Legislator Case Law & Legislation
1e9111ce-c542-45be-8dfd-3e931831079e AI generated

1e9111ce-c542-45be-8dfd-3e931831079e · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 1e9111ce-c542-45be-8dfd-3e931831079e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

ir L. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-10 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Kredito unija „Centro taupomoji kasa“ patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys G. M., L. M. bei antstolis R. V..Teisėja, n u s t a t ė : Ginčo esmė pareiÅ¡kėjas Kredito unija „Centro taupomoji kasa“ kreipėsi į teismÄ su patikslintu pareiÅ¡kimu ir prašė nustatyti, kad skolininkui G.

Legislator headnote

AI generated

1e9111ce-c542-45be-8dfd-3e931831079e · Vilniaus apygardos teismas: teisėtus interesus, be to, atsižvelgiant į tai, jog L. M. turtinė padėtis yra gerokai geresnė, negu jos sutuoktinio G. M., tai L. M. turėtų priklausyti ¾ turto, o G. M. ¼ turto, esančio L. M. vardu atidarytose sÄ skaitose. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad sutinka padalinti suinteresuotiems asmenims bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1989 m. lygiomis dalimis. Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriuo pilnai sutiko su pareiÅ¡kimu ir praÅ¡o teismo nustatyti, kad G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                      Civilinė byla Nr. 2S-2738-553/2016         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39615-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9.2; 3.3.2.2.; 3.3.2.4; 3.5.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienėteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuotų asmenų G.

M. ir L. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-10 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Kredito unija „Centro taupomoji kasa“ patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys G. M., L. M. bei antstolis R. V..Teisėja, n u s t a t ė : Ginčo esmė pareiÅ¡kėjas Kredito unija „Centro taupomoji kasa“ kreipėsi į teismÄ su patikslintu pareiÅ¡kimu ir prašė nustatyti, kad skolininkui G.

M. priklauso pusė suinteresuoto asmens L. M. turto, t. y. buto su dalimi automobilių stovėjimo aikÅ¡telės R-4 (6784/10000 iÅ¡ 33,77 kv. m, t. y. 22,91 kv. m), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 126,19 kv. m, (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), registruoto skolininko sutuoktinės L. M. vardu; piniginių lėšų 4 442,76 EUR/15 339,97 Lt sumai, esančių skolininko sutuoktinės L. M. sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); piniginių lėšų 7 586,59 EUR/26 194,99 Lt sumai, esančių skolininko sutuoktinės L.

M. sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ; piniginių lėšų 1 942,90 EUR/6 708,43 Lt sumai, esančių sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ; automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1989 m., (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotas skolininko G. M. vardu; dalis piniginių lėšų nuo L. M. gaunamų pajamų iÅ¡ darbinės ar intelektinės veiklos ir/ar pensijos yra 10 procentų nuo LR Vyriausybės nustatytos MMA dalies ir 35 procentų nuo dalies, virÅ¡ijančios LR Vyriausybės nustatytÄ MMA bei teismo nuožiÅ«ra nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia buto dalimi tvarkÄ , priskiriant naudotis kiekvienam iÅ¡ bendraturčių vienodu kambarių skaičiumi (po 3 lygiaverčius kambarius iÅ¡ Å¡eÅ¡ių esamų) ir automobilių parkavimo vietų skaičiumi, bendrojo naudojimo objektus (virtuvę, tualetÄ , koridorius ir kt.) paliekant naudotis bendrai.Nurodė, kad antstolis R.

V. vykdo Vilniaus miesto 36 - ojo notaro biuro notarės J. D. 2014-08-19 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 5527 dėl 102 649,34 EUR (360 000,00 Lt) skolos ir vykdomajame dokumente nurodytų palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ G. M. iÅ¡ieÅ¡kotojo Kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ naudai. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog antstolis R. V. nustatė, kad skolininkas G. M. turi turto, kuris jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine L. M., t. y. butÄ su dalimi automobilių stovėjimo aikÅ¡telės R-4, esantį adresu (duomenys neskelbtini), registruotas skolininko sutuoktinės L.

M. vardu; pinigines lėšas 4 442,76 EUR sumai, esančias skolininko sutuoktinės L. M. sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ; pinigines lėšas 1 942,90 EUR sumai, esančias sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke bei automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1989 m., registruotas skolininko G. M. vardu. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad antstolis R. V. 2014-11-05 siÅ«lymu dėl skolininko turto dalies nustatymo pasiÅ«lė kreditoriui kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Suinteresuoti asmenys G. M. bei L. M. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė teismo nustatyti, kad G. M. priklauso 1/5 buto su dalimi automobilių stovėjimo aikÅ¡telės R-4 (6784/10000 iÅ¡ 33,77 kv. m, t.y. 22,91 kv. m), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 126,19 kv. m, (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), registruoto L. M. vardu ; G. M. priklausanti turto dalis nuo L. M. gaunamų pajamų iÅ¡ darbinės ir intelektinės veiklos ir/ar pensijos yra 6,66 procentų nuo LR Vyriausybės nustatytos MMA dalies ir 23,33 procentų nuo dalies, virÅ¡ijančios LR Vyriausybės nustatytÄ MMA;

G. M. priklauso ¼ dalis – 4 442,76 EUR piniginių lėšų, esančių L. M. sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, 1 942,90 EUR piniginių lėšų, esančių sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, 7 586,59 EUR piniginių lėšų, esančių L. M. sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad ginčija turto dalių lygybės principÄ , t. y. nesutinka nustatyti, kad skolininkui G. M. priklauso nuosavybės teisė į ½ buto su dalimi automobilių stovėjimo aikÅ¡telės R-4, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadangi Å¡is butas buvo statomas pasinaudojant 2006-06-29 LR Valstybės garantija nuomininkui, gyvenančiam savininkui grÄ Å¾intame gyvenamajame name ar jo dalyje, be to, Å¡i LR Valstybės garantija buvo suteikta penkiems asmenims, t. y.

M. G. (L. M. motinai), L. M. (dukrai), G. M. (žentui), D. M. (anÅ«kui) ir D. M. (anÅ«kei), be to, LR Valstybės garantija buvo pervesta į suinteresuoto asmens L. M. asmeninę sÄ skaitÄ ir iÅ¡ Å¡ių pinigų buvo pastatytas Å¡is butas, be to, visi LR Valstybės garantijos turėtojai garantijos gavimo laikotarpiu buvo pilnamečiai asmenys, todėl visi garantijos turėtojai turi savo dalį nuosavybės, atsiradusios iÅ¡ LR Valstybės garantijos ir atsižvelgiant į tai, jog visi penki garantijos turėtojai investavo į buto statybÄ po vienodÄ pinigų sumÄ , t. y. po 15 682,54 EUR (55 000,00 Lt) sumÄ , tai dabartinė buto vertė turi bÅ«ti dalinama penkiems asmenims, todėl G.

M. priklauso tik 1/5 buto ir 1/5 stovėjimo aikÅ¡telės ir tik į tokiÄ turto dalį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ G. M., kadangi prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti garantijos turėtojų teisėti interesai. Suinteresuoti asmenys taip pat nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nustatyti, jog skolininkui G. M. priklauso dalis piniginių lėšų nuo L. M. gaunamų pajamų iÅ¡ darbinės ar intelektinės veiklos ir/ar pensijos yra 10 procentų nuo LR Vyriausybės nustatytos MMA dalies ir 35 procentų nuo dalies, virÅ¡ijančios LR Vyriausybės nustatytÄ MMA, kadangi L.

M. turi sergančiÄ 83 metų amžiaus motinÄ M. G., kuri yra serganti ir gauna neterminuotÄ invalidumo pensijÄ , o L. M. yra vienintelis jos turimas vaikas, todėl L. M. padeda savo motinai bei iÅ¡ savo dirbamų lėšų jÄ pilnai iÅ¡laiko, todėl teismas turėtų nukrypti nuo turto lygių dalių principo ir L. M. gaunamas pajamas dalinti į tris dalis. Suinteresuoti asmenys taip pat nesutiko ir su praÅ¡ymu nustatyti, jog skolininkui G. M. priklauso nuosavybės teisė į ½ piniginių lėšų, esančių L.

M. sÄ skaitose, kadangi jos pajamos visuomet buvo stabilios ir gerokai virÅ¡ijo G. M. gaunamas pajamas, t. y. L. M. per 2012 metus buvo iÅ¡mokėta 69 425,23 Lt suma, t. y. mėnesinis jos atlyginimas į rankas 2012 metais sudarė 5 785,44 Lt sumÄ , o G. M. per 2012 metus buvo iÅ¡mokėta tik 10 961,01 Lt suma, kas sudaro 913,42 Lt sumai atlyginimÄ Ä¯ rankas per mėnesį, tokiu bÅ«du 2013 metais G. M. gavo dvylika kartų mažesnį atlyginimÄ , negu L. M., todėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalinimas perpus iÅ¡ esmės prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams bei pažeistų L.

M. teisėtus interesus, be to, atsižvelgiant į tai, jog L. M. turtinė padėtis yra gerokai geresnė, negu jos sutuoktinio G. M., tai L. M. turėtų priklausyti ¾ turto, o G. M. ¼ turto, esančio L. M. vardu atidarytose sÄ skaitose. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad sutinka padalinti suinteresuotiems asmenims bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1989 m. lygiomis dalimis. Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriuo pilnai sutiko su pareiÅ¡kimu ir praÅ¡o teismo nustatyti, kad G.

M. priklausanti turto dalis yra ½ dalis buto su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės R-4 (6784/10000 iš 33,77 kv. m, t. y. 22,91 kv. m), esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 126,19 kv. m, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ; 50 vienetų įmonės UAB „Magesta“, į. k. 123417267, vardinių paprastųjų akcijų; ½ automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1989 m., (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ; ½ dalis piniginių lėšų, esančių L.

M. bankų sÄ skaitose bei ½ dalis L. M. gaunamo darbo užmokesčio.Nurodė, kad vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0179/14/01168, kurios pagrindas yra Vilniaus miesto 36-ojo notaro biuro notarės J. D. 2014-08-19 iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as Nr. 5527 dėl 104 263,21 EUR skolos ir vykdomajame dokumente numatytų palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ G. M. iÅ¡ieÅ¡kotojo Kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ naudai. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog atliekant vykdomuosius veiksmus jis nustatė, kad skolininkas G.

M. turto, priklausančio asmenine nuosavybės teise, neturi, tačiau turi turto, kuris jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine L. M., t. y. butÄ su dalimi automobilių stovėjimo aikÅ¡telės R-4 (6784/10000 iÅ¡ 33,77 kv. m, t. y. 22,91 kv. m), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 126,19 kv. m, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotÄ Â L. M. vardu ; 100 vnt. įmonės UAB „Magesta“, į. k. 123417267, vardinių paprastųjų akcijų, registruotų G.

M. vardu ; automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1989 m., (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotÄ G. M. vardu; pinigines lėšas, esančias L. M. bankų sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke, 4 442,76 EUR sumai (duomenys nurodyti vadovaujantis AB SEB banko 2016-07-05 pateikta informacija), sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB DNB banke, 9 581,43 EUR sumai (duomenys nurodyti vadovaujantis AB DNB banko 2016-07-04 pateikta informacija), sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB DNB banke, 765,60 EUR sumai (duomenys nurodyti vadovaujantis AB DNB banko 2016-07-04 pateikta informacija), sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB DNB banke, 1 942,90 EUR sumai (duomenys nurodyti vadovaujantis AB DNB banko 2016-07-04 pateikta informacija) ;

L. M. gaunamas darbo užmokestis, gaunamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini), VSDFV duomenimis sudaro apie 2 519,00 EUR sumai per mėnesį. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-10 nutartimi nutarė pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir nustatyti, kad skolininkui G. M. priklauso Å¡ios turto, esančio bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalys: dalis jo sutuoktinės L. M. gaunamų pajamų iÅ¡ darbinės ar intelektinės veiklos ir/ar pensijos yra 10 procentų nuo LR Vyriausybės nustatytos MMA dalies ir 35 procentų nuo dalies, virÅ¡ijančios LR Vyriausybės nustatytÄ MMA;

½ jo sutuoktinės L. M. bankų sÄ skaitose esančių lėšų ; ½ dalis buto su dalimi automobilių stovėjimo aikÅ¡telės R-4, esantys adresu (duomenys neskelbtini); ½ automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) registruotas G. M., vardu. Nustatė tokiÄ naudojimosi butu tvarkÄ : stovėjimo aikÅ¡telę R-4, virtuvę 17-2, koridorių 17-5, sanitarinius mazgus 17-4 ir 17-9 paliko bendram naudojimui ; kambarius 17-1, 17-3 ir 17-6 paliko naudotis L. M. ir kambarius 17-7 ir 17-8 paliko naudotis G.

M..Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog skolininko G. M. darbinės pajamos yra nedidelės, o skola yra didelė, todėl iÅ¡ kito skolininko G. M. turimo turto pilnai iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ kreditoriui nėra realios galimybės dėl nepakankamos turto vertės, tai Å¡iuo atveju skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas turi bÅ«ti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Teismas atmetė kaip nepagrįstus suinteresuotų asmenų argumentus dėl kitų suinteresuotų asmenų įtraukimo į Å¡iÄ civilinę bylÄ bei nuosavybės padalijimo ar atidalijimo ir kitiems asmenims ir laikė juos tik deklaratyvaus pobÅ«džio bei siekiu toliau vilkinti vykdymo proceso eigÄ , kadangi suinteresuotus asmenis G.

M. bei L. M. atstovauja kvalifikuotas teisininkas, t. y. advokatas, be to, nuo pareiÅ¡kimo teismui padavimo dienos (t. y. nuo 2014-11-18) iki nutarties priėmimo dienos teismui nebuvo pareikÅ¡tas suinteresuotų asmenų G. M. bei L. M. ar kitų asmenų ieÅ¡kinys teismui dėl nuosavybės padalijimo ar atidalijimo. Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , jog sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi, suinteresuoti asmenys nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jų sveikatos sutrikimus ar panaÅ¡ių ypatingų aplinkybių, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra jokio teisinio pagrindo ir suinteresuotų asmenų argumentus atmetė, kaip nepagrįstus bei neįrodytus.

Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina tÄ aplinkybę, kad suinteresuotų asmenų turimas kilnojamasis ir nekilnojamasis yra bendroji jungtinė sutuoktinių G. M. bei L. M. nuosavybė, kurioje skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios. Pažymėjo ir tai, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl L. M. gaunamų pajamų iÅ¡ darbinės veiklos yra pagrįstas, todėl jį tenkino, kadangi vertino, jog patenkinus tokį pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ , suinteresuotam asmeniui L. M., atsižvelgiant į jos gaunamo darbo užmokesčio dydį, lieka daugiau nei pakankamų pajamų jos pragyvenimui ir savo motinos M.

G. materialiniam rėmimui. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog Å¡ioje civilinėje byloje nei pareiÅ¡kėjas, nei suinteresuoti asmenys iÅ¡samiai nepasisakė dėl ginčo buto naudojimosi tvarkos nustatymo aplinkybių, be to, atsižvelgęs ir į tai, kad ginčo bute su suinteresuotais asmenimis gyvena ir 83 metų amžiaus suinteresuoto asmens L. M. motina M. G., nustatė tokiÄ ginčo buto naudojimosi tvarka : stovėjimo aikÅ¡telę R-4, virtuvę 17-2, koridorių 17-5, sanitarinius mazgus 17-4 ir 17-9 paliko bendram naudojimui ; kambarius 17-1, 17-3 ir 17-6 paliko naudotis suinteresuotam asmeniui L.

M., o kambarius 17-7 ir 17-8 paliko naudotis suinteresuotam asmeniui G. M.. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys (apeliantai) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-10 nutartį ir nustatyti, kad G. M. priklauso 1/5 buto su dalimi automobilių stovėjimo aikÅ¡telės R-4, esantis (duomenys neskelbtini); turto dalis nuo L. M. gaunamų pajamų iÅ¡ darbinės ar intelektinės veiklos ir/ar pensijos yra 6,66 proc. nuo Vyriausybės nustatytos MMA dalies ir 23,33 proc. nuo dalies, virÅ¡ijančios Vyriausybės nustatytÄ MMA;

¼ piniginių lėšų, esančių sutuoktinės L. M. banko sÄ skaitose; ½ automobilio (duomenys neskelbtini) . Skundas grindžiamas Å¡iais argumentas: G. M. nepriklauso nuosavybės teisė į ½ buto su dalimi automobilių stovėjimo aikÅ¡telės R-4, esančio (duomenys neskelbtini). G. M. priklauso tik 1/5 buto ir 1/5 stovėjimo aikÅ¡telės, nes butas buvo statomas pasinaudojant 2006-06-29 Valstybės garantija nuomininkui, gyvenančiam savininkui grÄ Å¾intame gyvenamajame name, jo dalyje, kuri buvo suteiktas 5 asmenims.

Teismo argumentas, jog ginčo butas suinteresuotiems asmenims priklauso bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir kitų įrodymų byloje nėra, yra nepagrįstas. Nors butas registruotas L. M. vardu, jis priklauso bendrÄ ja nuosavybe visiems 5 valstybės garantijos turėtojams. Valstybės garantijos 5 dalyje nurodyta, kad valstybės garantijos turėtojams perleidus reikalavimo teisę, atsirandančiÄ iÅ¡ valstybės garantijos, valstybės garantija jo atžvilgiu pasibaigia. Taigi, kiekvienas jų turi savo dalį nuosavybės, atsiradusios iÅ¡ valstybės garantijos.

Vien ta aplinkybė, kad M. G., D. M. ir D. M. nėra pareiÅ¡kę ieÅ¡kinių dėl bendro turto atidalijimo, dar nepaneigia jų nuosavybės teisės Å¡io buto atžvilgiu. Teismas nuo 2014 metų neįtraukė minėtų asmenų į bylÄ kaip suinteresuotų asmenų bei nepranešė jiems apie bylos nagrinėjimÄ . Remiantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi antstolis nei pranešė, nei pasiÅ«lė likusiems valstybės garantijos turėtojams apie galimybę numatytÄ CPK 667 straipsnio 1 dalyje, siekiant apginti savo interesus, o teismas tuo tarpu neatkreipė dėmesio į tokius antstolio veiksmus.Teismo aiÅ¡kinimas, kad suinteresuoti asmenys tik siekia vilkinti vykdymo proceso eigÄ yra nepagrįstas, nes suinteresuoti asmenys, gindami savo teises, daro viskÄ , kas jiems numatyta įstatymu bei įgyvendina savo teisę į gynybÄ .

Apeliantai negali nurodyti, kada M. G., D. M. ir D. M. gali pareikšti ieškinius dėl nuosavybės atidalijimo, nes tai yra aplinkybės nepriklausančios nuo jų valios. Nustatyta naudojimosi tvarka butu neteisinga, nes patalpa 17-1 yra ne atskiras kambarys, o patalpa reikalinga praėjimui į visus likusius buto kambarius, todėl turėtų būti priskirtina bendram naudojimui. Teismo nutartyje neaptartas ir M. G., kuri gyvena kartu su suinteresuotais asmenimis, gyvenamosios vietos klausimas. Teismo nutartyje taip pat neaptartas klausimas kaip G.

M. areÅ¡tavus visas jo sÄ skaitas, mokės komunalinius mokesčius už naudojimÄ si buto nurodytomis dalimis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 dėl nukrypimo nuo lygių dalių dėl iÅ¡laikymo vaikams turi bÅ«ti taikomas ir kalbant apie senyvo amžiaus savo tėvų iÅ¡laikymÄ . Pagal CK 3.205 straipsnį L. M. pareiga rÅ«pintis savo motina niekur nedingsta. L. M. motinos iÅ¡laikymas bei rÅ«pinimasis ja turi bÅ«ti pripažįstamas kita svarbia aplinkybe, leidžiančia nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

L. M. sudaryta lizingo sutartis dėl N. Q. įsigijimo apsunkina L. M. finansinę padėtį. Å i aplinkybė paneigia teismo argumentÄ , kad atsižvelgiant į L. M. gaunamo darbo užmokesčio dydį lieka daugiau nei pakankamai pajamų pragyvenimui. Todėl L. M. gaunamos pajamos turėtų bÅ«ti dalinamos į tris dalis, vienÄ dalį pripažįstant kaip bÅ«tinÄ skirti motinos iÅ¡laikymui bei paramai ir lizingo sutarties įmokoms mokėti. Teismo nutartyje nėra kalbama apie G. M. uždirbamas pajamas.

Å iuo metu jis dirba dviejose darbovietėse, kuriose gauna darbo užmokestį. Dalis G. M. gaunamų pajamų iÅ¡ jo darbinės veiklos priklauso L. M. kaip jo sutuoktinei (CK 3.88 str.), todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas kreditoriaus naudai nukreiptas į visÄ G. M. uždirbamų pajamų dalį nepagrįstai suvaržytų L. M. teises. G. M. gaunamos pajamos taip pat turi bÅ«ti padalintos lygiomis dalimis.Pinigų, esančių banko sÄ skaitose, didžiÄ jÄ dalį sudaro L. M. lėšos, todėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalinimas perpus, siekiant patenkinti G.

M. asmeninę prievolę kredito unijai, prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams bei pažeistų L. M. interesus.Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sutuoktinio pajamos yra reikÅ¡minga aplinkybė CK 3.123 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, kad L. M. turtinė padėtis yra geresnė nei jos sutuoktinio, nepagrįsta turtÄ dalinti lygiomis dalimis. PareiÅ¡kėjas kredito unija Centro taupomoji kasa atsiliepimu į pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti atskirÄ jį skundÄ ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-10 nutartį nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, galinčių įrodyti, kad turtas priklauso vienam iÅ¡ sutuoktinių. Todėl remiantis vieÅ¡o registro duomenimis turtas yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir gali bÅ«ti dalinamas įstatymų nustatyta tvarka. VieÅ¡o registro duomenis laikomi teisingi ir iÅ¡samÅ«s, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.Teismui nebuvo pateikti jokie dokumentai, įrodantys, kad L. M. finansiÅ¡kai padeda ir/ar iÅ¡laiko savo motinÄ M.

G.. Taip pat nėra aiÅ¡ku, ar M. G. gauna tik invalidumo pensijÄ , ar turi ir kitų pajamų ar turto.PareiÅ¡kėjas nesutinka su suinteresuoto asmens argumentais, kad teismo nutartimi netinkamai nustatė, kad skolininkui G. M. priklauso nuosavybės teisė į ½ sutuoktinės L. M. bankų sÄ skaitose esančias lėšas. Remiantis CK 3.88 straipsniu preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Antstolis R. V. atsiliepimu į pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ dalies tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-10 nutartį pakeisti, nustatant skolininko turto dalį į ½ skolininko sutuoktinės L.

M. gaunamų pajamų iÅ¡ darbinės, intelektinės ar kitos veiklos, nuo sutuoktinės gaunamų pajamų dalies, kuri virÅ¡ija skolininko gaunamas darbo užmokesčio pajamas, dalyje dėl skolininko turto dalies nustatymo nekilnojamame turte ir lėšose, esančiose sutuoktinės banko sÄ skaitose palikti nepakeistÄ , dėl likusių atskirojo skundo argumentų spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Remiantis Nekilnojamojo turto registre pateiktais duomenimis, buto su dalimi automobilių stovėjimo aikÅ¡telės R-4 nuosavybės teisė įregistruota tik vienam asmeniui t.y.

L. M.. Kitų skolininko atskirajame skunde nurodytų asmenų teisė į turtÄ nėra įregistruota.Mano, kad teismas, nustatinėdamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali atsižvelgti į abiejų sutuoktinių darbo užmokesčių sumÄ . Sodros duomenimis L. M. uždirba keturis kartus daugiau nei G. M., todėl skolininko dalis turi bÅ«ti nustatyta į ½ dalį sutuoktinės gaunamų pajamų dalies, kuri virÅ¡ija skolininko gaunamas pajamas iÅ¡ darbo užmokesčio. Tačiau apeliantų argumentas, jog L.

M. darbo užmokestis turi būti dalinamas į tris dalis yra nepagrįstas. Nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad L. M. motinai reikalingas papildomas išlaikymas. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-10-10 nutartimi nutarė nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-10-10 nutarties yra iÅ¡ esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų. Dėl skolininko dalies nustatymo bute ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje Apeliantai atskiruoju skundu nesutinka, jog teismas nustatė skolininko G. M. nuosavybės teisę į ½ buto su dalimi automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, adresu (duomenys neskelbtini). Pasak apeliantų, skolininkui G. M. priklauso tik 1/5 buto ir 1/5 automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, kadangi butas buvo statomas pasinaudojant 2006-06-29 Valstybės garantija nuomininkui, gyvenančiam savininkui grÄ Å¾intame gyvenamajame name, kuri buvo suteikta 5 asmenims.

Teismui nustačius skolininko dalį į ½ buto su automobilių stovėjimo aikštele, yra pažeidžiami kitų valstybės garantijos turėtojų teisėti interesai, pažeidžiamos jų nuosavybės teisės, nes tokiu atveju vyks išieškojimas iš jiems nuosavybės teise priklausančio turto.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant skolininko turto dalies, turimos bendrosios nuosavybės teise, nustatymo klausimus, pabrėžiama, kad vykdymo procese yra nustatoma areštuoto bendrosios jungtinės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl Å¡ios priežasties negali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.). CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininkui priklausančios dalies nustatymÄ bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi ja tvarkÄ , taip pat naudojimosi ja tvarkos nustatymÄ bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jei tokios tvarkos nėra nustatyta.

CPK 667 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodoma, kad nustatydamas skolininko dalį teismas kartu nustato ir naudojimosi ja tvarkÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-185/2016; 2014 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014 ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo Å¡io principo galima nukrypti tik Å¡io kodekso numatytais atvejais. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatÄ dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti, esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo praktikÄ ir įstatymo normas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Apeliantų atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog butas su automobilių stovėjimo aikÅ¡telės vieta priklauso ne dviem, o penkiems asmenims, nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi byloje sprendžiamas klausimas dėl skolininko dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal esamus duomenis apie nuosavybės teisių registravimÄ Ä¯ ginčui aktualų turtÄ .

CPK 667 straipsnio normÄ vertinant kitaip bÅ«tų nepagrįstai iÅ¡plečiamos Å¡io straipsnio ribos. Pirmosios instancijos teismas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nustatė, kad butas su dalimi automobilių stovėjimo aikÅ¡telės R-4, adresu (duomenys neskelbtini) įregistruotas VÄ® Registrų centre L. M. vardu nuo 2006-04-26 ir įgytas santuokos metu. Pagal CK 4.262 straipsnio nuostatas, įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingai ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog butas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis ir pagrįstai skolininkui G. M. nustatė dalį Å¡iame turte. Suinteresuoti asmenys, siekdami nustatyti, jog butas su dalimi automobilių stovėjimo aikÅ¡telės R-4, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise, turi teisę kreiptis į teismÄ ginčo teisenos tvarka ir ginčyti VÄ® Registrų centro duomenis dėl nuosavybės teisių į nurodytÄ turtÄ .Apeliantai taip pat nesutinka su teismo nustatyta buto naudojimosi tvarka, teigdamas, kad L.

M. priskirtas kambarys turi būti priskiriamas bendram naudojimui, be to nutartyje nebuvo aptartas L. M. motinos M. G. gyvenamosios vietos nustatymas.Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantų skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes jie yra deklaratyvaus pobūdžio ir neparemti jokiais pagrįstais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantai savo siūlomos butu naudojimosi tvarkos pirmosios instancijos teisme nepateikė. Be to, apeliantai, skųsdami pirmosios instancijos teismo nutartį, skunde taip pat nepateikė jokių siūlymų dėl kitokios naudojimosi tvarkos nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti M. G. gyvenamosios vietos nustatymo klausimo, tačiau, spręsdamas klausimÄ dėl buto naudojimosi tvarkos, įvertino aplinkybę, jog kartu su L. M. gyvena motina M. G..Apeliantai taip pat nurodo, jog teismas neaptarė klausimo, kaip G. M. mokės komunalinius mokesčius už naudojimÄ si buto dalimis, areÅ¡tavus visas jo sÄ skaitas. Teismas Å¡iuo apeliantės argumentus laiko nepagrįstais ir neturinčiais teisinės įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Atkreiptinas dėmesys, jog G. M. nustatyta ½ buto dalis, taigi akivaizdu, jog jam priklauso mokėti ½ komunalinių mokesčių dalies. Apeliantų retorinis klausimas, kaip G. M. mokės komunalinius mokesčius areÅ¡tavus visas jo sÄ skaitas, nėra teismo kompetencijoje, tačiau pažymėtina, jog antstolis gali nustatyti konkrečiÄ sumÄ , kuri per vienÄ kalendorinį mėnesį gali bÅ«ti panaudota atitinkamoms operacijoms (CPK 145 str. 6 d.). Dėl skolininko dalies nustatymo sutuoktinės gaunamose pajamose Apeliantai atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai nustatė, jog skolininko G.

M. turto dalis L. M. gaunamose pajamose iÅ¡ darbinės ar intelektinės veiklos ir/ar pensijos yra 10 proc. nuo Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos ir dalies ir 35 proc. nuo dalies, virÅ¡ijančios Vyriausybės nustatytÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ . Apeliantų teigimu yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, nes L. M. rÅ«pinasi savo 83 metų motina, turi lizingo sutartį dėl automobilio N. Q. įgijimo ir nustatyti, jog iÅ¡ L. M. gaunamų pajamų, nevirÅ¡ijančių Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos turi bÅ«ti iÅ¡skaityta 6,66 proc., o iÅ¡ dalies, virÅ¡ijančios minimaliÄ mėnesinę algÄ iÅ¡skaityta 23,33 proc.CK 3.123 straipsnio 1 dalis numato, kad atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Tokia nuostata taikytina ir sprendžiant skolininko turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ tam tikrÄ turto dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaikų interesus; vadinasi, turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kÅ«s kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti.

Å iose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Nagrinėjamu atveju apeliantai apsiriboja tik savo paaiÅ¡kinimais, jog L. M. iÅ¡laiko savo motinÄ , tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes ar aplinkybes, kokia apimtimi yra rÅ«pinamasi motina. Taigi apeliantų nurodytos aplinkybės, susijusios su L. M. motinos rÅ«pinimusi, pačios savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

Aplinkybė, jog L. M. turi finansinių įsipareigojimų pagal lizingo sutartį taip pat nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi vieno kreditoriaus interesai negali bÅ«ti vertinami labiau už kito. Be to, Lizingo sutartis sudaryta 2016-03-07, t.y. apeliantams žinant tiek apie G. M. prievolę kredito unijai „Centrinė taupomoji kasa“, tiek ir apie jo pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl L. M. turėjo galimybę įvertinti savo finansines galimybes prisiimant įsipareigojimus Lizingo sutarties pagrindu.Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijÄ , todėl darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad G.

M. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės L. M. gaunamose pajamose. Apeliantų teigimu, skolininko G. M. pajamos turi bÅ«ti taip pat dalinamos lygiomis dalimis, nustatant, kad L. M. turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį G. M. gaunamų pajamų.CPK 312 straipsnyje numatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apeliantai nekėlė tapataus klausimos pirmosios instancijos teisme ir teismas dėl Å¡io jų praÅ¡ymo nepasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti apeliantų praÅ¡ymo dėl L.

M. turto dalies nustatymo G. M. gaunamose pajamose. Dėl skolininko dalies nustatymo sutuoktinės bankų sÄ skaitose esančiose piniginėse lėšose Atskiruoju skundu apeliantai nesutinka, jog teismas nustatė skolininko G. M. dalį į ½ dalies L. M. piniginės lėšas, esančias bankų sÄ skaitose. Nurodo, jog G. M. gauna žymiai mažesnes pajamas nei jo sutuoktinė, todėl akivaizdu, jog didžiÄ jÄ dalį pinigų, esančių bankų sÄ skaitose sudaro L. M. lėšos. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalinimas perpus siekiant patenkinti G.

M. asmeninę prievolę iÅ¡ieÅ¡kotojui, prieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principas bei pažeidžia L. M. interesus, todėl turi bÅ«ti nukrypstama nuo lygių dalių principo ir nustatoma, jog L. M. priklauso ¾ piniginių lėšų, esančių bankų sÄ skaitose, o G. M. ¼.CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Akivaizdu, kad sutuoktiniai sudarydami santuokÄ siekia bendrumo tiek tarpusavio santykiuose, tiek turtiniuose santykiuose. Nagrinėjamu atveju, teismas nesutinka su apeliante, jog skirtingas uždirbamų pajamų dydis turėtų bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog L. M. nuo (duomenys neskelbtini) iki Å¡iol nėra pakeitusi darbovietės, G. M. iki Å¡iol dirba dviejose darbovietėse. VÄ® Registrų centro duomenis G. M. nuo 1997-03-28 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo (2016-06-26) buvo UAB „Magesta“ akcininku, taip pat laikotarpiais nuo 1997-03-28 iki 2003-06-09 ir nuo 2014-10-07 iki 2015-10-13 buvo Å¡ios įmonės direktoriumi (CPK 179 str. 3 d.).

IÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti G. M. realÅ«s ir sistemingi veiksmai, siekiant prisidėti prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sukÅ«rimo. Byloje nėra aplinkybių, jog L. M. tokie sutuoktinio G. M. veiksmai bÅ«tų nepriimtini, todėl teismo vertinimu remtis aplinkybe, jog dėl L. M. didesnio gaunamo darbo užmokesčio yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principų, yra neteisinga ir nesÄ Å¾ininga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog G. M. priklauso ½ piniginių lėšų, esačių L.

M. bankų sÄ skaitose.Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista. Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                              Aldona Tilindienė