2022-08-10 Nr. AB-20097-3-61-3-01854-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3541-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01854-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis, prieglobsčio prašytojas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 26 d. (pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta data – 2022 m. laikytina rašymo apsirikimu) sprendimą Nr. 21S34779 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad būdamas studentas palaikė (duomenys neskelbtini) žmones, kurie 2009 m. pastatė memorialą, skirtą (duomenys neskelbtini) karo aukoms atminti. Nors ir nepriklausė (duomenys neskelbtini) pusę remiančiai organizacijai, t. y. (duomenys neskelbtini) grupuotei (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), tačiau buvo jos rėmėjas, sekėjas. Vykstant nuolatinei kovai tarp (duomenys neskelbtini) ir Vyriausybės, valdžia pastatytą memorialą nugriovė. Atstovaudamas studentams, kreipėsi į Vyriausybę, kad memorialas būtų atstatytas. Koledžo teritorijoje prasidėjo įvairūs protestai, prie kurių prisijungė visuomenė ir politinių partijų atstovai. Teismas sprendimu memorialo nugriovimą pripažino neteisėtu ir valdžia memorialą atstatė, tačiau policija pradėjo persekioti protestų dalyvius, juos kvietė į apklausas, areštavo. Buvo sulaikytas 4 kartus. Pirmą kartą jam buvo liepta 10 valandų klūpėti. Areštuotas ir (duomenys neskelbtini) nariu buvęs jo tėvas, kurio likimas jo šeimai nėra žinomas. Tardymo metu ne kartą buvo sumuštas, patyrė rimtų sužalojimų, kurių pasekmes jaučia iki dabar, geria skausmą malšinančius vaistus. Patyrė tiek psichologinį, tiek seksualinį smurtą. Nepaisant šių aplinkybių, pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvoje.

2.2. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvada, kad jam pagrįstai nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Pareiškėjo pateiktas aplinkybes patvirtino tyrimo metu surinkta informacija apie kilmės valstybę. Pareiškėjo baimė pagrįsta, nes (duomenys neskelbtini) remiančių organizacijų narius aktyviai persekioja pareiškėjo kilmės šalies institucijos. Taip pat pareiškėjo šeimoje yra moteris ir vaikai, todėl jie priskirtini padidintos rizikos grupei, o į tai privalėjo atsižvelgti atsakovas, vertindamas individualią riziką.

2.3. Taip pat buvo nepagrįstai nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, o nustatyti draudimo atvykti terminai – neproporcingi.

2.4. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad pirmosios apklausos metu pritrūko laiko visiems duomenims pateikti, o Sprendime nurodytos ne visos aplinkybės, kurias nurodė antroje apklausoje. Paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki 2009 m. vyko žiaurūs susidorojimai su (duomenys neskelbtini) kilmės žmonėmis, kuriems paminėti įkurtas memorialas. Memorialas atstatytas (duomenys neskelbtini). Teigė, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo protestuose prieš memorialo nugriovimą.

Nuo (duomenys neskelbtini) tris dienas badavo. Minėtas protestas buvo nukreiptas prieš Vyriausybę, kuri engė žmones. Vyriausybei nusprendus atstatyti memorialą, protestavę žmonės susidūrė su problemomis. Pas jį dažnai ateidavo svetimi žmonės ir sakydavo, kad jis protestavo prieš Vyriausybę, o tai yra neteisėta. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo iškviestas į policijos komisariatą, kur jį apklausė, laikė 10 val. parklupdytą ant kelių. Paklausus, kodėl taip elgiasi, atsakė, kad laukia vyriausiojo pareigūno. Atvykus vyriausiajam pareigūnui, pareiškėjas paaiškino situaciją dėl memorialo, paaiškino, kad jis tik studentas.

Buvo įspėtas policijos pareigūnų nedalyvauti protestuose ir jų neorganizuoti. Vėliau žmonės pradėjo kovoti dėl savo teisių. Nuo 2021 m. vasario 3 d. vėl prasidėjo protestai. Pažymėjo, kad buvo pastebėtas dalyvaujantis protestuose ir (duomenys neskelbtini) iškviestas apklausai. Kai buvo policijos komisariate, atvyko du armijos automobiliai ir jį išvežė į kalėjimą, kur kankino apie 1 savaitę, klausinėjo apie šeimą, (duomenys neskelbtini). Po savaitės kankinimų buvo paleistas, tačiau gavo įspėjimą kiekvieną dieną registruotis komisariate.

Sekė nurodymus, kiekvieną dieną prisistatydavo į komisariatą, tačiau negalėjo mokytis, nes kasdien ateidavo policijos pareigūnai, todėl nusprendė persikelti pas (duomenys neskelbtini) į kitą miestą. (duomenys neskelbtini), kuomet ruošėsi baigiamiesiems egzaminams, į (duomenys neskelbtini) namus atvyko 3 automobiliai, apsupo namus. Nurodo, kad buvo išvesdintas, jam buvo užrištos akys, taip pat buvo kankinamas, mušamas į nugaros sritį, išnaudojamas seksualiai. Po 1 mėnesio kankinimų tamsiame kambaryje buvo perkeltas į kankinimo stovyklą, o, sumokėjus išpirką, buvo paleistas.

Tvirtino, kad būti šalyje negali, nes jo vardas pažymėtas, todėl 2021 m. liepos 28 d. atvyko į Lietuvą. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) iš kankinimo stovyklos paleistas tėvas, kuris po (duomenys neskelbtini) mirė. Jam būtų nutikę taip pat, kaip tėvui, jei būtų likęs. Jeigu grįžtų į savo šalį, būtų sulaikytas oro uoste ir pristatytas į kankinimo stovyklą.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatų.

3.2. Pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo nenuoseklus, neišsamus, nepatvirtintas jokiais objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo. Pavyzdžiui, pareiškėjas pasakojo, kad jį persekioja policija, 4 kartus buvo sulaikytas, patyrė smurtą, tačiau apklausos metu pareiškėjas negali įvardyti realios grėsmės, o jo pasakojimas ilgas, vaizdingas, tačiau viskas kartojosi. Pareiškėjas negalėjo įvardinti konkrečių žmonių, lyderių, o jo visa istorija iš esmės yra apie sugriautą ir atstatytą memorialą (duomenys neskelbtini) karo aukoms atminti. Anot pareiškėjo, nors memorialas atstatytas, tačiau protesto dalyvius persekioja policija už dalyvavimą protestuose, bet paprašytas pateikti dokumentus, įrodančius persekiojimą ir tariamą pavojų, pareiškėjas teigė, kad visi išsitrynė. Tyrimo metu pareiškėjas nurodė, kad jis nepriklauso jokiai partijai ar politinei organizacijai, o kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad pareiškėjas dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), o jo tėvas priklausė (duomenys neskelbtini) organizacijai, galėtų būti kilmės valstybėje persekiojamas, be to, pareiškėjas nepateikė ir tyrimo metu nerasta kitų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo pasakojimą, todėl buvo nustatyta, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėjas teisėtai lėktuvu išvyko į (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas nėra valdžios ir teisėsaugos institucijų akiratyje.

3.3. Pareiškėjo nurodyti padidintos rizikos profiliai yra išskirti (duomenys neskelbtini) piliečių atžvilgiu, o pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Be to, pareiškėjas nėra nei moteris, nei vaikas.

3.4. Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti sprendimo teisėtumą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Sprendimo 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo asmeniui ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

5. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė tokias aplinkybes:

5.1. 2021 m. liepos 28 d. Karo policijos ekipažas sulaikė keturis asmenis be asmens dokumentų, tarp kurių buvo ir pareiškėjas.

5.2. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Tą pačią dieną atliktos pirminės apklausos metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nepriklausantis jokiai politinei partijai. Nurodė, kad asmens tapatybę patvirtinančio dokumento neturi, nes jį paėmė tarpininkai. Asmens tapatybė nustatyta remiantis asmens pareiškimu arba kitokiais, nei kelionės arba asmens, dokumentais. Paaiškino, kad iš kilmės valstybės išvyko (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad dalyvavo studentų veikloje universitete, tačiau po vieno incidentų universitete jis buvo areštuotas, pradėtas tyrimas. Dėl šių veiksmų jis buvo priverstas nutraukti studijas universitete. Į Lietuvą atvyko 2021 m. liepos 28 d. Kelionės į Lietuvos Respubliką maršrutas: (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)-Lietuvos Respublikos sienos kirtimas. Tvirtino, kad užsienio valstybėse dėl prieglobsčio nėra kreipęsis, kitų valstybių išduotų vizų ar leidimų gyventi taip pat neturi. Pažįstamų ir kitų kontaktų Lietuvos Respublikoje neturi. Ryšių su kilmės ar kitos valstybės žvalgybos, saugumo ir karinėmis tarnybomis taip pat neturi. Akcentavo, kad baiminasi dėl savo saugumo kilmės valstybėje. Detalesnių argumentų, susijusių su grėsme saugumui ir gyvybei kilmės valstybėje, nepateikė. Pirminę apklausą atlikęs valstybės tarnautojas, įvertinęs pareiškėjo apklausos metu pateiktus duomenis bei paaiškinimus, nurodė pastabą, kad pareiškėjas nepateikė argumentų jam suteikti prieglobstį, kurie būtų susiję su grėsme jo saugumui ir gyvybei. Siekia geresnių materialinių ir kt. sąlygų, galimybės studijuoti. Pasiūlius grįžti savo noru, atsisakė.

