1e9ab373-deb3-4bcf-97c9-1a5ebca72f4e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Pranešėjas P Baudžiamoji byla Nr. 1-2229-1034/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09742-2022-1 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei, dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei, kaltinamajam V. B. (V. B.), jo gynėjui advokatui Pavelui Ravluševičiui, nukentėjusiajam O. Š. (O. Š.), jo atstovui advokato padėjėjui Tomui Juoniui, laiduotojui D.

V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdantis individualiÄ veiklÄ , neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės V. B. nežymiai sutrikdė sveikatÄ : 2022 m. kovo 22 d. apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų kilusio tarpusavio žodinio konflikto metu, tyčia O.

Å . sudavė kumščiais ne mažiau kaip du smÅ«gius į veidÄ , padarydamas odos nubrozdinimus veido deÅ¡inėje, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo O. Å . sveikatÄ . Å iais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. II. Byloje surinkti įrodymai Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dienÄ atėjo pas kaimynÄ O. Å ., nes sužinojo, kad jis klijuoja lipdukus ant automobilio. Norėjo papraÅ¡yti, kad jis daugiau taip nedarytų.

Eidamas nežinojo kuo užsiima O. Å ., jam tik kaimynai sakė, kad kitoje laiptinėje gyvena „blogeris“. Kai atėjo, buto duris atidarė jo draugė, pakvietė O. Å ., kuris pasisveikino ir grįžo atgal namo. Išėjęs po minutės, jis rankoje laikė kastetÄ . Pradėjo aiÅ¡kintis su O. Å ., kodėl Å¡is klijuoja lipdukus. Kažkuriuo momentu O. Å . griebė rankomis jam už drabužių, bandė jam trenkti į veidÄ , bet pataikė į petį. Jie susigrÅ«mė ir O. Å . krito galva į duris.

Kažkuriuo momentu jis sudavė O. Å . vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , nes Å¡is jį puolė ir buvo labai agresyvus. Gali bÅ«ti, kad ir du kartus sudavė nukentėjusiajam. O. Å . neleido jam iÅ¡eiti, keikėsi, provokavo. O. Å ., laikydamas kastetÄ rankose, artindamasis sakė, kad jis atsakys už viskÄ ir puolė. Tada jis traukėsi atgal į (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tÄ , nes negalėjo iÅ¡eiti iÅ¡ laiptinės, o O. Å . kažkuriuo momentu prašė draugės, kad ji atneÅ¡tų peilį.

Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, O. Å . kastetÄ padėjo į kairę rankÄ , kad nematytų policija, o į deÅ¡inę rankÄ padėjo raktus. Ä®vykio metu jis filmavo telefonu, kuris buvo deÅ¡inėje rankoje. IÅ¡ pradžių nukentėjusysis nematė, kad jis filmuoja, bet vėliau jis pradėjo tai daryti akivaizdžiai. Gailisi dėl įvykio, nenorėjo sukelti skausmo, jo veiksmai buvo savigyna. Jis gynėsi nuo nukentėjusiojo smÅ«gių kastetu, O. Å . neleido jam iÅ¡eiti, ribojo jo laisvę. Policijos pareigÅ«nus į įvykio vietÄ iÅ¡kvietė O.

Å . mergina. Dėl konflikto su nukentėjusiuoju O. Å . patyrė tik moralinę žalÄ , nesikreipė į medikus. Nepripažįsta civilinio ieÅ¡kinio, sutinka atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, bet ne tokiÄ sumÄ , kuri nurodyta. Brolis galėtų bÅ«ti jo laiduotoju, nes jis yra atsakingas žmogus, dirba (duomenys neskelbtini), turi Å¡eimÄ . Jis dažnai bendrauja su broliu, kartu su juo sportuoja. Pats gyvena pas tėvus, jų nuosavybės teise priklausančiame bute. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis O.

Å . parodė, kad tai atsitiko 10.00 val. ryto. Jis ruošėsi bėgioti ir jam į buto duris paskambino V. B. Atidaręs duris V. B. neatpažino, galvojo, kad Å¡iaip kažkoks vaikinas atėjo. V. B. pasakė, kad jis ant V. B. automobilio klijavo lipdukus. Tada jis grįžo atgal į butÄ , apsirengė, pasiėmė visus reikalingus daiktus, t. y. bėgimo dirÅ¾Ä , raktus, ausines ir grįžęs atsakė, kad klijavo lipdukus, nes pas V. B. automobilyje kabėjo Rusijos vėliava bei pasakė V. B., kad vis tiek klijuos lipdukus.

Matė, kad V. B. buvo agresyviai nusiteikęs, tai matėsi iÅ¡ kÅ«no kalbos, intonacijos. Tada V. B. staigiai jam sudavė kumščiu du smÅ«gius į veidÄ ir jis nugara atsitrenkė į duris. Išėjo jo draugė K. S. V. B. kažkÄ jam pasakė ir vėl sudavė du smÅ«gius kumščiu į veidÄ . Tada V. B. jau norėjo pabėgti. Kadangi jis tuo metu buvo iÅ¡sigandęs, pasakė savo draugei K. S. atneÅ¡ti peilį, taip norėjo iÅ¡gÄ sdinti V. B. V. B. pradėjo elgtis, lyg viskas, kas įvyko, yra nieko tokio, tada K.

S. iÅ¡kvietė policijÄ . Kol laukė policijos, jis laikė V. B. Å¡alia laiptinės rėmų, kad Å¡is neiÅ¡eitų. Atvažiavus policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kaip viskas įvyko. Iki Å¡io įvykio nebuvo sužalotas. Dėl V. B. smÅ«gių patyrė fizinį skausmÄ , turėjo mėlynes, gumbÄ . Jis nesudavė jokių smÅ«gių V. B. Neturi pagrindo nepagrįstai apkalbėti kaltinamÄ jį V. B. Civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti 2500 Eur neturtinės žalos, Å¡iuos pinigus perduos labdarai.

Dėl Å¡io įvykio jam stipriai skaudėjo, tÄ dienÄ turėjo Å¡ou, įvykis jam sutrukdė, nes turi atrodyti reprezentatyviai. Å is įvykis jam yra jautrus, nes jį užpuolė asmuo, kuris palaiko RusijÄ . Konflikto metu jis turėjo karabinÄ , o ne kastetÄ . Apie šį įvykį pasidalino socialiniame tinkle „Facebook“, tai padarė, nes pasidalindamas įraÅ¡u apie įvykį socialiniame tinkle norėjo apsidrausti. Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas D. V. parodė, kad V. B. yra jo brolis.

Jo ir V. B. tėvai yra skirtingi, todėl jų pavardės skirtingos. PraÅ¡o, kad brolis bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ perduodant jo atsakomybėn. Su V. B. nuo pat vaikystės vienas kitÄ palaiko, atsakingai elgiasi. Niekada neturėjo baudžiamųjų ar administracinių bylų. Gal dėl greičio virÅ¡ijimo tik kažkada yra turėjęs nuobaudÄ . Gyvena (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) metus (duomenys neskelbtini), turi vaikÄ , su broliu bendrauja kiekvienÄ dienÄ .

Su V. B. kartu sportuoja, padeda tėvams su pinigais. Jis dirba (duomenys neskelbtini), nuo vaikystės su broliu svajojo apie Å¡iÄ profesijÄ , bet brolis dėl sveikatos nepraėjo dirbti. Darbe turi komandiruotes, per metus komandiruotėse praleidžia 3-4 dienas. Apie šį įvykį sužinojo iÅ¡ socialinių tinklų, nes su broliu tuo metu nesimatė. IÅ¡ karto susiskambino su broliu, susitiko ir pakalbėjo apie šį įvykį. Brolis papasakojo kaip buvo gadinamas jo automobilis, klijuojami lipdukai, braižoma.

Papasakojo, kad jis nuėjo pakalbėti su O. Å . ir tarp jų įvyko konfliktas, kad O. Å . buvo labai agresyvus. Brolis sakė, kad sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam, nes jis agresyviai elgėsi ir bandė jį pulti. Jis neigiamai vertina šį konfliktÄ , kadangi mano, jog žmonės gali protingai susėsti ir patarti visas problemas. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. S. parodė, kad vyko į (duomenys neskelbtini), ten buvo konfliktinė situacija, susimušė du vyrai. Nuvykus laiptinėje buvo aptikti du vyrai, iÅ¡klausė jų paaiÅ¡kinimus.

Buvo pasiskirstę su porininku, jis bendravo su kaltinamuoju V. B., o porininkas bendravo su nukentėjusiuoju O. Š. Kiek prisimena ant nukentėjusiojo O. Š. kaktos buvo sužalojimas. Nukentėjusysis O. Š. su greitosios medicinos pagalbos automobiliu išvažiavo į ligoninę. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo S. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 100-101), S. S. parodė, jog teisingi parodymai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. S. parodė, kad buvo rytas, gavo skambutį į duris. Ji prabudo, O. Å . Å¡alia nebuvo, jis buvo kitame kambaryje. O. Å . ruošėsi bėgioti. Kai O. Å . eina pabėgioti, jis su savimi visada pasiima raktus. O. Å . pirmas priėjo prie durų jų atidaryti, ji iÅ¡kiÅ¡o galvÄ pasižiÅ«rėti, kas skambina į duris. Pravėrus duris pamatė pažįstamÄ veidÄ , jų kaimynÄ , girdėjo, kad kaimyno tonas buvo agresyvus. Po kelių sekundžių O. Å . grįžo atgal namo, tikriausiai apsirengti, ir grįžo atgal į laiptinę.

Minutės bėgyje pasigirdo stiprus trenksmas į duris. Ji iÅ¡bėgo ir pirmas dalykas, kurį pamatė, tai O. Å ., kuris pasisuko į jÄ su milžiniÅ¡ku guzu deÅ¡inėje veido pusėje. V. B. stovėjo prieÅ¡ais O. Å . įsiaudrinusiu veidu. Matė kaip O. Å . bandė dengtis savo veidÄ . Prie jos akių O. Å . buvo smogta dar du kartus, V. B. kumščiais sudavė O. Å . į kairę veido pusę. Kai jos paprašė iÅ¡kviesti policijÄ , ji buvo panikoje, grįžo namo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus.

Iki įvykio dienos su V. B. neturėjo konfliktų, neturi priežasčių nepagrįstai apkalbėti V. B. Tai buvo pirmas kartas, kai V. B. atėjo prie jos buto durų, anksčiau su juo tik pasisveikindavo. Ji mano, kad konfliktas įvyko dėl pakabintos vėliavėlės, dėl to, kad žmogus palaiko RusijÄ . Kiek supranta, V. B. kilo pretenzija dėl klijuojamų lipdukų ant automobilio. Po įvykio O. Å . jautėsi blogai, porÄ dienų skundėsi skausmais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. A. parodė, kad 2022 m. kovo 22 d. apie 11 val., darbo metu jis kartu su vyr. patruliu S. S. iÅ¡ Vilniaus AVPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te kaimynas sumušė pranešėjos draugÄ .

Kai atvyko į įvykio vietÄ , tai jis pamatė, kad prie minėto buto stovi jam nepažįstamas vaikinas (kaip vėliau buvo nustatyta – O. Å .) bei kitas jam nepažįstamas vaikinas (kaip buvo nustatyta – V. B.). V. B. turėjo rankose mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Ar O. Å . turėjo rankose kažkÄ , jis neatsimena. O. Å . užstojo praėjimÄ laiptais žemyn. V. B. buvo ramus. Su V. B. laiptinėje liko bendrauti vyr. patrulis S. S., o jis nuėjo su O. Å . į butÄ tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas atsitiko.

O. Å . jam pasakė, kad žodinio konflikto metu, V. B. jam 3 kartus kumščiais trenkė į veidÄ . Ant O. Å . kaktos iÅ¡ deÅ¡inės pusės jis pamatė, kad yra gumbas. O. Å . pasakė, kad įvykį, t. y. kaip jis buvo sumuÅ¡tas, matė jo draugė K. Kol jie buvo minėtu adresu, jis nematė kaimynų (1 t., b. l. 106-109). 2022 m. kovo 22 d. protokole-pareiÅ¡kime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas O. Å . nurodė, jog jam buvo suduoti du smÅ«giai į veido sritį su deÅ¡ine ranka ir du smÅ«giai su kaire ranka, dėl to praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., b. l. 8-11).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antrosios kuopos antrojo būrio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo gautas pranešimas, jog 2022 m. kovo 22 d. apie 10.52 val. (duomenys neskelbtini) sumuštas žmogus. Atvykus nurodytu adresu buvo aptikti stovintys du vyrai: O. Š. ir V. B. V. B. paaiškino, kad jau kelias dienas jis randa užklijuotus ant jo automobilio lipdukus su Ukrainos herbu bei užrašu anglų kalba: „Glory to Ukraine/Lithuania is with you“. 2022 m. kovo 22 d.

V. B. pastebėjo, kad jo automobilio valytuvai yra pakelti bei vėl užklijuoti tie patys lipdukai. Kadangi valytuvai sukonstruoti taip, kad jų neįmanoma pakelti neapgadinus automobilio, jis pastebėjo apgadinimus, t. y. įbrėžimus bei dažų sluoksnio pažeidimus ant variklio dangčio bei valytuvų. Atėjus pas O. Å ., pastarasis išėjo iÅ¡ buto, įvyko žodinis konfliktas, kurio metu V. B. nesuvaldė emocijų ir kelis kartus kaire ranka trenkė O. Å . į veidÄ . O. Å . paaiÅ¡kino, kad kelias dienas klijuoja lipdukus, skirtus palaikyti UkrainÄ ant automobilio, nes Å¡io salone kaba Rusijos vėliava.

Neneigia, kad buvo pakėlęs automobilio valytuvus. Pas O. Å . aiÅ¡kintis atėjo minėto automobilio savininkas, su kuriuo jie nerado bendros kalbos, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu atėjęs paaiÅ¡kinti V. B. kelis kartus kumščiais trenkė jam į veidÄ (1 t., b. l. 13). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu peržiÅ«rėti V. B. pateikti vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono. 2022 m. balandžio 7 d. apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėtuose įraÅ¡uose matyti, kaip O.

Š. bendrauja su V. B. Po minėto dialogo girdisi, tačiau nesimato, kad tarp V. B. bei O. Š. yra kažkoks fizinis kontaktas (1 t., b. l. 115-123). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėti vaizdo įrašai iš mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie uniformos (BODY CAM). Nustatyta, kad O. Š. paaiškino pareigūnui, kad V. B. įsibrovė į namus ir užpuolė jį.

Tuo metu stovintis laiptinėje V. B. pasakė pareigÅ«nui: „yra viskas filmuota, kasdien lipdukus klijuoja ant maÅ¡inos su nacistine simbolika, yra agresyvus, jis (O. Å .) normaliai pasikalbėti nenori, dėl to teko smÅ«giuoti, jis (O. Å .) mane laiko, neleidžia, aÅ¡ sakiau, aÅ¡ kaimynas iÅ¡ kito buto“. Policijos pareigÅ«nas uždavė klausimÄ O. Å .: „Kaip čia viskas atsitiko?“, O. Å . paaiÅ¡kino: „Jis (V. B.) paskambino, aÅ¡ išėjau, jisai pradėjo kalbėti, o po to pradėjo mane muÅ¡ti“.

Bendraujant su policijos pareigÅ«nu O. Å . paprašė policijos pareigÅ«no iÅ¡eiti iÅ¡ buto. Policijos pareigÅ«nas iÅ¡kvietė medikus. Tuo metu laiptinėje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to stovintis V. B. su kitu policijos pareigÅ«nu pasakė: „aÅ¡ atėjau nekonfliktuoti, nebuvo pažįstamas, o kai atėjau, tai atpažinau kaip blogerį, jis yra neaiÅ¡kus, kažkoks tai aktyvistas“. Tuo metu K. S. pasakė policijos pareigÅ«nui, kad matė, kaip V. B. smÅ«giavo, nori raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl to (1 t., b. l. 134-135).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie uniformos (BODY CAM). Nustatyta, kad V. B. pasakė policijos pareigÅ«nui, kad atėjo pas O. Å . iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl O. Å . klijuodamas lipdukus ant jo automobilio priekinio stiklo, sugadino minėto automobilio kapotÄ bei valytuvus. Taip pat jis pasakė, kad O.

Å . prašė draugės atneÅ¡ti peilį jį papjauti. Taip pat V. B. pasakė, kad viskas yra nufilmuota jo telefone. Ant O. Å . kaktos iÅ¡ deÅ¡inės pusės matosi apvalios formos sumuÅ¡imas, kaip guzas. Daugiau sumuÅ¡imo požymių ant jo veido nesimato. O. Å . paklausė pareigÅ«nų: „Nesulaikote?“. Po ko jis kažkam pasakė: „Tavo atveju negalima taikyti kaip savigyna, yra sveikatos sužalojimas, tai yra užpuolimas, pas mus name, prie mÅ«sų namo, įžengęs į bÅ«tÄ nebuvo.“ Po ko O.

Å . policijos pareigÅ«nui paaiÅ¡kino bei parodė kaip konkrečiai V. B. žodinio konflikto metu jį sumušė, t. y. O. Å . iÅ¡tiesė deÅ¡inę rankÄ , suglaudęs kumÅ¡tį ir parodė, kaip 2-3 kartus V. B. jam sudavė smÅ«gius, sakydamas: „kumščiu man ir kairės ir deÅ¡inės rankos kumščiais man sudavė kelis smÅ«gius į veidÄ . Jį (V. B.) paėmiau už rankos, pasakiau palauk, tuoj iÅ¡kviesim policijÄ . AÅ¡ turėjau raktus rankose, nes pavojus gyvybei“. Po ko pasakė policijos pareigÅ«nui, kad V.

B. pakėlė automobilio valytuvus. PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡us iÅ¡ mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie uniformos (BODY CAM) nustatyta, kad O. Å . kartu su K. S. pareigÅ«nui iÅ¡ NVRS pasakė, kad konflikto metu V. B. kumščiais 3-4 kartus sudavė smÅ«gius į veidÄ O. Å . K. S. patvirtino, kad matė, kaip V. B. sumušė jos draugÄ O. Å ., t. y. kumščiais smÅ«giavo į veidÄ (1 t., b. l. 138-139). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėti Bendrojo pagalbos centro iÅ¡kvietimo garso įraÅ¡ai. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad iÅ¡ tel.

Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 22 d. 10:40:35 val. paskambino į 112 K. S. ir pranešė, kad nori iÅ¡kviesti policijÄ adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tas. PaaiÅ¡kino, kad kaimynas užpuolė jos draugÄ . K. S. pasakė: „galite atvažiuoti (duomenys neskelbtini), čia agresyvus vyrukas užpuolė mano draugÄ , jis užpuolė, rusakalbis, dėl Rusijos užpuolė, jis yra kaimynas, trenkė gal 3 kartus, kaimynas vietoje, dar nepasiÅ¡alino, dar Å¡neka, bandžiau atsitraukti.“ Dar pasakė, kad medicinos pagalbos nereikia. Skambučio pradžia: 10:40:35 val., pokalbio pradžia: 10:41:19 val., pokalbio trukmė 01 min. 22 sek. (1 t., b. l. 145-146).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 927/2022 (01) nustatyta, kad O. Å . padaryti odos nubrozdinimai veido deÅ¡inėje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. kovo 22 d.). Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais.

Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo atsirasti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietais bukais daiktais, tokie sužalojimai galėjo atsirasti tiek smūgiuojant, tiek kritimo, tiek griuvimo metu, tiek susižalojant pačiam atliekant kokius nors veiksmus. Sužalojimų lokalizacija nenurodo kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimo padarymo metu. Odos nubrozdinimai veide galėjo atsirasti tiek smūgiuojant kumščiais, tiek spardant, tiek suduodant kietu daiktu, tiek pačiam krentant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus (1 t., b. l. 71-72).

VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad O. Å . 2022 m. kovo 22 d. nustatytas galvos sričių pavirÅ¡inis sužalojimas, sumuÅ¡imas (1 t., b. l. 63). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl pakanka bent vieno iÅ¡ jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs pirmiau iÅ¡dėstytus kaltinamojo V. B. teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus raÅ¡ytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo V. B. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis V. B. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dienÄ atėjo pas kaimynÄ O.

Å ., nes sužinojo, kad Å¡is klijuoja lipdukus ant jam priklausančio automobilio. Norėjo papraÅ¡yti, kad O. Å . daugiau taip nedarytų, pradėjo aiÅ¡kintis, kodėl jis taip daro. Kažkuriuo momentu O. Å . griebė rankomis jam už drabužių, bandė jam trenkti į veidÄ , bet pataikė į petį. Jie susigrÅ«mė ir O. Å . krito galva į duris. Kažkuriuo momentu jis sudavė O. Å . vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , nes Å¡is puolė ir buvo labai agresyvus. Gali bÅ«ti, kad ir du kartus sudavė O.

Š. O. Š. neleido jam išeiti, keikėsi, provokavo. Gailisi dėl įvykio, nenorėjo sukelti skausmo, jo veiksmai buvo savigyna. Jis gynėsi nuo nukentėjusiojo smūgių kastetu, O. Š. neleido jam išeiti, ribojo jo laisvę. Tokie kaltinamojo parodymai iš dalies atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 8, 14-15, 20, 83). Be to, tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo O. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, liudytojų S. S., K. S. parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, liudytojo N. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiojo O.

Š. protokolas-pareiškimas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, specialisto išvada dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų. Štai teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis O. Š. parodė, kad tai atsitiko 10.00 val. ryto. Jis ruošėsi bėgioti ir jam į buto duris paskambino V. B. V. B. jam pasakė, kad jis ant jo automobilio klijavo lipdukus. Pasakė V. B., kad vis tiek klijuos lipdukus. Matė, kad V. B. buvo agresyviai nusiteikęs, tai matėsi iš kūno kalbos, intonacijos.

Tada V. B. staigiai jam sudavė kumščiu du smÅ«gius į veidÄ ir jis nugara atsitrenkė į duris. Išėjo jo draugė K. S. V. B. kažkÄ jam pasakė ir vėl sudavė du smÅ«gius kumščiu į veidÄ . Tokie nukentėjusiojo parodymai esminėse detalėse sutampa su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b. l. 36-39, 46-48, 51-54). Liudytojos K. S. parodymai yra reikÅ¡mingi, nes ji vienintelė be kaltinamojo ir nukentėjusiojo tiesiogiai matė V. B. suduotus smÅ«gius nukentėjusiajam O.

Å ., jos parodymai viso proceso metu buvo iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s. Teisiamajame posėdyje liudytoja K. S. parodė, kad matė O. Å . su milžiniÅ¡ku guzu deÅ¡inėje veido pusėje. Taip pat matė, kaip O. Å . bandė dengtis savo veidÄ , o prie jos akių O. Å . buvo smogta dar du kartus, V. B. kumščiais sudavė O. Å . į kairę veido pusę. Liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai N. A. ir S. S. iÅ¡ esmės patvirtino, kad po konflikto ant nukentėjusiojo O. Å . galvos buvo vizualiai matomi sužalojimai, o liudytojui S. S. kaltinamasis V.

B. iš karto po konflikto pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam O. Š., tai patvirtina policijos pareigūnų BODY CAM vaizdo įrašai. Nukentėjusiajam O. Š. padarytus sužalojimus taip pat patvirtina ir specialisto išvada, kuria nustatyta, kad nukentėjusiajam padaryti odos nubrozdinimai veido dešinėje, sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. kovo 22 d.), sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 71-72).

Teismas, įvertinęs pirmiau iÅ¡dėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, jog V. B. 2022 m. kovo 22 d. apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų kilusio tarpusavio žodinio konflikto metu, tyčia O. Å . sudavė kumščiais ne mažiau kaip du smÅ«gius į veidÄ , padarydamas odos nubrozdinimus veido deÅ¡inėje, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo O. Å . sveikatÄ . Pažymėtina, kad kaltinamojo V.

B. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas pastebi, kad nepaisant kaltinamojo ir jo gynėjo įsitikinimo, kad nukentėjusysis konflikto metu turėjo ir (ar) naudojo kastetÄ , tiek vaizdo įraÅ¡ais, tiek nuotraukomis iÅ¡ konflikto, tiek ir paties nukentėjusiojo O. Å . parodymais nustatyta, kad konflikto laiptinėje metu nukentėjusysis turėjo ne kastetÄ , o raktų karabinÄ . Nors kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo O.

Å ., Å¡is argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, kad BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikÅ¡mę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-P-135/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad byloje surinktais ir teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta faktinė situacija nesudaro pagrindo spręsti, kad aptariamo įvykio metu kilo bÅ«tinosios ginties situacija, kurios metu kaltinamasis V. B. turėjo pagrindÄ ir teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusiojo O. Å . veiksmai buvo grėsmingi, keliantys pavojų kaltinamojo sveikatai ar gyvybei. Pažymėtina, jog nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis O.

Å . smurtavo kaltinamojo atžvilgiu. Teismas nustatė, kad kaltinamasis V. B. atėjo pas nukentėjusįjį tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas klijuoja lipdukus ant jo automobilio ir Å¡io aiÅ¡kinimosi metu filmavo nukentėjusįjį bei sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam O. Å ., tuo padarydamas Å¡iam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. nesant jokiam realiam ar akivaizdžiam kėsinimuisi į kaltinamojo V. B. sveikatÄ . Jokių duomenų, patvirtinančių, kad O. Å . sudavė kokius nors smÅ«gius kaltinamajam, byloje nėra.

Tai, kad tarp V. B. ir O. Å . įvyko žodinis konfliktas, neduoda pagrindo manyti, jog O. Å . kėlė kokiÄ nors realiÄ grėsmę kaltinamajam. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tÄ aplinkybę, jog policija buvo kviečiama bÅ«tent nukentėjusiojo O. Å . iniciatyva, nes jis nurodė kviesti policijÄ draugei K. S. Atsižvelgdamas į Å¡ias bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo V. B. veika negali bÅ«ti vertinama kaip veikimas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, nes nebuvo nustatytas pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio asmuo turi teisę gintis pats ar ginti kitus asmenis.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas D. V. praÅ¡ymas atleisti kaltinamÄ jį V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoju paskiriant kaltinamojo brolį D. V. Teisiamajame posėdyje apklaustas laiduotojas D. V. nurodė, kad V. B. yra jo brolis. Su V. B. nuo vaikystės vienas kitÄ palaiko, atsakingai elgiasi. Niekada neturėjo baudžiamųjų ar administracinių bylų. Gal dėl greičio virÅ¡ijimo tik kažkada yra turėjęs nuobaudÄ .

Gyvena (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), turi vaikÄ , su broliu bendrauja kiekvienÄ dienÄ , kartu sportuoja. Apie šį įvykį sužinojo iÅ¡ socialinių tinklų, nes su broliu tuo metu nesimatė. IÅ¡ karto susiskambino su broliu, susitiko ir pakalbėjo apie šį įvykį. Brolis papasakojo kaip buvo gadinamas jo automobilis, klijuojami lipdukai, braižoma. Papasakojo, kad jis nuėjo pakalbėti su O. Å . ir tarp jų įvyko konfliktas, kad O. Å . buvo labai agresyvus. Brolis sakė, kad sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam, nes jis agresyviai elgėsi ir bandė jį pulti.

Jis neigiamai vertina šį konfliktÄ , nes mano, jog žmonės gali protingai susėsti ir patarti visas problemas. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu yra Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sÄ lygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje iÅ¡dėstytų bÅ«tinų sÄ lygų egzistavimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas pažymi, jog kaltinamasis V. B. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , yra pagrindas manyti, kad ateityje jis nebenusikals, kas leidžia konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalies 1, ir 4 punktuose numatytas sÄ lygas.

Visgi, pažymėtina, kad kaltinamasis V. B. atlygino tik Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytÄ turtinę žalÄ ir tik jau užbaigus įrodymų tyrimÄ , jis nepripažino nukentėjusiojo O. Å . pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio, neatlygino Å¡io ieÅ¡kinio jokia apimtimi, be to, parodė, kad sutinka atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, bet ne tokiÄ sumÄ , kuri nurodyta. Taigi, teismas pastebi, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sÄ lygos, nes kaltinamasis nei atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , nei įsipareigojo tai padaryti.

Be to, pastebėtina, kad taikant atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ turi bÅ«ti konstatuota ir ketvirtoji bÅ«tinoji sÄ lyga – besÄ lyginis prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama kategoriÅ¡ka kaltės pripažinimo sÄ lyga nesutinkama jokiose kitose BK straipsniuose esančiose normose, reglamentuojančiose prisipažinimÄ padarius nusikaltimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-84/2010, 2K-137/2015, 2K-108-697/2017).

Toks visiÅ¡kas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, jog kaltininkas besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus faktus, duoda teisingus parodymus. Vertinant kaltininko parodymus bÅ«tina nustatyti jų nuoseklumÄ , tai, ar Å¡ie parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, ar iÅ¡reiÅ¡kia nuoÅ¡irdų kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į nusikalstamÄ veikÄ , ar kremtasi dėl buvusio elgesio, neigiamai jį vertina ir pan. VisiÅ¡ku prisipažinimu nelaikomi tie atvejai, kai kaltininkas formaliai teigia prisipažįstantis, tačiau konkrečiau aiÅ¡kindamas įvykio aplinkybes iÅ¡kraipo faktus, siekdamas pateisinti savo veiksmus, neteisingai kaltina nuo jo nusikalstamų veikų nukentėjusį asmenį – esÄ Å¡is elgėsi netinkamai, provokuojančiai ir pan.

IÅ¡samiai vertinant visų V. B. parodymų turinį, teismo vidiniu įsitikinimu, kaltinamojo prisipažinimÄ iÅ¡ esmės nulėmė surinkti įrodymai ir racionalus Å¡io baudžiamojo proceso baigties įvertinimas, siekiant teismo sprendimo bÅ«ti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Negalima daryti iÅ¡vados, jog kaltinamasis kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡reiÅ¡kia kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nėra pagrindo pripažinti, kad V. B. prisipažinimas ir iÅ¡reikÅ¡tas gailestis yra nuoÅ¡irdus.

IÅ¡ teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog kaltinamojo V. B. pastangos buvo nukreiptos siekiant sumenkinti ar pateisinti savo veiksmus. Be to, svarbu įvertinti kaltinamojo duotų parodymų kaitÄ viso proceso metu. Å tai ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis V. B. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, vėliau jau parodė, kad su pareikÅ¡tu įtarimu nesutinka ir nepripažino kaltės. Teisiamajame posėdyje paskelbus kaltinamÄ jį aktÄ ir pradėjus įrodymų tyrimÄ , V.

B. parodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau taip pat teigė, kad jo veiksmai buvo veiksmai buvo savigyna, jis gynėsi nuo nukentėjusiojo smÅ«gių kastetu. Teismas nustatė, kad V. B. minėto konflikto metu nebuvo niekaip sužalotas, taip pat nenustatyta, kad nukentėjusysis O. Å . bÅ«tų sudavęs kokius nors smÅ«gius kaltinamajam, kas leidžia spręsti, jog V. B. yra linkęs menkinti ir minimizuoti savo veiksmus, be to, viso proceso metu jis nebuvo nuoseklus duodamas parodymus ir iÅ¡reikÅ¡damas savo pozicijÄ dėl kaltės pripažinimo.

Čia pastebėtina ir tai, kad netgi paskutinio žodžio metu kaltinamasis V. B. didžiÄ jÄ jam skirto laiko dalį skyrė nukentėjusiojo duotų parodymų analizei, kritiÅ¡kam nukentėjusiojo elgesio vertinimui, o savo elgesį vertino tik formaliai, apsiribodamas nurodymu, kad gailisi. Teismas pabrėžia, kad kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan.).

Darant iÅ¡vadÄ apie kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si bÅ«tina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Teismas nustatė, kad V. B. nukentėjusiojo sveikatos bÅ«kle visiÅ¡kai nesidomėjo, iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos jokių pastangų atlyginti padarytÄ Å¾alÄ netgi ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai nerodė ir nukentėjusiojo neatsiprašė, o kaltę pripažino tik formaliai, t. y. siekdamas suÅ¡velninti savo teisinę padėtį. V. B. iÅ¡reikÅ¡tas gailestis yra sÄ lygotas siekio suÅ¡velninti savo teisinę padėtį, susijęs su galimybe teismui priimti sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Taigi, dėl visų aukščiau nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, kad laidavimo taikymas kaltinamajam V. B. nėra galimas, nenustačius visų bÅ«tinų formalių sÄ lygų. Vien tik kaltės pripažinimas (esant objektyviems kaltę pagrindžiantiems įrodymams, kaltinamajam iÅ¡ esmės net nebuvo pagrindo rinktis neigti kaltę) ir deklaratyvi apgailestavimo paraiÅ¡ka anaiptol neleidžia konstatuoti, jog kaltinamojo pozicija kaltės ir gailėjimosi atžvilgiu atitinka tikrÄ jį BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos sÄ lygos turinį, taip pat teismų praktikÄ svarstant laidavimo instituto taikymo klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-108-697/2017).

Teismas taip pat abejoja laiduotojo tinkamumu. Teismas nustatė, jog D. V. yra (duomenys neskelbtini) metais jaunesnis nei jo brolis V. B., be to, jie gyvena atskirai. Čia svarbu pastebėti, kad teismui nepateikti netgi duomenys, kad D. V. ir V. B. iÅ¡ viso yra broliai, o laiduotojas D. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad praeityje yra baustas administracine tvarka tik už greičio virÅ¡ijimÄ . Tačiau iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad D. V. praeityje baustas už vairavimÄ neblaiviam.

Tai leidžia spręsti, kad laiduotojas D. V. teisiamojo posėdžio metu nebuvo nuoÅ¡irdus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, abejotina dėl D. V. realios galimybės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ V. B., jog Å¡is ateityje laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Be to, D. V. nurodė, jog apie nukentėjusiojo ir brolio konfliktÄ sužinojo iÅ¡ socialinių tinklų, kas savo ruožtu vėlgi leidžia spręsti, kad laiduotojo ir kaltinamojo bendravimas nėra dažnas ar artimas. V. Bausmės skyrimas BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos Å¡ios alternatyvios bausmių rÅ«Å¡ys: vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ â€“ padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos bÅ«tinosios sÄ lygos, kurioms esant kaltinamajam bÅ«tų galima skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl darytina iÅ¡vada, jog kaltinamajam V.

B. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės pasiÅ«lyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas be intensyvios priežiÅ«ros. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 96-99), charakterizuojamas teigiamai, dirbantis pagal individualiÄ veiklÄ , nesigydė Respublikiniame priklausomybės ligų centre, VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VÅ¡Ä® Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi bÅ«ti mažesnis nei įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytas laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkis, kartu skiriant suderintus įpareigojimus.

Be to, gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), taip pat kaltinamojo atžvilgiu galima taikyti BK 39 nuostatas. Su Å¡iais argumentais sutikti negalima. BK 39 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , teismo motyvuotu sprendimu gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Kaip jau aptarta aukščiau, teismas nenustatė nei vienos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl atitinkamai nėra jokio pagrindo spręsti dėl BK 39 straipsnio nuostatų taikymo. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį.

Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iÅ¡ dalies nulėmę kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).

Pažymėtina, kad nukentėjusysis O. Å . neatliko jokių neteisėtų veiksmų kaltinamojo atžvilgiu. Teismas nenustatė, kad iki smurto prieÅ¡ jį panaudojimo momento O. Å . bÅ«tų provokavęs kaltinamÄ jį V. B. nusikalsti, ar kad jo veiksmų pobÅ«dis buvo neteisėtas ar kaltinamajam sukėlęs didelį susijaudinimÄ , lėmusį nusikalstamos veikos padarymÄ . Teismas nustatė, kad bÅ«tent kaltinamasis atėjo pas nukentėjusįjį aiÅ¡kinti lipdukų klijavimo aplinkybes, pats filmavo nukentėjusįjį ir vienintelis konflikto metu naudojo fizinį smurtÄ .

Be to, gynėjas taip pat teigė, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 9, 10 punktas). Teismas šiuos argumentus atmeta. Pažymėtina, kad būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (BK 28 straipsnio 3 dalis).

Taigi įstatymas nustato tris sÄ lygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas:

1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo;

2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata;

3) tai padaryta tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2011, 2K-96-303/2020). Å ioje byloje nustatyta, kad V. B. padarė nukentėjusiajam O. Å . nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taigi spręsti dėl bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, kaip jau aptarta aukščiau, teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju bÅ«tinosios ginties situacija, taigi ir teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį, V. B. nekilo, o peržengti bÅ«tinosios ginties ribas galima tik esant bÅ«tinosios ginties situacijai.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieÅ¡ kaltininkÄ ar kitÄ asmenį nukreipti prieÅ¡ingi teisei veiksmai, kurie gali reikÅ¡tis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatÄ , turtÄ , smÅ«gių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtÄ , tyčiojimusi, įžeidimu, Å¡antažu ir pan.

Dideliu susijaudinimu teismų praktikoje laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus bÅ«sena, kai iÅ¡ dalies aptemsta sÄ monė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87/2007, 2K-538-788/2015, 2K-96-303/2020). Pažymėtina ir tai, kad fiziologinis afektas yra fakto klausimas, kurį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes.

Teismas nustatė, kad kaltinamasis V. B. nagrinėjamo įvykio metu nebuvo apimtas fiziologinio afekto ar kitos emocinės bÅ«senos, kuri galėjo turėti esminę įtakÄ jo sÄ monei ir veiklai, jo emocinė bÅ«sena įvykio metu netrukdė jam teisingai suvokti aplinkÄ , savo veiksmus bei atitinkamai reguliuoti savo elgesį. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės, t. y., jog kaltinamasis pats atėjo pas nukentėjusįjį, buvo pasiruošęs jį filmuoti ir filmavo jį savo telefonu akivaizdžiai nepatvirtina kaltinamojo didelio susijaudinimo bÅ«senos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios. VI. Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Å¡io kodekso nuostatas. Byloje pareikÅ¡tas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl 21,32 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis V. B. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytÄ turtinę žalÄ . Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis BPK 112 straipsnio 3 dalimi, 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas.

Nukentėjusysis O. Å . byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad V. B. smurtÄ prieÅ¡ O. Å . panaudojo tyčia, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, nesant net jokio menamo ar tariamo pagrindo gintis ar O. Å . elgesį vertinti kaip grėsmę jam. Ä®vykio metu nukentėjusysis buvo vieÅ¡as asmuo, kurio veikla susijusi su vieÅ¡ais renginiais, pasirodymų scenoje žiÅ«rovams organizavimu.

Akivaizdu, kad dėl tokio V. B. elgesio ir fizinio smurto bei prievartos O. Å . atžvilgiu panaudojimo, padarytų įvairių kÅ«no sužalojimų O. Å . patyrė iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, jo sveikata buvo sutrikdyta, buvo apsunkintos jo galimybės rodytis vieÅ¡umoje. Be to, dėl panaudoto smurto jo atžvilgiu nukentėjusysis patyrė didžiulį emocinį sukrėtimÄ , kuris sukėlė didelį nerimo, baimės, galimo susidorojimo jausmÄ . Fizinis smurtas buvo panaudotas nukentėjusiojo sugyventinės akivaizdoje (2 t., b. l. 144-146).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis O. Å . papildomai paaiÅ¡kino, kad praÅ¡o priteisti 2500 Eur neturtinės žalos, Å¡iuos pinigus perduos labdarai. Dėl Å¡io įvykio jam stipriai skaudėjo, tÄ dienÄ turėjo Å¡ou, įvykis jam sutrukdė, nes jis turi atrodyti reprezentatyviai. Å is įvykis jam yra jautrus, nes jį užpuolė asmuo, kuris palaiko RusijÄ . CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalÄ , Å¡is principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose.

Nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumÄ bendrųjų Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai Å¡iai situacijai reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu. Å ioje byloje kaltinamasis V. B. nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam O. Å . nežymų sveikatos sutrikdymÄ , todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai.

Taip pat suprantama, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė emocinį sukrėtimÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, turėjo pasirodyti vieÅ¡umoje su aiÅ¡kiais matomais sužalojimais galvos srityje. Siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalÄ ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis, darbingo amžiaus), be to, tai, kad dėl kaltinamojo V.

B. smurtinio pobÅ«džio veiksmų nukentėjusiojo O. Å . sveikatai nekilo kokių nors ilgalaikių liekamųjų padarinių. Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis yra mažintinas iki 900 Eur. Teismo vertinimu, bÅ«tent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktikÄ , nes sukėlus skausmÄ Å¾mogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatÄ (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusysis O. Å . praÅ¡o priteisti jo patirtas atstovavimo iÅ¡laidas 1200 Eur sumai, pateikė tai patvirtinančius duomenis (2 t., b. l. 178-179). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu turi teisę iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taip pat teismui suteikta prerogatyva Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį.

Sprendžiamu klausimu konstatuotina, kad kaltinamasis yra pilnametis, darbingo amžiaus, dirbantis pagal individualiÄ veiklÄ , todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo padėtis negali bÅ«ti kriterijumi, kuris leistų teismui visiÅ¡kai nepriteisti iÅ¡laidų susijusių su nukentėjusiojo atstovo dalyvavimu procese. Pažymėtina, kad priteistinos yra realiai patirtos atstovavimo iÅ¡laidos, kurios yra 1200 Eur, kitos sumos priteisti nėra pagrindo. Teismas įvertina tai, kad byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės taikymo klausimai, byla buvo iÅ¡nagrinėta per keturis teisiamuosius posėdžius, nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas T.

Juonys atstovavo nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, ruošė civilinį ieškinį. Taigi, teismo vertinimu, šioje byloje 1200 Eur dydžio suma yra proporcinga tiek bylos apimčiai, sudėtingumui, tiek ir advokato padėjėjo dalyvavimo procese laikui ir kitoms aplinkybėms. Priešingai, negu nurodė gynėjas, toks išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. Nr. 1R-184 įsakymu priimtose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatytų dydžių.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. vokai su CD laikmenomis, saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimÄ 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. V. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti. ProcesÄ dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. IÅ¡ dalies tenkinti nukentėjusiojo O. Å . civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ V. B. nukentėjusiojo O.

Å . naudai 900 Eur (devynis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 1200 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus su CD laikmenomis, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos. IÅ¡aiÅ¡kinti V. B., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyviÄ priežiÅ«rÄ , paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Å¡io kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Å¡io straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ , jeigu tai darytų teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Å¡io straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu.

Laisvės apribojimo bausmė keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas