2018-06-05 Nr. AB-11246-3-61-3-01106-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Test Word Document

Administracinė byla Nr. eAS-406-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01106-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Akoni“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Akoni“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Akoni“ (toliau – ir bendrovė, atsakovas): 1) 198 585,46 Eur dydžio skolą už neteisėtai gautas išmokas; 2) 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, 14 ir 15.1 punktais nuo 2018 m. gegužės 22 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Pareiškėjas taip pat prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – taikyti UAB „Akoni“ turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą 198 585,46 Eur dydžio sumai.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo finansinės galimybės įvykdyti pareiškėjo reikalavimą, pardavus jam priklausantį turtą (už paramos lėšas įsigytą turtą), gali tapti ribotos, UAB „Creditinfo Lietuva" kreditingumo ataskaitos duomenimis, atsakovas turi skolų „Sodrai“, didžioji dalis atsakovo turto yra įsigyta už Europos Sąjungos paramos lėšas. Teismui patenkinus Agentūros prašymą dėl skolos priteisimo atsakovas iš esmės liktų be turto, dėl šios aplinkybės kyla didelė grėsmė, kad atsakovas sieks perleisti ar parduoti už paramos lėšas įsigytą turtą. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad atsakovas ir susijusios įmonės veikė ribodamos konkurenciją, lėšas skirstydamos tik tarp savęs, todėl kyla rizika, kad turimos investicijos ir kitas turtas bus nuslėptas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – taikyti UAB „Akoni“ turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą 198 585,46 Eur sumai.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-310/2012, kurioje pažymėta, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kiekvienu konkrečiu atveju turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštu reikalavimu dėl skolos priteisimo, todėl, atsižvelgęs į pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodytus argumentus, sprendė, kad yra pagrindas taikyti UAB „Akoni“ turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą.

III. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti Agentūros prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, bei teismo nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo nukreipti vykdyti skubiai.

Bendrovė nurodo, kad pareiškėjas tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo pagrįstumo, kadangi Agentūros reikalavimas nėra teismingas administraciniam teismui ir negalės būti tenkinamas administracine tvarka. Pareiškėjo prašymas dėl skolos priteisimo savo esme yra kreditoriaus ieškinys dėl skolos priteisimo, t. y. iš civilinių teisinių santykių kylantis reikalavimas. Be to, pareiškėjas savo reikalavimą dėl skolos priteisimo iš esmės grindžia vieninteliu įrodymu – jo paties priimtu 2018 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. SKP-29 dėl paramos susigrąžinimo ir paramos sutarties nutraukimo, kurio apskundimo terminas dar nebuvo pasibaigęs, kai Agentūra pateikė prašymą dėl skolos priteisimo. Atsakovas išreiškė ketinimą skųsti Agentūros 2018 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. SKP-29, kadangi jis, atsakovo manymu, yra neteisėtas ir nepagrįstas ir negali būti pripažįstamas pagrindžiančiu Agentūros reikalavimą dėl skolos priteisimo.

Atsakovo teigimu, Agentūra nepateikė įrodymų ir pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsakovo elgesys nesudaro pagrindo teigti, kad UAB „Akoni“ turimą turtą slėps, švaistys ar padarys kitokios neatitaisomomis didelės žalos. Bendrovė vykdo realią veiklą, iš jos gauna pajamas, samdo darbuotojus, laiku teikia valstybės įmonei „Registrų centras“ visus finansinės atskaitomybės dokumentus. Agentūra 2016 m. inicijavo paramos susigrąžinimo ir paramos sutarties nutraukimo procedūrą, tačiau vėliau pati priėmė sprendimą neregistruoti pažeidimo. Bendrovė, 2016 m. sužinojusi apie Agentūros inicijuotą paramos susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo procedūrą, nesiėmė jokių veiksmų siekiant nuslėpti, iššvaistyti ar perleisti bendrovės turtą, o toliau tęsė ir iki šiol tęsia savo veiklą ir teikia Agentūrai visus reikalaujamus dokumentus ir duomenis. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad bendrovė šiuo atveju elgsis nesąžiningai ir sieks apsunkinti teismo sprendimo vykdymą ar padarys neatitaisomą ar sunkai atitaisomą didelę žalą.

Atsakovas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-370-943/2018 ir kt., kuriose pažymėta, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, galiojantys įstatymai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo; laikinosios apsaugos priemonės gali būt taikomos, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą.

Atsakovo teigimu, areštavus bendrovės turtą ir pinigines lėšas įmonė negalės vykdyti veiklos, atsiskaityti su darbuotojais, kreditoriais, mokėti privalomojo socialinio draudimo įmokų, todėl bendrovės veikla bus sužlugdyta. Bendrovės padėtis yra gera ir stabili, todėl pritaikytas turto areštas yra neproporcinga priemonė. Be to, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą nenumatyta reikalavimo užtikrinimo priemonė turto areštas.

Pareiškėjas Agentūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį palikti galioti.

Pareiškėjas nurodo, kad visą atsakovo turtą sudaro už Europos Sąjungos lėšas įsigytas kilnojamasis materialusis turtas, pareiškėjo nurodytos pardavimo pajamos yra ne sėkmingos ūkinės komercinės veiklos rezultatas, o galimai neteisėtos veiklos pasekmė, pareiškėjo finansinė būklė yra bloga, o jo turimo turto nepakaktų patenkinti Agentūros reikalavimą.

Agentūra paaiškina, kad dėl skolos priteisimo kreipėsi iškart po sprendimo dėl paramos sutarties nutraukimo ir lėšų grąžinimo išsiuntimo, siekdama, kad būtų taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. ABTĮ nenustatyta galimybė pareiškėjams kreiptis tik dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, dėl šios priežasties NMA kartu kreipėsi ir dėl skolos priteisimo. Agentūra remiasi Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 22 d. nutartimi Nr. TK-2004-80 ir 2004 m. spalio 22 d. nutartimi Nr. TK-2004-81, ir teigia, kad Agentūros prašymas dėl skolos priteisimo bei reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti teikiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atsakovo UAB „Akoni“ atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – taikyti UAB „Akoni“ turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą 198 585,46 Eur sumai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; <...> reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti, o pirmosios instancijos teismas pritaikė UAB „Akoni“ turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą 198 585,46 Eur dydžio sumai. Pareiškėjas šioje administracinėje byloje kelia reikalavimą priteisti ir atsakovo 198 585,46 Eur dydžio skolą už neteisėtai gautas Europos Sąjungos paramos išmokas ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas. Pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, jog atsakovo finansinės galimybės įvykdyti pareiškėjo reikalavimą, pardavus jam priklausantį turtą (už paramos lėšas įsigytą turtą), gali tapti ribotos ir kyla didelė grėsmė, kad atsakovas sieks perleisti ar parduoti už paramos lėšas įsigytą turtą.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovui yra išmokėta 198 585,46 Eur paramos lėšų. Agentūros 2018 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. SKP-29 (toliau – Sprendimas) buvo nustatytas pažeidimas dėl veiksmų derinimo dirbtinai sukuriant sąlygas, reikalingas paramai gauti, kai paramos gavėjai (tame tarpe, ir atsakovas) išimtinai įgijo šios schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, ir nuspręsta susigrąžinti iš atsakovo 198 585,46 Eur paramos sumą bei nutraukti paramos sutartį. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir Liteko) duomenis matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-3263-244/2018 atmetė UAB „Akoni“ prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą Sprendimui apskųsti ir atsisakė priimti UAB „Akoni“ skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti Sprendimą. Taigi, Sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas. Pagal byloje pateiktą atsakovo finansinę informaciją matyti, kad 2016 m. atsakovo ilgalaikis turtas sudarė 197 508 Eur (II t., b. l. 73), nuostoliai – 4 007 Eur, 2018 m. kovo 23 d. atsakovas turėjo 560, 19 Eur dydžio skolą Sodrai.

Išanalizavusi pirmiau aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgus į atsakovo finansinę būklę ir pareiškėjo keliamo reikalavimo administracinėje byloje pobūdį, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui ir proporcinga pareiškėjo keliamam reikalavimui administracinėje byloje. Atsižvelgiant į Agentūros nustatyto pažeidimo pobūdį nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog nėra pagrindo abejoti, kad atsakovas elgsis sąžiningai.

Pažymėtina, kad ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nepateiktas baigtinis reikalavimo užtikrinimo priemonių sąrašas. ABTĮ 70 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė taikyti kitas, t. y. šiame ABTĮ straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) neįvardytas, teismo ar teisėjo taikomas priemones. Atsižvelgiant į tai, atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė nenumatyta ABTĮ.

Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčo teismingumu, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo klausimu ne kartą pasisakė Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, kuri konstatavo, jog ginčai, susiję su išmokomis iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tiek dėl tokių išmokų išmokėjimo, tiek ir dėl išmokų grąžinimo remiantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, yra nagrinėtini administraciniame teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 11 d. nutartį Nr. T-36-2010; 2004 m. spalio 22 d. nutartį Nr. TK-2004-80).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akoni“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė