1ea035b3-7ce7-4e7e-a273-11983bc1385d · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1S-460-478/2021 Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00697-2010-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Algirdo Remeikos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. M. skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2021 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. balandžio 27 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. M. (toliau – ir V. M.) Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, patikslintu Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su 2006 m. lapkričio 20 d. ir 2009 m. birželio 23 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų 7 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. birželio 30 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 30 d. Likusi neatlikta bausmės dalis (Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos posėdžio dienÄ ) – 9 mėnesiai 3 dienos.

2. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) 2021 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 357-88 nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis net 56 kartus baustas drausmine tvarka, 2 nuobaudos Å¡iuo metu vis dar yra galiojančios, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, taip pat atsižvelgė į iÅ¡likusius dinaminius kriminogeninius veiksnius, aukÅ¡tÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl sprendė, kad nuteistÄ jį netikslinga lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis, bÅ«damas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. nutartimi V. M. skundÄ dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atmetė. Teismas, įvertinęs nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamos elgesio rizikÄ , pastangas spręsti turimas problemas, pritardamas Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, sprendė, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis V. M. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikÅ¡mingÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , kas leistų konstatuoti, jog, lygtinai paleidus V. M. iÅ¡ pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistasis V. M. skunde praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimÄ . 4.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas V. M. taikyti lygtinį paleidimÄ . Tačiau nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Nuteistasis skunde nurodo, kad jam nustatoma aukÅ¡ta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodikÄ , todėl turi bÅ«ti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Skunde pažymima, kad teismas tinkamai neįvertino jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , nes nenustatė, koks pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas buvo prieÅ¡ tai, todėl neįmanoma vertinti, ar buvo padaryta pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Be to, teismas nepagrįstai nurodo, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ turi bÅ«ti „akivaizdi bei ženkli“, nors BVK 157 straipsnio 1 dalis to nereikalauja. Skunde nurodoma, kad ankstesnė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo 130 balų, o Å¡iuo metu sumažėjo iki 115 balų, todėl nėra jokių kliūčių V.

M. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ . Tuo tarpu skundžiamÄ nutartį priėmusi teisėja nepagrįstai nurodo, kad tokia pažanga turi bÅ«ti akivaizdi ir ženkli. 4.2. Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertina nuteistojo „esminius pokyčius ir pažangÄ â€œ, kadangi tokie kriterijai taip pat nėra numatyti įstatyme. Nors nuteistajam vis dar nustatomi 7 dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai, kuriuos teigiamu elgesiu ir mÄ stymu nuteistasis gali sumažinti, tačiau nuteistasis pažymi, kad kai kurie rizikos veiksniai yra nulemti jo buvimo pataisos namuose.

Skunde nuteistasis nurodo, kad jau vienuolika metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, mÄ stė apie bÅ«stÄ , tačiau bÅ«stas taip ir neatsirado. Taip pat finansiniai įsipareigojimai nesumažėja nuo teigiamo elgesio ar mÄ stymo. Tuo labiau, kad pataisos namuose nėra pakankamai darbo vietų. Apelianto teigimu, teismo iÅ¡vados dėl Å¡ių kriminogeninių rizikos veiksnių yra nelogiÅ¡kos. Skunde taip pat akcentuojama, kad nuteistasis jau vienuolika metų nepalaiko jokių ryÅ¡ių su asmenimis, kurie galėtų skatinti jį nusikalsti, tačiau yra per prievartÄ laikomas įkalinimo įstaigoje, kurioje gali bendrauti tik su kitais nuteistaisiais.

Taip pat ir dėl piktnaudžiavimo alkoholiu V. M. nurodė, kad jau vienuolika metų nevartoja alkoholio, todėl teismo pretenzijos yra nepagrįstos. Tuo labiau, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo nustatytos 0,07 promilės neblaivumas. Be to, skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, kad nuteistojo pakartotinį nusikalstamÄ elgesį didinantis veiksnys yra jo emocinė gerovė, taip pat nenurodo, kokiomis specialisto ar eksperto iÅ¡vadomis vadovaujasi. Teismas taip pat konstatuoja, jog nuteistojo savęs vertinimas yra aukÅ¡tas ir asmeniui bÅ«dingas egocentriÅ¡kumas, tačiau neargumentuojama, kaip Å¡ios savybės trukdo taikyti lygtinį paleidimÄ .

Tuo labiau, kad, anot skundo autoriaus, Å¡ios savybės yra labiau teigiamos. Teismas taip pat nurodo, kad V. M. kaltės jausmas nėra gilus, tačiau nuteistasis pažymi, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , privaloma vadovautis įstatymais, o toks kriterijus įstatyme nenumatytas. Be to, teisėjos sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo prieÅ¡tarauja tarptautinei teisei ir yra Å¡aliÅ¡kas. Nuteistojo V. M. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami įstatyme numatytÄ bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra akivaizdi.

Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali bÅ«ti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamÄ nutartį ir teismui pateiktÄ medžiagÄ bei įvertinusi pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. M. gali bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingos aplinkybės, skundas dėl Komisijos priimto nutarimo iÅ¡nagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl Å¡iÄ nutartį naikinti nėra pagrindo.

7. Bylos duomenimis V. M. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuriÄ atlikus gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, Å¡i aplinkybė priskiriama formaliesiems lygtinio paleidimo kriterijams. Visgi, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinama duomenų, susijusių su nuteistojo pataisos procesu visÄ bausmės atlikimo laikÄ , visuma, o ne vien tik atlikta bausmės dalis. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nedaro Å¡io sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu ir nereiÅ¡kia, kad, priimdamas šį sprendimÄ , teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

8. Teisėjų kolegija, pritardama skundžiamoje nutartyje padarytai iÅ¡vadai dėl pagrindo taikyti lygtinį paleidimÄ nebuvimo, atkreipia dėmesį į tai, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nuteistajam nustatyta 115 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri pagal OASys metodikÄ yra priskiriama aukÅ¡tai rizikai. Taigi, esant ne žemai, o aukÅ¡tai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi bÅ«ti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ , tačiau tokia pažanga vertinamu atveju nenustatyta.

TokiÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pagrindžia pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis per visÄ bausmės atlikimo laikÄ . Kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, nuo 2020 m. gegužės 4 d. atlikto pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo (nuo 130 balų iki 115 balų, nustatytų 2021 m. balandžio 7 d.), tačiau Å¡is 15 balų pokytis bendrame nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ir atliktos bausmės dalies kontekste nelaikytinas itin ženkliu, rodančiu akivaizdžiÄ nuteistojo pažangÄ mažinant jam nustatytÄ rizikÄ .

Tuo labiau, kad Å¡iuo atveju matyti, jog V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ vis dar sudaro pakankamai reikÅ¡mingas dinaminių balų skaičius (70 balų), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę ir privalo juos sumažinti. Tokio didelio dinaminių balų skaičiaus egzistavimas sudaro pagrįstÄ pagrindÄ manyti, kad V. M. vis dar deda per mažai pastangų, mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai.

9. IÅ¡vadÄ dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ nebuvimo patvirtina ir Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai, kurie susiję ne tik su praeityje buvusiais faktais (ankstesni teisės pažeidimai), bet ir su sritimis, kurias nuteistasis gali koreguoti: gyvenimo sÄ lygos; lėšų tvarkymas; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu; emocinė gerovė; mÄ stymas ir elgesys; nuostatos. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde kritikuoja jam nustatytų kriminogeninių rizikos veiksnių įtakÄ galimam lygtiniam paleidimui, tačiau pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiÅ¡kiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ , todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas.

IÅ¡ pateiktos Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad jÄ atliko du vertintojai, turintis ilgametį darbo staÅ¾Ä , vadovaujantis patvirtintomis metodikomis, analizuojant aktualiÄ informacijÄ apie nuteistÄ jį, todėl abejoti Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktos medžiagos duomenys (informacija) neteikia pagrindo spręsti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu stengiasi koreguoti su nustatytais kriminogeniniais veiksniais susijusias problemines sritis, prieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, nuteistasis Å¡ių veiksnių nelaiko turinčiais įtakÄ jo galimam nusikalstamumui.

IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis yra baigęs 10 klasių, tačiau pataisos įstaigoje nesimokė, dėl įdarbinimo kreipėsi tik 2020 m. gruodžio 21 d., kas tik patvirtina, jog nuteistasis, atlikdamas ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, visÄ bausmės laikÄ neturėjo teigiamos darbinės motyvacijos, o tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ . Pastebėtina ir tai, kad teisės pažeidimų pobÅ«dis rodo impulsyvų nuteistojo elgesį, savęs nekontroliavimÄ , sugebėjimų atpažinti problemas ir įgÅ«džių joms spręsti trÅ«kumÄ .

Nors praeityje V. M. buvo teistas ir jam skirtos bausmės, taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, asmuo ir toliau darė nusikalstamas veikas. Neįžvelgiamos ir nuteistojo pastangos savanoriÅ¡kai atlyginti turimus finansinius įsipareigojimu – Alytaus pataisos namuose nuteistojo vardu gauti 6 vykdomieji raÅ¡tai 20 922,28 Eur sumai, iÅ¡mokėta 168,14 Eur. Nors nuteistasis per metus į asmeninę sÄ skaitÄ yra gavęs 979 Eur, tačiau pats nuteistasis savanoriÅ¡kai ieÅ¡kinių nedengia, gaunamus pinigus iÅ¡leidžia asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl turimi dideli finansiniai įsipareigojimai gali turėti įtakos nusikalstamam elgesiui ir lygtinio paleidimo atveju.

10. Pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistojo pozityvÅ«s pokyčiai jau yra pakankami ir jis toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, neduoda ir su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusios aplinkybės, į kurias pagrįstai dėmesį atkreipė ir Komisija bei pirmosios instancijos teismas. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo iÅ¡imtinai teigiamas. V. M. bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje nustatytas taisykles pažeidė 56 kartus, tame tarpe ir už Å¡iurkščius drausmės pažeidimus (fizinio smurto naudojimÄ , narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimÄ , mobilaus ryÅ¡io telefonų turėjimÄ , nurodymų nevykdymÄ ), dvi iÅ¡ paskirtų nuobaudų Å¡iuo metu vis dar yra galiojančios.

Pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir, įvertinus tai, kad nuteistasis nė karto nebuvo paskatintas, Å¡iuo metu turi galiojančių nuobaudų, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad egzistuoja nuteistojo teigiami elgesio korekcijos pokyčiai, kurie yra bÅ«tini sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Nors nuteistasis, nesutikdamas su jo vertinama pažanga bausmės atlikimo metu, tvirtina, kad aplinkės teismas nepagrįstai vertino tam tikras aplinkybes, kurios visiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingos lygtiniam paleidimui, tačiau toks manymas yra paremtas klaidingu procesinio sprendimo interpretavimu.

Pagrindas taikyti lygtinį paleidimÄ yra nuteistojo atitikimas BVK 157 straipsnyje numatytiems kriterijams – nuteistasis turi bÅ«ti atlikęs įstatyme nurodytÄ bausmės dalį ir jam turi bÅ«ti nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ . Be to, lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi bÅ«ti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos įstaigoje bei jo elgesio korekcijÄ , kuri turi sudaryti neabejotinÄ pagrindÄ manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Analizuojamu atveju V. M. lygtinio paleidimo sÄ lygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukÅ¡ta, akivaizdi pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ taip pat nenustatyta, todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimÄ taikyti V. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

11. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ V. M. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pritarti Komisijos ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygų.

Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad V. M. jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo V. M. skundÄ atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2021 m. birželio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Daiva Jankauskienė Algirdas Remeika