1ea471d5-e50f-46dd-bdd2-2debc4045261 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-3052-402/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00002-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.1; 16.6; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 22 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, dalyvaujant pareiškėjos 205-osios butų savininkų bendrijos atstovei advokatei N. Ž., atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei M.

P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. D., V. Å ., V. G., V. M., V. V., Kauno miesto savivaldybės atstovei M. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos 205-osios butų savininkų bendrijos skundÄ atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. R., A. B., L. B., S. G., P. J. D., V. Å ., A. S. Å ., S. M., A. M., V. M., R. M., P. N., R. U., A. U., UAB „Kauno centro bÅ«stas“, V. G., K. C., B.

R., B. B., L. Č., A. M., M. K., UAB „Kauno vandenys“, KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos, Kauno miesto savivaldybei, R. D., K. P., V. M., G. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, M. L., E. L., L. D., V. V., A. D., V. M.-A., M. A., M. M., J. M., A. D. dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama:

1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018-11-29 raÅ¡tÄ Nr. 70-2-4404 „Dėl praÅ¡ymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ â€œ;

2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijÄ organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ pagal UAB D. A. R. studijos 2018-10-22 parengtus projektinius pasiÅ«lymus Nr. 18/07/26-PP (objektas – formuojamas žemės sklypas prie pastatų; adresas: (duomenys neskelbtini)). PareiÅ¡kėjos atstovė advokatė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog visiÅ¡kai palaiko skundo reikalavimus ir jame iÅ¡dėstytas aplinkybes. Teigė, jog Kauno miesto savivaldybės administracija 2018-11-29 raÅ¡tu Nr. 70-2-4404 „Dėl praÅ¡ymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ â€œ (toliau – ir Atsakymas) pranešė 205-ajai butų savininkų bendrijai, kad atsisako organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ pagal UAB D.

A. R. studijos 2018-10-22 parengtus projektinius pasiÅ«lymus Nr. 18/07/26-PP (objektas – formuojamas žemės sklypas prie pastatų; adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – PasiÅ«lymai). Atsakovė atsisakymÄ iÅ¡ esmės motyvavo tuo, kad PasiÅ«lymais siÅ«loma formuoti vienÄ bendrÄ Å¾emės sklypÄ prie pastatų (duomenys neskelbtini), tačiau jau yra rengiamas atskiro žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (projekto iniciatorius – UAB „Kauno centro bÅ«stas“, projektuotojas – UAB „Archigroup Lt“ (D.

D.) (toliau – ir Kitas projektas). Atsakyme taip pat nurodyta, jog Kitas projektas yra taisymo stadijos. Be to, Atsakymas motyvuojamas ir tuo, kad žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini), jau yra suformuotas, todėl į PasiÅ«lymus negalėjo bÅ«ti įtrauktas adresas (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja mano, jog Atsakymas yra priimtas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjus faktines aplinkybes, jis pažeidžia asmenų lygiateisiÅ¡kumo principÄ ir pareiÅ¡kėjos bei jos atstovaujamų pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas (duomenys neskelbtini)), savininkų teises ir teisėtus interesus (taip pat ir kitų pastatų savininkų teises ir teisėtus interesus).

Namas (duomenys neskelbtini) ir pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas (duomenys neskelbtini)), yra tame pačiame Å¡iuo metu nesuformuotos valstybinės žemės plote. Jame taip pat yra pastatų, priskirtų adresams (duomenys neskelbtini). Kitu projektu yra siekiama suformuoti atskirÄ Å¾emės sklypÄ prie Namo (duomenys neskelbtini), prisiskiriant jam neprotingai didelį žemės plotÄ prie pastato, kurio užstatytas plotas yra mažesnis, o didesnio užstatymo pastatus (su žymiai didesniu gyventojų skaičiumi) paliekant be galimybės suformuoti sklypÄ , kuris patenkintų bent jau minimalius pastatų eksploatavimo (taip pat ir automobilių statymo) poreikius.

O PasiÅ«lymais siekiama suformuoti vienÄ bendrÄ valstybinės žemės sklypÄ prie pastatų (duomenys neskelbtini), maksimaliai atitinkantį buvusios istorinės posesijos ribas. Toks sprendimas atitiktų ilgametę nusistovėjusiÄ Å¾emės naudojimosi tvarkÄ , užtikrintų visų savininkų automobilių statymo ir kitus žemės naudojimo poreikius. Taigi iÅ¡laikytų esamÄ tvarkÄ (užtikrintų teisinių santykių stabilumÄ ) ir nepagrįstai neblogintų daugelio savininkų padėties, o taip atsitiktų Kito projekto patvirtinimo atveju.

Nes tokiu atveju bÅ«tų tenkinami iÅ¡imtinai Namo (duomenys neskelbtini) savininkų interesai ir įgeidžiai. Ä® PasiÅ«lymais siÅ«lomÄ suformuoti teritorijÄ patenka visa teritorija, kuriÄ siekiama suformuoti pagal KitÄ projektÄ . Byloje ginčas iÅ¡ esmės yra kilęs dėl to, pagal kokį formavimo ir pertvarkymo projektÄ turėtų bÅ«ti formuojamas žemės sklypas prie pastatų – pagal projektÄ , kuris bÅ«tų parengtas PasiÅ«lymų pagrindu, ar pagal KitÄ projektÄ . Atsakovė turėjo pareigÄ (kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas) vertinti situacijÄ iÅ¡ esmės, objektyviai bei spręsti, kuris projektas yra tinkamesnis, labiau atitinkantis visų savininkų interesų derinimo principÄ ir užtikrinantis daugelio (o ne atskirų) asmenų poreikių tenkinimÄ naudojantis žeme pastatų eksploatavimui.

Vien ankstesnis projekto pradėjimas laiko atžvilgiu nėra ir negali bÅ«ti esminis kriterijus siekiant iÅ¡spręsti situacijÄ teisingai ir tinkamai, atsižvelgiant į visų suinteresuotų asmenų interesus, o ne tik į kito sklypo savininkų ir iniciatorių pageidavimus. PareiÅ¡kėja pažymi, kad teisinių santykių esmė, reikÅ¡mingosios faktinės aplinkybės patvirtina, jog Kitas projektas negali bÅ«ti rengiamas, nes iÅ¡ esmės neatitinka daugybės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams keliamų reikalavimų.

