Legislator Case Law & Legislation
1e91efd7-2c97-40f0-9d3a-e694f75b4643 AI generated

1e91efd7-2c97-40f0-9d3a-e694f75b4643 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 1e91efd7-2c97-40f0-9d3a-e694f75b4643
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos 2011-11-24 potvarkis Nr. P3-2705, kuriuo panaikintas 2010-08-10 reikalavimas Nr. RE-225 statytojui (atsakovui) A. S. pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini), 2011-11-21 patikrinimo aktu nustačius, jog metalinis garažas neturi pamatų (t. 1, b. l. 169–170, 175);

Legislator headnote

AI generated

1e91efd7-2c97-40f0-9d3a-e694f75b4643 · Klaipėdos apygardos teismas: Pažymi, kad byloje įrodyta, jog jų sklype esantys ginčo statiniai nėra statiniai Statybos įstatymo prasme, o yra laikini statiniai, nes, pirma, nėra pastatyti ginčo nuomojamame žemės sklype iÅ¡ valstybės, surinkti kitur ir, antra, gali bÅ«ti nukelti be didelės žalos ir pastatyti kitame žemės sklype. Statiniai ant pareiÅ¡kėjo žemės sklypo ribos nėra pastatyti ir jokios jo teisės Å¡iuo atveju nėra pažeistos. Pažymi, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija davė sutikimÄ atlikti pastato – kavinės-baro rekonstrukcijÄ , taigi atsakovai įgaliotos institucijos sutikimÄ buvo gavę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Irma Čuchraj                          Civilinė byla Nr. 2A-48-513/2014Teisėja Eglė Žakevičiūtė                        Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00283-2012-4                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                        30.10; 50.8; 121.14; 121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 15 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo F.

V. apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo F. V. ieÅ¡kinį atsakovams A. S., I. S., V. S., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl statinių pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo juos nugriauti, n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu ir jo patikslinimu prašė pripažinti atsakovų sklype esančius statinius 5m1m ir 6m1p, taip pat visus statinius, kurie ribojasi su ieÅ¡kovo sklypu, neteisėtais ir įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti Å¡iuos statinius bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad nuo 2005 m. atsakovės I. S. iÅ¡sinuomotame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kai pastatyti statiniai, iÅ¡ kurių vienas tiesiogiai ribojasi su ieÅ¡kovo sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Statiniuose vykdoma nelegali komercinė veikla. Atsakovės iÅ¡sinuomotame sklype statiniai pastatyti be ieÅ¡kovo raÅ¡ytinio sutikimo ir nesilaikant reikalaujamos 3 m apsauginės zonos reikalavimo iki kaimyninio sklypo ribos, taip pažeidžiant STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 11 priedo reikalavimus.

Neteisėti statiniai pagaminti iÅ¡ medienos, kilus gaisrui gali kelti grėsmę, pažeidžiami prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimai. Statiniai 5m1m ir 6m1p neteisėti, nes pastatyti ant sklypo ribos, nors Å¡i riba nėra bendra ieÅ¡kovo ir atsakovų. Su ieÅ¡kovo sklypu besiribojantis statinys (sujungti trys statiniai) nepažymėtas sklypo plane, bet jo egzistavimÄ patvirtina fotonuotraukos ir 2010-07-29 savavaliÅ¡kos statybos aktas, statinys pastatytas nesilaikant 3 m atstumo iki ieÅ¡kovo sklypo ribos, be statybÄ leidžiančių dokumentų, o statiniai 5m1m ir 6m1p taip pat stovi ant sklypo ribos, pažeisti bendrieji statybos reikalavimai, ir Å¡is klausimas turi vieÅ¡ojo intereso pobÅ«dį (t. b. l. 2–5, 113–115).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Palangos miesto apylinkės teismas 2013-06-11 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams A. S., I. S., V. S. 1 500 Lt turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, tai yra po 500 Lt kiekvienam atsakovui, ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 106,35 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybės naudai. Teismas įvertinęs faktinius bylos duomenis, remdamasis CK 4.103 str. 1–2 d., ginčui aktualiomis Statybos įstatymo 2 str. 2 d., 71 d., 23 str. 25 d., Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 p., sprendė, jog ieÅ¡kinyje nurodyti ir statiniais įvardijami trys atsakovų iÅ¡sinuomotame sklype stovintys objektai nelaikytini statiniais Statybos įstatymo prasme.

Byloje nėra duomenų, jog minėti objektai yra tvirtai sujungti su žeme ir yra nekilnojami daiktai, ir atsakovas A. S. nurodė, kad objektai yra laikini statiniai. Nors ieÅ¡kovas teigia, kad atsakovai turėjo gauti jo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, raÅ¡ytinį sutikimÄ minėtiems objektams, tačiau pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punktÄ , raÅ¡ytiniai gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos.

Kadangi byloje esantys duomenys paneigia ieÅ¡kovo teiginius, kad atsakovų įrengti objektai apskritai priskiriami statiniams ir jiems taikomos statybÄ reglamentuojančios teisės normos, toks ieÅ¡kovo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. 2010-07-29 savavaliÅ¡kos statybos akto suraÅ¡ymo ir atsakovui A. S. suraÅ¡yto 2010-08-10 reikalavimo Nr. RE-225 panaikinimo duomenys patvirtina, jog savavaliÅ¡kų statinių ginčo sklype nėra. Padarė iÅ¡vadÄ , jog net jei minėti objektai bÅ«tų pripažinti statiniais Statybos įstatymo prasme, raÅ¡ytinio ieÅ¡kovo sutikimo nereikėtų, kadangi, kaip jis pats nurodo, statiniai buvo pastatyti nuo 2005 metų, taigi, per 1 metus nuo minėtų objektų statybos pradžios, ieÅ¡kovas statytojui arba statinio savininkui pretenzijų, kaip to reikalauja Statybos įstatymo 23 str. 25 d., nepareiÅ¡kė.

Nustatęs, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad minėti objektai yra statiniai, kuriems taikytinos Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų bei kitos statybÄ reglamentuojančios teisės aktų normos, taip pat įrodymų, kad minėti objektai pažeidžia jo, kaip gretimo sklypo savininko teises, sprendė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas. IeÅ¡kovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovų pastatyti ir teisėtai įregistruoti statiniai 5m1m ir 6m1p bei objektai, stovintys ant ieÅ¡kovo ir atsakovų sklypo ribos, yra savavaliÅ¡kai pastatyti ar kitaip pažeidžia ieÅ¡kovo kaip gretimo sklypo savininko teises (CK 4.103 str.), ieÅ¡kinį laikė nepagrįstu, todėl atmestinu.

Atmetęs ieÅ¡kinį, teismas CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str. pagrindu iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams priteisė jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. CPK 92, 93 str. pagrindu iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė teismo turėtas paÅ¡to iÅ¡laidas valstybei (t. 2, b. l. 13-17). Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Palangos miesto apylinkės teismo 2013-07-12 sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir teigia, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Argumentuoja, jog ginčo laikini statiniai yra statiniai Statybos įstatymo prasme, ir tai, apelianto manymu, patvirtina jų pastatymo 2005 m. ir eksploatavimo nuolat nuo 2005 m. ir iki dabar faktas, Å¡ių statinių statybai panaudotos statybinės medžiagos (medis, metalas, betonas, cementas) bei tai, kad jie tvirtai sujungti su žeme. Pažymi, kad norint nugriauti ginčo statinius reiktų iÅ¡griauti betoninę dangÄ ir sienas jungiančias medžiagas bei konstrukcijas, o tai padarius, pastatÄ perstačius į kitÄ vietÄ reiktų iÅ¡griautas dalis keisti naujomis, taigi perstatyti statinius į kitÄ vietÄ , nepakenkiant statiniams ar jų sudedamosios dalims, neįmanoma.

Statiniai naudojami jau 8 metus ir juos ketinama naudoti neribotÄ laikÄ , nukelti nesiruoÅ¡iama. Laikini statiniai yra skirti naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, naudojami ir eksploatuojami jau 8 metus, taigi itin pažeidžiamos ieÅ¡kovo teisės. Ginčo statiniai pastatyti neturint žemės sklypo savininko sutikimo ir statybos leidimų, taigi yra savavaliÅ¡ki ir turi bÅ«ti nugriauti. Dalis statinių stovi mažesniame negu 3 metrų atstumu iki ieÅ¡kovo sklypo, taip užstoja Å¡viesos patekimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo žemės sklypÄ , matomumÄ ir kelia grėsmę sugadinti ieÅ¡kovo turtÄ , kilus gaisrui ar stichinei nelaimei, bei gali sukelti pavojų ieÅ¡kovo sklype esančių žmonių gyvybei ir sveikatai.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teisme nepasisakė dėl aplinkybės, ar ant valstybinės žemės sklypo pastatyti ginčo statiniai, neturint tokio žemės sklypo savininko sutikimo, gali bÅ«ti laikomi atitinkančiais įstatymų keliamus reikalavimus. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 2, b. l. 19–24).Atsakovai A. S., I. S., V. S. atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai vertino bylos raÅ¡ytinus įrodymus ir priėmė teisingÄ sprendimÄ , kurio naikinti apelianto nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Pažymi, kad byloje įrodyta, jog jų sklype esantys ginčo statiniai nėra statiniai Statybos įstatymo prasme, o yra laikini statiniai, nes, pirma, nėra pastatyti ginčo nuomojamame žemės sklype iÅ¡ valstybės, surinkti kitur ir, antra, gali bÅ«ti nukelti be didelės žalos ir pastatyti kitame žemės sklype. Statiniai ant pareiÅ¡kėjo žemės sklypo ribos nėra pastatyti ir jokios jo teisės Å¡iuo atveju nėra pažeistos. Pažymi, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija davė sutikimÄ atlikti pastato – kavinės-baro rekonstrukcijÄ , taigi atsakovai įgaliotos institucijos sutikimÄ buvo gavę.

VieÅ¡ame registre pastatas – kavinė-baras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), su rÅ«siu ir priestatais, registruotas kaip vienas bendras objektas, kuris pripažintas tinkamu naudoti 2008-04-10 pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 54 ir pastatytas turint 2007-03-31 statybos leidimÄ Nr.

48. Å ie dokumentai ieÅ¡kovo neginčijami, taigi galiojant statybÄ leidžiantiems dokumentams ir nuosavybę patvirtinantiems dokumentams, ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja griauti priestatus 5m1m ir 6m1p (t. 2, b. l. 35–36).  Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktinių duomenų visetÄ , iÅ¡analizavusi ginčui aktualų teisinį reguliavimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiÅ¡kai ir iki galo neįvertino teisinio, laikinų statinių naudojimui aktualaus, teisinio reguliavimo, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .IÅ¡ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje, jo patikslinime bei apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų ginčo situacijos aplinkybių ir argumentų nustatyta, kad iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas (apeliantas) siekia, kad gretimame žemės sklype atsakovų naudojami laikini statiniai (ieÅ¡kovo manymu, nesantys laikini), plane pažymėti: 2m1p, 1m1p, 3m1p, 4m1p, 5m1m ir 6m1p, bÅ«tų pripažinti neteisėtais ir nugriauti.Bylos raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina, kad ginčo laikini statiniai 2m1p, 1m1p, 3m1p, 4m1p, 5m1m ir 6m1p yra atsakovų pastatyti jų iÅ¡ valstybės nuomojamame žemės sklype ir faktiÅ¡kai jų naudojami nuo 2007 metų iki dabar (t. 1, b. l. 44). 1998-05-21 valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai Nr. N25/98-165 ir 2003-06-12 sutartimis Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija (nuomotoja) iÅ¡nuomodama atsakovei I.

S. (nuomininkei) ginčo 0,2249 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,1124 ha dalį, 2003-06-12 sutarties 7.1 punktu leido sklype atlikti pastatų rekonstrukcijÄ ar naujų statybÄ pagal Å ventosios gyvenvietės detalųjį planÄ , gavus nuomotojo sutikimÄ . Å ios sutarties 14 p. nuomininkė inter alia įsipareigojo laikytis nuomos sutarties ir įstatymų (t. 1, b. l. 130). Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija 2006-10-12 raÅ¡tu I. S. (nuomininkei) nurodė, kad neprieÅ¡tarauja dėl pastato – kavinės-baro, pažymėjimas plane 1M2p, rekonstrukcijos (priestato statyba), nedidinant esamo pastato aukÅ¡tingumo, sklypo užstatymo tankumo ir intensyvumo nuomojamame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 136).

Atsakovui A. S. 2007-03-21 iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 48 atlikti pastato – kavinės-baro rekonstrukcijÄ , numatant priestato statybÄ (t. 1, b. l. 137). 2007-04-10 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 54 pagrindu vieÅ¡ajame registre nuo  2008-05-07 padaryta žyma, jog pastatas –kavinė-baras padidintas rekonstruojant, padidėjęs pastato plotas – 537,24 kv. m (t. 1, b. l. 138). IÅ¡ ginčo laikinų statinių 2m1p, 1m1p, 3m1p, 4m1p, 5m1m ir 6m1p kadastro duomenų nustatyta, kad kiekvienas jų įvardytas kaip priestatas, jie pastatyti 2007 m., 100 procentų baigtumo, nurodyta, kad priestatas 2m1p yra 201,99 kv. m, 1m1p – 116,97 kv. m, 3m1p – 14,46 kv. m, 4m1p – 25,66 kv. m, 5m1m – 190,01 kv. m ir 6m1p – 315,54 kv. m ploto, taip pat nurodyti statybinės Å¡ių statinių charakteristikos (t. 1, b. l. 43–44).

Duomenų, patvirtinančių, jog ginčo laikinus statinius atsakovai nuomojamame žemės sklype pastatė (ar atvežė jau surinktus ir pan.) 2005 m., byloje nėra.Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog ginčo laikini statiniai – 2m1p, 1m1p, 3m1p, 4m1p, 5m1m ir 6m1p pastatyti 2007 metais ir yra laikini statiniai Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies (Laikinas statinys – statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iÅ¡ surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima iÅ¡ardyti ar perkelti į kitÄ vietÄ ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės pavirÅ¡ių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris, įvairios paskirties aikÅ¡telė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys.

Laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami, Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597, aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2007-01-11 iki 2010-01-01) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.1 punkto (Nesudėtingas laikinas statinys – nesudėtingas statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotÄ terminÄ , bet ne ilgiau kaip 3 metus.

Nesudėtingas laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami, Žin., 2002, Nr. 43-1639, akto redakcija, galiojusi nuo 20006-04-16 iki 2010-10-01) prasme. Be to, aplinkybę, jog ginčo statiniai yra laikini, patvirtina:

1) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos 2011-11-24 potvarkis Nr. P3-2705, kuriuo panaikintas 2010-08-10 reikalavimas Nr. RE-225 statytojui (atsakovui) A. S. pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini), 2011-11-21 patikrinimo aktu nustačius, jog metalinis garažas neturi pamatų (t. 1, b. l. 169–170, 175);

2) ginčo laikinų statinių fotonuotraukos, leidžiančios pagrįstai manyti, jog Å¡ie statiniai atsakovų naudoti ir (ar) naudojami komerciniais tiksliais (prekybai). Be to, atsakovai ir neginčija, jog naudojasi ginčo laikinais statiniais. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog ginčo laikini statiniai tokie nėra, atmestini kaip faktiÅ¡kai ir juridiÅ¡kai nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pripažinus ginčo statinius laikinais statiniais, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas savo teisių gynimÄ sieja su Å¡ių statinių paÅ¡alinimu (nugriovimu), byloje yra aktualu įvertinti, ar atsakovai laikėsi laikinų statinių naudojimui teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtino statybos techninį reglamentÄ STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ (žr. Žin., 2010, Nr. 116-5944, aktas įsigaliojo ir taikytinas nuo           2010-01-01). Å io reglamento 41 punkte (punkto pakeitimų nuo 2010-10-01 nėra) reglamentuota, kad baigiantis laikino statinio naudojimo terminui, Å¡io statinio savininkas ar valdytojas gali raÅ¡tu (laisva forma) kreiptis į statinio laikino naudojimo terminÄ nustačiusį subjektÄ , praÅ¡ydamas pratęsti laikino statinio naudojimo terminÄ konkrečiam terminui; prie praÅ¡ymo pateikiamas subjekto iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas, kuriame nurodytas statinio laikino naudojimo terminas.

Subjektas, atsižvelgdamas į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, patvirtintus toje teritorijoje strateginius planus ir kitus teisės aktus, įvertina galimybę pratęsti laikino statinio naudojimo terminÄ praÅ¡omam terminui ir: 41.1. pratęsia laikino statinio naudojimo terminÄ praÅ¡yme nurodytam terminui; 41.2. pratęsia laikino statinio naudojimo terminÄ trumpesniam, negu praÅ¡yme nurodytas, terminui; 41.3. nepratęsia laikino statinio naudojimo termino. Reglamento 42 punkte inter alia nustatyta, kad reglamento 41 punkte nurodyti sprendimai dėl laikino statinio naudojimo pratęsimo priimami motyvuotai, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, patvirtintus toje teritorijoje strateginius planus ir kitus teisės aktus; pratęsiant laikino statinio naudojimo terminÄ , statybÄ leidžiančiame dokumente (antraÅ¡tiniame lape) subjekto įgaliotas pareigÅ«nas nurodo naujÄ laikino statinio naudojimo terminÄ , deda asmens spaudÄ , pasiraÅ¡o ir nurodo datÄ ; apie laikino statinio termino pratęsimÄ ar nepratęsimÄ praÅ¡ymo pateikėjas informuojamas raÅ¡tu per 3 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti ar nepratęsti laikino statinio naudojimo terminÄ dienos.

Remiantis iÅ¡dėstytu teisiniu reguliavimu, įvertinus byloje įrodytÄ aplinkybę, jog laikini statiniai žemės sklype yra pastatyti ir naudojami nuo 2007 m. iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos – 2012-04-12 (t. 1, b. l.

24) ir Å¡iuo metu nėra duomenų, jog atsakovai nuo 2010 metų, t. y. faktiÅ¡kai pasibaigus laikinų statinių naudojimo terminui, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie ŽŪM – ginčo žemės sklypo teisėtÄ valdytojÄ , su praÅ¡ymu pratęsti laikinų statinių (ar kurio iÅ¡ jų) naudojimo terminÄ konkrečiam terminui, darytina iÅ¡vada, kad atsakovai nesilaikė reglamento 41 punkto nuostatų, taigi pažeidė Å¡ių statinių naudojimo tvarkÄ . Aplinkybę, jog atsakovai į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie ŽŪM nėra kreipęsi, patvirtina ir Å¡ios tarnybos atsiliepime pirmosios instancijos teismui iÅ¡dėstytos aplinkybės (t. 1, b. l. 123–124).

Duomenų, jog atsakovai ginčo statinius nukėlė, iÅ¡ardė ir (ar) kitaip paÅ¡alino, nėra.  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai) (Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos) taisyklių (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2004, Nr. 167-6128; 2011, Nr. 53-2551, akto redakcija, galiojanti nuo 2011-11-05) 30.7 punkte inter alia nustatyta, kad nuomos sutartyje nenumatytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypÄ . 2003-06-12 sutarties Nr. N25/2003-72 „Dėl valstybinės žemės nuomos“ su atsakove I.

S. sudarymo metu galiojęs Å¡ių taisyklių (redakcija nuo 2002-10-19 iki 2003-12-28) 31.4 punktas nustatė, kad iÅ¡nuomotuose žemės sklypuose naujų statinių ar įrenginių statyba ir esamų rekonstrukcija galima tik tuo atveju, jeigu Å¡ių statinių ar įrenginių statyba ar rekonstrukcija numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimÄ , ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui; Nuomos sutartyje nenumatytus ar be nuomotojo sutikimo pastatytus pastatus, statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypÄ .

Nagrinėjamu atveju 2003-06-12 sutarties Nr. N25/2003-72 7.1 punktu nuomininkei I. S. leista atlikti pastatų rekonstrukcijÄ ar naujų statybÄ pagal Å ventosios gyvenvietės detalųjį planÄ , gavus nuomininko sutikimÄ (t. 1, b. l. 130). Atsakovai argumentuoja, kad teisės aktuose nustatytus leidimus ginčo statiniams pastatyti (naudoti) turėjo. Šie atsakovų argumentai laikytini nepagrįstais. Remiantis iÅ¡dėstytu teisiniu reguliavimu, įvertinus 2003-06-12 sutarties Nr. N25/2003-72 ir Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006-10-12 raÅ¡to (t. 1, b. l. 136) turinį, konstatuotina, kad ginčo laikini statiniai atsakovų pastatyti neteisėtai, nes: 1) 2003-06-12 sutartyje Nr. N25/2003-72 nėra numatyta sÄ lygos, leidžiančios nuomininkei pastatyti ir (ar) naudoti laikinus statinius (ar kurį iÅ¡ jų);

2) tuometinė Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija    2006-10-12 raÅ¡tu inter alia neprieÅ¡taravo tik pagrindinio pastato – kavinės-baro rekonstrukcijos darbams ir Å¡io pastato priestato statybai, tačiau neleido didinti ginčo sklypo užstatymo tankumo ir intensyvumo. Byloje įrodyta, jog ginčo laikini statiniai yra atskiri laikini statiniai (kioskai, paviljonai), o ne priestatai (Statybos įstatymo prasme) prie pagrindinio pastato ir jie akivaizdžiai padidina sklypo užstatymo tankumÄ 864,63 kv. m (201,99 kv. m (2m1p) + 116,97 kv. m (1m1p) + 14,46 kv. m (3m1p) + 25,66 kv. m (4m1p) + 190,01 kv. m (5m1m) + 315,54 kv. m (6m1p) = 864,63 kv. m, t. 1, b. l. 43, 44).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad ginčo laikini statiniai pastatyti nesilaikant minėtos sutarties 14 punkto nuostatos, neturint žemės nuomotojo sutikimo ginčo laikiniems statiniams statyti, pažeidžiant žemės sklypo užstatymo tankumÄ bei neturint žemės nuomotojo leidimo ginčo laikinus statinius naudoti. Pažymėtina, kad atsakovų nurodytas 2007-03-21 statybos leidimas Nr. 48 (t. 1, b. l. 137) nėra ir negali bÅ«ti dokumentu, patvirtinančiu ginčo laikinų statinių pastatymÄ ir (ar) naudojimÄ , nes Å¡is leidimas iÅ¡duotas tik pastato – kavinės-baro rekonstrukcijai, numatant priestato statybÄ , o laikini statiniai nėra priestatai. 2007-04-10 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 54 (t. 1, b. l. 138) patvirtina tik minėtos kavinės-baro ir jo priklausinių (kiemo statiniai, grindinys, kiemo aikÅ¡telė, dviejų akmenų sienelių), o ne ir ginčo laikinų statinių tinkamais naudoti faktÄ .

Ä®vertinusi iÅ¡dėstytų faktinių ir juridinių aplinkybių visetÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovo teisės ginčo atveju yra pažeistos. BÅ«damas gretimo žemės sklypo savininkas ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės turi teisėtÄ interesÄ iÅ¡ atsakovų tikėtis, jog laikinam naudojimui skirti ginčo statiniai, pasibaigus teisės akte nustatytam jų naudojimo terminui ir neturint statinių naudojimo priežiÅ«rÄ atliekančio vieÅ¡ojo administravimo subjekto leidimo statinius naudoti ir pan., bus atsakovų nukelti ar kitaip iÅ¡ sklypo paÅ¡alinti.

Kolegijos vertinimu, faktas, jog statinys yra ant šalių valdomų sklypų ribos ir padidintas užstatymo plotas, neabejotinai pažeidžia ieškovo kaip gretimo sklypo savininko teises ir teisėtus interesus (CPK 5 str. 1 d., 185 str., Statybų įstatymo 2 str. 4 d., STR 1.01.07:2002). Atsakovai tiek pastatydami ginčo laikinus statinius, tiek juos naudodami, padarė anksčiau teismo nurodytus pažeidimus, todėl pagrįstu laikytinas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovus šiuos statinius nugriauti.Statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio (jo dalies) konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus, Statybos įstatymo 2 str. 95 d.).

Jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ne savavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ar pan.) draudžiama. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismÄ (CK 4.103 str. 1, 2 d.).IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio padavimo teismui metu galiojo Statybos įstatymo 35 str. 1 d. 3 p. norma, kuria buvo nustatyta, kad pastatytas statinys inter alia nugriaunamas, kai baigiasi laikino statinio naudojimo terminas; 35 str. 1 d. 7 p. – teismo sprendimu per teismo sprendime nustatytÄ terminÄ .

Å io straipsnio 2 dalimi inter alia nustatyta, kad kreiptis į teismÄ tokiu atveju turi teisę statinių naudojimo priežiÅ«rÄ atliekantys vieÅ¡ojo administravimo subjektai. Nuo 2014-01-01 galiojanti Statybos įstatymo 35 str. 3 d. redakcija numato, kad pastatytas statinys inter alia nugriaunamas, kai baigiasi laikino statinio naudojimo terminas – per vieÅ¡ojo administravimo subjekto, iÅ¡davusio statybÄ leidžiantį dokumentÄ , reikalavime nurodytÄ terminÄ arba per Å¡io subjekto ieÅ¡kinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytÄ terminÄ ; 35 str. 7 d.

– kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reguliavimÄ , faktines bylos aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas pasirinko tinkamÄ pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ . Teisėjų kolegijos požiÅ«riu, ginčo laikinų statinių nugriovimas ir (ar) nukėlimas per ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ laikÄ gali sudaryti sunkumų ir didelių iÅ¡laidų juos nukelti, nes laikinų statinių yra keli, jų nukėlimui bei iÅ¡montavimui reikalingas ilgesnis terminas – 6 mėnesiai.

IÅ¡dėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad byloje surinkta ir nustatyta pakankamai įrodymų ieÅ¡kiniui iÅ¡nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti, ginčo statinius pripažinti neteisėtais ir įpareigoti atsakovus laikinus statinius nugriauti (iÅ¡ardyti, iÅ¡montuoti, CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųCPK 93 str. 1 d. numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tenkinus apelianto apeliacinį skundÄ procesinis sprendimas priimtas jo naudai. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.Priėmus naujÄ sprendimÄ atitinkamai keistinas Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 str. 3, 5 d.). Pagal byloje esančius įrodymus, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 6), apeliacinės instancijos teisme – 144 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 33).

IeÅ¡kovui trijuose teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas D. C. (t. 1, b. l. 7, 106–110, 151–156, t. 2, b. l. 7–12), iÅ¡ viso – 2 val., paruošė ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 33), pateikė advokato parengtÄ apeliacinį skundÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas detalizuotos bylinėjimosi iÅ¡laidų sÄ matos teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl ieÅ¡kovo iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už atstovavimÄ teismo posėdžiuose, ieÅ¡kinio, patikslinto ieÅ¡kinio bei apeliacinio skundo parengimÄ .Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovui lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, iÅ¡ viso 244 Lt.

Valstybei lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų priteistinos 106,35 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 93 str. 5 d.). Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo F. V. ieÅ¡kinį tenkinti – pripažinti, kad 1998-05-21 valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutartimi Nr. N25/98-165 ir 2003-06-12 sutartimi Nr. N25/2003-72 „Dėl valstybinės žemės nuomos“ atsakovei I.

S. išnuomotame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esantys laikini statiniai (kioskai, paviljonai), plane pažymėti: 2m1p, 1m1p, 3m1p, 4m1p, 5m1m ir 6m1p, yra neteisėti.Įpareigoti atsakovus A. S., I. S. ir V. S. per 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti (išardyti (išmontuoti) žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančius laikinus statinius (kioskus, paviljonus), plane pažymėtus: 2m1p, 1m1p, 3m1p, 4m1p, 5m1m ir 6m1p. Priteisti ieškovui F.

V. lygiomis dalimis iš atsakovų A. S., I. S. ir V. S. po 81,33 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų A. S., I. S. ir V. S. po 35,45 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kolegijos pirmininkė                                                                              Irma Čuchraj                                                                                                       Teisėjos                                                                                   Aušra Maškevičienė                                                                                                       Albina Pupeikienė