2017-05-17 Nr. AB-12755-3-61-3-04327-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1331-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04327-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. A. ir V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. A. ir V. A. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Vilniaus gimdymo namams dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai M. A. ir V. A. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2015 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. T4-93 (toliau – ir Įsakymas) 2 punktą.

Pareiškėjai skunde nurodė, kad jų 2015 m. balandžio 29 d. skundo pagrindu buvo surašyta Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2015 m. liepos 28 d. kontrolės Nr. T3-123/2015 ataskaita Nr. D17-141-(1.27.) (toliau – ir Kontrolės ataskaita), kurioje padaryta išvada, kad 2015 m. vasario 17 d.–2015 m. vasario 24 d. pareiškėjai ir jos sūnui L. J. A. viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) Vilniaus gimdymo namuose (toliau – ir Gimdymo namai) asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kontrolės ataskaitos pagrindu buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, kurio 2 punktu Gimdymo namai buvo įspėti dėl teisės aktų pažeidimų.

Pareiškėjų nuomone, skundžiamu Įsakymu buvo patenkinta tik dalis jų reikalavimų. Be to, dalis Kontrolės ataskaitoje padarytų išvadų yra nepagrįstos ir neparemtos medicinos mokslo žiniomis. Pareiškėjų teigimu, Tarnyba, konstatavusi eilę naujagimio sutrikimų ir objektyvių veiksnių, kurie tariamai lėmė sunkią naujagimio būklę gimus, t. y. nustačiusi priežastinį ryšį, peržengė savo kompetenciją. Tuo tarpu teisės aktais Tarnybai nėra suteikta teisė vertinti, ar tam tikras pasekmes sukėlė netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, ar tam tikros objektyvios aplinkybės.

Pareiškėjai skunde taip pat nurodo, kad Įsakymu paskirta poveikio priemonė – įspėjimas, neatitinka pažeidimo turinio ir yra visiškai nemotyvuota. Gimdymo namų darbuotojai savalaikiai nesiėmė būtinų veiksmų ir neužtikrino pareiškėjai tinkamos gimdymo priežiūros, konstatuoti teisės aktų pažeidimai buvo šiurkštūs ir pasireiškė Gimdymo namų darbuotojų aplaidumu ir atmestinu bei nerūpestingu požiūriu į savo darbines pareigas ir funkcijas. Taip pat pareiškėjai atkreipė dėmesį, jog Tarnyba, parinkdama poveikio priemonę, neatsižvelgė į kilusias pasekmes – galimai negrįžtamai sugadintą pareiškėjų vaiko sveikatą, kas galimai turės įtakos pareiškėjų vaiko, o taip pat ir pareiškėjų gyvenimo kokybei.

Papildomai paaiškino, kad dėl motyvų ginčijamame akte nebuvimo pareiškėjams neaišku, kodėl buvo parinkta pati švelniausia poveikio priemonė. Motyvų trūkumas yra pagrindas pripažinti Įsakymą neteisėtu, kaip prieštaraujantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms. Be to, teisminio nagrinėjimo metu į bylą pateikti išrašai iš L. J. A. medicininių dokumentų patvirtina, kad Gimdymo namų darbuotojų aplaidus darbas nulėmė, jog berniuko raida vėluoja, todėl skiriant sankciją Gimdymo namams reikėtų įvertinti ir teisės aktų pažeidimų pasekmes – Gimdymo namų darbuotojų veiksmų sąlygotą pareiškėjų ir jų sūnaus gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Atsakovas Tarnyba pateiktame atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad Tarnyba pareiškėjų skundo pagrindu atliko asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę dėl pacientei V. A. ir jos sūnui L. J. A. 2015 m. vasario 17 d.–2015 m. vasario 24 d. VšĮ Vilniaus gimdymo namuose teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Išnagrinėjus pacientės skunde nurodytas faktines aplinkybes, įvertinus Gimdymo namų medicininėje dokumentacijoje esančius įrašus teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, atitikties atžvilgiu, buvo nustatytos faktinės aplinkybės, išdėstytos Kontrolės ataskaitoje, kurios pagrindu buvo priimtas Įsakymas.

Atsakovo teigimu, atliekant asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, Tarnyba pagal kompetenciją aiškinosi skunde išdėstytas faktines aplinkybes, kreipėsi į medicinos specialistą – konsultantą, VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Ginekologijos skyriaus vedėją dr. G. M. (toliau – ir Konsultantas), prašydama pateikti kompetentingas išvadas, atsakant į užduotus klausimus. Pagal Konsultanto pateiktas išsamias ir kategoriškas klinikines išvadas, Kontrolės ataskaitos 1 ir 2 punktuose buvo nurodyti ir Įsakymo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose konstatuoti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, susiję su pacientės gimdymo priežiūros taktikos netinkamumu.

Atsakovas nurodė, kad Tarnyba neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo abejoti Konsultanto išvadų teisingumu ir objektyvumu bei pažymėjo, jog patys pareiškėjai nėra specialių medicininių žinių turintys asmenys, todėl skunde išdėstytus internete rasta informacija pagrįstus pareiškėjų teiginius atsakovas laiko neturinčiais įrodomosios galios.

Pažymėjo, kad Kontrolės ataskaitoje yra pateikiama Konsultanto klinikinė išvada / analizė, kurios Tarnyba negali nei ignoruoti, nei savarankiškai paneigti, o ne Tarnybos nuomonė, todėl atsakovas nesutinka, kad pateikdamas klinikinę išvadą viršijo savo įgaliojimus. Konsultanto išvadų nurodymą Kontrolės ataskaitos motyvuojamojoje dalyje atsakovas vertina kaip išsamų ir sistemingą atliktos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės objektyvumo garantą.

Atsiliepime taip pat pažymima, kad Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas nereglamentuoja procedūros/principų, kuriais vadovaujantis kontroliuojanti institucija priimtų sprendimą dėl konkrečios poveikio priemonės (ar) sankcijos taikymo. Šiuo atveju, Tarnyba, įgyvendindama teisę pasirinkti poveikio priemonės (ar) sankcijų rūšį, Gimdymo namams taikė įspėjimą už Įsakymo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus.

Papildomai paaiškino, kad parenkant Gimdymo namams sankciją buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės. Atkreipė dėmesį, kad kai kurie L. J. A. diagnozuoti sutrikimai yra nulemti objektyvių aplinkybių, o ne Gimdymo namų darbuotojų veiklos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, nustatė, kad pareiškėjai su skundu 2015 m. kovo 3 d. kreipėsi į Gimdymo namus prašydami atlikti patikrinimą, kurio metu nustatyti, ar VšĮ Vilniaus gimdymo namų suteiktos V. A. ir jos sūnui L. J. A. sveikatos priežiūros paslaugos atitiko teisės aktų reikalavimus, buvo tinkamos ir kokybiškos. Nustačius, kad VšĮ Vilniaus gimdymo namų suteiktos V. A. ir jos sūnui L. J. A. sveikatos priežiūros paslaugos neatitiko teisės aktų reikalavimų, nebuvo tinkamos ar kokybiškos, nustatyti, kas iš VšĮ Vilniaus gimdymo namų darbuotojų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas atliko neteisėtus veiksmus, kurių pasekmė buvo L. J. A. sveikatos sutrikdymas ir patraukti VšĮ Vilniaus gimdymo namų darbuotojus, atlikusius neteisėtus veiksmus, drausminėn atsakomybėn, paskiriant jiems griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo.

Gimdymo namai 2015 m. kovo 30 d. rašte Nr. S-2711(1.12) nurodė pareiškėjams, kad V. A. ir jos sūnui L. J. A. buvo suteiktos tinkamos, atitinkančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas sveikatos priežiūros paslaugos. Jokių paslaugų kokybės trūkumų ištyrus turimą medžiagą nebuvo nustatyta. Pareiškėjai su skundu 2015 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu nustatyti, ar VšĮ Vilniaus gimdymo namų suteiktos V. A. ir jos sūnui L. J. A. sveikatos priežiūros paslaugos atitiko teisės aktų reikalavimus, buvo tinkamos ir kokybiškos. Nustačius, kad VšĮ Vilniaus gimdymo namų suteiktos V. A. ir jos sūnui L. J. A. sveikatos priežiūros paslaugos neatitiko teisės aktų reikalavimų, nebuvo tinkamos ar kokybiškos: nustatyti, kas iš VšĮ Vilniaus gimdymo namų darbuotojų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas atliko neteisėtus veiksmus, kurių pasekmė buvo L. J. A. sveikatos sutrikdymas, teikti motyvuotą pasiūlymą sveikatos apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui sustabdyti ar panaikinti gydytojo medicinos praktikos ar įstatymų nustatytų kitų licencijų verstis sveikatos priežiūra galiojimą VšĮ Vilniaus gimdymo namų sveikatos priežiūros specialistams, suteikusiems nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, arba/ir reikalauti iš VšĮ Vilniaus gimdymo namų vadovo nušalinti sveiktos priežiūros specialistus, suteikusius nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, ir patikrinti jų profesinę kompetenciją bei patraukti VšĮ Vilniaus gimdymo namų darbuotojus, atlikusius neteisėtus veiksmus, atsakomybėn.

Tarnybos Pacientų teisių pažeidimų skyrius 2015 m. liepos 28 d. kontrolės Nr. T3-123/2015 ataskaitoje Nr. D17-141-(1.27.) konstatavo, kad 2015 m. vasario 17 d.–2015 m. vasario 24 d. V. A. ir jos naujagimiui sūnui L. J. A. VšĮ Vilniaus gimdymo namuose asmens sveiktos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-170 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 64:2008 „Gydytojas akušeris ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, VšĮ Vilniaus gimdymo namų direktoriaus 2008 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-42 patvirtintų Gydytojo akušerio-ginekologo pareiginių nuostatų, VšĮ Vilniaus gimdymo namų direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. patvirtintos Gydytojo akušerio ginekologo pareigų instrukcijos Nr. G-4 ir VšĮ Vilniaus gimdymo namų direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. patvirtintos Nėščiųjų priėmimo ir gimdymo skyriaus vedėjo pareigų instrukcijos Nr. G-11 reikalavimus. Tarnybos direktorius 2015 m. liepos 28 d. įsakyme Nr. T4-93 nustatė, jog 2015 m. vasario 17 d.–2015 m. vasario 24 d. V. A. ir jos naujagimiui sūnui L. J. A. VšĮ Vilniaus gimdymo namuose asmens sveiktos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl Įsakymo 2 punktu VšĮ Vilniaus gimdymo namai buvo įspėti dėl nurodytų teisės aktų pažeidimų.

Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis Sveikatos sistemos įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatomis bei Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis sprendė, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia spręsti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje numatyta teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Šios teisės įgyvendinimas detalizuotas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme bei Viešojo administravimo įstatyme. Pareiškėjai šia teise pasinaudojo, teikdami skundus sveikatos priežiūros įstaigai (Gimdymo namams) ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančiai valstybės institucijai (Tarnybai).

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta, kad paciento skundas, tai asmens rašytinis kreipimasis į sveikatos priežiūros įstaigą ar kompetentingą valstybės instituciją, kuriame nurodomos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pažeistos jo teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, nurodytų teisės aktų analizė leidžia spręsti, kad pareiškėjų teisės ir teisėti interesai yra susiję su jiems teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe ir atitikimu teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams.

Būtent pareiškėjams teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimas ir apibrėžia pareiškėjų materialiosios reikalavimo teisės ribas. Tuo tarpu sankcijos sveikatos priežiūros įstaigai paskyrimas yra sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų, tame tarpe ir Tarnybos, diskrecija ir kompetencija. Sankcijos parinkimu ir paskyrimu nėra pažeidžiami privataus asmens interesai. Pažymėjo, kad ir teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjai nepagrindė, kokiu būdu ir kokia apimtimi sankcijos – įspėjimo paskyrimas Gimdymo namams pažeidė jų teises, ir kaip būtų apgintos jų teisės ir teisėti interesai Gimdymo namams paskyrus kitą sankciją.

Konstatavus, jog subjektinės pareiškėjų teisės skundžiamu administraciniu aktu nebuvo pažeistos, jų skundą atmetė.

III. Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė proceso bei materialiosios teisės normas, todėl neteisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Be to, teismas sprendime nepasisakė dėl pareiškėjų skundo motyvų, pagrindžiančių, kad Įsakymas prieštarauja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 str. 2 d. ir Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., todėl šiuo aspektu sprendimas yra be motyvų. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartimi, kurioje buvo pasisakyta, kad teismo motyvai dėl pareiškėjų teisinio nesuinteresuotumo Įsakymo panaikinimo klausimu yra visiškai nepagrįsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo pareiškėjų teisę kreiptis į teismą dėl Įsakymo 2 p. panaikinimo, o tuo pačiu jų teisinį suinteresuotumą tokio Įsakymo panaikinimu. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą, įtvirtintą ABTĮ 14 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str. 1 d., o pažeidęs šį principą, teismas apskritai nepasisakė dėl pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių ir argumentų, t. y. jų netyrė ir nevertino, tai lėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą konstatuojant, kad pareiškėjų skundas yra nepagrįstas. Sprendime nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjų skundo argumentų (Įsakymo 2 p. nurodytos sankcijos netinkamo pobūdžio), t. y. jis nebuvo išnagrinėtas iš esmės, todėl, pareiškėjų nuomone, teismas bylai užbaigti pasirinko netinkamą teismo procesinio dokumento formą, nes atmesdamas pareiškėjų skundą sprendime nurodytais motyvais, teismas turėjo priimti ne sprendimą, o nutartį dėl bylos nutraukimo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jog jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Teismas sprendime padarė išvadą, kad Įsakymo dalis nepažeidžia pareiškėjų teisių ir interesų, todėl vadovaujantis sprendimo motyvais, toks pareiškėjų skundas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, tačiau bylos nenutraukė, o ją išnagrinėjo, konstatuodamas, kad pareiškėjų skundas nepagrįstas, nors ir nevertino pareiškėjų skundo motyvų ir dėl jų nepasisakė. Tokia teismo sprendimo motyvacija suponuoja išvadą, kad teismas iš esmės priimtu sprendimu nutraukė bylą ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu, todėl be pagrindo savo procesinį sprendimą įformino ne nutartimi, o sprendimu.

Akcentuoja, kad esminė aplinkybė yra besikreipiančio asmens subjektyvus suvokimas, kad jo teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, todėl sprendime nepagrįstai konstatuota, kad skundžiamos Įsakymo 2 p. neturi jokios įtakos pareiškėjų teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, o skundo atmetimas šiuo motyvu pažeidžia ABTĮ 5 str. 1 d., 3 d. 1 p. ir 22 str. 1 d. įtvirtintą pareiškėjų teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynybos. Pažymi, kad pareiškėjai turi teisinį suinteresuotumą dėl Įsakymo 2 p. panaikinimo, nes, jų nuomone, Įstaigai buvo pritaikyta per švelni poveikio priemonė, todėl pareiškėjų teisės ir teisėti interesai nebuvo apginti. Pareiškėjai skunde dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų prašė taikyti griežtesnes poveikio priemones Įstaigai ir jos darbuotojams, tačiau į pareiškėjų skunde dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pareikštus reikalavimus Tarnyba neatsižvelgė. Įstaigos darbuotojai, kurių atlikti veiksmai buvo pripažinti neteisėtais, apskritai liko nenubausti. Pareiškėjai yra suinteresuoti ne tik įstaigos ir jos darbuotojų veiksmų įvertinimu, bet ir jų padarytų pažeidimų pobūdį atitinkančių sankcijų paskyrimu. Dėl įvardytų priežasčių, pareiškėjai yra įsitikinę, kad sprendime nepagrįstai konstatuota, jog Įsakymo 2 p. nepažeidžia pareiškėjų teisių ar įstatymų saugomų interesų.

Įsakyme yra aiškiai nurodyta, kad pareiškėjai, nesutinkantys su šiuo įsakymu, turi teisę per trisdešimt dienų nuo įsakymo kopijos įteikimo dienos paduoti skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taigi, Įsakyme yra nurodyta jo apskundimo tvarka, taip pat subjektai, kurie šį įsakymą gali skųsti, tarp kurių yra ir pareiškėjai. Esant Įsakyme tokiai nuostatai, pareiškėjai turi teisinį pagrindą manyti, kad jie yra subjektai, kurie visais atvejais gali skųsti Įsakymą, o tuo pačiu turi ir teisinį suinteresuotumą. Pareiškėjų teigimu, Įsakymu paskirta sankcija neatitinka pažeidimo turinio. Pareiškėjai mano, kad Tarnyba, svarstydama Įstaigai skirtinų sankcijų pobūdį, privalėjo taip pat atsižvelgti į netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pasekmes - galimai negrįžtamai sugadintą jų vaiko sveikatą. Bylą nagrinėjant teisme, pareiškėjai pateikė išrašus iš medicininių dokumentų, kuriuose pareiškėjų sūnui yra konstatuotas specifinis judesių raidos sutrikimas bei žvairumas, nulemtas gimdymo metu patirtos traumos. Šių veiksmų pasekmės galimai turės įtakos pareiškėjų vaiko, o taip pat ir pareiškėjų, kaip juo besirūpinančių tėvų, gyvenimo kokybei. Atsižvelgiant į įstaigos darbuotojų neteisėtais veiksmais (neveikimu) sukeltas pasekmes, Gimdymo namams ir jų darbuotojams turėjo būti skirtos ženkliai griežtesnės sankcijos/kontrolės priemonės, kurias pareiškėjai ir prašė taikyti.

Pareiškėjų teigimu, Įsakyme visiškai nemotyvuota Įstaigai paskirta poveikio priemonė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad individualaus administracinio akto motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tarnybos atstovai teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti argumentų, kodėl buvo paskirta tokia sankcija, o ne griežtesnė. Tokiu būdu Įsakymo 2 p. taip pat neatitinka įstatymo reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, t. y. tokio pobūdžio poveikio priemonės paskyrimas yra visiškai nemotyvuotas.

Atsakovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjai nei teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei skunde nepagrindė, kokiu būdu ir kokia apimtimi sankcijos - įspėjimo paskyrimas Vilniaus gimdymo namams pažeidė jų teises, ir kaip būtų apgintos jų teisės ir teisėti interesai paskyrus kitą sankciją, todėl teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio pagrindo. Tarnyba pasitelkė medicininių žinių ekspertą ir remdamasi jo išvadomis priėmė adekvatų nustatytų pažeidimų turiniui sprendimą, taikyti Vilniaus gimdymo namams įspėjimą. Teismui remtis pareiškėjų ir juos atstovaujančios advokatės, kurie nėra specialių medicininių žinių turintys asmenys, teiginiais ir keisti Tarnybos sprendimo nebuvo jokio pagrindo. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 str. įvardintos sankcijos nėra suskirstytos į švelnesnes ir griežtesnes, todėl visiškai nepagrįsti yra skundo teiginiai, kad Tarnyba Vilniaus gimdymo namams taikė švelniausią poveikio priemonę.

Pažymi, kad vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojo proceso tvarka dėl pareiškėjams VšĮ Vilniaus gimdymo namų teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis padarytų pažeidimų, siekiant patraukti atsakomybėn VšĮ Vilniaus gimdymo namų darbuotojus. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjai nurodo, jog Tarnybos sprendimas turės įtakos jų teises ginant civilinio proceso tvarka, o teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė paklausta, kaip tai galėtų įtakoti civilinį procesą, atsakė, jog niekaip. Ši aplinkybė tik dar kartą pagrindžia faktą, kad pareiškėjai nežino kokiu būdu ir kokia apimtimi Tarnybos sprendimu yra pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Įvertinus visas aplinkybes, teigia, kad pareiškėjai siekia ne teisių ir teisėtų interesų gynimo, bet piktnaudžiauja teisėmis, įtvirtintomis teisės aktuose.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pateiktame atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjai netinkamai interpretuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. spalio 7 d. nutarties argumentus, nurodydami, kad teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo minėtoje nutartyje suformuluotais nurodymais, jog pareiškėjai turi teisę, o tuo pačiu ir teisinį suinteresuotumą skųsti Įsakymą, nes šis Įsakymas buvo priimtas jų skundo, pateikto Tarnybai, pagrindu. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju, LVAT nutartyje pasisakyta tik dėl Įsakymo, kaip administracinio teisės akto, galinčio būti savarankišku ginčo administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku, priimtinumo nagrinėti administracine tvarka, o ne dėl konkrečios sprendimo rūšies (sprendimo tenkinti pareiškėjų skundą ar jį atmesti, ar nutartimi nutraukti bylą) priėmimo. Nutartis neapribojo teismo teisės priimti sprendimą motyvuojant vienokiu ar kitokiu pagrindu, kuriuo pareiškėjų skundas buvo atmestas. LVAT nutartyje akcentavo, jog teismas turi spręsti klausimą dėl skundžiamo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, tai yra jį nagrinėti administracine tvarka, o ne atsisakyti priimti. Nagrinėjamu atveju, teismas skundžiamu sprendimu išnagrinėjo pareiškėjų skundą ir, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymu, atmetė jį kaip nepagrįstą. Teismas sprendimu atmesdamas pareiškėjų skundą, neapribojo jų teisės kreiptis į teismą, skirtingai nei teigiama skunde. Nurodo, kad pritaria sprendimo argumentams, jog kontrolės priemonių/sankcijų parinkimas ir paskyrimas asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kaip tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalis, yra Tarnybos, kaip kontroliuojančios institucijos, diskrecija ir kompetencija. Sankcijų paskyrimu nėra pažeidžiami privataus asmens interesai.

Pažymi, kad Tarnyba, atlikusi asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę ir nustačiusi, kad pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinkamoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 1 dalimi, turi prievolę taikyti šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytas kontrolės priemones ir (ar) sankcijas. Šiuo atveju, konstatavusi, kad Gimdymo namai asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei ir jos naujagimiui teikė pažeisdami teisės aktų reikalavimus, Tarnyba šios įstaigos atžvilgiu taikė įspėjimą, kaip kontrolės priemonę, numatytą minėto įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Tarnyba, taikydama įstaigai įspėjimą, įvykdė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą. Akcentuoja, kad minėtos įstatymo nuostatos reglamentuoja pareigą įstaigai, jos veikloje (specialistų teikiamose asmens sveikatos priežiūros paslaugose) nustačius teisės aktų reikalavimų pažeidimus, taikyti asmens sveikatos priežiūros įstaigai poveikio priemones ir (ar) sankcijas, o šias kontrolės priemones (ar) sankcijas taikyti tokias, kokias apibrėžia teisės aktai, tačiau įstatymas nereglamentuoja procedūros / principų, kuriais vadovaujantis kontroliuojanti institucija priimtų sprendimą dėl konkrečios poveikio priemonės (ar) sankcijos taikymo.

Nagrinėjamu atveju, Tarnyba, įgyvendindama teisę pasirinkti poveikio priemonės (ar) sankcijų rūšį, Gimdymo namams taikė įspėjimą už Įsakymo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Atitinkamai nepagrįsti pareiškėjų skundo teiginiai, kad Tarnyba taikė įstaigai įspėjimą, kaip švelniausią poveikio priemonę, tačiau ne griežtesnes sankcijas, kurių skunde Tarnybai prašė pareiškėjai. Konkrečios sankcijos ar poveikio priemonės parinkimu ir paskyrimu asmens sveikatos priežiūros įstaigai nėra kartu išsprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens (paciento ar jo atstovo) turimų subjektinių teisių ir pareigų apimties, atitinkamai, šios teisės ir pareigos bei įstatymų saugomi interesai nėra pažeidžiami.

Kita vertus, pareiškėjai nei skunde teismui, nei apeliaciniame skunde nepagrindė, kokiu būdu įspėjimo, kaip Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sankcijos, paskyrimas įstaigai pažeidė pareiškėjų teises ir įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjai taip pat nenurodo, kaip minėtos teisės ir teisėti interesai būtų buvę apginti, jei Tarnyba būtų paskyrusi kitos rūšies sankciją ar poveikio priemonę Gimdymo namams.

Akcentuoja, kad pareiškėjų teisė kreiptis į teismą dėl, jų manymu, pažeistų teisių ir teisėtų interesų, šiuo atveju nebuvo pažeista. Teismas skundžiamu sprendimu skundą išnagrinėjo jį atmesdamas, o pareiškėjų teisinio suinteresuotumo turėjimas nėra tapačios sąvokos. Teisė kreiptis į teismą priklauso nuo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų objektyvių kreipimosi į teismą prielaidų ir įgyvendinimo sąlygų, tuo tarpu teisinio suinteresuotumo turėjimo įvertinimas yra teismo prerogatyva. Tai, kad asmuo turi įstatymo laiduojamą teisę kreiptis į teismą savaime nereiškia, kad bus apginta, jo manymu, galimai pažeista teisė ar teisėtas interesas arba, kitaip tariant, bus patvirtintas teisinio suinteresuotumo turėjimas, todėl nepagrįsta teigti, jog pareiškėjai turi teisinį pagrindą manyti, kad jie yra subjektai, kurie visais atvejais gali skųsti įsakymą, o tuo pačiu turi ir teisinį suinteresuotumą.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Tarnyba, vadovaudamasi teisės aktais, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjų skundą, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Konsultanto išvada, teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad 2015 m. vasario 17 – 24 d. pacientei V. A. ir jos naujagimiui sūnui L. J. A. Gimdymo namuose asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tai, kad pareiškėjų netenkina Kontrolės ataskaitos bei jos pagrindu priimto Įsakymo turinys, nereiškia, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, tinkamai šio klinikinio atvejo neišnagrinėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2015 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. T4-93 2 punkto, kuriuo Gimdymo namams paskirta sankcija – įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ši administracinė byla išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjai skunde prašė teismo panaikinti Tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. T4-93 2 punktą, kuriuo VšĮ Vilniaus gimdymo namams pritaikyta sankcija - įspėjimas, kadangi, pareiškėjų manymu, paskirta sankcija yra pernelyg švelni.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatęs, kad sankcijos parinkimu ir paskyrimu nėra pažeidžiami privataus asmens interesai, sankcijos sveikatos priežiūros įstaigai paskyrimas yra sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų, tame tarpe ir Tarnybos, diskrecija ir kompetencija, pareiškėjams nepagrindus, kokiu būdu ir kokia apimtimi sankcijos paskyrimas VšĮ Vilniaus gimdymo namams pažeidė jų teises ir kaip būtų apgintos jų teisės ir teisėti interesai paskyrus kitą sankciją, konstatavo, kad subjektinės pareiškėjų teisės skundžiamu administraciniu aktu nebuvo pažeistos, todėl skundą atmetė.

Pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutikdami su teismo sprendimu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjų teisės skundžiamu įsakymu nebuvo pažeistos, nepasisakė ir nevertino pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių ir argumentų, pažeidė teismo sprendimo privalomumo principą, taip pat bylai užbaigti pasirinko netinkamą procesinio sprendimo formą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje, atskleisdamas konstitucinės teisės į teisminę gynybą turinį, yra konstatavęs, kad ši teisė yra absoliuti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. nutarimas), šios teisės negalima apriboti ar paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m liepos 2 d. nutarimas), ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas).

Visuotinis teisminės gynybos prieinamumo principas yra įtvirtintas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas bei 22 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad teisė kreiptis į teismą turi du aspektus: materialųjį teisinį ir procesinį teisinį. Teisė į teisminę gynybą materialiuoju teisiniu aspektu priklauso tik nuo materialinio teisinio pobūdžio aplinkybių. Pareiškėjo reikalavimas gali būti patekintas tik esant faktinėms ir teisinėms prielaidoms, t. y. kai teismas, nustatęs visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai jas ištyręs, konstatuoja, jog atsakovo veiksmai, neveikimas ar priimti administraciniai aktai prieštarauja konkrečioms teisėms normoms ir pažeidžia pareiškėjo materialines subjektines teises. Nuspręsti ar asmens materialinė subjektinė teisė yra pažeista galima tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes bei pritaikius reikiamą materialinės teisės normą. Teisė kreiptis į teismą procesiniu teisiniu atžvilgiu yra teisė paduoti skundą (prašymą). Tai procesinė subjektinė teisė, kurios įgyvendinimas priklauso nuo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintų pagrindų. Teisė paduoti skundą (prašymą) administraciniam teismui gali būti įgyvendinta tik tuomet, kai į teismą besikreipiantis asmuo laikosi visų įstatyme nustatytų reikalavimų skundui (prašymui) paduoti ir nėra ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų. Teisė paduoti skundą (prašymą) gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta procesine tvarka. Skundo (prašymo) priėmimo stadijoje nustačius, kad kreipiantis į administracinį teismą nebuvo laikytasi visų įstatyme nustatytų teisės paduoti skundą (prašymą) įgyvendinimo prielaidų, skundą (prašymą) atsisakoma priimti. Jei šios aplinkybės paaiškėja priėmus skundą (prašymą), tuomet byla yra nutraukiama (ABTĮ 101 straipsnis) arba skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtas (ABTĮ 103 straipsnis). Teisė paduoti skundą procesiniu teisiniu aspektu nepriklauso nuo materialinio teisinio pobūdžio aplinkybių, todėl teismas negali atsisakyti priimti skundą (prašymą), nutraukti bylą ar skundą (prašymą) palikti nenagrinėtą dėl materialinio teisinio pobūdžio motyvų.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas nustatė, kad pareiškėjų teisės ir teisėti interesai yra susiję su jiems teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe ir atitikimu teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams ir būtent pareiškėjams teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimas ir apibrėžia pareiškėjų materialiosios reikalavimo teisės ribas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundžiamo Įsakymo 2 punktą, kuriuo VšĮ Vilniaus gimdymo namams paskirta sankcija – įspėjimas dėl pareiškėjai V. A. ir jos naujagimiui sūnui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad konkrečios sankcijos sveikatos priežiūros įstaigai parinkimas ir paskyrimas pareiškėjo subjektinių teisių ar įstatymo saugomų interesų nepažeidė, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai šiuo atveju neturi teisės į teisminę gynybą materialiniu teisiniu atžvilgiu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis). Todėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkama procesinio sprendimo forma yra nepagrįsti ir atmestini.

Kiti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su bylos faktinių aplinkybių vertinimu, skundžiamo įsakymo motyvacija, pareiškėjų sūnaus sveikatos būklės vertinimu, nustačius, kad pareiškėjai šiuo atveju neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, nėra reikšmingi, dėl to teisėjų kolegija jų nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų M. A. ir V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė