1ea05dda-4ff4-4a0c-a764-4f8d56c0124e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2386-562/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00625-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 14.7, 74(S)                       VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                                    S P R E N D I M A S                                     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                  2011 m. spalio 27 d.                                                            Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rositos Patackienės, teisėjų RÅ«tos Miliuvienės ir ArÅ«no Dirvono, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Ingai MaskoliÅ«naitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo B.

L. procesinių teisių perėmėjos S. L. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais,   n u s t a t ė:         PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1-4) praÅ¡o panaikinti 2011 m. vasario 17 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktÄ Nr. TPA-(8.28)-357 ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie ŽŪM per 20 dienų nuo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos pasiÅ«lyti tvirtinančiai institucijai patvirtinti 1,5600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esančio (duomenys neskelbtini) k., Utenos raj. kaimo plėtros žemėtvarkos projektÄ Å«kininko Å«kio sodybos formavimui.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas B. L. asmeninės nuosavybės teise valdė 1,5600 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esantį (duomenys neskelbtini) k., Utenos raj. Nuo 2003 m. birželio 12 d. buvo įregistravęs Å«kininko Å«kį. ,5600 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k. Utenos raj. yra įregistruotas Å«kininko Å«kio registre. Å ias aplinkybes patvirtina 2007 m. gegužės 30 d.

Valstybės įmonės Registrų centro pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre, registro įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kininko Å«kio įregistravimo pažymėjimas, ŪP Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. birželio 4 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos Žemės Å«kio skyriaus raÅ¡tas Nr. 4-S-160. PareiÅ¡kėjas B. L. Å¡iame žemės sklype ketina statyti pagalbinius Å«kio pastatus. 1994 m. balandžio 26 d.

Žemės įstatymo Nr. 1-446 39 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projekte numatoma žemės ūkio veiklai reikalingų ir numatomų statinių bei įrenginių išdėstymas, 2004 m. rugpjūčio 11 d. LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 ,,Dėl Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo‘‘ patvirtintų Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 7.3 p. numatyta, kad priklausomai nuo planavimo tikslų, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų turinį gali sudaryti ūkininko sodybos vietos parinkimas.

Todėl kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti planavimo sÄ lygų sÄ vadÄ kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti. 2010 m. birželio 21 d. Utenos rajono savivaldybės administracija iÅ¡davė planavimo sÄ lygų sÄ vadÄ kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais. Vadovaujantis planavimo sÄ lygų sÄ vadu kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parengtas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. 2010 m. lapkričio 30 d.

LR AM Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, o 2011 m. sausio 10 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos teritorinis skyrius parengto kaimo plėtros žemėtvarkos projekto sprendiniams pritarė. 2010 m. gruodžio 9 d. Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko ūkio sodybos formavimo sprendinių brėžinį suderino Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjas, o 2011 m. sausio 24 d. suderino Utenos rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vedėjo pavaduotojas - vyriausiasis architektas. 2011 m. vasario 17 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.28)-357 atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nurodė, kad patikrinimo išvada yra neigiama ir pasiūlė tvirtinančiai institucijai netvirtinti parengto projekto.

PareiÅ¡kėjas B.L. mano, kad 2011 m. vasario 17 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TPA-(8.28)-357 yra neteisėtas ir nepagrįstas, o atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nepagrįstai pateikė neigiamÄ iÅ¡vadÄ . 1999 m. birželio 17 d. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2008 m. spalio 25 d.) 8 str. 1 d. numatyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos, o 8 str. 2 d. numatyta, kad individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. 1994 m. balandžio 26 d.

Žemės įstatymo Nr. 1-446 43 str. 3 d. numatyta, kad valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiÅ«rÄ atlieka Nacionalinė žemės tarnyba. Pagal 2004 m. rugpjūčio 11 d. LR Žemės Å«kio ministro ir LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 "Dėl Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 56 p. prasmę atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM kyla pareiga patikrinti parengtus projekto sprendinius.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nurodė, kad rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektÄ yra pažeisti 1992 m. gegužės 12 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 343 "Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų" patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 127.9.1 p. reikalavimai. Su tokia atsakovo pozicija negaliu sutikti. 1994 m. balandžio 26 d. Žemės įstatymo Nr. 1-446 22 str. 4 d. numatyta, kad rengiant teritorijų planavimo dokumentus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi bÅ«ti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų. 1992 m. gegužės 12 d.

LR Vyriausybės nutarimu Nr. 343 ,,Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų" patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 127.9.1 p. numatyta, kad draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, Å«kininko Å«kio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų - nuo terasos Å¡laito briaunos (bet visais atvejais - potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Taigi Å¡ioje normoje nustatyti reikalavimai kokiu atstumu gali bÅ«ti statomi nauji gyvenamieji namai, vasarnamiai, Å«kininko Å«kiai ir kiti pastatai už miestų, miestelių ir kaimų ribų.

IÅ¡ teismui pateikto Valstybės įmonės Registrų centro pažymėjimo akivaizdu, kad man, pareiÅ¡kėjui B. L. priklausantis žemės sklypas, kuriame ketinu -statyti Å«kininko sodybÄ yra (duomenys neskelbtini) k., Utenos" raj., todėl apribojimai, numatyti 1992 m. gegužės 12 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 343 "Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų" patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 127.9.1 p. negali bÅ«ti taikomi. AnalogiÅ¡kai nurodytos teisės normas aiÅ¡kinamos ir teisminėje praktikoje: 2008 nu_..vasario 29 d.

Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-756-267/2008 nurodė, kad vandens telkinių apsaugos zonose statyba draudžiama, jei vandens telkinio apsaugos zona yra už kaimo ribų. Tokiam 1992 m. gegužės 12 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 343 "Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų" patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 127.9.1 p. aiÅ¡kinimui pritarta ir 2008 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A 75-1415-08, bei 2010 m. kovo 18 d.

Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A -345/2010. 2009 m. balandžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2009 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikėsi pozicijos, kad kaimo teritorijoje galioja iÅ¡lyga dėl mažesnių atstumų, nei nurodyta 1992 m. gegužės 12 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 343 "Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų" patvirtintų Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 127.9.1 p. PareiÅ¡kėja atkreipia dėmesį, kad 2011 m. vasario 17 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TPA-(8.28)-357 nėra nurodytos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu daroma iÅ¡vada, kad turi bÅ«ti taikomi atstumai nurodyti Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 127.9 p. Jei atsakovo nėra ginčijamas tas faktas, akivaizdu, kad Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 127.9 p. nurodyti atstumai nėra privalomi vien ta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) kaimo ribos nenustatytos pagal 1996 m. birželio 3 d.

Vyriausybės nutarimÄ Nr. 651 "Dėl administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo" teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡minga Å¡iai bylai (2010 m. kovo 18 d. Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A -345/2010). Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. 1-1539 4 str. numatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į skundÄ (b. l. 55-60) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje 2011-01-25 gautas UAB „Baltijos mediena‘‘ praÅ¡ymas patikrinti parengtÄ Kaimo plėtros žemėtvarkos projektÄ Å«kininko Å«kio sodybos formavimui, kurio tikslas - Å«kininko B. L. nuosavybės teise valdomame 1,56 ha žemės sklype nustatyti Å«kininko sodybos vietÄ , numatant pagalbinių pastatų (žemės Å«kio veiklai) statybÄ .

Pateikto Kaimo plėtros projekto aiÅ¡kinamojo raÅ¡to skyriuje „Sprendimai‘‘ nurodyta, kad „sklypo Å¡iaurės vakarinė riba ribojasi su Å ventosios upe, kuri turi 100 m apsaugos zonÄ , todėl atsiranda atstumai, draudžiantys statyti statinius nuo vandens telkinio kranto linijos ar terasos Å¡laito briaunos. Projekto sprendinių brėžinyje nurodyti atstumai nuo terasos Å¡laito briaunos iki pagalbinio Å«kio pastatų statybos ribos, kurie nevirÅ¡ija specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygose nurodytų atstumų.‘‘ Atsižvelgiant į tai, Kaimo plėtros projekto sprendinių brėžinyje pažymėti žemės sklype esantys Å¡laitai, nuo kurių nurodytais atstumais (50,32 m, 53,06 m, 50,43 m, 150,33 m) parinkta Å«kininko sodybos teritorija.

Pagal Specialiųjų Žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos (Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 127.9 punktÄ , vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, Å«kininko Å«kio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens (telkinio kranto linijos arba 50 metrų - nuo terasos Å laito briaunos (bet visais atvejais - potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).

To paties nutarimo 125 punkte nustatyta, kad Vandens telkinių apsaugos (juostos ir zonos nustatomos pagal patvirtintus jų nuostatus ir pažymimos ūkinės veiklos apribojimų planuose. Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos miestuose, miesteliuose ir kaimuose tvarkomos (pagal miestų, miestelių ir kaimų planavimo projektus. Pagal Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 540 4 punktÄ upės, pakrantės Å¡laitas - vagos arba slėnio Å laitas, jeigu jis nutolęs nuo kranto linijos ne toliau kaip 50 metrų bei yra 20 laipsnių ir daugiau statumo ir ne mažiau kaip 1 metro aukščio. ApraÅ¡o 2 punkte nustatyta, kad ApraÅ¡e nustatyti reikalavimai yra privalomi asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, kitus dokumentus ir planus, kuriuose nustatomos teritorijų prie pavirÅ¡inių vandens telkinių naudojimo sÄ lygos, bei asmenims, vykdantiems tokios veiklos valstybinę kontrolę.

Pabrėžtina, kad pagal šį apraÅ¡Ä nustatant apsaugos juostas ir zonas, siauresni atstumai nustatomi miestų ir miestelių teritorijoms, taigi iÅ¡lygos taikomos tik urbanizuotose teritorijose. Vadovaudamiesi minėtų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgdami į tai, kad nagrinėjamu atveju upės pakrantės Å¡laitas yra mažesnio statumo negu nurodyta apraÅ¡e, nustatė, kad Å«kininko sodyba bÅ«ti statoma ne arčiau kaip 100 metrų iki upės kranto linijos. Todėl iÅ¡duotame 2011 m. vasario 17 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. TPA-(8.28)-357 buvo nurodyta neigiama patikrinimo iÅ¡vada ir pasiÅ«lyta parengto Kaimo plėtros projekto netvirtinti.

IÅ¡nagrinėjus B. L. 2011 m. kovo 9 d. skundÄ , nustatyta, kad 2011-02-17 iÅ¡duotas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TPA-(8.28)-357 skundžiamas dėl visai kitų motyvų, kurie nebuvo nurodyti ir nagrinėjami ar ginčijami rengiant Kaimo plėtros projektÄ , prieÅ¡ingai, minėtas projektas yra parengtas atsižvelgiant į skunde ginčijamÄ specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų taikymÄ (Å«kininko sodybos vieta parinkta ne arčiau kaip 50 metrų nuo Žemės sklype esančių Å¡laitų), tai įrodo projekto aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas ir sprendinių brėžinys.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl 2011 m. vasario 17 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. Ä®TPA-(8.28)-357 nurodytų aplinkybių nepasisako, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas sutinka, kad upės pakrantės Å¡laitas yra mažesnio statumo negu reikalaujama pirmiau nurodytame teisės akte, todėl Å«kininko sodybos pastatai gali bÅ«ti statomi ne arčiau kaip 100 metrų nuo upės kranto linijos. Kaip numatyta Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnyje, saugomos teritorijos steigiamos siekiant iÅ¡saugoti gamtos ir kultÅ«ros paveldo (teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraÅ¡tovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti l kraÅ¡tovaizdžio ekologinę pusiausvyrÄ , gamtos iÅ¡teklių subalansuotÄ naudojimÄ ir atkÅ«rimÄ , sudaryti sÄ lygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos bÅ«klės stebėjimams, propaguoti i gamtos ir kultÅ«ros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes).

Siekiant įgyvendinti Å¡iuos tikslus, teisės aktuose nustatomas specialus žemės, esančios minėtose teritorijose, apsaugos bei naudojimo režimas. Pagal Å¡io įstatymo 20 straipsnio 1 punktÄ , pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos zonos dalyje prie pakrantės apsaugos juosta, kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų pakrančių ekosistemų stabilumas, saugomos estetinės vertybės, sudarytos palankios sÄ lygos rekreacijai, iÅ¡skiriamos pavirÅ¡inio vandens telkinių ekologinės apsaugos zonos.

Å io įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyti ekologinės apsaugos zonų nustatymo tikslai: užtikrinti bendrÄ jÄ ekologinę kraÅ¡tovaizdžio pusiausvyrÄ , iÅ¡saugoti saugomų bei geoekologiÅ¡kai svarbių gamtinio ir kultÅ«rinio kraÅ¡tovaizdžio kompleksų ar objektų (vertybių) aplinkÄ , izoliuoti juos nuo neigiamo veiklos poveikio, sumažinti neigiamÄ Å«kinių objektų, poveikį žmogui ir aplinkai, taip pat užtikrinti Å«kio objektų veiklÄ . Atsižvelgiant į tai, kad žemės Å«kio veiklai vykdyti reikalingi fermų, sandėliavimo ir kitos paskirties statiniai, kuriuose vykdoma veikla negali bÅ«ti siejama su saugomų vandens telkinių pakrančių gamtiniu kraÅ¡tovaizdžiu bei jo estetinėmis vertybėmis, todėl ekologiniu ir rekreaciniu požiÅ«riais vertingose teritorijose ypač didelis dėmesys turi bÅ«ti kreipiamas į nustatytas specialiÄ sias žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas.

Ginčo objektu yra nuosavybės  teise valdomas žemės sklypas, kurio adresas pagal nekilnojamojo turto registrÄ yra (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija, Utenos rajono savivaldybė. Pagal Specialiųjų Žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 127.9 punktÄ , nurodyti draudimai taikomi už miestų, miestelių ir kaimų ribų‘‘ esantiems žemės sklypams. Vadovaujantis Administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo1 straipsniu Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamÄ sias vietoves.

Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai ir kaimai. Pagal Å io įstatymo 3 straipsnį miesteliai yra kompaktiÅ¡kai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktÅ«ros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai. Kaimai yra kitos gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto ir miestelio požymių. Pabrėžtina, kad pagal ApraÅ¡Ä nustatant apsaugos juostas ir zonas, siauresni atstumai nustatomi tik miestų ir miestelių teritorijoms, taigi iÅ¡lygos dėl specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų taikomos tik urbanizuotose teritorijose esantiems žemės sklypams.

Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje be kitų duomenų taip pat yra pažymėtos gyvenamųjų vietovių ribos ir užstatytos teritorijos. Kadangi iÅ¡ Å¡io žemėlapio matyti, kad žemės sklypas, dėl kurio yra parengtas minėtas Kaimo plėtros projektas, nepatenka į užstatytas (urbanizuotas) teritorijas, todėl rengiant planavimo dokumentus turi bÅ«ti atsižvelgiama į Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimų Nr. 343,127.9 punkto nuostatas.

Pažymėtina, kad Aplinkos ministerija 2010-09-03 raÅ¡te Nr. (18-2)-D8-8357 nurodė, kad „rengiant teisės aktus svarbu nepainioti kaimo kaip teritorinio vieneto (kaimo teritorija) ir kaimo kaip gyvenamosios vietovės (kompaktiÅ¡kai užstatyta teritorija) apibrėžčių. Atsižvelgiant į tai, kad kaimų gyvenamųjų vietovių - kompaktiÅ¡kai užstatytų teritorijų - ribos praktiÅ¡kai nenustatytos, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro pažymėjimuose nurodomas kaimo kaip teritorinio vieneto pavadinimas su konkrečiu adresu, todėl terminas „už kaimo ribų" nevartotinas." Minėtame raÅ¡te taip pat nurodyta, kad, siekdama iÅ¡taisyti teisės aktų spragas, Aplinkos ministerija rengia Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų pakeitimo projektÄ .

Atsižvelgdami į tai, kas iÅ¡dėstyta, praÅ¡o teismo piliečio B. L., atstovaujamo įgalioto asmens advokatės Ingos MaskoliÅ«naitės, 2011 m. kovo 9 d. skundÄ dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais atmesti kaip nepagrįstÄ .         Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.          Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TPA-( 8.28.)-357, patikrinusi Kaimo plėtros žemėtvarkos projektÄ (vietovės lygmens specialiojo planavimo dokumentas) Å«kininko sodybos vietai parinkti 1,56 ha žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, Utenos rajono savivaldybėje, pasiÅ«lė tvirtinančiai institucijai-netvirtinti parengto projekto (b.l.15,16).

           PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti 2011 m. vasario 17 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktÄ Nr. TPA-(8.28)-357 ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie ŽŪM per 20 dienų nuo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos pasiÅ«lyti tvirtinančiai institucijai patvirtinti 1,5600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esančio (duomenys neskelbtini) k., Utenos raj. kaimo plėtros žemėtvarkos projektÄ Å«kininko Å«kio sodybos formavimui.                     2004-08-11 Žemės Å«kio ministro ir Aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 patvirtintų Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 1 punkte nustatyta, kad Taisyklės nustato kaimo plėtros žemėtvarkos projektų turinį, sudėtį, rengimo, svarstymo, derinimo ir tvirtinimo tvarkÄ , taip pat planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius Å¡io proceso metu.

Taisyklių 6 punkte nustatytas nebaigtinis teisės aktų sÄ raÅ¡as, kuriais reikia vadovautis rengiant projektÄ . Tarp Å¡ių dokumentų yra Specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos. Taisyklių 55 punkte nustatyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projekto derinimo procedÅ«rÄ atlieka projekto rengėjas po projekto vieÅ¡o svarstymo su visuomene. Projektas derinamas su Å¡ių taisyklių 16 punkte nurodytomis bei planavimo sÄ lygas pateikusiomis institucijomis. Projekto suderinimu laikomas institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens paraÅ¡as projekto sprendinių brėžinyje arba raÅ¡tas-atsakymas su esminiu pritarimu parengtam projektui.

SuderintÄ projekto bylÄ projekto rengėjas perduoda apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamentui, kuris, vadovaudamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros nuostatais bei statinių naudojimo priežiÅ«ros nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 per 20 darbo dienų patikrina projekto sprendinių atitikimÄ Å¡ioms taisyklėms ir planavimo sÄ lygoms bei projekto rengimo, svarstymo ir derinimo procedÅ«rų atitikimÄ teisės aktų reikalavimams.

Nustačius, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektÄ reikalinga patikslinti, žemėtvarkos projektų rengimo valstybinę priežiÅ«rÄ atliekanti institucija parengia iÅ¡vadÄ , kurioje nurodo nustatytus trÅ«kumus ir reikalingas papildomas procedÅ«ras. Jei projektas parengtas tinkamai, parengiama iÅ¡vada, kurioje siÅ«loma savivaldybės administracijos direktoriui projektÄ patvirtinti (Taisyklių 56 p.). Kaimo plėtros žemėtvarkos projektÄ patvirtina savivaldybės administracijos direktorius per 20 darbo dienų nuo projekto organizatoriaus praÅ¡ymo tvirtinti kaimo plėtros žemėtvarkos projektÄ pateikimo dienos (Taisyklių 57 p.).            IÅ¡ 2011 m. vasario 17 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TPA-(8.28)-357 matyti, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektÄ buvo atsisakyta derinti, nes Å«kininko sodybos vieta parinkta nesilaikant 1992-05-12 LRV nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo‘‘ 127.9 straipsnio nuostatų reikalavimų, jog „Vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, Å«kininko Å«kio ir kitus pastatus už miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų- nuo terasos Å¡laito briaunos; pagal PavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos apraÅ¡Ä , patvirtintÄ LR Aplinkos ministro 2001 11 07 įsakymu Nr. 540, upės pakrantės Å¡laitas - vagos arba slėnio Å¡laitas, jeigu jis nutolęs nuo kranto linijos ne toliau kaip 50 metrų bei yra 20 laipsnių ir daugiau statumo ir ne mažiau kaip 1 m aukščio (skirtumas tarp kranto linijos altitudės ir Å¡laito virÅ¡utinės briaunos altitudės); kadangi upės pakrantės Å¡laitas yra mažiau negu 20 laipsnių, Å«kininko sodyba gali bÅ«ti statoma už 100 m. nuo upės kranto, linijos.

         Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 127.9 punkte nustatyta, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, Å«kininko Å«kio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos Å¡laito briaunos (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Esamose sodybose mažesniu atstumu gali bÅ«ti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuvė, klėtis, daržinė, malkinė, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv. metrai, ir kt.), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai iÅ¡vengimo priemonės, suderintos su Aplinkos ministerija.

Nurodytuosius pastatus taip pat draudžiama statyti vandens telkinių Å¡laituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių (127.9.1 punktas); 50 metrų nuo kranto Å¡laito virÅ¡utinės briaunos, kai vandens telkiniams – sureguliuotoms upėms ir kanalams, kurių baseino plotas mažesnis kaip 10 kv. kilometrų, ir ežerams bei tvenkiniams, kurių plotas mažesnis kaip 0,5 hektaro – nustatytos tik pakrantės apsaugos juostos (127.9.2 punktas). Byloje nėra ginčo, jog aptariamas žemės sklypas patenka į vandens telkinio apsaugos zonÄ (tai patvirtina ir byloje esantis Å¡io sklypo Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as (b. l. 33-34)), tačiau pareiÅ¡kėjas teigia, jog paminėta Specialiųjų sÄ lygų nuostata ginčo atveju netaikytina, nes planuojamas žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) kaimo ribose.

Atsakovas su Å¡ia pareiÅ¡kėjo pozicija nesutinka remdamiesi argumentu, jog pastarojo kaimo ribos teisės aktų nustatyta tvarka nėra patvirtintos.          Vertinant Å¡iuos argumentus, pažymėtina, kad Specialiosiose sÄ lygose nėra pateikiami „kaimo“ ir „kaimo ribų“ apibrėžimai, todėl aiÅ¡kinant Å¡ias sÄ vokas turi bÅ«ti remiamasi įprastine jų reikÅ¡me nacionalinėje teisėje. Kaimas, vadovaujantis ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusio Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo (toliau – ir Administracinių vienetų įstatymas) 3 straipsnio 5 dalimi (2005 m. liepos 5 d.

įstatymo Nr. X-307 redakcija), apibrėžiamas kaip gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto ir miestelio požymių. Å ias gyvenamÄ sias vietoves nustato ir panaikina, jų teritorijų ribas nustato ir keičia Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos siÅ«lymÄ , pateiktÄ Ä¯vertinus vietos gyventojų nuomonę (Administracinių vienetų įstatymo 10 str. (2005 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. X-307 redakcija). Å ios vietovės registruojamos, jų teritorijų arba pavadinimų pakeitimai apskaitomi Lietuvos Respublikos adresų registre Vyriausybės nustatyta tvarka (Administracinių vienetų įstatymo 12 str. (2004 m. rugpjūčio 23 d.

įstatymo Nr. IX-2423 redakcija). Nagrinėjamoje byloje neginčijama, kad Vyriausybė nėra nustačiusi (duomenys neskelbtini) kaimo, kaip gyvenamosios vietovės, ribų. Todėl įvertinus Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o duomenis, kad žemės sklypo adresas nurodytas (duomenys neskelbtini) kaimas (b. l. 33-34)), atsakovo pozicija, kad žemės sklypas nėra (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, nepagrįsta. Nekilnojamojo turto ir Lietuvos Respublikos adresų registrai yra vieni iÅ¡ pagrindinių registrų, sudarančių registrų sistemos pagrindÄ , kurių duomenys naudojami susijusiuose registruose (Valstybės registrų įstatymo 3 str. 3 ir 4 p., 4 str. 1 d.).

Registrų sistemos pagrindas yra registrų sÄ veika, palaikoma susijusių registrų nuostatų ir duomenų teikimo sutartyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis perduodant, atnaujinant duomenis ar jais keičiantis, gautiems iÅ¡ susijusių registrų duomenims koduoti naudojant tų registrų suteiktus objektų unikalius identifikavimo kodus (Valstybės registrų įstatymo 4 str. 2 ir 3 d.). Susijusių registrų duomenis draudžiama pakartotinai rinkti iÅ¡ pirminių Å¡altinių ar juos tikslinti kitokiu bÅ«du (Valstybės registrų įstatymo 4 str. 4 d.).

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129, 71.9 punktu (Vyriausybės 2006 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 349 redakcija), Nekilnojamojo turto registrui funkcionuoti, be kita ko, naudojamasi Lietuvos Respublikos adresų registro informacija – naudojant unikalų turto vieneto adresÄ , į kurį įeina žemės sklypo kadastrinis adresas, unikalus statinio numeris, kiti adreso ir geoinformacijos duomenys. Taigi, Nekilnojamojo turto registras naudojasi pastarojo registro duomenimis nustatydamas nekilnojamojo turto objekto buvimo vietÄ .

Todėl nurodytas ginčo žemės sklypo adresas – „Utenos r. sav., (duomenys neskelbtini) k.“ - laikytinas pakankamu patvirtinti, jog Å¡is sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijÄ . Aplinkybės, jog pagal Registrų centro nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenis ginčo žemės sklypas nepatenka į užstatytas (urbanizuotas) teritorijas bei Vyriausybė nėra nustačiusi konkrečių ginčo gyvenamosios vietovės ribų, atsižvelgiant į valstybės registrų duomenų teisingumo prezumpcijÄ , negali paneigti Å¡ių iÅ¡vadų.

Minėti Nekilnojamojo turto registro duomenys nėra nuginčyti. Todėl esant tokioms aplinkybėms, asmuo negali patirti neigiamų padarinių dėl galimo valstybės ir (arba) savivaldos institucijų neveiklumo, nustatant kaimų ribas. Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju susiduriama su tam tikrais nuosavybės teisės suvaržymais, kurie neturi bÅ«ti aiÅ¡kinami plečiamai (LVAT 2011 m. sausio 20 d. nutartis adm.byloje Nr. A-261-337/2011, LVAT 2010 m. kovo 18 d. nutartis adm.byloje Nr. A-822-345/2010). Kadangi Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 127 punkte, 127.9.1. punkte nustatyta, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, Å«kininko Å«kio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų nuo terasos Å¡laito briaunos (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje), darytina iÅ¡vada, kad ginčo teritorijai Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 127, 127.9.1. punktai netaikytini.

        Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad atsakovo iÅ¡vada netvirtinti parengto projekto tuo pagrindu, kad nebuvo laikytasi Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 127.9 punkto nuostatų, yra nepagrįstas, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas. Nenustačius atsakovo piktybinių įstatymo pažeidimų bei atsižvelgiant į tai, kad projekto tikrinimo funkcija yra priskirta atsakovui, Å¡ioje dalyje skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, įpareigojant atsakovÄ pakartotinai derinti pareiÅ¡kėjo Kaimo plėtros žemėtvarkos projektÄ vadovaujantis Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatomis.             Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2, 4 p., 127 str., 129 str. teismasn u s p r e n d ž i a :

      skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.        Panaikinti 2011 m. vasario 17 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktÄ Nr. TPA-(8.28)-357 ir įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybÄ prie ŽŪM pakartotinai derinti pareiÅ¡kėjo Kaimo plėtros žemėtvarkos projektÄ Å«kininko Å«kio sodybos vietai parinkti 1,5600 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esančio (duomenys neskelbtini) k., Utenos rajone) vadovaujantis Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatomis.             Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                           Rosita Patackienė                                                                                                           Rūta Miliuvienė                                                                                                                      Arūnas Dirvonas