1ea41365-00c1-4c74-b5b3-e188d4a9bf89 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-421-590/2018 Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00689-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 10 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų V.

M. U. ir H. S. U. apeliacinį skundÄ dėl Å irvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kinį, atsakovams V. M. U. ir H. S. U., tretiesiems asmenims D. O., Å irvintų rajono savivaldybės administracijai, L. K., V. K., Valstybės įmonei Ukmergės miÅ¡kų urėdijai, dėl savininko teisių gynimo, nesusijusio su valdymo netekimu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,nustatė:Ginčo esmė1.

IeÅ¡kovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos kreipėsi į teismÄ su patikslintu negatoriniu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovus savo lėšomis per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį, t. y. atlaisvinti valstybinės žemės plotÄ , skirtÄ 5 m pločio bendro naudojimo keliui, kuris kerta žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡lyginti žemę, paÅ¡alinti kelio vietoje sudarytas kliÅ«tis (rÄ stus, pasėlius, ir pan.), atstatyti buvusiÄ kelio dangÄ (žvyrÄ ) ir leisti netrukdomai visiems asmenims naudotis Å¡iuo keliu;

2) įpareigoti atsakovus nutraukti veiksmus, susijusius su valstybinio žemės ploto, skirto 5 m pločio bendro naudojimo keliui, kuris kerta minėtÄ Å¾emės sklypÄ naudojimu kitaip nei keliui.IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovai trukdo valstybinėje žemėje suprojektuotu ir faktiÅ¡kai naudotu 5 m pločio bendro naudojimo vietinės reikÅ¡mės keliu, kertančiu atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurio plotÄ minimas kelias neįskaičiuotas, važiuoti kitiems asmenims į jiems priklausančius žemės sklypus.

Atsakovai savavaliÅ¡kai užėmė valstybinę žemę, skirtÄ bendro naudojimo keliui, tokiu bÅ«du pažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų, naudotojų ir gyventojų teisės ir įstatymų saugomus interesus. Nustačius, kad atsakovė savavaliÅ¡kai sunaikino (suarė) bendro naudojimo keliÄ , jai buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį. tačiau Å irvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutarimu, priimtu administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. A2.2.-142-880/2016, bylÄ nutraukė, nesant atsakovė veikoje Å¡io administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-677-318/2016, pirmosios instancijos teismo minėtÄ nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Nurodo, kad privažiavimas ginčo keliu yra numatytas iki trečiųjų asmenų D. O. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), L. K. ir V. K. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Valstybės įmonei Ukmergės miÅ¡kų urėdijai patikėjimo teise perduoto suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir iki likusios laisvos valstybinės žemės fondo žemės. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, minėto atsakovei priklausančio žemės sklypo plotas yra 5,2000 ha, iÅ¡ jo žemės Å«kio naudmenų plotas sudaro 4,0500 ha, miÅ¡ko žemės plotas - 0,8000 ha, vandens telkinių plotas - 0,0500 ha, kitos žemės plotas - 0,3000 ha.

Ši kelio naudmena, kuri yra aprašyta atsakovės žemės privatizavimo byloje, nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kaip priskirta minėtam žemės sklypui. Atsakovės žemės sklypas buvo paženklintas 1994 m. gegužės 29 d. ir suformuota žemėnauda pažymėta Širvintų rajono „Širvintos“ buvusios žemės ūkio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto, kuriam pritarta 1992 m. liepos 15 d. Širvintų rajono valdybos protokolu Nr. 15, 1994 m. matavimų patikslinime, kuriame yra nurodytas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 5,20 ha, žemės sklypo savininko vardas, pavardė ir ribos pažymėtos plane.

Šio projekto plane yra pažymėti bendro naudojimo 12 m ir 5 m keliai. Minėti keliai yra pažymėti Vilniaus apskrities Širvintų rajono savivaldybės Akmenių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1991-89 „Dėl valstybės išperkamos neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo“. Žemės sklypai Augūnijos k., Širvintų šen., Širvintų r., buvo projektuojami 1992 m., 2000 m., 2007 m.

Akmenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Pirmajame (1992 m.) Akmenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nurodyti kelių sprendiniai, t. y. 12 metrų pločio bendro naudojimo kelias su danga pažymėtas dviguba linija ruda spalva bei 4 metrų pločio bendro naudojimo gruntinis lauko keliukas pažymėtas juoda punktyrine linija, liko nepakeisti ir rengiant vėlesnius Akmenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus, tarp jų ir Akmenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ 2007 m., kuriame buvo suprojektuotas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsakovės žemės sklypÄ kerta du bendro naudojimo keliai, kurių užimamas plotas (0,30 ha) neįskaičiuotas į minėto žemės sklypo plotÄ , todėl nuosavybės teise priklauso valstybei. Å ie keliai yra pažymėti Å irvintų rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių infrastruktÅ«ros plėtros specialiajame plane, patvirtintame Å irvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 9-965 „Dėl Å irvintų rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių infrastruktÅ«ros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“.

Å irvintų rajono savivaldybės administracija yra pradėjusi 4 m pločio kelio juostos AugÅ«nijos k., Å irvintų Å¡en., Å irvintų r. kadastrinių matavimų darbus. Atsakovės žemės sklypÄ kertančių dviejų bendro naudojimo kelių juostų kadastriniai matavimai nėra atlikti, ir ginčo kelio (5 m pločio), kaip ir kito 12 m pločio kelio, kadastro duomenys nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau vien tik kelio neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre, negali paneigti vietinės reikÅ¡mės kelio egzistavimo.

