1996-10-30 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinti negaliojančia nėra pagrindo. Tai yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas, kildinamas iÅ¡ sandorio vykdymo teisinių santykių ar žalos atlyginimo. Å ioje byloje nustačius, jog M. M. turėjo teisę privatizuoti ginčo žemės sklypÄ tiek pastatui buvus komercinės, tiek gyvenamosios paskirties, ginčo sandorių ir administracinių aktų naikinti nėra įstatyme nustatyto pagrindo, nes įrodinėjama audito iÅ¡vada privatizuoto sklypo kainų skirtumas nėra sandorio negaliojimo pagrindas.

Dėl Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovė vieÅ¡Ä jį interesÄ gali ginti kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais. Dėl sandorių negaliojimo kasacinio teismo nurodyta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas, tačiau Å¡is institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v.

J. Z., bylos Nr. 3K-3-745/2001). Sandorio pripažinimas niekiniu be teisinio pagrindo prieÅ¡tarautų civilinių teisinių santykių stabilumui ir pažeistų sÄ Å¾iningų įgijėjų interesus ( CK 4.96 str. 2d.). Å ios bylos atsakovė S. Å ., iÅ¡ kurios praÅ¡oma paimti nuosavybės teisę į ginčo sklypÄ , negali bÅ«ti atsakinga už audito iÅ¡vadoje nurodytÄ aplinkybę dėl kainos skirtumo.            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a :              atnaujinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«rai ieÅ¡kinio senaties terminÄ .              IeÅ¡kinį atmesti.

             SprendimÄ per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ .                Teisėja                                                          Erika MisiÅ«nienė