1e98e5df-c5fd-4dfc-b3c7-ef3f57ef2e22 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2925-362/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01666-2016-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 08 d.Å iauliai            Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. S.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. S. skunde Å iaulių apygardos administracinio teismo prašė iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde pareiÅ¡kėjas A. S. nurodė, kad nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2016 m. liepos 22 d. d. buvo kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, ir kamerose buvo laikoma po 4-6 asmenis, kas prieÅ¡tarauja teisės aktams.

Kamerose buvo drėgna, krito tinkas, ant sienų buvo pelėsis, pastoviai Å¡alta dėl senų langų ir tarpų juose, Å¡viesos neužteko ir dienos metu, dėl ko gedo akys, vienam asmeniui teko mažiau nei 5 kv. m kameros ploto, ypač atmetus plotÄ , kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Sanitariniai mazgai buvo tupimi, o jis buvo su sužalota koja, tad buvo sunku ir nepatogu naudotis tokiu sanitariniu mazgu. Dėl to jis patyrė iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius, emocinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažėjimÄ .

Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, Å¡is teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , tenkantį vienam asmeniui.

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2016-08-05 pažymos „Dėl A. S.“, pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ etapuotas 2016-03-03 ir įstaigoje periodiÅ¡kai laikytas iki 2016-07-22. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo laikotarpiu buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 27,77,37,97,83,103, kameroje bÅ«davo 1-6 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiÅ¡kėjui periodiÅ¡kai tekdavo nuo 3,84 kv. m iki 23,1 kv. m gyvenamasis plotas.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra iÅ¡duodamas pagal suimtųjų praÅ¡ymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apÅ¡vietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių.

Tualetai atskirti, įrengti pagal higienos normų reikalavimus. Ventiliacija vyksta natÅ«raliu bÅ«du. PareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose buvo atlikta atitikimo higienos normoms patikrinimų. Nustatyta, jog kameroje Nr. 27 pelėsio nėra. Kitos kameros tikrintos nebuvo, nes nebuvo gauta skundų dėl netinkamų sÄ lygų jose, nesiskundė ir pats pareiÅ¡kėjas. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis, padarytÄ Å¾alÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo A. S. skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktos 2016-08-05 pažymos Nr. 60/09-28192 „Dėl A. S.“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas įvairiais laikotarpiais nuo 2016-03-09 iki 2016-07-22. Pažymoje nurodyta, kokiÄ , dienÄ kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvienÄ dienÄ jam tenkantį kameros plotÄ .

Aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo kamerose Nr. 27,77,37,97,83,103 kalinamas 59 dienas, po 1-6 asmenis, per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,84 kv. m iki 23,05 kv. m kameros ploto. Taigi darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas aptariamu laikotarpiu, iÅ¡ viso 59 dienas, buvo laikomas sÄ lygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, tad Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016-08-03 pažymoje Nr. 61/04-1810 „Dėl A. S.“ nurodyta, kad nuo 2016-03-01 iki 2016-07-22 pareiÅ¡kėjas A. S. kreipėsi į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių 2016-07-07 su skundu dėl netinkamai tiekiamo dietinio maisto, su praÅ¡ymais ar skundais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė.Teismui pateiktoje Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016-08-05 pažymoje Nr. 62/08-539 „Apie laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodyta, kad „Šiaulių tardymo izoliatoriaus korpuse gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-09-09 įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų kūdikių namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nustatytais reikalavimais.

Vadovaujantis aukščiau minimais teisės aktais visose gyvenamosiose kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai)“. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, atitverti ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, padengti lengvai valoma danga. PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu Šiaulių visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus dėl sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kamerose. 2016-05-02 suraÅ¡ytame patikrinimo akte nurodoma, kad gavus 2014 m. balandžio mėn. skundÄ dėl kameroje esančio pelėsio, kameroje Nr. 27 pelėsio nerasta. Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas A.

S. pas gydytojus kreipėsi dėl rėmens, hepatito. Kad Å¡ie susirgimai bÅ«tų susiję su netinkamomis sÄ lygomis kameroje, nenurodė. Duomenų apie sirgimÄ depresija, regėjimo sutrikimus, nėra. Nustatyta, kad laikotarpiu, kai nebuvo Å iaulių tardymo izoliatoriuje, pas gydytojus dėl kojos traumos, nustatytas čiurnos raiščių patempimas, trauma nustatyta 2016-06-05, jis buvo atleistas nuo patikrinimų iki 2016-06-20. Tokiu bÅ«du, kaip pareiÅ¡kėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo per mažas jam tenkantis plotas ir netinkamos sÄ lygos apgyvendinimo kamerose.

IÅ¡ pateiktos byloje medžiagos matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuris nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, pažeistas nebuvo, viso buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu pareiÅ¡kėjui teko didesnis, nei Å¡is įsakymas numato, kameros plotas, tad neteisėtų Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų, laikant nurodytÄ kiekį asmenų nurodytose kamerose, nenustatyta.

Taip pat pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms yra deklaratyvÅ«s ir nedetalizuoti. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog kamerose drėgmė, pelėsis, byra tinkas, yra Å¡alta, per mažas apÅ¡vietimas, tačiau nors jis buvo laikomas viso Å¡eÅ¡iose kamerose, jis nenurodo konkrečiai, kokioje kameroje kokie pažeidimai padaryti. Pažymėtina, jog kameroje Nr. 27 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2016-03-09 iki 2016-03-24, tačiau vėliau patikrinus Å¡iÄ kamerÄ , pelėsio joje nerasta.

Abejotinas pareiškėjo teiginys dėl pastovaus šalčio kamerose, nes, kaip matoma iš pateiktos pažymos, pareiškėjas kameroje Nr. 27 buvo laikomas iki 2016-03-24, o vėliau į Šiaulių tardymo izoliatorių pateko tik 2016-05-11, tad nors jis ir nurodo, jog kamerose buvo šalta, kas leidžia suprasti, jog šalta buvo visose jo buvimo kamerose, kitose kamerose, išskyrus Nr. 27, jis buvo tik šiltuoju metų laiku. Pastebėtina, jog patikrinimas kameroje Nr. 27 buvo atliktas tik dėl pelėsio buvimo, nes skunde nebuvo nurodyta, jog kameroje klimato rodikliai, tame tarpe oro temperatūra, neatitiktų reikalavimų.

PareiÅ¡kėjas buvo aktyvus, kovodamas už savo teises, ir pateikus jam netinkamÄ dietinį maistÄ , iÅ¡ karto kreipėsi į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, po ko jo skundas buvo iÅ¡spręstas, tačiau niekada nesikreipė dėl netinkamų sÄ lygų kamerose. Tokių skundų nei iÅ¡ jo, nei iÅ¡ kitų asmenų nėra gavęs ir Å iaulių visuomenės sveikatos centras, dėl ko ir nebuvo atliekami patikrinimai gyvenamosiose kamerose, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kameros atitiko higienos normas, tad neteisėtų atsakovo veiksmų, užtikrinant higienos normas kamerose, nenustatyta.

Taip pat atmestinas argumentas dėl apsunkinto naudojimosi, esant sužalotai kojai, sanitariniu mazgu, kadangi, kaip matoma iš pateiktos ligos istorijos, jam trauma – raiščių patempimas – nustatyta dar 2016-06-05, jam būnant ne Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pareiškėjas buvo atleistas nuo patikrinimų, į Šiaulių tardymo izoliatorių jis pateko 2016-06-16, ir 2016-06-21 jis kreipėsi į gydytojus dėl rėmens, tačiau nėra jokių duomenų, jog jis kreipėsi dėl kojos gydymo ar su tuo susijusių sunkumų, nors Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo iki pat 2016-07-22.

Taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI administracija kuriuo nors pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankÅ¡tas kalinimo sÄ lygas ar kitaip blogino jo kalinimo sÄ lygas, nėra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų laikomas kamerose, neatitinkančioje higienos normų reikalavimų, į tai, kad Å iaulių TI netinkamos kalinimo sÄ lygos (buvimas kamerose, kur higienos reikalavimai vykdomi nebuvo, ir kt.) pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai).

Todėl teismo vertinimu, įvertinus tai, jog byloje nėra nustatyta neteisėtų atsakovo veiksmų, neturtinės žalos priteisimas nėra galimas (tos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas, administracinė byla A-1927-756/2016), tad skundas yra atmestinas Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                Arvydas Martinavičius