Ginčo kelio faktinis naudojimas ir nuovažos vieta yra matoma ir orto fotografinėse nuotraukose, darytose 1995 m., 2009 m. bei 2013 m.Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovė praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė netinkamas subjektas. Ji yra teisėta ir sÄ Å¾ininga žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė ir jos žemės sklype nėra nei 4, ar 5 metrų pločio bendro naudojimo vietinės reikÅ¡mės vidaus kelio, todėl ji nepažeidžia niekieno teisių ir ji negali bÅ«ti įpareigota paÅ¡alinti neegzistuojantį ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ .

Be to, atsakovė nesudėjo jokių kliūčių (rÄ stų), todėl ji negali bÅ«ti įpareigota jas Å¡alinti. Byloje nėra jokių duomenų apie kadastrinėje vietovėje patvirtintÄ ir registruotÄ susisiekimo kelių tinklÄ , egzistuojantį ir registruotÄ inžinerinį statinį keliÄ atsakovės žemės sklype. Jokie kelio kadastrinių matavimų darbai nėra atliekami. Norint pakeisti atsakovės sklypo ribas, nustatytas žemės sklypo suformavimo metu, nustatyti sklype kitam subjektui (valstybei) priklausančius kelius, tai galima padaryti sudarius notariÅ¡kai patvirtintÄ sutartį, nes žemės sklypų ribos perdalijimas yra žemės sandoris, kuriam taikomas sutarties laisvės principas.

Taip pat pažymi, kad ieškinys neatitinka negatoriniam ieškiniui keliamų reikalavimų, nes neegzistuoja joks ieškovui nuosavybės teise priklausantis kelias, kuris yra atsakovės žemės sklype. Atsakovė savo turtu naudojasi kaip savininkė be jokių apribojimų ir nepažeidžia ieškovo teisių. Ieškovas vietoj nepagrįsto ir neteisėto negatorinio ieškinio nebent galėtų reikalauti servituto nustatymo, tačiau ir tam turi būti nustatytas jo būtinumas ir neišvengiamumas. Tai, kad atsakovė nepadarė teisės pažeidimo jau yra konstatuota įsiteisėjusioje Širvintų rajono apylinkės teismo administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. A2.2.-142-880/2016.

Ä®siteisėję ir nustatyti teismo sprendime faktai iÅ¡ naujo nėra įrodinėjami ir yra prejudiciniai.Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad atsakovė yra teisėta ir sÄ Å¾ininga žemės sklypo savininkė ir jos žemės sklype nėra 4, ar 5 metrų pločio bendro naudojimo vietinės reikÅ¡mės vidaus kelio. Per atsakovės žemės sklypÄ savavaliÅ¡kai žvyrÄ buvo susipylę O., tačiau žvyro supylimo negalima laikyti vietinės reikÅ¡mės keliu.

Žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso jo sutuoktinei V. M. U. ir jis negali bÅ«ti atsakingas už žemės sklypo valdymÄ ir disponavimÄ , todėl mano, kad yra nepagrįstai įtrauktas į bylÄ atsakovu.Trečiasis asmuo V. K. atsiliepimu patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė tenkinti, nurodė, kad ginčo kelias yra bendro naudojimo ir yra vienintelis kelias, kuriuo jis gali patekti į savo žemės sklypÄ .Trečiasis asmuo L. K. atsiliepimo nepateikė.Trečiasis asmuo D. O. atsiliepime sutiki su patikslintu ieÅ¡kiniu ir prašė jį tenkinti.

Nurodė, kad atsakovai suarė vietinės reikÅ¡mės vidaus keliÄ ir jį sunaikino, tokiais veiksmais pažeisdami ieÅ¡kovo, kuris yra valstybinės žemės patikėtinis, teises bei apribojo jos Å¡eimos galimybę privažiuoti prie jai nuo 2007 m. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo suformuotas, pagal atliktus kadastrinius matavimus. Žemės sklypo dokumentuose aiÅ¡kiai nurodytas kelias iki sodybos. Ginčo keliu važiavo iki sodybos nuo 2007 m. iki 2015 m. gruodžio mėn., kai atsakovai jį suarė.

Ginčo kelias akivaizdžiai matomas ir vieÅ¡ai prieiname REGIA (regionų geoinformacinės aplinkos paslaugų) puslapyje.Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Ukmergės miÅ¡kų urėdija atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Å¡iuo metu vykdomi urėdijai patikėjimo teise perduoto suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai, kuriuos užbaigus minėtas sklypas Nekilnojamojo turto registre bus įregistruotas urėdijos vardu, o nuo 2017 m.

žemės sklype bus vykdomos ir kitos Å«kinės priemonės, kurių vykdymui bus reikalingas privažiavimas prie sklypo ginčo keliu.Trečiasis asmuo Å irvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepimo nepateikė.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėŠirvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, įpareigojo atsakovus V. M. U. ir H. S. U. savo lėšomis per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti valstybinės žemės plotÄ , skirtÄ 5 m pločio bendro naudojimo keliui, kuris kerta žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡lyginti faktinėje kelio vietoje žemę, paÅ¡alinti kelio vietoje sudarytas kliÅ«tis ir leisti netrukdomai visiems asmenims naudotis Å¡iuo keliu.

Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytÄ terminÄ , leisti ieÅ¡kovui atlikti atsakovams nurodytus veiksmus, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovų patirtas iÅ¡laidas. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovų V. M. U. ir H. S. U. lygiomis dalimis valstybei 41 eur žyminį mokestį ir 6,88 eur paÅ¡to iÅ¡laidų.Pirmos instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju žemės sklypas vietinės reikÅ¡mės 5 m ginčo keliui nėra suformuotas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei neperduotas Å irvintų rajono savivaldybei valdyti patikėjimo teise, todėl ieÅ¡kovas Nacionalinė žemės tarnyba valdo bendro naudojimo keliui skirtÄ valstybinės žemės plotÄ , kuris nuosavybės teise priklauso valstybei ir yra tinkamas ieÅ¡kovas byloje.Teismas nustatė, kad ginčo kelias atsispindi kraÅ¡totvarkos ir melioracijos schemose bei žemės reformos žemėtvarkos projektuose bei įregistruotas Å irvintų rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių infrastruktÅ«ros plėtros specialiajame plane, todėl teismas sprendė, jog atsakovės ginčo sklypÄ kerta tiek 10 m, tiek 5 m pločio vietinės reikÅ¡mės keliai.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, byloje dalyvavusių asmenų paaiÅ¡kinimus, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė yra užėmusi ir naudojasi valstybinės žemės plotu, skirtu 5 m ploto vietinės reikÅ¡mės keliui, be teisėto pagrindo.Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo reikalavimas atlaisvinti valstybinės žemės plotÄ nuo sudarytų kliūčių, iÅ¡lyginti žemę ir leisti netrukdomai visiems asmenims naudotis 5 m ginčo keliu faktinėje jo vietoje, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Tuo tarpu, reikalavimo, atstatyti buvusiÄ kelio dangÄ (žvyrÄ ) teismas netenkino, kadangi kelio dangÄ nutiesė ne ieÅ¡kovas, o savavaliÅ¡kai trečiasis asmuo D. O. Nurodė, jog ieÅ¡kovo antrasis reikalavimas - įpareigoti atsakovus nutraukti veiksmus, susijusius su valstybinio žemės ploto, skirto 5 m pločio bendro naudojimo keliui, kuris kerta minėtÄ Å¾emės sklypÄ naudojimu kitaip nei keliui, dubliuoja pirmÄ jį įpareigojimÄ - leisti netrukdomai visiems asmenims naudotis Å¡iuo keliu, todėl jo taip pat nėra pagrindo tenkinti.

Nustatė atsakovams vieno mėnesio terminÄ nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti teismo nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ . Kadangi ginčo žemės sklypas priklauso atsakovei, o bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ne atsakovė, o atsakovas su sutuoktinės žinia suarė ginčo keliÄ , teismo įpareigojimas nustatytinas abiems atsakovams.Teismas, vertindamas atsakovės argumentus dėl Å irvintų rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-142-880/2016, nustatytų prejudicinių faktų pažymėjo, jog Å¡ioje ir administracinėje byloje skyrėsi įrodinėjamo dalykas.

Administracinėje byloje buvo įrodinėjama atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė, užtveriant ginčo keliÄ . Administracinėje byloje tiek apylinkės, tiek apygardos teismas konstatavo, jog valstybinės institucijos atsakovei pateikė skirtingus duomenis apie ginčo kelio buvimÄ jai priklausančio sklypo ribose ir kad ginčas spręstinas civilinio proceso tvarka. Nurodė, jog Å¡ioje ir administracinėje byloje dalyvavo ne tie patys asmenys, todėl Å irvintų rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-142-880/2016 nustatytų aplinkybių laikyti prejudiciniais faktais nėra teisinio pagrindo.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniu skundu atsakovai V.

M. U. ir H. S. U. praÅ¡o panaikinti Å irvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ -ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas pagrįstai nurodė, kad 1994 m. gruodžio 28 d. Å irvintų rajono valdyba potvarkiu Nr. 441, iÅ¡ bendro 5,2 ha žemės ploto, 4,1 ha buvo grÄ Å¾inta natÅ«ra, o 1,1 ha ploti buvo leista įsigyti už jį sumokant, valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis 1 251 Lt.

Å irvintų rajone valdybos 1994 m. gruodžio 28 d. sprendimu, atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,1 ha žemės plotÄ , jį grÄ Å¾inant natÅ«ra. 1994 m. gegužės 29 d. Valstybinio žemėtvarkos instituto vyr. inžinierė O.Kanapienienė, dalyvaujant Å irvintų agrarinės reformos tarnybos vadovui V. VinciÅ«nui ir atsakovei, parengė ir paženklino 5,2 ha ploto žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vietovėje ir parengė Å¡io žemės sklypo ribų parodymo paženklinimo vietoje aktÄ bei abrisÄ .

Tačiau Teismas nesigilino kur buvo atkurta žemė natÅ«ra. Atkurta žemė natÅ«ra buvo atkurta toje pačioje vietoje kur buvo atsakovės tėviÅ¡kė, kur nuosavybę turėjo atsakovės senoliai. Tai svarbu, nes atsakovė pati gerai žino buvo ar nebuvo koks nors kelias jos tėvonijoje. Formuojant atsakovei atkurtinÄ nuosavybę nebuvo ir negalėjo bÅ«ti palikta valstybei priklausanti dalis žemės, nes tam nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo. Kitoje kelio pusėje buvo laisvos žemės ir atsakovei buvo pasiÅ«lyta iÅ¡pirkti 1,1 ha bÅ«tent esantį kitoje kelio pusėje.

Teismas ir ieÅ¡kovas nepagrįstai ir be teisinio pagrindo remiasi matininkės O. Kanapienienės 1994 m. birželio 13 d. parengta žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentele, kurioje nurodytas pieÅ¡tuku 5,50 ha sklypas su 12 m ir 5 pločio keliais. Å i lentelė neturi juridinės galios, nes jos rengimas nėra privalomas jokiais teisės aktais ir jis nesukuria teisinių pasekmių. Be to, minėtÄ lentelę paneigia 1994 m. rugpjūčio 9 d. žemės naudojimo plotų eksplikacija, kurioje keliai nenurodyti ir kiti byloje esantys dokumentai.

Teismas pats konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registro išraše neatsispindi atsakovės sklype įsiterpę jokie keliai. Žemės sklypas vietinės reikšmės 5 m ginčo keliui nėra suformuotas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei neperduotas Širvintų rajono savivaldybei valdyti patikėjimo teise. Vadinasi, ieškovas turėjo įrodyti, kad egzistuoja konkrečioje vietoje valstybės turtas ir, kad jis kažkada buvo sukurtas ir jis yra dalina atsakovės nuosavybę. Kadangi teismas pats konstatavo, kad žemės sklypas vietinės reikšmės 5 m ginčo keliui nėra suformuotas, nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei neperduotas Širvintų rajono savivaldybei valdyti patikėjimo teise, tai akivaizdu, jog Žemės reformos žemėtvarkos projektuose pavaizduotas brūkšnys, kuris nėra identifikuotas kaip valstybės turtas ar kelias, nesukuria valstybei nuosavybės teisių ir nepadalina atsakovės sklypo į dvi dalis.

Ypač svarbu atkreipti apeliacinio teismo dėmesį, kad apylinkės teismas net nekreipė jokio dėmesio į įrodymus, kad brÅ«kÅ¡nys, pavaizduotas 1997 m. kraÅ¡totvarkos ir melioracijos schemose yra visai iÅ¡ kitos pusės iÅ¡lenktas nei tas, kurį savavaliÅ¡kai įrengė O. Be to, savivaldybei neperduotas turtas negali bÅ«ti laikomas teisėtai įregistruotu Å irvintų rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių infrastruktÅ«ros plėtros specialiajame plane. Duomenų apie kadastrinėje vietovėje patvirtintÄ ir registruotÄ susisiekimo kelių tinklÄ byloje nepateikta.

Kaip ir nepateiktas joks dokumentas, kuris leistų teigti apie egzistuojantį ir registruotÄ keliÄ Å¾emės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)).Teismas teigdamas teiginius apie tariamai egzistuojantį valstybės turtÄ skirtÄ keliui visiÅ¡kai nepasisakė dėl to, jog tokie teiginiai prieÅ¡tarauja specialiajam Lietuvos Respublikos kelių įstatymui. Keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais.

Bendro naudojimo keliai privalo būti priimti valstybės ar savivaldybės jurisdikcijai, tačiau tai daroma tik teisės aktų nustatyta tvarka, nes viešosios teisės subjektams galioja principas - leidžiama tai, kas leidžiama įstatymu. Tai, kad nėra jokio kelio įrodo pridedama Lietuvos automobilių kelių direkcijos pažyma.Teismas neteisėtai spręsdamas šį ieškinį rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintu „Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinuosius nurodymus“, nes šis nutarimas neteko galios 2014 m. lapkričio 26 d.

Vyriausybės nutarimu Nr. 1308. Kadangi kelias nėra suformuotas ir registruotas iki Å¡io nutarimo galiojimo pabaigos, tai juo remtis teismas neturėjo teisinio pagrindo. IÅ¡ neteisės neatsiranda teisė.Asmuo, sÄ Å¾iningai nuosavybėn įgyjantis daiktÄ , turi konstitucinę garantijÄ , kad daiktas vėliau nebus iÅ¡ jo neteisėtai iÅ¡reikalautas ar neteisėtai suvaržytas, ar apribotas naudojimasis juo. SÄ Å¾iningų įgijėjų privatus interesas, taip pat suinteresuotumas civilinės apyvartos stabilumu ir saugumu kelia bÅ«tinybę ginti ir pripažinti sÄ Å¾iningai įgyjamas daiktines teises.

Atsakovė yra savo turto sÄ Å¾ininga savininkė, kuriame nėra teisėtai ir teisiÅ¡kai registruoto jokio bendro naudojimo kelio ir valstybės žemės, todėl ji nepažeidžia niekieno teisių ir ji negali bÅ«ti įpareigota paÅ¡alinti neegzistuojantį IeÅ¡kovo teisių pažeidimÄ . Vieta, kuriÄ ieÅ¡kovas nurodo kaip kelio buvimo vietÄ , yra dirbama pieva, kurios atsakovė teisėtai sodina ir augina jos norimus pasėlius.15.5.IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama negatorinį ieÅ¡kinį CK 4.98 straipsnio pagrindu, turėjo įrodyti, kad ji yra žemės sklypo savininkė ir kelio savininkė, kurį reikia atsakovams teismo sprendimu atstatyti.

Neegzistuoja joks inžinerinis statinys - kelias, kurį atsakovai turi atstatyti, leisti naudotis kitiems ir pan. Nesant daikto, jo teisės negali bÅ«ti ginamos.15.6.IeÅ¡kovas ir teismas nepagrįstai teikia subjektyviÄ nuomonę apie tai, kad Atsakovės žemės sklypas yra pamatuotas pagal preliminarius matavimus, todėl sklype yra valstybei priklausantis žemės plotas (kuriame yra kelias). Sutinka, kad atliekant kadastrinius matavimus 1994 metais vietinėje koordinačių sistemoje ir nustatant žemės sklypo padėtį teritorijoje, lyginant su dabar privaloma koordinačių sistema LKS-1994 galėjo bÅ«ti neatitikimų, tačiau Å¡ie neatitikimai galimi nežymÅ«s. Pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje teigia, kad formuojant atsakovei sklypÄ reikia vadovautis tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“, 2 punktu, kuris numatė, kad kai žemėnauda nesudaro vientiso žemės masyvo, ji apskaitoma ir apibÅ«dinama pagal atskirus žemės sklypus, todėl jeigu atsakovės sklypÄ bÅ«tų dalinęs valstybei priklausantis kelias, tai turėjo bÅ«ti suformuoti du savarankiÅ¡ki sklypai, o ne vienas sklypas, kuriame nėra valstybei priklausančio kelio.15.7.Teisinis ir faktinis teismo sprendimo verdiktas yra nesuvokiamas, nes:

Valstybinės žemės ploto, kuris kerta žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra. Jis nėra nei suformuotas, nei pažymėtas, jis neegzistuoja kaip daiktas ir kaip turtas, nes jo tiesiog nėra. Tai įrodo T1 b.l. 92; 93; 94; T2 b.l. 22; 25; 47-48; 95; 105. Atsakovė nesudarė kliūčių (rÄ stų), todėl ji negali bÅ«ti įpareigojama juos Å¡alinti. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad pati kada nors įrengė keliÄ , kuris kerta atsakovės sklypÄ , todėl reikalauti tai ko neįrodė negalima.

IeÅ¡kovė visame ieÅ¡kinyje teigė, kad projekto plane yra pažymėti bendro naudojimo keliai 12 metrų pločio kelias dviguba linija ir 4 metrų pločio kelias punktyrine linija, kuris jungiasi su minėtu 12 metrų pločio keliu ir eina iki tuo metu buvusių sodybų (viena iÅ¡ kurių Å¡iuo metų priklauso D. O.), miÅ¡ko žemės ir baigiasi ties Akmenių kadastro vietovės riba, kad Å irvintų rajono savivaldybės administracija yra pradėjusi 4 m pločio kelio juostos AugÅ«nijos k., Å irvintų Å¡en., Å irvintų r. kadastrinių matavimų darbus, tuo tarpu ieÅ¡kiniu reikalauta ir teismo sprendimu įpareigota atlaisvinti valstybinės žemės plotÄ , skirtÄ 5 m pločio bendro naudojimo keliui.

Jeigu tariamas (neegzistuojantis) kelias yra valstybės turtas ir jis nėra atsakovės sklype, tai kokiu teisiniu pagrindu ieÅ¡kovė praÅ¡o teismo įpareigoti atsakovę leisti netrukdomai visiems asmenims naudotis Å¡iuo keliu. Kiekvienas teismo įpareigojimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus ir priverstinai įvykdomas, o dabar ieÅ¡kinio reikalavime yra nurodyta, kad atsakovai turi iÅ¡lyginti faktinėje kelio vietoje žemę, paÅ¡alinti kelio vietoje sudarytas kliÅ«tis. Kaip antstolis gali įvykdyti reikalavimÄ paÅ¡alinti kelio vietoje sudarytas kliÅ«tis, jeigu kelio dabar nėra.

Kaip gali įvykdyti atsakovai tokį įpareigojimÄ , jeigu kelio nėra ir nežinoma kelio vieta. Kaip antstolis gali įvykdyti reikalavimÄ - leisti netrukdomai visiems asmenims naudotis Å¡iuo keliu. Jeigu taip, tai kodėl atsakovė tai turi daryti tariamoje valstybinėje žemėje. Per Atsakovės žemės sklypÄ savavaliÅ¡kai žvyrÄ buvo susipylę O., tačiau toks savavaliÅ¡kas veiksmas nesukuria teisių ir pravažiavimo nepaverčia valstybės nuosavybe bei vietinės reikÅ¡mės keliu. O. pats patvirtino, kad žvyrÄ supylė ten kur buvo vežios, o ne kelias.

Tai akivaizdu, jog kelias atsidaro savavaliÅ¡kai viduryje dirbamos žemės. SavavaliÅ¡kai 2007 m. supiltas kelias tapo matomas ortofoto nuotraukoje ir tai klaidina teismÄ , nes iÅ¡ neteisės neatsiranda teisė. Neegzistuoja joks inžinerinis statinys (kelias), todėl jis negali bÅ«ti atstatomas priverstinai.15.8.IeÅ¡kovė vietoj nepagrįsto ir neteisėto negatorinio ieÅ¡kinio nebent galėtų reikalauti servituto nustatymo, tačiau ir tam turi bÅ«ti nustatytas jo bÅ«tinumas ir neiÅ¡vengiamumas.Atsakovė elgėsi byloje sÄ Å¾iningai ir pasiÅ«lė sudaryti taikos sutartį Å¡ioje byloje, Å¡alims individualiai suderinus kelio servitutÄ .

Kelio servitutas galėtų bÅ«ti numatytas sklypo pakraÅ¡tyje palei valstybinį miÅ¡kÄ arba Å¡alia melioracinio griovio, esančio atsakovės sklype. Dabar siekiamas nustatyti kelias yra per ariamo sklypo vidurį (tai nuosavybės teisių grubus pažeidimas). Tokio kelio, į kurį pretenduoja ieÅ¡kovas nėra ir niekada nebuvo iki savavaliÅ¡kų O. veiksmų. Atsakovė pasiÅ«lė teismui padaryti vietos apžiÅ«rÄ (iÅ¡važiuojamÄ jį posėdį) ir įsitikinti servitutinio kelio galimybe kitoje vietoje, nepažeidžiant atsakovės teisių, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė tai padaryti.NatÅ«ra grÄ Å¾intoje žemėje 4,1 ha atsakovė atliko tiksliuosius matavimus ir kartu su jais žemėtvarkai pateikė ir sklypų paženklinimo aktÄ (žemės plotas skiriasi dėl leistinos paklaidos), tačiau žemėtvarka Å¡io akto netvirtina ir iki Å¡iol nepateikia atsakymo kodėl.

Todėl tikslieji matavimai ir nėra užregistruoti, nors gretimų sklypų ribos jau yra registruotos. Žemės sklype nėra jokio įsitepusio kelio.IeÅ¡kovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir pirmos instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo valstybinės žemės ploto (t.y. 5 m pločio keliui), kertančio žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenys nėra nustatyti ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tokiÄ pozicijÄ ieÅ¡kovas pats nurodė patikslintame ieÅ¡kinyje ir jos neginčija.

Teismas taip pat nustatė, kad Å irvintų rajono savivaldybės administracija, kuri atsakinga už vietinės reikÅ¡mės kelių apskaitÄ , priežiÅ«rÄ , techninę bÅ«klę, Å¡iuo metu tik vykdo ginčo žemės ploto (kelio) matavimų procedÅ«ras. Apeliantų skunde nurodytos teisės normos yra nepažeistos, nes atsakovai neįrodė, kad ginčo žemės plotas (kelias) priklauso ar kada nors priklausė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) sudėčiai.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, ne ieÅ¡kovas turėjo paneigti Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytų duomenų patikimumo imperatyvų, o atsakovai, nes kelių, kertančių žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybė V. M. U. vieÅ¡ajame registre niekada nebuvo įregistruota. Teismas teisingai taikė materialiosios teisės normas, teisingai taikė kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , kad bendro naudojimo kelio egzistavimas tokio pobÅ«džio bylose gali bÅ«ti pripažįstamas ir remiantis kitais įrodymai (o ne tik Registrų centro duomenimis).

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, byloje pateikti duomenys (iÅ¡traukos iÅ¡ Akmenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų, iÅ¡traukos iÅ¡ Akmenių kadastro vietovės valstybės iÅ¡perkamos ir neprivatizuojamos žemės plano, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) laikinasis planas, iÅ¡traukos iÅ¡ kadastro žemėlapio su 1995 m., 2009 m. 2013 m. orto fotografinėmis nuotraukomis), kuriuos teismas nagrinėjo teismo posėdžių metu, identifikavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , jo padėtį erdvėje, situacijos elementus atvaizduotus minėtų dokumentų grafinėje dalyje, ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad ginčo kelias buvo suprojektuotas teisės aktų nustatyta tvarka, pažymėtas sutartiniais ženklais teritorijų planavimo dokumentuose, ir atsižvelgiant į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus gali bÅ«ti pripažįstamas valstybės turtu.

Apeliantai, teigdami, kad žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelė, kurioje parašyta pieštuku, neturi juridinės galios, nes jos rengimas nėra privalomas jokiais teisės aktais, to neįrodo, nes nepateikia teisės aktų, kuriose apibrėžiama, kokie dokumentai nuosavybės teisės atkūrimo byloje yra privalomi, o kokie neprivalomi.Apeliantai neatskiria dviejų skirtingų dalykų: kelio, kaip inžinerinio statinio, ir kelio, kaip žemės ploto, kuriame yra numatyta teisė pravažiuoti transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems.

Sutiktina su teismo padaryta iÅ¡vada, kad ginčo kelias atsispindi kraÅ¡totvarkos ir melioracijos schemose bei žemės reformos žemėtvarkos projektuose bei įregistruotas Å irvintų rajono savivaldybės vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių infrastruktÅ«ros plėtros specialiajame plane, todėl teismas sprendė, jog atsakovės ginčo sklypÄ kerta tiek 10 m. tiek 5 m pločio vietinės reikÅ¡mės keliai. Taip pat apeliantai nepagrįstai teigia, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos pažyma įrodo tai, kad nėra jokio kelio.

Atkreiptinas dėmesys, kad pateikta pažyma yra parengta vadovaujantis Registrų centro duomenimis, bet ne Kelių kadastro duomenimis. Iš advokato prašymo pateikto Lietuvos automobilių keliu direkcijai yra matoma, kad advokatas prašo informacijos iš Kelių registro, bet ne informacijos iš Registrų centro (Nekilnojamojo turto registro). Pažymėtina, kad Kelių registro ar kelių kadastro nuostatai nėra patvirtinti. Kelių kadastras ir kelių registras taip pat nėra oficialiai įsteigtas. Vietinės reikšmės keliai yra tvirtinami savivaldybių tarybų, taigi, nagrinėjamu atveju Širvintų rajono savivaldybė gali konstatuoti, ar ginčo kelias yra apskaitytas kaip vietinės reikšmės kelias, ar ne, bet ne Lietuvos automobilių kelių direkcija.16.3.Skirtingai nei atsakovė, mano, kad į V.

M. U. nuosavybės teisės objektÄ (žemės sklypÄ ) niekada nepateko valstybinė žemė, priskirta keliams, todėl atsakovė, kaip ir jos sutuoktinis H. S. U., kartu besinaudojantis atsakovei priklausančiu žemės sklypu, neįgyja daugiau teisių nei buvo suteikta perleidžiant valstybinę žemę žemės reformos metu, t. y. keliai niekada nebuvo atsakovės privatizuoti. Byloje pateikti įrodymai pagrindžiÄ aplinkybę, kad ginčo vietoje iki 2015 m. pabaigos faktiÅ¡kai egzistavo kelias, juo važinėjo O. iki savo sodybos (tÄ aplinkybę patvirtina kadastro žemėlapių iÅ¡traukos su 1995 m., 2009 m., 2013 m. orto fotografinėmis nuotraukomis, D.

O. nuotraukos, pasėlių deklaravimo duomenys, Žemės naudojimo patikrinimo aktai, taip pat teismo posėdžių metu patys atsakovai pripažino tÄ aplinkybę, kad buvusį keliÄ (kuris buvo su žvyro danga) suarė 2015 m. pabaigoje atsakovas, o atsakovė apie tai žinojo ir pritarė, taip pat jie nurodė, kad suvežė rÄ stus pasėliams apsaugoti.Atsakovės žemės sklypas nėra pamatuotas jokioje vietinėje koordinačių sistemoje, nes AugÅ«nijos kaimo vietinės koordinačių sistemos nebuvo.

Be to, net ir tuo atveju, jeigu AugÅ«nijos kaimo vietinė koordinačių sistema bÅ«tų buvusi, tuometiniai teisės aktai nenumatė reikalavimo grÄ Å¾inant žemę matuoti kokioje nors koordinačių sistemoje. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto centrinio duomenų bando registro iÅ¡raÅ¡e yra nurodyta, kad atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atlikti preliminariais matavimais, todėl Å¡i nuomone nėra subjektyvi, o yra patvirtinta objektyviais duomenimis. Pagal žemes sklypų formavimo tvarkÄ , galiojusiÄ iki Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų patvirtinimo (2002-04-15), suformuoti žemės sklypai, kurie pamatuoti preliminariais matavimais ir kurių suformavimo dokumentuose nurodyti žemės plotai, kuriuos skiria vieÅ¡ieji ir vidaus keliai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrÄ plotÄ , matuojant kadastriniais matavimais, turi bÅ«ti formuojami kaip atskiri žemės sklypai, t. y. iki kelio ir už kelio, paliekant kelio juostÄ valstybinei žemei.16.5.Servituto teisės nėra pagrindo praÅ¡yti, nes žemės grÄ Å¾inimo metu vietinės reikÅ¡mės bendro naudojimo kelias buvo suprojektuotas ir įteisintas pagal tuo metu galiojusiÄ tvarkÄ , kuri aptarta patikslintame ieÅ¡kinyje.16.6.Atsakovai apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus, kurių nepateikė pirmosios instancijos teisme, tačiau nenurodo motyvų, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 3 dalis).

Atkreipia dėmesį, kad apeliantė teikia ne pilnÄ (todėl klaidinančiÄ ) informacijÄ apie savo žemės sklypo vykdomus kadastrinius matavimus, pateikdama tik vienos savo žemės sklypo dalies planÄ . Nurodo, kad 2015-11-19 Nacionalinės žemės tarnybos Å irvintų skyrius gavo R. Chačkovskicnės individualios įmonės praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡vados dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente bÅ«tinumo pateikimo ir dėl tolimesnio darbų vykdymo.

Kartu su praÅ¡ymu buvo pateikti kadastrinių matavimų dokumentai. IÅ¡nagrinėjus 2015-11-19 praÅ¡ymÄ , Å irvintų skyrius nustatė kadastrinių matavimų darbų pažeidimų, taip pat nustatė, kad ne visi privalomi dokumentai yra pateikti ir praÅ¡ymo netenkino. PareiÅ¡kėjai Nacionalinės žemės tarnybos Å irvintų skyriaus 2015-11-30 raÅ¡tu Nr. 44SD-4524-( 14.44.104.) ir 2015-12-14 raÅ¡tu Nr. 44SD-4715-( 14.44.104.) buvo paaiÅ¡kinta kadastrinių matavimų tvarka, taip pat buvo praÅ¡oma įvertinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų dokumentacijÄ , vykdant žemės sklypo kadastrinius matavimus vadovautis teisės aktais, esant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte nurodytam pagrindui, pateikti praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo dėl iÅ¡vados dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente bÅ«tinumo kartu pateikiant situacijos brėžinį. 2015-12-14 atvykusi į Å irvintų skyrių V.

M. U. pageidavo susipažinti su jos žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentais ir Širvintų skyriaus išvadomis, vizito metu apeliantei buvo išsamiai atsakyta dėl kadastrinių matavimų trūkumų ir buvo pateikti susipažinti jos prašomi dokumentai. Apie tai, kad susipažino, V. M. U. patvirtino parašu. Taigi, Nacionalinės žemes tarnybos nuomone, apeliantė nepagrįstai teikia įrodymus apeliacinės instancijos teismui apie kuriuos žinojo 2015-12-14 ir kurių neteikė pirmosios instancijos teisme.

Pažymi, kad 2015 m. atlikus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pamatavus du žemės sklypus abipus bendro naudojimo kelio, buvo gautas bendras žemės sklypų plotas 6,7908 ha (4,1132 ha ir 2,6776 ha), nors nuosavybėn įsigytas žemės sklypo plotas yra 5,20 ha. Tai reiÅ¡kia, kad faktiÅ¡kai žemės sklypo plotas yra 1,5908 ha didesnis ir virÅ¡ija leistinÄ paklaidÄ (kuri yra 0,2280 ha) 1,3628 ha. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypo plane tarp ribos posÅ«kio taÅ¡kų 12-13 buvo kartografuota ir nuovaža (ginčo kelio vietoje).

Å ios aplinkybės gali tik patvirtinti tÄ faktÄ , kad atsakovės žemės sklypo ploto padidėjimo priežastis yra ir ta, kad žemės sklypÄ kerta du bendro naudojimo keliai 12 m pločio ir 5 m pločio. Tuo atveju, jeigu teismas priims apeliantų pateiktus naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmos instancijos teisme, t. y. R. Chačkovskienės 1) parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , sklypo plotas 41 132 m2, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir vienuoliktas apeliacinio skundo argumentas, praÅ¡ome teismo prijungti naujus įrodymus (pridedami priedai 3, 4, 5, 6, 7, 8), kurie pagrindžia ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytus atsikirtimus.

IeÅ¡kovas pirmos instancijos teisme Å¡ių įrodymų neteikė, nes nemanė, kad jie yra bÅ«tini ginčui iÅ¡spręsti, be to, pirmos instancijos teisme ir atsakovė neteikė minėtų įrodymų (t. y. R. Chačkovskienės IÄ® parengto žemės sklypo plano, sklypo plotas 41 132 m2, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei negrindė jais savo atsikirtimų.Trečiasis asmuo D. O. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, mano, kad jis yra nepagrįstas ir atmestinas.Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė.IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosPirmosios instancijos teismas teisingai sprendime pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kiniu, prašė įpareigoti atsakovus savo lėšomis per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį, t. y. atlaisvinti valstybinės žemės plotÄ , skirtÄ 5 m pločio bendro naudojimo keliui, kuris kerta žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡lyginti žemę, paÅ¡alinti kelio vietoje sudarytas kliÅ«tis (rÄ stus, pasėlius, ir pan.), atstatyti buvusiÄ kelio dangÄ (žvyrÄ ) ir leisti netrukdomai visiems asmenims naudotis Å¡iuo keliu;

2) įpareigoti atsakovus nutraukti veiksmus, susijusius su valstybinio žemės ploto, skirto 5 m pločio bendro naudojimo keliui, kuris kerta minėtÄ Å¾emės sklypÄ naudojimu kitaip nei keliui.Taigi ieÅ¡kovas prašė įpareigoti atsakovus atlaisvinti valstybinę žemę. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmė patenkino ieÅ¡kinį ir įpareigojo atsakovus atlaisvinti valstybinę žemę. Kolegija iÅ¡ esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo neįmanoma įvykdyti.

Tačiau kolegija pažymi, kad tokį teismo sprendimÄ Å¡iuo atveju lėmė tai, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje tiksliai nesuformulavo ieÅ¡kinio dalyko, o pirmosios instancijos teismas,savo ruožtu nagrinėdamas ir iÅ¡ esmės patenkindamas neaiÅ¡kų ieÅ¡kinį, neatskleidė bylos esmės ir priėmė neįgyvendinamÄ teismo sprendimÄ .CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja ieÅ¡kovÄ ieÅ¡kinyje nurodyti savo reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė atlaisvinti valstybinės žemės plotÄ , skirtÄ 5 m pločio bendro naudojimo keliui, kuris kerta žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kolegijos vertinimu, nors ieÅ¡kovas ir tikslino ieÅ¡kinį, tačiau tiksliai nesuformulavo ieÅ¡kinio dalyko, nes reikalaudamas atlaisvinti valstybinės žemės plotÄ , taip ir nenurodė kokio dydžio plotÄ praÅ¡o atlaisvinti bei nepateikė jokio žemės sklypo plano, pagal kurį galima bÅ«tų nustatyti valstybinės žemės, kuriÄ praÅ¡oma atlaisvinti, ribas.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio dalykÄ suformulavo pagal tai, kad valstybinės žemės plotas yra skirtas 5 m pločio bendro naudojimo keliui, kuris kerta žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Tačiau pagal ieÅ¡kovo pasirinktÄ formuluotę, neįmanoma identifikuoti ginčo dalyko, nes žemės sklypo plotui nustatyti nepakanka pločio duomenų. Be to, žemės sklypo plotas matuojamas ne pagal žemės sklypo paskirtį ir ne pagal jame esantį daiktÄ , o pagal ploto matavimo vienetus: kvadratinius metrus, arus, hektarus ir kt. Identifikuoti žemės sklypÄ pagal 5 metrų pločio keliÄ , taip pat neįmanoma, nes žemės sklypas vietinės reikÅ¡mės 5m ginčo keliui nėra suformuotas. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nepateikė ir byloje nėra jokio žemės sklypo plano, kuriame bÅ«tų atvaizduotas 5 metrų pločio kelias.Kaip minėta, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos.

IeÅ¡kovui tiksliai nenurodžius valstybinės žemės ribų, liko neaiÅ¡ku į kokį turtÄ savo teises siekia apginti ieÅ¡kovas negatoriniu ieÅ¡kiniu. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs ginčo dalyko, nenustatęs valstybinės žemės ribų ir įpareigojęs atsakovus jÄ atlaisvinti, neatskleidė bylos esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).Nagrinėjamu atveju bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme, nes ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti sudaryta galimybė patikslinti ieÅ¡kinį.

CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neiÅ¡nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeista bylos Å¡alių teisė pasinaudoti pirmÄ ja teismine instancija.Kolegija nesprendžia apeliacinės instancijos teisme Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo, nes dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo turėtų spręsti iÅ¡ naujo civilinę bylÄ nagrinėjantis teismas (CPK 93 str. 5 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,Teisėjų kolegijanutaria:Panaikinti Å irvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimÄ bei perduoti bylÄ Vilniaus regiono apylinės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai             Ramunė Mikonienė              Vidas Stankevičius              Liuda Uckienė