1ea6029f-db8d-417f-9d16-88390ceb89bb · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-273-870/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06576-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 1.1.7.1; 1.2.3.1.2.3; 1.2.3.2; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

nuteistajai L. M. ir jos gynėjui advokatui Karoliui Barysui,

ekspertams Vilmai Joneliūkštienei ir Mantui Juodakiui,

vertėjai Irinai Pikčilingienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. M. gynėjo advokato Karolio Baryso apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , ir, vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu, nubausta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į nuteistajai L. M. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jos laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. vasario 16 d. (dvi paros). Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo L. M. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Iš L. M. nukentėjusiajai L. B. priteista 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Procesas dėl turtinės žalos atlyginimo pagal nukentėjusiosios L. B. civilinį ieškinį nutrauktas.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei L. B. iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ji turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ su praÅ¡ymu jai pervesti 800 Eur, kuriuos L. M. 2020 m. gruodžio 3 d. pervedė į Vilniaus apygardos teismo sÄ skaitÄ (atskaičius mokesčius, susijusius su pinigų pervedimu).

Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartimi nuteistosios L. M. gynėjo advokato Karolio Baryso apeliacinis skundas buvo atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartis panaikinta ir byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Skundžiamu nuosprendžiu L. M. nuteista už tai, kad nužudė savo sugyventinį D. B., o bÅ«tent: 2020 m. vasario 11 d., laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 24.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje, kilusio konflikto su savo sugyventiniu D. B. metu, tyčia sudavė pastarajam vienÄ smÅ«gį su peiliu į krÅ«tinę, padarydama nukentėjusiajam durtinį – pjautinį krÅ«tinės lÄ stos, deÅ¡iniojo III Å¡onkaulio ir deÅ¡iniojo plaučio sužalojimus, dėl ko komplikavusis Å«miniu vidiniu ir iÅ¡oriniu nukraujavimu, D. B. mirė ir taip tyčia nužudė savo Å¡eimos narį. Å iais veiksmais L. M. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

II. Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinių sprendimų esmė

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 13 d. nutartimi nuteistosios L. M. gynėjo advokato K. Baryso apeliacinį skundÄ atmetė. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija paskyrė ambulatorinę teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizę, kurios pagrindu konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai L. M. pripažino kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Teisėjų kolegija taip pat neįžvelgė pagrindo dar labiau Å¡velninti nuteistajai paskirtÄ bausmę ir sumažinti priteistÄ neturtinę žalÄ .

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartį ir perdavė bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacine tvarka. Kasacinis teismas nurodė, kad ekspertizės akto iÅ¡vadose esama tam tikrų prieÅ¡taravimų, kurie nėra tinkamai paÅ¡alinti. Be to, ekspertai nenurodė jokių taikytų ekspertinio tyrimo metodų, juose nurodytų kriterijų, ar bylos aplinkybių ar kitų duomenų, kuriais remdamiesi nustatė, kad L. M. bÅ«sena veikos padarymo metu nesiekė tokio sÄ monės ir psichinės veiklos dezorganizacijos lygio kaip afekto bÅ«sena. Apeliacinės instancijos teismas turėjo imtis įrodymų tyrimo veiksmų paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus, iÅ¡kviesdamas į teismo posėdį ekspertÄ , bet to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas nepilnai patikrino apeliacinio skundo argumentÄ , priimant sprendimÄ dėl taikytino baudžiamojo įstatymo (BK 129 ar 130 straipsnio) ir taip padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų pažeidimus, kurie buvo esminiai ir sukliudė teismui priimti teisingÄ sprendimÄ . Be to, kasacinis teismas nesutiko su teismų argumentais, kuriais nuteistosios didelio susijaudinimo bÅ«senos galimybė paneigiama nukentėjusiojo nevienkartiniu smurtavimu prieÅ¡ nuteistÄ jÄ , nevertinant ilgalaikės nukentėjusiÄ jÄ psichotraumuojančios situacijos kitų nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste.

III. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistosios L. M. gynėjas advokatas K. Barysas pateikė alternatyvius prašymus. Jis prašo:

- pripažinti, kad nuteistoji veikė esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis ir pritaikius BK 28 straipsnį, baudžiamÄ jÄ bylÄ jos atžvilgiu nutraukti;

- nenustačius bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, perkvalifikuoti L. M. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir pripažinti jÄ kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 130 straipsnyje, ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti;

- nenustačius pagrindų L. M. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį, pakeisti L. M. paskirtÄ bausmę – vadovaujantis BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktu paskirti jai laisvės apribojimo bausmę;

- nukentėjusiajai L. B. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 3 000 Eur.

5. Nuteistosios L. M. gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes L. M. padaryta veika atitinka ne BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , o BK 130 straipsnį. Jo teigimu, bylos duomenys (vyresniojo tyrėjo V. M. tarnybinis praneÅ¡imas, medicininiai dokumentai, liudytojų S. K., M. K., S. S. parodymai, nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės L. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu) patvirtina, kad D. B. sistemingai naudojo smurtÄ prieÅ¡ L. M., tame tarpe ir likus mėnesiui iki byloje nagrinėjamo įvykio dienos. Ir, prieÅ¡ingai, liudytojai tvirtino, kad L. M. yra ramus, neagresyvus žmogus. Nenustatyta, kad L. M. kada nors bÅ«tų smurtavusi prieÅ¡ D. B.. Ä®vykio metu D. B. jÄ atvirai provokavo nužudyti, į kÄ L. M. nereagavo, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡dama pozicijÄ , kad nesiruoÅ¡ia dėl to sėsti į kalėjimÄ . Iki suduoto smÅ«gio momento ji adekvačiai ir sÄ moningai vertino situacijÄ . Viskas staiga pasikeitė po D. B. smÅ«gio jai į veidÄ . Akivaizdu, kad smÅ«gis stipriai paveikė L. M. sÄ monę ir nulėmė jos asmenybei nebÅ«dingÄ elgesį – dÅ«rį peiliu. Pasak gynėjo, anksčiau patirtas sistemingas smurtas ir nuosprendyje apraÅ¡ytas įvykio mechanizmas suteikia pagrindÄ teigti, jog L. M. galėjo susiformuoti BK 130 straipsnio dispozicijoje numatyta staigaus susijaudinimo (afekto) bÅ«sena, pasireiÅ¡kusi staigia, momentine L. M. reakcija į grėsmę jos sveikatai sukėlusį D. B. kėsinimÄ si.

6. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas skirti ekspertizę, buvo Å¡aliÅ¡kas, nes ignoravo ir netyrė aplinkybių, kurios patvirtintų galimÄ L. M. afekto bÅ«senos susiformavimÄ nusikaltimo padarymo metu. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais paneigiamas galimas afekto bÅ«senos susiformavimas. PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, D. B. smÅ«gis turėjo bÅ«ti stiprus, nes L. M. iÅ¡ nosies tekėjo kraujas. Nors ikiteisminio tyrimo metu L. M. Å¡ios aplinkybės nenurodė, bet apie tai užsiminė apklausiama teisme, o įvykio vietoje buvo rasta jos kraujo. Jos patirtas sužalojimas galėjo bÅ«ti neužfiksuotas specialisto iÅ¡vadoje, nes jos kÅ«no apžiÅ«ra atlikta praėjus kelioms dienoms po įvykio ir sužalojimai galėjo iÅ¡nykti. Tuo pačiu pažymima, kad ne smÅ«gio stiprumas, bet tai, kaip įvykio metu buvo suvokiamas ir interpretuojamas toks neteisėtas veiksmas (smÅ«gis) apsprendžia ar yra susiformavusi afekto bÅ«sena.

