1e99bfda-ccfa-4271-8eb3-05676acbce21 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-694/2011

Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3; 99.4(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

                                                                              Â

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo I. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria nustatytas terminas paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus – pateikti įrodymus apie nurodyto žyminio mokesčio sumokėjimÄ , civilinėje byloje Nr. 2-1304-368/2010 pagal ieÅ¡kovo I.

R. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vevira“ ir V. P. dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine. Trečiasis asmuo byloje D. R..

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovas I. R. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti 2010 m. kovo 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytÄ tarp V. P. ir UAB „Vevira“, niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Reikalavimo perleidimo sutarties suma nurodyta 20 931,74 Lt. Å iaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi buvo iÅ¡kelta bankroto byla UAB „Vevira“.

Å iaulių apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nusprendė ieÅ¡kovo I. R. ieÅ¡kinį priimti, iÅ¡skirti jį iÅ¡ UAB „Vevira“ bankroto bylos į atskirÄ bylÄ ir nagrinėti ieÅ¡kinine teisena. Teismas pažymėjo, kad posėdžio metu UAB „Vevira“ bankroto byloje buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovas nėra pateikęs įrodymų dėl savo reikalaujamų kreditorinių reikalavimų pripažinimo bankroto byloje, todėl jo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys negali bÅ«ti nagrinėjamas bankroto byloje, ieÅ¡kovas nėra BUAB „Vevira“ nei kreditorius, nei debitorius, todėl tikslinga ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį iÅ¡skirti iÅ¡ bankroto bylos į atskirÄ bylÄ ir nagrinėti ieÅ¡kinine teisena.Â

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių

apygardos teismas 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui I. R. terminÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus iki 2010 m.

gruodžio 8 d. - pateikti įrodymus apie 628 Lt žyminio mokesčio sumokėjimÄ .

Teismas nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi iÅ¡skyrė ieÅ¡kovo I. R. ieÅ¡kinį į atskirÄ bylÄ ir nutarė jį nagrinėti ieÅ¡kinine

teisena. Ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų, nes nesumokėtas žyminis mokestis ir prie jo nėra pridėta dokumentų, patvirtinančių, kad žyminis mokestis sumokėtas. Ieškinio suma - 20 931,74 Lt, o mokėtino žyminio mokesčio dydis – 628 Lt.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas I. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškinio reikalavimas spręstinas tame pačiame teisme, kuriame nagrinėjama UAB „Vevira“ bankroto byla. Ginčas tiesiogiai susijęs su bankroto procesu ir bankroto bylos nagrinėjimu.

2. Teismas nepagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovÄ sumokėti žyminį mokestį, nes esÄ ieÅ¡kinys iÅ¡skirtas į atskirÄ ir nagrinėtinas ieÅ¡kininės teisenos tvarka. Bylos iÅ¡skyrimas nesudaro pagrindo apmokestinti ieÅ¡kinį. Teismas be pagrindo iÅ¡ naujo sprendė ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ .

3. Ieškinys nėra turtinio pobūdžio, todėl neturi būti apmokestinamas žyminių mokesčiu kitais pagrindais. Ieškovo reikalavimas apskritai neapmokestinamas, nes pareikštas bankroto byloje, be to, yra neturtinio pobūdžio.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sÄ lygas ir tvarkÄ . Å ioje byloje ginčas iÅ¡ esmės kyla dėl to, ar ieÅ¡kovas I. R. už 2010 m. rugpjūčio 20 d. ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tus reikalavimus turi mokėti žyminį mokestį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas I.

R. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. kovo 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytÄ tarp V. P. ir BUAB „Vevira“. Å ia sutartimi UAB „Vevira“ (pradinis kreditorius) savo reikalavimo teisę į I. R. ir D. R. dėl 20 931,74 Lt dydžio skolos perleido V.

P. (naujasis kreditorius) (b. l. 11-13). Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi UAB „Vevira” iškelta bankroto byla. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutarta priimti ieškovo I.

R. ieÅ¡kinį, iÅ¡skirti jį į atskirÄ bylÄ ir nagrinėti ieÅ¡kinine teisena, nes posėdžio metu UAB „Vevira“ bankroto byloje buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovas nėra pateikęs įrodymų dėl savo reikalaujamų kreditorinių reikalavimų pripažinimo bankroto byloje, todėl jo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys negali bÅ«ti nagrinėjamas bankroto byloje, ieÅ¡kovas nėra BUAB „Vevira“ nei kreditorius, nei debitorius, todėl tikslinga ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį iÅ¡skirti iÅ¡ bankroto bylos į atskirÄ bylÄ ir nagrinėti ieÅ¡kinine teisena (b. l. 27). Å iaulių apygardos teismas skundžiama 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui I. R. terminÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus - iki 2010 m. gruodžio 8 d. pateikti įrodymus apie

628 Lt žyminio mokesčio sumokėjimÄ (b. l. 69).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga sprendžia, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo pobÅ«dį netinkamai vertino bylos aplinkybes bei neteisingai aiÅ¡kino CPK nuostatas, kurios reglamentuoja atleidimÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl nepagrįstai

įpareigojo ieÅ¡kovÄ sumokėti žyminį mokestį. Kiekviena CPK nuostata turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sistemiÅ¡kai su kitomis CPK

nuostatomis. CPK

83 straipsnio, reglamentuojančio atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo tvarkÄ , 1 dalies 9 punktas nustato, jog ieÅ¡kovai ir turtinius reikalavimus pareiÅ¡kiantys asmenys bankroto ar restruktÅ«rizavimo bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ä®statymų leidėjas tokiu reguliavimu siekė, kad Å¡ie asmenys patirtų kuo mažiau papildomų iÅ¡laidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti ar restruktÅ«rizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovui arba turtinius reikalavimus pareiÅ¡kiančiam asmeniui bÅ«tų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis. Be to, Å¡i norma taip pat realizuoja lygiateisiÅ¡kumo principÄ , kadangi pagal CPK straipsnio 1 dalies 8 punktÄ bankrutuojančios bei restruktÅ«rizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio atleidžiamos (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartį byloje Nr. 2-200/2006). Atkreiptinas dėmesys ir į CPK

87 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatÄ , pagal kuriÄ sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens

pareiÅ¡kimu grÄ Å¾inami sustabdžius bylos nagrinėjimÄ , kai yra įsiteisėjusi nutartis iÅ¡kelti atsakovui bankroto ar

restruktÅ«rizavimo bylÄ (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį byloje Nr. 2-559/2011).

Ä®BÄ® straipsnio nuostatos numato, kad visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui (2 dalis). IeÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas pripažinti nurodytÄ reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytÄ tarp V. P. ir UAB „Vevira“, niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, pagal savo pobÅ«dį laikytinas turtinio pobÅ«džio reikalavimu. Turtinio reikalavimo nagrinėjimas bankroto byloje reiÅ¡kia, kad bankrutuojanti įmonė ar jos kreditoriai, iÅ¡nagrinėjus klausimÄ dėl reiÅ¡kiamo turtinio reikalavimo,

įgis teisių ar pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 15 d. nutartis byloje Nr. 2-546/2008). Minėtas reikalavimas pareikštas bankrutuojančiai įmonei.

Taigi atskirojo skundo teiginiai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys nelaikytinas turtinio pobūdžio ieškiniu, laikytini neteisingais.

Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad teismas ieškovo ieškinį išskyrė iš bankroto bylos, nors jis pagal ĮBĮ 15 straipsnio nuostatas turėjo būti nagrinėjamas bankroto byloje, nesudaro pagrindo

įpareigoti ieÅ¡kovÄ sumokėti žyminį mokestį už pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Å iuo atveju pagal

ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį susiklosčiusi faktinė situacija atitiko CPK straipsnio 1 dalies 9 punkto normos turinį, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pernelyg susiaurino jos taikymÄ . Teisėjų kolegija iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu sutinka su skundo teiginiais, kad teismas nepagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovÄ sumokėti žyminį mokestį, nes esÄ byla iÅ¡skirta į atskirÄ ir nagrinėtina ieÅ¡kininės teisenos tvarka. IeÅ¡kovas CPK straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra atleistinas nuo žyminio mokesčio už pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį mokėjimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neteisingai aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias atleidimÄ nuo žyminio mokesčio, todėl priėmė neteisėtÄ nutartį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už

pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – byla pagal ieÅ¡kovo I. R. ieÅ¡kinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine perduotina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio

2 punktu,

                     n u t a r i a :

Panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – perduoti Å¡iam teismui toliau nagrinėti bylÄ pagal ieÅ¡kovo I.

R. ieškinį atsakovams BUAB „Vevira“ ir V. P. dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.

Teisėjai                                                                                                                   Vytas

Milius

Marytė Mitkuvienė

Gintaras Pečiulis

                                                                                                                    Â