1ea23e7d-abbf-4ff2-a152-679fc12fee49 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-178-616/2019 Proceso Nr. 1-01-1-58506-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.2; 1.2.3.1.1; 1.2.14.10.2.5; 2.4.6.1. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Valantino, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Audronei Rasiulienei, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui, gynėjams advokatams Stanislovui Liutkevičiui, Ričardui Girdziušui, nuteistajam M.

G., nukentėjusiajam L. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. G. ir jo gynėjo advokato Stanislovo Liutkevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir nuteistas: – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

– pagal BK 187 straipsnio 2 dalį areÅ¡tu 50 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir M. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. IÅ¡ M. G. priteista UAB ADB (duomenys neskelbtini) 3352,36 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. M. G. nuteistas už tai, kad pasikėsino nužudyti kitÄ Å¾mogų bei visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2015 m. kovo 1 d. apie 22:35 val. aikÅ¡telėje, esančioje apie 500 metrų atstumu nuo namo adresu (duomenys neskelbtini), „GLOCK 19“ modelio Å¡aunamuoju ginklu ne mažiau kaip 3 kartus Å¡ovė į L.

S., tuo metu vairuojantį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi L. S. spėjo iš įvykio vietos nuvažiuoti.

2. M. G. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje ir tuo pačiu bÅ«du sugadino L. S. vairuotÄ automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarydamas Å¡io automobilio kairiųjų priekinių durelių, kairiųjų galinių durelių stiklo, priekinio stiklo, stogo ir galinio stiklo sujungimo srities, priekinės keleivio sėdynės ir deÅ¡iniųjų priekinių durelių vidinės veidrodėlio apdailos Å¡autinius pažeidimus, dėl ko ADB (duomenys neskelbtini) patyrė 3 352,36 eurų dydžio turtinę žalÄ .

3. Å iais veiksmais M. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 4. Nuteistasis M. G. ir jo gynėjas advokatas Stanislovas Liutkevičius apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo: - M. G. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių; - M.

G. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ ; - iÅ¡spręsti kitus procesinius klausimus: grÄ Å¾inti M. G. pasÄ ir asmens tapatybės kortelę, civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , panaikinti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ M. G. turtui – automobiliui ir piniginėms lėšoms. 4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, priėmė M.

G. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis vien kaltinimui palankiais byloje surinktais faktiniais duomenimis. Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina patį nukentėjusiojo automobilio apÅ¡audymo faktÄ , tačiau neįrodo, kad bÅ«tent M. G. tai padarė, taip pat byloje neįrodyta, jog buvo panaudotas M. G. priklausantis ginklas – GLOCK 19. Remiantis byloje surinktais duomenimis, kyla pagrįstos abejonės net ir dėl vietos, kurioje galėjo bÅ«ti apÅ¡audytas nukentėjusiojo automobilis.

Byloje taipogi neįrodyta, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje. 4.2. Kaltinamajame akte prokuroras, analizuodamas nukentėjusiojo L. S. 2015 m. kovo 2 d. raÅ¡ytÄ pareiÅ¡kimÄ policijai apie jo atžvilgiu padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nenurodė įvykio adreso, kuris Å¡ioje bylioje turi esminę reikÅ¡mę. Nukentėjusiojo L. S. pareiÅ¡kime nurodyta įvykio vieta – Baltų prospektas prie garažų masyvo. IÅ¡ karto po pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ priėmimo, policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo L.

S. pareiÅ¡kime nurodytÄ Ä¯vykio vietÄ (duomenys neskelbtini) prie pastato bei surašė įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ . 2018 m. kovo 16 d. nukentėjusysis L. S. dar iÅ¡samiau paaiÅ¡kino, kad jo automobilis 2015 m. kovo 1 d. apie 22.25 val. buvo apÅ¡audytas Baltų prospekte. Ir tik po pokalbio su pareigÅ«nu R. V. L. S. 2016 m. balandžio 25 d. pakeitė parodymus, nurodydamas, jog jo automobilis buvo apÅ¡audytas Lampėdžių gyvenvietėje, aikÅ¡telėje, kurioje jis pastebėjo savo buvusios draugės S. G. automobilį.

Policijos pareigÅ«no R. V. ir nukentėjusiojo L. S. vykusio pokalbio, po kurio L. S. pakeitė savo parodymus, aplinkybių ir turinio patikrinti nėra galimybės, nes pokalbis nebuvo protokoluojamas. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis L. S. nenurodė, kad į jį Å¡audė bÅ«tent M. G.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atkreipė dėmesį į nenuoseklius nukentėjusiojo parodymus apie nusikaltimo padarymo vietÄ , tačiau padarė bylos aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , jog parodymų nenuoseklumÄ lėmė tai, kad L.

S. bijojo M. G.. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis tokių aplinkybių nenurodė. Be to, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl baimės paneigia ir ta aplinkybė, jog nukentėjusysis pats ieÅ¡kojo kontaktų su M. G., raÅ¡ydama SMS žinutę S. G.. Nukentėjusiojo L. S. parodymų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pats nukentėjusysis nebuvo atviras su pareigÅ«nais, tačiau nenoro bÅ«ti atviru nėra pagrindo grįsti baime, kadangi tai paneigė pats nukentėjusysis, teigdamas, jog jokių santykių su M.

G. nėra, bei pats savo iniciatyva ieÅ¡kodamas kontakto su M. G.. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuodugni nukentėjusiojo apklausa teismo posėdžio metu leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atpažinimo iÅ¡ fotonuotraukų metu ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. G. atpažino kaip asmenį, su kuriuo bendravo S. G., tačiau ne kaip asmenį, galėjusį Å¡audyti miÅ¡ko aikÅ¡telėje. Todėl skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad 2016 m. balandžio 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu L.

S. atpažino M. G., kaip asmenį, vardu M., kurį savo tos pačios dienos parodymuose buvo nurodęs, kaip asmenį, įvykio vietoje iÅ¡lipusį iÅ¡ S. G. automobilio ir apÅ¡audžiusį jo nuvažiuojantį automobilį, neatitinka tikrovės ir prieÅ¡tarauja visų byloje atliktų apklausų turiniui. 4.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tik iÅ¡ dalies rėmėsi pirminiais liudytojos S. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad ji matė, kaip M. G. pakėlė deÅ¡inę rankÄ Ä¯ viršų ir po to ji iÅ¡girdo Å¡Å«vį.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu S. G. parodymus apie tai, kad tai buvo ne šūvio garsas, o automobilio ratų prasukimas, pokštelėjimas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, kaip siekį padėti M. G. išvengti atsakomybės. Tačiau, anot apeliantų, S. G. parodymų, duotų viso proceso metu, analizė eliminuoja galimybę net dalinai remtis liudytojos parodymais, duotais pirmosios apklausos metu. Teisiamojo posėdžio metu teisėjai pagarsinus S. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytoja patvirtino, kad parodymai yra teisingi, nurodydama, jog tas pokštelėjimas – tai mašinos sukeltas garsas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nevertino galimo psichologinio spaudimo, kuris buvo daromas liudytojos S. G. apklausose ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nepasisakė apie jos apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Liudytojos S. G. apklausų ikiteisminio tyrimo metu protokoluose užfiksuoti klausimai ir atsakymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad liudytojai buvo daromas perdėtas spaudimas, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis pirmosios apklausos metu liudytojos pasakytu vieninteliu sakiniu, kad ji matė, kaip M. pakėlė deÅ¡inę rankÄ Ä¯ viršų ir po to ji iÅ¡girdo Å¡Å«vį.

Å i vienintelė ginčytina aplinkybė, apeliantų teigimu, nepasitvirtinusi paskesnių procesinių veiksmų metu, taipogi ir apklausiant liudytojÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , negalėjo nulemti visos bylos eigos. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti visų S. G. apklausų turinį, ypač apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , o ne remtis vieninteliu fragmentu, iÅ¡sakytu pirmosios apklausos metu. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nei nukentėjusysis L. S., nei liudytoja S. G., apklausiami pirmosios instancijos teisme, nepatvirtino prokuroro teiginių, kad 2015 m. kovo 1 d. konfliktinės situacijos metu Lampėdžių parko miÅ¡ko aikÅ¡telėje nukentėjusiojo automobilį galėjo apÅ¡audyti M.

G.. Kitų liudytojų, kurie kÄ nors galėtų žinoti apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį, byloje nenustatyta. 4.4. Apeliantai skunde nurodo, kad kiti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino įrodymais ir jais grindė M. G. inkriminuotas nusikalstamas veikas, susiję su ikiteisminio tyrimo metu taikyta mobiliųjų telefonų kontrole bei įvairiomis specialistų iÅ¡vadomis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta ne mažiau trylikos įvairių specialistų tyrimų bei pateiktos iÅ¡vados, tačiau tiek prokuroras kaltinamajame akte, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje paminėjo bei dalinai iÅ¡analizavo aÅ¡tuonis specialistų tyrimus.

Apeliantai pažymi, kad tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame nuosprendyje buvo iÅ¡analizuoti tie patys specialistų tyrimai, nuosprendyje jie apraÅ¡yti identiÅ¡ku tekstu, kaip tÄ kaltinamajame akte padarė prokuroras. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepaminėjo ir neanalizavo tų specialistų iÅ¡vadų, kurios paneigė galimybę, kad įvykio metu galėjo bÅ«ti Å¡audoma M. G. priklausančiu pistoletu GLOCK 19. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje paminėjo tik maÅ¾Ä dalį 2017 m. gruodžio 7 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 20-ISI-1566, susijusios su rastų 19 vnt. kulkų kalibro atitikimu M.