7. Skunde kritikuojamas teismo argumentas, jog nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kokia buvo jos emocinė bÅ«sena po D. B. smÅ«gio sudavimo. Pažymima, kad tyrėjai to ikiteisminio tyrimo metu nė nebandė iÅ¡siaiÅ¡kinti. Vien ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji detaliai nenurodė, kokios emocinės bÅ«senos buvo, nereiÅ¡kia, kad jos parodymai Å¡ioje dalyje vėliau kito. Juo labiau, kad ir ikiteisminio tyrimo metu L. M. nurodė, jog po D. B. suduoto smÅ«gio, ji supyko, kas tik sustiprina manymÄ , kad ji veikė fiziologinio afekto bÅ«senoje.

8. Nors teismas pripažino, jog bÅ«tina įvertinti susijaudinimo mastÄ bei asmens gebėjimÄ suprasti ir valdyti savo veiksmus, tačiau nuosprendį pagrindė tik prielaida. Teismas pats ėmėsi vertinti klausimÄ , kuriam yra reikalingos specifinės mokslo, t. y. psichologijos ir psichiatrijos žinios. Gynėjo teigimu, psichologinė ar psichiatrinė ekspertizė bÅ«tų padėjusi ne tik objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes, atsakyti į visus iÅ¡kilusius klausimus, priimti tinkamÄ sprendimÄ dėl veikos kvalifikacijos, bet ir tinkamai individualizuoti nuteistajai skirtinÄ bausmę.

9. Apeliantas nesutinka su apygardos teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamoje situacijoje L. M. negalėjo bÅ«ti didelio susijaudinimo bÅ«senoje bei su teismo argumentu, kad D. B. nuolat smurtaudavo prieÅ¡ L. M. nuo pat 2015 metų, todėl vienkartinis sudavimas delnu jai negalėjo bÅ«ti tiek netikėtas ir iÅ¡skirtinis, kad sukeltų didelio susijaudinimo bÅ«senÄ . Tai prieÅ¡tarauja teismų praktikoje sutinkamiems iÅ¡aiÅ¡kinimams, kad nužudymas pagal BK 130 straipsnį kvalifikuojamas nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas staiga labai susijaudino dėl netikėto, nelaukto nukentėjusiojo poelgio, ar tas poelgis buvo paskutinis iÅ¡ ankstesnių nevienkartinių panaÅ¡aus pobÅ«džio nukentėjusio asmens poelgių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-338/2012).

Be to, prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, bÅ«tent nustatyti ankstesnio nevienkartinio, dažnai pasikartojančio smurto atvejai ne paneigia galimÄ didelio susijaudinimo bÅ«senos susiformavimÄ , bet prieÅ¡ingai, tai patvirtina. Pasak gynėjo, nuteistoji iÅ¡gyveno visas psichologijos doktrinoje iÅ¡skiriamas afektinės reakcijos stadijas (įžanginė (parengiamoji), emocinio „sprogimo“, iÅ¡sekimo), į kurias teismas neatsižvelgė ir kurių nevertino. Ji patyrė nuolatinį smurtÄ , dėl kurio kaupėsi emocinė įtampa, o paskutinis D.

B. iÅ¡puolis buvo „paskutinis laÅ¡as“, nulėmęs įvykių eigÄ (parengiamoji afektinės reakcijos stadija). Minėta, jog L. M. nebuvo agresyvus asmuo, anksčiau į D. B. smurtinius veiksmus neatsakydavo smurtu, žodinio konflikto metu ji buvo provokuojama, tačiau elgėsi adekvačiai. Veiksniu, pakeitusiu jos elgesį tapo D. B. neteisėtas veiksmas – suduotas smÅ«gis, po kurio nedelsiant sekė L. M. dÅ«ris peiliu D. B. (emocinio „sprogimo“ stadija, pasireiÅ¡kusi L. M. nebÅ«dingu elgesiu).

Teismas neatkreipė dėmesio, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, L. M. nurodė, jog po suduoto smÅ«gio peiliu ji iÅ¡kart nuėjo į kitÄ kambarį, atsigulė į lovÄ ir užmigo, kas aiÅ¡kiai rodo buvus ir trečiÄ jÄ afektinės bÅ«senos stadijÄ â€“ nuovargį, iÅ¡sekimÄ , abejingumÄ viskam, kas vyksta aplinkui. Pažymėtina ir tai, kad remiantis moksline doktrina, kai fiziologinis afektas pasireiÅ¡kia ilgalaikės psichotraumuojančios situacijos fone, po afektyvaus „sprogimo“ asmuo paprastai nerodo gailesčio savo aukai, tik apgailestauja dėl įvykdytų neteisėtų veiksmų ar nerimauja dėl bÅ«simos teisinės atsakomybės. Tai paaiÅ¡kina, kodėl po nužudymo L.

M. kurį laikÄ nelietė D. B. lavono, o po to paskambinusi į BendrÄ jį pagalbos centrÄ (toliau – ir BPC) apgailestavo, kad nužudė žmogų bei nerimavo ir dėl gresiančios teisinės atsakomybės, nurodydama, kad „tikriausiai man jau kalėjimas“.

10. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pasakodama apie tai, kas nutiko po to, kai D. B. sudavė delnu į veidÄ , L. M. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu davė skirtingus parodymus. Teismas neatkreipė dėmesio, kad L. M. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad ji dÅ«rio momento, t. y., kaip tiksliai ji peiliu sudavė D. B., nepamena. IÅ¡ praneÅ¡imo BPC taip pat matyti, kad nuteistoji nurodė neteisėtÄ D. B. veiksmÄ , nurodė nužudžiusi žmogų, tačiau kaip tai padarė, negalėjo paaiÅ¡kinti. Teismas BPC garso įraÅ¡Ä vertino kaip įrodymÄ , kad L. M. suvokė savo veiksmus, taip pat vertino, jog nužudymÄ nulėmė D. B. elgesys, kuriuo jis iÅ¡provokavo nuteistosios pyktį ir ji nesusivaldžiusi dÅ«rė jam peiliu. Taigi, teismas pripažino, jog D. B. nužudymÄ nulėmė jo elgesys (smurtas), kuris iÅ¡provokavo vienÄ iÅ¡ galimų fiziologinio afekto pasireiÅ¡kimo požymių (pyktį), taip pat konstatavo, kad L. M. įvykio metu negebėjo valdyti savo veiksmų. Nepaisant to, nebuvo atlikti jokie procesiniai veiksmai, siekiant tiksliai nustatyti L. M. bÅ«klę įvykio metu, jos gebėjimÄ adekvačiai suvokti ir valdyti savo veiksmus. Ä®raÅ¡as iÅ¡ BPC niekaip neatskleidžia, kada ir kokiomis aplinkybėmis L. M. suvokė, kad nužudė žmogų, kad suvokė savo veiksmus įvykio metu ir prieÅ¡ingai. Ä®raÅ¡as tik patvirtina, kad iÅ¡ tiesų L. M. ne visas įvykio aplinkybes suprato net ir praėjus tam tikram laikui po įvykio.

11. Apeliantas nesutinka ir su teismo iÅ¡vadomis dėl smÅ«gio peiliu sudavimo mechanizmo. Byloje nenustatyta, kokioje padėtyje buvo D. B. kÅ«nas smÅ«gio sudavimo momentu. Vien tai, kad dÅ«ris padarytas iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ , savaime neįrodo, kad L. M. stovėjo, o D. B. sėdėjo. Å iuo atveju tokio pobÅ«džio žaizdos padarymas galėjo atsirasti įvairiai: laikant peilį rankoje, jį pakreipus žemyn; D. B. sėdantis po suduoto smÅ«gio ar suduodant smÅ«gį tik vos pakilus nuo kėdės; neatmestina ir galimybė, kad sudavęs smÅ«gį D. B. galėjo prisėsti, tačiau ir vėl stotis. Jei smÅ«gio metu D. B. buvo atsistojęs, o po to atsisėdęs, tai savaime nereiÅ¡kia, kad praėjo ilgesnis laiko tarpas tarp smÅ«gio ir dÅ«rimo peiliu, kadangi fiziologinis afektas, kurį lydi didelis susijaudinimas, paprastai trunka kelias sekundes ar minutes. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad jei D. B. sėdėjo, tai suduoti stipraus smÅ«gio jis negalėjo. Byloje nėra duomenų, kad D. B. judesius bÅ«tų kas nors varžęs, ar bÅ«tų kitokių trukdžių jam suduoti smÅ«gį. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad praneÅ¡dama apie padarytÄ nusikaltimÄ L. M. operatorei nurodė: „<...> Na, nežinau, kaip...pats užšoko.“ Toks paaiÅ¡kinimas leidžia manyti, kad D. B. smÅ«gį L. M. į veidÄ galėjo suduoti stodamasis nuo kėdės. Be to, jeigu jis bÅ«tų sudavęs L. M. smÅ«gį sėdėdamas, tai tikėtina, kad po dÅ«rio peiliu jis bÅ«tų susmukęs ant stalo, o ne griuvęs atgal, kaip nustatyta byloje. Apeliantas teigia, kad teismas D. B. padėties, kuomet jis sudavė ranka L. M. į veidÄ , nesiaiÅ¡kino, todėl Å¡i aplinkybė byloje liko nenustatyta. Parodymų patikrinimo vietoje metu taip pat nebuvo tirta, kuriuo momentu D. B. sudavė L. M. bei kokioje padėtyje bÅ«damas jis tai padarė.

