1e95e509-424d-4cd8-ba84-e1734eb745bb · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas EPranešėjas Algerdas Urbšys                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-97-175/2010Teisėjas Raimundas Klimaitis                                        (Proceso Nr. 98-1-00261-2008)                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                   1.11.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.;

                                                                                          1.1.10.1.; 1.1.10.2.; 2.1.7.4.; 2.4.7.KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. kovo 3 d.Kaunas             Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, nukentėjusiajai J.

Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Å . apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu Å¡eÅ¡eriems metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje. Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams.

IÅ¡ A. Å . priteista 19309,38 Lt neturtinei žalai atlyginti V. Z., 599 Lt turtinei žalai atlyginti D. K.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. Å . nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 1 d. apie 18.00 val. kelyje Kaunas-Jurbarkas-Å ilutė-Klaipėda, (duomenys neskelbtini) km. nuo Kauno m., važiuojant nuo Klaipėdos pusės Jurbarko miesto kryptimi, (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 59, 172, 174, 180.3, 180.4 punktų reikalavimus, t.y. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, važiuodamas gyvenvietėje ne mažesniu kaip 105 km/val. greičiu, virÅ¡ijo leistinÄ 50 km/val. greitį, lenkė ta pačia kryptimi važiavusį nenustatytos markės automobilį, neįsitikinęs, kad lenkimui bÅ«tina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančioms transporto priemonėms, kad baigdamas lenkti galės grįžti į savo eismo juostÄ nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, nesuvaldė automobilio, dėl ko įvykus eismo įvykiui partrenkė kairiu kelkraščiu, prieÅ¡inga kryptimi, tuo pačiu dviračiu važiavusias E. K., padarydamas jai deÅ¡inio Å¾Ä sto ir dilbio plėštines žaizdas, poodines kraujosruvas akių vokuose, pogleivinę kraujosruvÄ kairės akies obuolyje, odos nubrozdijimÄ nosyje, kÅ«ne, skeveldrinius deÅ¡iniojo virÅ¡utinio žandikaulio sinuso sienelės ir deÅ¡inės akiduobės apatinės sienos, skeveldrinį nosies kaulų lūžimus, atvirÄ deÅ¡inio žastikaulio lūžimÄ , kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ , bei I.

Å ., padarydamas jai odos nubrozdijimus antakiuose, kairiajame skruoste, žande, sprande, kaktoje su poodine kraujosruva, poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žande, smakre, kakle, gilius nubrozdijimus ir žaizdas kakle, kraujosruvas veide, pakauÅ¡io minkÅ¡tuose audiniuose, kaukolės pamato kaulų lūžimÄ užpakalinėse duobėse, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju ir minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais į skilvelius, pailgųjų smegenų sumuÅ¡imÄ , odos nubrozdijimÄ krÅ«tinėje, rankose, kojose, juosmenyje, poodines kraujosruvas Å¡launyse, deÅ¡inėje blauzdoje, pėdoje, plaÅ¡takoje, klubo sÄ naryje, plėštinę žaizdÄ deÅ¡iniajame Å¾Ä ste, abiejų pusių pirmų Å¡onkaulių, deÅ¡inio raktikaulio lūžimus, blužnies plyÅ¡imÄ , kur nuo kÅ«no sumuÅ¡imo, lydimo kaukolės pamato kaulų lūžimo su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju ir minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais į skilvelius, pailgųjų smegenų sumuÅ¡imo, Å¡onkaulių, deÅ¡inio raktikaulio lūžimų, blužnies plyÅ¡imo I.

Å . mirė.Nuteistasis A. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2009-11-19 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendį, kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ , priimtÄ netinkamai pritaikius įstatymÄ , paskyrus aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę. Anot apelianto, pirmos instancijos teismas iÅ¡ esmės netyrė tos aplinkybės, jog jis serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios turi bÅ«ti atleistas nuo bausmės LR BK 76 str. pagrindu. Apeliantas tvirtina, kad bylÄ atidavus į teismÄ , jo sveikatos bÅ«klė pablogėjo, jis buvo gydomas stacionariai, visos bylos nagrinėjimo metu buvo gydomas ambulatoriÅ¡kai, pastoviai vartojo vaistus, jam buvo nustatytas neįgalumas.

Å ios aplinkybės teismui buvo žinomos. Be to, teismo posėdžio metu ekspertė R. Drazdauskienė patvirtino faktÄ , kad negali nurodyti, kokia jo bÅ«sena Å¡iuo metu, todėl reikia skirti ekspertizę, tačiau teismas jo praÅ¡ymÄ atmetė. Apeliantas tvirtina, kad Utenos ekspertiniame skyriuje atlikta ekspertizė yra Å¡aliÅ¡ka, pati sau prieÅ¡taraujanti. IÅ¡vados duotos ekspertams neiÅ¡samiai susipažinus su byla, iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja faktams, nustatytiems Kauno II teismo psichiatrijos komisijos.

Nors Utenoje konstatuota, kad jo liga yra remisijos stadijoje, tačiau jam buvo skiriami vaistai. VisiÅ¡kai liko neįvertinta ta aplinkybė, kad po įvykio jis ilgÄ laikÄ gydėsi psichiatrijos ligoninėje. Nors ekspertų iÅ¡vadoje konstatuota, kad jo liga įvykio metu buvo remisijos bÅ«senoje, tačiau tai pagrindžia tik tuo, kad jis ilgÄ laikÄ nebuvo gydomas ligoninėje, nors visÄ tÄ laikÄ jis gydėsi ir vartojo vaistus. Tas faktas, kad jis pareigÅ«nams sakė, jog vairavo automobilį tuoj po avarijos, dar neleidžia daryti iÅ¡vados, kad tuo metu jis suvokė savo veiksmus ir galėjo juos valdyti.

Teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pakartotinai buvo tiriamas jo kraujas, pakartotinai tikrinama ar įvykio metu jis buvo blaivus, nes pareigūnams, mačiusiems jį po įvykio, jo elgesys pasirodė nepriimtinas. Teismui nerūpėjo ir ta aplinkybė, kad jis po įvykio norėjo nusižudyti ir pan. Anot nuteistojo, teismas buvo šališkas, nes kaltinamasis buvo ignoruojamas, jo prašymai buvo atmetami, po to kituose teismo posėdžiuose tie patys prašymai buvo tenkinami.

Nors jis tvirtino, kad jam sunku duoti parodymus, jis negali blaiviai mÄ styti dėl vaistų ,,zeldox" bei „alventa" vartojimo, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio ir toliau jį apklausinėjo. Teismas visiÅ¡kai netyrė bÅ«senos, ar jis Å¡iuo metu gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, ar nereikia jo atžvilgiu taikyti medicininio poveikio priemonių - LR BPK 392 str.Teismas visiÅ¡kai be pagrindo netikėjo jo parodymais, kad avarinę situacijÄ sukėlė automobilis, kurį jis lenkė, nes pastarasis atliko manevrÄ Ä¯ kairę, ko pasėkoje ir įvyko autoįvykis.

Baudžiamojoje byloje buvo bÅ«tina atlikti autotechninę ekspertizę ir įvertinti nukentėjusiųjų veiksmus, nustatyti, kurioje vietoje įvyko susidÅ«rimas su nukentėjusiaisiais, nustatyti ar įvykio kilimui neturėjo įtakos rizikingas nukentėjusiųjų elgesys, ar jie nepažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimų. Apelianto įsitikinimu, teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , iÅ¡samiai netyrė visų byloje surinktų įrodymų bei neteisingai juos įvertino, pažeidė LR BPK 20 str. 1 d., 3 d., 5 d., 44 str. 6 d., LR Konstitucijos 31 str.

Nuosprendis priimtas vadovaujantis tik prielaidomis, nesant jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 5 d. Apelianto nuomone, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėjo bÅ«ti pripažinta tai, kad jis labai gailisi dėl įvykio, pergyvena dėl jo pasekmių, iÅ¡ dalies atlygino žalÄ . Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad įvykio metu jis labai blogai jautėsi, bijojo mirti, todėl skubiai važiavo pagalbos.

Jo nuomone, Å¡ias aplinkybes patvirtino ir liudytojai V. V. ir J. P..Teismas, bÅ«damas Å¡aliÅ¡kas, paskyrė jam aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę ir be jokio pagrindo jį suėmė teismo salėje. Anot nuteistojo, skiriant jam bausmę, iÅ¡ esmės pažeisti LR BK 54 str., 61 str. reikalavimai (kadangi yra tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės), todėl jam turėjo bÅ«ti skirta bausmė žymiai mažesnė nei ketveri metai laisvės atėmimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra neteistas, teigiamai charakterizuojamas, sunkus ligonis, įvykdė neatsargų nusikaltimÄ , nors po nusikaltimo praėjo nemažas laiko tarpas, jokių kitų nusikalstamų veikų neįvykdė.

Teismas pažeidė LR BK 55 str. nuostatas, kad pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui už nesunkų nusikaltimÄ paprastai skiriamos bausmės, nesusiję su laisvės atėmimu. Teismas visiÅ¡kai neaptarė galimybės taikyti jo atžvilgiu LR BK 75 str. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio ir į tai, kad jis rÅ«pinasi ir iÅ¡laiko mažametį vaikÄ A. Å ., rÅ«pinasi ir slaugo neįgaliÄ močiutę A. K.. Nuteistasis nurodo, kad Å¡iuo metu jo sveikatos bÅ«klė yra kritinė, todėl praÅ¡o jam pakeisti kardomÄ jÄ priemonę į kitÄ , nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.Teismas be jokio pagrindo priteisė nerealiai didelius ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos, ieÅ¡kiniai nepagrįsti jokiais įrodymais, nebuvo atsižvelgta į tai, kad jo turtinė padėtis yra bloga.

Todėl, apelianto nuomone, pateikti ieÅ¡kiniai turėjo bÅ«ti palikti nenagrinėtais, suteikiant teisę kreiptis civilinio proceso tvarka, nes į bylÄ neįtrauktos draudimo bendrovės.Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusioji praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistojo gynėja praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistojo A. Å . apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegijos nuomone, Jurbarko rajono apylinkės teismas visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes dėl A.

Å . padarytos nusikalstamos veikos, byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė iÅ¡vadas, atitinkančias faktines aplinkybes. Todėl nuteistojo teiginiai, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai vertinami įrodymai, neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, atmestini.

Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas savo iÅ¡vadas grindė ne pavieniais įrodymais, o teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Todėl apelianto teiginys, kad tirdamas ir vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas pažeidė LR BPK 20 str. 1 d., 3 d., 5 d. reikalavimus yra nepagrįstas. A. Å . kaltė padarius LR BK 281 str. 5 d. numatytÄ nusikaltimÄ Ä¯rodyta įvykio vietoje buvusių nukentėjusiosios E. K., liudytojų A.

Å ., I. Å ., N. R., J. R., E. O., eksperto V. Venckaus iÅ¡samiais ir nuosekliais parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, specialisto iÅ¡vada bei kitais byloje esančiais įrodymais. Remdamasis Å¡ių įrodymų visuma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. Å . kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 5 d. Nuteistojo teiginius apie tai, kad avarinę situacijÄ sukėlė jo lenkiamas automobilis, atlikdamas manevrÄ Ä¯ kairę, paneigia liudytojų A. Å ., N. R., J. R., E. O. parodymai.

Visi Å¡ie liudytojai parodė, kad A. Å . vairuojamas automobilis gyvenvietėje važiavo labai dideliu greičiu ir lenkė kitus automobilius. Belenkiant, A. Å . vairuojamÄ automobilį sumėtė ir jis pradėjo slysti bei trenkėsi į medį ir į kelkraščiu dviračiu važiavusius vaikus. Visi paminėti liudytojai kategoriÅ¡kai patvirtino, kad lenkiamas automobilis, kuris anot nuteistojo pasuko į kairę, jokių manevrų kelyje neatlikinėjo, važiavo tiesiai, tvarkingai. Nuteistasis tvirtina, kad byla nebuvo visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėta, kadangi byloje nebuvo atlikta autotechninė ekspertizė, kurios metu bÅ«tų buvę įvertinti nukentėjusiųjų veiksmai, nenustatyta, kurioje vietoje įvyko susidÅ«rimas su nukentėjusiaisiais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas dėl autotechninės ekspertizės skyrimo buvo svarstytas ir nutarta autotechninės ekspertizės neskirti, kadangi byloje yra pateikta specialisto iÅ¡vada, apklaustas ekspertas V. Venckus. Ä®vertinus specialisto iÅ¡vadÄ bei eksperto parodymus, matyti, kad į visus nuteistojo klausimus buvo atsakyta. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-10-30 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1765 (08) konstatuota, kad automobilio „Peugeot 806“ ir dviračiu važiavusių mergaičių E. K. ir I.

Š. susidūrimas įvyko kelio dešinėje pusėje, žiūrint Jurbarko link (t. 1, b. l. 46). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. Venckus paaiškino, kad tyrimo metu nenustatė, kur tiksliai buvo mergaitės, šalikelėje ar ant važiuojamosios kelio dalies, nes pačioje byloje minėta, kad mergaitės važiavo kelkraščiu. Be to, jis parodė, kad automobilio „Peugeot 806“ greitis buvo toks didelis ir slydimas toks stiprus, kad mergaičių buvimas tiek šalikelėje, tiek ant važiuojamosios kelio dangos krašto nebūtų nieko pakeitęs. Bet kuriuo atveju jis būtų numušęs mergaites. (t. 3, b. l . 24, 25).

Specialisto iÅ¡vadoje taip pat konstatuota, kad buvusiomis eismo įvykio aplinkybėmis automobilio „Peugeot 806“ vairuotojo A. Å . veiksmai – važiuodamas Jurbarko miesto ribose ne mažesniu kaip 105 km/h greičiu, virÅ¡ijo leistinÄ važiavimo greitį, dėl to, lenkdamas priekyje važiuojantį automobilį, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir partrenkė deÅ¡iniu kelkraščiu, žiÅ«rint miesto link, kryptimi Klaipėdos link dviračiu važiavusias E. K. ir I. Å . – techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ ir buvo pagrindinė sÄ lyga kilti eismo įvykiui.

E. K. ir I. Š. privalėjo važiuoti kelkraščiu pagal eismo kryptį. Jeigu kelkraštis buvo netinkamas važiuoti, privalėjo važiuoti kelio važiuojamosios dalies dešine puse, kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Specialisto išvadoje nurodyta, kad E. K. ir I. Š. kelkraščiu važiavo prieš eismo kryptį, tačiau toks važiavimas kitiems eismo dalyviams nekėlė grėsmės eismo saugumui. Nėra objektyvių duomenų, kad dviračiu važiavusių E. K. ir I. Š. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 1 , b. l. 46, 47).

IÅ¡ viso to seka, kad avarijos kilimÄ sÄ lygojo bÅ«tent automobilio „Peugeot 806“ vairuotojo A. Å . veiksmai, kadangi jis gyvenvietėje važiavo virÅ¡ydamas leistinÄ greitį (ne mažesniu kaip 105 km/h greičiu) ir nesuvaldė automobilio, dėl ko slydo ir atsitrenkė į medį bei dviračiu važiavusius mergaites, dėl ko viena iÅ¡ mergaičių mirė, kitai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. BÅ«tent A. Å . veiksmai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga, tarp jo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 5 d. Tai, kad A. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, t.y. buvo pakaltinamas, patvirtina specialistų išvados, ekspertės R. Drazdauskienės parodymai. A. Š. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių (LR BPK 392 str.) ar atleisti nuo bausmės dėl ligos (LR BK 76 str.). Iš VšĮ Jurbarko ligoninė medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 25 (t. 1, b. l.

19) matyti, kad A. Å . tirtas 2008-06-01 19.40 val., t.y. neužilgo po autoįvykio. Jokių Å«mių sveikatos sutrikimų neužfiksuota, nusiskundimų dėl sveikatos nepareikÅ¡ta. Nurodytame akte užfiksuota, kad A. Å . mÄ stymas nuoseklus, skaičiuoja, kalba tyliai, riÅ¡liai, artikuliuoja gerai, negestikuliuoja. Orientuotas vietoje ir laike, įvykį prisimena. Nuotaika prislėgta. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-107 konstatuota, kad A. Å . 1999 m. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – Å¡izoafektinis sutrikimas.

Nusikalstamos veikos padarymo metu A. Š. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, bet, esant šio sutrikimo remisijai, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Objektyvių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. Š. būtų buvęs laikino pobūdžio psichikos sutrikimo būsenoje, nėra. Ekspertizės atlikimo metu nustatyta, kad šiuo metu A. Š. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, remisija. Priverstinio pobūdžio gydymas nereikalingas.

Ekspertai nustatė, kad asmens sveikatos istorijoje nuo 2007-06-21 iki įvykdytos nusikalstamos veikos 2008-06-001 įrašų apie tiriamojo apsilankymÄ Jurbarko PSPC ir naudotÄ ambulatorinį gydymÄ nėra. IÅ¡ liudininkų parodymų žinoma, kad iÅ¡ karto po įvykio A. Å . adekvačiai įvertino situacijÄ , jo elgesys buvo teisingas – padėjo iÅ¡traukti mergaitę iÅ¡ po automobilio, prašė gelbėti vaikus. Atvykus policijos pareigÅ«nams, bendravo adekvačiai. Tolesnė jo reakcija į įvykį irgi buvo adekvati – jis labai pergyveno, jautėsi kaltas ir, ryÅ¡kiai pablogėjus psichikos bÅ«senai, buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje, jam diagnozuotas Å¡izoafektinis sutrikimas, depresijos tipas.

Jokių psichozės simptomų nenustatyta. A. Å . apie įvykio aplinkybes kiekvienÄ kartÄ pasakoja skirtingai, nesugeba motyvuotai paaiÅ¡kinti, kodėl važiavo tokiu dideliu greičiu. Manoma, kad tai yra jo gynybinis elgesys, rodantis pakankamÄ jo kritikÄ ir orientavimÄ si juridinėje situacijoje. (t. 2, b. l. 41-45). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, liečiančias A. Å . psichinę bÅ«klę, buvo apklausta ekspertė R. Drazdauskienė, kuri patvirtino, kad A.

Å . nusikalstamos veikos padarymo metu buvo remisijos bÅ«senoje. TokiÄ iÅ¡vadÄ ji padarė todėl, kad iki baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo ir iki pačios avarijos padarymo A. Å . negulėjo ligoninėje ir nesigydė dėl psichinių sutrikimų. IÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų sprendžia, kad nevartojo vaistų ir gyveno pilnavertį gyvenimÄ . Tyrimo metu A. Å . elgėsi adekvačiai pagal situacijÄ . Ä®vykus avarijai pats kaltinamasis prašė gelbėti vaikus, prisipažino policijos pareigÅ«nams, kad jis vairavo automobilį.

Po avarijos jo bÅ«klė pablogėjo ir tai yra normalu, žmogus pergyveno, dėl to kas nutiko, tai natÅ«rali mÄ stančio žmogaus reakcija. Po avarijos jis gulėjo ligoninėje, buvo gydomas nuo depresijos, iÅ¡ ligoninės jį iÅ¡leido pasveikusį. Ekspertė nurodė, kad Å¡izoafektinis sutrikimas nepagydomas, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad A. Å . negali gyventi normalaus gyvenimo. Kai žmogus yra remisijos laikotarpyje, jis gyvena normalų pilnavertį gyvenimÄ , o tam tikri sukrėtimai gali iÅ¡Å¡aukti ligÄ , kuria jis serga.

Specialių vaistų A. Å . pastoviai vartoti nereikia, tik bÅ«tina reguliariai lankytis pas gydytojÄ . Ekspertė teisiamojo posėdžio metu, susipažinusi su A. Å . medicininiais dokumentais, bei įvertinusi kaltinamojo A. Å . elgesį teisiamojo posėdžio metu, padarė iÅ¡vadÄ , kad A. Å . bÅ«klė nepasikeitė nuo tos, kuriÄ nustatė komisija. IÅ¡ kaltinamojo reakcijos į aplinkÄ matyti, kad jis supranta, kur yra ir kas vyksta, nes sugeba komentuoti susidariusiÄ situacijÄ . Jei žmogus sėdi teismo salėje ir sugeba komentuoti, tai yra patvirtinti arba paneigti pasakytus teiginius, tai jis remisijos bÅ«senoje, jei jam bÅ«tų blogai, jis gulėtų ligoninėje.

Ekspertė paaiÅ¡kino, kad skirti A. Å . ambulatorinę ekspertizę nėra bÅ«tina. Be to, ekspertė parodė, kad A. Å . paskirti vaistai netrukdo gyventi normalaus gyvenimo. Jie pagerina gyvenimo kokybę, veikia raminančiai ir žmogaus mÄ stymui ar suvokimui nesukelia jokių pasekmių, o ypač neigiamų, kaip kad bando įteigti gynėja. Vaistai „Aliventas“ ir „Zeldaksas“ nepavojingi, jie pagerina kaltinamojo bÅ«klę. Liudytojai V. V. ir J. P. galėjo nurodyti tik tÄ aplinkybę, kad A.

Å . prieÅ¡ įvykį buvo prastai su sveikata, tačiau kas konkrečiai - nenurodė. V. Venckus parodė, kad jam A. Å . tėvas sakė, kad A. Å . negerai su galva, apie Å¡irdies sutrikimus nieko nekalbėjo. Å ių liudytojų parodymai nepaneigia ekspertų iÅ¡vadų ir jais remiantis negalima daryti iÅ¡vados, kad A. Å . nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.  Įvertinusi visas Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė A.

Å . atžvilgiu priverčiamųjų medicininio pobÅ«džio priemonių, kadangi A. Å . tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, galėjo visiÅ¡kai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taip pat nėra pagrindo A. Å . atleisti nuo bausmės, kadangi jam nustatytas Å¡izoafektinis sutrikimas, remisija. Ekspertė patvirtino, kad remisijos metu žmogus gali gyventi pilnavertį gyvenimÄ . Pažymima, kad ne kiekvienas psichikos sutrikimas yra pagrindas atleisti nuteistÄ jį nuo bausmės atlikimo, o tik toks, dėl kurio jis negali suvokti veiksmų esmės ar jų valdyti (LR BK 76 str. 3 d.).

Apeliantas taip pat tvirtina, kad jis turėtų bÅ«ti atleistas nuo bausmės, nes serga sunkia nepagydoma liga. Teisėjų kolegija pažymi, kad atleidimas nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos nėra teismo pareiga. Teismas gali atleisti nuteistÄ jį nuo bausmės dėl ligos tik įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumÄ , nuteistojo asmenybę, taip pat sunkios nepagydomos ligos įtakÄ bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje ir pan. Didelę reikÅ¡mę turi ir tai, kada paaiÅ¡kėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai, nes jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokiÄ veikÄ padaryti, tokia liga negali bÅ«ti pripažinta pagrindu atleisti nuteistÄ jį nuo bausmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad A.

Å . dėl savo ligos (psichinio sutrikimo) negalėtų atlikti bausmės, ar kad jam bÅ«tina medicininė pagalba negalėtų bÅ«ti suteikta įkalinimo įstaigoje. A. Å . nėra bÅ«tinas nuolatinis gydymas.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė A. Å . atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors A. Å . gailisi dėl įvykio, pergyvena dėl jo pasekmių, tačiau LR BK 59 str. 1 d. 2 p. įtvirtintai kaltininko atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pripažinti reikia nustatyti ir kaltininko prisipažinimÄ , padarius nusikalstamÄ veikÄ , ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos.

Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra esminių, objektyvių, turinčių juridinę reikÅ¡mę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas, galimai dalį kitų neesminių neigiant bei duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus iki nuosprendžio Å¡ioje byloje priėmimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad parodymai turi bÅ«ti duodami savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.

Å i aplinkybė objektyviai įvertinama pagal bylos duomenų visumÄ (pagal praneÅ¡imo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ , žalos nukentėjusiajam atlyginimÄ ir pan.). A. Å . tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino tik iÅ¡ dalies, nepripažino esminių baudžiamojoje byloje nustatytų ir įrodytų aplinkybių – teigė, kad autoįvykis įvyko dėl to, kad automobilis, kurį jis lenkė, atliko manevrÄ Ä¯ kairę, nors faktiniais bylos duomenimis Å¡i apelianto versija kategoriÅ¡kai paneigta.

Todėl teismui nebuvo pagrindo pripažinti LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodytos aplinkybės – kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi – A. Å . atsakomybę lengvinančia.Apeliantas nurodo, kad jis atlygino dalį žalos, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tai nėra A. Å . atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta LR BK 59 str. 1 d. 3 p. Skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ A. Å . priteista 19309,38 Lt neturtinei žalai atlyginti V. Z., 599 Lt turtinei žalai atlyginti D.

K.. Nukentėjusiesiems A. Å . ir J. Å . pripažinta teisė į civilinį ieÅ¡kinį. Nuteistasis atlygino 600 Lt tik nukentėjusiosios I. K. įstatyminei atstovei V. Z.. Atlygintos žalos dalis yra labai maža ir tik vienai iÅ¡ nukentėjusiųjų, tuo tarpu LR BK 59 str. 1 d. 3 p. įpareigoja atlyginti ar paÅ¡alinti visÄ nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . Visa tai įvertinus, daroma iÅ¡vada, kad nėra pagrindo pripažinti LR BK 59 str. 1 d. 3 p. numatytos aplinkybės nuteistojo A. Å . atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Skirdamas bausmę, teismas, prieÅ¡ingai nei kad nurodo apeliantas, nepažeidė LR BK 54 str., 61 str. reikalavimų. Teisėjų kolegija laiko, kad teismas paskyrė A. Å . bausmę laikydamasis LR BK 41 str. nuostatų, Å¡i bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (54 str. 2 d.). Nepagrįsta apelianto nuoroda į LR BK 55 str., kadangi Å¡is straipsnis numato, jog asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

A. Å . nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymÄ . Be to, LR BK 281 str. 5 d. sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ iki aÅ¡tuonerių metų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nenustatyta A. Å . atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. A. Å . padarė neatsargų nusikaltimÄ , tačiau jo pasekmės labai sunkios ir net negrįžtamos. Eismo įvykio metu žuvo mažametė I. Å ., nepilnametei I. K. sunkiai sutrikdyta sveikata.

A. Å . anksčiau teistas už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam. Nors teistumas iÅ¡nykęs, tačiau tai yra A. Å . charakterizuojanti aplinkybė, kuri pagrįstai įvertinta skiriant bausmę. Be to, A. Å . iki nusikalstamos veikos padarymo per vienerius metus administracine tvarka baustas 3 kartus, taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ â€“ vairavimÄ esant vidutiniam girtumo laipsniui. Už tai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tačiau A. Å . Å¡io draudimo nepaisė ir vairuodavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės. TÄ aplinkybę jis pats pripažino teisiamojo posėdžio metu (t. 3, b. l. 131).

Eismo įvykio metu jis taip pat neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę. Be to, jis vairavo transporto priemonę gyvenvietėje daugiau nei du kartus virÅ¡ydamas leistinÄ greitį – važiavo ne mažesniu kaip 105 km/h greičiu, t.y., Å¡iurkÅ¡tus kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs neatitaisomas pasekmes. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismo A. Å . paskirta sankcijoje numatytÄ vidurkį virÅ¡ijanti laisvės atėmimo bausmė, atitinka įstatymo reikalavimus, todėl jos Å¡velninti nėra teisinio pagrindo.

Apeliantas tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis rÅ«pinasi savo sÅ«numi ir slaugo neįgaliÄ močiutę. Teisėjų kolegijos nuomone, tai nėra tos aplinkybės, dėl kurių bÅ«tų galima nuteistajam skirti mažesnę bausmę. VieÅ¡ojo intereso apsauga Å¡iuo atveju svarbiau nei Å¡ios nuteistojo nurodytos aplinkybės, juolab, kad iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo A. Å . sÅ«nus gyvena su motina, duomenų, kad be jo nebÅ«tų kam pasirÅ«pinta neįgalia A.

K. nėra. Apylinkės teismas pagrįstai A. Å . atžvilgiu netaikė LR BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymo neatidėjo. Teismų praktikoje tokie atvejai, kai asmuo, Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar bÅ«na sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, kas nustatyta nagrinėjamu atveju, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , nes nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad bausmės paskirtis Å¡iais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau anksčiau minėta, A.

Å . neatsargų nusikaltimÄ padarė Å¡iukščiai pažeisdamas kelių eismo taisykles. Be to, jis vairavo neturėdamas tam teisės, kai Å¡i teisė jam buvo atimta už tai, kad vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, ir anksčiau yra teistas už vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio. Nusikalstamos veikos pasekmės labai sunkios. Todėl atidėjus bausmės vykdymÄ , LR BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į nusikaltimo pobÅ«dį – tampa sunkiai įgyvendinama, nes bausmė tokiu atveju iÅ¡ tikrųjų nevykdoma.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas Å¡iuo atveju tik labai ribotai galėtų leisti pasiekti bausmės paskirtį – apriboti nuteistam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir, atsižvelgiant į veikos pavojingumÄ , užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .Apeliantas nesutinka tik su iÅ¡ jo priteistais civiliniais ieÅ¡kiniais dėl neturtinės žalos atlyginimo, turtinės žalos priteisimo neginčija. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu priteistas tik vienas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, t.y., nukentėjusiosios I.

K. atstovei pagal įstatymÄ V. Z. priteista 19309,38 Lt neturtinei žalai atlyginti, tuo tarpu nukentėjusiesiems A. Å . ir J. Å . pripažinta teisė į civilinį ieÅ¡kinį, jo dydžio klausimÄ sprendžiant civilinio proceso tvarka. V. Z. buvo pareiÅ¡kusi 20000 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau atskaičius draudimo bendrovės iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jis sumažintas atitinkamai draudimo bendrovės sumokėtai sumai. Teisėjų kolegija nemano, kad tokio dydžio civilinis ieÅ¡kinys yra pernelyg didelis, kadangi eismo įvykio metu I.

K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ji buvo ilgai gydoma, patyrė didelį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus. Be to, ji matė, kaip eismo įvykio metu žuvo jos draugė, kas taip pat sukėlė didelį sukrėtimÄ . Todėl civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos nelaikomas per dideliu, jis atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus bei formuojamÄ teismų praktikÄ . Vienas iÅ¡ materialiai atsakingų asmenų, iÅ¡vardytų LR BPK 109 str., 111 str. 1 d., gali bÅ«ti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymÄ asmeniu (pavyzdžiui, transporto priemonės valdytoju) trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ kyla dviem asmenims: draudikui ir žalÄ padariusiam asmeniui (draudėjui). Å ių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalÄ neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų.

Tuo tarpu žalÄ padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalÄ kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieÅ¡kovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 3 d.). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) visiÅ¡kai nepadengia iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ Å¾alos dalį atlygina jÄ padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai V.

Z. iÅ¡mokėjo 690,62 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 151). Todėl teismas pagrįstai likusiÄ dalį neturtinės žalos priteisė iÅ¡ nuteistojo. Å iuo atveju, nors ir draudimo bendrovė nebuvo įtraukta į bylÄ civiliniu atsakovu, tačiau draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atlygino E. K. įstatyminei atstovei už žalÄ , kilusiÄ dėl A. Å . padarytos nusikalstamos veikos. Todėl nėra pagrindo V. Z. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalo atlyginimo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nors apeliantas tvirtina, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, tačiau LR BPK 58 str. numatytų pagrindų, kuriais remiantis galėtų bÅ«ti daroma iÅ¡vada, kad teismas bylÄ nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai, nėra. BylÄ nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui nebuvo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas. Bylos nagrinėjimo teisme dalyvių nepagrįstų praÅ¡ymų, susijusių su įrodymų tyrimu ir vertinimu, netenkinimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip norėtų proceso dalyviai, nėra pakankamas pagrindas spręsti apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Todėl nuteistojo teiginiai apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ atmestini. Ä®vertinus visa, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo A. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                             Algerdas UrbÅ¡ys Teisėjai                                                                                                   Algirdas Jaliniauskas                                                                                                                 Jurgis KiÅ¡kis