G. teisėtai laikomam pistoletui GLOCK 19, tuo tarpu nepaminėjo to, kad:

1) aštuonios iš jų iššautos ne iš pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini);

2) nustatyti, ar dvi sekančios kulkos, iššautos iš pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini), nėra galimybės;

3) likusios devynios kulkos, tikėtina, iššautos iš pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepaminėjo dar vieno tyrimo, susijusio su kratos metu (duomenys neskelbtini) name rastomis kulkomis ir tūtelėmis, o būtent to, kad 2017 m. gegužės 22 d. buvo pateikta specialisto išvada Nr. 20-1S1-619, kurioje konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) name rastos tūtelės, viso 84 vienetai, šautos ne pistolete GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini).

Å ie specialisto tyrimai paneigia tiek prokuroro teismo posėdžio metu iÅ¡sakytÄ nuomonę, tiek skundžiamame nuosprendyje pateiktÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ M. G. teisėtai priklausančio ginklo GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) buvo intensyviai Å¡audoma, Å¡iuo atveju galėjo bÅ«ti Å¡audoma iÅ¡ kitų Å¡ovinių. 2017 m. vasario 1 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(5982)-lSl-683, kuri paminėta skundžiamame nuosprendyje, buvo analizuojama kulka, paimta įvykio vietos apžiÅ«ros metu iÅ¡ automobilio „Audi A6" priekinių durelių vidinės dalies, 9 mm kalibro pistoletas ,GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) su 12 vnt.

Å¡ovinių, paimtų asmens kratos metu pas M. G. ir 6 vnt. Å¡ovinių, M. G. savanoriÅ¡kai pateiktų policijos darbuotojams kratos metu name, adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, analizuodamas Å¡ias iÅ¡vadas, tik fragmentiÅ¡kai paminėjo, kad įvykio vietoje rasta kulka yra dalis tos pačios rÅ«Å¡ies Å¡ovinio (9 mm LUGER, 9x19), kaip ir tirti pateikti 8 Å¡oviniai (tiek pirmosios instancijos teismas, tiek prokuroras padarė klaidÄ , nes turi bÅ«ti 12 Å¡ovinių, buvę M.

G. pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) dėtuvėje) bei 6 Å¡oviniai, kuriuos M. G. savanoriÅ¡kai pateikė policijos darbuotojams kratos metu. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek prokuroras, cituodami iÅ¡vadas apie įvykio vietoje rastos kulkos rÅ«Å¡inę priklausomybę Å¡oviniams, buvusiems pistoleto GLOCK dėtuvėje bei Å¡oviniams, kuriuos M. G. pateikė policijos darbuotojams kratos metu, nutylėjo iÅ¡vadų antrÄ punktÄ , kuriame nurodyta, kad, ar kulka, rasta 2015 m. kovo 2 d. apžiÅ«ros metu automobilyje ,,Audi A6“ valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡Å¡auta iÅ¡ M.

G. priklausančio pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti nėra galimybės (neigiama identifikacija) dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Tiriamojoje šios išvados dalyje nurodyta, kad ant tiriamos kulkos esančių pėdsakų požymiai rodo, jog ši kulka iššauta iš ginklo su silpnai išsidėvėjusiu vamzdžiu, tuo tarpu ant lyginamųjų kulkų (iššautų iš pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini)) pavyzdžių esančių pėdsakų požymiai rodo, kad jie iššauti iš ginklo su vidutiniškai išsidėvėjusiu vamzdžiu.

Atlikęs šiuos lyginamuosius tyrimus, ekspertas padarė dvi galimas prielaidas:

1) tiriamoji kulka galėjo būti iššauta iš tirti pateikto ir M. G. priklausančio pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam per laikotarpį nuo įvykio (2015 m. kovo 2 d. ) iki ginklo paėmimo (2016 m. spalio 26 d.) įvyko negrįžtami vamzdžio kanalo individualių požymių pokyčiai;

2) tiriamoji kulka galėjo bÅ«ti iÅ¡Å¡auta ne iÅ¡ M. G. priklausančio pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini), bet iÅ¡ kito ginklo. 4.5. 2018 m. vasario 9 d. atlikus tyrimÄ , buvo pateiktos iÅ¡vados (specialisto iÅ¡vada Nr. 20-1S1-227), kad tyrimui pateikti kulkos apvalkalo ir Å¡erdies fragmentas yra dalis tos pačios rÅ«Å¡ies Å¡ovinio kaip ir Å¡oviniai, pateikti M. G. pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡ovinių dėtuvėje bei rasti kratos metu (duomenys neskelbtini). IÅ¡vadų 4 punkte konstatuota, kad nustatyti, ar 2015 m. kovo 2 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros metu rasti kulka, kulkos apvalkalo, Å¡erdies fragmentai ir 2016 m. spalio 26 d. kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), rastos devynios kulkos, kurios, tikėtina, iÅ¡Å¡autos iÅ¡ pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-12-26 specialisto iÅ¡vada Nr. 20-ISI-1566) yra iÅ¡Å¡autos iÅ¡ vieno ir to paties ginklo ‑ pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini), nėra galimybės dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (negalima identifikacija). Å ių iÅ¡vadų tiriamojoje dalyje taip pat konstatuota, jog kulka, iÅ¡Å¡auta iÅ¡ ginklo su silpnai iÅ¡sidėvėjusiu vamzdžiu, tuo tarpu devynios kulkos, paimtos kratos metu (duomenys neskelbtini), iÅ¡Å¡autos iÅ¡ ginklo su vidutiniÅ¡kai iÅ¡sidėvėjusiu vamzdžiu.

Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog ta aplinkybė, kad M. G. gyvenamojoje vietoje įrengtoje Å¡audykloje buvo surastas nemažas kiekis kulkų, iÅ¡Å¡autų, labai tikėtina bÅ«tent iÅ¡ M. G. pistoleto, tik patvirtina specialisto iÅ¡vadoje iÅ¡sakytÄ teiginį, jog laikotarpiu nuo tiriamo nusikaltimo datos iki datos, kai pistoletas buvo iÅ¡ M. G. paimtas, iÅ¡ jo buvo pakankamai daug Å¡audoma, kas ir tapo, kaip nurodo specialistas, „negrįžtamų vamzdžio kanalo individualių požymių pokyčių" priežastimi.

Å i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada visiÅ¡kai neatitinka byloje surinktiems duomenims. M. G. name (duomenys neskelbtini) nuomojosi vienÄ kambarį, namas bei pagalbinės patalpos priklauso J. K., pas kurį ir buvo paimtas didelis kulkų bei tÅ«telių arsenalas. Namo savininko atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas į atskirÄ , o M. G. atžvilgiu nutrauktas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , jog laikotarpiu nuo tiriamo nusikaltimo datos iki datos, kai pistoletas buvo iÅ¡ M. G. paimtas, iÅ¡ jo buvo pakankamai daug Å¡audoma, padarė neatsižvelgdamas į specialisto iÅ¡vada Nr. 20- 1S1-619, kurioje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) name rastos tÅ«telės, viso 84 vienetai, Å¡autos ne pistolete GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, iÅ¡ kratos metu name rastų kulkų, tik 19 vnt. atitiko LUGER tipo kalibrÄ , o iÅ¡ jų tik 9, tikėtinai, buvo iÅ¡Å¡autos iÅ¡ M. G. priklausiusio ginklo GLOCK 19, dėl likusių 8 vienetų kulkų pateikta neigiama identifikacija ir dėl 2 - negalima identifikacija. Å ios specialistų iÅ¡vados, apeliantų teigimu, paneigia pirmosios instancijos teismo nurodytÄ aplinkybę, kad iÅ¡ M. G. ginklo GLOCK 19 buvo pakankamai daug Å¡audoma, nuo ko vamzdžio kanale susidarė negrįžtami pokyčiai.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog laikotarpyje nuo 2015 m. kovo 2 d. (įvykio data) iki 2016 m. spalio 26 d. (pistoleto paėmimo data) pistoletu GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) buvo šaudoma, darytina kategoriška išvada, kad kulka, rasta įvykio vietoje, iššauta ne iš pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini), o iš kito ginklo, nes jei pistoletu GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo šaudoma arba buvo šaudoma neintensyviai, įvykio metu jo vamzdis buvo vidutiniškai išsidėvėjęs. 4.6.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neanalizavo ir neįvertino 2017 m. sausio 17 d. specialisto išvados Nr. 140-(6224)-1S1-355, kurioje buvo konstatuota, kad visuose mikrodalelių mėginiuose, kurie buvo paimti tyrimui nuo abiejų M. G. rankų bei kaktos 2016 m. spalio 27 d., šūvio pėdsakų dalelių nerasta. Taip pat pirmosios instancijos teismas neaptarė 2017 m. sausio 18 d. specialisto išvados Nr. 140-(6029)-1S1-381, kurioje konstatuota, kad šūvio pėdsakų dalelių, rastų pistoletų (2 vnt.) vamzdžiuose, cheminė sudėtis nevienarūšė šūvio pėdsakų dalelių, rastų ant L.

S. striukės (2015 m. kovo 25 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(1965)-ISI-2023), cheminei sudėčiai. 4.7. Apeliantai nurodo, kad 2017 m. sausio 18 d. specialisto iÅ¡vada bei Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pateikusio specialisto E. J. apklausa pirmosios instancijos teisme dar kartÄ patvirtina aplinkybę, kad automobilis ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo apÅ¡audytas ne iÅ¡ pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ kito ginklo, tuo labiau, kad 9 mm kalibro LUGER Å¡oviniais gali bÅ«ti Å¡audoma iÅ¡ mažiau, kaip 39 modelių pistoletų bei Å¡autuvo ,,Luxdeftee mkod.

LDT94/HSG05“ ar kitų ginklų, paliekančiu analogiÅ¡kÄ pėdsakų kompleksÄ , duomenų apie kurį LPKTC nėra. 4.8. Pirmosios instancijos teismas (identiÅ¡kai kaip ir prokuroras kaltinamajame akte) perrašė 2017 m. vasario 1 d. specialisto iÅ¡vadas Nr. 140-(4470)-lSl-6873, kuriose iÅ¡analizuoti striukėje, kuriÄ Ä¯vykio metu vilkėjo nukentėjusysis L. S., padaryti pažeidimai, tačiau iÅ¡vadų nelygino su automobilio apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuotos kulkų įėjimo į automobilį angos bei jų galima judėjimo trajektorija automobilio viduje, keliant klausimÄ , kokioje padėtyje bei kampu automobilio atžvilgiu buvo Å¡audantysis.

Susipažinus su 2015 m. kovo 2 d. apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuota automobilio ,,Audi A6“ apžiÅ«ra, iÅ¡ fotonuotraukų matyti, kad visos automobilio sėdynės yra su paaukÅ¡tintais galvos atloÅ¡ais, ypač priekinės. Apeliantų nuomone, tikėtina, kad asmens, apÅ¡audymo metu sėdėjusio priekinėje vairuotojo sėdynėje, galva pilnai slėpėsi už galvos atloÅ¡o, jei situacija bÅ«tų stebima iÅ¡ galo į priekį. Atlošų forma yra tokia, kad visiÅ¡kai turėjo dengti kÅ«nÄ pečių bei galvos srityse.

Todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad kulkoms (kulkai) ar jų fragmentams judant automobilio viduje iÅ¡ galo į priekį (kas konstatuota aukščiau apraÅ¡ytoje iÅ¡vadoje), priekinėje vairuotojo sėdynėje sėdėjusio asmens galvÄ ir kitas kÅ«no dalis saugojo sėdynės galvos atloÅ¡as ir kulkos pirmiausia bÅ«tų susmigusios į atloÅ¡Ä . Todėl, jei vairuotojas Å¡audymo metu striukę dėvėjo, jos gobtuve bei kairėje peties srityje padarytos Å¡autinės skylės galėjo atsirasti tik kulkai ar jos fragmentui (-ams) atÅ¡okus (rikoÅ¡etu) nuo kurio tai automobilio vidinio kieto pavirÅ¡iaus, be to, vos ne devyniasdeÅ¡imties laipsnių kampu.

Tačiau trasologinis tyrimas tuo aspektu nebuvo daromas, t. y. nebuvo vertinta natÅ«rali kliÅ«tis ‑ sėdynės atloÅ¡as ‑ kulkos ar jos fragmento judėjimo kryptimi bei kampas, kuriuo turėjo judėti kulka ar jos fragmentas (-ai), kurie padarė skyles striukėje ‑ gobtuve ir kairiojo peties srityje. Å ios aplinkybės labai svarbios, nes, jas iÅ¡tyrus, bÅ«tų aiÅ¡kesnis vaizdas apie Å¡audžiusiojo asmens padėtį nuvažiuojančio automobilio atžvilgiu ‑ ar nuvažiuojantis automobilis nebuvo pasisukęs Å¡audančiojo atžvilgiu didesniu kampu, negu nustatytas tikėtinas Å¡audymo kampas (ar kryptis) pagal atliktus byloje tyrimus.

Vertinant surinktų duomenų visumÄ , darytina labiausiai tikėtina iÅ¡vada, kad, jei buvo Å¡audoma Lampėdžių miÅ¡ko masyvo aikÅ¡telėje, Å¡aulys Å¡Å«vius galėjo paleisti tik į nuvažiuojančio automobilio galÄ , tačiau tokios Å¡Å«vių kryptys niekaip nepaaiÅ¡kintų vairuotojo striukės gobtuve bei kairiojo peties srityje padarytų Å¡autinių vietų, apraÅ¡ytų aukščiau nurodytame trasologiniame tyrime. Tokiu bÅ«du, labiau tikėtina, kad įvykio metu Å¡aulys automobilio atžvilgiu buvo ne iÅ¡ užpakalio, o labiau iÅ¡ kairės pusės, kas labiau atitinka pirminės apklausos metu (2015 m. kovo 16 d.) nukentėjusiojo L.

S. duotus parodymus, kad jo automobilis buvo apšaudytas garažų masyvo teritorijoje, esančioje Baltų prospekte. Remiantis specialisto J. B. apklausa teisme, darytinos išvados, kad įvykio vietos (automobilio) apžiūros protokole užfiksuota informacija yra netiksli ir neišsami, o neturint apšaudyto automobilio, patikslinti išvadų dėl šaudymo kampų bei trajektorijų nėra galimybės. Atsižvelgiantį tai, kad automobilis, vykstant ikiteisminiam tyrimui, buvo parduotas, yra negrįžtamai prarasti duomenys, kuriuos ištyrus galima būtų gauti išsamius atsakymus į iškeltus klausimus dėl šaulio padėties bei atstumo nuvažiuojančio automobilio atžvilgiu, kulkų judėjimo trajektorijas ir kt. 4.9.

Apeliantai skunde tvirtina, kad byloje surinkti telekomunikacijų techniniai duomenys neabejotinai įrodo, jog 2015 m. kovo 1 d. laikotarpiu nuo 22:28:02 val. iki 22:36:45 val. tiek S. G., tiek nukentėjusysis L. S. galėjo bÅ«ti toje pačioje vietovėje ‑ Lampėdžių miÅ¡ko parko aikÅ¡telėje. Tačiau tai neįrodo fakto, kad nukentėjusiojo L. S. automobilis bÅ«tinai turėjo bÅ«ti apÅ¡audytas Å¡ioje aikÅ¡telėje. Pagal L. S. mobilaus telefono aparato jungimÄ si 22:39:45 val. (po įvykio aikÅ¡telėje) prie telekomunikacijos bokÅ¡to (duomenys neskelbtini), darytina iÅ¡vada, kad po konfliktinio susidÅ«rimo Lampėdžių parko miÅ¡ko aikÅ¡telėje, nukentėjusysis nuvažiavo Å ilainių kryptimi.

PareiÅ¡kimas apie apÅ¡audymÄ policijoje pradėtas raÅ¡yti 00 val. 20 min. Liudytojas L. M. (į kurio garaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini) po apÅ¡audymo buvo pastatytas automobilis) apklausų metu tikslaus laiko, kada jam paskambino bei atvažiavo L. S., nenurodė, apibÅ«dindamas laikÄ â€žvėlai vakare“. Tokiu bÅ«du, nuo konfliktinio susidÅ«rimo Lampėdžių parko miÅ¡ko aikÅ¡telėje iki praneÅ¡imo policijai (arba nuvykimo į policijÄ ) praėjo beveik pusantros valandos, todėl visai tikėtina, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų priežasčių L.

S. automobilis galėjo būti apšaudytas jo pareiškime policijai bei pirmos apklausos metu nurodytoje vietoje - Baltų prospekte prie apleistų pastatų bei garažų masyvo. 4.10. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. kovo 2 d. nuo 00:45 val. iki 01:15 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kurios apžiūros protokole užfiksuota, kad gilzių ar kulkų nerasta. Šios apžiūros metu metalo ieškiklis naudotas nebuvo. Apeliantai pažymi, kad ši įvykio vietos apžiūra buvo daroma nakties metu, esant nepakankamam apšvietimui, kas akivaizdžiai matyti apžiūros metu darytose fotonuotraukose, todėl tik panaudojus technines priemones (metalo ieškiklį), galimo buvo konstatuoti, kad 50 metrų spinduliu jokių gilzių ar kulkų nerasta.

Dienos metu papildoma Å¡ios teritorijos apžiÅ«ra nei kitÄ dienÄ , nei iki 2016 m. balandžio 25 d. (kada papildomai apklaustas nukentėjusysis parodė, kad jo automobilis buvo apÅ¡audytas ne Baltų prospekte, o Lampėdžių miÅ¡ko aikÅ¡telėje) apžiÅ«rėta nebuvo, todėl net jei joje ir buvo kokių nors tyrimui reikÅ¡mingų duomenų (tuo pačiu Å¡ovinių tÅ«telių ar kulkų), jie buvo prarasti negrįžtamai. 4.11. 2016 m. birželio 28 d. buvo apžiÅ«rėta Lampėdžių parko miÅ¡ko aikÅ¡telė (prieÅ¡ tai tÄ pačiÄ dienÄ su nukentėjusiuoju L.

S. atlikus parodymų patikrinimÄ vietoje, kurio metu pastarasis parodė miÅ¡ko aikÅ¡telę), panaudojant metalo ieÅ¡kiklį (detektorių). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole konstatuota, kad su metalo detektoriumi apžiÅ«rėjus aikÅ¡telę ir aplinkui jÄ esančiÄ teritorijÄ kulkų, tÅ«telių ir kitų tyrimui reikÅ¡mingų objektų nerasta. Bylos teisminio nagrinėjimo metu gynyba prašė skirti papildomÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«rÄ , iÅ¡plečiant apžiÅ«ros diapazonÄ - iÅ¡tirti metalo detektoriumi aikÅ¡telės gruntinės dangos pakraščius bei teritorijÄ ties iÅ¡važiavimu, siekiant rasti Å¡ovinių tÅ«teles, tačiau teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , teismo nuomone, tai beprasmiÅ¡kas darbas ir bylos vilkinimas.

Apeliantų nuomone, papildoma įvykio vietos ‑ Lampėdžių miÅ¡ko aikÅ¡telės apžiÅ«ra, panaudojant metalo ieÅ¡kiklį, nebÅ«tų beprasmiÅ¡kas darbas ir bylos vilkinimas, nes papildomos apžiÅ«ros metu bÅ«tų patikrinti visi aikÅ¡telės pakraščiai, ypatingai gruntinis pavirÅ¡ius ir įsitikinta, ar iÅ¡ tiesų nėra likę Å¡ovinių tÅ«telių ar kulkų. Radimo atveju bÅ«tų patvirtinti M. G. (bei dalinai nukentėjusiojo) parodymai, kad aikÅ¡telėje buvo paÅ¡alinių žmonių ir automobilis galėjo bÅ«ti apÅ¡audytas kitų asmenų.

Neradimo atveju bÅ«tų įsitikinta, kad Å¡ioje aikÅ¡telėje automobilis negalėjo bÅ«ti apÅ¡audytas. 4.12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kauno AVPK ONTV 2-ojo skyriaus virÅ¡ininko R. V. teisme iÅ¡sakyti teiginiai apie tai, kad, jo nuomone, M. G. priklauso organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms, yra deklaratyvÅ«s ir neatsakingi. Byloje surinkti duomenys, charakterizuojantys M. G., jo gyvenimo bÅ«das, bendravimas telefonu rodo, kad jis gyvena įprastÄ visuomenėje priimtinÄ gyvenimÄ . 4.13. Apeliantai pažymi, kad, iÅ¡analizavus liudytojų parodymus bei duomenis, gautus techninių priemonių pagalba, darytina iÅ¡vada, jog M.

G. kartu su S. G. 2015 m. kovo 1 d. laikotarpiu nuo 20:29:24 val. iki 22:45:56 val. buvo miÅ¡ko aikÅ¡telėje, esančioje Lampėdžių parke. Nukentusysis L. S. į aikÅ¡telę savo automobiliu atvyko apie 22:28:02 val., kur prabuvo iki 22:36:45 val. Apie 22:37:49 val. nukentėjusysis nuvažiavo Raudondvario plentu link Panerių gatvės - 22:39:45 val. jo mobilusis telefonas pakeliui jungėsi prie mobilaus ryÅ¡io stulpo (celės) adresu (duomenys neskelbtini). Ar L. S. iÅ¡ karto važiavo į Å ilainių mikrorajono Baltų prospektÄ ar KurÅ¡ių gatvę, techninių duomenų byloje nesurinkta.

Apie tai, kad susitikimo metu M. G. galėjo turėti su savimi pistoletÄ GLOCK 19, byloje jokių duomenų nėra. Apeliantų teigimu, byloje nesurinkta duomenų, kad L. S. automobilis galėjo bÅ«ti apÅ¡audytas Lampėdžių parko miÅ¡ko aikÅ¡telėje, o tuo labiau, kad buvo Å¡audyta iÅ¡ pistoleto GLOCK 19, priklausančio M. G.. PrieÅ¡ingai, byloje yra du specialistų tyrimai, kurie paneigia tokiÄ galimybę ‑ neatitinka pistoleto GLOCK 19 vamzdžio cheminė sudėtis kulkos fragmento, rasto striukėje, cheminei sudėčiai, o kulka, rasta automobilyje po apÅ¡audymo, buvo iÅ¡Å¡auta iÅ¡ skirtingo nusidėvėjimo vamzdžio.

Å ios dvi iÅ¡vados kategoriÅ¡kai paneigia galimybę, kad automobilis galėjo bÅ«ti apÅ¡audytas pistoletu GLOCK 19, priklausančiu M. G.. Å ie specialistų tyrimai laikytini įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tuo pačiu paneigiančiais M. G. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Kiti surinkti duomenys laikytini tik prielaidomis, kuriomis negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir M. G. atsakomybės. 4.14. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje, apraÅ¡ydamas objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsni 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, požymius, nepasisakė ir nevertino įvykio laiko bei sÄ lygų – veiksmas vyko nakties metu tamsoje, todėl Å¡audantysis geriausiu atveju galėjo matyti nuvažiuojančio automobilio siluetÄ bei orientuotis pagal galines Å¡viesas.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl automobilio salono konstrukcijos – tiek vairuotojÄ , tiek keleivį visiÅ¡kai dengė aukÅ¡ti priekinių sėdynių atloÅ¡ai, todėl jie visiÅ¡kai apsaugojo nuo atsitiktinio pataikymo. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie minėto nusikaltimo subjektyviÄ jÄ pusę, konstatavo, kad pasikėsinimas – kryptinga, tikslinga veika, todėl padaromas tik tiesiogine apibrėžta tyčia. Bylos medžiaga leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad iki įvykio M.

G. ir L. S. vienas kitÄ buvo matę tik fragmentiÅ¡kai, asmeninių kontaktų ar konfliktų neturėjo, net nežinojo vienas kito duomenų. M. G. nei iki įvykio, nei po jo kontaktų su nukentėjusiuoju neieÅ¡kojo, prieÅ¡ingai – pats nukentėjusysis L. S. rodė iniciatyvÄ susitikti su M. G., raÅ¡ydamas S. G. SMS žinutę. Taigi, M. G. neturėjo jokio motyvo nužudyti L. S.. Apeliaciniame skunde pažymima, kad iÅ¡analizuoti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai eliminuoja ne tik M.

G. atsakomybę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, bet ir sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad nukentėjusiojo L. S. atžvilgiu iÅ¡ viso nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje. Å io nusikaltimo buvimÄ galima bÅ«tų konstatuoti tik esant padariniams arba nustačius nusikaltimo subjektÄ , kuris nurodytų, kad veikė tiesiogine tyčia – su tikslu nužudyti nukentėjusįjį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. G. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusysis klausimÄ dėl nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo palikti spręsti teismo nuožiÅ«ra, prokuroras prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo M. G. ir jo gynėjo advokato Stanislovo Liutkevičiaus apeliacinis skundas atmetamas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Faktiniai duomenys ir veikų kvalifikacija 5. Nuteistasis M. G. viso bylos proceso metu, taip pat ir apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai jį pripažino kaltu pasikėsinus nužudyti L. S. bei sugadinus nukentėjusiojo turtÄ .

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK20 straipsnio 5 dalis).

Reikalavimas vadovautis įstatymu vertinant įrodymus reiškia, kad sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisėtais būdais gauta informacija. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo M. G., tiek nukentėjusiojo L. S. bei kitų byloje apklaustų asmenų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, minėtų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. M. G. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodo byloje nustatyta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos.

8. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje konstatuota, kad pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimÄ padaryti nusikaltimÄ , tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose  Nr. 2K-443/2011, 2K-239-139/2015).

Taigi, nustatant nusikaltimo, kuris nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčiÄ , bÅ«tina nustatyti valinį jos turinį, siekimÄ apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Dėl to, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi bÅ«ti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė.

9. Nužudymo, numatyto BK 129 straipsnyje, sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiÅ¡kia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad veika kaip pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojama tik esant apibrėžtai tiesioginei tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę, t. y. kai kaltininkas sÄ moningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jis savo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia (jis numato, kokios rÅ«Å¡ies pavojingų padarinių gali sukelti veika, ir nori konkrečiai BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2009, 2K-248/2013, 2K-12-942/2018, 2K-13-976/2018).

10. Å ioje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2015 m. kovo 1 d. vakare iÅ¡ Å¡aunamojo ginklo ne mažiau kaip trimis Å¡Å«viais buvo apÅ¡audytas L. S. vairuojamas automobilis ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nuteistasis M. G. viso bylos proceso metu kategoriÅ¡kai neigia minėtÄ vakarÄ iÅ¡ Å¡aunamojo gunklo apÅ¡audęs L. S. automobilį. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nukentėjusiojo L. S. parodymai apie įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklÅ«s. Apklausiamas pirmÄ kartÄ ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. kovo 16 d.

L. S. parodė, kad 2015 m. kovo 1 d., apie 22.25 val. jo automobilį ,,Audi A6“ apÅ¡audė nepažįstamas vyriÅ¡kis Baltų prospekte, Kauno mieste. Tuo tarpu apklausiamas 2016 m. balandžio 25 d. L. S. pateikė visiÅ¡kai kitokiÄ Ä¯vykio versijÄ . Nukentėjusysis parodė, kad 2015 m. kovo 1 d., apie 22.25 val. jis automobiliu ,,Audi A6“ iÅ¡važiavo iÅ¡ savo namų. Apie 22.34 val. jis atvažiavo į Lampėdžių gyvenvietės teritorijoje esančiÄ aikÅ¡telę, kur pastebėjo stovintį savo buvusios draugės S. G. automobilį BMW X3.

Kadangi lauke buvo tamsu, o automobilio stiklai buvo tamsinti, jis nematė, ar kas nors buvo automobilio viduje. Jam sėdint savo automobilyje, staiga iÅ¡ automobilio BMW X3 galo iÅ¡lipo vyras, kuris dėjosi ant galvos kapiÅ¡onÄ ir artėjo link jo automobilio, traukdamasis Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Jis iÅ¡sigando ir pradėjo važiuoti link iÅ¡važiavimo iÅ¡ aikÅ¡telės, tuomet iÅ¡ galo iÅ¡girdo Å¡Å«vį, po kurio sekė kiti Å¡Å«viai, jų buvo apie penkis, į jo automobilį pataikė trys Å¡Å«viai.

IÅ¡važiavęs iÅ¡ aikÅ¡telės, jis nuvažiavo į savo pažįstamo L. garaÅ¾Ä , (duomenys neskelbtini), ten paliko apÅ¡audytÄ automobilį ir nuvyko į policijÄ . BebÅ«nant policijos įstaigoje, jam skambino S. G., bet jis į jos skambučius neatsiliepė. Po kurio laiko jis iÅ¡siuntė S. G. žinutę, klausdamas ,,kas čia toks buvo“, o S. G. atrašė, kad ,,M.“, jam paklausus ,,koks M.“, S. G. atrašė ,,M.“. Nukentėjusiojo teigimu, jis suprato, kad asmuo, kuris apÅ¡audė jo automobilį, buvo jo ir S. G. pažįstamas Mindaugas.

Nukentėjusysis L. S. Å¡ios apklausos metu paaiÅ¡kino, kad pirmosios apklausos metu jis davė kitokius neteisingus parodymus, kadangi bijojo M. kerÅ¡to, ar ko nors panaÅ¡aus (t. 2, b. l. 16-19). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis L. S. parodė miÅ¡ko aikÅ¡telę bei vietas joje, kuriose 2015 m. kovo 1 d. asmuo, iÅ¡lipęs iÅ¡ S. G. automobilio ,,BMW X3“ apÅ¡audė jo automobilį ,,Audi A6“ (t. 2, b. l. 41-50). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu nukentėjusysis L. S. atpažino M.

G., kaip asmenį, vardu M., apie kurį jis 2016 m. balandžio 25 d. davė parodymus ir kuris 2015 m. kovo 1 d. iš automobilio ,,BMW X3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir apšaudė jo automobilį (t. 2, b. l. 36-40). Apklausiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nukentėjusysis L. S. iš esmės analogiškai nurodė, jog 2015 m. kovo 1 d. jo automobilį ,,Audi A6“ Lampėdžių miške esančioje aikštelėje apšaudė iš S. G. automobilio ,,BMW X3“ išlipęs asmuo.

Nukentėjusysis L. S. patvirtino, kad po to jis SMS žinutėmis bendravo su S. G. ir iÅ¡ jos atsiųstos žinutės sužinojo, kad asmuo, kuris su S. G. buvo Lampėdžių miÅ¡ke ir, kuris apÅ¡audė jo automobilį, buvo M. G.. Nukentėjusysis L. S. apklausiamas pirmosios instancijos teisme patikslino aplinkybes, jog ikiteisminio tyrimo metu asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu atpažino M. G., kaip asmenį, pravarde ,,M.“, o nurodė, kad bÅ«tent Å¡is asmuo Å¡audė į jo automobilį 2015 m. kovo 1 d. todėl, kad apie tai įvykio vakarÄ buvo sužinojęs iÅ¡ S. G..

Dėl neteisingų parodymų davimo iÅ¡ karto po įvykio nukentėjusysis L. S. paaiÅ¡kino, jog taip pasielgė dėl patirto streso, o apeliacinės instancijos teisme teigė, jog iÅ¡ karto pareigÅ«nams nenurodė tikrosios įvykio vietose, nes iÅ¡sigando to, kas atsitiko. Vėliau pareigÅ«nams papasakojo tiesÄ ir nurodė tikrÄ sias įvykio aplinkybes niekieno neįtakotas.

11. Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuo tarpu asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nėra visavertis, savarankiškas įrodymų šaltinis ir vien tik šiuose parodymuose užfiksuoti faktiniai duomenys negali būti apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu, tačiau jie nėra ir beverčiai, niekiniai, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra svarbūs kitų byloje surinktų įrodymui patikrinimui (BPK 276 straipsnis).

12. Tai, kad 2015 m. kovo 1 d. vakare laikÄ leido su S. G. jos automobilyje ,,BMW X3“ Lampėdžių miÅ¡ke esančioje aikÅ¡telėje, nurodė ir pats nuteistasis M. G., tačiau jis kategoriÅ¡kai neigia minėtÄ vakarÄ turėjęs su savimi Å¡aunamÄ jį ginklÄ bei juo apÅ¡audęs L. S. automobilį. Esant tokiems prieÅ¡taringiems nukentėjusiojo ir nuteistojo parodymams, Å¡iuo atveju labai svarbÅ«s yra kartu su M. G. įvykio vietoje buvusios ir įvykį mačiusios liudytojos S. G. parodymai: 12.1.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, S. G. taipogi nebuvo nuosekli, pasakodama apie 2015 m. kovo 1 d. įvykio aplinkybes. PirmÄ kartÄ apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no liudytoja S. G. parodė, kad 2015 m. kovo 1 d. vakare jai su M. G. bÅ«nant Lampėdžiuose esančioje aikÅ¡telėje jos automobilyje ,,BMW X3“, dideliu greičiu privažiavo kitas automobilis ir Å¡viesdamas žibintais sustojo prie jų automobilio. M. G. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, tada tas kitas automobilis atsitraukė ir pradėjo važiuoti tiesiai į M.

G.. M. G. atsitraukė ir tuomet ji pamatė, kad M. G. pakėlė deÅ¡inę rankÄ Ä¯ viršų, ar jo rankoje buvo ginklas, ji nematė, bet iÅ¡girdo Å¡Å«vį. Pradėjo cypti automobilio padangos ir tas automobilis dideliu greičiu iÅ¡važiavo. Ji spėjo pamatyti nuvažiuojančio automobilio valstybinį numerį, kuris buvo (duomenys neskelbtini), t. y. jos buvusio sugyventinio L. S.. M. G. įlipus į automobilį, ji pasakė, kad tai buvo L. S. automobilis (t. 2, b. l. 87-88). 12.2. AntrÄ kartÄ apklausiama ikiteisminio tyrimo metu jau kitos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nės liudytoja S. G.

į klausimÄ , kiek Å¡Å«vių ji girdėjo įvykio metu, atsakė, kad įvykio metu ji girdėjo vienÄ garsÄ , tokį pokÅ¡telėjimÄ . Liudytoja nurodė, kad iÅ¡ karto po įvykio ji skambino L. S., kadangi matė, kad į aikÅ¡telę buvo atvažiavęs jo automobilis, bet L. S. neatsiliepė. Ar po įvykio L. S. ji rašė SMS žinutes ir pasakė, kad su ja automobilyje įvykio metu buvo M. G., S. G. teigė neprisimenanti (t. 2, b. l. 105-107). 12.3. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ liudytoja S. G. tvirtino jokio Å¡Å«vio garso įvykio metu negirdėjusi, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, atlikusiems jos pirmÄ sias apklausas, ji nesakiusi, kad tai buvo Å¡Å«vis.

Liudytojos teigimu, minėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atliktų apklausų metu jai buvo daromas psichologinis spaudimas, liepta sakyti, jog buvo Å¡Å«viai, apklausos protokolo ji nelabai skaitė, nes tÄ dienÄ ji labai skubėjo. Liudytoja S. G. nurodė, kad jokio ginklo nematė ir jokio Å¡Å«vio įvykio metu nebuvo, ji girdėjo tik kažkokį pokÅ¡telėjimÄ , kurį galimai sukėlė nuvažiuojantis automobilis (t. 2, b. l. 121-123). 12.4. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoja S. G. nurodė, jog netiesa, kad M.

G. pakėlė rankÄ ir ji iÅ¡girdo Å¡Å«vį. Liudytojos teigimu, pokÅ¡telėjimas, kurį ji girdėjo įvykio metu tai nebuvo Å¡Å«vio garsas, tai buvo automobilio sukeltas garsas. Liudytoja S. G. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad M. G. įvykio metu į niekÄ neÅ¡audė. 12.5. Byloje esančiame 2016 m. balandžio 22 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl pokalbių iÅ¡klotinės nurodyta, jog, iÅ¡analizavus L. S. ir S. G. mobilaus ryÅ¡io telefonų pokalbių bei SMS žinučių iÅ¡klotines, matyti, jog įvykio metu, t. y. 2015 m. kovo 1 d. apie 22.30 val.

L. S. ir S. G. buvo toje pačioje vietoje, Lampėdžių karjero teritorijoje arba Raudondvario pl. link Lampėdžių. Taip pat minėtame tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2015 m. kovo 1 d. 22:45:56 val., 22:55:46 val., 22:58:03 val. iš mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi S. G. buvo bandyta prisiskambinti mobilaus ryšio telefono abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi L. S. (t. 4, b. l. 69). Nukentėjusiojo L. S. parodymus apie tai, kad 2015 m. kovo 1 d. apie 22.30 val. jis iš tiesų buvo Lampėdžių miške, kur pamatė stovintį savo buvusios sugyventinės S. G. automobilį, patvirtina ir 2016 m. balandžio 25 d. apžiūros protokole užfiksuoti faktiniai duomenys – L.

S. mobilaus ryšio telefone ,,Apple Iphone 5“ rastos fotonuotraukos, darytos 2015 m. kovo 1 d. 22.34 val., kuriose užfiksuotas S. G. automobilis BMW X3, stovintis Lampėdžių miške (t. 2, b. l. 24-34).

13. Aptartų faktinių duomenų, nurodytų šio procesinio sprendimo 10, 12.1, 12.2, 12.5 punktuose, visetas patvirtina nukentėjusiojo L. S. parodymus apie tai, kad 2015 m. kovo 1 d. apie 22.30 val. jis buvo Lampėdžių miško aikštelėje, ten pamatė stovintį savo buvusios sugyventinės S. G. automobilį, būtent tuo metu, toje vietoje iš S. G. automobilio išlipęs vyras pradėjo šaudyti į jo automobilį.

14. Priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina apeliantai, ne iš karto po įvykio L. S. užfiksuotus parodymus, bet vėlesnius ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme duotus nukentėjusiojo parodymus apie nusikaltimo aplinkybes patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. 14.1. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių, kad būtų nustatytos nukentėjusiojo L. S. pirmųjų parodymų, duotų iš karto po įvykio, pasikeitimo priežastys, tuo tikslu kaip liudytojas teisme buvo apklaustas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos antrojo skyriaus viršininkas R.

V.. Liudytojas R. V. parodė, kad, atliekant tyrimÄ pagal nukentėjusiojo L. S. pareiÅ¡kimÄ apie tai, jog į nukentėjusįjį kažkas pradėjo Å¡audyti prie Å ilainių garažų masyvo, atsirado daug neaiÅ¡kumų ir nesutapimų. IÅ¡analizavę nukentėjusiojo ir kitų asmenų telefoninių pokalbių iÅ¡klotines, pastebėjo, kad įvykis neatitinka laiko, kurį nurodė nukentėjusysis. Nukentėjusysis skambino merginai, vardu S., ir jos prašė duoti ,,to“ telefono numerį, Å¡i atsakė, jog nukentėjusysis ramintųsi ir tuo bendravimas baigėsi.

Tačiau, anot liudytojo, jie suprato, kad bendravimas vyksta apie vienaip ar kitaip susijusius asmenis, kurie dalyvavo įvykyje, apie kurį nukentėjusysis buvo papasakojęs ne taip, kaip buvo iÅ¡ tikrųjų. Dėl Å¡ių aplinkybių nukentėjusysis dar kartÄ buvo iÅ¡kviestas į policijos komisariatÄ ir pareigÅ«nai jam iÅ¡dėstė savo pastebėjimus. Tuomet nukentėjusysis L. S. nurodė, jog jis bijojo kaltininko, kadangi Å¡is buvo už jį stipresnis, todėl nepasakė tiesos. L. S. nurodė, kad iÅ¡ tikrųjų viskas įvyko prie Lampėdžių, jog į jį Å¡audė kaltinamasis, kurio žinojo tik vardÄ .

Kartu su nukentėjusiuoju jie nuvyko apžiÅ«rėti tikslios įvykio vietos, L. S. labai aiÅ¡kiai atkÅ«rė įvykio aplinkybes. 14.2. IÅ¡analizavę telefoninių pokalbių iÅ¡klotines pagal įvykio vietÄ , suprato, kad kalba eina apie tuos asmenis, kuriuos nurodė nukentėjusysis. Kontrolės bei analizės metu buvo nustatyta, kad tas žmogus buvo M. G.. Be to, kaip nurodė liudytojas, nukentėjusiojo nurodytoje vietoje Å ilainiuose buvo atlikti pirminiai veiksmai, buvo apklausti ir gyventojai, tačiau nei vienas žmogus nenurodė, kad bÅ«tų girdėję Å¡Å«vius.

Å ių ir kitų aplinkybių visuma, anot liudytojo, sukėlė jiems pagrįstas abejones, kad ne viskas buvo taip, kaip po įvykio nurodė nukentėjusysis. 14.3. Liudytojas R. V. patvirtino, kad pokalbyje su nukentėjusiuoju L. S. dalyvavo jis pats, pokalbio metu jam neteko įkalbinėti nukentėjusiojo, kad Å¡is papasakotų tiesÄ . Nukentėjusiajam buvo pasakyta, kad jo pasakojimas neatitinka tikrovės ir, kad manoma, jog jis meluoja. Po tokių žodžių nukentėjusysis nurodė, kad ruošėsi pasakyti tiesÄ , bet bijojo, tada nukentėjusiajam buvo pasakyta apie galimybę pasinaudoti liudytojų apsaugos programa.

Minėto teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis L. S. patvirtino, kad liudytojas R. V. viskÄ papasakojo teisingai. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis L. S. paaiÅ¡kino, kad pirmosios apklausos metu iÅ¡ karto po įvykio pareigÅ«nams nenurodė tikslios įvykio vietos, nes iÅ¡sigando to, kas atsitiko, bijojo susidorojimo, nes ne kasdien atsiduria tokioje situacijoje, todėl jis tiesiog nežinojo, kaip elgtis.

15. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo L. S. parodymais apie tai, kad jo automobilis buvo apšaudytas 2015 m. kovo 1 d. apie 22.30 val. būtent Lampėdžių miške esančioje aikštelėje asmens, išlipusio iš S. G. automobilio – M. G.. Šias aplinkybes patvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuota L. S. 2015 m. birželio 19 d. S. G. parašyta SMS žinutė, kurioje L. S. prašo duoti ,, to šaudytojo“ numerį (t. 4, b. l. 49-50), taip pat byloje esančiuose apžiūros protokoluose bei specialistų išvadose užfiksuoti faktiniai duomenys.

Automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros metu nustatyta, jog automobilio priekiniame stikle iÅ¡ salono pusės matomas įtrÅ«kimas iÅ¡siÅ¡akojantis per visÄ stiklÄ . Automobilio vairuotojo pusės galinių durelių stikle matoma 5 cm dydžio apvali, užlenktais kraÅ¡tais į salono vidų skylė. Automobilio galinio stiklo virÅ¡utinėje dalyje, kur stiklas jungiasi su stogu, taip pat matoma 1 cm dydžio skylė, kurios kraÅ¡tai tęsiasi į automobilio salonÄ .

Automobilio vairuotojo durelių viduryje matoma 2 cm dydžio skylė. Virš galinės sėdynės esančioje stogo apdailoje matoma apie 1 cm skersmens skylė į automobilio salono vidų iš galinio stiklo ir stogo susijungimo pusės. Automobilio keleivio sėdynės viršutinėje dalyje matomas apie 1 cm dydžio pažeidimas. Keleivio durelių vidinė veidrodėlių apdailos dalis padengta baltos spalvos dėme, apdailos detalė atsilupusi. Ant keleivio priekinės sėdynės sėdimosios dalies matoma gulinti gelsvos spalvos kulkos apvalkalo dalis.

Automobilio viduje matoma daug baltos spalvos pÅ«kų nuo striukės. Automobilio bagažinėje matoma padėtÄ vyriÅ¡kos spalvos striukę su keturiomis apie 1 cm dydžio skylėmis. ApžiÅ«rint automobilio priekinį lango stiklÄ iÅ¡ vidaus matomas įmuÅ¡imas. Tarp priekinių sėdynių esančioje daiktų laikymo dėžutėje po porankiu rasta metalinė skeveldra, galimai kulkos dalis. Nuėmus priekinių vairuotojo durelių vidinę apdailos dalį ant kolonėlės iÅ¡orės matoma prilipusi metalinė kulkos dalis (t. 1, b. l. 97–100; 101–116).

IÅ¡ 2016 m. spalio 26 d. asmens kratos protokolo matyti, kad M. G. asmens kratos metu buvo rastas ir paimtas Å¡aunamasis ginklas - pistoletas GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve, kurioje buvo 12 vnt. Å¡ovinių, leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklus, ginklo pažymėjimas pistoletui GLOCK 19, Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 147-148). 2016 m. lapkričio 28 d. Policijos Licencijuojamos veiklos posistemio duomenys patvirtina, kad M. G. nuo 2008 m. sausio 9 d. buvo iÅ¡duotas leidimas neÅ¡iotis Å¡aunamÄ jį ginklÄ - pistoletÄ GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 142). 2015 m. lapkričio 4 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(1587)-IS1-7225 nurodyta, kad tirti pateikta kulka ir kulkos apvalkalo bei Å¡erdies fragmentai, rasti ir paimti 2015 m. kovo 2 d. automobilio ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros metu yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro LUGER (9x19) Å¡ovinių dalys.

Pateikti kulkos apvalkalo ir šerdies fragmentai yra vienos kulkos dalys. Tirti pateikta kulka ir kulka, kurios apvalkalo ir šerdies fragmentai pateikti tyrimui, galėjo būti iššautos iš 9 mm kalibro ginklo, kuriuo galėtų būti ir GLOCK modeliai, tarp jų ir GLOCK 19. Ar ant tirti pateiktos kulkos esantys ginklo pėdsakai yra tinkami konkretaus ginklo identifikavimui, nustatyti nėra galimybės (kaip nurodyta tiriamojoje dalyje, kadangi negalima įvertinti šiuose pėdsakuose esančių požymių pastovumo).

Ant kulkos fragmento, kurį sudaro tirti pateikti kulkos apvalkalo ir šerdies fragmentai, esantys ginklo pėdsakai yra netinkami konkretaus ginklo identifikavimui (t. 1, b. l. 128–132). 2017 m. vasario 1 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5982)-IS1-683nurodyta, kad kulka, rasta 2015 m. kovo 2 d. apžiūros metu automobilyje ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra dalis tos pačios rūšies šovinio (9 mm LUGER, 9x19), kaip ir tirti pateikti 12 šovinių, buvę M. G. pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) dėtuvėje bei tirti pateikti 6 šoviniai, paimti 2016 m. spalio 26 d. kratos metu M.

G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Ar kulka, rasta 2015 m. kovo 2 d. apžiūros metu automobilyje ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo iššauta iš M. G. priklausančio pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti nėra galimybės (negalima identifikacija) (t. 1, b. l. 138 - 143). Iš 2018 m. vasario 9 d. specialisto išvados Nr. 20-IS1-227 matyti, kad 2015 m. kovo 2 d. įvykio vietos apžiūros metu rasti kulkos apvalkalo ir šerdies fragmentai yra dalis tos pačios rūšies šovinio, kaip ir šoviniai, pateikti M.

G. pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡ovinių dėtuvėje bei dalis tos pačios rÅ«Å¡ies Å¡ovinio, kaip ir Å¡oviniai, paimti 2016 m. spalio 26 d. kratos metu M. G. gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyti, ar 2015 m. kovo 2 d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu rasti kulkos apvalkalo ir Å¡erdies fragmentai yra iÅ¡Å¡auti iÅ¡ pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio M. G., nėra galimybės, nes ant kulkos apvalkalo fragmento esantys ginklo pėdsakai yra netinkami konkretaus ginklo identifikavimui, o ant Å¡erdies fragmento nėra ginklo pėdsakų (negalima identifikacija) (t. 1, b. l. 159 - 160). 2017 m. lapkričio 7 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(4470)-IS1-6873 konstatuota, kad tirti pateiktoje striukėje esantys pažeidimai tikimiausiai buvo padaryti Å¡iÄ striukę asmeniui bÅ«nant užsivilkus.

Pažeidimai padaryti ne mažiau kaip 4 sviediniais (kulkomis, jų fragmentais), sviedinių judėjimo trajektorija striukės atžvilgiu – iÅ¡ užpakalio į priekį. Tirti pateiktÄ striukę vilkėjęs asmuo pažeidimų padarymo momentu tikimiausiai sėdėjo automobilio ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynėje. ApžiÅ«ros metu užfiksuoti automobilio ,,Audi A6“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iÅ¡orėje esantys pažeidimai padaryti ne mažiau kaip trimis kulkomis.

Viena kulka pataikė į vairuotojo dureles ir įstrigo jų viduje, Å¡ios kulkos judėjimo trajektorija buvo iÅ¡ užpakalio į priekį, iÅ¡ kairės į deÅ¡inę nenustatytu kampu vertikalios plokÅ¡tumos atžvilgiu ir iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ nenustatytu kampu horizontalios plokÅ¡tumos atžvilgiu. Antra kulka pataikė vairuotojo pusės galinių durelių stiklÄ , tikėtina, kad dėl kontakto su stiklu arba dėl kitos priežasties, kuri iÅ¡ tyrimui pateiktos medžiagos nežinoma, kulka suskilo į fragmentus, kurie tikimiausiai padarė pažeidimus vairuotojo striukės gobtuvo kairiajame Å¡one ir kairiojo peties srityje (tiriant striukę viename iÅ¡ pažeidimų buvo aptiktas kulkos apvalkalo fragmentas su prie jo prikibusiomis į sutrupintÄ stiklÄ panaÅ¡ios medžiagos dalelėmis) bei automobilio priekiniame stikle iÅ¡ salono pusės. Å ios kulkos ir jos fragmentų judėjimo trajektorija buvo iÅ¡ užpakalio į priekį, iÅ¡ kairės į deÅ¡inę nenustatytu kampu vertikalios plokÅ¡tumos atžvilgiu ir nenustatytu kampu horizontalios plokÅ¡tumos atžvilgiu.

Trečia kulka pataikė į stogo ir galinio stiklo susijungimo sritį, įėjo į salonÄ , padarė pažeidimus priekinės keleivio sėdynės virÅ¡utinėje dalyje ir keleivio durelių vidinėje veidrodėlio apdailoje. Å ios kulkos judėjimo trajektorija buvo iÅ¡ užpakalio į priekį, iÅ¡ kairės į deÅ¡inę nenustatytu kampu vertikalios plokÅ¡tumos atžvilgiu ir iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ nenustatytu kampu horizontalios plokÅ¡tumos atžvilgiu. Tikimiausiai Å¡ios kulkos dalys buvo rastos ant keleivio priekinės sėdynės sėdimosios dalies bei tarp automobilio priekinių sėdynių esančioje daiktų laikymo dėžutėje po porankiu (t. 1, b. l. 180–183).

16. Išanalizavus aptartose specialistų išvadose užfiksuotus faktinius duomenis, matyti, jog L. S. automobilio ,,Audi A6“ apžiūros metu surasta kulka ir kulkų dalys labai tikėtina buvo iššautos iš ginklo GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nešiotis ir laikyti buvo išduotas M. G. leidimas. Taipogi specialistai nustatė, jog L. S. automobilio apžiūros metu rastos kulkos ir jų dalys pagal rūšinę priklausomybę sutampa su 12 šovinių, buvusių M. G. pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini) dėtuvėje bei 6 šoviniais, paimtais 2016 m. spalio 26 d. kratos metu M.

G. gyvenamojoje vietoje. Dėl specialistų išvadose nurodytų priežasčių, taip pat dėl laiko tarpo, praėjusio nuo įvykio (2015 m. kovo 1 d.) iki ginklo iš M. G. paėmimo (2016 m. spalio 26 d.) bei jo ištyrimo, nėra galimybės nustatyti, ar 2015 m. kovo 2 d. įvykio vietos apžiūros metu rastos kulkos ir jų fragmentai yra iššauti būtent iš pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio M. G..

17. PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde tvirtina apeliantai, aplinkybė, kad nepavyko kategoriÅ¡kai nustatyti, jog įvykio metu rastos kulkos ir jų dalys buvo iÅ¡Å¡autos bÅ«tent iÅ¡ M. G. priklausančio pistoleto GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini), savaime nepaneigia M. G. kaltės 2015 m. kovo 1 d., apie 22.30 val. apÅ¡audžius L. S. vairuojamÄ automobilį. Jau aptartais įrodymais nustatyta, kad L. S. automobilis buvo apÅ¡audytas 2015 m. kovo 1 d., apie 22.30 val. Lampėdžių miÅ¡ke esančioje aikÅ¡telėje.

Paties nuteistojo, taip pat liudytojos S. G. parodymais neginčytinai nustatyta, kad minėtu laiku, t. y. 2015 m. kovo 1 d., apie 22.30 val. Lampėdžių miÅ¡ke esančioje aikÅ¡telėje stovinčiame S. G. automobilyje kartu laikÄ leido M. G. ir S. G.. Nors nukentėjusysis L. S. apklausiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nurodė, jog niekada netvirtino, kad jo automobilį Lampėdžių miÅ¡ke apÅ¡audė, bÅ«tent, M. G., kadangi dėl tamsaus paros meto ir pačios situacijos sudėtingumo to fiziÅ¡kai nukentėjusysis matyti ir negalėjo, tačiau L.

S. visų apklausų metu (iÅ¡skyrus pirmÄ jÄ apklausÄ iÅ¡ karto po įvykio, dėl kurios metu užfiksuotų nukentėjusiojo parodymų vertinimo Å¡ioje apeliacinio teismo nutartyje jau pasisakyta) kategoriÅ¡kai tvirtino, jog į jo automobilį, tiksliau į vairuotojo pusę, 2015 m. kovo 1 d. vakare Lampėdžių miÅ¡ko aikÅ¡telėje Å¡audė, bÅ«tent asmuo, kuris iÅ¡lipo iÅ¡ S. G. automobilio. Å iuos nukentėjusiojo parodymus atitinka ir liudytojos S. G. pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad L.

S. automobiliui atvažiavus į miÅ¡ko aikÅ¡telę, kurioje ji leido laikÄ su M. G. jos automobilyje, ji matė, kaip M. G., iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, pakėlė deÅ¡inę rankÄ ir tuomet ji iÅ¡girdo Å¡Å«vio garsÄ . Nors liudytoja S. G., tiek apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tiek ir pirmosios instancijos teisme, tvirtino, kad jokio Å¡Å«vio įvykio metu nebuvo, o pokÅ¡telėjimas, kurį ji girdėjo, buvo automobilio sukeltas garsas, tačiau Å¡ie liudytojos parodymai vertintini kaip siekis padėti M.

G. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi, kaip minėta, bÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu S. G. parodymai atitinka kitus byloje surinktus įrodymus – nukentėjusiojo L. S. parodymus, telefoninių pokalbių ir SMS žinučių iÅ¡klotinėse užfiksuotus faktinius duomenis, o taip pat specialistų iÅ¡vadose užfiksuotus duomenis. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo L. S. automobilis ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo apÅ¡audytas 2015 m. kovo 1 d., apie 22.30 val.

Lampėdžių miške, šūvius į L. S. automobilį iš legaliai laikyto ginklo GLOCK 19 Nr. (duomenys neskelbtini), paleido ne kas nors kitas, o, būtent, nuteistasis M. G..

18. Veika kaip pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojama tik esant kaltininko apibrėžtai tiesioginei tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę, t. y. kai kaltininkas sÄ moningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jis savo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia. Nuteistasis M. G. viso bylos proceso metu taip pat ir apeliaciniame skunde kategoriÅ¡kai neigia Å¡audęs į L. S. automobilį ir tokiu bÅ«du siekęs nužudyti L. S., tačiau kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, bÅ«dÄ , sužalojimų pobÅ«dį, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017).

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. G. iÅ¡ esmės be jokios dingsties ir bÅ«tinybės, kadangi joks pavojus nei jam, nei kartu su juo įvykio metu buvusiai S. G. negrėsė, Å¡aunamuoju ginklu apÅ¡audė į miÅ¡ko aikÅ¡telę atvažiavusį buvusio S. G. sugyventinio L. S. vairuojamÄ automobilį. M. G. ne vienÄ kartÄ iÅ¡Å¡ovė iÅ¡ Å¡aunamojo ginklo, norėdamas tik pagÄ sdinti atvykusį asmenį, bet kryptingai, taikydamas, bÅ«tent, į vairuotojo pusę, iÅ¡Å¡ovė mažiausiai tris Å¡Å«vius, viena kulka pramušė ir įstrigo vairuotojo durelėse, kulkų skeveldromis buvo padaryti pažeidimai L.

S. įvykio metu dėvėtoje striukėje, konkrečiai – striukės gobtuve ir peties srityje. M. G. paleistų Å¡Å«vių kiekis, kryptingumas, pataikytų kulkų trajektorijos, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad M. G. Å¡audė tikslingai, siekdamas pataikyti, bÅ«tent, į automobilį vairavusį L. S.. Nusikalstamos veikos M. G. nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi L. S. iÅ¡ įvykio vietos spėjo iÅ¡važiuoti. Å ioje byloje nustatytos nusikaltimo padarymo aplinkybės, t. y.

M. G. nusikalstamų veiksmų intensyvumas (iÅ¡ Å¡aunamojo ginklo iÅ¡Å¡ovė mažiausiai tris Å¡Å«vius), naudotas įrankis (Å¡aunamasis ginklas), bÅ«das (Å¡audoma buvo kryptingai, taikomasi į automobilio vairuotojÄ ), nusikalstamos veikos nutraukimo priežastys (L. S. spėjo pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad M. G. veikė tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir M. G. nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį.

20. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas ir pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, už tai, kad visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino svetimÄ turtÄ . Nuteistasis ir jo gynėjas, apeliaciniame skunde praÅ¡ydami M. G. pagal minėtÄ baudžiamojo įstatymo straipsnį iÅ¡teisinti, Å¡io praÅ¡ymo visiÅ¡kai nemotyvavo, nenurodė jokių nesutikimo su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada argumentų.

21. BPK 320 straipsnio, apibrėžiančio bylų apeliacinio nagrinėjimo ribas, 3 dalyje nurodyta, jog teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

22. Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas tyčia kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nustačius, kad kaltininkas tai padarė visuotinai pavojingu bÅ«du arba iÅ¡ardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatÄ , jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimÄ turtÄ ar didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes. VeikÄ kvalifikuojantys požymiai, apibÅ«dinantys veikimo bÅ«dÄ ir padarytos žalos dydį, yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl kiekvienoje byloje jie turi bÅ«ti nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Visuotinai pavojingu svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo bÅ«du laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Å is bÅ«das padidina veikos pavojingumÄ , nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Atsakomybę Å¡iuo atveju sunkina ne tik atsiradusi konkreti žala, bet ir pats nusikaltimo padarymo bÅ«das.

23. Byloje surinktais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad svetimÄ turtÄ â€“ L. S. vairuotÄ automobilį ,,Audi A6“ nuteistasis M. G. sugadino panaudojęs Å¡aunamÄ jį ginklÄ . IÅ¡ Å¡aunamojo ginklo M. G. į L. S. vairuojamÄ automobilį iÅ¡Å¡ovė ne vienÄ kartÄ , nukentėjusiojo automobilis buvo apÅ¡audytas vieÅ¡oje vietoje – miÅ¡ko aikÅ¡telėje, kurioje galėjo bÅ«ti ir kitų žmonių, be to, ir automobilyje, į kurį buvo Å¡audoma, galėjo bÅ«ti ne vienas L. S., bet ir kitų asmenų.

Å iuo atveju nukentėjusiajam L. S. pavyko automobiliu pabėgti iÅ¡ miÅ¡ko aikÅ¡telės ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti tiek jo paties sužalojimų, tiek rimtesnių automobilio apgadinimų, tačiau dėl M. G. pasirinkto nusikaltimo padarymo bÅ«do, t. y. dėl Å¡audymo vieÅ¡oje vietoje, kurioje galėjo bÅ«ti ir kitų žmonių, iÅ¡kilo grėsmė ne tik automobilį vairavusio L. S. sveikatai ir gyvybei, bet ir kitų žmonių gyvybei bei sveikatai. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju pagrįstai svetimo turto sugadinimo bÅ«dÄ pripažino visuotinai pavojingu bÅ«du ir teisingai M.

G. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

24. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs faktines nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes bei teisingai Å¡iÄ veikÄ kvalifikavęs pagal minėtÄ straipsnį, nenurodė kuri įstatymo redakcija – galiojusi veikos padarymo, ar nuosprendžio priėmimo metu – taikoma. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje buvo numatytas areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų (2003 m. balandžio 10 d.

įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). Tuo tarpu Å¡iuo metu galiojanti BK 187 straipsnio 2 dalies redakcija už minėtos nusikalstamos veikos padarymÄ numato kelias alternatyvias bausmes – baudÄ , laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki penkerių metų (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija). Å iuo metu galiojantis įstatymas laikytinas lengvinančiu nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamÄ jÄ galiÄ .

Remiantis grįžtamosios baudžiamojo įstatymo galios principu, Å¡ioje baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti taikoma Å¡iuo metu galiojanti BK 187 straipsnio 2 dalies redakcija. Dėl bausmės 25. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. G., nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį (viena iÅ¡ M. G. padarytų nusikalstamų veikų, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, Å¡i nusikalstama veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, kita nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai), į kaltės formÄ ir rūšį (nusikalstamas veikas M.

G. padarė veikdamas tiesiogine tyčia), į tai, jog byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nusikalstamų veikų padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), M. G. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimÄ veika, numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, jis padarė naudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ (BK 60 straipsnio 1 dalies 10 punktas), į M. G. asmenybę charakterizuojančius požymius (M.

G. teisiamas pirmÄ kartÄ , baustas administracine tvarka, bet galiojančių nuobaudų neturi, dirba) bei, Å¡ių aplinkybių visumÄ Ä¯vertinęs kartu su bausmės prevencine, socialine paskirtimi, taipogi atsižvelgęs į tai, kad M. G. izoliavimas nuo visuomenės nors ir minimaliam BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam terminui itin neigiamai paveiktų jo turimus socialinius ryÅ¡ius bei tolesnes resocializacijos galimybes, nuteistajam paskyrė Å¡velnesnę, nei numatyta įstatymo, bausmę. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.

Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, M. G. paskirtos bausmės nėra pagrindo koreguoti, to nėra prašoma ir apeliaciniame skunde.

26. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu nuteistojo gynėjas iÅ¡kėlė klausimÄ dėl Å¡aunamojo ginklo panaudojimo pripažinimo M. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, pagrįstumo. Å ioje baudžiamojoje byloje M. G. pripažintas kaltu už tai, kad pasikėsino nužudyti L. S. panaudodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Å i nuteistojo M. G. veika kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, t. y. Å¡aunamojo ginklo panaudojimas nėra M. G. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė, Å¡aunamasis ginklas Å¡iuo atveju buvo nusikaltimo įrankis ir Å¡io ginklo panaudojimas, siekiant atimti L.

S. gyvybę, buvo nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, Å¡aunamojo ginklo panaudojimas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai pripažinta aplinkybe, sunkinančia nuteistojo M. G. atsakomybę. Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir laikino nuosavybės teisės apribojimo į M. G. turtÄ 27. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde praÅ¡oma civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ bei panaikinti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ M.

G. turtui – automobiliui ir piniginėms lėšoms.

28. BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis).

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad neteisėtais nuteistojo M. G. veiksmais buvo sugadintas nukentėjusiojo L. S. tėvui J. R. S. priklausantis automobilis ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad J. R. S. su draudimo bendrove UAB ADB (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas automobilis ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). UAB ADB (duomenys neskelbtini), remdamasi žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, iÅ¡mokėjo 3352,36 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už 2015 m. kovo 1 d. nuteistojo M. G. veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Tokiu bÅ«du UAB ADB (duomenys neskelbtini) patyrė 3352,36 Eur dydžio turtinę žalÄ , kuri pagrįstai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteista iÅ¡ nuteistojo M. G.. UAB ADB (duomenys neskelbtini) civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo iÅ¡nagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

30. Nėra pagrindo tenkinti ir nuteistojo praÅ¡ymo panaikinti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ jo turtÄ , kadangi Å¡ios procesinės prievartos priemonės paskirtis yra civilinio ieÅ¡kinio užtikrinimas. Atlyginus nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , bus panaikinta ir minėta procesinė prievartos priemonė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo M. G. ir jo gynėjo advokato Stanislovo Liutkevičiaus apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Ernesta Montvidienė Algimantas Valantinas