1e91afdd-4b4b-40fe-9bdf-ec2c9b48377c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-3677-1100/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02950-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.1; 16.9.10 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2019 m. liepos 26 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Laimai Avižienytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. D. (J. D.), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje J.

D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį (2017 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija). Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės J. D. 2018 m. birželio 6 d. apie 13.50 val. Vilniuje, A. P. Kavoliuko g. 19, vairavo automobilį Rover 214, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, važiuodamas atbulas buvo neatidus, nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į stovintį automobilį Volvo S80, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abi transporto priemones. J. D. pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 222 punkto reikalavimus, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. J. D. šiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 14, 128 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje (2017 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija). II.

Byloje surinkti įrodymai J. D. teismo posėdžio metu pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. PaaiÅ¡kino, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo automobilį, kuris priklauso jo tėvui, bÅ«damas neblaivus. Motinai ir tėvui reikėjo į poliklinikÄ , prieÅ¡ vykstant į Å¡iÄ vietÄ , transporto priemonę vairavo J. D. tėvas. Kol tėvai buvo išėję į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , paskambino tėvas, kad jis ateitų paimti krepÅ¡ius su pirkiniais iÅ¡ turgaus ir įdėtų į automobilį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paėmė raktelius ir norėjo perstatyti transporto priemonę. Važiavo nedidelį atstumÄ , atsitrenkė į kitÄ automobilį, pajuto smÅ«gį, po to pavažiavo į priekį ir pastatė transporto priemonę. NeapžiÅ«rėjo automobilio ir neskambino policijai dėl eismo įvykio. Toje vietoje kažkoks vyras ar vaikinas filmavo įvykį, pasakė jam, kÄ jis padarė, kad apgadino kitÄ automobilį. Tuo metu, kai grįžo tėvai, jis buvo prie automobilio.

Toliau transporto priemonę vairavo tėvas, jam nesakė apie eismo įvykį. Bevažiuojant automobilį sustabdė policijos pareigÅ«nai, kuriems iÅ¡ karto pasakė, kad jis apgadino kitÄ transporto priemonę. J. D. sėdėjo priekinėje automobilio keleivio vietoje. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmos kuopos Pirmojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio G. Č. 2018 m. birželio 6 d. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad Å¡iÄ dienÄ apie 13.50 val., patruliuodamas su vyriausiuoju patruliu V.

V. (V. V.), gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) kieme automobilis Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitÄ automobilį ir Å¡alinasi. Buvo gauta informacija, kad automobilis juda (duomenys neskelbtini) g. parduotuvės „Norfa“ link. Minėtas automobilis buvo pastebėtas Å¡ios parduotuvės aikÅ¡telėje. Ä®vykio vietoje taip pat buvo V1004 ir V1006 policijos ekipažai. Prie automobilio vairo buvo I. D. (I. D.), Å¡alia jo sėdėjo J. D., o gale – A. D.. Buvo gauta papildoma informacija, kad eismo įvykio, kai Rover automobilis atsitrenkė į kitÄ automobilį, metu vairuotojas buvo kitas asmuo.

Ä® įvykio vietÄ buvo atvežtas pranešėjas, kuris nurodė, kad asmuo, kuris sėdėjo Å¡alia vairuotojo – J. D., vairavo eismo įvykio metu automobilį. Bendraujant su J. D., iÅ¡ jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba neriÅ¡li. Jis prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus ir vairavo automobilį, kokiu bÅ«du kliudė kitÄ automobilį, neprisimena, tačiau neneigė fakto, kad vairavo. Kita vertus, nurodė, kad eismo įvykio metu automobilyje jis buvo vienas.

J. D. buvo nustatytas 2,67 promilių neblaivumas (b. l. 5). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antros kuopos Antrojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio A. B. 2018 m. birželio 6 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad Å¡iÄ dienÄ 14.19 val., patruliuodamas su vyriausiÄ ja patrule E. Č., gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas neblaivus automobilio Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Jam buvo nustatytas 2,67 promilių neblaivumas ir jis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos (duomenys neskelbtini), kur apgadino automobilį Volvo, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus į (duomenys neskelbtini), kreipėsi V1006 policijos ekipažo policijos pareigÅ«nai, kurie paaiÅ¡kino, kad automobilį Rover sustabdė V1743 policijos ekipažas, kuris nustatė vairuotojui neblaivumÄ ir nuvežė jį į Respublikinį priklausomybės ligų centrÄ . Prie automobilio Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo I. D., kuris paaiÅ¡kino, kad atvažiavo su savo sÅ«numi J. D. ir su žmona A. D. Rover automobiliu į poliklinikÄ . SÅ«nų paliko sėdėti ir laukti automobilyje, o pats su žmona išėjo į poliklinikÄ .

Po kiek laiko grįžęs pamatė, kad automobilis buvo perstatytas ir sÅ«nus pasakė, kad reikia greičiau važiuoti. I. D. sėdo prie vairo ir pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve, tada prie jų privažiavo policijos pareigÅ«nų automobilis. Policijos pareigÅ«nams nuvykus į (duomenys neskelbtini), ten buvęs automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo akivaizdžiai apgadintas (b. l. 6). V. A., baudžiamoje byloje Nr. 1-2367-932/2018 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, nurodė, kad 2018 m. birželio 6 d. apie 13.50 val., atvykęs į (duomenys neskelbtini) namo vidinį kiemÄ , pamatė, kaip žalios spalvos automobilis Rover, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovinį automobilį Volvo. Automobilio Rover vairuotojas, Å¡iek tiek pavažiavęs, sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pasiėmė telefonÄ . V. A. pamanė, kad vairuotojas skambins ir praneÅ¡ apie įvykį, bet vairuotojas, Å¡iek tiek pavaikščiojęs, vėl sėdo į automobilį Rover ir Å¡aligatviais pradėjo važiuoti tolyn, vos neatsitrenkdamas dar į kitÄ automobilį. PrieÅ¡ sėsdamas į automobilį Rover, vairuotojas praėjo visiÅ¡kai Å¡alia ir liudytojas paklausė vairuotojo „kÄ tu čia pridarei?“.

Ä® jo žodžius Rover vairuotojas nereagavo. IÅ¡ vairuotojo veido iÅ¡raiÅ¡kos ir elgesio suprato, kad vairuotojas yra neblaivus, po to apie galimai neblaivų vairuotojÄ pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Netrukus pamatė, kaip prie automobilio Rover atėjo vyresnio amžiaus vyras, kuris sėdo prie transporto priemonės vairo ir iÅ¡važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo kiemo, apvažiavo iÅ¡ kitos pusės ir sustojo. Tuo metu prieÅ¡ tai automobilį Rover vairavęs ir eismo įvykį padaręs jaunesnis vairuotojas kažkur nuėjo.

Netrukus prie automobilio Rover atėjo moteris, kuri įsėdo į automobilį, o paskui jÄ atėjo krepÅ¡ius nešęs eismo įvykį padaręs vairuotojas, kuris taip pat įsėdo į automobilį Rover, į priekinę keleivio sėdynę. Vyresnio amžiaus vyrui vairuojant automobilį Rover, jie visi iÅ¡važiavo (duomenys neskelbtini) g. važiuojamos dalies link. Netrukus prie liudytojo privažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie jį nusivežė prie sustabdyto automobilio Rover. Jis nurodė pareigÅ«nams, kad automobilį Rover (duomenys neskelbtini) namo kieme, važiuodamas atbuline eiga, vairavo ir į stovintį automobilį Volvo atsitrenkė jaunesnio amžiaus vyras.

Policijos pareigÅ«nai automobilio „Rover“ vairuotojui nustatė 2,67 promilių girtumÄ (b. l. 22). IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų matyti, kad 2018 n. birželio 6 d. 13.52 val. gauta informacija, kad galimai neblaivus automobilio Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsitrenkė į automobilį aikÅ¡telėje (b. l. 13–16). 2018 m. birželio 6 d. eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio Rover 214, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis, galinis kairės pusės žibintas ir automobilio Volvo S80, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) galinės deÅ¡inės pusės durys, galinis deÅ¡inės pusės sparnas (b. l. 18–19). VÄ® „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio Rover 214, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra I. D. (b. l. 34). IÅ¡ kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal VIN kodÄ informacijos nustatyta, kad automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra (duomenys neskelbtini), o valdytojas –UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 24).

Byloje esančiose nuotraukose užfiksuoti automobilių Rover 214, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 37–38). AB (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 16 d. pranešime dėl žalos atlyginimo nurodė, kad automobiliui Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuota padaryta žala yra 613,72 Eur (b. l. 54). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamoje byloje Nr. 1-2367-932/2018 J. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio:

J. D. 2018 m. birželio 6 d. apie 13.50 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Rover 214, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,57 promilės etilo alkoholio) (b. l. 55–60). Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Å¡is teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. liepos 20 d.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytÄ KET pažeidimÄ , kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį (2017 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija) asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Teismas, iÅ¡tyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad J. D. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus paties J. D. paaiÅ¡kinimus, duotus teismo posėdžio metu, taip pat byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus: policijos pareigÅ«nų G. Č. ir A. B. 2018 m. birželio 6 d. tarnybinius praneÅ¡imus, V. A., apklausto kaip liudytojo ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2367-932/2018, parodymus, 2018 m. birželio 6 d. eismo įvykio vietos schemÄ , byloje esančias nuotraukas, AB (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 16 d. praneÅ¡imÄ dėl žalos atlyginimo, BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenis.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, be kita ko, neturintiems šios teisės. KET 128 punkte nurodyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Byloje nustatyta, kad J. D. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį Rover 214, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas šios teisės, be to, važiuodamas atbulas, buvo neatidus, nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į stovintį automobilį Volvo S80, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino Å¡io administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Be to, V. A. buvo tiesioginis nagrinėjamo įvykio liudytojas, t. y. jis betarpiÅ¡kai matė J. D. automobilio Rover 214 vairavimo ir eismo įvykio sukėlimo jo veiksmais faktus. Po eismo įvykio ir J. D. pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos tÄ pačiÄ dienÄ praėjus neilgam laikui, V. A. atpažino administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį, kaip vairavusį automobilį Rover 214.

Minėtas liudytojas davė detalius parodymus apie jam žinomas aplinkybes. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių Å¡is asmuo bÅ«tų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti J. D.. IÅ¡vados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo automobilį Rover 214 bylai reikÅ¡mingu laiku, pagrįstumÄ padidina aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2367-932/2018 nustatyta tokia aplinkybė.

Be to, V. A. nurodytas aplinkybes netiesiogiai patvirtina policijos pareigÅ«nų G. Č. ir A. B. 2018 m. birželio 8 d. tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuota informacija, BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys, eismo įvykio schema ir byloje esančios nuotraukos. Policijos pareigÅ«nas G. Č. po nagrinėjamo įvykio bendravo su J. D., kuris prisipažino vairavęs automobilį Rover 214. Policijos pareigÅ«no A. B. 2018 m. birželio 8 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad, apklausiant J. D. tėvÄ I. D., nustatyta, jog atvažiavę automobiliu Rover 214, I.

D. su A. D. nuėjo į poliklinikÄ , o J. D. buvo likęs vienas automobilyje. Vėliau vyras su žmona grįžo atgal, o transporto priemonė buvo pastatyta kitoje vietoje. Pagal BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenis, užfiksuotas V. A. praneÅ¡imas apie automobilio Rover 214 vairuotojo neteisėtus veiksmus. Byloje esančiose nuotraukose ant automobilių Rover 214 ir Volvo S80 aiÅ¡kiai matyti apgadinimai. Analizuojant nuotraukas, 2018 m. birželio 8 d. eismo įvykio vietos schemos duomenis, pagal kuriuos objektyviai nustatytas abiejų automobilių apgadinimų mechanizmas ir jų lokalizacija, nekyla abejonių, kad Å¡ios transporto priemonės kontaktavo tarpusavyje.

Tai, kad automobiliui Volvo S80 buvo padaryta reali turtinė žala, patvirtina AB (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 16 d. praneÅ¡imas dėl žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kad J. D., vairuodamas automobilį Rover 214 ir apgadindamas kitÄ transporto priemonę, turėjo teisę vairuoti transporto priemonę. Visa tai neleidžia abejoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais pažeidė KET 9, 14 ir 128 punktų reikalavimus, todėl pripažintina, kad jis padarė ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ administracinį nusižengimÄ .

Administracinio nusižengimo protokole J. D. taip pat inkriminuotas KET 5 punkto pažeidimas. Pažymėtina, kad Å¡is KET reikalavimas, įpareigojantis iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ , mokėti KET ir jų laikytis, yra apraÅ¡omojo pobÅ«džio norma, ja tiesiogiai nėra įtvirtinama kokia nors vairuotojo elgesio taisyklė, kuriÄ pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais. Atsižvelgiant į tai, J. D. inkriminuotas KET 5 punkto pažeidimas yra perteklinis, todėl Å¡alinamas iÅ¡ jam pareikÅ¡to kaltinimo.

KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

J. D. teismo posėdžio metu pripažino transporto priemonių susidÅ«rimo metu pajutęs smÅ«gį. Be to, byloje nustatyta, kad tiesiogiai nagrinėjamÄ Ä¯vykį stebėjęs liudytojas V. A. betarpiÅ¡kai matė, kaip po automobilio Rover 214 atsitrenkimo į automobilį Volvo S80 pirmos transporto priemonės vairuotojas J. D. iÅ¡lipo iÅ¡ jos, vaikščiojo aplink automobilį, neskambino turėtu mobiliojo ryÅ¡io telefonu policijai. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas liudytojas patvirtino, kad jis bendravo su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, klausė Å¡io dėl padarytų neteisėtų veiksmų, tačiau J.

D. nereagavo į V. A. pastabÄ . PrieÅ¡ingai, J. D. sėdo į automobilį Rover 214 ir nuvažiavo juo iÅ¡ eismo įvykio vietos ((duomenys neskelbtini) namo vidinio kiemo), apvažiavo iÅ¡ kitos pusės ir sustojo. Tokias aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu. ReikÅ¡minga ir tai, kad policijos pareigÅ«no A. B. 2018 m. birželio 8 d. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad, apklausiant J. D. tėvÄ I. D., nustatyta, jog atvažiavę automobiliu Rover 214, I.

D. su A. D. nuėjo į poliklinikÄ , o J. D. buvo likęs vienas automobilyje. Vėliau vyras su žmona grįžo atgal, J. D. ragino greičiau važiuoti automobiliu. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad automobiliams Rover 214 ir Volvo S80 padaryti apgadinimai yra akivaizdÅ«s, taigi žymÅ«s. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad J. D. elgesys po automobilių susidÅ«rimo, V. A. aiÅ¡kus atkreipimas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytų neteisėtų veiksmų, transporto priemonių apgadinimų pobÅ«dis ir lokalizacija neleidžia abejoti tuo, kad J.

D. suvokė sukėlęs eismo įvykį, padaręs apgadinimus kitai transporto priemonei, kai jos savininko tuo metu nebuvo eismo įvykio vietoje, ir, užuot kvietęs policijos pareigÅ«nus, tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad J. D. Å¡iais savo veiksmais siekė iÅ¡vengti atsakomybės už padarytus neteisėtus veiksmus, nes tuo metu buvo neblaivus. Tokios iÅ¡vados pagrįstumÄ padidina aplinkybė, kad J. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2367-932/2018 nuteistas už automobilio Rover 214 vairavimÄ bylai reikÅ¡mingu laiku esant neblaiviam.

Teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sÄ moningai pažeidė KET 222 punkto reikalavimÄ . AB (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 16 d. praneÅ¡ime dėl žalos atlyginimo nustatyta, kad dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų automobiliui Volvo S80 apskaičiuota padaryta žala yra 613,72 Eur, t. y. nesiekia penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, J. D. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje (2017 m. sausio 1 d.

įstatymo redakcija), padarymas. IV. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonės skyrimo motyvai ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ nuo trijų Å¡imtų iki penkių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų. ANK 426 straipsnio 1 dalyje (2017 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija) nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt iki vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimÄ padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. J. D. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gaili (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

J. D. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė administracinius nusižengimus bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tokia iÅ¡vada darytina visų pirma į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pripažinimÄ buvus neblaiviam, taip pat atsižvelgus į policijos pareigÅ«no G. Č. 2018 m. birželio 6 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ ir V. A. parodymus, kad J. D. buvo nustatytas 2,67 promilių neblaivumas. Å iais įrodymais taip pat nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens fiziologiniai neblaivumo požymiai (judesiai buvo nekoordinuoti, sklido stiprus alkoholio kvapas).

Be to, J. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2367-932/2018 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ nustatytÄ , BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.), t. y. kad vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas neblaivumas virÅ¡ijo 1,5 promilių ribÄ . Å i nusikalstama veika buvo padaryta iÅ¡ esmės tuo pačiu metu kaip ir nagrinėjami administraciniai nusižengimai. Taigi atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs ir jame nustatyta, kad J.

D. buvo neblaivus (kraujyje rasta 2,57 promilės etilo alkoholio), taip pat remiantis kitais minėtais duomenimis, nėra abejonių, kad J. D. buvo neblaivus administracinių nusižengimų padarymo metu ir tai turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui. Teismas, skirdamas J. D. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobÅ«dį (administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių Å«kiu), jo vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibÅ«dinančius duomenis: anksčiau baustas administracine tvarka už įvairaus pobÅ«džio administracinių nusižengimų (administracinių teisės pažeidimų) padarymÄ , turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 9–12).

Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, J. D. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.). Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta J. D. paskyrus ANK 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytas administracines nuobaudas – baudas, kurių dydžiai artimi sankcijų vidurkiams (atitinkamai 400 Eur ir 1100 Eur).

Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka. ANK taip pat įtvirtina galimybę už ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymÄ skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Pagal teismų praktikÄ , specialios teisės atėmimas gali bÅ«ti taikomas ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018).

J. D., pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio, kurį pats sukėlė Vilniaus mieste dienos metu esant intensyviam eismui, Å¡iurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti Å¡iÄ administracinio poveikio priemonę, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamo įvykio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių. Tai didina J. D. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumÄ , nes jis teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas vairuotoju, t. y. kurio įgÅ«džiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę.

ReikÅ¡minga ir tai, kad byloje nustatyta, jog jis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo susijęs vietos, bÅ«damas neblaivus, bÅ«tent dėl to jis siekė iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, kad nebÅ«tų nustatyta jo asmenybė. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina taip pat ta aplinkybė, kad sustabdžius automobilį, transporto priemonę vairavo ne J. D., o jo tėvas. Visos minėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ ANK 426 straipsnio 1 dalyje, piktybiÅ¡kai, jo KET 222 punkto nesilaikymas nebuvo atsitiktinis.

Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, nutaria J. D. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ dvejiems metams. IÅ¡aiÅ¡kintina, kad pagal ANK 28 straipsnio 3 dalį asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, Å¡ios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones atėmimÄ . ANK 426 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad už Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ administracinį nusižengimÄ neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali bÅ«ti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Rover 214, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas–savininkas yra ne administracinius nusižengimus padaręs J. D., o jo tėvas I. D.. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šis žinojo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairuos automobilį. I. D. nenurodė savo sūnui vairuoti transporto priemonę. J. D. teismo posėdžio metu taip pat teigė, kad jis nesakė tėvui, jog sukėlė eismo įvykį. Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad įstatyme yra nustatyta teismo teisė, o ne pareiga konfiskuoti transporto priemonę, nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas nėra skiriamas.

Be to, reikÅ¡minga ir ta aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-2367-932/2018 automobilis Rover 214 taip pat nebuvo konfiskuotas, o priimtas sprendimas tik iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ J. D. konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsniu, 34 straipsniu, 38 straipsniu, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi (2017 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija), 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

J. D. (J. D.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 400 Eur (keturių Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ . J. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje (2017 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija), ir paskirti jam 1100 Eur (tÅ«kstančio Å¡imto eurų) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, J. D. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 1100 Eur (tÅ«kstančio Å¡imto eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 7 dalimi, J. D. paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 2 (dvejiems) metams. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) – 18084707431. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis). IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Darius Lukaitis