1e94d48d-7f5f-45ab-892f-8bf428ddf1bf · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-53-1071/2020 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01543-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1. KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 18 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėjas Vytautas Pliuskevičius, sekretoriaujant Karolinai Butkienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovams E. O. ir T. Ž., atsakovės atstovui advokatui S. J., tretiesiems asmenims S. J. ir R. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KMT antrinės žaliavos“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų S. J. ir R.

L.. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 10 403,92 Eur nuostolių, 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant 312,00 Eur žyminį mokestį bei 89,86 Eur už pateikiamų priedų vertimÄ Ä¯ valstybinę kalbÄ . ReikalavimÄ grindžia tuo, kad Nyderlanduose 2016-11-15 dėl S. J., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu padaryta žala.

Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „KMT antrinės žaliavos“ eismo įvykio dienÄ buvo transporto priemonės savininkas. Atsakovo naudojama Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 4 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos.

Lietuva yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos dalyvė. Žaliosios kortos sistema pagrįsta tuo, kad eismo įvykio valstybės (Å¡iuo atveju Nyderlandai) nacionalinis draudikų biuras, bÅ«damas iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio Å¡alyje taikomų teisės aktų aiÅ¡kinimu ir žalų reguliavimu, atsako už tai, kad nukentėjusiesiems asmenims, esant jų reikalavimui, bÅ«tų atlyginta už jo valstybėje sukeltus eismo įvykius pagal eismo įvykio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatas, o transporto priemonės įprastinės buvimo vietos – registracijos valstybės (Å¡iuo atveju Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis sukeltų žalų atlyginimÄ .

Eismo įvykio valstybės Nyderlandų nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), sureguliavęs žalÄ ir iÅ¡mokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, tai yra ieÅ¡kovui, 10 403,92 Eur sumos reikalavimÄ . Vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalimi, ieÅ¡kovas dėl transporto priemone (duomenys neskelbtini), padarytos žalos iÅ¡mokėjo Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui 10 403,92 Eur.

Kadangi Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojančiu Nyderlanduose, atsakovė neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiajam asmeniui, nukentėjęs eismo įvykyje asmuo žalos atlyginimÄ gavo iÅ¡ eismo įvykio vietos valstybės – Nyderlandų nacionalinio draudikų biuro, kuriam nurodytas sumas kompensavo ieÅ¡kovas, pastarasis remdamasis TPVCAPDÄ® 17 ir 23 straipsnių nuostatomis, įgijo regreso teisę reikalauti žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovas raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę reikalaudamas grÄ Å¾inti Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 10 403,92 Eur, tačiau atsakovė reikalaujamos sumos ieÅ¡kovui nesumokėjo. Atsakovė per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. NesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindžia tuo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovės automobiliui judant bÅ«tų įvykęs eismo įvykis, bei kad bÅ«tų nustatytas kelių eismo taisyklių pažeidimas pagal Nyderlandų teisę.

Nurodė, jog atsakovė nesukėlė eismo įvykio, todėl nėra ir draudžiamojo įvykio. Taip pat nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės, išmokos dėl eismo įvykio išmokėjimo pagal Nyderlandų teisę pagrįstumo. Be to, jų manymu, automobilio remontas negali būti laikomas eismo įvykiu, nes nejudanti transporto priemonė negali sukelti eismo įvykį. Nurodė, kad iš bylos faktinių aplinkybių negalima nustatyti jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir nurodomos žalos.

Tretieji asmenys atsiliepimų teismo nustatytu terminu nepateikė. Pasirengimas bylÄ nagrinėti teismo posėdyje vyko paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du. IeÅ¡kovas pateikė dublikÄ , kuriuo praÅ¡o pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nepagrįstai „eismo įvykio“ sÄ vokÄ aiÅ¡kina Lietuvos, o ne eismo įvykio Å¡alies – Nyderlandų teisės nuostatomis. Taip pat nurodė, kad atsakovės pateiktas Nyderlandų advokatų kontoros atsakymas yra vertintinas kritiÅ¡kai, nes jame yra reiÅ¡kiama subjektyvi, tik klientui naudinga pozicija (pvz.

Panevėžio apygardos teismo 2018-11-27 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-686-2582/2018, 35 punktas). IeÅ¡kovo teigimu, Å¡iuo klausimu griežtai yra pasisakęs Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau - ESTT), pirmenybę teikdamas ne „ eismo įvykio“ o „transporto priemonių eismo“ sÄ vokai: „...„transporto priemonių [eismas]“ reikÅ¡mės negalima palikti savo nuožiÅ«ra nustatyti kiekvienai valstybei narei; ji yra savarankiÅ¡ka SÄ jungos teisės sÄ voka, kuri, remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant, be kita ko, į Å¡ios nuostatos kontekstÄ ir į teisės aktu, kurio dalis ji yra, siekiamus tikslus...“ (2018-11-15 ESTT sprendimo byloje Nr. C-648/17, 31 punktas);

„...sÄ voka „transporto priemonių [eismas]“, kaip ji suprantama pagal Pirmosios direktyvos 3 straipsnio 1 dalį, apima „bet kokį“ transporto priemonės naudojimÄ , kuris atitinka įprastÄ jos, kaip vežti skirtos priemonės, funkcijÄ â€œ (2018-11-15 ESTT sprendimo byloje Nr. C-648/17, 44 punktas). Pažymi, kad iÅ¡imtinė kompetencija aiÅ¡kinti eismo įvykio valstybės teisę yra suteikta kiekvienam atitinkamam eismo įvykio valstybės nacionaliniam draudikų biurui – Å¡iuo atveju Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui, kurio pozicija dėl teisės nuostatų aiÅ¡kinimo ir taikymo byloje jau yra pateikta (Biuro 2018-08-28 ieÅ¡kinio Nr. S-11242-18-(4.11.) 3 priedo 25, 26 l.).

Mano, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo abejoti eismo įvykio vietos valstybės – Nyderlandų nacionalinio draudikų biuro atliktu žalos administravimu. Be to, nurodė ir tai, kad eismo įvykio vietos valstybės nacionalinio draudikų biuro iÅ¡imtinę kompetencijÄ bei jo pateikto teisės aiÅ¡kinimo svarbÄ yra ne kartÄ pripažinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės nurodė, kad atsakovei pareikÅ¡tas reikalavimas yra pagrįstas Nyderlandų nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie laikytini pakankamais, įrodant atsakovės civilinės atsakomybės kilimÄ .

Atsakovė UAB „KMT antrinės žaliavos“ pateikė triplikÄ , kuriuo praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas, o ne atsakovė turi įrodyti užsienio teisės taikymÄ , todėl atsakovės pateikta Olandijos advokatų iÅ¡vada yra tinkamas įrodymas, kol jis byloje nėra paneigtas leistinais įrodymais. Atsakovės teigimu, Lietuvos draudikų biuras, TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iÅ¡ atsakovės, pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ (CPK135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), t. y. dvi sÄ lygas:

1) transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio; ir 2) aplinkybę, kad iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. Å ių sÄ lygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biurų regresinio ieÅ¡kinio pagrindÄ . Todėl mano, kad tai, jog iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomÄ jį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017; 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014).

Dėl ieškovo reikalavimo grindimo 2018-11-27 ESTT sprendimu, nurodo, kad šiame sprendime teismas aiškino 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyvos 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo 3 straipsnio 1 dalį. Minėta direktyva buvo panaikinta 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo pagrindu.

ESTT aiÅ¡kino 1972 m. direktyvos turinį dėl to, kad įvykis dėl kurio vyko ginčas įvyko 2008 metais. ESTT nurodė, kad „vis dėlto, turint mintyje pagrindinės bylos faktinių aplinkybių klostymosi datÄ , Å¡iai bylai taikytinos panaikintos direktyvos. “Tai, atsakovės įsitikinimu, reiÅ¡kia, kad vadovautis negaliojančios direktyvos nuostatų aiÅ¡kinimu Å¡ioje byloje nėra pagrindo, nes ginčo įvykio metu galiojo direktyva 2009/103/EB. Be to, pasak atsakovės, bÅ«tina įvertinti ir tai, kad minėtoje byloje buvo aiÅ¡kinamasi ar atidarant automobilio duris padaryta žala yra draudiminis įvykis pagal 1972 m. direktyvÄ , t. y. faktinės bylos aplinkybės iÅ¡ esmės skirtingos nuo Å¡ios bylos aplinkybių.

Nurodo, kad atsakovė palaiko savo pozicijÄ nurodytÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį, t. y., kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės visų bÅ«tinų sÄ lygų. Dėl ieÅ¡kovo pateiktos 1994 m. Kelių eismo įstatymo 185 straipsnio iÅ¡traukos su vertimu į lietuvių kalbÄ , nurodė, kad nėra aiÅ¡ku, ar Å¡is Kelių eismo įstatymas yra galiojantis, ar tai yra Nyderlandų teisės aktas, koks minėto straipsnis santykis su kitomis įstatymo nuostatomis. Mano, kad nepateikus teisės akto taikymo apimties, neįmanoma spręsti, ar galima ieÅ¡kovo nurodytÄ aktÄ taikyti nagrinėjamoje byloje (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. e2A-21-221-2018).

Be to, atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovu, kad Nyderlandų transporto priemonių biuras yra pateikęs pozicijÄ dėl teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo, kadangi minėtas biuras atsakyme ieÅ¡kovui yra nurodęs tik įstatymo pavadinimÄ ir straipsnio numerį, kuriuo grindžia savo regresinį reikalavimÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovai ieÅ¡kinį palaikė ieÅ¡kinio ir dubliko pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti. E. O. papildomai paaiÅ¡kino, kad Nyderlanduose įvykusio įvykio pasekmes tvarkė valstybinė įmonė, kuri skelbia vieÅ¡uosius pirkimus tokiems darbams atlikti, todėl iÅ¡laidos, jo manymu, yra paskaičiuotos teisingai.

Atsakovė pateikė pažymÄ iÅ¡ Lietuvos įmonės siÅ«lymo, kuriam matyti valymo kaina, bet žalos kaina susidarė ne vien iÅ¡ paties valymo, bet ir įrenginių pastatymo kelio aptvėrimui ir kt. Policija tame įvykyje dalyvavo, buvo atvykusi, bet jiems nereikėjo fiksuoti įvykio, todėl jokios deklaracijos jie nepildė, bet pranešė atitinkamai institucijai apie įvykį. PaaiÅ¡kino, kad kiekvienoje valstybėje yra sukurta savo deklaracijų pildymo dėl įvykių fiksavimo sistema. Pats protokolas fiksuotas valstybinės institucijos, kuri sutvarkė valstybei padarytÄ Å¾alÄ . 2009 m.

Direktyva žalos sÄ vokos atsiradimÄ konstatavo ne su eismo įvykiu, o su dalyvavimu eisme. Europos Teismingumo teismo civilinėje byloje Nr. C-100/18 yra pasisakoma, kad apie situacijÄ , kai transporto priemonė nedalyvauja eisme, o stovi garaže ir užsidega. Europos Teismingumo teismo 2017 m spalio 10 d. civilinėje byloje Nr. C-413/15 yra pasisakoma, kaip reikia vertinti nacionalinius draudikų biurus. Savo reikalavime jie remiasi ta pozicija, kuri yra pateikta Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuro. Jie neabejoja Nyderlandų draudikų biuro pateikta iÅ¡vada, jiems pakanka įrodymų, kad ta žala bÅ«tų atlyginta.

PaaiÅ¡kino, kad jie įvykio vietoje nebuvo, tačiau Nyderlandų draudikų biuras atliko bylos administravimÄ , yra surinkti įrodymai, fiksuotas įvykis apie kurį pranešė policija, utilizacijÄ atliko valstybinė įmonė, todėl Nyderlandų draudikų biurui nekilo jokių abejonių dėl žalos paskaičiavimo, nes jie fiksuoti oficialiuose dokumentuose. 2020 m. birželio 3 d. teismo posėdžio metu papildomai dėl priimtų naujų įrodymų byloje paaiÅ¡kino, kad eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuras nusprendžia, kokių įrodymų pakanka žalos pagrįstumui.

Tam tikrais atvejais kyla bÅ«tinybė, teikti užsienio valstybės teisės turinį. Nyderlandų teisėje ta sÄ voka yra gana plati. Teisės turinys atitinka ir Nyderlandų draudikų teiktas nuorodas į teisę. Paskutinėje iÅ¡vadoje yra pasisakoma kokia žala yra atlyginama pagal privalomÄ draudimo polisÄ , kokia atsakomybė kyla transporto priemonės valdytojui, tai apima ir transporto priemonės su trÅ«kumais padarytÄ Å¾alÄ . Å iuo atveju padaryta žala yra apibrėžta tame teisės turinyje.

Privalomasis draudimas užtikrina laisvÄ judėjimÄ ES. Žala yra atlyginama transporto priemonei dalyvaujant eisme, todėl, jų nuomone, prie sÄ vokos - eismo įvykis nereikia „riÅ¡tis“, nes dalyvavimas eisme yra bendra ES sÄ voka. Taip pat paaiÅ¡kino, kad informacija apie padaryta žalÄ atsakovei buvo pateikta kovo 15 d. ir atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ji bandė atlikti kažkokius veiksmus dėl žalos atlyginimo. PažymÄ dėl transporto priemonės tvarkingumo, iÅ¡duotÄ kitos įmonės, kuriai buvo parduota transporto priemonė, praÅ¡o vertinti kritiÅ¡kai, nes įmonei pardavusiai Å¡iÄ transporto priemonę kitai įmonei, bÅ«tų netikslinga raÅ¡yti, kad transporto priemonė yra netvarkinga.

PaaiÅ¡kino, kad yra pateikti visi įrodymai, pagrindžiantys reikalavimÄ . Jų manymu, atsakovės ir trečiųjų asmenų žodiniai paaiÅ¡kinimai negali paneigti valstybinių institucijų oficialiai iÅ¡raÅ¡ytų dokumentų. Atsakovei buvo iÅ¡siųstas raÅ¡tas pasiaiÅ¡kinti, ji buvo informuota apie tokį atvejį, kad yra kaupiamas rezervas. PaaiÅ¡kino, kad tepalų iÅ¡bėgimas patenka į draudiminį įvykį. IeÅ¡kovo atstovas T. Ž. teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad žalos dydis nustatytas pagal Nyderlandų transporto draudikų biuro pateiktus dokumentus.

Jie pateikė detalizacijÄ , kas sudarė žalÄ . Suformuota forma, nurodyti darbai ir kaina. Daugiau papildomų įrodymų Nyderlandų draudikų biuras jiems neteikė, į jų praÅ¡ymus atsako, kad visa dokumentacija yra pateikta. PaaiÅ¡kino, kad didžioji suma sÄ matos sudaro 5700 Eur, kuri susijusi su kilnojama eismo reguliavimo priemone, tai yra priemonės, kurios imasi aptverti teritorijÄ , kad bÅ«tų galima toliau imtis valymo darbų, 450 Eur susidarė dėl alyvos - vandens nuosėdų Å¡alinimo, 925 Eur paskaičiuota už kelio dangos valymÄ , įskaičiuotos teisinės pagalbos iÅ¡laidos, ir paskaičiuotos palÅ«kanos pagal Nyderlandų teisę.

Å ių iÅ¡laidų sudėtis yra aiÅ¡ki, žala padaryta valstybei, šį klausimÄ sprendė valstybinė institucija. Procesas buvo skaidrus ir atviras. Vairuotojai patys patvirtino, kad policijos pareigÅ«nai buvo atvykę. PaaiÅ¡kino, kad nuotraukos yra neįžiÅ«rimos, jos darytos tamsoje. Vairuotojai patys patvirtino, kad kažkoks nuotėkis įvyko, jie rašė netgi paaiÅ¡kinimuose, kad buvo naudojami audiniai kurui sugerti. Ataskaita sukurta jau kaip rezultatas lokalizavus įvykio vietÄ . PaaiÅ¡kino, kad jie neteigia, jog atsakovė padarė avarijÄ , o ir patys Nyderlandų atstovai nelaiko, kad tai kažkoks eismo įvykis, tai įvykis, kuris priskiriamas prie draudžiamųjų įvykių. 2020 m. birželio 3 d. teismo posėdžio metu papildomai dėl priimtų naujų įrodymų byloje paaiÅ¡kino, kad faktÄ , jog iÅ¡siliejo kuras, įrodo pačios atsakovės vairuotojo duotas paaiÅ¡kinimas, kuriame jie konstatuoja tÄ faktÄ , kad buvo gedimas, ir kad vietoje buvo atlikti gedimo Å¡alinimo darbai.

P. S. J. raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime užfiksuota, kad jie patyrė automobilio gedimÄ ir sustojo kelkraÅ¡tyje. Pradėjo maÅ¡ina gesti, kol jie sustojo ir ėmėsi kažkokių priemonių iÅ¡siliejo degalai, tada jie ėmėsi tÄ gedimÄ Å¡alinti. Tai, kad transporto priemonė buvo be jokių gedimų parduodant neturi jokio ryÅ¡io su byla, nes gedimas buvo paÅ¡alintas. Tretieji asmenys patys paaiÅ¡kino, kad tiesė audeklus, tai tikėtina, kad kuro nutekėjimas buvo. Yra iÅ¡duotas Valstybinės vandentvarkos tarnybos protokolas, kuriame detaliai užfiksuota kada tai įvyko, kelintÄ valandÄ .

Sekantis dokumentas suraÅ¡ytas, tai sÄ skaita, kurioje detaliai suraÅ¡ytos iÅ¡laidos. Joje taip pat užfiksuotas žalos atsiradimas, kuro iÅ¡siliejimas, kuris užteršė kelio dangÄ . Tretieji asmenys patys paaiÅ¡kino, kad Å¡alikelėje taisė gedimus, prie jų prisistatė policininkas, kuris susisiekė su įmone, kuri Å¡alina tokias pasekmes. Jiems atvykus transporto priemonės nebebuvo, todėl jie, matyt, ir surašė, kad transporto priemonė buvo nutempta. Žala buvo padaryta gamtai. PaaiÅ¡kino, kad Valstybinė vandentvarkos tarnyba aiÅ¡kiai yra nurodžiusi trumpÄ iÅ¡kvietimo apraÅ¡ymÄ â€“ tai vilkikas iÅ¡ kurio teka dyzelinas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ieÅ¡kinį prašė atmesti atsiliepimo ir tripliko pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiÅ¡kino, kad jie mano, jog ieÅ¡kovas neįrodė nacionalinės teisės pagal Nyderlandų teisės taikymo ir civilinės atsakomybės sÄ lygų dėl žalos. Nurodė, kad atsakovė vežė į Nyderlandų aukcionÄ parduoti transporto priemonę. Ji, dėl kai kurių procedÅ«rinių nesklandumų nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Automobilis pradėjo trūkčioti, todėl vairuotojas su įmonės direktoriumi sustojo pasižiūrėti automobilio. Jie pasitiesė kažkokius audinius ant žemės, atsisuko šlangelę iš kurios išbėgo kažkiek skysčio ant audinių, tai nurodyta ir eismo įvykio deklaracijoje. Deklaracijoje nurodyta, kad galbūt ant audinių nulašėjo kažkiek skysčio. Prie jų sustojo policijos pareigūnas, kuris tik paklausė, ar jiems nereikalinga pagalba, ar nereikia nutempti transporto priemonės. Jokios deklaracijos policijos pareigūnas nepildė, tik nusipaveikslavo automobilio numerius.

Tik po kelių mėnesių atsakovė gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ draudikų biuro apie žalÄ Nyderlanduose. Atstovo manymu, nejudanti transporto priemonė negali bÅ«ti eismo įvykio dalyvė. Netgi nustačius jeigu kažkas iÅ¡bėgo ant kelio, tai negali bÅ«ti eismo įvykis pagal Nyderlandų teisę. Metus laiko ieÅ¡kovas pats nežinojo kaip elgtis, iÅ¡vadÄ jiems buvo pateikta tik po metų laiko. Jų manymu, tikrai nėra įrodytas teisės turinys, nes visur yra kalbama apie eismo įvykį. Nyderlandų advokatai jiems atsakė, kad Kelių eismo įstatymo 185 straipsnis Nyderlanduose yra taikomas bÅ«tent dėl vairuotojų nesilaikymo kelyje saugaus elgesio.

Jų ataskaitose yra raÅ¡oma, kad iÅ¡ vilkiko bako bėgo dyzelinas, tačiau joks dyzelinas iÅ¡ bako nebėgo. Ne vairavimo metu įvyko Å¡is įvykis, nenaudojant automobilio pagal paskirtį. Byloje nėra įrodymų, kiek to kuro iÅ¡bėgo. S. J. parodymuose nurodyta, kad galėjo kažkiek iÅ¡bėgti kuro, bet ne tona. Ä®vykio deklaracijoje yra nurodyta, kad vilkikas nutemptas, nuvalyta kelio danga, tačiau transporto priemonės niekas netempė. Transporto priemonė buvo parduota ir pristatyta į aukcionÄ , dokumentai pateikti, kad transporto priemonė buvo tvarkinga. 2020 m. birželio 3 d. teismo posėdžio metu papildomai dėl priimtų naujų įrodymų byloje paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas tinkamai neinformavo atsakovės apie Nyderlanduose padarytÄ Å¾alÄ , todėl atsakovė neturėjo galimybės paklausti papildomos informacijos apie įvykio detales.

Atsakovei buvo atsiųstas raÅ¡tas iÅ¡ Nyderlandų, kad buvo kažkoks įvykis, kad dalyvavo jų transporto priemonė. Mano, kad ieÅ¡kovas tinkamai nevykdė pareigos surinkti įrodymus apie padarytÄ Å¾alÄ . Nepateikta nuotraukų, nėra įrodymų kas iÅ¡siliejo į keliÄ . Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų tinkamai vykdęs pareigÄ surinkti visus įrodymus, pagrindžiančius atsiradusiÄ Å¾alÄ iki sumokėjimo Nyderlandų draudikų biurui. Tretieji asmenys davę priesaikÄ patvirtino, kad nebuvo jokio kuro iÅ¡siliejimo, net nežinodami, kad bus tokia žala vėliau reikalaujama.

Mano, kad ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, kad kilo tokia žala. Jie negali įrodyti, kad maÅ¡ina nebuvo nutempta. PaaiÅ¡kino, kad ataskaitose neatitinka duomenys apie užterÅ¡tumÄ , vienoje ataskaitoje netgi raÅ¡oma, kad buvo eismo įvykis, kad įvyko avarija, o kitoje ataskaitoje raÅ¡oma, kad iÅ¡bėgo kuras, kitur alyva. Todėl neaiÅ¡ku, kaip galima tikėti, kad buvo atlikti tokie darbai. Jo manymu, ar tokiu atveju iÅ¡vis gali bÅ«ti taikoma direktyva, ar tai yra civilinis deliktas. Esmė, kad atsakovo transporto priemonė nebuvo naudojama pagal funkcijÄ .

PaaiÅ¡kino, kad jie remiasi vairuotojo ir keleivio parodymais, duotais posėdžio metu. Mano, kad tai, kas vairavo automobilį įvykio metu neturi esmės. MaÅ¡ina nebuvo nutempta. Atsakovė nesikreipė į Nyderlandų draudikų biurÄ , nes praneÅ¡ime iÅ¡ Nyderlandų nieko nebuvo paminėta apie įvykį. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Papildomai paaiÅ¡kino, kad jis tÄ dienÄ su R. L. važiavo transporto priemone (duomenys neskelbtini). Transporto priemonę vairavo R.

L.. Važiuojant automobilis pradėjo trÅ«kčioti, todėl jie nutarė sustoti kelkraÅ¡tyje ir pažiÅ«rėti kas jam nutiko. Jie nustatė, kad kuro sistemoje yra patekę kuro. Kad nesudaryti problemų ir neužgesti sankryžoje, jie sutarė automobilį pasitvarkyti kelkraÅ¡tyje. PaaiÅ¡kino, kad gali bÅ«ti, kad truputi ant jų audinių nutekėjo kuro, bet tai buvo apie 100 gramų. PaaiÅ¡kino, kad Å¡alia jų buvo sustoję pareigÅ«nai, klausė gal reikia pagalbos, nutempti. PareigÅ«nai palaukė kol jie viskÄ susitvarkė, pažiÅ«rėjo jų asmens dokumentus, tačiau protokolo nerašė, jie niekur nepasirašė.

Jis nematė, kad buvo fotografuojama. Jie susirinko tuos audinius ir iÅ¡važiavo. GedimÄ jie paÅ¡alino per 15-20 min. PaaiÅ¡kino, kad automobilis buvo iÅ¡registruotas Lietuvoje pardavimui, jis buvo raudonais tranzitiniais numeriais, jie bandė automobilį apdrausti, tačiau nei viena draudimo įmonė nedraudė, todėl jie nusprendė važiuoti be draudimo. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. L. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Papildomai paaiÅ¡kino, kad palaiko S. J. duotus parodymus. Transporto priemonei pradėjus trÅ«kčioti, jie sustojo, pakeitė automobilyje kuro tarpinę.

Remonto darbas truko daugiausia puse valandos. Gali bÅ«ti, kad iÅ¡bėgo kuras 100-200 gramų, bet jis iÅ¡bėgo ant jų rÅ«bų. Sustojus kuras netekėjo, jis tik iÅ¡bėgo bandant pakeisti tarpinę. Buvo tamsu, jis nematė, ar kas kÄ fotografavo. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, ieÅ¡kovo ir atsakovės atstovų, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Nustatyta, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini)yra registruota UAB „KMT antrinės žaliavos“ vardu (1 t., b. l. 6). 2003-07-01 sudaryta sutartis tarp biurų tarybos narių, Vidaus nuostatų III priedas, tarp Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuro patvirtina, kad biurai įsipareigojo laikytis 2002-05-30 biurų tarybos generalinės asamblėjos priimtų vidaus nuostatų privalomųjų nuostatų be II skirsnio neprivalomų nuostatų.

Å is susitarimas suteikia abipusį leidimÄ bet kokiam teisminiam ar neteisminiam procesui, po kurio bÅ«tų atlyginta žala, ar draugiÅ¡kai sureguliuoti su autoavarijomis susijusiÄ bet kokiÄ Å¾alÄ , kaip nustatyta nuostatuose (1 t., b. l. 8). Avarijos registracijos Nr. KR.CS.2016.632 anketa patvirtina, kad 2016-11-15 05:56 val., buvo užregistruota avarija valstybiniame kelyje A59, R2, 132,7 kilometre. Priežastis - eismo įvykis. Avarijos vieta R2 kelyje atitverta, vilkikas nutemptas, nuvalyta kelio danga (1 t., b. l. 26 - 28).

Nustatyta, kad 2017-04-13 Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurÄ dėl 10 403,92 Eur kompensacijos sumokėjimo pagal DirektyvÄ 2006/112/EB, žalos bylos Nr. 880037900. 2017-06-06 Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pervedė Nyderlandų variklinių transporto priemonių draudikų biurui 10 403,92 Eur (1 t., b. l. 10, 58). Nyderlandų Valstybinės vandentvarkos tarnybos InfrastruktÅ«ros ir aplinkos ministerijos 2016-11-25 protokolas patvirtina, kad 2016-11-15, 5.20 val., Nyderlanduose, ties įvažiavimu į Maaspoort, greitkelyje, 132,700 kilometre, buvo užterÅ¡ta kelio danga, iÅ¡ vilkiko (duomenys neskelbtini) iÅ¡tekėjo degalai.

Buvo atliktas kelio valymas, dyzelino Å¡alinimas (pėdsakai- dyzelino balutės Å¡alikelėje ir kelkraščio užterÅ¡imas. Transporto priemonės vairuotojas S. J. (1 t., b. l. 12, 14). Nyderlandų Valstybinės vandentvarkos tarnybos InfrastruktÅ«ros ir aplinkos ministerija 2017-03-22 iÅ¡siuntė Nyderlandų variklinių transporto priemonių draudikų biurui praneÅ¡imÄ dėl 2016-11-15 padarytos 8808,73 Eur žalos valstybės nuosavybei. Nustatyta, kad žalos byloje Nr. 880037900, 2017-04-05 Nyderlandų vandentvarkos tarnybai buvo sumokėta 9046,89 Eur (8808,73 Eur KASKO draudimas ir 170,17 Eur teisinė pagalba).

PaskaičiuotÄ sumÄ sudaro – 8681,75 Eur trečiųjų asmenų atlikti remonto darbai, 106,98 Eur + 20 Eur darbo užmokestis valstybiniam personalui (1 t., b. l. 16, 22, 24). Nustatyta, kad 2018-01-09 Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurÄ su paaiÅ¡kinimu, kad žala atsirado ne dėl eismo įvykio, o dėl iÅ¡ lietuviÅ¡kos transporto priemonės iÅ¡siliejusios alyvos, todėl taikytinas Kelių eismo įstatymo 185 straipsnis (1 t., b. l. 32).

Nustatyta, kad 2018-04-03, 2017-11-30, 2017-10-18 ir 2017-09-07 ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę UAB „KMT antrinės žaliavos“ su pretenzija dėl 10 403,92 Eur grÄ Å¾inimo ir įspėjimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Žala paskaičiuota dėl 2016-11-15 transporto priemone (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio Nyderlanduose (1 t., b. l. 59-62 ). Nustatyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. J., praneÅ¡ime apie įvykį nurodė, jog 2016-11-15 Nyderlanduose, važiuojant keliu A59 jam sugedo automobilis.

Priežastis - užsikimÅ¡o kuro sistema. Gedimus jis su kolega R. L. paÅ¡alino greitai. Remonto metu nuvarvėjusiems skysčiams (kuras) buvo patiesti audiniai, kurie neleido patekti jiems ant kelio dangos. Audiniai su skysčiais surinkti ir pargabenti į LietuvÄ utilizuoti (1 t., b. l. 16, 83-84). Nustatyta, kad atsakovės atstovas advokatas S. J. kreipėsi į Nyderlandų advokatus Marree ir Dijxhoorn patarimo dėl taikytinos Nyderlandų teisės dėl įvykusio įvykio. Jam buvo atsakyta, kad įvykus automobilio avarijai Nyderlanduose, taikoma Nyderlandų teisė.

Labiau „įprastas“ kalte pagrįstas reikalavimas gali bÅ«ti grindžiamas bendra deliktine teise pagal BW 6:162 str. Labiau specifinėms avarijoms, kuriose dalyvauja motorinė transporto priemonė ir nemotorinė transporto priemonė (pvz. Å¡viesoforas) taikomas (duomenys neskelbtini) str. (1 t., b. l. 16, 89-90). Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras žalų administravimo departamentas 2018-01-29 teisės departamentui pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, jog vadovaujantis Nyderlandų teisės aktais, nuotraukomis iÅ¡ eismo įvykio vietos, faktu, kad žala įvykio metu buvo padaryta valstybės nuosavybei, teigtina, kad atsakovės UAB „KMT antrinės žaliavos“ transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojas yra atsakingas už eismo įvykį ir 2017-04-13 Nyderlandų biuro reikalavimas yra pagrįstas.

Nyderlandų biuras ieÅ¡kovÄ informavo, kad įvykio iÅ¡ tiesų nebuvo, o žala atsiradusi atlikus kelio valymo darbus iÅ¡siliejus kurui (1 t., b. l. 16, 102-103). Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuras 2019-02-15 raÅ¡tu informavo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurÄ , kad Nyderlandų civilinio kodekso 6:119 straipsnyje numatytos įstatymais nustatytos palÅ«kanos. Vadovaujantis Å¡iuo straipsniu ir Kelių eismo įstatymo 185 straipsniu, skaičiuojamos palÅ«kanos nuo žalos padarymo dienos iki tos dienos, kai atliktas mokėjimas (2 t., b. l. 6).

Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuras 2019-04-18 raÅ¡tu informavo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurÄ , kad jei iÅ¡ transporto priemonės prateka alyva ir sugadina ir užterÅ¡ia keliÄ ar dirvožemį, Å¡ios transporto priemonės savininkas ar valdytojas yra atsakingas dėl padarytos žalos (2 t., b. l. 54). UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ 2020-06-01 atsakymas patvirtina, kad atsakovė automobilį VOLVO FH12 su priekaba į aukcionÄ adresu Port of Moerdijk Nyderlanduose pristatė 2016-11-15.

Automobilis atvyko pats, neturėjo jokių defektų, jo kuro sistema nebuvo sugedusi, netekėjo kuras ir kiti skysčiai, visa įranga pilnai veikė (2 t., b. l. 192). 2016-11-15 perdavimo priėmimo aktas patvirtina, kad atsakovė perdavė, o UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ priėmė sunkvežimį VOLVO FH12 su priekaba, kuris yra važiuojantis, be trūkumų ir defektų (2 t., b. l. 195). Nyderlandų draudikų biuro 2017-03-06 raštas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui patvirtina, kad Nyderlandai pripažino, kad nebuvo jokio įvykio, nuostoliai yra dėl kelio valymo dėl alyvos išsiliejimo iš transporto priemonės. Nurodė, jog apytiksliai rezervas yra 3000 Eur (2 t., b. l. 200).

Dėl taikytinos teisės turinio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Å¡alių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuva ir kitos Europos SÄ jungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (žaliosios kortos sistemos) dalyvės. Žaliosios kortos sistema pagrįsta tuo, kad eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, bÅ«damas iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio Å¡alyje taikomų teisės aktų aiÅ¡kinimu ir žalų reguliavimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, bÅ«tų atlyginta už jo valstybėje sukeltus eismo įvykius pagal eismo įvykio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatas, o transporto priemonės įprastinės buvimo vietos – registracijos valstybės nacionalinis draudikų biuras atsako už jų valstybėje registruotomis transporto priemonėmis sukeltų žalų atlyginimÄ .

Kai eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė yra neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu žalÄ iÅ¡ pradžių administruoja ir nukentėjusiems asmenims jÄ atlygina eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, kuris vėliau reikalavimÄ dėl iÅ¡mokėtos žalos atlyginimo pateikia žalÄ sukėlusios nedraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (Biuro tarybos Vidaus nuostatai, paskelbti su 2003-07-28 Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu tikrinimu, taikymo (2003 /564EB, LR TPVCAPD įstatyme – Bendradarbiavimo nuostatai).

TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalis, taip pat nurodo, jog Biuro iÅ¡moka eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. Eismo įvykio valstybės biuras yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio Å¡alyje taikomų teisės aktų aiÅ¡kinimu ir žalos reguliavimu.

Nagrinėjamu atveju žala dėl eismo įvykio atsirado Nyderlanduose, todėl Å¡iuo atveju žala buvo administruojama pagal Å¡ios valstybės teisė aktus. Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuras 2019-04-18 raÅ¡tu informavo, kad jei iÅ¡ transporto priemonės prateka alyva ir sugadinta ir (arba) užterÅ¡ia keliÄ ir (arba) dirvožemį, Å¡ios transporto priemonės savininkas ir (arba) valdytojas yra atsakingas už dėl to padarytÄ Å¾alÄ pagal Nyderlandų kelių eismo įstatymo ir Civilinio kodekso straipsnius.

Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas tiek Nyderlanduose, tiek visoje Europoje. Teismas kreipėsi į Nyderlandų kompetentingÄ institucijÄ dėl informacijos apie Nyderlandų teisės turinio pateikimÄ . Nyderlandų kompetentinga institucija pateikė Nyderlandų teisės turinį, kurioje nurodyta, kad pagal Nyderlandų teisę, civilinė atsakomybė esant eismo įvykiui nustatyta 1994 m. Kelių eismo įstatymo 185 straipsnyje, kuriame yra apibrėžta griežta atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ .

Taip pat apibrėžiama griežta atsakomybė už daiktus su trÅ«kumais ir atvejus, kai žala kitiems objektams ar asmenims sukeliama dėl gedimų (6:173 straipsnis Nyderlandų Civilinis kodeksas). Vadinasi, nagrinėjamu atveju pagal taikytinÄ Nyderlandų teisę kilo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė dėl padarytos žalos, kuriÄ atlygino ieÅ¡kovas. Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju eismo įvykiu. Byloje kilo ginčas dėl įvykio, kai atsakovės transporto priemonė buvo remontuojama automagistralės kelkraÅ¡tyje, ir iÅ¡ jos nutekėjo kuras, pripažinimo draudžiamuoju eismo įvykiu.

Atsakovė teigė, kad įvykis atsirado ne dėl transporto priemonės naudojimo pagal jo funkcijÄ , o dėl to, kad tretieji asmenys nusprendė atlikti transporto priemonių remontÄ , kurio pasėkoje ant patiesto audinio nulašėjo keli milimetrai dyzelinio kuro. Ji teigė, kad Å¡iuo atveju transporto priemonė nebuvo naudojama pagal funkcijÄ , todėl ji nesukėlė jokios žalos. Remiantis Teisingumo Teismo praktika, nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinės teisės aktus, ypač nacionalinio įstatymo, priimto konkrečiai direktyvai (-oms) įgyvendinti, nuostatas, turi pareigÄ jas aiÅ¡kinti kuo labiau atsižvelgdamas į susijusios direktyvos tekstÄ ir tikslÄ , kad bÅ«tų pasiektas joje nustatytas rezultatas.

Taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta ir į atitinkamÄ Teisingumo Teismo praktikÄ , suformuotÄ aiÅ¡kinant direktyvų, kurios įgyvendintos konkrečioje byloje taikytinais nacionalinės teisės aktais, nuostatas. Nė vienoje iÅ¡ Privalomojo draudimo direktyvų nepateikta apibrėžtis, kaip pagal Å¡ias direktyvas reikia suprasti sÄ vokas „įvykis“, „nelaimingas atsitikimas“, „eismas“ ar „transporto priemonių naudojimas“. Pagal nusistovėjusiÄ Teisingumo Teismo praktikÄ iÅ¡ vienodo SÄ jungos teisės taikymo ir lygybės principo reikalavimų matyti, kad kai SÄ jungos teisės nuostatoje nėra jokio aiÅ¡kaus nukreipimo į valstybių narių teisę Å¡ių nuostatų prasmei ir apimčiai nustatyti, tokia nuostata visoje Europos SÄ jungoje paprastai turi bÅ«ti aiÅ¡kinama savarankiÅ¡kai ir vienodai, atsižvelgiant ne tik į jos tekstÄ , bet ir į jos kontekstÄ ir teisės aktu, kurio dalis ji yra, siekiamus tikslus (žr.

Teisingumo Teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimo byloje Vnuk, C-162/13, 42, 48 punktus). Teisingumo Teismas formuoja nuosekliÄ praktikÄ , kaip turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama Direktyvos 72/166 3 straipsnio 1 dalyje, kurios turinys iÅ¡ esmės atitinka Direktyvos 2009/103/EB 3 straipsnio pirmos ir antros pastraipų turinį, įtvirtinta sÄ voka „transporto priemonių [eismas]“:

1) sÄ voka „transporto priemonių [eismas]“ apima bet kokį transporto priemonės naudojimÄ , kuris atitinka įprastÄ Å¡ios transporto priemonės funkcijÄ (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Vnuk, 59 punktas); tai, ar jos variklis įvykio momentu buvo įjungtas, neturi reikÅ¡mės (Teisingumo Teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, C-514/16, 39 punktas);

2) sÄ voka „transporto priemonių [eismas]“ apima ne tik kelių eismo situacijas, t. y. eismÄ vieÅ¡uosiuose keliuose (Teisingumo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas byloje N. T., C-334/16, 28 punktas);

3) sÄ vokos „transporto priemonių [eismas]“ apimtis nesiejama su žemės sklypo, kuriame motorinė transporto priemonė naudojama, charakteristikomis (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, 35 punktas);

4) svarbu nustatyti, ar tuo momentu, kai įvyko įvykis, su kuriuo susijusi Å¡i transporto priemonė, ta priemonė iÅ¡ esmės buvo naudojama kaip transporto priemonė, ir tokiu atveju Å¡is naudojimas patenka į sÄ vokÄ â€žtransporto priemonių [eismas]“, ar kaip darbo maÅ¡ina, ir tokiu atveju tokio naudojimo ta sÄ voka neapima (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, 40 punktas). Pagal Teisingumo Teismo pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, prieÅ¡ingai nei įrodinėjo atsakovės atstovas, į privalomojo draudimo sritį patenka ne tik kelių eismo įvykių situacijos, t. y. eismas vieÅ¡uosiuose keliuose, tačiau bet koks transporto priemonės naudojimas, kuris atitinka įprastÄ Å¡ios transporto priemonės funkcijÄ .

Nagrinėjamu atveju žala buvo administruojama pagal Nyderlandų teisę. Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuras raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , kad eismo įvykio nebuvo, tačiau įvyko alyvos ir (arba) kuro nuotėkis iÅ¡ transporto priemonės, nuostoliai patirti dėl kelio valymo, kuriam yra taikomos Žaliosios kortelės draudimo nuostatos ir Nyderlandų įstatymai. Be to, Å¡iai bylai yra aktuali 2019 m. gruodžio 11 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) nutartis byloje C-431/18 dėl praÅ¡ymo priimti prejudicinį sprendimÄ , kurioje konstatuota, kad 2009 m. rugsėjo 16 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo 3 straipsnio pirma pastraipa turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad į toje nuostatoje vartojamÄ sÄ vokÄ â€žtransporto priemonių eismas“ patenka atvejis, kai privačioje stovėjimo aikÅ¡telėje manevravusi ir (arba) stovėjusi transporto priemonė, naudota pagal savo, kaip transporto priemonės, funkcijÄ , pateko į toje stovėjimo aikÅ¡telėje įvykusį eismo įvykį.

Atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinus Teisingumo Teismo pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, atsakovės argumentai dėl sÄ vokos „eismo įvykis“ neatitikimo draudiminiam eismo įvykiui, atmestini kaip nepagrįsti, ir 2016-11-15 įvykęs įvykis, kai iÅ¡ stovinčios transporto priemonės (duomenys neskelbtini) iÅ¡tekėjo kuras, laikytinas draudžiamuoju eismo įvykiu pagal privalomojo motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo nuostatas.

Teismas, atsakovės pateiktÄ Nyderlandų advokatų Marree ir Dijxhoorn patarimÄ dėl taikytinos Nyderlandų teisės dėl įvykusio įvykio atmeta, kadangi jis prieÅ¡tarauja pirmiau nurodytiems Teisingumo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimams, ir jį vertina kaip subjektyviÄ nuomonę, ir Å¡ia nuomone nesivadovauja. Dėl ginčo esmės. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka iÅ¡mokÄ , jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.

IÅ¡moka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalis). Biuras moka iÅ¡mokÄ Å¡io įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais (TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 3 dalis). Pagal TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (ieÅ¡kovas) moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jeigu kaltininkas padarė žalÄ Europos SÄ jungos valstybėje, naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Tačiau ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal Å¡io įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (TPVCAPDÄ® 23 str. 1 d.). Biurui iÅ¡mokėjus nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ , kuri visiÅ¡kai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia.

Tokiu atveju TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda Biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad TPVCAPDÄ® Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos iÅ¡mokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalÄ , padarytÄ neapdrausta transporto priemone, tiek iÅ¡ asmens, atsakingo už žalos padarymÄ , tiek iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

Pažymėtina, kad Nyderlandų nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalį, 2016-11-15 eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ administravo visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis autoavarijos Å¡alyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, todėl Nyderlandų nacionalinis draudikų biuras yra kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su autoavarijos Å¡alyje galiojančių teisės aktų taikymu bei žalos administravimu.

Tačiau pagal kasacinio teismo praktikÄ , vien pasyvus asmens (transporto priemonės savininko), privalančio atlikti tam tikrÄ teisinę pareigÄ , elgesys – neįvykdymas įstatymu nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, negali suponuoti tokio asmens turtinės atsakomybės, nes jai atsirasti reikalinga papildoma sÄ lyga – žalos padarymas savininkui naudojantis tokia transporto priemone arba savininko leidimas naudotis kitam asmeniui. IeÅ¡kovas regresinį reikalavimÄ atsakovei reiÅ¡kia vadovaudamasis žaliosios kortelės sistemÄ reglamentuojančiais teisės aktais.

Ginčo esmė – ar byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, kad žala aplinkai Nyderlanduose, ties įvažiavimu į Maaspoort, greitkelyje, 132,700 kilometre, 2016-11-15 išsiliejus kurui, padaryta atsakovės transporto priemone (duomenys neskelbtini). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui.

Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymÄ , 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Taigi teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį bei pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams nustatyti.

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), įvykio metu (2016 m. lapkričio 15 d.) buvo registruota Lietuvos Respublikoje, todėl turėjo būti apdrausta TPVCAPDĮ 2 straipsnio 18 punkte nurodyto transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudiko.

Nepaisant to, Å¡i transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės vairuotojo atsakomybės draudimu, kai tokiÄ pareigÄ turėjo atsakovė, bÅ«dama transporto priemonės savininkė. Atsakovė Å¡io fakto neginčijo, pripažino, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), nebuvo drausta privalomuoju civilinės vairuotojo atsakomybės draudimu. Nyderlanduose, ties įvažiavimu į Maaspoort, greitkelyje, 132,700 kilometre, 2016-11-15 iÅ¡ transporto priemonės (duomenys neskelbtini) iÅ¡siliejo kuras.

Atsakovė, paneigdama savo kaltę, kad žala padaryta atsakovės transporto priemone (duomenys neskelbtini), tai grindė tuo, kad transporto priemonę vairavęs vairuotojas nebuvo pripažintas kaltu padarius pažeidimÄ , į įvykio vietÄ atvykęs policininkas jokio akto nesurašė, tik pasidomėjo ar nereikia pagalbos, jokių pretenzijų dėl žalos aplinkai jiems nebuvo pareikÅ¡ta, transporto priemonė buvo tvarkinga ir tÄ pačiÄ dienÄ pristatyta į aukcionÄ pardavimui, jog nėra jokių įrodymų, kad dėl įvykusio įvykio greitkelyje yra trečiųjų asmenų kaltė, taip pat nėra jokių įrodymų, kad bÅ«tent iÅ¡ R.

L. vairuotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) išbėgo kuras. Teismas, išsamiai susipažinęs ir ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo ir atsakovės atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimus, su tokiais atsakovės argumentais nesutinka ir juos atmeta. Byloje nustatyta, kad aplinkybės, jog iš atsakovės transporto priemonės išsiliejo kuras, neneigė ir pati atsakovė, tai patvirtino ir tretieji asmenys, kurie vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini).

Jie patvirtino, kad važiuojant greitkeliu ir pradėjus gesti automobiliui, jie nutarė sustoti kelkraštyje ir pasižiūrėti kas jam yra. Jie nustatė, kad kuro sistemoje yra patekę kuro, todėl remontuojant automobilį kuro galėjo patekti ant jų pasitiestų audinių. Be to, tai, kad iš transporto priemonės (duomenys neskelbtini) ištekėjo kuras ir dėl įvykusio įvykio yra kalta atsakovė, patvirtina:

1) avarijos registracijos lapas, kuriame nurodyta, kad 2016-11-15 05:56 val. buvo gautas iškvietimas, kad 132,7 kilometre, valstybiniame kelyje A59, įvyko eismo įvykis - vilkikas, iš kurio bako teka dyzelinas, prašymas visuomenės sveikatos, kelių valymo ir aplinkosaugos specialistams;

2) avarijos iÅ¡laidų ataskaita iÅ¡ kurios matyti, kad iÅ¡ karto po įvykio iÅ¡kviesta Valstybinė vandentvarkos tarnyba Å¡alino įvykio padarinius, paÅ¡alino alyvos - vandens nuosėdas, buvo atliktas kelio dangos, valymas (virÅ¡aus, latakų, kanalizacijos, griovių valymas, nuo bet kokių terÅ¡alų), vėl leidžiamas eismas 07:10 val., 3) praneÅ¡imas apie įvykį, kuriame nurodyta, jog 2016-11-15, apie 3-4 val. ryto, vairuojant transporto priemonę (duomenys neskelbtini), priklausančiÄ UAB „KMT antrinės žaliavos“, Nyderlanduose, kelyje A59 automobilis pradėjo gesti, sustojus kelkraÅ¡tyje buvo nustatytas gedimas – užsikimÅ¡o kuro sistema. Gedimas paÅ¡alintas, remontuojant automobilį nuvarvėjusiems skysčiams sugerti buvo patiesti audiniai. Sustojęs automagistralės priežiÅ«ros tarnybos pareigÅ«nas nusifotografavo trečiųjų asmenų asmens dokumentus, kelio ženklinimÄ . Ä®vykio kaltininkas nurodytas S. J.;

4) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro susiraÅ¡inėjimas su Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuru, iÅ¡ kurio matyti, kad ginčo įvykį sukėlusia transporto priemone nurodyta atsakovės vardu registruota transporto priemonė VOLVO FH12 (pateikta valstybinių numerių nuotrauka, vairuotojų asmens duomenys), žalÄ sukėlusi Å¡alis yra UAB „KMT antrinės žaliavos“. Taigi visuose nurodytuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose pažymėta, kad žala atsirado dėl iÅ¡siliejusio kuro, kad kuras iÅ¡siliejo dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) kuro sistemos gedimo.

Ir nors atsakovė nurodo, kad Å¡iuo atveju nebuvo nustatyti jokie trečiųjų asmens neteisėti veiksmai, tačiau tai, nustačius, kad žala buvo padaryta atsakovės Lietuvoje registruota, tačiau privalomuoju civilinės vairuotojo atsakomybės draudimu neapdrausta transporto priemone, nagrinėjamai bylai neturi esminės reikÅ¡mės. Teismo vertinimu, atsakovės paaiÅ¡kinimai, kad jie nieko nežinojo apie įvykį, negavo jokių pretenzijų iÅ¡ Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuro, ir kt., yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, kurie paneigtų anksčiau nurodytų įrodymų pagrįstumÄ ir leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad automagistralėje Nyderlanduose dėl iÅ¡siliejusio kuro kilusi žala padaryta ne atsakovės transporto priemone (duomenys neskelbtini).

Teismas, anksčiau nurodytų aplinkybių kontekste, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, grindžiamu visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių bei įrodymų iÅ¡nagrinėjimu, sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog kuro iÅ¡siliejimo Nyderlanduose, kelyje A59 iÅ¡ transporto priemonės (duomenys neskelbtini), faktas buvo (nei, kad jo nebuvo). Atsakovės kaltė Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė tuo, kad ji neapdraudė nurodytos transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl atsakovė privalo sumokėti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius.

Nagrinėjamu atveju atsakovės atsakomybė yra deliktinė. Deliktine atsakomybe paprastai laikoma pareiga atlyginti tam tikros pareigos, iÅ¡skyrus sutartinės pareigos, pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ . Nagrinėjamu atveju atsakovei pareiga atlyginti žalÄ atsirado dėl to, kad ji nevykdė TPVCAPDÄ® įtvirtinto imperatyvo apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jeigu atsakovė bÅ«tų įvykdžiusi įstatymu nustatytÄ pareigÄ ir transporto priemonę apdraudusi, tai ieÅ¡kovas nebÅ«tų įtrauktas į 2016-11-15 eismo įvykio metu padarytos žalos administravimÄ , nes atsakinga bÅ«tų vilkikÄ apdraudusi draudimo bendrovė.

Atsakovei pažeidus TPVCAPDÄ® imperatyvÄ ieÅ¡kovas privalėjo iÅ¡mokėti žalÄ atlyginusiam Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui iÅ¡mokÄ , o iÅ¡mokėjęs Å¡iÄ iÅ¡mokÄ Ä¯gijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę. TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 5 dalis numato Biurui, iÅ¡mokėjusiam kitos Europos SÄ jungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamÄ sumÄ , teisę susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas iÅ¡ atsakingos už žalos padarymÄ asmens ar asmens, nevykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl žalos dydžio pagrįstumo. Kaip minėta, pagal TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 5 dalį Biuras, iÅ¡mokėjęs kitos Europos SÄ jungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamÄ sumÄ , turi teisę susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas iÅ¡ atsakingų subjektų, jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas. Atsakovė ginčija draudimo iÅ¡mokos dydį, nurodydama, kad nėra jokių 10 403,92 Eur žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, neaiÅ¡ku, kuo pasireiÅ¡kė žala, kokiu bÅ«du patirtos likvidavimo sÄ naudos.

Teismas Å¡iuos atsakovės argumentus dėl žalos dydžio atmeta kaip nepagrįstus. Byloje nustatyta, kad atsakovė buvo tinkamai informuota (ieÅ¡kovo raÅ¡ytais laiÅ¡kais el. paÅ¡tu) apie Nyderlanduose administruojamÄ Å¾alÄ dėl ginčo įvykio, todėl jai buvo sudarytos visos sÄ lygos dalyvauti 2016-11-15 eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo Nyderlanduose procese, tačiau ji buvo pasyvi. Teismų praktika yra pasisakiusi, kad tik tais atvejais, kai atsakovui nebuvo sudarytos sÄ lygos dalyvauti žalos administravimo procese eismo įvykio valstybėje, pastarasis turi teisę teikti prieÅ¡taravimus regresinio ieÅ¡kinio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-33-1075/2020, 46 punktas).

Nagrinėjamu atveju buvo prieÅ¡ingai, atsakovė žinojo apie vykstančius žalos administravimo procesus, teikė paaiÅ¡kinimÄ nacionaliniam draudikų biurui, tačiau tolimesniu procesu nesidomėjo ir jame nedalyvavo, taigi iÅ¡ esmės buvo pasyvi. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovė turi prisiimti ir tokio savo neveikimo pasekmes. Kaip matyti, pagal Nyderlandų teisę, žalos padengimas apima ir transporto priemonės su trÅ«kumais padarytÄ Å¾alÄ , nes esant transporto priemonės gedimams (defektams) yra taikoma griežta atsakomybė asmenims už daiktų su trÅ«kumais sukeltÄ Å¾alÄ .

Transporto priemonių teisinės atsakomybės draudimas Nyderlanduose yra privalomas ir padengia žalÄ , kuriÄ ta transporto priemonė padarė kitiems. Kaip matyti, žalos dydį sudaro: 8 808,73 Eur kelio valymo darbai (7175 Eur +1506,75 Eur (21 proc. PVM; valstybės tarnautojo valandinis darbo užmokestis (106,98 Eur), pikapas be vairuoto (20 Eur); 170,17 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidos; 67,99 Eur palÅ«kanos numatytos pagal Nyderlandų teisės aktus; 1357,03 Eur (9046,89 x 15 proc.) žalos administravimo mokestis.

Teismo vertinimu, kvestionuoti nurodytos patirtos žalos dydžio nėra pagrindo, nes žalos ir jos dydžio pagrįstumÄ Ä¯rodo Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuro raÅ¡tai (1 t., b. l. 10, 181), Nyderlandų Valstybinės vandentvarkos tarnybos raÅ¡tai (1 t., b. l. 22, 24, 28-29). Tai, kad be faktiÅ¡kai patirtos žalos dydžio, taip pat atlygintinas ir patirtas žalos administravimo mokestis, yra nurodyta Biurų tarybos sprendimų ir rekomendacijose. 37 – osios generalinės asamblėjos sprendimų ir rekomendacijų (sprendimas Nr. 2, administravimo mokestis: laikinam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikoma naujoji taisyklė) 1 punkte numatyta, kad mokėtinas administravimo mokesčių dydis apskaičiuojamas remiantis 15 proc. dydžio nuo konkrečiai nustatytos žalos sumos <...>; 2 punkte numatyta, kad mokėtinų administravimo mokesčių dydis siekia minimalų 200 Eur arba maksimalų 3 500 Eur dydį (1 t., b. l. 34).

Å iuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad 15 proc. nuo faktiÅ¡kai patirtos žalos nesiekia maksimalaus mokėtinų administravimo mokesčių dydžio, pagrįstai buvo atlyginta taisyklėse numatyta 1 357,03 Eur administravimo mokesčio suma. Teismas, vadovaudamasis Nyderlandų ir Lietuvos nacionalinių draudikų biurų sudaryta sutartimi, Vidaus nuostatų normomis, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas pagrįstai sumokėjo Nyderlandų transporto priemonių draudikų biurui 10 403,92 Eur, susijusių su mokesčių institucijoms, dalyvavusioms žalos administravimo procese, mokėjimu bei žalos administravimu.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kovo sumokėtos Nyderlandų transporto priemonių draudikų biurui iÅ¡mokos dydžiu, įrodymų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes, visumÄ , konstatuoja, kad ieÅ¡kovas apmokėjo tas Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuro iÅ¡laidas, kurias turėjo pareigÄ apmokėti pagal tarp biurų galiojančius susitarimus ir teisės aktus. Esant visoms pirmiau iÅ¡dėstytoms ir iÅ¡analizuotoms aplinkybėms, nurodytam teisinam reglamentavimui, teismas daro iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir todėl tenkintinas visiÅ¡kai, ir ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui priteistinas 10 403,92 Eur nuostolių atlyginimas iÅ¡ atsakovės. Dėl procesinių palÅ«kanų.

TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovo praÅ¡ymu, iÅ¡ atsakovės priteistinos įstatyme numatytos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos 10 403,92 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 13 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6. 37 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡ioje byloje sudaro: 312 Eur sumokėto žyminio mokesčio (1 t., b. l. 67), 151,30 Eur už dokumentų vertimÄ (1 t., b. l. 63, 129, 189, 2 t., 8-9, 31, 69, 71), 178.06 Eur ieÅ¡kovo atstovų kelionės iÅ¡laidos (2 t., b. l. 65, 3 t., b. l. 2, 6). IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistinos jo turėtos ir raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 641,36 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus visiškai, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje sudaro 28,30 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KMT antrinės žaliavos“, įmonės kodas 302687560, 10 403,92 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių keturis Å¡imtus tris eurus 92 euro centus) nuostolių atlyginimÄ , 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (10 403,92 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 641,36 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 36 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291.

Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KMT antrinės žaliavos“, įmonės kodas 302687560, 28,30 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 30 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų (už procesinių dokumentų įteikimÄ ) valstybės naudai. Informuoti atsakovę, kad valstybės naudai priteistos iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Ä®mokos mokėjimo kvitÄ apie sumokėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei yra bÅ«tina pateikti teismui.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Teisėjas Vytautas Pliuskevičius