1e9111ce-c542-45be-8dfd-3e931831079e · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedir L. M. atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2016-10-10 nutarties, priimtos civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjo Kredito unija âCentro taupomoji kasaâ patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dÄl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinÄje nuosavybÄje nustatymo, suinteresuoti asmenys G. M., L. M. bei antstolis R. V..TeisÄja, n u s t a t Ä : GinÄo esmÄ pareiÅ¡kÄjas Kredito unija âCentro taupomoji kasaâ kreipÄsi į teismÄ su patikslintu pareiÅ¡kimu ir praÅ¡Ä nustatyti, kad skolininkui G.
Legislator headnote
AI generated1e9111ce-c542-45be-8dfd-3e931831079e · Vilniaus apygardos teismas: teisÄtus interesus, be to, atsižvelgiant į tai, jog L. M. turtinÄ padÄtis yra gerokai geresnÄ, negu jos sutuoktinio G. M., tai L. M. turÄtų priklausyti ¾ turto, o G. M. ¼ turto, esanÄio L. M. vardu atidarytose sÄ skaitose. Suinteresuoti asmenys nurodÄ, kad sutinka padalinti suinteresuotiems asmenims bendrÄ jÄ jungtinÄ nuosavybÄ priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1989 m. lygiomis dalimis. Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. pateikÄ teismui atsiliepimÄ , kuriuo pilnai sutiko su pareiÅ¡kimu ir praÅ¡o teismo nustatyti, kad G.
Full text
CivilinÄ byla Nr                      CivilinÄ byla Nr. 2S-2738-553/2016         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39615-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9.2; 3.3.2.2.; 3.3.2.4; 3.5.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Aldona TilindienÄteismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal suinteresuotų asmenų G.
M. ir L. M. atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2016-10-10 nutarties, priimtos civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjo Kredito unija âCentro taupomoji kasaâ patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dÄl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinÄje nuosavybÄje nustatymo, suinteresuoti asmenys G. M., L. M. bei antstolis R. V..TeisÄja, n u s t a t Ä : GinÄo esmÄ pareiÅ¡kÄjas Kredito unija âCentro taupomoji kasaâ kreipÄsi į teismÄ su patikslintu pareiÅ¡kimu ir praÅ¡Ä nustatyti, kad skolininkui G.
M. priklauso pusÄ suinteresuoto asmens L. M. turto, t. y. buto su dalimi automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄs R-4 (6784/10000 iÅ¡ 33,77 kv. m, t. y. 22,91 kv. m), esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 126,19 kv. m, (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), registruoto skolininko sutuoktinÄs L. M. vardu; piniginių lÄšų 4 442,76 EUR/15 339,97 Lt sumai, esanÄių skolininko sutuoktinÄs L. M. sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); piniginių lÄšų 7 586,59 EUR/26 194,99 Lt sumai, esanÄių skolininko sutuoktinÄs L.
M. sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ; piniginių lÄšų 1 942,90 EUR/6 708,43 Lt sumai, esanÄių sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ; automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1989 m., (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotas skolininko G. M. vardu; dalis piniginių lÄšų nuo L. M. gaunamų pajamų iÅ¡ darbinÄs ar intelektinÄs veiklos ir/ar pensijos yra 10 procentų nuo LR VyriausybÄs nustatytos MMA dalies ir 35 procentų nuo dalies, virÅ¡ijanÄios LR VyriausybÄs nustatytÄ MMA bei teismo nuožiÅ«ra nustatyti naudojimosi skolininkui priklausanÄia buto dalimi tvarkÄ , priskiriant naudotis kiekvienam iÅ¡ bendraturÄių vienodu kambarių skaiÄiumi (po 3 lygiaverÄius kambarius iÅ¡ Å¡eÅ¡ių esamų) ir automobilių parkavimo vietų skaiÄiumi, bendrojo naudojimo objektus (virtuvÄ, tualetÄ , koridorius ir kt.) paliekant naudotis bendrai.NurodÄ, kad antstolis R.
V. vykdo Vilniaus miesto 36 - ojo notaro biuro notarÄs J. D. 2014-08-19 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 5527 dÄl 102 649,34 EUR (360 000,00 Lt) skolos ir vykdomajame dokumente nurodytų palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ G. M. iÅ¡ieÅ¡kotojo Kredito unijos âCentro taupomoji kasaâ naudai. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog antstolis R. V. nustatÄ, kad skolininkas G. M. turi turto, kuris jam priklauso bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise su sutuoktine L. M., t. y. butÄ su dalimi automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄs R-4, esantį adresu (duomenys neskelbtini), registruotas skolininko sutuoktinÄs L.
M. vardu; pinigines lÄÅ¡as 4 442,76 EUR sumai, esanÄias skolininko sutuoktinÄs L. M. sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ; pinigines lÄÅ¡as 1 942,90 EUR sumai, esanÄias sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke bei automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1989 m., registruotas skolininko G. M. vardu. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad antstolis R. V. 2014-11-05 siÅ«lymu dÄl skolininko turto dalies nustatymo pasiÅ«lÄ kreditoriui kreiptis į teismÄ dÄl skolininko turto dalies, esanÄios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Suinteresuoti asmenys G. M. bei L. M. pateikÄ teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kÄjo patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡Ä teismo nustatyti, kad G. M. priklauso 1/5 buto su dalimi automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄs R-4 (6784/10000 iÅ¡ 33,77 kv. m, t.y. 22,91 kv. m), esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 126,19 kv. m, (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), registruoto L. M. vardu ; G. M. priklausanti turto dalis nuo L. M. gaunamų pajamų iÅ¡ darbinÄs ir intelektinÄs veiklos ir/ar pensijos yra 6,66 procentų nuo LR VyriausybÄs nustatytos MMA dalies ir 23,33 procentų nuo dalies, virÅ¡ijanÄios LR VyriausybÄs nustatytÄ MMA;
G. M. priklauso ¼ dalis â 4 442,76 EUR piniginių lÄšų, esanÄių L. M. sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, 1 942,90 EUR piniginių lÄšų, esanÄių sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, 7 586,59 EUR piniginių lÄšų, esanÄių L. M. sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).NurodÄ, kad ginÄija turto dalių lygybÄs principÄ , t. y. nesutinka nustatyti, kad skolininkui G. M. priklauso nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ½ buto su dalimi automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄs R-4, esanÄių adresu (duomenys neskelbtini), kadangi Å¡is butas buvo statomas pasinaudojant 2006-06-29 LR ValstybÄs garantija nuomininkui, gyvenanÄiam savininkui grÄ Å¾intame gyvenamajame name ar jo dalyje, be to, Å¡i LR ValstybÄs garantija buvo suteikta penkiems asmenims, t. y.
M. G. (L. M. motinai), L. M. (dukrai), G. M. (žentui), D. M. (anÅ«kui) ir D. M. (anÅ«kei), be to, LR ValstybÄs garantija buvo pervesta į suinteresuoto asmens L. M. asmeninÄ sÄ skaitÄ ir iÅ¡ Å¡ių pinigų buvo pastatytas Å¡is butas, be to, visi LR ValstybÄs garantijos turÄtojai garantijos gavimo laikotarpiu buvo pilnameÄiai asmenys, todÄl visi garantijos turÄtojai turi savo dalį nuosavybÄs, atsiradusios iÅ¡ LR ValstybÄs garantijos ir atsižvelgiant į tai, jog visi penki garantijos turÄtojai investavo į buto statybÄ po vienodÄ pinigų sumÄ , t. y. po 15 682,54 EUR (55 000,00 Lt) sumÄ , tai dabartinÄ buto vertÄ turi bÅ«ti dalinama penkiems asmenims, todÄl G.
M. priklauso tik 1/5 buto ir 1/5 stovÄjimo aikÅ¡telÄs ir tik į tokiÄ turto dalį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ G. M., kadangi prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti garantijos turÄtojų teisÄti interesai. Suinteresuoti asmenys taip pat nurodÄ, kad nesutinka su pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymu nustatyti, jog skolininkui G. M. priklauso dalis piniginių lÄšų nuo L. M. gaunamų pajamų iÅ¡ darbinÄs ar intelektinÄs veiklos ir/ar pensijos yra 10 procentų nuo LR VyriausybÄs nustatytos MMA dalies ir 35 procentų nuo dalies, virÅ¡ijanÄios LR VyriausybÄs nustatytÄ MMA, kadangi L.
M. turi serganÄiÄ 83 metų amžiaus motinÄ M. G., kuri yra serganti ir gauna neterminuotÄ invalidumo pensijÄ , o L. M. yra vienintelis jos turimas vaikas, todÄl L. M. padeda savo motinai bei iÅ¡ savo dirbamų lÄšų jÄ pilnai iÅ¡laiko, todÄl teismas turÄtų nukrypti nuo turto lygių dalių principo ir L. M. gaunamas pajamas dalinti į tris dalis. Suinteresuoti asmenys taip pat nesutiko ir su praÅ¡ymu nustatyti, jog skolininkui G. M. priklauso nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ½ piniginių lÄšų, esanÄių L.
M. sÄ skaitose, kadangi jos pajamos visuomet buvo stabilios ir gerokai virÅ¡ijo G. M. gaunamas pajamas, t. y. L. M. per 2012 metus buvo iÅ¡mokÄta 69 425,23 Lt suma, t. y. mÄnesinis jos atlyginimas į rankas 2012 metais sudarÄ 5 785,44 Lt sumÄ , o G. M. per 2012 metus buvo iÅ¡mokÄta tik 10 961,01 Lt suma, kas sudaro 913,42 Lt sumai atlyginimÄ Ä¯ rankas per mÄnesį, tokiu bÅ«du 2013 metais G. M. gavo dvylika kartų mažesnį atlyginimÄ , negu L. M., todÄl sutuoktinių bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs dalinimas perpus iÅ¡ esmÄs prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams bei pažeistų L.
M. teisÄtus interesus, be to, atsižvelgiant į tai, jog L. M. turtinÄ padÄtis yra gerokai geresnÄ, negu jos sutuoktinio G. M., tai L. M. turÄtų priklausyti ¾ turto, o G. M. ¼ turto, esanÄio L. M. vardu atidarytose sÄ skaitose. Suinteresuoti asmenys nurodÄ, kad sutinka padalinti suinteresuotiems asmenims bendrÄ jÄ jungtinÄ nuosavybÄ priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1989 m. lygiomis dalimis. Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. pateikÄ teismui atsiliepimÄ , kuriuo pilnai sutiko su pareiÅ¡kimu ir praÅ¡o teismo nustatyti, kad G.
M. priklausanti turto dalis yra ½ dalis buto su dalimi automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄs R-4 (6784/10000 iÅ¡ 33,77 kv. m, t. y. 22,91 kv. m), esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 126,19 kv. m, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ; 50 vienetų įmonÄs UAB âMagestaâ, į. k. 123417267, vardinių paprastųjų akcijų; ½ automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1989 m., (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ; ½ dalis piniginių lÄšų, esanÄių L.
M. bankų sÄ skaitose bei ½ dalis L. M. gaunamo darbo užmokesÄio.NurodÄ, kad vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0179/14/01168, kurios pagrindas yra Vilniaus miesto 36-ojo notaro biuro notarÄs J. D. 2014-08-19 iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as Nr. 5527 dÄl 104 263,21 EUR skolos ir vykdomajame dokumente numatytų palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ G. M. iÅ¡ieÅ¡kotojo Kredito unijos âCentro taupomoji kasaâ naudai. Suinteresuotas asmuo nurodÄ, jog atliekant vykdomuosius veiksmus jis nustatÄ, kad skolininkas G.
M. turto, priklausanÄio asmenine nuosavybÄs teise, neturi, taÄiau turi turto, kuris jam priklauso bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise su sutuoktine L. M., t. y. butÄ su dalimi automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄs R-4 (6784/10000 iÅ¡ 33,77 kv. m, t. y. 22,91 kv. m), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 126,19 kv. m, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotÄ Â L. M. vardu ; 100 vnt. įmonÄs UAB âMagestaâ, į. k. 123417267, vardinių paprastųjų akcijų, registruotų G.
M. vardu ; automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) gamybos metai 1989 m., (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotÄ G. M. vardu; pinigines lÄÅ¡as, esanÄias L. M. bankų sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄioje AB SEB banke, 4 442,76 EUR sumai (duomenys nurodyti vadovaujantis AB SEB banko 2016-07-05 pateikta informacija), sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄioje AB DNB banke, 9 581,43 EUR sumai (duomenys nurodyti vadovaujantis AB DNB banko 2016-07-04 pateikta informacija), sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄioje AB DNB banke, 765,60 EUR sumai (duomenys nurodyti vadovaujantis AB DNB banko 2016-07-04 pateikta informacija), sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄioje AB DNB banke, 1 942,90 EUR sumai (duomenys nurodyti vadovaujantis AB DNB banko 2016-07-04 pateikta informacija) ;
L. M. gaunamas darbo užmokestis, gaunamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini), VSDFV duomenimis sudaro apie 2 519,00 EUR sumai per mÄnesį. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2016-10-10 nutartimi nutarÄ pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir nustatyti, kad skolininkui G. M. priklauso Å¡ios turto, esanÄio bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalys: dalis jo sutuoktinÄs L. M. gaunamų pajamų iÅ¡ darbinÄs ar intelektinÄs veiklos ir/ar pensijos yra 10 procentų nuo LR VyriausybÄs nustatytos MMA dalies ir 35 procentų nuo dalies, virÅ¡ijanÄios LR VyriausybÄs nustatytÄ MMA;
½ jo sutuoktinÄs L. M. bankų sÄ skaitose esanÄių lÄšų ; ½ dalis buto su dalimi automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄs R-4, esantys adresu (duomenys neskelbtini); ½ automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) registruotas G. M., vardu. NustatÄ tokiÄ naudojimosi butu tvarkÄ : stovÄjimo aikÅ¡telÄ R-4, virtuvÄ 17-2, koridorių 17-5, sanitarinius mazgus 17-4 ir 17-9 paliko bendram naudojimui ; kambarius 17-1, 17-3 ir 17-6 paliko naudotis L. M. ir kambarius 17-7 ir 17-8 paliko naudotis G.
M..Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , jog skolininko G. M. darbinÄs pajamos yra nedidelÄs, o skola yra didelÄ, todÄl iÅ¡ kito skolininko G. M. turimo turto pilnai iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ kreditoriui nÄra realios galimybÄs dÄl nepakankamos turto vertÄs, tai Å¡iuo atveju skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas turi bÅ«ti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybÄje. Teismas atmetÄ kaip nepagrįstus suinteresuotų asmenų argumentus dÄl kitų suinteresuotų asmenų įtraukimo į Å¡iÄ civilinÄ bylÄ bei nuosavybÄs padalijimo ar atidalijimo ir kitiems asmenims ir laikÄ juos tik deklaratyvaus pobÅ«džio bei siekiu toliau vilkinti vykdymo proceso eigÄ , kadangi suinteresuotus asmenis G.
M. bei L. M. atstovauja kvalifikuotas teisininkas, t. y. advokatas, be to, nuo pareiÅ¡kimo teismui padavimo dienos (t. y. nuo 2014-11-18) iki nutarties priÄmimo dienos teismui nebuvo pareikÅ¡tas suinteresuotų asmenų G. M. bei L. M. ar kitų asmenų ieÅ¡kinys teismui dÄl nuosavybÄs padalijimo ar atidalijimo. Teismas taip pat padarÄ iÅ¡vadÄ , jog sutuoktiniai nepilnameÄių vaikų neturi, suinteresuoti asmenys nepateikÄ jokių duomenų, patvirtinanÄių jų sveikatos sutrikimus ar panaÅ¡ių ypatingų aplinkybių, todÄl nukrypti nuo lygių dalių principo nÄra jokio teisinio pagrindo ir suinteresuotų asmenų argumentus atmetÄ, kaip nepagrįstus bei neįrodytus.
Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina tÄ aplinkybÄ, kad suinteresuotų asmenų turimas kilnojamasis ir nekilnojamasis yra bendroji jungtinÄ sutuoktinių G. M. bei L. M. nuosavybÄ, kurioje skolininko ir jo sutuoktinÄs dalys yra lygios. PažymÄjo ir tai, kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl L. M. gaunamų pajamų iÅ¡ darbinÄs veiklos yra pagrįstas, todÄl jį tenkino, kadangi vertino, jog patenkinus tokį pareiÅ¡kÄjo reikalavimÄ , suinteresuotam asmeniui L. M., atsižvelgiant į jos gaunamo darbo užmokesÄio dydį, lieka daugiau nei pakankamų pajamų jos pragyvenimui ir savo motinos M.
G. materialiniam rÄmimui. Teismas, atsižvelgÄs į tai, jog Å¡ioje civilinÄje byloje nei pareiÅ¡kÄjas, nei suinteresuoti asmenys iÅ¡samiai nepasisakÄ dÄl ginÄo buto naudojimosi tvarkos nustatymo aplinkybių, be to, atsižvelgÄs ir į tai, kad ginÄo bute su suinteresuotais asmenimis gyvena ir 83 metų amžiaus suinteresuoto asmens L. M. motina M. G., nustatÄ tokiÄ ginÄo buto naudojimosi tvarka : stovÄjimo aikÅ¡telÄ R-4, virtuvÄ 17-2, koridorių 17-5, sanitarinius mazgus 17-4 ir 17-9 paliko bendram naudojimui ; kambarius 17-1, 17-3 ir 17-6 paliko naudotis suinteresuotam asmeniui L.
M., o kambarius 17-7 ir 17-8 paliko naudotis suinteresuotam asmeniui G. M.. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys (apeliantai) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2016-10-10 nutartį ir nustatyti, kad G. M. priklauso 1/5 buto su dalimi automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄs R-4, esantis (duomenys neskelbtini); turto dalis nuo L. M. gaunamų pajamų iÅ¡ darbinÄs ar intelektinÄs veiklos ir/ar pensijos yra 6,66 proc. nuo VyriausybÄs nustatytos MMA dalies ir 23,33 proc. nuo dalies, virÅ¡ijanÄios VyriausybÄs nustatytÄ MMA;
¼ piniginių lÄšų, esanÄių sutuoktinÄs L. M. banko sÄ skaitose; ½ automobilio (duomenys neskelbtini) . Skundas grindžiamas Å¡iais argumentas: G. M. nepriklauso nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ½ buto su dalimi automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄs R-4, esanÄio (duomenys neskelbtini). G. M. priklauso tik 1/5 buto ir 1/5 stovÄjimo aikÅ¡telÄs, nes butas buvo statomas pasinaudojant 2006-06-29 ValstybÄs garantija nuomininkui, gyvenanÄiam savininkui grÄ Å¾intame gyvenamajame name, jo dalyje, kuri buvo suteiktas 5 asmenims.
Teismo argumentas, jog ginÄo butas suinteresuotiems asmenims priklauso bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir kitų įrodymų byloje nÄra, yra nepagrįstas. Nors butas registruotas L. M. vardu, jis priklauso bendrÄ ja nuosavybe visiems 5 valstybÄs garantijos turÄtojams. ValstybÄs garantijos 5 dalyje nurodyta, kad valstybÄs garantijos turÄtojams perleidus reikalavimo teisÄ, atsirandanÄiÄ iÅ¡ valstybÄs garantijos, valstybÄs garantija jo atžvilgiu pasibaigia. Taigi, kiekvienas jų turi savo dalį nuosavybÄs, atsiradusios iÅ¡ valstybÄs garantijos.
Vien ta aplinkybÄ, kad M. G., D. M. ir D. M. nÄra pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinių dÄl bendro turto atidalijimo, dar nepaneigia jų nuosavybÄs teisÄs Å¡io buto atžvilgiu. Teismas nuo 2014 metų neįtraukÄ minÄtų asmenų į bylÄ kaip suinteresuotų asmenų bei nepraneÅ¡Ä jiems apie bylos nagrinÄjimÄ . Remiantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi antstolis nei praneÅ¡Ä, nei pasiÅ«lÄ likusiems valstybÄs garantijos turÄtojams apie galimybÄ numatytÄ CPK 667 straipsnio 1 dalyje, siekiant apginti savo interesus, o teismas tuo tarpu neatkreipÄ dÄmesio į tokius antstolio veiksmus.Teismo aiÅ¡kinimas, kad suinteresuoti asmenys tik siekia vilkinti vykdymo proceso eigÄ yra nepagrįstas, nes suinteresuoti asmenys, gindami savo teises, daro viskÄ , kas jiems numatyta įstatymu bei įgyvendina savo teisÄ Ä¯ gynybÄ .
Apeliantai negali nurodyti, kada M. G., D. M. ir D. M. gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius dÄl nuosavybÄs atidalijimo, nes tai yra aplinkybÄs nepriklausanÄios nuo jų valios. Nustatyta naudojimosi tvarka butu neteisinga, nes patalpa 17-1 yra ne atskiras kambarys, o patalpa reikalinga praÄjimui į visus likusius buto kambarius, todÄl turÄtų bÅ«ti priskirtina bendram naudojimui. Teismo nutartyje neaptartas ir M. G., kuri gyvena kartu su suinteresuotais asmenimis, gyvenamosios vietos klausimas. Teismo nutartyje taip pat neaptartas klausimas kaip G.
M. areÅ¡tavus visas jo sÄ skaitas, mokÄs komunalinius mokesÄius už naudojimÄ si buto nurodytomis dalimis. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas civilinÄje byloje Nr. 3K-P-186/2010 dÄl nukrypimo nuo lygių dalių dÄl iÅ¡laikymo vaikams turi bÅ«ti taikomas ir kalbant apie senyvo amžiaus savo tÄvų iÅ¡laikymÄ . Pagal CK 3.205 straipsnį L. M. pareiga rÅ«pintis savo motina niekur nedingsta. L. M. motinos iÅ¡laikymas bei rÅ«pinimasis ja turi bÅ«ti pripažįstamas kita svarbia aplinkybe, leidžianÄia nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
L. M. sudaryta lizingo sutartis dÄl N. Q. įsigijimo apsunkina L. M. finansinÄ padÄtį. Å i aplinkybÄ paneigia teismo argumentÄ , kad atsižvelgiant į L. M. gaunamo darbo užmokesÄio dydį lieka daugiau nei pakankamai pajamų pragyvenimui. TodÄl L. M. gaunamos pajamos turÄtų bÅ«ti dalinamos į tris dalis, vienÄ dalį pripažįstant kaip bÅ«tinÄ skirti motinos iÅ¡laikymui bei paramai ir lizingo sutarties įmokoms mokÄti. Teismo nutartyje nÄra kalbama apie G. M. uždirbamas pajamas.
Å iuo metu jis dirba dviejose darbovietÄse, kuriose gauna darbo užmokestį. Dalis G. M. gaunamų pajamų iÅ¡ jo darbinÄs veiklos priklauso L. M. kaip jo sutuoktinei (CK 3.88 str.), todÄl iÅ¡ieÅ¡kojimas kreditoriaus naudai nukreiptas į visÄ G. M. uždirbamų pajamų dalį nepagrįstai suvaržytų L. M. teises. G. M. gaunamos pajamos taip pat turi bÅ«ti padalintos lygiomis dalimis.Pinigų, esanÄių banko sÄ skaitose, didžiÄ jÄ dalį sudaro L. M. lÄÅ¡os, todÄl sutuoktinių bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs dalinimas perpus, siekiant patenkinti G.
M. asmeninÄ prievolÄ kredito unijai, prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams bei pažeistų L. M. interesus.Kasacinis teismas yra pasisakÄs, kad sutuoktinio pajamos yra reikÅ¡minga aplinkybÄ CK 3.123 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, kad L. M. turtinÄ padÄtis yra geresnÄ nei jos sutuoktinio, nepagrįsta turtÄ dalinti lygiomis dalimis. PareiÅ¡kÄjas kredito unija Centro taupomoji kasa atsiliepimu į pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti atskirÄ jį skundÄ ir palikti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2016-10-10 nutartį nepakeistÄ .
Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantai nepateikÄ jokių įrodymų, galinÄių įrodyti, kad turtas priklauso vienam iÅ¡ sutuoktinių. TodÄl remiantis vieÅ¡o registro duomenimis turtas yra jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ ir gali bÅ«ti dalinamas įstatymų nustatyta tvarka. VieÅ¡o registro duomenis laikomi teisingi ir iÅ¡samÅ«s, kol nenuginÄijami įstatymų nustatyta tvarka.Teismui nebuvo pateikti jokie dokumentai, įrodantys, kad L. M. finansiÅ¡kai padeda ir/ar iÅ¡laiko savo motinÄ M.
G.. Taip pat nÄra aiÅ¡ku, ar M. G. gauna tik invalidumo pensijÄ , ar turi ir kitų pajamų ar turto.PareiÅ¡kÄjas nesutinka su suinteresuoto asmens argumentais, kad teismo nutartimi netinkamai nustatÄ, kad skolininkui G. M. priklauso nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ½ sutuoktinÄs L. M. bankų sÄ skaitose esanÄias lÄÅ¡as. Remiantis CK 3.88 straipsniu preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybÄ, kol nÄra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninÄ nuosavybÄ. Antstolis R. V. atsiliepimu į pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ dalies tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2016-10-10 nutartį pakeisti, nustatant skolininko turto dalį į ½ skolininko sutuoktinÄs L.
M. gaunamų pajamų iÅ¡ darbinÄs, intelektinÄs ar kitos veiklos, nuo sutuoktinÄs gaunamų pajamų dalies, kuri virÅ¡ija skolininko gaunamas darbo užmokesÄio pajamas, dalyje dÄl skolininko turto dalies nustatymo nekilnojamame turte ir lÄÅ¡ose, esanÄiose sutuoktinÄs banko sÄ skaitose palikti nepakeistÄ , dÄl likusių atskirojo skundo argumentų sprÄsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Remiantis Nekilnojamojo turto registre pateiktais duomenimis, buto su dalimi automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄs R-4 nuosavybÄs teisÄ Ä¯registruota tik vienam asmeniui t.y.
L. M.. Kitų skolininko atskirajame skunde nurodytų asmenų teisÄ Ä¯ turtÄ nÄra įregistruota.Mano, kad teismas, nustatinÄdamas skolininko dalį bendrojoje jungtinÄje nuosavybÄje, gali atsižvelgti į abiejų sutuoktinių darbo užmokesÄių sumÄ . Sodros duomenimis L. M. uždirba keturis kartus daugiau nei G. M., todÄl skolininko dalis turi bÅ«ti nustatyta į ½ dalį sutuoktinÄs gaunamų pajamų dalies, kuri virÅ¡ija skolininko gaunamas pajamas iÅ¡ darbo užmokesÄio. TaÄiau apeliantų argumentas, jog L.
M. darbo užmokestis turi bÅ«ti dalinamas į tris dalis yra nepagrįstas. NÄra pateikta įrodymų, pagrindžianÄių, kad L. M. motinai reikalingas papildomas iÅ¡laikymas. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 str. 1 d., 338 str.).
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 str. 2 d.). AbsoliuÄių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje kilo ginÄas dÄl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-10-10 nutartimi nutarÄ nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinÄje nuosavybÄje.
ApeliacinÄs instancijos teismas, susipažinÄs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dÄl 2016-10-10 nutarties yra iÅ¡ esmÄs nepagrįstas dÄl žemiau nurodytų motyvų. DÄl skolininko dalies nustatymo bute ir automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄje Apeliantai atskiruoju skundu nesutinka, jog teismas nustatÄ skolininko G. M. nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ½ buto su dalimi automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄs, adresu (duomenys neskelbtini). Pasak apeliantų, skolininkui G. M. priklauso tik 1/5 buto ir 1/5 automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄs, kadangi butas buvo statomas pasinaudojant 2006-06-29 ValstybÄs garantija nuomininkui, gyvenanÄiam savininkui grÄ Å¾intame gyvenamajame name, kuri buvo suteikta 5 asmenims.
Teismui nustaÄius skolininko dalį į ½ buto su automobilių stovÄjimo aikÅ¡tele, yra pažeidžiami kitų valstybÄs garantijos turÄtojų teisÄti interesai, pažeidžiamos jų nuosavybÄs teisÄs, nes tokiu atveju vyks iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jiems nuosavybÄs teise priklausanÄio turto.Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant skolininko turto dalies, turimos bendrosios nuosavybÄs teise, nustatymo klausimus, pabrÄžiama, kad vykdymo procese yra nustatoma areÅ¡tuoto bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise skolininkui priklausanÄio turto dalis ir nÄra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi bÅ«ti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisÄs, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
NenustaÄius, kokia bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrÄžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertÄs; dÄl Å¡ios priežasties negali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrÄ jÄ jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ, kol nÄra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.). CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininkui priklausanÄios dalies nustatymÄ bendrojoje jungtinÄje nuosavybÄje ir naudojimosi ja tvarkÄ , taip pat naudojimosi ja tvarkos nustatymÄ bendrojoje dalinÄje nuosavybÄje, jei tokios tvarkos nÄra nustatyta.
CPK 667 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodoma, kad nustatydamas skolininko dalį teismas kartu nustato ir naudojimosi ja tvarkÄ (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. gegužÄs 18 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-7-185/2016; 2014 m. birželio 19 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-7-246/2014 ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimÄ bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise, vadovaujasi CK treÄiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo Å¡io principo galima nukrypti tik Å¡io kodekso numatytais atvejais. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatÄ dÄl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti, esant tam tikras aplinkybes, dÄl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybÄms bei nustaÄius realų tokio nukrypimo poreikį (žr.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2012 m. lapkriÄio 2 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-447/2012).ApeliacinÄs instancijos teismas, atsižvelgÄs į kasacinio teismo praktikÄ ir įstatymo normas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Apeliantų atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog butas su automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄs vieta priklauso ne dviem, o penkiems asmenims, nagrinÄjamoje byloje neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs, kadangi byloje sprendžiamas klausimas dÄl skolininko dalies nustatymo bendrojoje jungtinÄje nuosavybÄje pagal esamus duomenis apie nuosavybÄs teisių registravimÄ Ä¯ ginÄui aktualų turtÄ .
CPK 667 straipsnio normÄ vertinant kitaip bÅ«tų nepagrįstai iÅ¡pleÄiamos Å¡io straipsnio ribos. Pirmosios instancijos teismas bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, nustatÄ, kad butas su dalimi automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄs R-4, adresu (duomenys neskelbtini) įregistruotas VÄ® Registrų centre L. M. vardu nuo 2006-04-26 ir įgytas santuokos metu. Pagal CK 4.262 straipsnio nuostatas, įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingai ir iÅ¡samiais, kol nenuginÄijami įstatymų nustatyta tvarka.
Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, jog butas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teisÄmis ir pagrįstai skolininkui G. M. nustatÄ dalį Å¡iame turte. Suinteresuoti asmenys, siekdami nustatyti, jog butas su dalimi automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄs R-4, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jiems bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise, turi teisÄ kreiptis į teismÄ ginÄo teisenos tvarka ir ginÄyti VÄ® Registrų centro duomenis dÄl nuosavybÄs teisių į nurodytÄ turtÄ .Apeliantai taip pat nesutinka su teismo nustatyta buto naudojimosi tvarka, teigdamas, kad L.
M. priskirtas kambarys turi bÅ«ti priskiriamas bendram naudojimui, be to nutartyje nebuvo aptartas L. M. motinos M. G. gyvenamosios vietos nustatymas.ApeliacinÄs instancijos teismas Å¡iuos apeliantų skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes jie yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir neparemti jokiais pagrįstais įrodymais. Atkreiptinas dÄmesys, jog apeliantai savo siÅ«lomos butu naudojimosi tvarkos pirmosios instancijos teisme nepateikÄ. Be to, apeliantai, skųsdami pirmosios instancijos teismo nutartį, skunde taip pat nepateikÄ jokių siÅ«lymų dÄl kitokios naudojimosi tvarkos nustatymo.
Pirmosios instancijos teismas neturÄjo jokio teisinio pagrindo sprÄsti M. G. gyvenamosios vietos nustatymo klausimo, taÄiau, sprÄsdamas klausimÄ dÄl buto naudojimosi tvarkos, įvertino aplinkybÄ, jog kartu su L. M. gyvena motina M. G..Apeliantai taip pat nurodo, jog teismas neaptarÄ klausimo, kaip G. M. mokÄs komunalinius mokesÄius už naudojimÄ si buto dalimis, areÅ¡tavus visas jo sÄ skaitas. Teismas Å¡iuo apeliantÄs argumentus laiko nepagrįstais ir neturinÄiais teisinÄs įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisÄtumui.
Atkreiptinas dÄmesys, jog G. M. nustatyta ½ buto dalis, taigi akivaizdu, jog jam priklauso mokÄti ½ komunalinių mokesÄių dalies. Apeliantų retorinis klausimas, kaip G. M. mokÄs komunalinius mokesÄius areÅ¡tavus visas jo sÄ skaitas, nÄra teismo kompetencijoje, taÄiau pažymÄtina, jog antstolis gali nustatyti konkreÄiÄ sumÄ , kuri per vienÄ kalendorinį mÄnesį gali bÅ«ti panaudota atitinkamoms operacijoms (CPK 145 str. 6 d.). DÄl skolininko dalies nustatymo sutuoktinÄs gaunamose pajamose Apeliantai atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai nustatÄ, jog skolininko G.
M. turto dalis L. M. gaunamose pajamose iÅ¡ darbinÄs ar intelektinÄs veiklos ir/ar pensijos yra 10 proc. nuo VyriausybÄs nustatytos minimalios mÄnesinÄs algos ir dalies ir 35 proc. nuo dalies, virÅ¡ijanÄios VyriausybÄs nustatytÄ minimaliÄ mÄnesinÄ algÄ . Apeliantų teigimu yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, nes L. M. rÅ«pinasi savo 83 metų motina, turi lizingo sutartį dÄl automobilio N. Q. įgijimo ir nustatyti, jog iÅ¡ L. M. gaunamų pajamų, nevirÅ¡ijanÄių VyriausybÄs nustatytos minimalios mÄnesinÄs algos turi bÅ«ti iÅ¡skaityta 6,66 proc., o iÅ¡ dalies, virÅ¡ijanÄios minimaliÄ mÄnesinÄ algÄ iÅ¡skaityta 23,33 proc.CK 3.123 straipsnio 1 dalis numato, kad atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klÄ ar jo turtinÄ padÄtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
Tokia nuostata taikytina ir sprendžiant skolininko turto dalies bendroje jungtinÄje nuosavybÄje, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ tam tikrÄ turto dalį. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dÄl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaikų interesus; vadinasi, turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kÅ«s kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkanÄias turto dalis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkriÄio 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-479/2009).Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinÄti.
Å iose proceso teisÄs normose nustatyta bendroji įrodinÄjimo naÅ¡tos (lot. â onus probandi) paskirstymo taisyklÄ. NagrinÄjamu atveju apeliantai apsiriboja tik savo paaiÅ¡kinimais, jog L. M. iÅ¡laiko savo motinÄ , taÄiau nepateikÄ teismui jokių įrodymų, patvirtinanÄių Å¡ias aplinkybes ar aplinkybes, kokia apimtimi yra rÅ«pinamasi motina. Taigi apeliantų nurodytos aplinkybÄs, susijusios su L. M. motinos rÅ«pinimusi, paÄios savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.
AplinkybÄ, jog L. M. turi finansinių įsipareigojimų pagal lizingo sutartį taip pat nÄra pakankamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi vieno kreditoriaus interesai negali bÅ«ti vertinami labiau už kito. Be to, Lizingo sutartis sudaryta 2016-03-07, t.y. apeliantams žinant tiek apie G. M. prievolÄ kredito unijai âCentrinÄ taupomoji kasaâ, tiek ir apie jo pareiÅ¡kimÄ dÄl skolininko dalies nustatymo bendrojoje jungtinÄje nuosavybÄje, todÄl L. M. turÄjo galimybÄ Ä¯vertinti savo finansines galimybes prisiimant įsipareigojimus Lizingo sutarties pagrindu.Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijÄ , todÄl darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ, kad G.
M. asmeninÄs nuosavybÄs teise priklauso ½ dalis sutuoktinÄs L. M. gaunamose pajamose. Apeliantų teigimu, skolininko G. M. pajamos turi bÅ«ti taip pat dalinamos lygiomis dalimis, nustatant, kad L. M. turto dalis bendrojoje jungtinÄje sutuoktinių nuosavybÄje sudaro ½ dalį G. M. gaunamų pajamų.CPK 312 straipsnyje numatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apeliantai nekÄlÄ tapataus klausimos pirmosios instancijos teisme ir teismas dÄl Å¡io jų praÅ¡ymo nepasisakÄ, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sprÄsti apeliantų praÅ¡ymo dÄl L.
M. turto dalies nustatymo G. M. gaunamose pajamose. DÄl skolininko dalies nustatymo sutuoktinÄs bankų sÄ skaitose esanÄiose piniginÄse lÄÅ¡ose Atskiruoju skundu apeliantai nesutinka, jog teismas nustatÄ skolininko G. M. dalį į ½ dalies L. M. piniginÄs lÄÅ¡as, esanÄias bankų sÄ skaitose. Nurodo, jog G. M. gauna žymiai mažesnes pajamas nei jo sutuoktinÄ, todÄl akivaizdu, jog didžiÄ jÄ dalį pinigų, esanÄių bankų sÄ skaitose sudaro L. M. lÄÅ¡os. Sutuoktinių bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs dalinimas perpus siekiant patenkinti G.
M. asmeninÄ prievolÄ iÅ¡ieÅ¡kotojui, prieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principas bei pažeidžia L. M. interesus, todÄl turi bÅ«ti nukrypstama nuo lygių dalių principo ir nustatoma, jog L. M. priklauso ¾ piniginių lÄšų, esanÄių bankų sÄ skaitose, o G. M. ¼.CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinÄs ar intelektinÄs veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus tikslinÄs paskirties iÅ¡mokas (žalos, padarytos dÄl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinÄs žalos atlyginimas, gauta tikslinÄ materialinÄ parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
Akivaizdu, kad sutuoktiniai sudarydami santuokÄ siekia bendrumo tiek tarpusavio santykiuose, tiek turtiniuose santykiuose. NagrinÄjamu atveju, teismas nesutinka su apeliante, jog skirtingas uždirbamų pajamų dydis turÄtų bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog L. M. nuo (duomenys neskelbtini) iki Å¡iol nÄra pakeitusi darbovietÄs, G. M. iki Å¡iol dirba dviejose darbovietÄse. VÄ® Registrų centro duomenis G. M. nuo 1997-03-28 iki bankroto bylos iÅ¡kÄlimo (2016-06-26) buvo UAB âMagestaâ akcininku, taip pat laikotarpiais nuo 1997-03-28 iki 2003-06-09 ir nuo 2014-10-07 iki 2015-10-13 buvo Å¡ios įmonÄs direktoriumi (CPK 179 str. 3 d.).
IÅ¡ iÅ¡dÄstytų aplinkybių matyti G. M. realÅ«s ir sistemingi veiksmai, siekiant prisidÄti prie bendrosios jungtinÄs sutuoktinių nuosavybÄs sukÅ«rimo. Byloje nÄra aplinkybių, jog L. M. tokie sutuoktinio G. M. veiksmai bÅ«tų nepriimtini, todÄl teismo vertinimu remtis aplinkybe, jog dÄl L. M. didesnio gaunamo darbo užmokesÄio yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principų, yra neteisinga ir nesÄ Å¾ininga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ, jog G. M. priklauso ½ piniginių lÄšų, esaÄių L.
M. bankų sÄ skaitose.Vadovaudamasis anksÄiau iÅ¡dÄstytais argumentais, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todÄl ji paliekama nepakeista. Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisÄja                                                                              Aldona TilindienÄ