5.3. 2021 m. spalio 25 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad kilmes valstybėje jo gyvybei gresia pavojus. Manė, kad kol bus policijos akiratyje, tol bus areštuojamas. Bijo, kad gyvenimas pasibaigs taip, kaip baigėsi jo tėvui, kuris pradingo. Tvirtino, kad koledže buvo studentų organizacijos (duomenys neskelbtini). Aktyviai palaikė (duomenys neskelbtini) žmones, kurie 2009 m. pastatė memorialą, skirtą (duomenys neskelbtini) karo aukoms atminti. Nors ir nepriklausė (duomenys neskelbtini) pusę remiančiai organizacijai (duomenys neskelbtini), tačiau buvo jos rėmėjas, sekėjas.

Vykstant nuolatinei kovai tarp (duomenys neskelbtini) ir Vyriausybės, valdžia pastatytą memorialą 2019 m. nugriovė. Atstovaudamas aktyvių studentų grupei, būdamas jų koordinatorius ir (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Vyriausybę, kad memorialas būtų atstatytas. Prasidėjo įvairūs protestai koledžo teritorijoje, prie kurių prisijungė (duomenys neskelbtini) žmonės ir politinių partijų atstovai. Jie visi norėjo, kad memorialas būtų atstatytas, todėl koledžo teritorijoje buvo paskelbę bado akciją. Nuo 2021 m. protestų vis daugėjo, prisijungė daug įvairių vietos politinių partijų, ypatingai padėjo parama iš (duomenys neskelbtini) bendruomenių, esančių užsienyje, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Protestų metu prasidėjo Covid-19 pandemija ir žmonėms nebuvo leista toliau protestuoti. Nepaisant visų draudimų, protestai tęsėsi, 2 dienas vyko bado akcijos. Protestų metu įvyko teismas, pripažinęs memorialo nugriovimą neteisėtu, todėl memorialas (duomenys neskelbtini) buvo atstatytas. Atstačius memorialą, policija pradėjo persekioti protesto dalyvius, juos kvietė į apklausas, areštavo. Pareiškėjas patvirtino, kad jis buvo sulaikytas 4 kartus. Pirmą kartą policija jam liepė 10 valandų klūpėti, tačiau priežasčių, kodėl taip su juo elgiasi, nenurodė.

Tik vienas (duomenys neskelbtini) policininkas žodžiu paaiškino, kodėl jis suimtas. Apklausos metu jį buvo bandoma susieti su (duomenys neskelbtini) organizacija. Jam teko visą laiką aiškinti, kad jis tik studentas. Nurodė, kad buvo areštuotas ir (duomenys neskelbtini) nariu buvęs jo tėvas, kurio likimas iki šiol šeimai nėra žinomas. Teigė, kad buvo klausinėjamas ir apie šeimos narius. Iš pradžių atrodė, kad apklausa vyksta gana taikiai, tačiau vėliau pradėta smurtauti prieš jį. Mušė ir kankino trys vyrai, (duomenys neskelbtini).

Tvirtina, kad smurtinė apklausa tęsėsi 1 savaitę, tada buvo įspėtas daugiau nebedalyvauti protestuose ir paleistas. Kaip pats paaiškino, tiesiog išmestas. Vėliau prasidėjo protestai, palaikantys žmones, kurie buvo persekiojami dėl dalyvavimo protestuose prieš Vyriausybę, prie kurių prisijungė ir pareiškėjas. Kadangi į protesto vietą nuvyko su dviračiu, buvo pastebėtas, užfiksuotas jo dviračio numeris, todėl vėl buvo surastas ir suimtas. Buvo apklausiamas dėl dalyvavimo protestuose. Paaiškino, kad juose dalyvauja, nes dingo jo tėvas.

Vėliau slėpėsi pas močiutę, buvo jo gimimo diena, todėl buvo nuėjęs aplankyti mamos, po kurio laiko grįžo pas močiutę, tačiau policija iš jo mamos sužinojo, kur jis slepiasi. Jį vėl suėmė, pralaikė policijoje 1 savaitę, kankino, mušė, (duomenys neskelbtini). Akcentavo, kad dar ir dabar geria skausmą malšinančius vaistus. Nurodė, kad po tų visų sumušimų persikėlė į (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini), ten toliau tęsė studijas, ruošėsi egzaminams, tačiau (duomenys neskelbtini) ir vėl buvo surastas bei suimtas.

Laikytas tamsiame kambaryje, kankintas ir psichologiškai, ir fiziškai. Paprašytas po apklausos persiųsti visus turimus dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus, kurie patvirtintų jo papasakotą istoriją, paaiškino, kad per areštus viską, ką turėjo telefone, ištrynė. Tvirtino pamėgins gauti įrodymų, padedamas šeimos, draugų.

5.4. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Taip pat nusprendė išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6. Teismas byloje vadovavosi 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies, Įstatymo 86 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 1–3 dalių, 88 straipsnio, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 115 ir 116 punktų nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo papasakota istorija ištęsta ir su kiekviena apklausa joje gausėjo faktų ir detalių, tarp kurių pats pareiškėjas painiojasi. Pareiškėjo istorijai trūksta nuoseklumo bei konkretumo. Pirminės apklausos metu pareiškėjas negalėjo įvardinti bei sukonkretinti kilmės valstybėje jam kilusios grėsmės. Nurodė, kad baiminasi dėl savo saugumo (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad dalyvavo studentų veikloje universitete, tačiau po vieno incidento universitete buvo areštuotas, pradėtas tyrimas, dėl ko jis buvo priverstas nutraukti studijas universitete.

Pirminės apklausos metu pareiškėjas apskritai neįvardino, koks tai incidentas ir tik 2021 m. spalio 25 d. apklausos metu pradėjo pasakoti apie studentų protestus prieš memorialo nugriovimą ir jų dalyvių, taip pat ir jo paties, persekiojimą. 2021 m. spalio 25 d. vykusios apklausos metu daugiausiai dėmesio skyrė aplinkybėms, susijusioms su memorialo nugriovimu ir atstatymu, įvykius apibrėždamas bei nurodydamas mėnesių tikslumu, o 2022 m. birželio 29 d. vykusio posėdžio metu pasakojimą papildė konkrečiomis vykusių protestų bei jo areštų datomis, nors 2021 m. rugpjūčio 24 d. vykusios apklausos metu apskritai nebuvo jų nurodęs, o 2021 m. spalio 25 d. vykusios apklausos metu buvo įvardinęs tik paskutinio sulaikymo datą, t. y. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo papasakota istorija prieštaringa ir tuo aspektu, kad 2021 m. spalio 25 d. apklausos metu tvirtino, jog iš viso buvo sulaikytas 4 kartus, o 2022 m. birželio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu įvardino tik tris sulaikymo datas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 25 d. vykusios apklausos metu, kalbėdamas apie antrą sulaikymą tvirtino, kad buvo jo gimimo diena (pagal faktines bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas gimęs (duomenys neskelbtini)), kas taip pat prieštaringa tuo aspektu, jog sulaikymai, anot pareiškėjo, tęsėsi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o 2021 m. liepos 28 d. pareiškėjas jau buvo sulaikytas, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną kartu su kitų asmenų grupe.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, įvertinus pareiškėjo istorijos vidinį nesuderinamumą bei istorijos tikėtinumą atsakovo surinktos informacijos apie kilmės valstybę kontekste, teismas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas pagrįstai nelaikytas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu pareiškėjui tariamai kilusios grėsmės realumą.

8. Migracijos departamentas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, teismo manymu, pagrįstai nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Tyrimo metu pareiškėjas nurodė, kad nepriklauso jokiai partijai ar politinei organizacijai, o atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtino, kad pareiškėjas dėl to, jog yra (duomenys neskelbtini), o jo tėvas priklausė (duomenys neskelbtini) organizacijai, galėtų būti kilmės valstybėje persekiojamas, pareiškėjas taip pat nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų jo pasakojimą, o jo papasakota istorija prieštaringa bei nenuosekli. Atsižvelgiant į tai, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti nelaikyta visiškai pagrįsta. Kadangi visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas, teismo manymu, pagrįstai pripažintas neatitinkantis Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas.

9. Taip pat teismas, įvertinęs atsakovo surinktą informaciją, konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, tačiau laikė, kad nustatyti draudimo atvykti terminai (draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką terminas 5 metus ir 3 metus į kitas Šengeno erdvės) yra neproporcingi, todėl sutrumpino juos iki 2 metų.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi.

12. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai pažymint:

12.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

12.2. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes yra persekiojamas tautiniu pagrindu, kaip (duomenys neskelbtini) ir politiniu pagrindu dėl dalyvavimo protestuose už (duomenys neskelbtini) teises. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patiria tam tikrą diskriminaciją, kaip ir kitos tautinės mažumos. Net ir pasibaigus karui, buvę (duomenys neskelbtini) nariai ir jų šeimos patiria spaudimą, yra stebimi ir persekiojami valdžios struktūrų, saugumo ir policijos. Kilmės šalies informacija sutampa su pareiškėjo pasakojimu, kad jis, kaip (duomenys neskelbtini), gali būti persekiojamas dėl dalyvavimo protestuose. Dėl minėto persekiojimo pareiškėjui kyla grėsmė prarasti laisvę, sveikatą, ar net gyvybę, todėl yra pagrindas patenkinti prieglobsčio prašymą. Pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, nes yra persekiojamas etniniu ir politiniu pagrindu.

12.3. Atsakovas ir teismas nurodė, kad pareiškėjas gali pasinaudoti veiksminga valstybės apsauga nuo persekiojimo, tačiau tai yra teorinio lygmens pasvarstymai, neturintys realaus faktinio pagrindo. Taigi, atsakovas savo Sprendimą pagrindė prielaida, o ne visapusiškai ištirtais byloje surinktais įrodymais. Kilmės šalies policijos efektyvumas nėra aukštas, pareigūnai yra korumpuoti neturi motyvacijos. Teisinių priemonių efektyvumas ir reali asmenų apsauga (duomenys neskelbtini) nėra tinkamai užtikrinama. Atsakovas nesurinko informacijos, kokia dalis pažeidėjų, teisiamųjų nubaudžiami ar sudrausminami. Kiek iškeltų bylų baigiasi nukentėjusiesiems palankiais sprendimais.

12.4. Atsakovas rėmėsi tik subjektyviomis prielaidomis, nesurinko aktualios kilmės valstybės informacijos, tyrimą atliko paviršutiniškai, todėl Sprendimas yra nepagrįstas.

12.5. Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Taip pat panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareikėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atsakovas atsiliepime remiasi argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymint:

13.1. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymi esminiais trūkumais – buvo nenuoseklus, neišsamus, nepatvirtintas jokiais objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo.

13.2. Grėsmė yra vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“ tada, kai kilmės valstybėje yra konstatuojamas beatodairiškas smurtas, o pareiškėjo gyvenamojoje vietoje nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, t. y. pareiškėjui nekyla rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl jo atžvilgiu nebuvo pagrindo kylančios grėsmės vertinti pagal „slankiojančią skalę“. Taip pat pareiškėjo nurodyti Europos prieglobsčio paramos biuro padidintos rizikos profiliai yra išskirti (duomenys neskelbtini) piliečių atžvilgiu, o pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Be to, pareiškėjas tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtino pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvų dėl tariamo persekiojimo kilmės valstybėje.

13.3. Teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. vertinant pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, ir buvo įvertinta būtent pareiškėjo prašymo kontekste aktuali kilmės valstybės informacija, tai patvirtina Migracijos departamento sprendimo turinys. Kadangi pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo aspektais, kad jo atžvilgiu gali būti netinkamai taikomi kilmės valstybės teisės aktai ar tie teisės aktai pareiškėjo atžvilgiu būtų taikomi diskriminuojant, todėl Migracijos departamentas nerinko bei nevertino tokio pobūdžio informacijos.

13.4. Atsakovas surinko aktualią ir naujausią informaciją, atliko tinkamą ir išsamų tyrimą, pareiškėjas nepaneigė atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, pareiškėjas taip pat buvo pagrįstai išsiųstas į kilmės valstybę, o nustatytus draudimo atvykti terminus pirmosios instancijos teismas net sutrumpino, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 21S34779, kuriuo, be kita ko, atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjęs, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingus terminus uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno erdvės valstybes, minėtus terminus, skaičiuojamus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpino iki dvejų metų.

16. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdamas reikalavimus, teigia teismo išvadas dėl jo neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti, esant nepagrįstas dėl netinkamo jų nurodytų aplinkybių išnagrinėjimo ir informacijos apie saugumo padėtį kilmės valstybėje vertinimo. Teismas neįvertino, kad atsakovas neįvykdė pareigos tyrimą dėl pareiškėjo prašymo atlikti atidžiai, jo nurodytas aplinkybes įvertinti naujausios kilmės valstybės informacijos kontekste.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

18. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

20. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

21. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

22. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje N. A. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

23. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

24. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

25. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

26. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

27. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

29. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad kilmės valstybėje buvo sulaikomas ir mušamas policijos pareigūnų.

30. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, apklausos metu nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu nagrinėjamos situacijos vertinimu. Pirmiausiai pažymėtina, kad pareiškėjo pasakojimas, nors ir buvo ilgas, tačiau buvo nenuoseklus, jame trūko konkretumo. Pareiškėjas painiojosi, kiek kartų buvo sulaikytas (apklausoje nurodė 4 kartus, pirmosios instancijos teismo posėdyje – 3), nurodė skirtingą sulaikymų trukmę.

Taip pat pareiškėjas teigė, kad sulaikymai vyko nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas teigė, kad antras sulaikymas įvyko per jo gimtadienį (o pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas taip pat negalėjo tiksliai nurodyti persekiojimo motyvų, kadangi pats teigė, kad politinei partijai nepriklauso. Nors pareiškėjas teigė, kad jis ir jo šeima gali būti persekiojami dėl pareiškėjo tėvo priklausymo (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip nustatė atsakovas, o pareiškėjas šių aplinkybių nepaneigė, informacijos apie sisteminį netinkamą elgesį (duomenys neskelbtini) šeimos narių atžvilgiu nenustatyta.

Be to, pareiškėjui atsisakydavo paaiškinti, kodėl jis buvo, kaip pats teigė, daug kartų sulaikytas (teigė, kad policininkai jam nesakė, kodėl yra areštuotas, tik vėliau vienas policininkas, esą, nurodė, kad tai yra dėl to, kad jis dalyvavo protestuose), mušamas, o vėliau tiesiog paleidžiamas (kaip, pagal pareiškėją, buvo po to, kai jis buvo sulaikytas, kai pareigūnai jį rado pagal jo „dviračio numerį“); pareiškėjas rėmėsi subjektyvaus, hipotetinio pobūdžio teiginiais. Taip pat pažymėtina, kad jokių savo pasakojimą patvirtinančių įrodymų (nei to, kad buvo studentas, nei to, kad jam buvo grasinama, jis buvo paieškomas ar įrodymų dėl patirto smurto) pareiškėjas nepateikė, nors apklausos metu jam buvo paaiškinta galimybė juos pateikti, pareiškėjas teigė, kad paprašys kitų asmenų, kad įrodymai būtų pateikti, tačiau įrodymai nebuvo pateikti nei Migracijos departamentui, nei teismui.

Pažymėtina, kad, kaip teigė pats pareiškėjas, kankinimų metu jam buvo sulaužyta (duomenys neskelbtini), todėl, tikėtina, kad jis buvo kreipęsis į gydytojus, tačiau jokių įrodymų, kaip minėta, nepateikė. Be to, vėliau pareiškėjas bandė tęsti studijas, tačiau policija, neaišku dėl kokių priežasčių (nes, kaip galima suprasti iš pasakojimo, po sumušimo ir (duomenys neskelbtini), protestuose nedalyvavo), vėl ieškojo pareiškėjo, nors jis, kaip minėta, studijavo koledže. Taigi, pareiškėjo pasakojimo neatitikimai sudarė pagrindą vertinti, kad jo pasakojimas negali būti laikomas patikimu įrodymu, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatų.

31. Taip pat atsakovas pagrįstai pažymėjo, kad, kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, prieglobsčio prašytojas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu taip pat nenustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje asmeniui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

32. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, jog Migracijos departamentas nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo selektyvūs, teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Migracijos departamentas rinko informaciją pagal pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus ir apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokia konkrečiai naujausia ir tiksliausia kilmės valstybės informacija paneigia bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės šalyje ir jo gyvenamojoje vietoje. Teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis.

33. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir kitas Šengeno erdvės valstybes sutrumpino iki dvejų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatyti draudimai atvykti turėtų būti dar labiau sutrumpinti.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Iveta Pelienė

Dalia Višinskienė