12. Apelianto teigimu, teismas, priimdamas nuosprendį ir kvalifikuodamas nuteistosios padarytÄ veikÄ , tinkamai neiÅ¡analizavo, ar jos veiksmai nėra atitinkantys BK 28 straipsnyje numatytÄ bÅ«tinÄ jÄ gintį. Teismui turėjo kilti klausimas, ar dÅ«rusi peiliu L. M. nesigynė nuo pavojingo kėsinimosi jos atžvilgiu, juolab, kad pats teismas nustatė D. B. smurtinius veiksmus prieÅ¡ pat įvykstant dÅ«riui peiliu ir konstatavo, kad jo veiksmai, atlikti L. M. atžvilgiu turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. IÅ¡ esmės vienintelis teismo argumentas, kodėl Å¡iuo atveju neįžvelgė bÅ«tinosios ginties situacijos yra tikėtina D. B. pozicija dÅ«rio momentu bei jo girtumo laipsnis. Dėl to, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad jis nekėlė pavojaus L. M. sveikatai ir gyvybei. Tačiau D. B. pozicija nustatyta nebuvo, o teismas ir nesiėmė veiksmų, kad ji bÅ«tų nustatyta. Tai, kad D. B. buvo girtas, kaip tik patvirtina galimÄ grėsmingÄ kėsinimÄ si. Bylos duomenys patvirtina, kad bÅ«tent iÅ¡gėręs D. B. tapdavo labai agresyvus ir tuomet smurtaudavo prieÅ¡ L. M.. Pažymėtina ir tai, kad kaip įrodo bylos duomenys, D. B. yra ne tik ne kartÄ sumušęs L. M., bet ir sulaužęs Å¡onkaulius bei jÄ smaugęs, taigi sukėlęs pavojingas situacijas ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Ä®vertinus tai, D. B. veiksmai įvykio metu – smÅ«gio sudavimas L. M. į veidÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai rodo, kad tai galėjo bÅ«ti suvokiama kaip pavojinga sveikatai ir gyvybei situacija, o iÅ¡ kart sekęs vienintelis dÅ«ris peiliu – kaip gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.

13. Apeliantas mano, kad teismo paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir neatitinka bausmės tikslų, teisingumo principo. Nuosprendyje teismas neiÅ¡dėstė aiÅ¡kių motyvų (iÅ¡skyrus tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas), kodėl Å¡velnesnės bausmės paskyrimas prieÅ¡tarautų BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams, neatsižvelgė į situacijos teisinį ir socialinį unikalumÄ , kad laisvės atėmimas tiek pagal nacionalinius, tiek pagal tarptautinės teisės aktus yra ultima ratio (kraÅ¡tutinė priemonė). Teismų praktikoje sutinkama pavyzdžių, kur už kvalifikuotÄ nužudymÄ asmenims buvo skirta Å¡velnesnė bausmės rÅ«Å¡is nei numatyta straipsnio sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-428/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-198-870/2020).

14. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių, o tas, kurias vertino, jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę. Teismas pirmiausia turėjo atsižvelgti į tokias baudžiamosios bylos aplinkybes, kurios mažina kaltininko asmenybės arba jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltės formÄ , veikos atsitiktinį pobÅ«dį, kaltininko socialinius ryÅ¡ius ir panaÅ¡iai. Å iuo atveju nors nusikaltimas yra labai sunkus, tačiau jo pavojingumas yra mažesnis, nes nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, buvo spontaniÅ¡kas, neplanuotas, nusikaltimo įrankis nuteistosios rankose buvo atsitiktinai, veiksmų intensyvumas buvo mažas (durta tik kartÄ ), žuvusysis prieÅ¡ nuteistÄ jÄ sistemingai naudojo smurtÄ (tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui). Nuteistosios emocinė bÅ«klė buvo prasta, tai nustatyta socialinio tyrimo iÅ¡vadoje. Teismas nenustatė jokių sunkinančių aplinkybių ir nustatė tris atsakomybė lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 6 punktai). Anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, kruopščiai laikėsi kardomųjų priemonių. Å iuo metu registruota Užimtumo tarnyboje, anksčiau įmonėje daugiau nei 20 metų dirbo siuvėja (darbo neteko dėl bankroto). Nuteistoji turi 50 proc. nedarbingumÄ , jai nustatytas Å¡irdies nepakankamumas, ji nuolat vartoja vaistus, reikalinga nuolatinė gydytojų priežiÅ«ra. Jos socialiniai ryÅ¡iai tvirti – turi sÅ«nų ir 4 anÅ«kus, su jais glaudžiai bendrauja, palaiko gerus santykius su kaimynais, buvusiais bendradarbiais. Nuteistoji nėra visuomenei pavojingas žmogus, jos nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 20 balų (nustatyta socialinio tyrimo iÅ¡vadoje).

15. Apeliantas skunde nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad L. M. toleravo smurtu grįstus jos ir D. B. santykius, nes jos elgesys buvo grindžiamas baime. Be to, teismas nevertino, jog į nuteistosios namus ne kartÄ buvo kviesta policija, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, D. B. kartÄ buvo nuteistas. Valstybės institucijos žinojo apie besitęsiantį smurtÄ , bet nesiėmė veiksmų apriboti L. M. ir D. B. buvimÄ kartu, jai nebuvo suteikta jokia reikiama socialinė ar psichologinė pagalba. Gynėjo teigimu, valstybei neužtikrinus įstatymuose įtvirtintų įpareigojimų vykdymo, valstybės institucijoms neatlikus joms pagal įstatymus tenkančios pareigos, negalima bausti sunkioje padėtyje buvusios, nors ir labai sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusios nuteistosios griežta laisvės atėmimo bausme, kuria tebÅ«tų pasiektas tik vienas – nubaudimo, tikslas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-198-870/2020).

16. Tinkamos nuteistosios resocializacijos aspektu itin reikÅ¡minga socialinio tyrimo iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad pačiai L. M. buvo ir vis dar yra reikalinga pagalba. Pagal Å¡iÄ iÅ¡vadÄ užtikrinant kontrolės funkcijÄ , nuteistajai turėtų bÅ«ti skirtas įpareigojimas bÅ«ti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi. Jai taip pat bÅ«tų naudingas blaivumo iÅ¡laikymas (nors ir byloje nenustatyta, kad ji veikÄ padarė bÅ«dama neblaivi), tikslinga suteikti žinių ir įgÅ«džių apie tai, kaip pozityviai spręsti kylančius konfliktus ir gyventi be smurto, taip pat L. M. tikslinga dalyvauti psichologo konsultacijose. Dėl pastarosios rekomendacijos L. M. savo iniciatyva 2020 m. gruodį kreipėsi į Naujininkų Psichikos sveikatos centrÄ dėl psichologinės pagalbos, kur jai iki Å¡iol yra teikiamos individualios tęstinės psichologinės – psichoterapinės paslaugos (tai patvirtina byloje esantys iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ sveikatos istorijos). Nuteistosios gynėjo manymu, visas Å¡ias aplinkybes teismas įvertino nepakankamai, nors jos rodo, kad vienintelė teisinga bausmė Å¡ioje situacijoje gali bÅ«ti tik bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Apeliantas teigia, kad tikslingiausia bÅ«tų L. M. paskirti BK 48 straipsnyje numatytÄ laisvės apribojimo bausmę, kartu paskiriant individualizuotus, į nuteistosios asmenybę orientuotus draudimus ir įsipareigojimus.

17. Apeliantas skunde ginčija priteistos neturtinės žalos dydį. Jo teigimu, priteista 9 000 Eur dydžio neturtinė žala yra pernelyg didelė, tokia suma nustatyta įvertinus ne visas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas nuosprendyje įvertino ne itin artimÄ D. B. ir jo motinos ryšį, gyvenimÄ skirtingose valstybėse, taip pat tai, kad D. B. anksčiau yra smurtavęs ir prieÅ¡ savo motinÄ bei tėvÄ ir tuo remdamasis ženkliai sumažino priteistinos žalos dydį. Vis tik teismas neįvertino kitų reikÅ¡mingų aplinkybių. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas privalėjo įvertinti nužudymo padarymui įtakos turėjusį paties nužudytojo elgesį konflikto metu, jo ankstesnį smurtÄ . Be to, teismas turėjo atsižvelgti ir į realias L. M. galimybes atlyginti neturtinę žalÄ â€“ nuteistoji niekur nedirba, yra neįgali, beveik sulaukusi pensinio amžiaus, dėl problemų su koja galimybės įsidarbinti yra objektyviai sudėtingos, vienintelis jos turtas – 1/3 namo, kuriame ir gyvena. Jos pajamos – 300 Eur, kuriuos gauna kaip iÅ¡mokÄ iÅ¡ Užimtumo tarnybos ir neįgalumo paÅ¡alpÄ . Dėl Å¡ių priežasčių neturtinės žalos dydis mažintinas iki 3 000 Eur.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistosios L. M. gynėjo advokato Karolio Baryso apeliacinis skundas atmetamas.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, atlikusi įrodymų tyrimÄ (apklaususi ekspertus), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas: esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų vertinant įrodymus nepadaryta, apygardos teismas, vadovaudamasis byloje iÅ¡tirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais, pagrįstai pripažino, jog L. M. durdama peiliu į krÅ«tinę, veikdama netiesiogine tyčia, atėmė nukentėjusiojo D. B. gyvybę. Teismas tinkamai įvertino ir kvalifikavo nuteistosios veiksmus bei paskyrė teisingÄ ir ne per griežtÄ bausmę. Nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei L. B. priteistas neturtinės žalos dydis taip pat yra objektyvus ir teisingas.

19. Apeliantas pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja su atsisakymu skirti ekspertizę, jo vertinimu, tokiu bÅ«du teismas ignoravo ir netyrė aplinkybių, kurios patvirtintų galimÄ L. M. afekto bÅ«senos susiformavimÄ nusikaltimo metu. Tačiau tokie argumentai nelaikytini savaiminiu pagrindu spręsti teismÄ buvus Å¡aliÅ¡kÄ . IÅ¡ 2021 m. vasario 4 d. teisiamojo posėdžio protokolo (t. 3, b. l. 125–127) matyti, kad teisėjų kolegija svarstė pateiktÄ gynėjo praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę, tačiau remdamasi byloje esančiais duomenimis apie L. M. sveikatÄ ir psichikos bÅ«senÄ bei socialinio tyrimo iÅ¡vada, praÅ¡ymo skirti psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, netenkino. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos duomenis įvertino nepalankiai nuteistajai ir nurodydamas motyvus atmetė gynėjo praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę, nėra nei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nei teismo Å¡aliÅ¡kumÄ pagrindžiantis faktas. Kita vertus, Å¡iuo metu Å¡is klausimas neaktualus, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi paskyrė ambulatorinę teismo psichologijos psichiatrijos ekspertizę (t. 4, b. l. 115–117), taip pat ekspertizę atlikę ekspertai buvo apklausti ir teismo posėdyje.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su L. M. veiksmų kvalifikavimu pagal BK 130 straipsnį

20. Vienas iÅ¡ apeliacinio skundo alternatyvių praÅ¡ymų yra L. M. nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį, nes ji nusikalstamÄ veikÄ â€“ nukentėjusiojo D. B. nužudymÄ â€“ padarė bÅ«dama afekto bÅ«senos, t. y. labai susijaudinusi.

21. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (staiga labai susijaudinus) tuomet, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto bÅ«senos, kuriÄ sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimÄ asmenį nukentėjusiojo poelgis. Å i bÅ«sena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, taip pat vertinant ir teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės iÅ¡vadas. Konstatuojant, kad nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus, bÅ«tina nustatyti: 1) neteisėtÄ ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį, kuris turi bÅ«ti bÅ«tent pagrindinė priežastis, iÅ¡provokavusi nužudymÄ ; 2) kaltininko buvimÄ afekto bÅ«senos (t. y. situacijÄ , kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iÅ¡ dalies aptemsta sÄ monė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-387/2023).

22. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistosios gynėjo vertinimu, kad L. M. padaryta veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 130 straipsnį. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto iÅ¡vadoje konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu L. M. nesirgo jokiu psichikos sutrikimu, nebuvo laikino psichikos sutrikimo bÅ«senoje, todėl pagal savo psichikos bÅ«klę galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (1 punktas), nebuvo fiziologinio afekto bÅ«senoje (10 punktas). Pastarosios iÅ¡vados 7 punkte nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu L. M. galėjo bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡to emocinio susijaudinimo bÅ«senoje, kuri kilo kaip atsakas į ilgalaikę jÄ psichotraumuojančiÄ situacijÄ ir sutrikdė/apribojo jos gebėjimÄ kritiÅ¡kai įvertinti situacijÄ , visapusiÅ¡kai teisingai ir pilnai suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę, jų pavojingumÄ bei galimas pasekmes, rasti konstruktyvius situacijos sprendimo bÅ«dus bei valingai, racionaliai reguliuoti ir kontroliuoti savo elgesį (t. 4, b. l. 171–182). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti ekspertai iÅ¡samiai ir įtikinamai paaiÅ¡kino ekspertizės akte iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas. Kasacinio teismo iÅ¡vadų kontekste teismo posėdyje detaliai apklausti ekspertai itin detaliai paaiÅ¡kino, kokiais duomenimis remiantis priėmė sprendimÄ , jog L. M. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto bÅ«senoje (neatitinka fiziologinio afekto bÅ«senos kriterijų), ir dar kartÄ patvirtino, kad ji buvo emocinio susijaudinimo bÅ«senos, kuri nesiekia fiziologinio afekto bÅ«senos. Taip pat ekspertai atsakė į kitus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartyje keliamus klausimus.

23. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , dar kartÄ iÅ¡samiai iÅ¡analizavo pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus, įvertino tiek kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, tiek įrodymų visumÄ , patikrino nustatytas bylos aplinkybes ir motyvus, kuriais vadovaudamasis apygardos teismas atmetė nuteistosios L. M. gynėjo praÅ¡ymÄ jo ginamosios nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka, tačiau pastebi, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad nuteistosios didelio susijaudinimo bÅ«senos galimybę paneigia nukentėjusiojo nevienkartinio smurtavimo prieÅ¡ nuteistÄ jÄ faktas, t. y. pirmosios instancijos teismas nevertino ilgalaikės nukentėjusiÄ jÄ psichotraumuojančios situacijos įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje konkrečioje situacijoje, nors, kaip nurodyta ekspertų iÅ¡vadoje, L. M. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡to emocinio susijaudinimo bÅ«senoje, kuri kilo kaip atsakas į ilgalaikę, jÄ psichotraumuojančiÄ situacijÄ ir sutrikdė/apribojo jos gebėjimÄ kritiÅ¡kai įvertinti situacijÄ , rasti konstruktyvius situacijos sprendimo bÅ«dus, vis tik L. M. emocinio susijaudinimo bÅ«sena nesiekė tokio laipsnio, kad bÅ«tų pagrindas konstatuoti fiziologinio afekto bÅ«senÄ .

