2018-10-03 Nr. AB-17716-3-62-3-00246-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1852-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00246-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. T. (L. T.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovas), priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio buvo kalinamas Alytaus pataisos namuose, kuriuose pareiškėjui nuolat trūko gyvenamojo ploto, dėl to jis patyrė įvairių nepatogumų. Nebuvo įrengtos kopėtėlės užlipti į antrą lovos aukštą, nebuvo vietos televizoriui pastatyti antrame lovos aukšte. Rūbams bei batams džiovinti skirta patalpa buvo per maža, virtuvėje neužteko vietos maistui pasigaminti, veikė tik viena viryklė. Pataisos įstaigos valgykloje įrengtas siauras tunelis, susidarydavo spūstys, kildavo konfliktinės situacijos. Tiekiamas maistas buvo skurdus, nekokybiškas.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis buvo laikomas kartu su ŽIV ir vėžiu sergančiais asmenimis. Taigi pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, pažeidžiančios teisės aktus. Pareiškėjas dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų, patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, depresija, nepatogumais, nuovargiu.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 14 būrio gyvenamąsias patalpas, kur jam teko pakankamai laisvo ploto. Nuteistieji pagal grafiką gali sportuoti sporto aikštyne, užsiimti kita leistina veikla. Pareiškėjo miegamojoje patalpoje kiekvienam nuteistajam buvo skiriama po spintelę, tačiau kopėtėlių įrengimas pagal teisės aktus nenumatytas. Pataisos namų valgykloje nėra įrengta tunelių, maistas išdalijamas padėkluose. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus pataisos namuose, higienos normos pažeidimų nenustatė. Visos gyvenamosios patalpos buvo aprūpintos reikiamu inventoriumi.

6. Atsakovas nurodė, kad į pataisos namų administraciją dėl kalinimo sąlygų pareiškėjas nesikreipė. Tiekiamas maistas atitinka kokybės reikalavimus, periodiškai atliekami gaminamo maisto laboratoriniai tyrimai. Pažeidimų nebuvo nustatyta. Teisės aktuose nenumatytas draudimas ŽIV sergančius asmenis laikyti drauge su kitais asmenimis. Atsakovas pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, o būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo L. T. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. vasario 26 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 14 būrį, 3 miegamąjį, kuris yra 34 kv. m. ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,77 kv. m. ploto. Todėl teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad miegamojoje patalpoje jis gyveno drauge su 10–11 asmenų kaip neįrodytą. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėju, kad iš patalpų ploto turi būti išskaitomas baldų bei kitų daiktų užimamas plotas, nes Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) nenumato, jog į šių taisyklių 111.1 punkte įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas

9. Teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl sunkumų naudojantis sanitariniu mazgu, per mažos drabužių džiovinimo patalpos ir virtuvės skunde yra siejami su pareiškėjo nurodomu patalpų perpildymu, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, jog minimalaus ploto pažeidimo nenustatė, nurodytus pareiškėjo argumentus vertino kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad virtuvės ir skalbyklos įrenginių kiekiai yra numatyti Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Materialinio aprūpinimo normos). Minėtose normose tikslus viryklių ir lentynų batams džiovinti kiekis nenurodytas, jis nustatomas pagal reikmę.

10. Teismas nustatė, kad atsakovo pateiktuose patikrinimo aktuose Nr. PA-369, Nr. PA-436 (b. l. 23–28) konstatuota, jog Alytaus pataisos namuose kiekvienam būriui yra skirti gyvenamieji kambariai, virtuvėlės, asmeninių daiktų sandėlis, rūbų džiovyklos, tualetai, prausyklos. Patalpos ir jose esantys įrenginiai tvarkingi, prižiūrimi. Minėtuose patikrinimo aktuose higienos normos pažeidimų nenustatyta. Be to, pats pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN virtuvėlėje buvo įrengta viryklė ir patalpa drabužiams bei batams džiovinti.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, jog pataisos namų valgykloje įrengtas siauras tunelis, kuriame nuolat susidarydavo spūstys bei kildavo konfliktinės situacijos, pažymėjo, kad teisės aktuose nėra reglamentuoti pataisos įstaigos valgyklos įrengimo konstrukciniai ypatumai. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog tunelis valgykloje nėra įrengtas. Teismas nustatė, kad Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. PA-369 (b. l. 23–25) nurodyta, jog 8, 9, 10 sektorių patalpose įrengta atskira valgyklos salė, maistas į ją vežamas termosuose, teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Todėl teismas minėtus pareiškėjo argumentus vertino kritiškai kaip deklaratyvius ir atsižvelgė į Alytaus PN pateiktus oficialius paaiškinimus bei duomenis.

12. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius, kad tiekiamas maistas buvo nekokybiškas, skurdus, sprendė, jog į bylą pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus Cheminių tyrimų protokolai, Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro tyrimo protokolai patvirtina, jog Alytaus PN tiekiamas maistas atitiko teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintose Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose numatytas maisto energetines vertes. Teismas taip pat pažymėjo, kad pateiktame Medicinos dokumentų išraše (b. l. 18–19) nėra duomenų apie pareiškėjui kilusius sveikatos sutrikimus dėl, jo nuomone, netinkamo maitinimo.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad prie dviaukštės lovos nebuvo įrengtos kopėtėlės ir nebuvo vietos televizoriui pasidėti, pažymėjo, jog Materialinio aprūpinimo normose nenumatyta, kad privaloma aprūpinti pareiškėjo minėtomis kopėčiomis užlipti į lovą, esančią antrame aukšte, bei televizoriaus laikikliais, todėl teismas sprendė, kad šie pareiškėjo argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Teismas nurodytu aspektu taip pat atsižvelgė į tai, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo sveikatos būklė buvo tokia, jog jis negalėjo užlipti į antrą lovos aukštą ir kad dėl to jam kilo didelių sunkumų.

14. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus, kad jis buvo laikomas su ŽIV užsikrėtusiais asmenimis bei vėžiu sergančiais asmenimis ir dėl to jam nuolat kildavo pavojus susirgti, nurodęs, jog teisės aktai nenumato atsakovui pareigos izoliuoti ŽIV infekuotus asmenis, išskyrus atvejus, kai jie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kalinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio. Pareiškėjo argumentus dėl laikymo drauge su vėžiu sergančiais asmenimis ir dėl to kilusio pavojaus jo sveikatai teismas pripažino nepagrįstais, kadangi vėžys nėra priskiriamas užkrečiamų ligų kategorijai, o teisės aktuose nėra reglamentuotas vėžiu sergančių asmenų izoliuotas laikymas nuo kitų.

15. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių kalinimo sąlygų bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Todėl teismas sprendė, kad Alytaus PN neatliko teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio nenustatyta, o nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas.

III. 16. Pareiškėjas L. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo priimti naują sprendimą ir priteisti iš atsakovo patirtą 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Pareiškėjo nuomone, teismas priėmė sprendimą vien tik remdamasis atsakovo atsiliepime pateiktais paaiškinimais, kurie neatitinka tikrovės. Dėl savo statuso pareiškėjo negali inicijuoti išsamaus patikrinimo Alytaus PN ir atitinkamai apginti savo teisių.

18. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas neteisingai nurodė, jog 14 būrio 3-io miegamojo plotas yra 34 kv. m., kadangi ši patalpa buvo daug kartų išmatuota ir jos plotas iš tiesų yra 32,5 kv. m. Be to, šioje patalpoje yra uždaras tualetas, todėl papildomai užima ploto. Atsakovas taip pat neteisingai nurodė miegamajame esančių nuteistųjų skaičių, nes jų ginčo laikotarpiu visuomet būdavo 10–11. Todėl pareiškėjo buvimo metu Alytaus PN, kai būdavo 11 asmenų (vėliau sumažėjo asmenų iki 9), vienam asmeniui teko 2,9 kv. m., taigi neatitiko 3,1 kv. m. standarto. Sudaryta situacija prilygo kankinimui, kadangi ryte neįmanoma visiems spėti nusiprausti, pasinaudoti tualetu, nesudarytos galimybės džiovinti skalbinių tokio mažo ploto patalpose. Be to, pareiškėją kiekvieną naktį 3 val. prižadindavo pareigūnai, trankydami metalines duris. Pataisos įstaigos valgykloje buvo ir dabar yra pertvaros – tuneliai.