Juos atitiktų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pagal PasiÅ«lymus parengimas. Kito projekto iniciatoriaus UAB „Kauno centro bÅ«stas“ bei jo atstovaujamų butų savininkų teisės buvo suabsoliutinamos, o pareiÅ¡kėjos bei jos atstovaujamų butų savininkų teisės buvo neteisėtai ir nepagrįstai traktuojamos kaip prastesnės, taip pažeidžiant asmenų lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Atsakovė privalėjo iÅ¡ esmės įvertinti, kuris iÅ¡ projektų yra teisėtas ir pagrįstas, ir žemės sklypo formavimo bei pertvarkymo projektÄ rengti pagal jį.

Tačiau atsakovė atsisakė organizuoti projekto pagal PasiÅ«lymus rengimÄ , neiÅ¡sprendusi Å¡io esminio klausimo, ir motyvavo tik formalia priežastimi – tuo, kad Kitas projektas pradėtas rengti anksčiau. Taigi Atsakymas yra priimtas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjus faktines aplinkybes ir Å¡iurkščiai pažeidžiant pareiÅ¡kėjos ir jos atstovaujamų butų savininkų teises bei teisėtus interesus. Kaip minėta, Namas (duomenys neskelbtini) ir Namas (duomenys neskelbtini) yra tame pačiame Å¡iuo metu nesuformuotos valstybinės žemės plote.

Å alia pastato (duomenys neskelbtini), tarp abiejų Å¡ių pastatų, yra asfaltuota aikÅ¡telė (toliau – ir AikÅ¡telė). Ä® jÄ patenkama asfaltuotu įvažiavimo keliu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (toliau – ir įvažiavimas). AikÅ¡telę ir įvažiavimÄ pagal ilgalaikę nusistovėjusiÄ faktinę tvarkÄ naudoja (AikÅ¡telėje savo automobilius stato) Namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai. FaktiÅ¡kai Å¡i teritorija yra naudojama kaip Namo (duomenys neskelbtini) kiemas. Automobilių patekimas į AikÅ¡telę užtvertas kelio užtvaru, įrengtu ir remontuojamu pareiÅ¡kėjos lėšomis.

IÅ¡ Kito projekto sprendinių brėžinio matyti, kad prie Namo (duomenys neskelbtini) formuojamam žemės sklypui yra priskiriama žemės dalis iki pat V. P. gatvės, apimant ir didelę dalį minėtosios AikÅ¡telės, taip pat ir įvažiavimÄ Ä¯ jÄ , o tai neatitiktų ilgalaikės faktinės naudojimosi tvarkos, iÅ¡ esmės paliktų Namo (duomenys neskelbtini) butų savininkus be galimybės statytis automobilius prie savo pastato ir be kiemo. Tai Å¡iurkščiai pažeistų Namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų teises.

Be to, Kitame projekte yra pažymėtas servitutas Namui (duomenys neskelbtini) aptarnauti, tačiau nepažymėtas kelio servitutas privažiavimui prie jo, taigi pagal KitÄ projektÄ Namas V(duomenys neskelbtini) liktų be įvažiavimo į likusiÄ AikÅ¡telės dalį, todėl Namo V (duomenys neskelbtini) butų savininkai negalėtų likusioje AikÅ¡telės dalyje statytis automobilių. Namo (duomenys neskelbtini) butų savininkai turi teisę aptariamÄ valstybinės žemės plotÄ naudoti savo pastato eksploatavimui (atitinkamÄ plotÄ nuomoti ar įsigyti nuosavybės teise), todėl jų teisių užtikrinimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas ne servitutų nustatymu, o tinkamai formuojant žemės sklypÄ prie pastatų.

AikÅ¡telės dalis ir įvažiavimas Kitame projekte Namui (duomenys neskelbtini) yra per klaidÄ priskiriami todėl, kad Kitas projektas yra grindžiamas pasenusiu, dabartinės faktinės situacijos neatitinkančiu pastatų S. N. g. (dabartinis gatvės pavadinimas – V. P.) (duomenys neskelbtini) situacijos planu (toliau – ir (duomenys neskelbtini) situacijos planas), kuriame vaizduojamame žemės plote yra pažymėta daugiau pastatų, nei jų yra iÅ¡likę Å¡iuo metu. Ant to paties situacijos plano vėliau buvo žymimi apstatymo pasikeitimai.

Jame matyti išbraukyti jau nebeegzistuojantys pastatai. Taigi pasikeitus situacijai, t. y. nebelikus dalies pastatų, akivaizdu, kad esamiems pastatams, atsižvelgiant į realius jų eksploatavimo poreikius, toks plotas, koks buvo reikalingas didesniam pastatų skaičiui, objektyviai nebėra reikalingas. Be to, (duomenys neskelbtini) situacijos plane dar nėra atsižvelgta į už šio sklypo ribų įvykusius apstatymo pokyčius. Namas (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas 1977 m. 1977-02-07 buvo sudarytas inventorinis žemės ploto prie Namo (duomenys neskelbtini) planas, o šiame plane Aikštelės dalis ir įvažiavimas, kuriuos Kitu projektu siekiama priskirti Namui (duomenys neskelbtini), yra pažymėti kaip reikalingi ir naudojami Namo (duomenys neskelbtini) eksploatavimui.

Atsižvelgiant į naujÄ aplinkybę – Namo (duomenys neskelbtini) pastatymÄ â€“ aktualus yra Namo (duomenys neskelbtini) inventorinis planas, o ne (duomenys neskelbtini) situacijos planas. 1994 metų sklypų ribų projekte, parengtame formuojant žemės sklypus prie pastatų (duomenys neskelbtini), AikÅ¡telė ir įvažiavimas taip pat buvo pažymėti kaip reikalingi ir naudojami pastato (duomenys neskelbtini) eksploatavimui. PasiÅ«lymuose siÅ«lomo formuoti žemės sklypo ribos maksimaliai atitinka sklypo ribas Kauno gubernijos Carinės Rusijos valdžioje laikmečiu (1843–1918 m.).

Atsižvelgiant ir į tai, kad PasiÅ«lymai atitinka realius žemės poreikius pastatų eksploatavimui, faktinę naudojimosi tvarkÄ ir visų pastatų savininkų teisėtus interesus, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra rengtinas pagal juos, o ne pagal KitÄ projektÄ . PasiÅ«lymuose numatomas sklypas yra kuo taisyklingesnės formos, tiesesnių linijų. O Å¡tai Kitame projekte numatomas kampuotas, su ilgu siauru atsikiÅ¡imu sklypas. BÅ«tų sudėtinga tokį Kitame projekte nurodytÄ sklypÄ naudoti.

Kitas projektas turi esminių trūkumų, t. y. jis neatitinka realių žemės poreikių statinių eksploatavimui, faktinės naudojimosi tvarkos, istorinių sklypų ribų, racionalios žemėnaudos principų ir pažeidžia pareiškėjos bei jos atstovaujamų Namo (duomenys neskelbtini) savininkų teises ir teisėtus interesus (taip pat ir kitų pastatų savininkų teises ir teisėtus interesus). Adresas (duomenys neskelbtini), į Pasiūlymus įtrauktas pagrįstai, nes siūlomoje formuoti teritorijoje yra ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pastarieji yra keli iÅ¡ pastatų, kuriems suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas. Å ie pastatai nepatenka į atsakovės nurodytÄ jau suformuotÄ kitÄ sklypÄ tuo pačiu adresu. PraÅ¡o skundÄ patenkinti. Atsakovė su skundu nesutinka, jos atstovė (taip pat ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovė) M. P. teismo posėdžio metu visiÅ¡kai palaikė atsiliepimÄ ir paaiÅ¡kino, kad UAB „Kauno centro bÅ«stas“ 2018-06-20 pateikė praÅ¡ymÄ organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , kurio tikslas – suformuoti naujÄ valstybinės žemės sklypÄ prie pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektÅ«ros skyrius 2018-07-03 raÅ¡tu Nr. 70-2-2451 informavo Projekto iniciatorių inter alia apie suteiktÄ paslaugos užsakymo Nr. ŽSFP-51017 Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS). IÅ¡nagrinėjus pateiktÄ praÅ¡ymÄ ir prie jo pridėtus dokumentus, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-07-26 įsakymu nuspręsta organizuoti žemės sklypo prie statinių lA2p, 4I1p ir 5I1m (duomenys neskelbtini), Projekto rengimÄ .

Per ŽPDRIS pateikti Projekto rengimo reikalavimai: ESO Dujų tinklo 2018-08-06 Nr. ZSFP-51017/08.06; ESO Elektros tinklo 2018-08-07 Nr. 20180807-51017; Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) 2018-08-07 Nr. (12.12.-K)2K-929; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2018-08-09 Nr. SFP-569-(14.8.36.); Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018-08-16 Nr. ZSPR-11457.

Å iuo metu Projekto bÅ«sena – organizatorių derinimas, Kauno miesto savivaldybės administracija Projekto nėra suderinusi. PareiÅ¡kėja 205-oji butų savininkų bendrija, susipažinusi su Projekto planavimo pasiÅ«lymų schema, žinodama, kad yra priimtas Ä®sakymas ir rengiamas Projektas prie pastato (duomenys neskelbtini), 2018-11-07 pateikė praÅ¡ymÄ organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypÄ prie pastatų (duomenys neskelbtini).

Kauno miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktus dokumentus, šioje byloje skundžiamu raštu atsakė, jog „negali parengti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, nes, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis <...> jau yra rengiamas žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, inicijuotas UAB „Kauno centro būstas“.

Atsakovė nesutinka, kad Å¡ioje byloje, kaip nurodo pareiÅ¡kėja, kilęs ginčas bÅ«tent dėl to, pagal kokį formavimo ir pertvarkymo projektÄ turėtų bÅ«ti formuojamas žemės sklypas. IÅ¡ skundo dalyko akivaizdu, kad Å¡ioje byloje yra skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tas, kuriame aiÅ¡kiai nurodoma, kad prie vieno iÅ¡ pastatų, kurį savo praÅ¡yme nurodė pareiÅ¡kėja, jau yra formuojamas žemės sklypas. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad pareiÅ¡kėja teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę rengti formavimo ir pertvarkymo projektÄ prie jai priklausančio (ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais valdomo) pastato.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Žemės Å«kio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 13 punkto nuostatos reglamentuoja, kokie subjektai turi formavimo ir pertvarkymo projektų inicijavimo teisę. Taisyklių 13.2 punktas numato, kad tokiÄ teisę turi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, o 13.3 punktas – pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai.

Vertinant Taisyklių 13 punkto nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad formavimo ir pertvarkymo projekto inicijavimo teisę, kai siekiama suformuoti žemės sklypÄ prie pastatų, turi asmenys, kurie yra tų konkrečių pastatų savininkai (valdytojai). PareiÅ¡kėja 205-oji butų savininkų bendrija nėra pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytoja. Taigi, jei pareiÅ¡kėja pageidauja formuoti žemės sklypÄ prie pastatų, kurie nėra jos valdymo (ar kitokios teisės) objektai, šį klausimÄ ji turėtų spręsti kartu su tų pastatų savininkais (valdytojais).

Kauno miesto savivaldybės administracija neturi duomenų apie tai, ar pareiÅ¡kėja, Projekto iniciatorius ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai (valdytojai) sprendė bendro žemės sklypo suformavimo ar tapimo bendrainiciatoriais klausimÄ . Ä®sakymu pradėtas organizuoti žemės sklypo prie konkrečių statinių lA2p, 4I1p ir 5I1m (duomenys neskelbtini), Projekto rengimas. Pažymėtina, kad prie pareiÅ¡kėjos valdomų pastatų žemės sklypas Projektu nėra formuojamas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos duomenimis, pareiÅ¡kėja nėra pateikusi praÅ¡ymo formuoti žemės sklypÄ tik prie jos valdomų pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune. Ä®sakymas yra sukėlęs tam tikras teisines pasekmes, t. y. juo suteikta teisė rengti žemės sklypo ProjektÄ prie konkrečių pastatų, institucijos pagal kompetencijÄ yra pateikę Projekto rengimo reikalavimus. Projekto rengėjas yra parengęs sprendinių brėžinį ir kt. Å is Ä®sakymas yra priimtas pastatų (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytojo UAB „Kauno centro bÅ«stas“ praÅ¡ymu, kuris pateiktas esant pastatų savininkų pritarimui.

Projekto iniciatoriui ar pastatų savininkams pateikus bendrÄ praÅ¡ymÄ (ar susitarimÄ ) kartu su pareiÅ¡kėja ir kitų pastatų savininkais formuoti bendrÄ Å¾emės sklypÄ , Kauno miesto savivaldybės administracija, iÅ¡nagrinėjusi praÅ¡ymÄ ir esant pagrindui, spręstų klausimÄ dėl Ä®sakymo ir kitų su Projekto rengimu susijusių dokumentų pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kad toks praÅ¡ymas ar susitarimas nėra pateiktas, o Ä®sakymas, kuriuo suteikta teisė Projekto iniciatoriui rengti ProjektÄ prie pastatų (duomenys neskelbtini), yra galiojantis ir nenuginčytas, Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo ir neturi teisinio pagrindo priimti kito įsakymo, kuriuo bÅ«tų organizuojamas formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas prie tų pačių pastatų.

Taisyklių nuostatos aiÅ¡kiai reglamentuoja suinteresuotų asmenų teisę teikti pasiÅ«lymus dėl formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių (58 p.), o gavus atsisakymÄ priimti pasiÅ«lymus jį apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«riniam padaliniui, atsakingam už priežiÅ«rÄ (60 p.), o nesutinkant su paminėto subjekto sprendimu, jis gali bÅ«ti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (61 p.). Taigi, Taisyklėse įtvirtinta tvarka, kuria pasinaudojusi, pareiÅ¡kėja, manydama, kad jos pasiÅ«lymai yra nepagrįstai atmetami, teisės aktų nustatyta tvarka gali apginti savo pažeistas teises.

PareiÅ¡kėja su skundu kreipėsi siekdama apginti galimai ateityje bÅ«siančius savo teisių pažeidimus, t. y. pareiÅ¡kėja remiasi tik prielaidomis apie bÅ«simus pažeidimus, tačiau nenurodo, kaip konkrečiai Å¡ioje byloje skundžiamu raÅ¡tu yra pažeidžiamos jos turimos teisės. Ä®sakymo pagrindu pradėtas Projektas dar nėra patvirtintas, o jo sprendiniai nėra galutiniai. Kaip minėta, pareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad pagal Taisyklių nuostatas ji turi inicijavimo teisę formuoti žemės sklypÄ prie jai nepriklausančių (jos nevaldomų) pastatų, taip pat Kauno miesto savivaldybės administracija neturi duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų teikusi praÅ¡ymÄ formuoti žemės sklypÄ tik prie jai priklausančių (jos valdomų) pastatų.

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja teisme gina jai teisės aktais nesuteiktÄ teisę, taip pat galimai ateityje, patvirtinus ProjektÄ , bÅ«siantį teisių pažeidimÄ , o tokia situacija yra teisiÅ¡kai ydinga ir nesuderinama su suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Skundo argumentai dėl konkrečių Projekto sprendinių yra nesusiję su skundžiamu administraciniu aktu. PareiÅ¡kėjos galimi teisių pažeidimai, susiję su formuojamo žemės sklypo ribomis ir kita, atsiras tik patvirtinus ProjektÄ , t. y. kai bus priimtas konkrečias teisines pasekmes sukeliantis kompetentingos institucijos administracinis teisės aktas.

Ginčo žemės sklypas formuojamas atsižvelgiant į Projekto rengėjo ir iniciatoriaus pateikiamus duomenis. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos projekto projektinių pasiÅ«lymų brėžinyje KultÅ«ros paveldo departamento derinimas Nr. 18-Žpp-64K yra su pastaba „Rekomenduojame ateityje dalinti sklypÄ pagal istorinių posesijų ribas“. PareiÅ¡kėja skundu praÅ¡o įpareigoti atsakovę organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ pagal UAB D. A. R. studijos 2018-10-22 parengtus projektinius pasiÅ«lymus Nr. 18/07/26-PP prie pastatų (duomenys neskelbtini).

Kauno miesto savivaldybės administracija nesutinka su tokiu reikalavimu. Pažymėtina, kad Taisyklių 12.2 punkte aiÅ¡kiai reglamentuojama, kad miestų teritorijose projektų rengimÄ organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Taigi, teisės akto rengėjas teisę bÅ«ti formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizatoriumi yra priskyręs konkrečiam vieÅ¡ojo administravimo subjektui. Kauno miesto savivaldybės administracijos vertinimu, teismui patenkinus pirmiau paminėtÄ skundo reikalavimÄ ir įpareigojus atsakovę priimti konkretų sprendimÄ pagal konkrečius sprendinius, toks teismo sprendimas bÅ«tų prilyginamas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimui, o tokios teisės teismui nėra priskirtos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis reglamentuoja skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindus. Å io straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iÅ¡ esmės, tai yra savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas; neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ .

Skunde nenurodomas nė vienas iÅ¡ pagrindų, kuriuo vadovaujantis turėtų bÅ«ti panaikintas skundžiamas raÅ¡tas. Atsižvelgiant į tai ir į visus anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus bei motyvus, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip visiÅ¡kai nepagrįstas. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji yra namo (duomenys neskelbtini) bendraturtė. Mano, jog namo gyventojai turi teisę ir pareigÄ susiformuoti žemės sklypÄ aplink savo namÄ , taigi Å¡ia teise jie ir pasinaudojo.

Sutinka su atsakovės atstovės nuomone, jog pareiÅ¡kėja gali kreiptis ir praÅ¡yti, jog suformuotų žemės sklypÄ aplink jų namÄ , tačiau jie nori daryti bendrai. Mano, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas yra nepagrįstas, kadangi tenkinant pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ bÅ«tų pažeistos jos namo savininkų teisės. PraÅ¡o skundÄ atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog jis yra namo (duomenys neskelbtini) bendraturtis. Su skundu nesutinka. (duomenys neskelbtini) namas yra susiformavęs žemės sklypÄ , jokių prieÅ¡taravimų nebuvo, o dabar jie nori susitvarkyti ir susiformuoti žemės sklypÄ apie savo namÄ taip, kaip priklauso.

Niekas netrukdo pareiÅ¡kėjai formuoti žemės sklypo prie savo namo. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog ji yra namo (duomenys neskelbtini) bendraturtė, priklauso 205-ajai butų savininkų bendrijai. Kai įsikėlė į tÄ namÄ , kaimynai nurodė, kam kokios ribos priklauso, kur statyti automobilius. (duomenys neskelbtini) namas turi daugiausia 14 turtinių vienetų, tai iÅ¡ Å¡io namo imama elektros energija visiems gedimams Å¡alinti, o (duomenys neskelbtini) namas niekada neprisideda.

Jeigu bus patvirtintas toks planas, kaip (duomenys neskelbtini) namas, tai bus labai sudėtinga situacija, mano, jog turi susitarti trys namai. PraÅ¡o skundÄ patenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. sutinka su R. D. nuomone, praÅ¡o skundÄ patenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Å . sutinka su R. D. nuomone, praÅ¡o skundÄ patenkinti. Trečiojo suinteresuoto asmens KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Kauno skyrius atsiliepime nurodo, jog pastatai (duomenys neskelbtini) ir formuojamas žemės sklypas patenka į kultÅ«ros paveldo vietovės – Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre 22149), teritorijÄ .

Kauno Naujamiestis į KultÅ«ros vertybių registrÄ Ä¯raÅ¡ytas KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento 1999-10-28 įsakymu Nr. 292. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. Ä®V-190 „Dėl Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis“ Kauno Naujamiestis pripažintas valstybės saugoma nekilnojamÄ ja kultÅ«ros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas – saugoti vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui. Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo taryba (toliau – Vertinimo taryba) 2009-12-01 aktu Nr. KPD-RM-131, 2012-02-28 aktu Nr. KPD-RM-1750, 2014-10-08 aktu Nr. KPD-SK-229 (su vėlesniais pakeitimais) patikslino Kauno Naujamiesčio apskaitos duomenis KultÅ«ros vertybių registre (nustatė vertingÄ sias savybes ir apibrėžė teritorijos ribas).

Nustatytas Kauno Naujamiesčio vertingųjų savybių pobÅ«dis: architektÅ«rinis (lemiantis reikÅ¡mingumÄ retas); inžinerinis (lemiantis reikÅ¡mingumÄ tipiÅ¡kas); istorinis (lemiantis reikÅ¡mingumÄ unikalus); kraÅ¡tovaizdžio; urbanistinis (lemiantis reikÅ¡mingumÄ unikalus); želdynų (lemiantis reikÅ¡mingumÄ svarbus). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAÄ®) 8 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad KultÅ«ros vertybių registro duomenys yra vieÅ¡i ir skelbiami tinklalapyje https://kvr.kpd.lt/ KultÅ«ros paveldo vietovė – teritorija, kuri pasižymi istoriÅ¡kai susiformavusiais ypatumais, visumos darna ir (ar) derme su gamtine aplinka ir kurioje yra kultÅ«ros paveldo objektų (NKPAÄ® 2 straipsnio 18 dalis).

Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012-05-08 įsakymu Nr. ĮV-322 „Dėl Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“ pradėtas rengti Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22149, buvęs kodas U30), nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2014-04-18 įsakymu Nr. Į-87 pakeistas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2012-04-23 įsakymas Nr. Į-153 „Dėl valstybės saugomos kultūros vertybės – Kauno miesto istorinės dalies, vad.

Naujamiesčiu (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre 22149, buvęs kodas U30) nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo“, 1 punkte vietoj žodžių „paveldotvarkos projektÄ â€œ įraÅ¡ant žodžius „tvarkymo planÄ â€œ. Kauno Naujamiesčio tvarkymo plano sprendiniuose nurodyta, kad pirmiau nurodyti pastatai patenka į Kauno Naujamiesčio (kvartalas 159) Tausojamo naudojimo teritorijÄ T2. Tvarkymo plano sprendiniuose konstatuojama, kad Tausojamo naudojimo reglamentavimo teritorija nustatoma urbanistinėms struktÅ«roms, kurioms iÅ¡saugoti tikslinga parinkti tokį naudojimo bÅ«dÄ ir pritaikymÄ , kad mažiausiai bÅ«tų sužalotos saugomos vietovės ir paveldo objektų vertingosios savybės. Tausojamo naudojimo teritorijos T2 prioritetinė tvarkybos kryptis – teritorijos pritaikymas, iÅ¡saugant kultÅ«ros paveldo vietovės ir kultÅ«ros paveldo statinių vertingÄ sias savybes.

KultÅ«ros paveldo departamento Kauno skyrius 2018-10-30 suderino Der. Nr. 18-pp-64K vieno bendro žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektinius pasiÅ«lymus (parengė UAB D. A. R. studija), rekomenduodamas ateityje sklypÄ dalyti pagal istorinių posesijų ribas, o tai neprieÅ¡tarauja KultÅ«ros paveldo departamento Kauno skyriaus 2018-10-01 sprendimui Nr. 18-Ž-287K (žemės sklypo prie statinių lA2p, 4I1p, 6I1m (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas).

Vertingoji savybė – kultÅ«ros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiÅ«riu (NKPAÄ® 2 straipsnio 40 dalis). IstoriÅ¡kai susiformavusi valda (posesija) yra saugoma kultÅ«ros paveldo vietovės vertingoji savybė, apibrėžta Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų apraÅ¡o 1 priedo Vertinamų objektų ar vietovių, jų dalių ir elementų pavyzdinių vertingųjų savybių sÄ raÅ¡o 2.1.2 punkte: planinės struktÅ«ros tinklas (kelių, gatvių, aikščių, pėsčiųjų takų, valdų (posesijų) ir pan.).

Paveldosaugos reikalavimai – saugomo objekto ar vietovės valdymo, naudojimo, disponavimo jais sÄ lygos, teritorijos ir apsaugos zonos žemės ir kitos specialiosios naudojimo sÄ lygos, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos vertingosioms savybėms apsaugoti (NKPAÄ® 2 straipsnio 24 punktas). Trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, praÅ¡o teismo dėl reikalavimų tenkinimo spręsti savo nuožiÅ«ra. Tretieji suinteresuoti asmenys Elena D. V., R. V., V. M., A. M., S. M., R.

M., A. S. Å , S. G., L. B., A. B., V. Å ., P. J. D., A. D., G. S., K. C., L. Č., V. G., B. R., M. K., P. N., R. D., L. D. atsiliepime paaiÅ¡kina, kad visiÅ¡kai sutinka su 205-osios butų savininkų bendrijos 2018-12-31 skundu. Pažymėjo, jog tarp gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra asfaltuota aikÅ¡telė, į kuriÄ patenkama esamu įvažiavimo keliu nuo V. P. g. Nuo seno AikÅ¡tele ir įvažiavimu naudojasi (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai.

Šiuo metu Aikštelėje užtenka vietos visų nurodytų namų patalpų savininkų automobiliams. Jeigu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas būtų parengtas pagal 205-osios butų savininkų bendrijos pateiktus UAB D. A. R. studijos 2018-10-22 parengtus projektinius pasiūlymus Nr. 18/07/26-PP, Aikštele bei įvažiavimu galėtų naudotis visų nurodytų adresų patalpų savininkai, taigi visiems būtų galimybė privažiuoti prie pastatų, kuriuose turi savo patalpas, ir statytis joje savo automobilius.

Tokiu atveju nuosavybės teisės, gyvenimo kokybė ir kiti svarbūs asmeniniai interesai nenukentėtų, visi galėtų racionaliai ir patogiai naudotis savo patalpomis taip, kaip darė iki šios dienos. Tuo atveju, jei būtų patvirtintas atskiro žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio iniciatorius – UAB „Kauno centro būstas“, projektuotojas – UAB „Archigroup Lt“, žymi dalis aikštelės tektų (duomenys neskelbtini) patalpų savininkams naudotis atskirai.

Be to, patalpų savininkų skaičius (duomenys neskelbtini), Kaune, yra žymiai mažesnis nei (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl formuoti sklypÄ pagal jų projektÄ priskiriant jiems neproporcingai didelį plotÄ yra neteisinga, nes tokiu atveju neleistinai ribojamos kitų pastatų savininkų teisės. Vienintelis realiausias sprendimas yra vieno bendro sklypo formavimas, kuris užtikrintų nusistovėjusios žemės naudojimo tvarkos santykius ir bÅ«tų pats teisingiausias ir sÄ Å¾iningiausias, kadangi visų savininkų teisė turėti reikiamÄ privažiavimÄ ir automobiliams pasistatyti vietÄ bÅ«tų užtikrinta.

Nė vieno savininko teisės neturėtų bÅ«ti keliamos virÅ¡ kitų asmenų teisių, nepriklausomai nuo to, kad jis pirmesnis pateikė praÅ¡ymÄ dėl sklypo suformavimo. TeritorijÄ , įskaitant ir AikÅ¡telę bei įvažiavimÄ , tvarko, Å¡varina ir prižiÅ«ri (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai. (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai ja nesirÅ«pina, tačiau visuomet nesÄ Å¾iningai skuba pasiimti iÅ¡ to kuo didesnę naudÄ , nors jos nėra nusipelnę. Vienas iÅ¡ daugelio tokių pavyzdžių yra tai, kad kelio užtvaras ties įvažiavimu buvo įrengtas ir eksploatuojamas (remontuojamas, elektra maitinamas) (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų lėšomis, (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai savo lėšomis neprisidėjo, tačiau juo naudojasi ir gauna jo teikiamÄ naudÄ â€“ visuomet randa vietos automobiliams pasistatyti ir mėgaujasi didesniu jų laikymo saugumu (nuo vagysčių ir pan.). (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų nesÄ Å¾iningas elgesys tęsiasi jau ilgÄ laikÄ , keldamas (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų nepasitenkinimÄ .

Skundas netenkintinas. Pareiškėja prašo:

1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018-11-29 raÅ¡tÄ Nr. 70-2-4404 „Dėl praÅ¡ymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ â€œ;

2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijÄ organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ pagal UAB D. A. R. studijos 2018-10-22 parengtus projektinius pasiÅ«lymus Nr. 18/07/26-PP (objektas – formuojamas žemės sklypas prie pastatų; adresas: (duomenys neskelbtini), Kaune). Bylos duomenimis, UAB „Kauno centro bÅ«stas“ 2018-06-20 pateikė praÅ¡ymÄ organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , kurio tikslas – suformuoti naujÄ valstybinės žemės sklypÄ prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektÅ«ros skyrius 2018-07-03 raÅ¡tu Nr. 70-2-2451 informavo Projekto iniciatorių apie suteiktÄ paslaugos užsakymo Nr. ŽSFP-51017 Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje. IÅ¡nagrinėjus pateiktÄ praÅ¡ymÄ ir prie jo pridėtus dokumentus, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-07-26 Ä®sakymu nuspręsta organizuoti žemės sklypo prie statinių lA2p, 4I1p ir 5I1m (duomenys neskelbtini), Kaune, Projekto rengimÄ .

Per ŽPDRIS pateikti Projekto rengimo reikalavimai: ESO Dujų tinklo 2018-08-06 Nr. ZSFP-51017/08.06; ESO Elektros tinklo 2018-08-07 Nr. 20180807-51017; Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus 2018-08-07 Nr. (12.12.-K)2K-929; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-08-09 Nr. SFP-569-(14.8.36.); Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018-08-16 Nr. ZSPR-11457. Šiuo metu Projekto būsena – organizatorių derinimas, Kauno miesto savivaldybės administracija Projekto nėra suderinusi.

PareiÅ¡kėja 205-oji butų savininkų bendrija, susipažinusi su Projekto planavimo pasiÅ«lymų schema, žinodama, kad yra priimtas Ä®sakymas ir rengiamas Projektas prie pastato (duomenys neskelbtini), 2018-11-07 pateikė praÅ¡ymÄ organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , kurio tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypÄ prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno miesto savivaldybės administracija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos pateiktus dokumentus, Å¡ioje byloje skundžiamu raÅ¡tu atsakė, jog „negali parengti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, nes, vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis <...> jau yra rengiamas žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas, inicijuotas UAB „Kauno centro bÅ«stas“.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamo Kauno miesto savivaldybės administracijos raÅ¡to, kuriame aiÅ¡kiai nurodoma, kad prie vieno iÅ¡ pastatų, kurį savo praÅ¡yme nurodė pareiÅ¡kėja, jau yra formuojamas žemės sklypas. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad pareiÅ¡kėja teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę rengti formavimo ir pertvarkymo projektÄ prie jai priklausančio (ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais valdomo) pastato. Nors teismo posėdžio metu tiek pareiÅ¡kėjos atstovė, tiek ir tretieji suinteresuoti asmenys siekė praplėsti priimto nagrinėti skundo ribas, nurodydami aplinkybes, kurios ginčijamame raÅ¡te nėra nurodomos.

Teismas nagrinėja bylÄ remdamasis priimtu nagrinėti skundu ir nesutinka su pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstyta nuomone, jog ginčas kilo bÅ«tent dėl to, pagal kokį formavimo ir pertvarkymo projektÄ turėtų bÅ«ti formuojamas žemės sklypas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ konstatuotas iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučiÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , kuris iÅ¡spręstų ginÄÄ . Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali bÅ«ti nepagrįstai pasunkintas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimÄ ).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Teisė kreiptis į teismÄ gali bÅ«ti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismÄ sÄ lygų. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo turinio, pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės į teismÄ kreipėsi nesutikdama su Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018-11-29 raÅ¡tu Nr. 70-2-4404 „Dėl praÅ¡ymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ â€œ, iÅ¡ jo kildina reikalavimÄ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiÅ¡kiamas tada, kai tam tikra institucija į jÄ kreipusis neatlieka savo veiksmų pagal kompetencijÄ , vilkina ar atsisako juos atlikti. Atsakovė Å¡ioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobÅ«dį, turimus įgaliojimus priskirtina vieÅ¡ojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) nuostatomis.

VAÄ® 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo virÅ¡enybės principas, kuris reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų kompetencija turi bÅ«ti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais. Teismas, vertindamas vieÅ¡ojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumÄ , pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ , motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus, logiÅ¡kas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiÅ¡kių iÅ¡vadų elgtis dviprasmiÅ¡kai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17, 23 ir 56 straipsniai).

Å i teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTÄ®) nustato imperatyviÄ pareigÄ patikrinti, ar nėra ABTÄ® 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių vieÅ¡ojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).

Vertindama nurodytus pareiškėjos ir jos atstovų argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pabrėžia, jog VAĮ 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 str. 2 p.).

Atitinkamai VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje yra detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. VAÄ® 8 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Å is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011). Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas minėta pirmiau, ir įvertinusi skundžiamÄ atsakovės administracinį aktÄ , sprendžia, kad trÅ«kumų, iÅ¡nagrinėjus ginčo raÅ¡tÄ , nenustatyta.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamÄ raÅ¡tÄ pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, nustatė, jog Å¡iuo administraciniu aktu pareiÅ¡kėjos iÅ¡kelti klausimai iÅ¡nagrinėti iÅ¡samiai, motyvai iÅ¡dėstyti aiÅ¡kiai, logiÅ¡kai ir pakankamai, nesudaro pareiÅ¡kėjai galimybių elgtis dviprasmiÅ¡kai. Administracinis aktas pagrįstas teisės normų reikalavimais, aiÅ¡kiai nurodyta Å¡io raÅ¡to apskundimo tvarka.

Teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , jog skundžiamas nagrinėjamoje byloje raÅ¡tas – sprendimas visiÅ¡kai atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimus ir Å¡iuo pagrindu nenaikintinas. Skundžiami teisės aktai (ar jų dalis) gali bÅ«ti panaikinti, jeigu jie yra neteisėti iÅ¡ esmės, tai yra savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, arba neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ (ABTÄ® 91 str. 1 d.).

Remiantis Å¡ia nuostata, pagrindo panaikinti minėtÄ raÅ¡tÄ taip pat nėra. IndividualÅ«s administraciniai aktai yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.). Tokių skundžiamo raÅ¡to panaikinimo pagrindų nenurodė ir pati pareiÅ¡kėja. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Akte nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ .

Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700/2008, 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011 ir kt.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, Įsakymu pradėtas organizuoti žemės sklypo prie konkrečių statinių lA2p, 4I1p ir 5I1m (duomenys neskelbtini) Kaune, Projekto rengimas.

Prie pareiÅ¡kėjos valdomų pastatų žemės sklypas Projektu nėra suformuotas ar formuojamas (įsakymo tokiu klausimu byloje nepateikta). Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėja nėra pateikusi praÅ¡ymo formuoti žemės sklypÄ tik prie jos valdomų pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Žemės Å«kio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, 13 punkto nuostatos reglamentuoja, kokie subjektai turi formavimo ir pertvarkymo projektų inicijavimo teisę.

Taisyklių 13.2 punktas numato, kad tokiÄ teisę turi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, o 13.3 punktas – pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai. Vertinant Taisyklių 13 punkto nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad formavimo ir pertvarkymo projekto inicijavimo teisę, kai siekiama suformuoti žemės sklypÄ prie pastatų, turi asmenys, kurie yra tų konkrečių pastatų savininkai (valdytojai). PareiÅ¡kėja 205-oji butų savininkų bendrija nėra pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrojo naudojimo objektų valdytoja.

Taigi, toks ginčo teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad jeigu pareiÅ¡kėja pageidauja formuoti žemės sklypÄ prie pastatų, kurie nėra jos valdymo (ar kitokios teisės) objektai, šį klausimÄ ji turėtų spręsti kartu su tų pastatų savininkais (valdytojais). 2018-07-26 Ä®sakymas Nr. A-2521 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytas, nepanaikintas ir Å¡iuo metu galiojantis.

Ä®sakymas yra sukėlęs tam tikras teisines pasekmes, juo suteikta teisė rengti žemės sklypo ProjektÄ prie konkrečių pastatų, institucijos pagal kompetencijÄ yra pateikę Projekto rengimo reikalavimus. Projekto rengėjas yra parengęs sprendinių brėžinį ir kt. Å is Ä®sakymas yra priimtas pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrojo naudojimo objektų valdytojo UAB „Kauno centro bÅ«stas“ praÅ¡ymu, kuris pateiktas esant pastatų savininkų pritarimui. Projekto iniciatoriui ar pastatų savininkams pateikus bendrÄ praÅ¡ymÄ (ar susitarimÄ ) kartu su pareiÅ¡kėja ir kitų pastatų savininkais formuoti bendrÄ Å¾emės sklypÄ , atsakovė tokį praÅ¡ymÄ taip pat privalėtų iÅ¡nagrinėti ir, esant pagrindui, spręstų klausimÄ dėl Ä®sakymo ir kitų su Projekto rengimu susijusių dokumentų pakeitimo.

Tačiau toks praÅ¡ymas ar susitarimas nėra pateikti, o Ä®sakymas, kuriuo suteikta teisė Projekto iniciatoriui rengti ProjektÄ prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, yra galiojantis ir nenuginčytas, atsakovė neturi teisinio pagrindo priimti kito įsakymo, kuriuo bÅ«tų organizuojamas formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas prie tų pačių pastatų. Taisyklių nuostatos reglamentuoja suinteresuotų asmenų teisę teikti pasiÅ«lymus dėl formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių (58 p.), o gavus atsisakymÄ priimti pasiÅ«lymus jį apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«riniam padaliniui, atsakingam už priežiÅ«rÄ (60 p.), o nesutinkant su paminėto subjekto sprendimu, jis gali bÅ«ti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (61 p.).

Taigi, Taisyklėse įtvirtinta tvarka, kuria pasinaudojus, pareiškėja, laikydama, kad jos pasiūlymai yra nepagrįstai atmetami, teisės aktų nustatyta tvarka gali apginti savo pažeistas teises. Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu.

Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjos teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-11-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016, 2016-12-14 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016, 2017-01-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017). Teismo nuomone, pareiškėja su skundu kreipėsi siekdama apginti galimai ateityje kilsiančius savo teisių pažeidimus, pareiškėja vadovaujasi tik prielaidomis apie būsimus pažeidimus, tačiau nenurodo, kaip konkrečiai šioje byloje skundžiamu raštu yra pažeidžiamos jos turimos teisės. Įsakymo pagrindu pradėtas Projektas dar nėra patvirtintas, o jo sprendiniai nėra galutiniai.

PareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad pagal Taisyklių nuostatas ji turi inicijavimo teisę formuoti žemės sklypÄ prie jai nepriklausančių (jos nevaldomų) pastatų, taip pat kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų teikusi atsakovei praÅ¡ymÄ formuoti žemės sklypÄ tik prie jai priklausančių (jos valdomų) pastatų. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja teisme gina jai teisės aktais nesuteiktÄ teisę, taip pat galimai ateityje, patvirtinus ProjektÄ , bÅ«siantį teisių pažeidimÄ , o tokia situacija yra teisiÅ¡kai ydinga ir prieÅ¡tarauja suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTÄ® 23 straipsnio 1 dalį, skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigÅ«nus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Taigi kiekvienam subjektui turi bÅ«ti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismÄ , privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad Å¡iÄ teisę pažeidžia ar ginčija atsakovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009, 2015-11-17 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1238-552/2015, 2017-01-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2017-10-31 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-638-492/2017).

Ginčo žemės sklypas formuojamas atsižvelgiant į Projekto rengėjo ir iniciatoriaus pateikiamus duomenis. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į ŽPDRIS pateiktÄ 1992-08-28 (duomenys neskelbtini), Kaune, inventorinį planÄ , į Projekto pasiÅ«lymų schemÄ , 2018-06-19 suderintÄ su KultÅ«ros paveldo departamentu, ir Projekto sprendinių brėžinį, 2018-10-01 suderintÄ su KultÅ«ros paveldo departamentu. Taip pat teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjos projekto projektinių pasiÅ«lymų brėžinyje 2018-10-30 KultÅ«ros paveldo departamento derinimas Nr. 18-Žpp-64K yra su pastaba „Rekomenduojame ateityje dalinti sklypÄ pagal istorinių posesijų ribas“.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad rengiamas projektas turi esminių trÅ«kumų, kadangi jis neatitinka realių žemės poreikių statinių eksploatavimui, faktinės naudojimosi tvarkos, istorinių sklypų ribų, racionalios žemėnaudos principų ir pažeidžia pareiÅ¡kėjos bei jos atstovaujamų Namo (duomenys neskelbtini) savininkų teises ir teisėtus interesus (taip pat ir kitų pastatų savininkų teises ir teisėtus interesus). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tokie skundo argumentai dėl konkrečių Projekto sprendinių iÅ¡eina už priimtų nagrinėti skundo reikalavimų ribų (tai minėta buvo ir anksčiau), yra nesusiję su skundžiamu administraciniu aktu.

PareiÅ¡kėjos galimi teisių pažeidimai, susiję su formuojamo žemės sklypo ribomis ir kita, atsiras tik patvirtinus ProjektÄ , t. y. kai bus priimtas konkrečias teisines pasekmes sukeliantis kompetentingos institucijos administracinis teisės aktas. Antruoju reikalavimu pareiÅ¡kėja praÅ¡o įpareigoti atsakovę organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ pagal UAB D. A. R. studijos 2018-10-22 parengtus projektinius pasiÅ«lymus Nr. 18/07/26-PP prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune.

Taisyklių 12.2 punkte reglamentuojama, kad miestų teritorijose projektų rengimÄ organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Taigi, teisės akto rengėjas teisę bÅ«ti formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizatoriumi yra priskyręs konkrečiam vieÅ¡ojo administravimo subjektui. Teismui patenkinus pirmiau paminėtÄ skundo reikalavimÄ ir įpareigojus atsakovę priimti konkretų sprendimÄ pagal konkrečius sprendinius, toks teismo sprendimas bÅ«tų prilyginamas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinis teismas paprastai negali perimti vieÅ¡ojo administravimo institucijų funkcijų ir, savarankiÅ¡kai atlikęs administracinę procedÅ«rÄ , priimti sprendimo, priskirto vieÅ¡ojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančiÄ situacijÄ , nes tai pažeistų konstitucinį valdžių padalijimo principÄ (LVAT 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012). Ä®statymai dažniausiai teismui nesuteikia vieÅ¡ojo administravimo galių (LVAT 2008-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-155/2008).

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos skundas laikomas nepagrįstu ir yra atmestinas. PareiÅ¡kėja taip pat prašė priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjos skundas atmestas, netenkinamas ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kurioje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos 205-osios butų savininkų bendrijos skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjai Daina Kukalienė Algis Markevičius Natalja Zelionkienė