24. Staigaus labai didelio nuteistosios L. M. susijaudinimo (afekto bÅ«senos) nebuvimÄ be minėtos eksperto iÅ¡vados ir ekspertų paaiÅ¡kinimų patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. L. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama pirmosios instancijos teisme pripažino, kad įvykio dienÄ vykstant tarp jos ir nukentėjusiojo D. B. žodiniam konfliktui dėl nesutvarkytų namų, nekÅ«rentos krosnies, nukentėjusiojo girtavimo, suduoto smÅ«gio į veidÄ , L. M. sudavė peiliu D. B. į krÅ«tinę (t. 2, b. l. 45–48, teisiamojo posėdžio protokolas, t. 3, b. l. 90– 93).

Teismo posėdyje pasakodama apie aplinkybes, susijusias su tolesne konflikto eiga, smÅ«gio peiliu sudavimÄ nukentėjusiajam, L. M. siekė aplinkybes pateikti sau palankesniu (Å¡velnesniu) bÅ«du. Ikiteisminio tyrimo metu netrukus po įvykio (2020 m. vasario 15 d.) L. M. pripažino, kad tÄ dienÄ , jai grįžus iÅ¡ darbo į namus, nukentėjusysis sėdėdamas prie stalo gėrė alų, ji pradėjo ant jo Å¡aukti, kad namuose betvarkė, nekÅ«renta krosnis. Jai pasidarė pikta, atsisėdo prie stalo ir iÅ¡gėrė prieÅ¡ tai prekybos centre pirktÄ vynÄ (viso vyno iÅ¡ karto neiÅ¡gėrė, butelyje dar buvo likę).

Jai vartojant vynÄ vyko žodinis konfliktas, ji peiliu pjaustė maisto produktus. Jis nusiėmė marÅ¡kinėlius ir pasakė „užmuÅ¡k mane“. L. M. pasakė, kad to nedarys, nes nenori sėdėti kalėjime. Jiems toliau konfliktuojant D. B. tapo labai agresyvus ir rankos delnu sudavė jai smÅ«gį į veidÄ . Pajutusi skausmÄ ji labai supyko ir rankoje laikydama peilį sudavė juo D. B. į krÅ«tinę. Kaip tiksliai sudavė, neprisiminė. Po jos suduoto smÅ«gio D. B. nukrito ant grindų. Tuomet ji peilį įmetė į virtuvės spintelę ir nuėjo į kitÄ kambarį (t. 2, b. l. 45–48).

Aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo sužalojimu, L. M. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, t. y. nurodydama, kur sėdėjo D. B. ir kaip ji, laikydama deÅ¡inėje rankoje peilį, sudavė juo vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į krÅ«tinę; kaip po jos suduoto smÅ«gio D. B., sėdėdamas ant kėdės, nukrito ant grindų; kur padėjo peilį, kuriuo dÅ«rė nukentėjusiajam (t. 2, b. l. 55–66). Tokie jos parodymai iÅ¡ esmės atitiko ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokole (t. 1, b. l. 16–68), teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje (t. 1, b. l. 74– 81) užfiksuotus duomenis.

Nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės išsamesnės nei teisme, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip patikimesnius vertino L. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

25. Abejonių nekelia L. M. paaiÅ¡kinimai apie tai, kad įvykio metu, tęsiantis žodiniam konfliktui tarp jos ir nukentėjusiojo, D. B. tapo agresyvus ir galėjo suduoti jai smÅ«gį į veidÄ . Aplinkybę, kad nukentėjusysis iÅ¡gėręs tapdavo agresyvus ir smurtaudavo prieÅ¡ L. M., patvirtino ir mirusiojo motina L. B.. Ji nurodė, kad, kai jos sÅ«nus iÅ¡gerdavo alkoholio, tapdavo labai agresyvus, vienÄ kartÄ buvo sumušęs ir jÄ . Ant L. veido ji matė smurto žymes, iÅ¡peÅ¡tus plaukus (t. 1, b. l. 91–94). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. B., galimai dėl sukelto skausmo netekus sÅ«naus, pakeitė parodymus, kaltino L. M., nurodė, kad L. M. sunkaus bÅ«do, varžė, skriaudė sÅ«nų, pati girtaudavo. Visgi atsakinėdama į proceso dalyvių klausimus, neneigė, kad sÅ«nus iÅ¡gėręs bÅ«davo agresyvus, nesuvokdavo kÄ kalba ir kÄ veikia (teisiamojo posėdžio protokolas, t. 3, b. l. 79–81). Aplinkybę, kad D. B. neblaivus smurtaudavo prieÅ¡ L. M., patvirtino ir liudytoja S. K., kuri paaiÅ¡kino, kad policija dažnai pas juos atvažiuodavo. Matė, kad L. buvo labai žiauriai sumuÅ¡ta (t. 3, b. l. 6). Liudytoja S. S. taip pat teigė, kad kai tik D. B. grįždavo iÅ¡ užsienio, L. M. vaikščiodavo visa juoda, bÅ«davo baisu žiÅ«rėti, sumuÅ¡ta L. M. ateidavo ir į darbÄ (t. 3, b. l. 9). Byloje esantys policijoje registruotų įvykių iÅ¡raÅ¡ai taip pat patvirtina, kad 2015 m. birželio 24 d. sugyventinis D. B. L. M. sulaužė Å¡onkaulį (t. 1, b. l. 183, 186), 2017 m. rugsėjo 23 d. policijoje buvo gautas praneÅ¡imas, kad D. B. smurtauja prieÅ¡ savo sugyventinę L. M. (t. 1, b. l. 199).

26. Teisiamojo posėdžio metu L. M. nurodė, kad po nukentėjusiojo smÅ«gio delnu jai į veidÄ , jai iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas, taip pat kad po suduoto smÅ«gio ji neva apsvaigo ir nebeprisimena, kaip dÅ«rė nukentėjusiajam peiliu. Visgi nepaisant to, kad byloje yra jau paminėti duomenys (nukentėjusiosios L. B., liudytojų S. K., S. S. parodymai, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pateikta informacija), kurie patvirtina, kad D. B., bÅ«damas neblaivus, dažnai smurtaudavo prieÅ¡ L.

M., dėl smurto į jų namus ne kartÄ buvo kviečiami policijos pareigÅ«nai, dėl patirtų sužalojimų nuteistoji kreipėsi į medikus (tai patvirtina ir iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų, t. 3, b. l. 66), o D. B. už smurtÄ artimoje aplinkoje praeityje buvo nuteistas 2017 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, Å¡ios aplinkybės aptariamu konkrečiu atveju neturėjo tokio poveikio, kuris galėtų bÅ«ti prilygintas afekto bÅ«senai.

L. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kelios dienos po įvykio, pakankamai detaliai ir aiÅ¡kiai prisiminė įvykio aplinkybes, t. y. kurioje rankoje laikė peilį, į kuriÄ kÅ«no vietÄ smÅ«giavo D. B., kur pastarasis sėdėjo ir kaip nukrito ant grindų (t. 2, b. l. 45–48). Tuo metu apie tai, kad po D. B. jai delnu suduoto smÅ«gio ji bÅ«tų apsvaigusi ir neprisiminusi tikslių įvykio aplinkybių, L. M. nenurodė. Teisėjų kolegija sutinka, kad neblaivaus nukentėjusiojo elgesys konfliktuojant su nuteistÄ ja, jos įžeidinėjimas necenzÅ«riniais žodžiais, smÅ«gio delnu sudavimas, įvertinus pastarojo nuolatinį smurtinį elgesį prieÅ¡ nuteistÄ jÄ , galėjo sukelti L.

M. pyktį ir įniršį (kÄ pripažino ir pati nuteistoji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu), tačiau, kita vertus, iÅ¡ pačios nuteistosios parodymų galima spręsti, kad toks D. B. elgesys jai nebuvo netikėtas, iÅ¡ esmės ji galėjo tikėtis, kad žodinis konfliktas gali peraugti ir į fizinius smurtinius nuteistojo veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad jau nuo pat nuteistosios grįžimo namo tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo prasidėjęs konfliktas tęsėsi kurį laikÄ . L. M. pripažino, kad ji pati pradėjo bartis, matė, kad į konfliktÄ Ä¯sivėlęs D.

B. darėsi vis agresyvesnis. Taigi, akivaizdu, kad žinodama, jog bÅ«damas neblaivus nukentėjusysis dažnai prieÅ¡ jÄ fiziÅ¡kai smurtauja, nuteistoji suvokė, kad besitęsiantis ginčas gali baigtis D. B. smurtiniais veiksmais. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu L. M., pasakodama apie įvykio aplinkybes, taip pat nurodė, kad buvo įprasta jiems konfliktuoti, kai grįžo namo pradėjo bartis, abu kalbėjo pakeltais balsais, nuteistasis buvo labai girtas, todėl ji nemanė, kad tokioje bÅ«senoje nuteistasis dar gali muÅ¡tis, „baimės nebuvo“ (t. 4, b. l. 178).

27. Nėra pagrindo sutikti ir su gynėjo nurodoma aplinkybe, kad nuteistosios L. M. veiksmai po nusikalstamos veikos padarymo rodo fiziologinį afektÄ , kuris pasireiÅ¡kė ilgalaikės psichotraumuojančios situacijos fone. Gynėjo teigimu, po afektyvaus „sprogimo“ asmuo paprastai nerodo gailesčio savo aukai, tik apgailestauja dėl įvykdytų neteisėtų veiksmų ar nerimauja dėl bÅ«simos teisinės atsakomybės ir, pasak gynėjo, tai paaiÅ¡kina, kodėl po nužudymo L. M. kurį laikÄ nelietė D. B. lavono, o po to paskambinusi į BPC apgailestavo, kad nužudė žmogų bei nerimavo dėl gresiančios teisinės atsakomybės, nurodydama, kad „tikriausiai man jau kalėjimas“. Teisėjų kolegijos nuomone, prieÅ¡ingai nei teigia gynėjas, kad L. M., bÅ«dama afekto bÅ«senos, ribotai suvokė savo veiksmus, faktÄ , kad L. M. suvokė savo nusikalstamÄ elgesį, atskleidžia byloje nustatytos aplinkybės, t. y. įvykio vietoje – Å¡iukÅ¡liadėžėje, krosnyje buvo rastos popieriaus skiautės su D. B. ir L. M. krauju, moteriÅ¡ki marÅ¡kinėliai su nukentėjusiojo krauju, ant nukentėjusiojo lavono matyti valymo žymės, be to, nei ant vieno iÅ¡ namuose rastų peilių nebuvo rasta nužudytojo kraujo pėdsakų, o tai rodo, kad peilį, kuriuo padarė sužalojimÄ , nuteistoji galimai irgi nuplovė arba paslėpė. Taigi, nustatyta, kad įvykio vietÄ L. M. pradėjo tvarkyti iÅ¡ karto po įvykio. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad L. M. padarytÄ nusikaltimÄ stengėsi nuslėpti ir nuo nužudytojo motinos nukentėjusiosios L. B.. Pastarajai negalint susisiekti su sÅ«numi ir pradėjus jo ieÅ¡koti, L. M. nurodė jai, kad jos sÅ«nų iÅ¡varė iÅ¡ namų ir pasakė jam važiuoti į VisaginÄ . Vėlesnio skambučio metu L. M. nurodė, kad taip pat ieÅ¡ko nukentėjusiojo, nežino, kur jis yra.

28. Apeliaciniame skunde teigiama, kad L. M. afekto bÅ«senÄ nužudymo metu patvirtina Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įraÅ¡as bei aplinkybė, kad apie įvykį L. M. pranešė ne iÅ¡ karto po jo, o tik praėjus kuriam laikui. Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraÅ¡e užfiksuota, kad nuteistoji, praneÅ¡dama apie įvykį, negalėjo tiksliai nurodyti, kaip tiksliai nužudė savo sugyventinį („na nežinau, kaip...pats užšoko“), tačiau prieÅ¡ingai nei teigia gynėjas, Å¡io pokalbio (garso įraÅ¡o) turinys (t. 1, 117–118) nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad L. M. nesuvokė savo veiksmų prasmės. Pokalbio su operatore metu ji pripažino, kad D. B. nudÅ«rė peiliu ir kad tai padarė netyčia. Nėra pagrindo sutikti, jog tai, kad apie įvykį nuteistoji pranešė tik praėjus kelioms dienoms nuo nužudymo, rodo, kad apie savo atliktus veiksmus dėl fiziologinio afekto bÅ«senos ji suvokė tik vėliau. Teismo posėdyje ekspertė V. JoneliÅ«kÅ¡tienė nurodė, kad pati tiriamoji jai Å¡ios aplinkybės nepaaiÅ¡kino, galimai tai buvo jos neigimas, gynybinė reakcija, realybės nepripažinimas. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistoji, nepraneÅ¡dama apie nužudymÄ , suprato, kÄ padarė ir bÅ«dama beviltiÅ¡koje situacijoje suvokė, kokios pasekmės, atsakomybė jos laukia.

29. Ekspertai, darydami iÅ¡vadas ekspertizės akte, taip pat apklausos teisme metu vertino, kad L. M. iÅ¡gerto alkoholio kiekis prieÅ¡ nužudymÄ buvo minimalus (rėmėsi jos pačios paaiÅ¡kinimu – 100 g. vyno) ir neturėjo jokios įtakos jos atliktiems veiksmams. Jeigu bÅ«tų konstatuotas vidutinio ar sunkesnio laipsnio girtumas, esant iÅ¡reikÅ¡tam apsvaigimui, ekspertų nuomone, iÅ¡ viso nėra pagrindo kalbėti apie susijaudinimo bÅ«senas.

30. Teisėjų kolegija, nesunkindama L. M. padėties (pirmosios instancijos teismas nepripažino L. M. veikÄ sunkinančia aplinkybe jos neblaivumo, ekspertai taip pat vertino, kad neblaivumas neturėjo jokios įtakos atliktiems veiksmams), pastebi, kad ir L. M. nevengdavo vartoti alkoholį. Teismo posėdyje ji nurodė, kad grįžusi namo ir susipykusi su D. B. ji iÅ¡gėrė apie 100 gramų vyno, kurį jai pasiÅ«lė pats D. B.. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ji aiÅ¡kiai ir detaliai parodė, kad vyno butelį grįždama iÅ¡ darbo nusipirko parduotuvėje (nurodė iÅ¡ kokios konkrečios parduotuvės pirko alkoholį, butelio talpÄ , vyno stiprumÄ ), kilus konfliktui su sugyventiniu ji supykusi viena dalį vyno iÅ¡gėrė, kiek tiksliai nežino, butelyje dar buvo likę vyno (t. 2, b. l. 45–48). Pirmosios instancijos teismo posėdyje ji paaiÅ¡kino, kad nuėjo į parduotuvę, nusipirko vyno butelį, Å¡iek tiek iÅ¡gėrė, paskambino policijai ir pasakė, kad nužudė žmogų (t. 3, b. l. 90). IÅ¡ byloje esančio 2020 m. gegužės 7 d. tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad tarp D. B. ir L. M. nuolat vykdavo konfliktai. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. kovo 16–17 dienomis buvo nustatytas apykojės suveikimas, L. M. atvykusiems pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad buvo neblaivi, pamirÅ¡o įstatyti apykoję į kroviklį (t. 1, b. l. 180–181). IÅ¡ kitų bylos duomenų (pačios L. M. parodymų, įvykio vietoje rasto nepilno alkoholio butelio) matyti, kad ir po nukentėjusiojo nužudymo L. M. vartojo alkoholinius gėrimus ir Bendrajam pagalbos centrui apie įvykį pranešė bÅ«dama neblaivi, jai nustatytas 1.89 proc. neblaivumas (t. 2, b. l. 34). Å ios aplinkybės kontekste pažymėtina, kad apsvaigusio nuo alkoholio asmens aplinkos suvokimas bei susiklosčiusios situacijos įvertinimas pakinta kokybiÅ¡kai, sunkėja sprendimų paieÅ¡ka, silpnėja savikontrolė, keičiasi emociniai iÅ¡gyvenimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju alkoholio vartojimas prieÅ¡ pat įvykį, kurio vartojimo pati nuteistoji neginčija, greta kitų aplinkybių taip pat turėjo įtakos L. M. veiksmams.

31. Minėtos aplinkybės teisėjų kolegijai neleidžia abejoti, kad L. M. pagrįstai inkriminuotas BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Nenustačius, kad nuteistoji buvo afekto bÅ«senos, nėra pagrindo L. M. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį.

Dėl būtinosios ginties

32. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl R. M. kaltės padarius jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalyje, ir mano, kad nuteistoji veikė esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, praÅ¡o pritaikius BK 28 straipsnį jai baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nuteistosios gynėjas Å¡io praÅ¡ymo kontekste kritikuoja pirmosios instancijos teismo daromÄ iÅ¡vadÄ , kad D. B. suduotas smÅ«gis delnu į veidÄ L. M. negalėjo bÅ«ti stiprus dėl atstumo tarp nukentėjusiojo ir nuteistosios, jo vertinimu, nebuvo tirta, kuriuo momentu D. B. sudavė L. M. bei kokioje padėtyje bÅ«damas jis tai padarė.

33. BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Toks apibrėžimas leidžia iÅ¡skirti Å¡ias bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygas: 1) bÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi bÅ«ti realus; 3) kėsinimasis turi bÅ«ti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos bÅ«tinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, Nr. 2K-205-719/2020, Nr. 2K-193-648/2022). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, Nr. 2K-73-495/2022, Nr. 2K-128-648/2023).

34. Å ioje byloje, remiantis nuteistosios paaiÅ¡kinimais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apygardos teisme bei atliekant teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę nustatyta, kad žodinį konfliktÄ dėl netvarkingų namų, krosnies nepakÅ«rimo, girtavimo sukėlė pati L. M.. Žodinis konfliktas pakeltu tonu, kuriame dalyvavo tiek nuteistoji, tiek nukentėjusysis, truko pakankamai ilgai: nuteistoji pakÅ«rė krosnį, pradėjo gaminti valgį, visÄ tÄ laikÄ nužudytasis keikėsi, sėdėjo prie stalo ir gėrė alų, nusiėmė marÅ¡kinėlius ir pasakė „užmuÅ¡k mane“. L. M. pasakė, kad to nedarys, nes nenori sėdėti kalėjime. Tada nukentėjusysis tapo agresyvus ir vienÄ kartÄ trenkė nuteistajai L. M. į veidÄ . Netikėti tokia konflikto pradžia nėra pagrindo, nes L. M. parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 55–66) tiksliai parodė, kur sėdėjo D. B. ir kaip ji, laikydama deÅ¡inėje rankoje peilį, sudavė peiliu į krÅ«tinę, po ko, D. B., sėdėdamas ant kėdės, nukrito ant grindų. Sutiktina su gynėju, kad kategoriÅ¡kai atsakyti į klausimÄ , ar suduodamas smÅ«gį nukentėjusysis sėdėjo ar stovėjo, nėra galimybės, tačiau nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistosios smurtiniai veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo greitas ir staigus atsakas į susidariusiÄ situacijÄ .

35. IÅ¡ byloje esančių duomenų – specialisto iÅ¡vados Nr. M189/2020 (01) nustatyta, kad D. B. lavono kraujyje rasta 3,30 proc. etilo alkoholio (t. 1, b. l. 74–79). Jo akivaizdų neblaivumÄ suprato ir L. M., kuri paaiÅ¡kino, kad „jis buvo visiÅ¡kai girtas, nemaniau, kad tokioj bÅ«senoj jis dar gali muÅ¡tis“ (t. 4, b. l. 178). Be to, nors nukentėjusysis D. B. buvo aukÅ¡to Å«gio (181 cm), o L. M. – apie 160 cm, konflikto metu, remiantis L. M. parodymais, jis sėdėjo, o ji stovėjo greta. Specialisto iÅ¡vados 3.1 punkte nurodyta, kad dÅ«ris į krÅ«tinę buvo nežymiai iÅ¡ virÅ¡aus žemyn, dėl ko pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad galimai L. M. sudavė peiliu jam sėdint ant kėdės. Tai patvirtina ir įvykio vietos, lavono, patalpų ir daiktų apžiÅ«ros protokolas (t. 1, b. l. 16–67), iÅ¡ kurio matyti, kad D. B. lavonas guli ant grindų ir ant po juo nuvirtusios kėdės (t. 1, b. l. 32). Ä®vertinus tai, kad D. B. buvo visiÅ¡kai girtas, sėdėjo ant kėdės, dėl delnu suduoto smÅ«gio realus pavojus L. M. gyvybei ar sveikatai tuo metu nekilo, be to, nukentėjusiojo elgesys nebuvo tiek pavojingas, kad bÅ«tų reikėję naudoti gyvybei ir sveikatai pavojingÄ , žalojantį įrankį – peilį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, nuo kurio L. M. buvo poreikis gintis panaudojant peilį ir juo duriant į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ vietÄ â€“ krÅ«tinę, Å¡ioje byloje nenustatyta.

36. Esant aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas neturėjo pagrindo nuteistajai taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir jos veikÄ pagrįstai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnį. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog žodinio konflikto metu L. M. D. B. buvo provokuojama žodžiais ir suduodant jai vienÄ smÅ«gį delnu į veidÄ , pirmosios instancijos teismas įvertino kaip atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys).

Dėl L. M. paskirtos bausmės

37. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamÄ sias priemones. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formÄ ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadijÄ ; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

38. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos tik dvi bausmės rÅ«Å¡ys – laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vilniaus apygardos teismas, pritaikęs BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, L. M. už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. perpus mažesnę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis. Teismas įvertino, kad L. M. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikalstama veika baigta, padaryta netiesiogine tyčia, įvykdytu nusikaltimu buvo sukelti sunkÅ«s negrįžtami padariniai – atimta žmogaus gyvybė, nusikalstama veika nebuvo planuota, L. M. nusikaltimÄ Ä¯vykdė spontaniÅ¡kai ir atsitiktinai. Jos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl jos gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru nukentėjusiajai atlygino padarytÄ turtinę žalÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat teismas konstatavo, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir provokuojantis nukentėjusiojo D. B. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pirmosios instancijos teismas L. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

39. Teismas, vertindamas kaltinamosios asmenybę, taip pat atsižvelgė, kad ji charakterizuojama teigiamai, sukÅ«rusi tvirtus socialinius ryÅ¡ius visuomenėje. L. M. yra pensininkė, neteista (t. 2, b. l. 118), administracine tvarka nebausta (t. 2, b. l. 119), bylos duomenimis nuteistajai nustatytas 50 proc. netektas darbingumas iki 2022 m. gegužės 25 d. (t. 3, b. l. 45–47). Pirmosios instancijos teismas įvertinto ir nuteistosios psichologinę bÅ«senÄ â€“ nuo 2020 m. gruodžio 28 d. jai teikiamos pirminės psichologinės – psichoterapinės paslaugos (t. 3, b. l. 117), socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad nuteistosios emocinė bÅ«klė buvo prasta dėl nuolatinių konfliktų su sugyventiniu, be to, pagal OASys vertinimo metodikÄ nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika yra labai maža – 20 balų (t. 3, b. l. 111–112).

40. Nuteistosios gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o skirti L. M. bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu – laisvės apribojimÄ . Gynėjo vertinimu, bausmė yra per griežta ir neatitinka bausmės tikslų, teisingumo principo. Paskyrus laisvės atėmimÄ bÅ«tų pasiektas tik vienas – nubaudimo tikslas. Teismas neiÅ¡dėstė motyvų, kodėl Å¡velnesnės bausmės paskyrimas prieÅ¡tarautų BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams, neatsižvelgė į situacijos teisinį ir socialinį unikalumÄ , kad laisvės atėmimas tiek pagal nacionalinius, tiek pagal tarptautinės teisės aktus yra ultima ratio (kraÅ¡tutinė priemonė). Gynėjas remiasi teismų praktika, kuomet už kvalifikuotÄ nužudymÄ asmenims buvo skirtos Å¡velnesnės bausmių rÅ«Å¡ys nei numatyta straipsnio sankcijoje.

41. Teisėjų kolegija pastebi, kad teismų praktikoje iÅ¡imtinai retai sutinkami atvejai, kai už kvalifikuotÄ nužudymÄ skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-428/2010, kuria apeliaciniame skunde remiasi gynėjas, negali bÅ«ti kaip precedentas taikomas Å¡ioje byloje, nes neatitinka Å¡ioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Minėtoje byloje teismai konstatavo, kad sutuoktinis buvo nužudytas peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas ir todėl skyrė bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, o aptariamoje byloje nebuvo konstatuota bÅ«tinosios ginties situacija. Kita byla, kuriÄ kaip teismų praktikos pavyzdį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-198-870/2020) nurodo gynėjas, taip pat negali bÅ«ti prilyginama nagrinėjamai situacijai, nes joje nuteistoji, bÅ«dama itin sunkioje padėtyje, nesulaukusi deramos pagalbos iÅ¡ medikų ir valstybės, iÅ¡ kart po gimdymo, nužudė savo naujagimį vaikÄ . Taigi gynybos nurodomos bylos buvo iÅ¡ esmės skirtingos ir niekuo nepanaÅ¡ios į kitas buitinių konfliktų bylas, kuriose po daugybės girtavimų ir konfliktinių situacijų, ilgÄ laikÄ smurtinio elgesio auka buvęs asmuo bÅ«damas neblaivus atima prieÅ¡ jį smurtavusio asmens gyvybę ir susilaukia pakankamai griežtos laisvės atėmimo bausmės.

42. Papildomai pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti ekspertai nurodė, jog L. M. nebuvo fiziologinio afekto bÅ«senos, tačiau ji buvo stipraus emocinio susijaudinimo bÅ«senos, kuri panaÅ¡iai kaip ir afekto bÅ«sena turi įtakos asmens elgesiui, t. y. apriboja/sutrikdo asmens gebėjimÄ pilnavertiÅ¡kai vertinti situacijÄ , numatyti pasekmes, kontroliuoti savo veiksmus. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo perkvalifikuoti nuteistosios L. M. padaryto nusikaltimo į BK 130 straipsnį, vertinti kitaip nužudymo aplinkybes ir atsižvelgiant į stipraus emocinio susijaudinimo bÅ«senÄ paskirti dar Å¡velnesnę bausmę nei skyrė pirmosios instancijos teismas, t. y. su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, nebÅ«tų teisinga. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, vertino tinkamai ir pritaikęs BK 62 straipsnio nuostatas, skyrė dvigubai mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei įtvirtinta sankcijoje minimali laisvės atėmimo bausmė. Skiriant bausmę negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir nukentėjusiųjų interesus bei pažeidžia jų orumÄ . Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, Å¡aliÅ¡kai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-172/2008, Nr. 2K-452/2012, Nr. 2K-276-1073/2020).

Dėl neturtinės žalos

43. Nuteistosios gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį 3 kartus, t. y.  iki 3000 Eur. Jo teigimu, priteista 9 000 Eur dydžio neturtinė žala yra pernelyg didelė, ji nustatyta neįvertinus visų reikÅ¡mingų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti nužudymo padarymui įtakos turėjusį paties nužudytojo elgesį konflikto metu, jo ankstesnį smurtÄ . Be to, teismas turėjo atsižvelgti ir į realias L. M. galimybes atlyginti neturtinę žalÄ (niekur nedirba, yra neįgali, beveik sulaukusi pensinio amžiaus, vienintelis jos turtas – 1/3 namo, kuriame ir gyvena, pajamos – 300 Eur (iÅ¡moka iÅ¡ Užimtumo tarnybos ir neįgalumo paÅ¡alpa).

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ nukentėjusiosios L. B. (nužudytojo motina) 40 000 Eur civilinį ieÅ¡kinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 97–108, t. 3, b. l. 14–32), tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydžio nustatymÄ . Apygardos teismas ne tik detaliai iÅ¡analizavo L. B. ir jos sÅ«nų siejusį ryšį, tačiau įvertino ir nuteistosios turtinę padėtį bei kitas neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes. Nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį (dėl turtinės žalos atlyginimo ginčo nėra), tenkindamas civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, apygardos teismas įvertino ne itin artimÄ D. B. ir jo motinos ryšį, gyvenimÄ skirtingose valstybėse, taip pat tai, kad D. B. anksčiau yra smurtavęs ir prieÅ¡ savo motinÄ bei tėvÄ ir tuo remdamasis ženkliai sumažino priteistinos žalos dydį.

45. Nuteistoji L. M. nužudė D. B., kuris buvo nukentėjusiosios L. B. sÅ«nus. Nėra abejonių, kad dėl sÅ«naus nužudymo L. B. patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, prarado galimybę puoselėti artimus ryÅ¡ius su sÅ«numi, jos gyvenimas pasikeitė negrįžtamai, todėl nukentėjusiajai neabejotinai buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi bÅ«ti atlyginta. Nors L. B. su sÅ«numi kartu negyveno, tačiau palaikė ryÅ¡ius, programėlės „Viber“, pagalba bendraudavo kiekvienÄ dienÄ (t. 1, b. l. 92–94). L. B. pasigedo savo sÅ«naus iÅ¡ karto, tÄ pačiÄ dienÄ , kai jis buvo nužudytas. Ji skambino L. M. 2020 m. vasario 11 d. ir po to kiekvienÄ dienÄ paskambinusi teiravosi, kur galėtų bÅ«ti jos sÅ«nus, prašė jo ieÅ¡koti, informuoti policijÄ .

46. Dar labiau mažinti pirmosios instancijos teismo priteistos sumos nėra pagrindo. Nukentėjusiajai L. B. priteistas neturinės žalos dydis iš esmės net yra mažesnis nei teismų praktikoje paprastai tėvams dėl vaikų nužudymo priteisiama neturtinė žala. Nužudytojo tėvams vidutiniškai priteisiama nuo 10 000 iki 30 000 Eur (pavyzdžiui, kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-788/2019, Nr. 2K-76-495/2021, Nr. 2K-175-942/2021, Nr. 2K-44-495/2022, Nr. 2K-126-387/2022). Pastebėtina, kad dar 2016 metais nužudytų vaikų tėvams buvo priteisiamos žymiai didesnės sumos – 30 000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-399-699/2016), 2022 m. esant paprastam nužudymui – 30 000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-387/2022), retesniais atvejais tėvams buvo priteisiamos sumos, siekiančios ir 50 000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-788/2017). Taigi nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo motinai L. B. priteistos neturtinės žalos dydis ne tik, kad nėra per didelis, jis yra gerokai mažesnis nei priteisiamas teismų praktikoje panašiose situacijose, todėl priteistos sumos nėra pagrindo mažinti nei teismų praktikos, nei šiandieninės ekonominės situacijos ir infliacijos rodiklių kontekste.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios L. M. gynėjo advokato Karolio Baryso apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai Virginija Liudvinavičienė

Justas Namavičius

Ernestas Rimšelis