19. Pareiškėjo teigimu, patikrinimus atliko Alytaus PN medicinos dalies seselės, todėl jų pateikti duomenys yra melagingi.

20. Pareiškėjas pažymi, kad jam nebuvo skirta taburetė, nebuvo spintos, todėl turėjo lakyti drabužius ant lovos arba po lova.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo teismo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovo teigimu, visa su skundu susijusi medžiaga ir duomenys buvo pateikti teismui, kuris tinkamai ir išsamiai įvertino ir išnagrinėjo bylą.

23. Pareiškėjas nepateikė teismui objektyvių įrodymų, kad jam buvo padaryta žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė, nenurodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šiuo atveju nenustatytas ir neįrodytas realios žalos egzistavimo pagrindas, o pareiškėjas rėmėsi tik abstrakčiais teiginiais.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo teismo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais sutinka, nes teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje surinktą medžiagą ir teisingai taikė teisės aktų normas bei priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, laikant jį Alytaus pataisos namuose galimai netinkamomis sąlygomis nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. vasario 26 d.

26. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, sprendė, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių kalinimo sąlygų bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, manydamas, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, rėmėsi tik atsakovo teiktais paaiškinimais ir duomenimis, nepagrįstai neišreikalavo pakankamai kitų duomenų, todėl teismas neteisingai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo manymu, jam turi būti priteista neturtinė žala pinigais padarytiems pažeidimams kompensuoti.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

29. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir šioje byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

30. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).

31. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A‑979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93), 426 p.).

32. Tikrinamoje administracinėje byloje gauti faktiniai duomenys dėl pareiškėjui tekusio ploto pareiškėjo pateiktame apeliaciniame skunde liko nepaneigti. Jo tvirtinimas apie per mažą plotą vertintinas kaip bendro pobūdžio nepagrįstas teiginys. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).

33. Vertinant konkrečius pareiškėjo paaiškinimus dėl aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi (jų trūkumo) bei dėl kitų jo nurodytų aplinkybių, kaip netinkamų kalinimo sąlygų (žr. šios nutarties 18, 20 p.), vadovaujamasi bendrosiomis (žr. šios nutarties 30–31 p.) įrodinėjimo tokiose bylose taisyklėmis, įrodinėjimo ypatumais. Jei atsakovas nepaneigia nusiskundimo dėl, pavyzdžiui, baldų trūkumo, arba patvirtina šį pažeidimą, tai laikoma pagrindu pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo faktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-359-822/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-420-662/2017). Kita vertus, jei pareiškėjo nusiskundimai dėl baldų trūkumo kamerose yra nenuoseklūs, abstraktūs ar paneigti byloje esančiais įrodymais, laikoma, kad toks pažeidimas nėra nustatytas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2481-624/2016, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1640-756/2018).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas pateikė duomenis, paneigiančius skundo argumentus, o apeliaciniame skunde negauta duomenų, galinčių suponuoti kitokius teiginius, sutinka su išvadomis, padarytomis pirmosios instancijos teismo, kuris analizuojamus pareiškėjo paaiškinimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų (neužtikrinto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto, nepatogumų naudojantis dušu ir sanitariniu mazgu bei kitų pirmiau įvardytų aplinkybių šios nutarties aprašomojoje dalyje) vertino kaip nepagrįstus. Taigi, remiantis byloje esančia medžiaga, neteisėti veiksmai, kurie yra privalomoji viešosios civilinės atsakomybės sąlyga, byloje nenustatyti pagrįstai, o tai lemia ir apeliacinio skundo atmetimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o L. T. (L. T.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius