2020-09-09 Nr. AB-16241-3-63-3-00494-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Simonsita“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Simonsita“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – L. K.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2020-09-09 Nr. AB-16241-3-63-3-00494-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Simonsita“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Klaipėdos skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimą ir Departamento 2020 m. balandžio 3 d. sprendimą bei įpareigoti atlikti veiksmus.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. eAS-466-438/2020
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00494-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Simonsita“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Simonsita“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – L. K.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Simonsita“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Klaipėdos skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimą ir Departamento 2020 m. balandžio 3 d. sprendimą bei įpareigoti atlikti veiksmus.
Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl Departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimo ir Departamento 2020 m. balandžio 3 d. sprendimo panaikinimo paduoti.
II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Departamento Klaipėdos skyrius 2020 m. kovo 12 d. sprendimu atsisakė derinti Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 245 patvirtinto teritorijos tarp H. Manto, S. Daukanto, I. Kanto ir J. Janonio specialiajame plane suformuotų naujų sklypų detalaus plano korektūrą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimu, apskundė jį ikiteismine tvarka Departamentui, kuris 2020 m. balandžio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo ginčijamą 2020 m. kovo 12 d. sprendimą priėmė Departamento Klaipėdos skyrius, tačiau šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patikrino Departamentas. Teismas akcentavo, kad aplinkybė, jog Departamento Klaipėdos skyrius nėra atskiras juridinis asmuo, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės nustatant bylos teismingumą, nes Departamento Klaipėdos skyrius yra viešojo administravimo subjektas, atliekantis viešąjį administravimą. Atsižvelgdamas į ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatas ir suformuotą teismų praktika, teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos teritorinis teismingumas nustatomas pagal Departamento Klaipėdos skyriaus buveinės vietą.
Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą skundui dėl Departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimo ir Departamento 2020 m. balandžio 3 d. sprendimo paduoti. Pareiškėjas kaip termino skundui paduoti praleidimo priežastį nurodo aplinkybę, jog sprendime buvo neteisingai nurodyta ikiteisminės institucijos apskundimo tvarka.
Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos skundo padavimo teismui praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, esktraordinariomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Teismas sprendė, jog pareiškėjas turėjo visas galimybes laikytis teisės aktuose nustatytos apskundimo tvarkos ir terminų, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjui nuo 2020 m. balandžio 8 d. atstovauja profesionalus atstovas – advokatas, kuriam turėjo būti žinomas tiek teisinis reglamentavimas, numatantis akto apskundimo tvarką ir terminus, tiek suformuota teismų praktika dėl tokių aktų apskundimo.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas netenkino pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 30 str. 3 d., 33 str. 2 d. 9 p.).
III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartį ir atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimo ir Departamento 2020 m. balandžio 3 d. sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus paduoti.
Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. kovo 18 d. Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijų planavimo komisija surašė teritorijų planavimo dokumento kompleksinio derinimo protokolą Nr. (21.96)-AR14-21, kuriuo nutarė pareiškėjo pateikto Detalaus plano korektūros nederinti. Visi Teritorijų planavimo komisijos nariai Detalaus plano korektūrai pritarė, išskyrus Departamento Klaipėdos skyrių, kuris 2020 m. kovo 12 d. atsakymu atsisakė derinti Detalaus plano korektūrą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimu, pateikė skundą Departamentui, kuris 2020 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. (11.13 E)2-1023), netenkino pareiškėjo skundo ir nurodė, jog šis atsakymas teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjo pasirinkimu gali būti skundžiamas Lietuvos administraciniu ginču komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos. Pareiškėjas, vadovaudamasis Departamento 2020 m. balandžio 3 d. sprendime nurodyta apskundimo tvarka bei nepraleisdamas nustatyto termino, 2020 m. balandžio 10 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020 m. gegužės 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukti, kadangi pareiškėjas savo galbūt pažeistas teises turėtų ginti kreipdamasi į teismą. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kartu prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-3723-541/2020 atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip neteismingą ir išaiškino, kad pareiškėjo skundas teismingas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.
Pareiškėjo teigimu, terminas apskųsti Departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimą ir Departamento 2020 m. balandžio 3 d. sprendimą buvo praleistas dėl klaidingai nurodytos Departamento 2020 m. balandžio 3 d. sprendimo apskundimo tvarkos. Toks klaidinantis apskundimo tvarkos nurodymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvatinto reguliavimo ir 3 straipsnyje nustatytų viešojo administravimo principų. Pareiškėjas mano, kad nepriklausomai nuo to, jog pareiškėją atstovauja profesionalus atstovas, ši aplinkybė nesudaro pagrindo pateisinti Departamento veiksmus klaidinant subjektus dėl sprendimų apskundimo tvarkos. Net jei subjektą atstovauja profesionalus teisininkas, tai nesudaro prielaidos nesivadovauti ar abejoti viešojo administravimo subjekto aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma apskundimo tvarka.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjui teisines pasekmes sukelia Departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimas, kurį ginčija ir kuriame nurodyta teisinga apskundimo tvarka, todėl pareiškėjas turėjo galimybę pateikti skundą tam teismui, kuriam šis ginčas teismingas. Pareiškėjas mano, kad tokia teismo išvada prieštarauja asmens pasirinkimo teisei, kokiu būdu jis nori apginti savo teises. Neigiamas teisines pasekmes sukelia ne pareiškėjo teisėtas ir sąžiningas pasirinkimas, kokia tvarka ginti savo pažeistas teises (ar pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ar kreiptis tiesiogiai į teismą), o Departamento, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo subjekto, priimtas 2020 m. balandžio 3 d. sprendimas, kuriame buvo nurodyta klaidinga apskundimo tvarka. Vien tai, kad pareiškėjo pirmiausia pasirinko išankstine ginčų nagrinėjimo tvarką, o ne kreipėsi tiesiogiai į teismą, negali būti pagrindas išvadai, jog pareiškėjas turėjo galimybę per įstatymų nustatytą terminą kreiptis į teismą, tačiau nesikreipė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.
Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties <...>.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).
Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas skundą padavė praleidęs įstatyme nustatytą terminą, todėl nagrinėjamu atveju vertinama, ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti.
Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ne kartą yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).
Remiantis byloje surinktais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjas ginčija Departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta derinti Detalaus plano korektūrą, ir Departamento 2020 m. balandžio 3 d. sprendimą, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento 2020 m. balandžio 3 d. sprendimu ir vadovaudamasis minėtame sprendime nurodyta apskundimo tvarka (skundą paduoti Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui) bei nepraleisdamas nustatyto termino, 2020 m. balandžio 10 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu bylą nutraukė vertindama, jog pareiškėjo skundo nagrinėjimas nėra paskirtas Komisijos kompetencijai. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 21 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kartu prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-3723-541/2020 atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip neteismingą ir išaiškino, kad pareiškėjo skundas teismingas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 27 d. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, kartu pateikdamas prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai skundžiama 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas aktyviai siekė ginčyti Departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimą ir Departamento 2020 m. balandžio 3 d. sprendimą, tačiau pasirinko netinkamą galimai pažeistų teisių gynimo būdą, skundą paduodamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai, o vėliau – Vilniaus apygardos administraciniam teismui, dėl ko buvo praleistas ginčijamų Sprendimų apskundimo terminas. Pareiškėjas neturėjo pagrindo abejoti Departamento 2020 m. balandžio 3 d. sprendime nurodyta apskundimo tvarka, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pasirinkdamas netinkamą savo teisių gynimo būdą pareiškėjas galėjo sąžiningai klysti.
Įvertinus pareiškėjo nurodytas termino skundui dėl Departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimo ir Departamento 2020 m. balandžio 3 d. sprendimo panaikinimo padavimo priežastis, galima daryti išvadą, jog pareiškėjas elgėsi sąžiningai, procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi pareiškėjo veiksmai teikiant skundą rodo, kad pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o jo procesinis elgesys buvo nulemtas Departamento 2020 m. balandžio 3 d. sprendime nurodytos apskundimo tvarkos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas veikė sąžiningai, savo teisę į teisminę gynybą siekė įgyvendinti nedelsdamas, o kreipimosi į teismą dėl Departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimo ir Departamento 2020 m. balandžio 3 d. sprendimo panaikinimo terminą jis praleido dėl objektyvių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo dėl Departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimo ir Departamento 2020 m. balandžio 3 d. sprendimo panaikinimo terminą, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartis panaikinama, terminas skundui paduoti atnaujinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3–4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Simonsita“ atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nutartį pakeisti.
Tenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Simonsita“ prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus 2020 m. kovo 12 d. sprendimo ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2020 m. balandžio 3 d. sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Simonsita“ skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys