1ea35f20-4d94-486d-98f0-d44d6b59a18b · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-7-300/2020 Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00203-2013-8 Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.5.1.1.; 1.2.4.4.1.; 1.2.26.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.3.3.1.; 2.4.2.1.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.5.1.; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m.gruodžio 22d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujantRaimondai Katiliūtei,Vilmai Armalytei, Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorei Laimutei Martinavičienei, gynėjams advokatams Vytautui Barkauskui, Mindaugui Barkauskui, Vidai Povilaitienei, nuteistosioms G.

G., A. G., I. M., nukentėjusiosios A. A. atstovui advokatui Muradui Bakanui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimutės Martinavičienės, nuteistųjų G. G., A. G., I. M. ir nukentėjusiosios A. A. apeliacinius skundus dėl Å iauliųapylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo: G. G. pripažinta kalta: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (įstatymo 2007-06-28 redakcija (Žin., 2007, Nr. 81-3309)) bei skirta jai bausmė– 1 (vienerių) metų laisvės apribojimas; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį bei skirta bausmė – 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du bei skirta subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Skirti įpareigojimai: per 1 (vienerius) metus atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ ;bÅ«ti namuose nuo 24:00 val. iki 6:00 val., jei nebuvimas namuose nesusijęs su darbu. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į G. G. nuosavybės teise priklausantį butÄ :(duomenys neskelbtini) (2000-09-21 pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimÄ Å¡iuo turtu, taikytas iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo.

A. G. pripažinta kalta: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (įstatymo 2007-06-28 redakcija (Žin., 2007, Nr. 81-3309)) bei skirta jai bausmė– 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimas; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį bei skirta bausmė – 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu bei skirta subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Skirti įpareigojimai: per 1 (vienerius) metus atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ ;bÅ«ti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jei nebuvimas namuose nesusijęs su darbu. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. G. nuosavybės teise priklausantį butÄ :(duomenys neskelbtini) (2005-10-07 pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2011-11-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimÄ Å¡iuo turtu, taikytas iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo.

I. M. pripažinta kalta: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (įstatymo 2007-06-28 redakcija (Žin., 2007, Nr. 81-3309)) bei skirta jai bausmė–10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimas; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį bei skirta bausmė – 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu bei skirta subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Skirti įpareigojimai: per 1 (vienerius) metus atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ ;bÅ«ti namuose nuo 24:00 val. iki 6:00 val., jei nebuvimas namuose nesusijęs su darbu. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į I. M. nuosavybės teise priklausantį butÄ :(duomenys neskelbtini) (2001-03-19 dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimÄ Å¡iuo turtu, taikytas iki visiÅ¡ko civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo. Nukentėjusiosios A. A. pateiktas civilinis ieÅ¡kinys dėl 1 327,68 Eur turtinės žalos priteisimo tenkintas pilna apimtimi, priteisiant Å¡iÄ sumÄ solidariai iÅ¡ kaltinamųjų G.

G., A. G. ir I. M.. Nukentėjusiosios A. A. pateiktas civilinis ieškinys dėl 2121,16 Eur turtinės žalos priteisimo (dėl negautų pajamų) tenkintas iš dalies. NukentėjusiajaiA. A. priteista iš kaltinamųjų 296,70 Eur, taikant dalinę atsakomybę, t. y. lygiomis dalimis po 98,9 Eur negautų pajamų. Nukentėjusiosios A. A. pateiktas civilinis ieškinys dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies. Priteista solidariai iš kaltinamųjų G. G., A. G. ir I. M. nukentėjusiajai A.

A. 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pateiktas civilinis ieškinys dėl 332,27 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilna apimtimi, taikant dalinę atsakomybę, t. y. priteisiant lygiomis dalimis iš kaltinamųjų po 110,76 Eur. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pateiktas civilinis ieškinys dėl 2203,04 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilna apimtimi, taikant dalinę atsakomybę, t. y. priteisiant lygiomis dalimis iš kaltinamųjų po 734,35 Eur.

Solidariai iÅ¡ kaltinamųjų G. G., A. G. ir I. M. priteista nukentėjusiajai A. A. 2420 Eur proceso iÅ¡laidų, susijusių su advokato pagalbos suteikimu. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. G. G. buvo nuteista už tai, kad 2013 m. kovo 11 d. apie 15.00 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), negerbdama elementarių moralės bei elgesio normų, matant ir girdint kitiems asmenims ir taip sukeliant jiems neigiamas emocijas, patyčiomis, tai yra iÅ¡vadinant nukentėjusiÄ jÄ A.

A. žmogaus orumÄ ir garbę žeminančiais žodžiais, ir įžūliu elgesiu, tai yra spiriant vienÄ kartÄ nukentėjusiajai A. A. į kojÄ , nuplėšiant nuo veido akinius, tampant nukentėjusiÄ jÄ už plaukų bei kumščiu suduodant nukentėjusiajai A. A. į veidÄ , tokiu bÅ«du demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ ; tęsiant nusikalstamÄ veikÄ 2013 m. kovo 11 d., laikotarpiu nuo 15.09 val. iki 15.20 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini), G.

G., A. G., I. M. buvo nuteistos už tai, kad, bendrai veikdamos su asmeniu, kuriuo atžvilgiu iÅ¡skirta baudžiamoji byla į atskirÄ nagrinėjimÄ (toliau – kitu asmeniu), akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiÅ«riu nepriimtinu bei aplinkinius Å¡okiruojančiu įžūliu elgesiu, tai yra kitam asmeniui nukentėjusiÄ jÄ A. A. sugriebus už plaukų ir iÅ¡ kiemo įtempus į (duomenys neskelbtini) patalpÄ , (duomenys neskelbtini)G. G., A. G., I. M. bei kitam asmeniui bendrai kartu smurtaujant prieÅ¡ A.

A. – kitam asmeniui užlaužus nukentėjusiosios kairiÄ jÄ rankÄ ir muÅ¡ant bei spardant nukentėjusiajai A. A. į nugaros sritį, A. G. primynus deÅ¡inės kojos pėdÄ ir spaudžiant jos deÅ¡iniÄ jÄ rankÄ , G. G. tampant A. A. už plaukų bei suduodant rankomis smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, pargriovus nukentėjusiÄ jÄ A. A. ant (duomenys neskelbtini)grindų, G. G. ir A. G. muÅ¡ant nukentėjusiÄ jÄ A. A. rankomis ir spardant, I. M. suduodant gulinčiai nukentėjusiajai A. A. 2 kartus nenustatytu daiktu į nugaros sritį, viso bendrais veiksmais suduodant ne mažiau kaip 18 smÅ«gių nukentėjusiajai A.

A. į įvairias kÅ«no vietas bei padarant nukentėjusiajai A. A. galvos smegenų sukrėtimÄ , poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, abiejose Å¡launyse, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, kairėje juosmens pusėje, odos nubrozdinimÄ ir poodinę kraujosruvÄ kairėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimÄ ir pogleivinę kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos raudonojoje juostoje, virÅ¡utinio žandikaulio abiejų pusių pirmų dantų sumuÅ¡imÄ , sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

2. Be to G. G., A. G. ir I. M. buvo nuteistos už tai, kad 2013 m. kovo 11 d. nuo 15.00 val. iki 15.20 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamos bendrai grupėje su kitu asmeniu, tyčia muÅ¡damos nukentėjusiÄ jÄ A. A., tai yra G. G. ir kitam asmeniui tampant nukentėjusiÄ jÄ A. A. už plaukų, suduodant smÅ«gius rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, kitam asmeniui laužiantnukentėjusiosios A. A. kairiÄ jÄ rankÄ , A. G. primynus nukentėjusiosios A.

A. deÅ¡iniÄ jÄ kojÄ ir spaudžiant deÅ¡inę rankÄ , I. M. 2 kartus suduodant nenustatytu daiktu A. A. į nugarÄ , taip iÅ¡ viso bendrai suduodant ne mažiau 18 smÅ«gių nukentėjusiajai A. A. į įvairias kÅ«no vietas, padarė nukentėjusiajai A. A. galvos smegenų sukrėtimÄ , poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, abiejose Å¡launyse, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, kairėje juosmens pusėje, odos nubrozdinimÄ ir poodinę kraujosruvÄ kairėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimÄ ir pogleivinę kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos raudonojoje juostoje, virÅ¡utinio žandikaulio abiejų pusių pirmų dantų sumuÅ¡imÄ , kas po įvykio nukentėjusiajai A.

A. sukėlė potrauminio streso sutrikimÄ , kuris pasireiÅ¡kia, kaip užsitęsusi reakcija į stresogeninį įvykį, ir pagal specialisto iÅ¡vadÄ atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastÄ , taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. A. sveikatÄ . II.Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai, proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Laimutė MartinavičienėpraÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį pakeisti ir visiÅ¡kai tenkinti nukentėjusiosios A.

A. pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 2 121,16 Eur turtinės žalos priteisimo (dėl negautų pajamų) ir Å¡iÄ sumÄ taikant dalinę atsakomybę priteisti iÅ¡ nuteistųjų G. G., A. G. ir I. M.. KitÄ nuosprendžio dalį praÅ¡o palikti nepakeistÄ . 3.1. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios A. A. civilinį ieÅ¡kinį tenkinęs tik iÅ¡ dalies ir sumažindamas neturtinės žalos dydį iki 4000 Eur bei pripažindamas, kad laikotarpiu nuo 2013-03-13 iki 2013-06-21 A.

A. dėl patirtos traumos esant nedarbingai jos pajamos sumažėjo296,70 Eur, padarė neteisingas iÅ¡vadas. 3.2. Nurodo, kad pagal baudžiamojoje byloje esamus duomenis A. A. fiziÅ¡kai buvo traumuota 2013 m. kovo 11 d. (duomenys neskelbtini). Užpuolimas ir patirta fizinė trauma turėjo neigiamos įtakos ir nukentėjusiosios psichikos sveikatai. Ekspertinių tyrimų metu (Ekspertizės aktai Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad po 2013-03-11 patirtos psichoemocinės traumos A. A. susirgo psichikos liga – potrauminio streso sutrikimu (F43.1), kuris atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Dėl sužalojimo ir jai kilusios psichikos sveikatos ligos A. A. buvo nedarbinga. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tokia nukentėjusiosios A. A. sveikatos būsena atsirado dėl neteisėtų tyčinių nuteistųjų G. G., A. G. ir I. M. veiksmų. 3.3. Pažymi, jog nukentėjusioji A. A. pirmosios instancijos teismui pateiktame civiliniame ieškinyje (ir jo patikslinime) nurodė, kad dėl patirtos traumos ir po šios traumos jai kilusio psichikos sveikatos sutrikimo ji buvo nedarbinga. Nedarbingumo laikotarpiais jos pajamos sumažėjo, kadangi tuo metu jos gautos ligos pašalpos nesiekė jai priklausančio išmokėti darbo užmokesčio dydžio.

Civiliniame ieÅ¡kinyje A. A. buvo nurodžiusi, kad ligos paÅ¡alpa, kuriÄ moka darbdavys 2 pirmÄ sias kalendorines nedarbingumo dienas, bÅ«davo 80 procentų jos vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka dydžio, o ligos paÅ¡alpa, mokama iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, laikotarpiu nuo 2013-03-11 iki 2014-05-02, buvo lygi 40 procentų, o nuo aÅ¡tuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 procentų paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamo uždarbio dydžio, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 buvo lygi 80 procentų paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, laikotarpiu nuo 2016-01-01 tik 85 procentai paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. 3.3.

Prokurorės teigimu, teismas pagal byloje esančius duomenis pagrįstai konstatavo, kad dėl neteisėtų kaltinamųjų G. G., A. G. ir I. M. veiksmų nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir dėl Å¡ių priežasčių pastaroji kuri laikÄ buvo nedarbinga, t. y. ji negalėjo darbe atlikti savo tiesioginių pareigų, iÅ¡ kurių, iki sveikatos sužalojimo, gaudavo pajamas. Tačiau teismas nepripažindamas pagrįstomis nukentėjusios nurodytas aplinkybes, kad ji buvo nedarbinga kitais laikotarpiais – 2014–2015 metais (ne tik nuo 2013-03-13 iki 2013-06-21), nėra teisus. 3.4 Nurodo, kad nukentėjusioji iÅ¡ kaltinamųjų prašė priteisti 2121,16 Eur (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 16 ct) negautų pajamų, kurios susidarė jai bÅ«nant nedarbingai 2013–2015 metais ir kaip civilinio ieÅ¡kinio patvirtinimÄ pridėjo (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotas pažymas („Pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas“) už 2013, 2014 ir 2015 metus bei „A.

A. nuostolių dėl sužalojimo prarastų pajamų analizę“ (4 t., b. 1. 186–190).Teismas atsisakė pripažinti dokumentÄ â€žA. A. nuostolių dėl sužalojimo prarastų pajamų analizę“pagrįstu, visiÅ¡kai nevertino (duomenys neskelbtini)iÅ¡duotas pažymas apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas už 2013, 2014 ir 2015 metus, kurie patvirtinaA. A. nedarbingumÄ laikotarpiais nuo 2013-03-13 iki 2013-06-21 ir nuo 2014-06-17 iki 2014-06-20; nuo 2014-10-28 iki 2014-12-15; nuo 2015-08-04 iki 2015-08-11 bei nuo 2015-03-23 iki 2015-05-05.

Duomenys, kad aukščiau minėtais laiko tarpais A. A. dėl jai diagnozuotos psichikos sveikatos ligos, kuri kilo dėl 2013-03-11 jos patirto psichoemocinio sukrėtimo, buvo gydoma ir jai buvo iÅ¡duoti nedarbingumo pažymėjimai, atsispindi ir teismo psichiatrijos ekspertų iÅ¡tirtuose medicininiuose dokumentuose. Nurodo, kad ekspertizė akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pirmosios instancijos teismas vadovavosi priimdamas baigiamÄ jį teismo aktÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį, užfiksuoti medicininių dokumentų duomenys, kurie neabejotinai patvirtina aukščiau minėtais laikotarpiais nukentėjusiÄ jÄ A.

A. buvus nedarbingÄ . 3.5. Prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad A. A. nedarbingumÄ patvirtina vien tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, kurias Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) pateikė pagrįsdamas 2013-10-02 pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį (vėliau civilinį ieÅ¡kinį patikslino). Å iuo dokumentu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyrius patvirtino, kad A.

A. buvo nedarbinga laikotarpiu nuo 2013-03-13 iki 2013-06-21 ir dėl kurio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius teikė civilinį ieškinį. Aplinkybė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius baudžiamojoje byloje iš kaltų asmenų neprašė priteisti prarastas lėšas dėl A. A. išmokėtųligos pašalpų už kitus laikotarpius, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šiais laikotarpiais nukentėjusioji nepatyrė turtinės žalos dėl jos negautų pajamų. 3.5.

Prokurorės teigimu, teismas priimdamas sprendimÄ nukentėjusiosios A. A. pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 2 121,16 Eur turtinės žalos priteisimo (dėl negautų pajamų) tenkinti iÅ¡ dalies, privalėjo įvertinti visus civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį patvirtinančius dokumentus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis), o to neatlikdamas pažeidė BPK 115 straipsnio nuostatas.

4. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. A. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio dalį dėl negautų pajamų ir priteisti iš nuteistųjų solidariai 2 121,16 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo. Taip pat prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti iš nuteistųjų solidariai 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. 4.1.

Nukentėjusiosios A. A. teigimu, teismas nuosprendžiu nuspręsdamas sumažinti jai priteisimos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Nukentėjusiosios A. A. teigimu, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti įgyvendinama siejant neturtinę žalÄ ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.

Nurodo, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-209/2007, 2K-420/2007, 2K-114/2008 ir kt).Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į: neturtinės žalos pasekmes;

žalÄ padariusio asmens kaltę; tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes; sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Tokia yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Å¡iÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ . 4.1.1.

Pasak nukentėjusiosios A. A., teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad neturtinės žalos pasekmės gali bÅ«ti fizinio ar (ir) dvasinio pobÅ«džio. Teigia, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, neįvertino, jog jÄ sumušė ir jai buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, kairiame žaste, abiejuose dilbiuose, abiejose Å¡launyse, kairėje blauzdoje, kairėje pėdoje, kairėje juosmens pusėje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimas ir pogleivinė kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos raudonojoje juostoje, virÅ¡utinio žandikaulio abiejų pusių pirmų dantų sumuÅ¡imas, sužalojimai padaryti ne mažiau 18 trauminių poveikių pasėkoje, kurie yra konstatuoti specialistų iÅ¡vadose.

Jai iÅ¡sivystė potrauminis sindromas – vidutinio sunkumo depresija. Po įvykio jai ilgai teko gydytis, todėl ilgÄ laikÄ buvo nedarbinga. Dėl patirtos traumos teko vartoti nuskausminamuosius bei raminamuosius vaistus. Pažymi, jog nagrinėjant bylÄ teisme buvo atlikta teismo ekspertizė, kuri patvirtino Å¡iÄ diagnozę. Pasak nukentėjusiosios, teismas neįvertino, jog gydymas truko labai ilgai ir iÅ¡ dalies dar ir dabar jaučia liekamuosius Å¡io įvykio reiÅ¡kinius. Nurodo, kad iki Å¡iol jaučia baimę.

Patyrė didelį Å¡okÄ dėl paties įvykio ir jo metu jai padarytų kÅ«no sužalojimų, kurių negali pamirÅ¡ti ir Å¡iandien. Ä®vykių pasekmės negrįžtamai pažeidė jos dvasinę pusiausvyrÄ , patirti iÅ¡gyvenimai bei patirtas dvasinis ir fizinis skausmas neigiamai paveikė sveikatÄ . IÅ¡gyvenimai iki Å¡iol jaučiami. Ji iki Å¡iol nėra psichologiÅ¡kai atsigavusi nuo patirto sukrėtimo, kenčia dvasinius skausmus. Tai patvirtina pridedamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 25 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as. 4.1.2.

Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ dėl CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų, nurodydama, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į žalÄ padariusio asmens kaltę, jos formÄ (tyčia ar neatsargumas), tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Nukentėjusiosios A. A. įsitikinimu, jai padaryta neturtinė žala turėtų bÅ«ti įvertinta 10 000 Eur suma. Mano, kad nustatant neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ Ä¯statyme nurodytų kriterijų, taip pat į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, nes įstatyme nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. 4.2.

Taip pat nukentėjusioji A. A. nesutinka su negautų pajamų sumos sumažinimu. Teigia, kad kaltė, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryÅ¡ys yra konstatuotas. Nurodo, kad dėl nedarbingumo jai buvo iÅ¡mokėtas mažesnis darbo užmokestis, ko pasėkoje negavo 2 121,16 Eur (negautos pajamos). Pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnį, ligos paÅ¡alpa, kuriÄ moka darbdavys 2 pirmÄ sias kalendorines nedarbingumo dienas, bÅ«davo 80 procentų mano vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka dydžio, ligos paÅ¡alpa, mokama iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, laikotarpiunuo 2013-03-11 iki 2014-05-02 buvo lygi 40 procentų, o nuo aÅ¡tuntosios laikinojo nedarbingumo dienos 80 procentų paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 buvo lygi 80 procentų paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, laikotarpiu nuo 2016-01-01 tik 85 procentai paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.

Nuodo, kad teismui buvo pateikta jos nuostolių dėl sužalojimo prarastų pajamų analizė, pridėti tai patvirtinantys dokumentai. Pažymi, kad vis duomenys apie jos nedarbingumÄ , susiję su įvykiu, yra užfiksuoti ir byloje esančiuose Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktuose. 4.3. Nurodo, kad teismas nusprendė negautoms pajamos taikyti dalinę atsakomybę ir priteisė iÅ¡ kiekvienos nuteistosios po lygiai. Teismas tiek turtinę žalÄ , tiek ir neturtinę žalÄ priteisė iÅ¡ nuteistųjų solidariai.

Pasak nukentėjusiosios, teismas visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl nuosprendžio dalyje dėl negautų pajamų buvo priimtas sprendimas taikyti dalinę, o ne solidariÄ atsakomybę. Nurodo, kad bendrai žalÄ padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos: atsako solidariai (CK 6.279 straipsnis). Negautos pajamos yra tokia pati turtinė žala kaip ir bet kokia kita turtinė žala. Todėl teismas negalėjo taikyti dalinės nuosavybės ir Å¡iuo atveju.

5. Apeliaciniu skundu nuteistoji G. G. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, nes yra nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas arba praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jÄ iÅ¡teisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, požymių. 5.1.

Nuteistosios G. G. teigimu, nuosprendis, kuriuo ji pripažinta kalta ir kartu su ja nuteistos A. G. bei I. M., priimtas netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl yra neteisėtas. Teigia, nuosprendis nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas visas Å¡ios baudžiamosios bylos aplinkybes iÅ¡tyrė neiÅ¡samiai, teismo kuklios iÅ¡vados pagrįstos abejones keliančiais įrodymais, o dalis iÅ¡vadų iÅ¡ viso nepagrįstos jokiais įrodymais, tariamÄ jos kaltę pagrindžiantys motyvai nuosprendyje nurodyti itin lakoniÅ¡kai.

Mano, kad nuosprendis turėtų bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kadangi ji nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). 5.2. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta neteisėtai, o skundžiamas nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytÄ imperatyviÄ aplinkybę, dėl kurios Å¡is baudžiamasis procesas nebuvo galimas. Todėl Å¡i baudžiamoji byla turėjo bÅ«ti nutraukta dar prieÅ¡ jÄ pradedant nagrinėti pirmosios instancijos teisme, kai buvo pareikÅ¡tas toks praÅ¡ymas.

Apeliantės įsitikinimu, nuosprendis turėtų bÅ«ti panaikintas ir Å¡i baudžiamoji byla turėtų bÅ«ti nutraukta (BPK 327 straipsnio 1 punktas). 5.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog yra neabejotinai nustatyta, kad ji 2013 m. kovo 11 d. apie 15 val., vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), negerbdama elementarių moralės bei elgesio normų, matant ir girdint kitiems asmenims ir taip sukeliant jiems neigiamas emocijas, patyčiomis, tai yra iÅ¡vadinant nukentėjusiÄ jÄ A.

A. žmogaus orumÄ ir garbę žeminančiais žodžiais ir įžūliu elgesiu, tai yra spiriant vienÄ kartÄ nukentėjusiajai A. A. į kojÄ , nuplėšiant nuo veido akinius, tampant nukentėjusiÄ jÄ už plaukų bei kumščiu suduodant nukentėjusiajai A. A. į veidÄ , tokiu bÅ«du demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Tai turėdama mintyje cituoja kitÄ Å iaulių apylinkės teismo priimtÄ Ä¯siteisėjusi 2016 m. birželio 29 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-914/2016, kurio apraÅ¡omojoje dalyje jau yra nurodyta, kad „A.

A. 2013 m. kovo 11 d. apie 15 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), negerbdama elementarių moralės ir elgesio normų, panaudodama kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį – pavydÄ dėl jos sugyventinio tariamo viliojimo, įžūliais veiksmais demonstruodama nepagarbÄ aplinkiniams, bÅ«nant (duomenys neskelbtini)ranka pagriebė nukentėjusiajai G. G. už megztinio bei sudavė nukentėjusiajai rankomis bei kojomis ne mažiau 12 smÅ«gių į veidÄ , į deÅ¡inį žastÄ , į kairę Å¡launį ir blauzdÄ , į deÅ¡inę Å¡launį, taip padarydama G.

G. galvos smegenų sukrėtimÄ , kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame skruoste, deÅ¡iniame žaste, abiejose Å¡launyse ir kairėje blauzdoje, nubrozdinimus deÅ¡iniame skruoste, t. y. padarė G. G. nežymų sveikatos sutrikimÄ , sutrikdė įprastinį (duomenys neskelbtini)darbo ritmÄ â€œ. Apeliantės įsitikinimu, ne mažiau svarbu ir tai, kad Å iaulių apygardos teisme Å¡i paminėta byla buvo iÅ¡nagrinėta apeliacine tvarka (bylos Nr. 1A-4-354/2017), 2017 m. vasario 22 d. nutartimi nuosprendis nebuvo pakeistas, o kasacine tvarka apskųstas nebuvo.

Todėl mano, kad tiesa dėl įvykio (duomenys neskelbtini)buvo nustatyta, o to nustatymo pasekmė nurodyta teismo dokumentuose. Dėl to ji yra įsitikinusi, kad tokiam nuosprendžiui įsiteisėjus, įsigalioja ir prejudicinę reikÅ¡mę turinčios aplinkybės bei atitinkami faktai. Teigia nesuvokianti, kaip tokio sprendimo nepanaikinus ir nepaneigus tokius kitos sudėties teismo nustatytus ir pripažintus įrodytais faktus, nepateikus nuosprendyje jokių argumentų ne tik dėl fakto, tačiau ir dėl baudžiamojo proceso teisės normų taikymo, dėl tų pačių įvykių, buvusių idealiai tuo pačiu laiku ir toje pat vietoje, teismas jÄ pripažino kalta dėl nusikaltimo prieÅ¡ A.

A. padarymo. Ignoruojant visas anksčiau nustatytas aplinkybes jau ji, o ne A. A., teismo įvardinta incidento iniciatore. Teismas jau tvirtina, kad ne A. A. jÄ (G. G.) užpuolė ir sužalojo, o prieÅ¡ingai, jog jos padaryti nusikalstami veiksmai, nors jos kaltės klausimas dėl jos veiksmų (duomenys neskelbtini) net neturėjo bÅ«ti svarstomas, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu ji yra pripažinta nukentėjusiÄ jÄ . 5.3.1. Teigia, jog Å¡iuo atveju jai lieka tik spėti, kad toks akivaizdžiai klaidinantis aplinkybių dėl epizodo (duomenys neskelbtini) pateikimas kaltinime buvo reikalingas tik turint tikslÄ parodyti jos tariamai vieningiems ir tęstiniams nusikalstamiems veiksmams 2013 m. kovo 11 d. (duomenys neskelbtini) patalpose pagrįsti, kas teismui kažkodėl nesukėlė jokių abejonių ir jis tokias aplinkybes nemotyvuotai pripažino pagrįstomis.

Pasak apeliantės G. G., jog be tokios priešistorės tolimesnis jos kaltinimas dėl tariamos nusikalstamos veikos pratęsimo ir netgi tvirtinimas veikus vieninga tyčia pripažinus, kad ji pati A. A. buvo užpulta ir sužalota (duomenys neskelbtini), ir ne ji, o A. A. dėl to nuteista, būtų nelogiškas visomis įmanomomis prasmėmis. 5.3.2. Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas savo motyvus dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo išdėstė nuosprendžio dalyje „įrodymų vertinimas, juridinė veikos kvalifikacija“ (nuosprendžio 12–14 lapai).

Ji itin iÅ¡samiai susipažino su Å¡ia nuosprendžio dalimi ir jÄ Ä¯vertinusi gali pagrįstai konstatuoti, kad Å¡ioje dalyje iÅ¡ baudžiamojo įstatymo perraÅ¡yta vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo dispozicija, t. y. nuoroda į BK 284 straipsnį, keletos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinių nutarčių citatų dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėties sampratos, požymių detalizavimo nesiejant Å¡ių citatų su konkrečiomis faktinėmis bÅ«tent Å¡ios baudžiamosios bylos aplinkybėmis, yra bereikÅ¡mės ir atskiro aptarimo nereikalaujančios. 5.3.3.

Teigia, jog jai aktualiausia yra tai, kokiais įrodymais remdamasis teismas pagrindė savo iÅ¡vadas bÅ«tent dėl jos kaltės, kuo remdamasis teismas konstatavo bÅ«tent jos kaltę dėl nusikaltimų padarymo, t. y. kaip teismas įvykdė savo pareigÄ , apibrėžtÄ BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte. Pažymi, jog nuosprendžio dalyje „įrodymų vertinimas, juridinė veikos kvalifikacija“, nėra jokių iÅ¡vadų, o jei jos ir yra, tai jos niekaip nepagrindžia jos kaltės dėl nusikaltimų padarymo. 5.4.

Apeliantės teigimu, nei viename teismo procesų abiejose baudžiamosiose bylose buvo negauta kitokių duomenų, iÅ¡skyrus tai, kad ji 2013 m. kovo 11 d. kartu su artimomis giminaitėmis atvyko į (duomenys neskelbtini), kuriame buvo jos (duomenys neskelbtini), vieninteliu tikslu – praleisti laisvadienį, o ne „suvedinėti sÄ skaitas“ su A. A., dargi pasitelkus kaip bendrininkes savo mamÄ , seserį ir pusseserę bei jų mažamečius vaikus. 5.5. Teigia, kad nuosprendyje yra pacituota keliose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuluota veiksmų vertinimo taisyklė vykstant muÅ¡tynėms, kadangi, pasak kasacinės instancijos teismo, „muÅ¡tynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtÄ ne gynybos, bet puolimo tikslais“.

Apeliantės teigimu, tokia nuostata nėra tinkama vertinti jos veiksmus ir laikyti, kad ji dalyvavo muÅ¡tynėse, nes ji nėjo vieÅ¡oje vietoje „aiÅ¡kintis santykių“, o ji buvo užpulta ir sumuÅ¡ta, fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. A. naudojo tik tam, kad apsigintų ir nutrauktų jos smurtÄ prieÅ¡ jÄ . Pažymi, kad A. A. už vienapusiÅ¡kus kryptingus puolamuosius veiksmus prieÅ¡ jÄ (G. G.) yra teismo pripažinta kalta ir nuteista. Apeliantės tvirtinimu, ji nesiekė rodyti nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, trikdyti visuomenės rimtį ar tvarkÄ , nes 2013 m. kovo 11 d. buvusį laisvadienį su mama, seserimi ir pussesere bei jų mažamečiais vaikais atvyko į (duomenys neskelbtini) smagiai praleisti kartu laikÄ , (duomenys neskelbtini) laikomu (duomenys neskelbtini), o ne jokiais kitais, juo labiau, nusikalstamais tikslais. 5.5.1.

Apeliantės teigimu, jei jau teismas neabejotinai konstatavo, kad 2013 m. kovo 11 d. laikotarpiu nuo 15.09 val. iki 15.20 val. (duomenys neskelbtini)ir buvo muÅ¡tynės, tuomet nuosekliai privalėjo laikytis savo paties cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytos veiksmų vertinimo ir teisės taikymo taisyklės, kad „muÅ¡tynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtÄ ne gynybos, bet puolimo tikslais“, dėl to A. A. negalėjo bÅ«ti pripažinta nukentėjusiÄ jÄ , kadangi aktyviai dalyvavo įvykiuose, smurtavo prieÅ¡ jÄ , D.

G., be to ji, o taipatvirtinta byloje esanti teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, jos mamai A. G. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . BÅ«tent pastarÄ jÄ aplinkybę, pasak apeliantės, teismas absoliučiai nuosekliai ignoravo viso teisminio nagrinėjimo metu, tebeignoruoja ir suraÅ¡ytame nuosprendyje, kaip tai akivaizdžiai darė ir kaltinamÄ jį aktÄ suraÅ¡iusi prokurorė, teismo medicinos specialisto dėl jos mamai A. G. padaryto kÅ«no sužalojimo nurodydama kaltinamojo akto pabaigoje dalyje „Kiti baudžiamosios bylos duomenys“ (kaltinamojo akto 27 lapas). 5.6.

Apeliantė skunde teigia, jog teismas nuosprendyje revizavo įsiteisėjusį 2016 m. birželio 29 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį, priimtÄ A. A. atžvilgiu, iÅ¡dėstydamas, kad ji (G. G.) konflikto metu Å¡aukė, keikė nukentėjusiÄ jÄ A. A. necenzÅ«riniais žodžiais, spyrė nukentėjusiajai iÅ¡ nugaros į kojas, smogė ranka į veidÄ , tempė už plaukų, nuplėšė akinius, o Å¡ias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios A. A. parodymai. Taip pat nuosprendyje nurodyta, jog jos smurtÄ prieÅ¡ A.

A. patvirtina liudytojos A. R. parodymai, kuri tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Pasak apeliantės, byloje tokių duomenų nėra ir niekada nebuvo. 2018 m. kovo 30 d. teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. R. paaiÅ¡kino, kad 2013 m. kovo 11 d. ji buvo (duomenys neskelbtini), vienÄ kartÄ matė užėjusiÄ A. A., kuri tik užėjo ir išėjo. Liudytoja patvirtino, kad ji (G. G.) į (duomenys neskelbtini) atėjo su žirgu, buvo geros nuotaikos, prieÅ¡ingai nei moteris, antrÄ kartÄ atėjusi į (duomenys neskelbtini) ir besikalbanti su ja tuo metu, kai ji lipo ant (duomenys neskelbtini).

A. R. pastebėjo, jog nebuvo panašu, kad įėjusi moteris atėjo kalbėtis gražiai, vyko konfliktas. Pasak A. R., ji (G. G.) gynėsi, o A. A. puolė. Apeliantės įsitikinimu, liudytojos A. R. parodymai jos jokios kaltės dėl nusikaltimo padarymo nepagrindžia. 5.7. Pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog „kaltinamosioms, taip pat ir jai, inkriminuojamų nusikaltimų padarymo vieta yra adresu:(duomenys neskelbtini). Šiuo adresu randasi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)yra priskiriami viešajai vietai, nes šios vietos yra laisvo priėjimo, tose vietose bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų gali patirti nepatogumų“.

Ten pat tęsiama, kad „panaudotas smurtas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ A. A. vertinamas įžūliu, agresyviu, moralės požiÅ«riu nepriimtinu elgesiu. Toks G. G. elgesys Å¡okiravo aplinkinius. Tai patvirtina aplinkybė, kad pasibaidė (duomenys neskelbtini), liudytoja A. R. prašė nukentėjusiÄ jÄ ir kaltinamÄ jÄ nusiraminti, nebaidyti (duomenys neskelbtini). Nors konfliktas tarp kaltinamosios G. G. ir nukentėjusiosios A. A. turi privataus konflikto požymių, teismas mano, kad minėtas konfliktas peržengė privataus konflikto ribas ir buvo pavojingas ne tik konflikto dalyviams, bet aplinkai ir aplinkiniams“;

„savo veiksmais kaltinamosios, taip pat ir ji, demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Teismas mano, kad dėl konflikto buvo sutrikdyta normali įstaigos veikla, nes buvo nutraukta treniruotė su (duomenys neskelbtini), liudytojams D. L. ir A. R. teko raminti bei vesti (duomenys neskelbtini). Sutrikdytas žmonių poilsis – dėl minėto įvykio poilsio metu (duomenys neskelbtini)vadovui V. M. gavus skambutį dėl vykstančio konflikto, vykti į darbovietę“.

Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad aukščiau nurodytos aplinkybės jai jau buvo žinomos ir matytos, tačiau jos buvo nurodytos ne kartÄ jau minėtame 2016 m. birželio 29 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendyje, tik ten yra konstatuota, kad „A. A. veika padaryta (duomenys neskelbtini), vietoje, kur atvyksta žmonės praleisti laisvalaikį, todėl ji suprato, jog tokiais savo veiksmais ji gali sutrikdyti (duomenys neskelbtini) lankytojų laisvalaikį, taip pat ir darbuotojų darbo ritmÄ .

Nors nusikaltimas buvo padarytas ne darbo dienÄ ir oficialiai (duomenys neskelbtini)nedirba, <...> nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma ir poilsio dienomis, o (duomenys neskelbtini)žmonės laisvai gali lankytis bet kuriuo laiku. Teismas tokius A. A. veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ G. G. laiko įžūliais, nes, kaip minėta, tokie kaltinamosios veiksmai, panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį – pavydÄ dėl jos sugyventinio tariamo viliojimo, nepriimtini sprendžiant visuomenėje kilusias problemas, nesutarimus, agresyvus, staigus ir netikėti tiek nukentėjusiajai, tiek Å¡ioje aplinkoje buvusiems asmenims.

A. A. žinojo, kad nesutarimams spręsti pasirinko vieÅ¡Ä vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini), kuriame buvo paÅ¡alinių asmenų, bet kada galėjo ateiti daugiau (duomenys neskelbtini) lankytojų ar darbuotojų, be to, (duomenys neskelbtini) buvo ir (duomenys neskelbtini), kurie taip pat galėjo bÅ«ti iÅ¡gÄ sdinti. <...> Toks kaltinamosios elgesys vertintinas kaipmoralės požiÅ«riu nepriimtinas, agresyvus ir Å¡okiravęs (duomenys neskelbtini) buvusius asmenis. BÅ«tent dėl tokio elgesio buvo taip pat nutrauktas nukentėjusiųjų (jos, A.

G. ir D. G.) poilsis,buvo kviečiama policija, greitoji medicinos pagalba, taip pat sutrikdytas kitų atsakingų už (duomenys neskelbtini) veiklÄ darbo ritmas, (duomenys neskelbtini)veikla“. Teigia, kad iÅ¡ to net galima pamanyti, jog 2013 m. kovo 11 d. veikė vienas ir tas pats asmuo pats prieÅ¡ save kaip prieÅ¡ veidrodį, tačiau negali patikėti, kad taip yra įmanoma. 5.8. Nurodo, kad teismo padarytas iÅ¡vadas didžia dalimi reikia jai pačiai nuspėti, tačiau iÅ¡ jo turinio lyg ir galima spręsti, kad teismas vis tik atskyrė įvykius tarpusavyje, kadangi nuosprendyje nurodyta, jog „po pirmojo konflikto (duomenys neskelbtini)“ ji su I.

M., A. G. bei kitu asmeniu, tai yra D. G., elgėsi įžūliai, sumušė nukentėjusiÄ jÄ A. A. (duomenys neskelbtini) patalpose, smogė stovinčiai bei vėliau gulinčiai nukentėjusiajai į įvairias kÅ«no vietas, padarydami pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ne mažiau 18 smÅ«gių pasėkoje. Dar nurodyta, kad Å¡ias aplinkybes „patvirtina specialisto teismo medikų iÅ¡vados, parodymai, nukentėjusios A. A., liudytojo V. Å . parodymai, iÅ¡ dalies liudytojų A. R. ir D. L. parodymai“.

Apeliantės teigimu, iÅ¡ to ji padarė iÅ¡vadÄ , kad nesant galimybės objektyviais duomenimis pagrįsti A. A. parodymus dėl tariamo smurto jos atžvilgiu, teismas nurodė visiÅ¡kai nesuprantamÄ teiginį apie rėmimÄ si „iÅ¡ dalies“ liudytojų A. R. ir D. L. parodymais. Kokia tai dalis ir iÅ¡ kurios pusės ji užfiksuota, apeliantei nežinoma, o ir teismas nuosprendyje to nenurodė. Apeliantės tvirtinimu, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu liudytojos A. R. ir D. L. kaltinimo pageidaujamų parodymų nedavė.

A. R., kaip tai užfiksuota priimtame nuosprendyje, parodė, kad po triukÅ¡mo (duomenys neskelbtini) ji nuvedė žirgÄ Ä¯ gardÄ , po to matė jÄ (G. G.) stovinčiÄ su D. L. ir dar trimis moterimis. Pagarsinus teisminio posėdžio metu A. R. duotus parodymus kitoje, jau iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kad po konflikto (duomenys neskelbtini), kai ji nubėgo į antrÄ jį aukÅ¡tÄ , A. A. taip pat išėjo, ji sulaukė atėjusios D. L.. Teigia, kad ir D. L. taip pat norimų duomenų nepateikė, nes iÅ¡ jos parodymų nuosprendyje akivaizdu, kad ji su A.

R. nuvedė žirgus į arklidę, vedant žirgus girdėjo rėkavimus, šauksmus, moterų nematė, pro (duomenys neskelbtini) duris išėjo į automobilių aikštelę, prieš išeinant laukan nematė nei jos (G. G.), nei A. G. nei A. A.. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Pasak apeliantės, nei liudytoja A. R., nei liudytoja D. L. pilnai ar iš dalies jos jokios kaltės dėl nusikaltimo padarymo nepatvirtino, o priešingai – jų parodymai patvirtina būtent jos apklausų metu nurodytas aplinkybes. 5.9.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas, pasisakydamas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo A. A. priimtame nuosprendyje tiesiog išvardino, kas nurodyta 2015-10-06 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-03-23 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), Všį Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2018-05-24 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad 2019-01-23 – 2019-02-28 atlikta pakartotinė ekspertizė (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), tik patvirtina ankstesnių ekspertizių išvadas, kad dėl minėto įvykio atsirado psichikos sutrikimas – potrauminio streso sutrikimas, ir jis priskiriamas prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Å is sužalojimas nukentėjusiajai A. A. atsirado minėtų kaltinamųjų veiksmų pasėkoje.Dėl Å¡ių teismo iÅ¡vadų, pažymi, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertiniai tyrimai A. A. buvo atlikti ne vienÄ kartÄ , jog 2015-10-06 psichinė bÅ«klė iÅ¡tirta dėl konkrečios situacijos, tai yra galėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose, kuriuose ji buvo teisiama. Padaryta iÅ¡vada, kad pagal savo psichikos bÅ«klę A. A. teismo posėdžius praleido be pagrindo tam, nes buvusiuose teismo posėdžiuose dalyvauti galėjo (baudžiamoji byla Nr. 1-60-914/2015).

Antroji ekspertizėA. A. atlikta jau šioje baudžiamojoje byloje 2016-03-23. Teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertams buvo pavesta spręsti du klausimus: ar nukentėjusiosios A. A. 2013-03-11 patirtas fizinis smurtas sutrikdė jos psichinės sveikatos būklę ir jeigu taip, koks psichinės sveikatos sutrikdymo mastas padarytas nukentėjusiajai A. A.. Į pateiktus klausimus gauta išvada, kad tiriamajai konstatuojamas nesunkus psichinės sveikatos sutrikdymo mastas dėl 2013-03-11 patirto fizinio smurto, sutrikdžiusio jos psichinės sveikatos būklę.

Teigia, jog susipažinusi su 2016-03-23 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu pastebėjo, kad jau pats klausimo ekspertams formulavimas buvo ydingas, todėl kad yra konstatuojamojo pobÅ«džio, nes buvo klausiama, ar nukentėjusiosios A. A. 2013-03-11 patirtas fizinis smurtas sutrikdė jos psichinę bÅ«klę, eliminuoja itin svarbiÄ aplinkybę, o bÅ«tent tai, kad pati A. A. buvo agresorė, ji atliko nusikalstamus veiksmus, kas neginčijamai konstatuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Teigia, jog neįmanoma nepastebėti, kad ekspertizės akte nekalbama apie tai, kad A. A. nuteistoji, kad ji tuo pat metu ir toje pat vietoje atliko nusikalstamus veiksmus jos (G. G.) atžvilgiu. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertų akte analizuojami įrašai, daryti ligos istorijose, akivaizdu, kad bendraujant su atitinkamos srities gydytojais, pažymėti tik subjektyvūs pacientės nusiskundimai. Tuo tarpu deramo dėmesio nesulaukė tokios bylos aplinkybės, kaip tai, kad 2013-03-11 į (duomenys neskelbtini) net ir atvykus policijos darbuotojams A.

A. elgėsi agresyviai, dėl ko nukentėjusioji Å¡ioje byloje A. A. pristatyta į policijÄ , o ji (G. G.) greitosios medicininės pagalbos automobiliu paguldyta stacionariniam gydymui. 5.9.1. Nurodo, kad byloje apklaustas policijos pareigÅ«nas V. V., bendravęs su A. A. tuoj pat po įvykio, pažymėjo, kad ji elgėsi arogantiÅ¡kai, tai reiÅ¡kia, kad į „žmogų žiÅ«rėjo iÅ¡ virÅ¡aus, neatsakinėjo į klausimus“. 5.9.2. Pastebi, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pažymima, jog „2015-03-23 įraÅ¡e nurodyta, kad bÅ«senos pablogėjimas susijęs su besitęsiančiu teisiniu (nors A.

A. pati vilkino teisminį procesÄ ) psichotraumuojančiu situacijos nagrinėjimu, dėl kurio įvykio negali pamirÅ¡ti, nukreipta grupinės psichoterapijos užsiėmimams. 2015-03-27 apraÅ¡yta, kad grupinės psichoterapijos užsiėmime pikta, griežta, atsiribojusi, vėliau iÅ¡ grupės išėjo nieko nepasakiusi, negrįžo“. Galiausiai, vienoje iÅ¡ specialistų iÅ¡vadų įvardinta ir tai, jog „tikėtina, kad psichikos bÅ«klės pablogėjimÄ galėjo sukelti baudžiamojoje byloje jai (A.

A.) pareikÅ¡ti įtarimai, kai subjektyviai ji (A. A.) save tapatino su nukentėjusiosios padėtimi“. Tačiau A. A. dėl įvykių, buvusių 2013-03-11 nors ir kaip to nenori, nes tapatina save tik nukentėjusiÄ jÄ , yra nuteistoji ir agresijos pradininkė, pati pradėjusi smurtauti, todėl ir jos pačios minimi vėlesni galimi pergyvenimai, sietini su vykstančiu teisminiu procesu, nuteistosios statusu, savęs tapatinimas tik su nukentėjusiosios statusu, nerimavimas dėl galimo atleidimo iÅ¡ darbo, kelia abejones ir yra nevisapusiÅ¡kas ir nepilnas vertinimas, ar tikrai tik „nukentėjusiosios A.

A. 2013-03-11 patirtas fizinis smurtas sutrikdė jos psichinės sveikatos bÅ«klę“. Pažymi, jog Å¡iai iÅ¡vadai prieÅ¡tarauja ir A. A. elgesys po aptariamų įvykių, nes praėjus tik trims dienoms, 2013-03-14 ji (G. G.) buvo priversta pareiÅ¡kimu kreiptis į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadÄ dėl A. A. netinkamo elgesio, dėl to buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , o jai pasiÅ«lyta privataus kaltinimo tvarka kreiptis į Å iaulių apylinkės teismÄ dėl baudžiamosios bylos A.

A. iškėlimo privataus kaltinimo tvarka dėl įžeidimo. 5.9.3. Teigia, kad panašiai suformulavus klausimus ir kompleksinės teismo psichiatrijos ekspertams pavesta atsakyti, ar A. A. 2013-03-11 sirgo kokia nors psichikos liga, ar po galimai jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų susirgo kokia nors psichikos liga, koks padarytas sveikatos sutrikdymo mastas, šios ekspertizės išvadoje konstatuota, kad A. A. yra nustatytas psichikos sutrikimas – potrauminio streso sutrikimas, atitinkantis nesunkaus psichikos sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, tačiau tokia išvada atitinka šiotyrimo akto turinį, kadangi visi ekspertams reikšmingi duomenys yra išimtinai subjektyvūs A.

A. pasakojimai ir V. Å . parodymų citavimas. Pažymi, jog tiriamosios psichikos bÅ«senos tyrimo dalyje nurodyta „Ekspertinio tyrimo metu tiriamoji pati aktyviai nepasakojo įvykio detalių, nurodė, kad jai labai skaudu jas prisiminti, dėl Å¡ių įvykių ji iki Å¡iol jaučiasi labai emociÅ¡kai sutrikusi, iÅ¡gyvena pažeminimo, nesaugumo jausmus, jaučiasi nepelnytai apkaltinta, jaučiasi praradusi dvasios ramybę <...> nurodė, kad jÄ dažnai aplanko prisiminimai apie patirtÄ Ä¯vykio metu pažeminimÄ , gėdÄ ir fizinį smurtÄ .

Tokie prisiminimai ir jų kartotiniai iÅ¡gyvenimai iÅ¡kyla mintyse, epizodiÅ¡kai vis atsikartoja savaime ir ypač padažnėja, kai tenka kartotinai susidurti teisme su kitais Å¡iame įvykyje dalyvavusiais asmenimis. Kartotiniai susidÅ«rimai teisme ir įvykio prisiminimai jÄ labai liÅ«dina ir slegia. Nurodė patirianti kartotinį pažeminimÄ , įskaudinimus, nes prasilenkiant jai yra kitų dalyvių sakomos paÅ¡aipos, įžeidžiantys ir žeminantys žodžiai, elgiamasi įžūliai, net agresyviai (prieinama, užgauliojama), žvelgiama su panieka ir įvairiomis grimasomis.

Tiriamoji nurodė, kad besitęsiantis teismo procesas jai yra labai didelė emocinė naÅ¡ta, po teismo posėdžių ji jaučiasi lyg sugniuždyta, visiÅ¡kai netekusi jėgų, iÅ¡gyvena beviltiÅ¡kumo jausmÄ dėl to, kad procesas tęsiasi labai ilgai, galvojanti, kad kita pusė visaip stengiasi vilkinti, neatvyksta į teismÄ , todėl jai tapo sunku tikėtis sulaukti teisingumo jos atžvilgiu, sunku patikėti žmonėmis“. Pažymi, jog nei vienas iÅ¡ teisiamųjų posėdžių dėl jos, jos mamos ir sesers neatvykimo, nebuvo atidėtas. 5.10.

Nurodo, kad teismas konstatavo, kad po įvykio nukentėjusiajai A. A. ji (G. G.) sukėlė potrauminio streso sutrikimÄ , kuris pasireiÅ¡kia kaip užsitęsusi reakcija į stresogeninį įvykį ir pagal specialisto iÅ¡vadÄ atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastÄ , taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. A. sveikatÄ , o jos veika kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad tai nurodydamas teismas neiÅ¡skyrė, ar ji (G. G.) sužalojo, ar susargdino A. A., kas reiÅ¡kia, jog jos tariamai nusikalstama veika nebuvo atskleista, o pasitenkinta abstrakčia formuluote, kad ji sukėlė potrauminio streso sutrikimÄ , tačiau kaip tai padaryta, visiÅ¡kai nemotyvuota.

Nurodo, kad teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje po psichiatrų - psichologų duotos iÅ¡vados dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo visiÅ¡kai be jokių motyvų padarė iÅ¡vadÄ , kad „šis sužalojimas nukentėjusiajai A. A. atsirado minėtų kaltinamųjų veiksmų pasėkoje“. Apeliantės įsitikinimu, Å¡iuo atveju veikÄ kvalifikuoti pagal sužalojimo požymį nėra jokios galimybės, nes sužalojimas suprantamas kaip žmogaus kÅ«no audinių ar organų vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu.

Pažymi, jog Å¡iam klausimui teisingai iÅ¡spręsti yra aktuali ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-746/2016, Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015. 5.10.2. Pažymi, jog nusikalstama veika, kurios požymiai apraÅ¡yti BK 138 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Pasak apeliantės, jeigu ir vertinti, kad visos teismo Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės atitinka buvusiÄ tiesÄ , tai ar galima bÅ«tų vertinti, kad ji (G.

G.) 2013-03-11 galėjo numatyti, kad jÄ užpuolusiai ir sužalojusiai A. A. po tam tikro laiko iÅ¡sivystys potrauminio streso sutrikimas, kuris pasireiÅ¡kė kaip užsitęsusi reakcija į stresogeninį įvykį. Todėl mano, kad kaltinimas jai padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, pagal tokias pasekmes, kurios nurodytos Å¡ioje byloje, yra nelogiÅ¡kas, nepagrįstas ir neteisėtas.Teigia, kad Komisijinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės iÅ¡vadoje padaryta kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, kad A.

A. nustatyti psichikos sutrikimai yra tiesioginė jos 2013-03-11 nusikalstamų veiksmų metu patirtos psichoemocinės traumos pasekmė. Apeliantės teigimu, tai konstatuojant nebuvo atsižvelgta ir nevertini pačios A. A. atlikti nusikalstami veiksmai. 5.11. Apeliantės teigimu, 2019 m. rugsėjo 16 d. teismo priimtame nuosprendyje išvados nepagrįstos patikimais įrodymais, jų visuma neįvertinta. Nuosprendyje tik pateikti nukentėjusiosios A. A. parodymai, liudytojų V. Š., A. R., R. U., V. M., V. V., D. L., R.

T., D.J., G. N. parodymai, ikiteisminio tyrimo procesiniai dokumentai, specialistų iÅ¡vados į jiems pateiktus klausimus, tačiau jų visuma ir neįvertinta, prieÅ¡taravimai nepaÅ¡alinti, o asmenų parodymai, kuriais teismas jokios iÅ¡vados nedaro, net nenurodyta dėl kokios priežasties buvo atmesti. 5.12. Pažymi, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais.

Bylos duomenų vertė nustatoma ne pagal jų ryšį su įrodinėjamomis aplinkybėmis, o pagal jų patikimumÄ ir svarbÄ nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus. Patikimumo aspektu itin svarbÅ«s nukentėjusiosios A. A. parodymai, duoti ne tik teisminio nagrinėjimo metu, bet ir viso ilgo baudžiamojo proceso laikotarpiu.Apeliantė iÅ¡dėsto nukentėjusiosios A. A. teisme duotus parodymus, nurodydama, kad A. A. parodymus davė bÅ«dama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

Pažymi, jog parodymus A. A. davė teisminio nagrinėjimo metu, tačiau teismas klausimo dėl jų patikimumo, atitikimo tiesai net nevertino, nors tokios abejonės galėjo kilti jau vien dėl to, kad visi smurto veiksmai prieÅ¡ jÄ truko mažiausiai 11 minučių, kaip nurodyta kaltinime ir nuosprendyje – nuo 15.09 val. iki 15.20 val. Apeliantės įsitikinimu, teismui turėjo kilti pagrįstas klausimas dėl to, kaip per tokį konkrečiai nustatytÄ trumpÄ laikotarpį ji buvo užpulta, įtemta į (duomenys neskelbtini), ir pavienių ir keturių moterų muÅ¡ama, praradusi sÄ monę, pargriauta ir atsidÅ«rusi po visomis skriaudikėmis, intensyviai muÅ¡ama suduodant smÅ«gius rankomis, spardoma kojomis, muÅ¡ama ilgu daiktu ir padarytas nenustatytas skaičius. 5.12.1.

Mano, kad abejones dėl A. A. nurodytų duomenų patikimumo ir atitikimo tiesai kelia tai, kad duodama parodymus teismui ji neigė akivaizdžius faktus, kas, apeliantė teigimu, ji paprasčiausiai melavo. Nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu A. A. tvirtino, kad jai (G. G.) sužalojimų nepadarė, nes to padaryti negalėjo, tvirtino, kad konflikto metu gynėsi, muistėsi, pirmo konflikto metu tik stÅ«mė jÄ (G. G.) nuo savęs, nes ji (G. G.) buvo įtūžusi, ji galėjo prisiliesti, bet suduoti negalėjo.

Pasak apeliantės, tai vertintina dvejopai, nes sužalojimai jai (G. G.) padaryti, iš įvykio vietos buvo nugabenta stacionariam gydymui, o jei tikėti A. A. versija, kad (duomenys neskelbtini) ji jos nesužalojo, tai vadinasi tai padarė (duomenys neskelbtini), todėl,anot teismo, ten buvusios muštynės, o jose nukentėjusiųjų, taigi ir nukentėjusiosios A. A., būti negalėjo. 5.12.2. Nurodo, kad A. A. duodama parodymus tikino, kad ji neįspyrusi jos mamai A. G., to negalėjusi padaryti garbaus amžiaus moteriai, nors A.

G. nuosekliai aiÅ¡kino kontakto su A. A. aplinkybes, jog bÅ«tent A. A. jai įspyrė į pilvÄ ir kojÄ . Tai patvirtina ikiteisminiam tyrimui pateikta teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kuri patvirtina A. G. žodžius. 5.12.3. Apeliantės teigimu, teismas viso teisminio bylos nagrinėjimo metu A. A. rodė iÅ¡skirtinį neslepiamÄ palankumÄ , tuo pačiu jai, kaip kaltinamajai, jos gynybai, kitoms kaltinamosioms, rodė negatyvų nusistatymÄ . Pažymi, jog A. A. apklausų teisme metu neigė akivaizdžius jau įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuotus Å¡iai bylai neabejotinai prejudicinę galiÄ turinčius faktus, o bÅ«tent, koks jos buvo atvykimo į (duomenys neskelbtini) tikslas, kokie jos atlikti veiksmai prieÅ¡ jÄ (G.

G.), kai jos buvo dviese (duomenys neskelbtini). Pažymi ir tai, kad proceso metu jos ir kitų kaltinamųjų gynyba siekė užduoti A. A. klausimus apie tokius jau teismų nustatytus faktus, tačiau teismas tokius klausimus Å¡alino nurodydamas, kad tokių klausimų Å¡alinimÄ ir draudimÄ juos užduoti, o A. A. atitinkamai leidimÄ neatsakyti, bus galima ginčyti apeliaciniame skunde. Tai užfiksuota 2018-03-09 ir 2018-03-30 teisiamųjų posėdžių protokoluose bei jų metu darytuose garso įraÅ¡uose. 5.12.4.

Pasak apeliantės, nepatikimi nukentėjusiosios parodymai ir apie kitas aplinkybes. Pažymi, jog liudytoja A. U. netvirtino parodymų apie tai, kad D. G. vijosi bėgančiÄ (duomenys neskelbtini) miestelio link A. A., o A. R. ir D. L. matė įvykius (duomenys neskelbtini). Kiti apklausti liudytojai Å¡ioje byloje įvykio aplinkybių (duomenys neskelbtini) negalėjo nei patikslinti nei paaiÅ¡kinti, nes paprasčiausiai įvykių nestebėjo ir tikrų duomenų apie tai pateikti negalėjo. Tai apklausti liudytojai G.

S., policijos pareigÅ«nai V. V., D.J., medicinos felčerė E. M., bei (duomenys neskelbtini) direktorius R. T.. 5.13. Apeliantės įsitikinimu, skundžiamas Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, kadangi ji nepadarė nei vienos veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Nurodo, kad BPK 3 straipsnyje iÅ¡dėstytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas yra negalimas, o vienas iÅ¡ pagrindų yra tas, kad procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesÄ tuo pačiu pagrindu (3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Å iai normai teisingai taikyti, apeliantės teigimu, labai reikÅ¡mingos jos skunde anksčiau iÅ¡vardintos aplinkybės apie Å¡io baudžiamojo proceso, kuriame priimtas skundžiamas nuosprendis, ryšį su anksčiau Å iaulių apylinkės teisme vykusiu baudžiamuoju procesu, kuris buvo užbaigtas priimant 2016 m. birželio 29 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį byloje Nr. 1-30-914/2016. 5.13.1. Teigia, kad remiantis sisteminiu BPK ir jo taikymo praktikoje aiÅ¡kinimu galima pagrįstai teigti, kad baudžiamojo proceso negalimumo, kai jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, principas apima ne tik draudimÄ persekioti tÄ patį asmenį dėl to paties kaltinimo, tačiau ir reiÅ¡kia draudimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti vienÄ irtÄ patį tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje vykusį įvykį tik dėl jo kaltinant kitÄ ar kitus asmenis, o įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintÄ kaltu asmenį jau įvardinti kaip nukentėjusįjį.

Pažymi, jog teismas šioje byloje to nepaisė, tai ignoravo ir jokiame teisminio nagrinėjimo etape net nebandė vertinti. Apeliantės įsitikinimu, apeliacinėje instancijoje turi būti įvertintas šių dviejų savarankiškai vykusių baudžiamųjų procesų turinys, tirtos ir nagrinėtos aplinkybės, tirti ir nagrinėti vieni ir tie patys įvykiai bei kokias teisines pasekmes sukelia jie vienas kitam. 5.14. Apeliantės teigimu, ne mažiau svarbi aplinkybė, kad tik po to, kai įsiteisėjo pirmojoje išnagrinėtoje byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis (Šiaulių apygardos teismas priėmė 2017 m. vasario 22 d. nutartį atmesti apeliacinius skundus), buvo toliau tęsiamas ikiteisminis tyrimas šioje byloje, o kaltinamasis aktas buvo surašytas tik 2018 m. sausio 16 d.

Pasak apeliantės, tai reiÅ¡kia, kad pastarasis tyrimas akivaizdžiai ikiteisminio tyrimo įstaigoje ir prokuratÅ«roje buvo vilkinamas, nes koks gi objektyviai paaiÅ¡kinamas motyvas bÅ«tų jį tęsti nuo pat jo pradžios 2013 m. kovo mėnesio iki pat 2018 metų pradžios. Kelia retorinį klausimÄ , ar tai ypatingai sudėtinga byla, ar gal ji yra ypatingai didelės apimties? Teigia, jog iÅ¡ 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžio turinio matyti, kad jame yra aptartos ir įvertintos dvi A. A. inkriminuotos savarankiÅ¡kos nusikalstamos veikos.

VienÄ jų, dėl kurios A. A. buvo pripažinta kalta ir nuteista, ji jau aptarė, taip pat iÅ¡analizavojos reikÅ¡mę naujai vykusiam procesui, kuriame priimtas skundžiamas nuosprendis, Å¡ioje skundo dalyje dėl to nesikartoja. Teigia, jog jos argumentams dėl teismo padaryto baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo yra aktualus antrasis nagrinėtas kaltinimas A. A. ir teismo pateiktas jo teisinis vertinimas, kuris neabejotinai yra reikÅ¡mingas ir Å¡iai baudžiamajai bylai. 5.15. Teigia, kad ne mažiau svarbu yra ir tai, kad A.

A. 2016 m. birželio 29 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu buvo iÅ¡teisinta ne dėl to, kad ji nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o todėl, jog neįrodyta, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pažymi, kad BPK 303 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu iÅ¡teisinamasis nuosprendis priimtas remiantis Å¡io straipsnio 5 dalies 2 punktu, o nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo lieka nenustatytas, teismas po nuosprendžio įsiteisėjimo bylÄ perduoda prokurorui, kad Å¡is imtųsi priemonių tÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui nustatyti.

Apeliantės teigimu, iÅ¡ Å¡ių normų turinio seka, kad aptariamÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs Å iaulių apylinkės teismas jeigu bÅ«tų sprendęs, kad A. A. Å¡ios nusikalstamos nepadarė, tai jos iÅ¡teisinimo teisiniu pagrindu bÅ«tų nurodęs BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ , tačiau teismas nurodė pagrindÄ , iÅ¡dėstytÄ BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte, o bylos pagal to paties straipsnio 6 dalį prokurorui neperdavė.Pasak apeliantės, dėl Å¡io jau įvykusio proceso buvo pažeistas ir teismo priimamų sprendimų peržiÅ«ros proceso reglamentavimas, kada dėl įsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos įsiteisėjusios nutarties skundus gali nagrinėti tik kasacinės instancijos teismas, o jeigu toks skundas nepaduotas, tai galimybė naikinti ir iÅ¡ naujo vertinti aplinkybes galima tik laikantis specialios baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos tvarkos, pavyzdžiui, nustatytos BPK XI dalyje. 5.16.

Pažymi, jog vienas esminių baudžiamojo proceso principų yra tas, kad teismas, vykdydamas teisingumÄ , klauso tik įstatymo (BPK 6 straipsnis), kas reiÅ¡kia, jog teismas, kuris yra priėmęs sprendimÄ dėl Å¡io vieno ir to paties įvykio kitoje byloje, yra savarankiÅ¡kas, ir joks kitas asmuo, institucija ar kitas kitos sudėties teismas ne baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka negali kiÅ¡tis į jo veiklÄ . Mano, kad tai, kaip iki Å¡iol vyko procesas Å¡ioje baudžiamojoje byloje, yra bÅ«tent tokio teismo nepriklausomumo principo pažeidimas.

Teigia, kad baudžiamasis teisinis bet kurios kitos bylos dėl vieno ir to paties įvykio, įvykusio 2013 m. kovo 11 d. arklidžių patalpose, procesas nuo 2016 m. birželio 29 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nei teoriÅ¡kai, nei praktiÅ¡kai tapo neįmanomas, nes jis yra kartotinis, nagrinėjamas dėl tų pačių įvykių, dėl kurių jau buvo nagrinėtas, o tai buvo ir yra savarankiÅ¡kas pagrindas Å¡iÄ bylÄ nutraukti, kas teismui buvo žinoma nuo pat teisminio Å¡ios bylos nagrinėjimo pradžios.

6. Apeliaciniu skundu nuteistoji A. G. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, nes nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimasarbapanaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jÄ iÅ¡teisinti, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. 6.1.

Apeliantės įsitikinimu, Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendis priimtas akivaizdžiai ignoruojant BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytÄ aplinkybę, dėl kurios Å¡is baudžiamasis procesas nebuvo galimas (BPK 327 straipsnio 1 punktas), todėl Å¡i baudžiamoji byla turėjo bÅ«ti nutraukta dar prieÅ¡ jÄ pradedant nagrinėti pirmosios instancijos teisme, kai buvo pareikÅ¡tas toks praÅ¡ymas. Teigia, kad nepaisant to, nuosprendyje, kuriuo ji pripažinta kalta, o taip pat pripažintos kaltomis G.

G. ir L. M., nurodyti itin lakoniÅ¡ki motyvai, kurie yra nepagrįsti, o pats nuosprendis dėl to yra neteisėtas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kadangi ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). 6.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , teismas nepaisė draudimo tęsti baudžiamÄ jį procesÄ dėl to paties kaltinimo, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, ginčijamos pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, kadangi yra pagrindas tvirtinti, jog jos neatitinka faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių, o teismo padarytas iÅ¡vadas nepatvirtina byloje esantys įrodymai.

Pažymi, jog sisteminis BPK ir jo taikymo praktikoje aiÅ¡kinimas leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad baudžiamojo proceso negalimumo, kai jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, principas apima ne tik draudimÄ persekioti tÄ patį asmenį dėl to paties kaltinimo, tačiau ir reiÅ¡kia draudimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti vienÄ ir tÄ patį tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje vykusį įvykį tik dėl jo kaltinant kitÄ ar kitus asmenis, o įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintÄ kaltu asmenį jau įvardinti kaip nukentėjusįjį.

Pasak apeliantės, teismas Å¡ioje byloje to nepaisė, akivaizdžiai ignoravo ir jokiame teisminio nagrinėjimo etape net nebandė vertinti. 6.2.1. Pažymi, jogA. A. 2016 m. birželio 29 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu buvo iÅ¡teisinta ne dėl to, kad ji nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o todėl, jog neįrodyta, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pažymi, kad BPK 303 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu iÅ¡teisinamasis nuosprendis priimtas remiantis Å¡io straipsnio 5 dalies 2 punktu, o nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo lieka nenustatytas, teismas po nuosprendžio įsiteisėjimo bylÄ perduoda prokurorui, kad Å¡is imtųsi priemonių tÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui nustatyti.Å ių normų turinys, pasak apeliantės, yra pakankamai aiÅ¡kus, todėl aptariamÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas jeigu bÅ«tų sprendęs, kad A.

A. Å¡ios nusikalstamos nepadarė, tai jos iÅ¡teisinimo teisiniu pagrindu bÅ«tų nurodęs BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ , tačiau teismas nurodė pagrindÄ , iÅ¡dėstytÄ BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte, o bylos pagal to paties straipsnio 6 dalį prokurorui neperdavė. 6.2.2. Nurodo, kadÅ¡ioje baudžiamojoje byloje skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas tyrė, nagrinėjo ir vertino faktines aplinkybes, dėl kurių jau yra pasisakęs ne tik lygiagrečios, tačiau ir vertikalios kompetencijos teismas, o bÅ«tent Å iaulių apygardos teismas, nes dėl minėto 2016 m. birželio 29 d.

Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžio yra priimta 2017 m. vasario 22 d. Å iaulių apygardos teismo nutartis (baudžiamosios bylos Nr. 1A-4-354/2017). Apeliantės teigimu, teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ peržengė savo kompetencijos ribas, revizavo apeliacinės instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ , nesÅ¡ioje byloje pareikÅ¡tų kaltinimų faktinės aplinkybės yra identiÅ¡kos faktinėms aplinkybėms, nustatytoms jau iÅ¡nagrinėtoje byloje, ir kurioje teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs. Pažymi, jog teismas akivaizdžiai neteisėtai ignoravo instancinę teismų sprendimų peržiÅ«ros sistemÄ , prisiėmė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui įstatymų leidėjo deleguotÄ funkcijÄ , nustatytÄ BPK 366 straipsnyje. 6.2.3.

Taip pat apeliaciniame skunde pažymi, kad dėl šio jau įvykusio proceso buvo pažeistas ir teismo priimamų sprendimų peržiūros proceso reglamentavimas, kada dėl įsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos įsiteisėjusios nutarties skundus gali nagrinėti tik kasacinės instancijos teismas, o jeigu toks skundas nepaduotas, tai galimybė naikinti ir iš naujo vertinti aplinkybes galima tik laikantis specialios baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos tvarkos, pavyzdžiui, nustatytos BPK XI dalyje.Nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo ir yra naudojami faktiniai duomenys iš tuomečio ikiteisminio tyrimo Nr. 96-1-00199-13 medžiagos, kuri buvo perduota teismui, ir kurioje priimtas aptariamas įsiteisėjęs 2016 m. birželio 29 d. nuosprendis (pavyzdžiui, kaltinamojo akto 14, 16, 19 puslapiai), nors šie faktiniai duomenys jau yra ištirti teisme ir pagal BPK 20 straipsnio nuostatas teismo pripažinti įrodymais.

Teigia, kad šios abi baudžiamosios bylos yra dėl vieno ir to paties įvykio, vykusio tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje. Teigia, kad įvykių aplinkybės tiek pirmojoje, tiek ir antrojoje baudžiamojoje byloje itin idealiai sutampa, o jos ir kitų kaltinamųjų tariamai padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos dar pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, yra susijusios su A. A. psichinės sveikatos būklės vertinimu, kuriai savo elgesiu ir veiksmais 2013 m. kovo 11d. nuo 15.09 val. iki 15.20 val., ji nepadarė jokios įtakos. 6.3.

Pažymi, jog baudžiamasis teisinis bet kurios kitos bylos dėl vieno ir to paties įvykio, įvykusio 2013 m. kovo 11d. arklidžių patalpose, procesas nuo 2016 m. birželio 29 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nei teoriÅ¡kai, nei praktiÅ¡kai tapo neįmanomas, nes jis yra kartotinis, nagrinėjamas dėl tų pačių įvykių, dėl kurių jau buvo nagrinėtas, o tai buvo ir yra savarankiÅ¡kas pagrindas Å¡iÄ bylÄ nutraukti, kas teismui buvo žinoma nuo pat teisminio Å¡ios bylos nagrinėjimo pradžios.

Pažymi ir tai, kad Å¡iai jos ir jos gynėjo nuolat teisminio bylos nagrinėjimo metu akcentuotai kliūčiai bylÄ nagrinėti, teismas nei proceso metu, nei savo baigiamajame sprendime neskyrė apskritai jokio dėmesio, o tik nuosprendyje paminėjo tokio 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžio egzistavimo faktÄ (nuosprendžio 12 lapas). 6.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje teismas įrodymų vertinimui, jų analizei ir iÅ¡vadų dėl jos bei kitų kaltinamųjų veiksmų pateikimui skyrė neįtikėtinai mažai dėmesio.

Nurodo, kad nuosprendžio dalis „Įrodymų vertinimas, juridinė veikos kvalifikacija“yra išdėstyta nuosprendžio 12–14 lapuose, kur vien tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių citavimui yra skirtas daugiau negu vienas puslapis teksto. Taigi, iš viso šioje konkrečioje byloje surinktų įrodymų vertinimui, o taip pat ir trijų asmenų veikų kvalifikavimo motyvams pateikti yra skirtas vienas vienintelis puslapis. Apeliantės įsitikinimu,jau vien tai turėtų apeliacinės instancijos teismui sukelti abejones dėl teismo abejingumo tiesai nustatyti, nes daugiau nei logiška tvirtinti, kad tokiu savo valiniu sprendimu teismas akivaizdžiai ignoravo ir pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus.

Å ioje byloje tiek ji, tiek ir kitos kaltinamosios pripažintos kaltomis nevertinant jokių įrodymų. Nuosprendžio dalyje dėl jos veiksmų vertinimo yra nurodyta, kad „po pirmojo konflikto (duomenys neskelbtini) kaltinamosios G. G., I. M., A. G. bei kitu asmeniu, elgėsi įžūliai – sumušė nukentėjusiÄ jÄ A. A. (duomenys neskelbtini) patalpose, smogdami stovinčiai bei vėliau gulinčiai nukentėjusiajai į įvairias kÅ«no vietas, padarydami pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ ne mažiau 18 smÅ«gių pasėkoje.

Kitų išvadų dėl jos veiksmų nėra, daugiau jos pavardė šioje dalyje nė karto nepaminėta, remiantis tokiu vieninteliu teiginiu, ji pripažinta kalta net dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo ir jai skirta atitinkama sankcija. Pasak apeliantės, teismo padaryta išvada nėra savarankiška, o tiesiog perrašyta dalis kaltinimo teksto iš prokurorės surašyto kaltinamojo akto. Pažymi ir tai, kad šioje byloje surašytame kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad 2013 m. kovo 11 d. nuo 15 val. 9 min. iki 15 val. 20 min., savo akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu įžūliu elgesiu primynusi A.

A. deÅ¡inę kojos pėdÄ ir spausdama jos deÅ¡inę rankÄ Å¡iÄ moterį mušė rankomis ir spardė kojomis ir tuo padarė daugybinius sužalojimus. Apeliantės teigimu, Å¡ios aplinkybės pažodžiui perraÅ¡ytos iÅ¡ kaltinamojo akto ir nuosprendyje jos visiÅ¡kai neaptartos ir neįvertintos, ar nurodytos aplinkybės pasitvirtino. 6.5. Nurodo, kad viso Å¡io baudžiamojo proceso metu ji kategoriÅ¡kai neigė, kad smurtavo prieÅ¡ A. A., nurodė ir apibÅ«dino savo veiksmus, kuriuos atliko 2013 m. kovo 11d. bei teigė, jog bÅ«tent ji nukentėjo nuo A.

A. smurtinio pobūdžio veiksmų. Siekdama pagrįsti savo nurodytas aplinkybes, kreipėsi į teismo medicinos specialistus. Po jos apžiūros buvo konstatuoti konkretūs sužalojimai, kurie išdėstyti specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) A. A. dėl šio kaltinimo buvo išteisinta tik dėl to, kad nebuvo pakankamai surinkta jos kaltę pagrindžiančių įrodymų. Nežiūrint į šiuos objektyvius duomenis, teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl to nepasisakė, nenurodė kodėl yra atmetami visi be jokios išimties jos parodymai, kurie viso ilgo šio proceso metu buvo nuoseklūs. 6.5.1.

Teigia, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kur išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai, teismasatmetė kaltinamųjų parodymus, kad A. A. nebuvo mušama, nes jų parodymai prieštarauja minėtiems bylos įrodymams, o šie teismo nurodyti įrodymai, tai specialisto teismo medikų išvados, parodymai, nukentėjusiosios A. A., liudytojo V. Š. parodymai, iš dalies liudytojų A. R. ir D. L. parodymai. Apeliantė įsitikinusi, toks teismo teiginys yra netinkamas pagrindiniam byloje priimamam sprendimui motyvuoti, ir turėtų būti vertinamas kaip nepagrindžiantis išvadų vien todėl, kad jos ir kitų kartu kaltintų jos giminaičių parodymai nėra identiški, jų atlikti veiksmai taip pat nebuvo identiški, jų žinotos apie įvykius aplinkybės iš esmės yra skirtingos, kadangi jos visų įvykių metu buvo skirtingose vietose ir bendravome su skirtingais asmenimis.

Pažymi, kad nuosprendyje nurodyti V. Å ., A. R. ir D. L. jokių jos veiksmų neminėjo ir nurodė, jog nematė nei kur ji (A. G.) buvo, nei kÄ ji darė. Pasak apeliantės, teismo teiginiai dėl jos kaltės neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. 6.5.2. Teigia, kad viso teisminio bylos nagrinėjimo metu jai buvo nesuprantama teismo pozicija dėl A. A. apklausos ir jos duodamų parodymų vertinimo. A. A. savo apklausose neigė akivaizdžius jau įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuotus Å¡iai bylai tam tikrÄ prejudicinę galiÄ turinčius faktus.

Josgynėjas siekė užduoti klausimus A. A. apie tokius jau teismų nustatytus faktus, tačiau teismas tokius klausimus Å¡alino (užfiksuota 2018 m. kovo 9 d. ir 2018 m. kovo 30 d. teisiamųjų posėdžių protokoluose bei jų metu darytuose garso įraÅ¡uose). Apeliantės nuomone, dėl paminėtų aplinkybių A. A. nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo apklausta neiÅ¡samiai, jos parodymai neatitinka tikrovės, o, įvertinus įsiteisėjusio 2016 m. birželio 29 d.

Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžio turinį, yra melagingi, jais remtis priimant nuosprendį teismas negalėjo. 6.5.3. Nurodo, kad Å¡ioje byloje ji buvo kaltinama, kad A. A. padarė sužalojimus – primynė deÅ¡inę kojÄ ir spaudė deÅ¡inę rankÄ . Pažymi, kad Å¡ios teismo tariamai nustatytos aplinkybės nėra patvirtintos byloje nustatytais faktiniais duomenimis, o prieÅ¡ingai – joms kategoriÅ¡kai prieÅ¡taraujančios.2013 m. kovo 13 d. teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog A.

A. padaryti sužalojimai yra kairės kojos blauzdoje, kairėje pėdoje, kairėje juosmens pusėje.Teismo medicinos eksperto nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog ji padarė A. A. deÅ¡inės kojos sužalojimÄ . Apklaustos G. G. ir I. M. nurodė, kad ji (A. G.) A. A. nemušė, o kai pastaroji jai du sykius įspyrė, ji pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos ir ten sugrįžo tik po to, kai viskas jau buvo nurimę. Dėl Å¡ių įrodymų nuosprendyje nėra pasisakyta, jie nėra paneigti. 6.5.4. Teigia, kad kaltinime jai buvo nurodyta, jog visus jai inkriminuotus veiksmus ji padarė akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiÅ«riu nepriimtinu bei aplinkinius Å¡okiruojančiu įžūliu elgesiu.

Tokius teiginius teismas perrašė ir nuosprendyje, tačiau iÅ¡ Å¡io dokumento turinio ji nesupranta, kuo konkrečiai yra grindžiamas bÅ«tent jos elgesio neatitikimas moralei, buvo įžūlus, kuo jis Å¡okiravo aplinkinius ir kokius bÅ«tent. Nurodo, kad Å¡ioje byloje buvo apklausti visi asmenys, kurie įvykių metu buvo (duomenys neskelbtini), tačiau nė vienas iÅ¡ jų neparodė, kad dėl jos veiksmų jie pasijuto įžeisti, sutriko jų laisvalaikis, poilsis ar normali veikla. Nenurodė, kodėl jai inkriminuotos veikos sudaro idealiÄ jÄ sutaptį. 6.5.5.Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad apraÅ¡ydamas jos tariamai atliktus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 284 straipsnį, teismas nurodė, kad ji primynė A.

A. deÅ¡inės kojos pėdÄ ir spaudė jos deÅ¡inę rankÄ , ir kartu su G. G. mušėA. A. rankomis ir kojomis.ApraÅ¡ydamas jos veiksmus, kvalifikuotus jau pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, teismas nurodė, kad ji A. A. jau tik primynė deÅ¡inės kojos pėdÄ ir spaudė jos deÅ¡inę rankÄ . Kitokių smurto veiksmų jau nenurodyta, todėl laikytina, jog teismas tokių nenustatė. Pasak apeliantės, tokios dviprasmiÅ¡kos ir jau tikrai ne nuoseklios teismo iÅ¡vados tik paneigia A. A. tvirtinimÄ apie jos veiksmus. 6.5.6.

Taip pat apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad apraÅ¡ydamas pirmÄ jÄ jos tariamai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas nurodė, jog jÄ padarė 2013 m. kovo 11d. laikotarpiu nuo 15.09 val. iki 15.20 val., tuo tarpu apraÅ¡ydamas antrÄ jÄ nusikalstamÄ veikÄ jau nurodo, jog jÄ padarė laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 15.20 val. Å ios aplinkybės, apeliantės teigimu, reiÅ¡kia, kad teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino ir neanalizavo kada ir kokios veikos galėjo bÅ«ti padarytos ir ar iÅ¡ viso buvo padarytos, o tiesiog perrašė kaltinamÄ jį aktÄ Ä¯ nuosprendį.

Teigia, kad tokie elementarios logikos stokojantys teiginiai buvo iÅ¡dėstyti bÅ«tent ikiteisminio tyrimo baigiamajame dokumente. Pažymi, kad laiko aplinkybė yra viena esminių vertinti, sudaro nusikalstamos veikos idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį ar ne. 6.6. Teigia, jog Å¡ioje byloje teismas nuosprendyje tiesiog surašė jos, kitų su ja kartu kaltintų G. G. ir I. M. parodymus, kaip tÄ patį padarė ir su kitų byloje apklaustų asmenų parodymais, tačiau visiÅ¡kai nėra jokių duomenų, kaip teismas juos įvertino bei kokias iÅ¡vadas jis padarė jais remdamasis, nors paminėtų liudytojų parodymai yra reikÅ¡mingi tiesai nustatyti.Vieno iÅ¡ bylos teisminio nagrinėjimo apklausto liudytojo G.

S. parodymai nuosprendyje iš viso net nėra paminėti (šis liudytojas buvo apklaustas 2018 m. gegužės 7 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu).

7. Apeliaciniu skundu nuteistoji I. M. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, nes nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas arba panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį – jÄ iÅ¡teisinti, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo. 7.1.

Apeliantės įsitikinimu, Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendis priimtas akivaizdžiai ignoruojant BPK3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytÄ aplinkybę, dėl kurios Å¡is baudžiamasis procesas nebuvo galimas (BPK 327 straipsnio 1 punktas), todėl Å¡i baudžiamoji byla turėjo bÅ«ti nutraukta dar prieÅ¡ jÄ pradedant nagrinėti pirmosios instancijos teisme, kai buvo pareikÅ¡tas toks praÅ¡ymas. Tačiau nepaisant to, nuosprendyje, kuriuo ji pripažinta kalta, o taip pat pripažintos kaltomis G.

G. ir A. G., nurodyti jį pagrindžiantys itin lakoniÅ¡ki motyvai yra nepagrįsti, o pats nuosprendis dėl to yra neteisėtas, todėl naikintinas, atsižvelgiant į Å¡ioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jų faktinį bei teisinį vertinimÄ , Å¡iame skunde toliau pateikiamus teisinius motyvus ir argumentus priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kadangi ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). 7.2. Apeliantės teigimu, teismas nepaisė draudimo tęsti baudžiamÄ jį procesÄ dėl to paties kaltinimo, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, ginčijamos pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių, jų nepatvirtina byloje esantys įrodymai.

Pažymi, jog BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesÄ tuo pačiu pagrindu. Teigia, kad sisteminis BPK ir jo taikymo praktikoje aiÅ¡kinimas leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad baudžiamojo proceso negalimumo, kai jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, principas apima ne tik draudimÄ persekioti tÄ patį asmenį dėl to paties kaltinimo, tačiau ir reiÅ¡kia draudimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti vienÄ ir tÄ patį tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje vykusį įvykį tik dėl jo kaltinant kitÄ ar kitus asmenis, o įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintÄ kaltu asmenį jau įvardinti kaip nukentėjusįjį.Å ioje byloj, pasak apeliantės, teismas viso to nepaisė, akivaizdžiai ignoravo ir jokiame teisminio nagrinėjimo etape net nebandė vertinti.Tai pagrindžia Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendis (baudžiamoji byla Nr. 1-30-914/2016, teisminio proceso Nr. 1-96-1-00199-2013), kuriuo Å¡ioje byloje nukentėjusiÄ jÄ pripažinta A.

A. yra pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje. 7.3.Atkreipia dėmesį į tai, kad A. A. Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu buvo iÅ¡teisinta ne dėl to, kad ji nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o todėl, jog neįrodyta, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teigia, kad aptariamÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas jeigu bÅ«tų sprendęs, kad A.

A. Å¡ios nusikalstamos nepadarė, tai jos iÅ¡teisinimo teisiniu pagrindu bÅ«tų nurodęs BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ , tačiau teismas nurodė pagrindÄ , iÅ¡dėstytÄ BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte, o bylos pagal to paties straipsnio 6 dalį prokurorui neperdavė. 7.4. Pažymi, jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas tyrė, nagrinėjo ir vertino faktines aplinkybes, dėl kurių jau yra pasisakęs ne tik lygiagrečios, tačiau ir vertikalios kompetencijos teismas, o bÅ«tent Å iaulių apygardos teismas, nes dėl minėto 2016 m. birželio 29 d.

Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžio yra priimta 2017 m. vasario 22 d. Å iaulių apygardos teismo nutartis (baudžiamosios bylos Nr. 1A-4-354/2017). Teigia, kad teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , peržengė savo kompetencijos ribas, revizavo apeliacinės instancijos teismo priimtÄ sprendimÄ . Apeliantės teigimu, teismas akivaizdžiai neteisėtai ignoravo instancinę teismų sprendimų peržiÅ«ros sistemÄ , prisiėmė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui įstatymų leidėjo deleguotÄ funkcijÄ , nustatytÄ BPK 366 straipsnyje.Dėl Å¡io jau įvykusio proceso, pasak apeliantės, buvo pažeistas ir teismo priimamų sprendimų peržiÅ«ros proceso reglamentavimas, kada dėl įsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos įsiteisėjusios nutarties skundus gali nagrinėti tik kasacinės instancijos teismas, o jeigu toks skundas nepaduotas, tai galimybė naikinti ir iÅ¡ naujo vertinti aplinkybes galima tik laikantis specialios baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos tvarkos, pavyzdžiui, nustatytos BPK XI dalyje. 7.4.1.

Pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo ir yra naudojami faktiniai duomenys iš tuomečio ikiteisminio tyrimo Nr. 96-1-00199-13 medžiagos, kuri buvo perduota teismui, ir kurioje priimtas aptariamas įsiteisėjęs 2016 m. birželio 29 d. nuosprendis. Pažymi, jog faktiniai duomenys dėl įvykio pirmojoje ir antrojoje baudžiamojoje byloje itin idealiai sutampa, o jos ir kitų kaltinamųjų tariamai padarytos nusikalstamos veikos dar tik papildomai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kurios susijusios su A.

A. psichinės sveikatos bÅ«klės vertinimu, kuriai savo elgesiu ir veiksmais 2013 m. kovo 11 d. nuo 15.09 val. iki 15.20 val. nepadarė jokios įtakos. 7.4.2. Teigia, kad byloje esančiuose teismo psichiatrų suraÅ¡ytuose dokumentuose yra nurodyta, jog „tikėtina, kad psichikos bÅ«klės pablogėjimÄ galėjo sukelti baudžiamojoje byloje jai (A. A.) pareikÅ¡ti įtarimai, kai subjektyviai ji (A. A.) save tapatino su nukentėjusiosios padėtimi“, tačiau Å¡ioje baudžiamojoje byloje ji buvo kaltinamoji ir teismo sprendimu pripažinta kalta, t. y. buvo neabejotinai įrodyta, jog bÅ«tent A.

A. padarė nusikaltimÄ ir buvo visų 2013 m. kovo 11 d. vykusių įvykių (duomenys neskelbtini) iniciatore. Nurodo, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje ji buvo apklausta kaip liudytoja ir teismas Å¡iame sprendime jos parodymus įvertino kaip atitinkančius tiesÄ ir jais rėmėsi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį.Apeliantės teigimu, baudžiamasis teisinis bet kurios kitos bylos dėl vieno ir to paties įvykio, įvykusio 2013 m. kovo 11 d. arklidžių patalpose, procesas nuo 2016 m. birželio 29 d.

Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nei teoriÅ¡kai, nei praktiÅ¡kai tapo neįmanomas, nes jis yra kartotinis, nagrinėjamas dėl tų pačių įvykių, dėl kurių jau buvo nagrinėtas, o tai buvo ir yra savarankiÅ¡kas pagrindas Å¡iÄ bylÄ nutraukti, kas teismui buvo žinoma nuo pat teisminio Å¡ios bylos nagrinėjimo pradžios. Pažymi ir tai, kad jos ir jos gynėjo nuolat teisminio bylos nagrinėjimo metu akcentuotai kliūčiai bylÄ nagrinėti, teismas nei proceso metu, nei savo baigiamajame sprendime neskyrė apskritai jokio dėmesio, o tik nuosprendyje paminėjo tokio 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžio egzistavimo faktÄ (nuosprendžio 12 lapas). 7.5.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas akivaizdžiai ignoravo ir pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus. Nurodo, jog Å¡ioje byloje ji kartu su kitomis kaltinamosiomis pripažinta kalta nevertinant jokių įrodymų. Nuosprendžio dalyje konkrečiai dėl jos veiksmų vertinimo yra nurodyta, kadpo pirmojo konflikto (duomenys neskelbtini), kaltinamosios G. G., L. M., A. G. bei kitu asmeniu, elgėsi įžūliai – sumušė nukentėjusiÄ jÄ A. A. (duomenys neskelbtini) patalpose, smogdami stovinčiai bei vėliau gulinčiai nukentėjusiajai į įvairias kÅ«no vietas, padarydami pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ ne mažiau 18 smÅ«gių pasėkoje.

Apeliantės teigimu, jokių teismo išvadų dėl jos veiksmų nėra, išskyrus tik jos teisiamojo ir ikiteisminio tyrimo nurodytas aplinkybes. Teigia, jog dėl jai nežinomų priežasčių, teismas jos parodymus netiesiogiai įvardino kaip nepatikimus nurodydamas, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu ji sakė, jog nebuvo priėjusi prie besimušančių, o ikiteisminio tyrimo metu buvo sakiusi, kad buvo priėjusi. Šių teismo išvadų, apeliantė teigia, nesuprantanti, ar tai reiškia, kad jeigu ji ir kuriuo nors momentu buvo priėjusi prie besimušančių asmenų, tai jau patvirtina, kad ji kažkokiu niekam nežinomu daiktu sudavė gulinčiai A.

A. 2 kartus per nugarÄ . Kelia retorinį klausimÄ , kokie duomenys tai patvirtina ir ar tai reiÅ¡kia, kad gulėdama ant Å¡ono A. A. galėjo matyti, kaip ji iÅ¡ nugaros jai smogė per nugarÄ . Mano, kad reikÅ¡mės tai, ar ji buvo priėjusi, ar nebuvo priėjusi, nekeičia jokios esmės dėl jos kaltės. Jokie kiti veiksmai jai nebuvo inkriminuoti, todėl teismas privalėjo neabejotinai nustatyti bÅ«tent Å¡iÄ jÄ kaltinančiÄ aplinkybę. 7.5.1. Pažymi, jog jokie byloje apklausti proceso dalyviai apie jos veiksmus prieÅ¡ A.

A. nieko nurodyti negalėjo, nes įvykio vietoje arba nebuvo, arba jos veiksmų nematė. Mano, kad tokie duomenys negalėtų bÅ«ti tokiais, kuriais bÅ«tų grindžiama jos kaltė. Vienintelis asmuo, kuris Å¡ioje byloje jÄ apkalbėjo ir davė parodymus apie jos veiksmus, buvo viena ir ta pati nukentėjusiÄ jÄ pripažinta A. A.. Teigia, kadviso teisminio bylos nagrinėjimo metu jai buvo nesuprantama teismo pozicija dėl A. A. apklausos ir jos duodamų parodymų vertinimo, kadangi ji savo apklausose neigė akivaizdžius jau įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuotus Å¡iai bylai tam tikrÄ prejudicinę galiÄ turinčius faktus, o bÅ«tent koks jos buvo atvykimo į (duomenys neskelbtini) tikslas, kokie jos atlikti veiksmai prieÅ¡ G.

G. dar tuo metu, kai ji apie kokį nors smurtinio pobÅ«džio konfliktÄ nieko nežinojo ir nieko nematė. Nurodo, kad jos gynėjas siekė užduoti klausimus A. A. apie tokius jau teismų nustatytus faktus, tačiau teismas tokius klausimus Å¡alino nurodydamas, kad „tokių klausimų Å¡alinimÄ ir draudimÄ juos užduoti, o A. A. atitinkamai leidimÄ neatsakyti, bus galima ginčyti apeliaciniame skunde“. Tai užfiksuota 2018 m. kovo 9 d. ir 2018 m. kovo 30 d. teisiamųjų posėdžių protokoluose bei jų metu darytuose garso įraÅ¡uose.

Mano, jog dėl Å¡ių jos nurodytų aplinkybių,A. A. nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo apklausta neiÅ¡samiai, jos parodymai neatitinka tikrovės, o, įvertinus įsiteisėjusio 2016 m. birželio 29 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžio turinį, yra melagingi, jais remtis priimant nuosprendį teismas negalėjo. 7.5.2. Teigia, kad nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kur iÅ¡dėstyti sprendimo priėmimo motyvai, teismas nurodė jog „teismas atmeta kaltinamųjų parodymus, kad A.

A. nebuvo mušama, nes jų parodymai prieštarauja minėtiems bylos įrodymams“, o šie įrodymai, anot teismo yra„specialistoteismo medikų išvados, parodymai, nukentėjusiosios A. A., liudytojo V. Š. parodymai, iš dalies liudytojų A. R. ir D. L. parodymai“. Apeliantės įsitikinimu, toks ypatingai lakoniškas teismo teiginys yra netinkamas pagrindiniam byloje priimamam sprendimui motyvuoti, ir turėtų būti vertinamas kaip nepagrindžiantis išvadų vien todėl, kad jos ir kitų kartu kaltintų jos giminaičių parodymai nėra identiški, jų atlikti veiksmai taip pat nebuvo identiški, jų žinotos apie įvykius aplinkybės iš esmės yra skirtingos, kadangi jos visų įvykių metu buvo skirtingose vietose ir bendravo su skirtingais asmenimis. 7.5.3.

Nurodo, kad Å¡ioje byloje buvo kaltinama ir yra nuteista už tai, kad padarė A. A. konkrečius sužalojimus – 2 kartus nenustatytu daiktu sudavė per nugarÄ . Pažymi, jog Å¡ios teismo tariamai nustatytos aplinkybės nėra patvirtintos byloje nustatytais faktiniais duomenimis, o prieÅ¡ingai – joms kategoriÅ¡kai prieÅ¡taraujančios. Objektyviausi įrodymai, kurie galėtų pagrįsti tariamÄ jos kaltę, o bÅ«tent teismo medicinos eksperto nustatytas aplinkybes, susijusias su A. A. kÅ«no sužalojimais, nes bÅ«tent tokia iÅ¡vada turėtų pagrįsti jos nugaros sužalojimus riboto pavirÅ¡iaus kietu buku daiktu, kuris turėjo, anot teismo sprendimo, bÅ«ti jos rankose.

Tačiau yra prieÅ¡ingai, nes 2013 m. kovo 13 d. teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatyti jokie A. A. nugaros sužalojimai (t. 1, b.l. 63–64). Pažymi, jog apklaustos kitos kaltinamosios G. G. ir A. G. nurodė, kad ji A. A. nemušė, visÄ laikÄ jau kai buvo aiÅ¡kÅ«s G. G. padaryti sužalojimai, ji stengėsi prisiskambinti policijai ir greitajai medicinos pagalbai, laukė jų pasitinkant lauke išėjusi iÅ¡ (duomenys neskelbtini) patalpų. Nuosprendyje nėra nurodyta, jog Å¡ie parodymai paneigti. 7.5.4.

Teigia, kad kaltinime jai buvo nurodyta, jog ji visus jai inkriminuotus veiksmus padarė akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiÅ«riu nepriimtinu bei aplinkinius Å¡okiruojančiu įžūliu elgesiu. Tokius teiginius teismas perrašė ir nuosprendyje, tačiau iÅ¡ Å¡io dokumento turinio nesupranta, kuo konkrečiai yra grindžiamas bÅ«tent jos elgesio neatitikimas moralei, buvo įžūlus, kuo jis Å¡okiravo aplinkinius ir kokius bÅ«tent. Pažymi, jog Å¡ioje byloje buvo apklausti visi asmenys, kurie įvykių metu buvo (duomenys neskelbtini), tačiau nė vienas iÅ¡ jų neparodė, kad dėl jos veiksmų jie pasijuto įžeisti, sutriko jų laisvalaikis, poilsis ar normali veikla.Nenurodė, kodėl jai inkriminuotos veikos sudaro idealiÄ jÄ sutaptį.

Nurodo, kad apraÅ¡ydamas jos tariamai atliktus veiksmus, kvalifikuotus tiek pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, teismas nurodė, kad ji du kartus sudavė A. A. kažkokiu tai daiktu per nugarÄ . Kitokių smurto veiksmų jau nenurodyta, todėl laiko, jog teismas tokių nenustatė. 7.5.5. Apeliantės teigimu, svarbi aplinkybė yra ta, kad apraÅ¡ydamas pirmÄ jÄ jos tariamai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas nurodė, jog jÄ padarė 2013 m. kovo 11 d. laikotarpiu nuo 15.09 val. iki 15.20 val., tuo tarpu apraÅ¡ydamas antrÄ jÄ nusikalstamÄ veikÄ jau nurodo, jog ji jÄ padarė laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 15.20 val.

Pasak apeliantės, tai reiÅ¡kia, kad teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino ir neanalizavo kada ir kokios veikos galėjo bÅ«ti padarytos ir ar iÅ¡ viso buvo padarytos, o tiesiog perrašė kaltinamÄ jį aktÄ Ä¯ nuosprendį, kadangi tokie elementarios logikos stokojantys teiginiai buvo iÅ¡dėstyti bÅ«tent ikiteisminio tyrimo baigiamajame dokumente. Pažymi, jog laiko aplinkybė yra viena esminių vertinti, sudaro nusikalstamos veikos idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį ar ne. 7.5.6. Apeliantės įsitikinimu, Å¡ioje byloje teismas nuosprendyje tiesiog surašė jos, kitų su ja kartu kaltintų G.

G. ir A. G. parodymus, kaip tÄ patį padarė ir su kitų byloje apklaustų asmenų parodymais, tačiau visiÅ¡kai nėra jokių duomenų, kaip teismas juos įvertino ir kokias iÅ¡vadas padarė jais remdamasis. Pažymi, jog vieno iÅ¡ bylos teisminio nagrinėjimo apklausto liudytojo G. S. parodymai nuosprendyje iÅ¡ viso nėra paminėti. Teigia, kad nuosprendyje nė vienu žodžiu neužsiminta apie teisminio nagrinėjimo metu apklaustos liudytojos greitosios medicinos pagalbos darbuotojos E. M. parodymus, kuri buvo apklausta 2018 m. liepos 2 d., ir kuri paneigė A.

A. parodymus apie jos sumuÅ¡imÄ ir liekamuosius bent jau tam trumpajam laikotarpiui matomus požymius. BÅ«tent Å¡i liudytoja patvirtino, kad pagal jos iÅ¡kvietimÄ 2013 m. kovo 11d. atvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo tik vienas sužalotas asmuo, o bÅ«tent jos sesuo G. G., jokio kito sužaloto asmens, kokiu saveviso Å¡io proceso metu pristato A. A. nebuvo, pastarojo medicinos pagalbos atsisakė, nes jos paprasčiausiai nereikėjo. Vienintelė į ligoninę buvo iÅ¡gabenta sužalota G. G.. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ji kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir policijÄ , matyti ir iÅ¡ byloje esančių atitinkamų duomenų apie skambučius bendruoju pagalbos numeriu. 7.5.7.

Pažymi, jog kaltinimui dėl nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti yra reikÅ¡mingi visi byloje surinkti ir teismo patikrinti faktiniai duomenys, kuriuos jis pripažįsta įrodymais. Jų patikimumas yra bÅ«tina sÄ lyga, jei norima iÅ¡vengti neteisingo asmens nuteisimo. Siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti nukentėjusiuoju pripažinto asmens parodymų patikimumÄ , teismas privalo atlikti jo iÅ¡dėstytų faktų analizę ir įvertinti jų reikÅ¡mę, patikrinti juos tiek atskirai, tiek ir visumoje su kitais byloje surinktais patikimais įrodymais.

Å ioje baudžiamojoje byloje, apeliantės teigimu, teismas to neatliko, nukentėjusiosios A. A. parodymus, nepaisydamas jų turinio, pripažino neabejotinai teisingais, jais remdamasis priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, nors Å¡ių parodymų nepagrindę jokie kiti įrodymai. Mano, kad nėra duomenų, kurie grįstų jai kaltinimÄ , iÅ¡skyrus A. A. parodymus. 7.5.8. Atkreipia dėmesį į BPK 301 straipsnio 2 dalį, kur nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais.

Å ių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Nors iÅ¡ to galima padaryti dviprasmiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , tačiau viena yra aiÅ¡ku, kad tik nukentėjusiojo parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, nepriklausomai nuo to, ar taikomas nukentėjusiajam anonimiÅ¡kumas, ar ne, grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima. Pažymi, jog dėl jai pareikÅ¡to kaltinimo, daugiau jokių duomenų, iÅ¡skyrus A. A. spėjimus, Å¡ioje byloje nėra.

8. Teismo posėdžio metu prokurorė, nukentėjusioji A. A. ir jos atstovas prašė prokurorės ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus tenkinti, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistosios G. G., A. G., I. M. ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorės ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistųjų G. G., A. G. irI. M. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, prokurorės, nukentėjusiosios A. A. apeliaciniai skundai atmestini.

9. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau– BPK)320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nuosprendžių, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Prokurorė ir nukentėjusioji A. A. apeliaciniais skundais nesutinka su nukentėjusiajai A. A. priteistos turtinės (dėl negautų pajamų) ir neturtinės žalos dydžiu. Nuteistųjų G. G., A. G. ir I. M. apeliaciniuose skunduose pasisakoma dėl netinkamo įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teisme, taip pat dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimo.

Dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinto principo pažeidimo 10. Apeliaciniuose skunduose nuteistosios G. G., A. G. ir I. M. teigia, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta neteisėtai, o skundžiamas nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytÄ imperatyviÄ aplinkybę, dėl kurios Å¡is baudžiamasis procesas nebuvo galimas. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad baudžiamojo proceso negalimumo, kai jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, principas apima ne tik draudimÄ persekioti tÄ patį asmenį dėl to paties kaltinimo, tačiau ir reiÅ¡kia draudimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti vienÄ ir tÄ patį tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje vykusį įvykį tik dėl jo kaltinant kitÄ ar kitus asmenis, o įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintÄ kaltu asmenį jau įvardinti kaip nukentėjusįjį.

Apeliančių teigimu, turėjo būti įvertintas šių dviejų savarankiškai vykusių baudžiamųjų procesų turinys, tirtos ir nagrinėtos aplinkybės, tirti ir nagrinėti vieni ir tie patys įvykiai bei kokias teisines pasekmes sukelia jie vienas kitam. Dėl teismo padaryto baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo yra aktualus antrasis nagrinėtas kaltinimas A. A. ir teismo pateiktas jo teisinis vertinimas, kuris neabejotinai yra reikšmingas ir šiai baudžiamajai bylai.

11. DvigubÄ nubaudimÄ už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, o dvigubÄ baudžiamÄ jį persekiojimÄ â€“ BPK 2 straipsnis. Non bis in idem principas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje aiÅ¡kinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimÄ baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiÅ¡kų arba iÅ¡ esmės tų pačių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesÄ tuo pačiu pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje tokio baigiamojo procesinio sprendimo apeliančių atžvilgiu nebuvo priimta, ikiteisminis tyrimas nebuvo nutrauktas, todėl procesas vyko nepažeidžiant BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto draudimo. O apeliančių nurodytas faktas, kad dėl to paties įvykio, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažintas asmuo šioje nagrinėjamoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, ar nukentėjusiosios – kaltinamosiomis, nelaikytinas pakartotinis asmens baudžiamasis persekiojimas.

Dėl G. G. kaltės(epizodas (duomenys neskelbtini)) 12. Apeliaciniu skundu nuteistoji G. G. akcentuoja tai, kad tiesa dėl įvykio (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, o to nustatymo pasekmė nurodyta Å iaulių apylinkės teismo priimtame įsiteisėjusiame 2016 m. birželio 29 d. nuosprendyjebaudžiamojoje byloje Nr. 1-30-914/2016, kuris Å iaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartimi paliktas nepakeistu, A. A. nuteista pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvieno asmens (nukentėjusiojo, liudytojo, kaltinamojo ir kt.) parodymai analizuotini konkrečioje byloje, jų patikimumas sprendžiamas įvertinus parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog baudžiamosiose bylose nėra galimybės naudoti prejudicinius faktus, nes teismas privalo betarpiškai ištirti visus įrodymus ir tik tuomet padaryti atitinkamas išvadas dėl asmens kaltumo ar nekaltumo, tam tikrų faktų buvimo ar nebuvimo.

13. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, D. G. buvo nuteista už tai, kad 2013 m. kovo 11 d. apie 15.00 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), negerbdama elementarių moralės bei elgesio normų, matant ir girdint kitiems asmenims ir taip sukeliant jiems neigiamas emocijas, patyčiomis, tai yra iÅ¡vadinant nukentėjusiÄ jÄ A. A. žmogaus orumÄ ir garbę žeminančiais žodžiais, ir įžūliu elgesiu, tai yra spiriant vienÄ kartÄ nukentėjusiajai A.

A. į kojÄ , nuplėšiant nuo veido akinius, tampant nukentėjusiÄ jÄ už plaukų bei kumščiu suduodant nukentėjusiajai A. A. į veidÄ , tokiu bÅ«du demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . 13.1. Å ioje byloje nukentėjusiÄ ja pripažinta A. A. nuteista už tai, kad 2013 m. kovo 11 d. apie 15 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), negerbdama elementarių moralės ir elgesio normų, panaudodama kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį – pavydÄ dėl jos sugyventinio tariamo viliojimo, įžūliais veiksmais demonstruodama nepagarbÄ aplinkiniams, bÅ«nant (duomenys neskelbtini) ranka pagriebė nukentėjusiajai G.

G. už megztinio bei sudavė nukentėjusiajai rankomis bei kojomis ne mažiau 12 smÅ«gių į veidÄ , į deÅ¡inį žastÄ , į kairę Å¡launį ir blauzdÄ , į deÅ¡inę Å¡launį, taip padarydama G. G. galvos smegenų sukrėtimÄ , kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame skruoste, deÅ¡iniame žaste, abiejose Å¡launyse ir kairėje blauzdoje, nubrozdinimus deÅ¡iniame skruoste, t. y. padarė G. G. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , sutrikdė įprastinį (duomenys neskelbtini) darbo ritmÄ . 13.2.

Nors A. A. nuteista už tai, kad nusikaltimÄ padarė (duomenys neskelbtini), o D. G. buvo nuteista, kad nusikaltimÄ padarė (duomenys neskelbtini), kolegija konstatuoja, kad paminėtos įvykio vietos, nors nurodytos skirtingai, yra tos pačios: (duomenys neskelbtini), laikas tas pats, aplinkybės tos pačios. Kolegijos manymu, paminėti netikslumai klaidino ne tik ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus bet ir apylinkės teismÄ .Kaip jau minėta, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kad, priėmus galutinį sprendimÄ baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiÅ¡kų arba iÅ¡ esmės tų pačių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų, tačiau Å¡ioje baudžiamojoje byloje baudžiamasis procesas Å¡iame epizode buvo pakartotas. 14.Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-976/2018, 9.1 punktas).

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas bÅ«tina nustatyti, ne tik dėl ko kilo žodinis konfliktas, bet ir kas pradėjo naudoti fizinį smurtÄ konflikto metu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad konfliktas tarp A. A. ir G. G. kilo (duomenys neskelbtini), tačiau apylinkės teismas netyrė ir nenustatė, kas buvo Å¡io konflikto iniciatorius, neatsižvelgė ir nevertino A. A. atžvilgiu priimto įsiteisėjusio nuosprendžio. 15.1. Apklausta liudytoja A. R. parodė, kad G.

G. ruošėsi sėsti ant žirgo, kai prie jos priėjo A. A. ir pradėjo pakeltu tonu priekaiÅ¡tauti G. G..( Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu nustatytakad priekaiÅ¡tavo dėl jos sugyventinio tariamo viliojimo) Po to liudytoja pamatė, kad A. A. puola G. G. rankomis, o tuo metu G. G. viena ranka bandė gintis, o kita ranka laikė žirgÄ . Matė, kaip A. A. kibo G. G. į rÅ«bus, kaip sudavė rankomis smÅ«gius į virÅ¡utinę G. G. kÅ«no dalį, į galvÄ . Å iuos savo parodymus liudytoja patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu bei akistatos su A.

A. metu (atlikta ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 96-1-199-16 (2 t., b. l. 43–45). 15.2.IÅ¡ liudytojos A. R. parodymų matyti, kad G. G. ruošėsi jodinėti, o atėjusi A. A. savo smurtiniais veiksmais nutraukė jos pasirengimÄ sėsti ant žirgo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad G. G. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . 15.3. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojos A. R. parodymais, kurie iÅ¡ esmės sutampa su nuteistosios G. G. parodymais, kad žodinį konfliktÄ , kuris vėliau peraugo į smurtinius veiksmus, pradėjo bÅ«tent A.

A., o gindamasi G. G. rankomis A. A. bandė nuo savęs atstumti.Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad Å¡i liudytoja bÅ«tų suinteresuota sakyti netiesÄ . Pastebėtina ir tai, kad įsiteisėjusiu Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-914/2016 A. A. ir buvo nuteista už tai, kad vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), kur bet kada galėjo patekti žmonės, panaudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ G. G.. 15.4. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nuteistosios G.

G. parodymus atmetė, nenagrinėjo G. G. teisinančių aplinkybių, vertino tik liudytojos A. R. parodymus duotus pirmosios instancijos teisme, nors liudytoja tvirtino, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir jais gali remtis, nes įvykių, vykusių prieÅ¡ 5 metus, ji nelabai prisimena, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji A. A. dėl G. G. atžvilgiu panaudoto smurto (duomenys neskelbtini) yra nuteista įsiteisėjusiu nuosprendžiu, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl G.

G. tyčios pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . 15.5. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad jei asmuo, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jis neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ . Tokiu atveju sprendžiama, kad jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018, 30 punktas) Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad konflikto iniciatorė buvo nukentėjusioji A.

A., jipirmoji panaudojo fizinį smurtÄ ir G. G. sudavė ne mažiau 12 smÅ«gių rankomis ir kojomis į veidÄ bei kitas kÅ«no vietas, daro iÅ¡vadÄ , kad buvo realus ir akivaizdus kėsinimasis į G. G. sveikatÄ . Todėl G. G. įgijo teisę ginti save nuo tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi panaudodama fizinį smurtÄ prieÅ¡ jÄ užpuolusiÄ A. A.. Taigi, nuteistoji G. G. panaudodama smurtÄ neturėjo tyčios pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, neperžengdama bÅ«tinosios ginties ribų. 15.6.

Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl G. G. tyčios pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. G. pripažino kalta dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo (duomenys neskelbtini). Nors G. G. gindamasi ir atliko smurtinius veiksmus, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie veiksmai buvo atlikti neperžengiant bÅ«tinosios ginties ribų, nes jie buvo kaip atsakas į nukentėjusiosios A.

A. pradėtÄ fizinį smurtÄ . (BK 28 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad G. G. neturėjo tyčios pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , patvirtina ir tolimesni jos veiksmai, nes pabėgusi nuoA. A. prašė kviesti policijÄ dėl jos atžvilgiu pavartoto smurto. Bylos duomenys patvirtina, kad G. G. praÅ¡ymu I. M. ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. 15.7. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje G. G. yra nuteistoji, o kitoje byloje – nukentėjusioji ir Å¡ios baudžiamosios bylos yra susijusios su vieno ir to paties jau aptarto, įvykio aplinkybėmis.

Kasacinės instancijos teismas nepritaria tokiai praktikai, kai yra išskiriamos vieno įvykio aplinkybės į atskiras bylas, nes tuomet nustatomos siauresnės nagrinėjimo teisme ribos, o tai trukdo išsamiam konflikto priežasčių, padarytų nusikalstamų veiksmų iniciatyvai, jų dinamikai atskleisti, be to, bylose nustatytos aplinkybės bei jų vertinimas dėl siauresnių nagrinėjimo ribų gali lemti prieštaringas išvadas dėl reikšmingų bylos faktų nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222-697/2015).

Dėl G. G., A. G. ir I. M. kaltės (epizodas (duomenys neskelbtini) patalpose) 16. Apeliaciniais skundais nuteistosios G. G., A. G. ir I. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei padarytomis iÅ¡vadomis dėl jų kaltės sutrikdžius vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiajai A. A. padarytu sveikatos sutrikdymo mÄ stu. 16.1. Nagrinėjamu atveju nuteistosios G. G., A. G. ir I. M. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl joms inkriminuojamų veiksmų, teigdamos, kad jos nukentėjusiosios A.

A. atžvilgiu smurto nenaudojo, tačiau šiuos nuteistųjų parodymus pirmosios instancijos teismas net nevertinęs atmetė, nurodydamas, kad jų parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, pripažindamas G. G., A. G. ir I. M. kaltomis, teismas rėmėsi nukentėjusiosios, liudytojo V. Š., iš dalies liudytojų A. R. ir D. L. parodymais, specialisto, teismo medikų išvadomis, eksperto parodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes nepagrįstai sureikšmino nukentėjusiosios parodymus, neįvertino nukentėjusiosios draugo (su kuriuo kartu gyvena apie 10 metų) galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, galimo palankumo nukentėjusiajai, jų parodymų visiškai negretino su kitais byloje esančiais įrodymais, nepašalino juose esančių prieštaravimų, taip pat visiškai neanalizavo ir nepasisakė, kaip vertina liudytojų A.

R., D. L. parodymus, nuteistųjų G. G., A. G. ir I. M. nurodytas įvykio aplinkybes, netyrė ir nenustatė, kas buvo iniciatorius ir kas pradėjo konfliktÄ (duomenys neskelbtini) patalpose, bei kas pradėjo konfliktÄ (duomenys neskelbtini). 16.2. Nukentėjusioji A. A. nurodė, kad po konflikto su G. G. (duomenys neskelbtini), ji išėjo į laukÄ paskambinti V. Å . ir jai kalbant telefonu pribėgusi D. G. iÅ¡plėšė iÅ¡ jos rankų telefonÄ bei sugriebusi už plaukų jÄ Ä¯sitempė į pastato vidų, keikė įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, jÄ pradėjo muÅ¡ti.

Dėl kokių priežasčių D. G. jÄ užpuolė, A. A. nenurodė. Tai, kad tarp A. A. ir D. G. buvo fizinis kontaktas, patvirtino G. G. ir A. G., kurios pirmos atėjo į arklidžių patalpas ir pamatė abi moteris. Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas H. D. paaiÅ¡kino, kad apžiÅ«rėjus A. A. plaukuotÄ jÄ galvos dalį, pakauÅ¡io srityje matėsi oda be plaukų, kas patvirtina A. A. nurodytas aplinkybes, jog ji buvo tempiama už plaukų. Apklausti liudytojais policijos pareigÅ«nai D.J. ir G.

N. patvirtino nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad iÅ¡ jos buvo paimtas telefonas, kuris atvykus pareigÅ«nams buvo surastas antrame aukÅ¡te. Taigi Å¡ie aptarti duomenys patvirtina nukentėjusiosiosA. A. nurodytas aplinkybes dėl D. G. veiksmų, kad ji buvo agresyvi, aktyviais veiksmais jos atžvilgiu naudojo smurtinius veiksmus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bÅ«tent D. G. pradėjo smurtÄ A. A. atžvilgiu (duomenys neskelbtini) patalpose po to, kai G. G. buvo sumuÅ¡ta (duomenys neskelbtini).

17. IÅ¡ Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2017-10-25 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl D. G. padarytų nusikalstamų veikų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ A. A. buvo atskirtas į atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ . D. G. buvo pareikÅ¡tas kaltinimas dėl to, kad sugriebusi nukentėjusiÄ jÄ A. A. už plaukų įtempė jÄ iÅ¡ kiemo į arklidžių patalpÄ ir (duomenys neskelbtini) bendrai su G. G., A. G., I. M. smurtaudamos prieÅ¡ A. A., t. y. ji užlauždama kairiÄ jÄ rankÄ , muÅ¡dama bei spardydama A.

A. į nugaros sritį, A. G. primynus deÅ¡inės kojos pėdÄ ir spaudžiant jos deÅ¡iniÄ jÄ rankÄ , G. G. tampant A. A. už plaukų ir suduodant smÅ«gius rankomis į įvairias kÅ«no vietas, bei po to, pargriovusios A. A. ant grindų, toliau jÄ kartu su G. G. ir A. G. mušė rankomis ir spardė kojomis, o I. M., tuo tarpu, sudavė gulinčiai A. A. 2 kartus nenustatytu daiktu į nugaros sritį, taip iÅ¡ viso bendrai suduodamos ne mažiau kaip 18 smÅ«gių A. A. į įvairias kÅ«no vietas. 17.1.

Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl D. G. veikų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ A. A. buvo atskirtas,tačiau jos veiksmai nebuvo atriboti, nors iÅ¡ byloje esančių ir iÅ¡tirtų aplinkybių matyti tik jos nusikalstami veiksmai. 17.2. Kadangi kaltinamoji D. G. 2019-11-05 mirė, baudžiamoji byla jos atžvilgiu Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. sausio 14 d. nutartimi byloje Nr. 1-43-882/2020 nutraukta. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. G. pareikÅ¡tame kaltinime inkriminuoti veiksmai patvirtina anksčiau nustatytas aplinkybes, kadkonfliktas arklidžių patalpose kilo bÅ«tent tarp D.

G. ir A. A. bei tai, kad aktyviais smurtiniais veiksmais D. G. galėjo sužaloti nukentėjusiÄ jÄ ne tik paimdama už plaukų ir tempdama į arklidžių patalpÄ , bet ir eilę kartų suduodama smÅ«gius nukentėjusiajai į įvairias kÅ«no vietas, kÄ ir nurodė pati nukentėjusioji A. A.. Byloje nėra jokių duomenų, kad G. G. bÅ«tų skatinusi ar kitais veiksmais kursčiusi D. G. smurtauti prieÅ¡ A. A., todėl nei ji, nei A. G. su I. M. nėra atsakingos už galimai D. G. padarytus nusikalstamus veiksmus.

18. NukentėjusiojiA. A. nurodė, kad atėjusios G. G. ir A. G. taip pat pradėjo jÄ muÅ¡ti. Tvirtino, kad A. G. laikė jÄ už deÅ¡inės rankos, primynusi jos deÅ¡inę kojÄ , kad ji negalėtų judėti, o G. G. jÄ koliojo, spardė iÅ¡ priekio į kojas, pilvÄ . Po to D. G. pasiÅ«lė jÄ versti ant žemės. Krisdama ji susitrenkė galvÄ . TadaI. M. jai taip pat sudavė smÅ«gius į nugarÄ pagaliu. Kaltinamosios ne tik stovėjo prie jos, bet ir buvo jÄ užgulusios. Nors nukentėjusioji A.

A. tvirtino, kad visÄ Å¡Ä¯ įvykį matė D. L., A. R., tačiau apklaustos pirmosios instancijos teisme jos nurodė, kad tik girdėjo nuo arklidžių pusės didelį triukÅ¡mÄ , tačiau kas ten vyko, jos nematė. Taigi akivaizdu, kad liudytojų D. L., A. R. parodymai nepatvirtina nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, kad G. G., A. G. irI. M. jos atžvilgiu atliko smurtinus veiksmus. 18.1. Nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes neigia ir A. G. suA. G., tvirtindamos, kad jokių smurtinių veiksmų neatliko.

Be to, nukentėjusiÄ jÄ apžiÅ«rėjęs teismo medicinos ekspertas jokių smurto požymių ant nukentėjusiosios deÅ¡inės kojos nenustatė, o tai, kad A. G. buvo suėmusi nukentėjusiajai už deÅ¡inės rankos, to neneigia ir pati A. G., paaiÅ¡kindama, kad A. A. už rankos buvo suėmusi tik norėdama jÄ atitraukti nuo D. G., bandydama jÄ sulaikyti. NelogiÅ¡ka bÅ«tų manyti, kadG. G. žinodama, kad bet kuriuo momentu į (duomenys neskelbtini) turi atvykti policija, kuriÄ ji pati ir prašė iÅ¡kviesti dėl A.

A. jos atžvilgiu atliktų veiksmų, imtų A. A. atžvilgiu smurtauti, siekdama nukentėjusiÄ jÄ sužaloti. I. M. taip pat neigia, kad nukentėjusiajai pagaliu sudavė du kartus į nugarÄ , tvirtindama, kad tuo metu ji vaikščiojo laukiamajame ir skambino tarnyboms. Pagalbos skambučių ir policijos pareigÅ«nų bendravimo su centriniu pultu garso įrašų iÅ¡klotinėse užfiksuoti skambučiai iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skambino I. M. prisitačiusi moteris (2 t., b. l. 57–58; 9 t., 150–155), patvirtina I.

M. nurodytas aplinkybes, kad ji ne kartÄ skambino tarnyboms, teiravosi, kada atvyks greitoji pagalba, policija, kuriÄ ir prašė iÅ¡kviesti G. G.. Å i aplinkybė parodo, kad G. G. nesiekė atkerÅ¡yti A. A. už jos sumuÅ¡imÄ , o praÅ¡ydama policijos pagalbos siekė teisėtais veiksmais iÅ¡spręsti problemÄ . 18.2. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai V. M., D. L., D.J., kurie iÅ¡ karto po vykusio konflikto (duomenys neskelbtini) buvo tose patalpose, nematė jokių iÅ¡mėtytų daiktų, kuriuos pasak A.

A., galėjo pasiimti I. M. ir suduoti jai į nugarÄ . Ä®vertinus visumÄ aptartų įrodymų, daroma iÅ¡vada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios teiginius, kad G. G. spardė iÅ¡ priekio į kojas, pilvÄ , A. G. laikė jÄ už deÅ¡inės rankos, primynusi jos deÅ¡inę kojÄ , o I. M. sudavė smÅ«gius į nugarÄ pagaliu. 18.3.Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertindamas nukentėjusiajam artimų liudytojų parodymus teismas privalo atsižvelgti į jų galimÄ suinteresuotumÄ bylos baigtimi, galimÄ palankumÄ nukentėjusiajai.

Å ie parodymai pripažįstami patikimais, tik įvertinus kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-628/2020, 18 punktas). Liudytojas V. Å . nurodė, kad įėjęs į (duomenys neskelbtini) patalpas ant Å¡iaudų pamatė gulinčiÄ A. A. ir jÄ užgulusias moteris. Kažkas pastarajai buvo užlipęs ant rankos. Jis padėjęs A. A. atsistoti. Moterys Å¡aukė, kad A. A. pabėgs ir vėl visos puolę smÅ«giuoti.

Konflikto metu viena tempusiA. A. už plaukų, kita už rankų. A. A. iÅ¡bėgus laukan, pastarÄ jÄ kažkas nusiviję. V. Å . nurodė, kad netoli stovėjo D. L., tačiau duodama parodymus liudytoja teigė, kad vedant žirgus į gardus, moterų nematė, o einant per (duomenys neskelbtini) duris sutiko V. Å .. Liudytoja R. U. parodė, kad sutiko nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) miestelio pusės bėgančiÄ A. A., tačiau liudytoja nematė, kad kas nors jai bÅ«tų bėgęs iÅ¡ paskos.

Tai reiškia, kad liudytojo V. Š. parodymų, kuriuos tik patvirtina nukentėjusioji, kad jam padėjus atsistoti, visos moterys puolė smūgiuoti A. A., ir kad jai išbėgus iš (duomenys neskelbtini), viena iš tų moterų dar vijosi A. A., nepatvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys. 18.4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad specialisto išvadose nustatyta, jog nukentėjusiajai A. A. nustatyti kūno sužalojimai buvo padaryti ne mažiau 18 trauminių poveikių pasėkoje. Tačiau kaip matyti iš specialisto išvadų, kad dalis sužalojimų galėjo būti padaryti griuviminės traumos metu (1 t., b. l. 63–64, 88), nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad A.

A. buvo nukritusi ant žemės. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad dalis sužalojimų, kaip teigė pati A. A., kad apie 7 smÅ«gius, buvo padaryti G. G. ginantis nuo A. A. užpuolimo (duomenys neskelbtini). Be to, iÅ¡ D. G. pareikÅ¡to kaltinimo matyti, kad D. G. veiksmais taip pat galėjo bÅ«ti padarytas ne vienas sužalojimas A. A., kuris konstatuotas specialisto iÅ¡vadoje. Ä®vertinus Å¡ių aptartų įrodymų visumÄ daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino minėtose specialisto iÅ¡vadose ir kituose paminėtuose įrodymų Å¡altiniuose nurodytų sužalojimų skaičių, kad dalis specialisto iÅ¡vadose nurodytų sužalojimų A.

A. galėjo patirti ne Å¡io įvykio metu, ir, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta jai mirus. 18.5. Ä®vertinus aukščiau nurodytų ir iÅ¡analizuotų nukentėjusiosios, liudytojų, nuteistųjų parodymus bei raÅ¡ytinės bylos medžiagos įrodymų kontekste visumÄ , teisėjų kolegijadaro iÅ¡vadÄ , kadbyloje nėra patikimų ir neabejotinų įrodymų patvirtinančių, kad G. G., A. G. ir I. M. veiksmai buvo nukreipti į tai, kad tyčia padaryti nukentėjusiajai sužalojimus ir tokiais įžūliais veiksmais sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Esant aptartų duomenų visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neginčijamų G. G., A. G. ir I. M. kaltės įrodymų, patvirtinančių jas smurtavus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ A. A. ir tokiais veiksmais padarius vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , nėra. Be nukentėjusiosios A. A. ir suinteresuoto bylos baigtimi liudytojo V. Å . parodymų, byloje daugiau nesant jokių duomenų, kad G. G., A. G. ir I. M. tyčia jÄ sužalojo ir tokiais veiksmais pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nėra pagrindo besÄ lygiÅ¡kai tikėti nukentėjusiosios parodymais ir grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį remiantis iÅ¡ esmės vien tik jais.

Å iuo aspektu taip pat pažymėtina, kad nukentėjusiosios parodymų patikimumu leidžia abejoti ir tai, kad apklausiama nukentėjusioji A. A. viso proceso metu neigė smurtavusi prieÅ¡ G. G., tvirtindama, jog jokių smurtinių veiksmų G. G. atžvilgiu neatliko, jog ji pati buvo užpulta G. G., nors bylos duomenys patvirtina, kad dėl savo nusikalstamų smurtinių veiksmų prieÅ¡ A. G., Å¡ioje byloje nukentėjusioji, A. A. nors ir neigdama savo kaltę, bet vis dėl to buvo nuteista. 18.6. Teisėjų kolegija pažymi, kad nekaltumo prezumpcija reikalauja, jog visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurių negalima paneigti ar paÅ¡alinti byloje surinktais įrodymais, bÅ«tų vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens – Å¡iuo atveju, nuteistųjų G.

G., A. G. ir I. M. naudai. Todėl G. G., A. G. ir I. M. dėl nusikalstamos veikospagal BK 284 straipsnį iÅ¡teisintinos neįrodžius, jog jos dalyvavo padarant joms inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, BPK 329 straipsnio 1 punktas).

19. Apeliaciniais skundais nuteistosios G. G., A. G., I. M. prašė jas iÅ¡teisinti nurodant pagrindÄ , kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymima, kad Å¡iuo pagrindu teismas priima iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jeigu pripažįsta, kad įvykio, dėl kurio buvo atliekamas tyrimas, apskritai nebuvo ar jis nenustatytas, arba įvykis buvo, tačiau nėra visų požymių, kad tÄ Ä¯vykį bÅ«tų galima laikyti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Å ioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ A. A. (duomenys neskelbtini) patalpose buvo panaudoti smurtiniai veiksmai, t. y. kaltinamajame akte nurodyta veika buvo padaryta, tačiau nenustatyta, kad jÄ padarant dalyvavo G. G., A. G. ir I. M., todėl jos iÅ¡teisinamos, nes neįrodyta, jog jos dalyvavo padarant joms inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

20. Skundžiamu nuosprendžiu G. G., A. G. ir I. M. taip pat buvo nuteistos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai A. A. sukėlė potrauminio streso sutrikimÄ , kuris pasireiÅ¡kėkaip užsitęsusi reakcija į stresogeninį įvykį, ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. A. sveikatÄ . 20.1. Nesant neginčijamų įrodymų apie G. G., A. G. ir I. M. panaudotus smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo tvirtinti, kad jų veiksmai yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su nukentėjusiosios patirtu sveikatos sutrikdymu. Todėl G. G., A. G., I. M. dėl nusikalstamos veikos, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, taip pat iÅ¡teisintinos neįrodžius, jog jos savo veiksmais nukentėjusiajai A. A. sukėlė potrauminio streso sutrikimÄ , kuris pasireiÅ¡kė, kaip užsitęsusi reakcija į stresogeninį įvykį, ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. A. sveikatÄ .

21. Kadangi G. G., A. G. ir I. M. išteisintinos neįrodžius, jog jos dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nukentėjusiosios A. A., Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civiliniai ieškiniai atmetami. Prokurorės, nukentėjusiosios A. A. apeliacinių skundų argumentai dėl nukentėjusiosios A. A. civilinio ieškinio turtinės ir neturtinės žalos dydžio ir jo pagrįstumo bei su šiais klausimais susiję bylos duomenys nebevertinami.

22. Priėmus G. G., A. G. ir I. M. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį,nukentėjusiosios A. A. Turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ G. G., A. G. ir I. M. (BPK 105 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį:

G. G. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį neįrodžius, jog ji dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. Panaikinti taikytÄ laikinÄ jį nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ G. G. nuosavybės teise priklausantį butÄ : (duomenys neskelbtini) (2000-09-21 pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

A. G. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį neįrodžius, jog ji dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Panaikinti jai taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Panaikinti taikytÄ laikinÄ jį nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ A. G. nuosavybės teise priklausantį butÄ : (duomenys neskelbtini) (2005-10-07 pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2011-11-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

I. M. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį neįrodžius, jog ji dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Panaikinti jai taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Panaikinti taikytÄ laikinÄ jį nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯I. M. nuosavybės teise priklausantį butÄ : (duomenys neskelbtini) (2001-03-19 dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiosios A. A. pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, civilinių ieÅ¡kovų Å iaulių teritorinės ligonių kasos,Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus civilinius ieÅ¡kinius atmesti. PraÅ¡ymus dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nukentėjusiosios A. A. naudai atmesti. Prokurorės Laimutės Martinavičienės ir nukentėjusiosios A. A. apeliacinius skundus atmesti. Dokumentus, turinčius reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti: - kompaktines plokÅ¡teles su garso įraÅ¡u iÅ¡ BPC ir G.

G. tyrimo poligrafu vaizdo (2 vnt.) - palikti baudžiamojoje byloje; - A. A. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSony Ericsson“, striukę, kelnes, grandinėlę ir pakabutį, grÄ Å¾intus saugoti A. A. – palikti A. A. neribotam naudojimui. Teisėjai Zigmas Kavaliauskas Vidmantas Mylė Laisvydas ZederÅ¡tremas