1e856417-19e3-4cfc-a7f0-249507abbb10 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-234-867/2021 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00743-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2. KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 29 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėja Inga Sakalauskaitė, sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai R. I., jos atstovei advokatei G. S., suinteresuotam asmeniui pareiÅ¡kusiam savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ J. K., jos atstovui advokatui D.

L., suinteresuotam asmeniui A. V., suinteresuotam asmeniui V. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. I. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto - palikimo priėmimo nustatymo ir palikimo atsiradimo vietos nustatymo, suinteresuoti asmenys V. L., A. V., J. K. ir Valstybės įmonė Turto bankas bei suinteresuoto asmens J. K. pareiÅ¡kimÄ su savarankiÅ¡kais reikalavimais pareiÅ¡kėjai R. I. dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V.

L., A. V., J. K. ir Valstybės įmonė Turto bankas. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po savo tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimÄ . PareiÅ¡kimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad jos mama R. S. V. gyvendama santuokoje su jos tėvu J. V., 1982-03-16 statinio priėmimo naudoti aktu įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ -gyvenamÄ jį namÄ ir pagalbinius pastatus (tvartÄ , garaÅ¾Ä , viralinę, kiemo inžinerinius statinius), esančius (duomenys neskelbtini).

Jos tėvų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau santuokos metu įgytas ir jos mamos vardu registruotas nekilnojamas turtas nebuvo padalintas. Jos ir suinteresuotų asmenų tėvas testamento nepaliko, o per įstatymo nustatytÄ terminÄ dėl tėvo palikimo priėmimo nei ji, nei suinteresuoti asmenys pas notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Ji per įstatymo nustatytÄ terminÄ po tėvo mirties į notarÄ nesikreipė dėl nežinojimo. Nors ji per įstatymo nustatytÄ terminÄ dėl palikimo priėmimo pas notarÄ po tėvo mirties nesikreipė, tačiau palikimÄ tėvo priėmė faktiniu valdymu, tai yra dalį nekilnojamojo turto.

Nurodo, kad ji nuo 1980 metų gyvena palikimÄ sudarančiame bÅ«ste, naudojosi pagalbiniais pastatais, nes iki namo statybos užbaigimo gyveno Å«kiniame pastate. Po tėvo mirties ji liko gyventi tame Å«kiniame pastate, priėmė likusius tėvo namų apyvokos bei apstatymo daiktus, rÅ«pinosi nekilnojamojo turtu bei prisidėjo prie Å¡io turto iÅ¡laikymo, o kita nekilnojamojo turto dalis priklausė jos mamai. Nurodo, kad iki Å¡iol gyvena tame pačiame nekilnojamajame turte ir valdo jį bei prižiÅ«ri, rÅ«pinasi juo kaip savu bei moka mokesčius, remontuoja šį nekilnojamÄ jį turtÄ .

Kadangi jos tėvas nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, todėl bÅ«tina nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos tėvo palikimo atsiradimo vieta yra Klaipėdos rajone. Nurodo, kad jos tėvas visÄ gyvenimÄ gyveno Å«kiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), arba pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Tėvo mirties liudijime nurodyta, kad jis mirė Klaipėdos r. Suinteresuotas asmuo V. L. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra, nedalyvaujant jų atstovui.

Suinteresuotas asmuo J. K. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja yra jos sesuo ir nori viena priimti jų tėvo J. V. palikimÄ . Mano, kad tėvo palikimas turi bÅ«ti padalintas pagal įstatymÄ , o ne atitekti vienai pareiÅ¡kėjai. Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimo per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė. Suinteresuotas asmuo J. K. pateikė pareiÅ¡kimÄ su savarankiÅ¡ku reikalavimu, kuriuo praÅ¡o atnaujinti jai dėl svarbių priežasčių praleistÄ Ä¯statymÄ nustatytÄ terminÄ palikimui po jos tėvo J.

V. mirties priimti. PareiÅ¡kimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad tik gavusi pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ teismo sužinojo, kad jos tėvui priklausė turtas, kuris buvo įgytas jos tėvams gyvenant santuokoje ir nebuvo padalintas nutraukiant santuokÄ . Å is nekilnojamas turtas yra įregistruotas jos mamos R. S. I. vardu. Nurodo, kad kai jos tėvas mirė, ji buvo nepilnametė, jai buvo trylika metų. Po tėvo mirties nekilnojamuoju turtu toliau naudojosi ir jame gyvena tiek jos mama, tiek ir ji ir kiti vaikai. Mirus tėvui, bÅ«dama nepilnametė, ji negalėjo savarankiÅ¡kai įgyvendinti savo teisių, tai yra priimti palikimÄ po savo tėvo mirties, o jos mama nepilnamečių vaikų vardu taip pat nesikreipė dėl palikimo priėmimo po jų tėvo mirties, nes viena augino keturis vaikus bei neturėjo teisinio iÅ¡silavinimo.

Kadangi tėvų santuoka buvo nutraukta, o turtas pagal tuo metu esantį jos supratimÄ ir faktinį naudojimÄ si buvo atitekęs jos mamai, kuri iki pat savo mirties gyveno Å¡iame nekilnojamajame turte, ji iki pat Å¡ios dienos nemanė, kad yra likęs tėvo palikimas. Mano, kad yra pagrindas atnaujinti jai įstatymo praleistÄ terminÄ palikimui atsiradusiam po tėvo mirties priimti, nes mirus tėvui ji buvo nepilnametė, ir negalėjo įgyvendinti savarankiÅ¡kai savo teisių, pilnametystės sulaukė tik (duomenys neskelbtini).

Be to, ji iki Å¡iol neturėjo jokių duomenų apie tai, kad jos tėvui priklauso dalis nekilnojamojo turto, nes jos mama jai niekada apie tai nėra sakiusi. Sutinka su pareiÅ¡kėjos reikalavimu, kad bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, tai yra nustatyta jo tėvo palikimo atsiradimo vieta Klaipėdos rajone, nes iki pat mirties jos tėvas gyveno Klaipėdos rajone. Suinteresuotas asmuo A. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , kuriame nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų atnaujintas J.

K. terminas palikimui po tėvo mirties priimti. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , kuriame nurodė, kad palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra, nedalyvaujant jų atstovui. PareiÅ¡kėja R. I. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , kuriame nurodė, kad su savarankiÅ¡ku reikalavimu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad jos ir suinteresuoto asmens J. K. mama R. S. V. po buvusio sutuoktinio J. V. mirties kaip įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė dėl palikimo priėmimo po vaikų tėvo mirties į notarÄ nesikreipė, kiti du vaikai jau buvo pilnamečiai, tačiau palikimo po tėvo mirties taip pat nepriėmė, nes nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo.

Faktiniu valdymu palikimo po tėvo mirties priimti J. K. negalėjo, nes kartu su mama jau nebegyveno viralinėje, todėl ji vienintelė įstatyminė tėvo įpėdinė faktiniu valdymu priėmė savo tėvo palikimÄ , nes gyveno viralinėje. Nurodo, kad J. K. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytos aplinkybės, kad jų tėvas iki pat mirties gyveno Å«kiniame pastate, neatitinka tikrovės, nes po tėvų skyrybų jų tėvas Å«kiniame pastate gyveno, tačiau pablogėjus sveikatai jis iÅ¡vyko gyventi pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini), kur ir numirė.

Nurodo, kad ji nuo 16 metų užsidirbdavo, nes ravėjo kolÅ«kyje normas, todėl galėjo prisidėti prie nekilnojamojo turto iÅ¡laikymo. PareiÅ¡kėja teismo posėdžiuose (2021-07-07 ir 2021-10-13) nurodė, kad palaiko pareiÅ¡kimÄ ir praÅ¡o jį tenkinti, o suinteresuoto asmens savarankiÅ¡ko reikalavimo praÅ¡o netenkinti. Nurodė, kad ji per Å¡eÅ¡is mėnesius po tėvo mirties priėmė palikimÄ , nes po tėvo mirties ji (duomenys neskelbtini) tapo pilnametė, be to ji perėjo gyventi į tėvo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir perėmė jo ten buvusius daiktus.

PaaiÅ¡kino, kad buvo likę baldai, stalas, lova, spinta, grandinės, be to dėdei ji pati atidavė tėvo meÅ¡keres. Nurodė, kad buvo kauptukai, Å¡luotos, vielos skirtos Å¡luotų riÅ¡imui, kurias ji po tėvo mirties pardavė. PaaiÅ¡kino, kad tėvas prieÅ¡ mirti gyveno pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), nes jį iÅ¡ ligoninės pasiėmė jo brolis. Ji iÅ¡tekėjo ir kartu su vyru gyveno viralinėje, kurį laikÄ ji dirbo Gargždų restorane, o jos vyras remontavo automobilius. Sesuo J. mirus tėvui buvo nepilnametė ir gyveno name.

PaaiÅ¡kino, kad tėvas name niekada negyveno, o gyveno viralinėje į kuriÄ ji persikėlė gyventi. Mama sesers vardu palikimo ne priėmė, nes laikė, kad visas turtas priklauso tik jai. Nurodė, kad Å¡iai dienai yra likęs Å¡luotų riÅ¡imo aparatas. Mano, kad dėdė melavo, kad po tėvo mirties jis iÅ¡vežė visÄ tėvui priklausantį turtÄ , nes tėvas iÅ¡sikraustydamas pasiėmė tik drabužius. PaaiÅ¡kino, kad ji slaugė mamÄ ir mama testamentu visÄ turtÄ paliko jai, o sesuo JÅ«ratė visiÅ¡kai nesirÅ«pino mama.

Jokių raÅ¡ytinių dokumentų, patvirtinančių, kad ji mokėjo mokesčius neturi. Mano, kad sesuo galėjo anksčiau kreiptis dėl palikimo priėmimo ir tai galėjo padaryti kai tapo pilnametė. PaaiÅ¡kino, kad visa Å¡eima geranoriÅ¡kai sutiko, kad ji po tėvo mirties eitų gyventi į tas patalpas ir priimtų ten buvusį turtÄ . Nurodė, kad Å«kinį pastÄ pastatė jos seneliai, o žemės sklypas buvo skirtas jos mamai. Iki pasistatė viralinę jų Å¡eima gyveno prieÅ¡ais pas kaimynus.

Susituokė (duomenys neskelbtini) ir su sutuoktiniu pragyveno apie 10 metų, o 1995 metais iÅ¡ senelių nupirko dalį namo. Ä® namÄ persikėlė mama, ji, brolis ir sesuo J., o tėvas liko viralinėje. PareiÅ¡kėjos atstovė posėdžių metu nurodė, kad palaiko pareiÅ¡kimÄ ir praÅ¡o jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja po mamos mirties nuvyko pas notarÄ dėl palikimo priėmimo pagal testamentÄ ir iÅ¡ notarės sužinojo, kad yra nepriimtas palikimas po jos tėvo mirties. Vykdydama notarės nurodymÄ pareiÅ¡kėja kreipsi su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, tačiau vėliau paaiÅ¡kėjo, kad visas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) yra jos mamos asmeninė nuosavybė ir dėl to yra užvesta kita civilinė byla.

PareiÅ¡kėja mirus tėvui buvo nepilnametė, tačiau per įstatymo nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ palikimui priimti ji tapo pilnametė ir turėjo galimybę priimti palikimÄ , tačiau to nepadarė, nes pas notarÄ nesikreipė, tačiau faktiniu valdymų tėvo palikimÄ priėmė, nes liko gyveno kartu su mama ir rÅ«pinosi turtu ir taip faktiniu valdymu priėmė tėvo palikimÄ . PaaiÅ¡kino, kad po tėvo mirties Å«kiniame pastate liko asmeniniai tėvo daiktai, kuriuos pareiÅ¡kėja priėmė, tai yra priėmė grandines gyvulių, kurios liko po tėvo mirties.

Su savarankiÅ¡ku reikalavimu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjos ir suinteresuotų asmenų tėvas piktnaudžiavo alkoholiu, todėl visiems buvo žinoma, kad jis jokio turto neturėjo. Nors mirus tėvu J. K. buvo nepilnametė, jos mama jos vardu nepriėmė palikimo, o sulauksi pilnametystės J. K. taip pat nesiėmė jokių veiksmų priimti palikimÄ , todėl mano, kad nėra pagrindo atnaujinti terminÄ palikimui. Palaiko reikalavimÄ dėl palikimo vietos atsiradimo fakto nustatymo.

Paaiškino pareiškėjos tėvas mirė pas tėvus (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad pareiškėja iš savo močiutės su sutuoktiniu įsigijo 1/3 gyvenamojo namo dalį. Paaiškino, kad tuo adresu yra namas ir viralinės pastatas, kuriame gyveno pareiškėja su sutuoktiniu po jos tėvo mirties. Prašo netenkinti pareiškimo su savarankiškais reikalavimas, nes pateiktas pavėluotas ir yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti. Suinteresuotas asmuo J. K. 2020-09-17 teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra pareiškėjos sesuo.

Mirus jų tėvui ji buvo nepilnametė, tai yra trylikos metų ir nieko nežinojo. Tik iÅ¡ teismo gavusi dokumentus sužinojo, kad yra likusi tėvo dalis po jo mirties. PaaiÅ¡kino, kad ji su mama nedaug gyveno, nes gyveno kartu su seneliais, kurie gyveno antrame namo aukÅ¡te ir seneliai ja daugiau rÅ«pinosi. PaaiÅ¡kino, kad jos seneliai statė namÄ . Su mama gyveno jos brolis ir pareiÅ¡kėja, o sesuo L. irgi kurį laikÄ gyveno su seneliais. Po skyrybų jos tėvas dar apie penkerius metus gyveno Å«kiniame pastate.

Apie tai, kad tėvai iÅ¡siskyrė ji žinojo, nes jo 47 metų gimtadienio proga Å¡ventė 1987 m. viralinėje, kurioje jis gyveno ir jie padovanojo naktinę lempÄ . PaaiÅ¡kino, kad jos tėvas po skyrybų puoselėjo aplinkÄ , sodino vaismedžius vaikams. IÅ¡ savo dėdės B. V. ji sužinojo, kad tėvas prieÅ¡ mirtį savo turto dalį norėjo padovanoti savo broliui, tačiau jis jos tėvui nurodė, kad jam nereikia jokio turto. Jei pareiÅ¡kėja nebÅ«tų pasikreipusi į teismÄ ji nebÅ«tų žinojusi apie tėvo palikimÄ ir tik iÅ¡ brolio sužinojo.

Nurodė, kad jos seneliai ja rÅ«pinosi, nebuvo iÅ¡silavinę. PaaiÅ¡kino, kad už normų ravėjimÄ jokio atlygio negaudavo, nes normos buvo užraÅ¡ytos ant mamos, o jie vaikai padėdavo. Nematė, kad sesuo bÅ«tų mokėjusi mokesčius ar remontavusi kÄ . Po tėvo mirties viralinėje buvo likę asmeniniai daiktai stalas, lova, kurie buvo metami lauk, kas iÅ¡metė nežino, nes nesigilino. PaaiÅ¡kino, kad tėvas iÅ¡važiuodamas į (duomenys neskelbtini) gal iÅ¡sivežė savo asmeninius daiktus, tai yra rÅ«bus, o baldai liko.

Kauptukai buvo, nes buvo bendras Å«kis. Tėvas iÅ¡gėrinėdavo, tačiau buvo dirbantis, rÅ«pinosi Å«kiu. Kodėl jos tėvai iÅ¡siskyrė ji nežino. Nurodė, kad matė kaip jos tėvas statė namÄ ir tėvo tėvai pardavę gyvulius duodavo pinigus namo statybai. Paskutiniu metu prieÅ¡ mirtį tėvas dirbo Klaipėdoje apsaugoje, o iki iÅ¡tuokos jis dirbo su ekskavatoriumi. Mano, kad jai irgi priklauso palikimas po tėvo mirties, nes kaip ir pareiÅ¡kėja ji toks pats vaikas. PaaiÅ¡kino, kad kol namas buvo statomas visa Å¡eima gyveno viralinėje, o pastačius namÄ tėvas liko gyventi viralinėje, o jie persikėlė į namÄ .

Po tėvo mirties jokio turto tėvo iÅ¡ tėvo namų neėmė, o tik dalyvavo tėvo laidotuvėse. Po tėvo mirties gyveno jos brolis iki 1995 m. name, nes jis jau buvo pilnametis, o sesuo L. jau nebegyveno, nes po studijų buvo gavusi butÄ . Suinteresuoto asmens J. K. atstovas nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu sutinka tik iÅ¡ dalies, tai yra sutinka dėl reikalavimo nustatyti J. V. palikimo atsiradimo vietÄ , o kitoje dalyje praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįsta ir tenkinti pareiÅ¡kimÄ su savarankiÅ¡ku reikalavimu.

Nurodo, kad teisme yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos, kuriose pareiÅ¡kėja nurodo skirtinas aplinkybes, nes Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėja nurodo, kad tėvas turėjo turto, o kitoje byloje nurodo, kad jos tėvas jokio turto neturėjo. Mano, kad pareiÅ¡kėja neįrodė, kad priėmėm palikimÄ , nes nepateikė jokių mokėjimo kvitų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėja faktiniu valdymu priėmė palikimÄ . Nurodė, kad mirus J. V. pareiÅ¡kėja buvo 17 metų, o J. K. 13 metų. Pasistačius namÄ , tėvas liko viralinėje, o vaikai su mama ir seneliais pradėjo gyventi name.

J. V. mirė pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad J. V. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėja apsigyveno nuo 1998 m. ir gyveno apie 10 metų. Liudytojas B. V. nurodė, kad jo broliui apsirgus jis atvyko ir surinko visus J. V. daiktus ir su priekaba tuos daiktus išvežė į (duomenys neskelbtini), todėl nėra jokių įrodymų, nuotraukų, kad būtų galima sugretinti kaip gyveno tėvas ir kaip ji. Mano, kad liko menkaverčiai daiktai, kurių J. V. nelaikė savo turtu. Nurodo, kad faktiškai visu J.

V. turtu disponavo buvusi J. V. sutuoktinė, nes pareiÅ¡kėja dar buvo nepilnametė. PareiÅ¡kėja tik 1995-11-13 pirkimo – pardavimo sutartimi įgijo dalį nuosavybės (duomenys neskelbtini) iÅ¡ savo senelių ir tik nuo to laiko valdė tos nuosavybės, nors tėvas mirė (duomenys neskelbtini) metais. Tai, kad R. I. įgijo dalį turto 1995 m. nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji faktiniu valdymu priėmė tėvo palikimÄ , nes pareiÅ¡kėja neįrodė faktinio valdymo. Nesutinka, kad pareiÅ¡kėja buvo suklaidinta notaro ir dėl to pateiktas bÅ«tent toks pareiÅ¡kimas, nes pareiÅ¡kimÄ ruošė advokatė, o ne pati pareiÅ¡kėja.

Nurodė, kad žemės sklypas buvo skirtas Å¡eimai iÅ¡ kolÅ«kio, nes R. S. V. dirbo kolÅ«kyje, o J. V. nedirbo kolÅ«kyje, todėl visas turtas buvo įregistruotas tik R. S. V. vardu. Mano, kad savarankiÅ¡kas reikalavimas dėl termino palikimui priimti yra pagrįstas, todėl turėtų bÅ«ti tenkintas. PaaiÅ¡kino, kad nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokos metu, o nutraukus santuokÄ turtas padalintas nebuvo. Mirus tėvui J. K. tuo metu buvo nepilnametė, kuri savarankiÅ¡kai savo teisių įgyvendinti negalėjo, o jos motina jos vardu palikimo po tėvo mirties nepriėmė.

Kadangi J. K. dėl objektyvių priežasčių praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti. Sulaukusi pilnametystės J. K. nesikreipė, nes jÄ suklaidino tai, kad visas turtas buvo registruotas mamos vardu ir mama tuo turtu naudojosi. Suinteresuotas asmuo A. V. 2020-09-17 teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepriėmė palikimo faktiniu valdymu, nes jis gyveno iki 1992 metų. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ pradžių buvo pastatytas Å«kinis pastas, kuriame gyveno jų Å¡eima ir statėsi namÄ .

Pasistačius namÄ tėvai iÅ¡siskyrė. Tėvas sirgo vėžiu apie 15 metų. PaÅ«mėjus ligai ji susirinko savo asmeninius daiktus ir iÅ¡vyko pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini), o liko tik baldai sulūžę, kuriuos jie sudegimo. Jis labiau padėjo mamai iÅ¡laikyti Å«kį, nes R. I. nedirbo, o jis jau dirbo. Mano, kad ir J. priklauso, o ne tik I. PaaiÅ¡kino, kad po tėvo mirties jis nors ir buvo pilnametis, tačiau pas notarÄ nesikreipė. Tai, kad tėvui priklauso dalis sužinojo, kai pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ .

Mama visÄ jai priklausiantį turtÄ paliko R. I., nes prieÅ¡ mirtį R. I. prižiÅ«rėjo mamÄ , tačiau nesutinka, kad tėvo palikimo dalis atitektų pareiÅ¡kėjai, nes mano, kad priklauso ir J. K.. Patvirtino, kad prieÅ¡ penkis mėnesiu iki mirties tėvas iÅ¡važiavo gyventi pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini), o iki tol gyveno viralinėje. Tėvas turėjo neįgalumÄ , nes sirgo vėžiu, tačiau dar papildomai dirbo. Nurodė, kad sesuo R. I. nedirbo 1987-1988 metais ir buvo iÅ¡laikoma mamos.

Mano, kad mama nuskriaudė seserį J. K., nes J. augino seneliai. Po tėvo mirties viskÄ iÅ¡metė, nes baldai buvo sulūžę. PaaiÅ¡kino, kad tėvas dirbo silikatiniame, todėl iÅ¡ darbo parsivarė buldozerį ir iÅ¡stumdė žemę pamatams. Tėvas nenorėjo eiti gyventi į namÄ , nes jau sirgo. Tėvo ir mamos santykiai buvo visokie, nes bÅ«davo nesutarimų. PaaiÅ¡kino, kad tėvas dirbo prie namo, jis ir pats su tėvu plytas ardydavo iÅ¡ VokiÅ¡kų namų ir veždavo namui statyti, virino tėvas.

Tėvas su mama augindavo gyvulius 1979-1980 m. ir pardavę gyvulius pirko statybines medžiagas. Nesutinka, kad namas yra tik mamos. PaaiÅ¡kino, kad normas jis irgi ravėjo, o pinigus gaudavo mama, nebent saldainiams mama jiems duodavo. Po tėvo mirties iki 1992 metų kol vedė gyveno pas mamÄ ir nematė, kad R. I. bÅ«tų kokius tėvo daiktus priėmusi, nes nebuvo kÄ priimti. Pats dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties nesikreipė, nes nežinojo. Tėvo tėvai namo statybai duodavo pinigų pardavę gyvulius po 500,00 rublių, 1 000,00 rublių, nes pats matė.

Mama su tėvu pas notarÄ davė sutikimÄ , kad 1/3 dalis namo už senelių pagalbÄ buvo perraÅ¡yta seneliams. Suinteresuotas asmuo V. L. nurodė, kad ji yra pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens J. K. vyriausia sesuo. PaaiÅ¡kino, kad tuo metu ji jau buvo iÅ¡tekėjusi ir gyveno kitoje gatvės pusėje. Patvirtina, kad R. I. perėjo gyventi į viralinę ir priėmė ten buvusius daiktus, kuriais naudojosi jų tėvas, tai yra stalÄ , spintÄ , Å¡luotų riÅ¡imo aparatÄ . Nurodė, kad po tėvo mirties buvo likusių vielų, puodukų, stiklainių.

Ji nematė, kad tėvo daiktai bÅ«tų buvę iÅ¡vežti ir Å¡eimoje apie tai nebuvo kalbėta. PaaiÅ¡kino, kad jų Å¡eima skurdžiai gyveno, nes mama praktiÅ¡kai viena dirbo, todėl jų Å¡eima gyveno viralinėje iki buvo pastatytas namas. Patvirtino, kad R. I. dirbo Doviluose valgykloje ir Gargžduose restorane, o po to pradėjo lauktis ir jÄ iÅ¡laikė jos sutuoktinis, sesers sutuoktinis taip pat dirbo remontavo automobilius. Mano, kad J. mažiausiai prisidėjo ir net nenorėjo susitaikyti su mama prieÅ¡ mirtį.

PaaiÅ¡kino, kad mama niekada nelaikė, kad turtas priklausė ir tėvui, nes viskÄ darė savo pastangomis. Jų tėvas nuolatinio darbo neturėjo, nes turėjo priklausomybę nuo alkoholio ir dirbo trumpais periodais. Mirus tėvui sesuo J. buvo nepilnametė. Nesutinka, kad bÅ«tų atnaujintas terminas palikimui priimti. Mano, kad J. K. neturi jokios moralinės teisės pateikti tokį pareiÅ¡kimÄ . Po tėvo mirties nei ji, nei brolis nekėlė jokio klausimo dėl palikimo priėmimo, nes viskas buvo žinoma apie tėvų gyvenimÄ ir brolis neprieÅ¡taravo, kad R.

I. gyventų tėvo vietoje. J. K. per visÄ gyvenimÄ neprisidėjo prie turto gerinimo ar iÅ¡laikymo, be to visiÅ¡kai nesirÅ«pino mama ir nepadėjo ja rÅ«pintis. PaaiÅ¡kino, kad ji augo pas mamos mamÄ (duomenys neskelbtini), kaip ir jauniausia sesuo J., nes tėvai neturėjo galimybės jų iÅ¡laikyti. J. nuo Å¡eÅ¡ių mėnesių amžiaus gyveno pas senelius, nes mama išėjo į darbÄ , o R. su A. gyveno su tėvais. Pinigus namo statybai sukaupė mamos tėvai ir visa Å¡eima ir tik jų dėka buvo pastatytas namas.

Teismas k o n s t a t u o j a : pareiškimas tenkintinas, pareiškimas su savarankiškais reikalavimais tenkintinas. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 445 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J.

V., kuris buvo pareiÅ¡kėjos ir suinteresuotų asmenų tėvas. Nustatyta, kad J. V. mirties dienÄ nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, tačiau jo mirties liudijime nurodyta, kad J. V. mirė (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraÅ¡o Nr. 42, nustatyta, kad J. V. susituokė su R. S. N., tai yra pareiÅ¡kėjos ir suinteresuotų asmenų mama. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini)santuokos nutraukimo įraÅ¡as Nr. 88, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos ir suinteresuotų asmenų tėvai iÅ¡situokė.

IÅ¡ 1982-11-22 Klaipėdos rajono liaudies teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-360/82 nustatyta, kad J. V. ir R. S. V. santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės. Minėtame teismo sprendime nurodyta, kad Å¡alys nesutaria dėl atsakovo netinkamo elgesio, jo girtuokliavimo ir triukÅ¡mavimo ir tai patvirtino liudytojai bei Å¡alių vaikai. Nurodyta, kad Å¡alys veda atskirus Å«kius, maitinasi atskirai jau metai laiko. Nustatyta, kad nutraukinat J. V. ir R. S. V. santuokÄ santuokos metu įgytas turtas teismo sprendimu nebuvo padalintas.

PareiÅ¡kėjos ir suinteresuotų asmenų tėvų iÅ¡tuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). R. S. V. (duomenys neskelbtini) susituokė su D. V. V. IÅ¡ VÄ® „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad R. S. V. vardu, pagal 1982-03-16 statinio priėmimo naudoti aktÄ yra įregistruotos nuosavybės tesiės į 2/3 pastato – gyvenamojo namo, ½ pastato – tvarto, pastatÄ -viralinę, pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä ir 2/3 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjos vardu, pagal 2009-10-16 apylinkės teismo sprendimÄ Nr. N2-103-856/2009, yra įregistruotos nuosavybės teisės į 1/3 pastato - namo, 1/3 pastato – tvarto ir 1/3 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ nekilnojamoj turto iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad pastatas – gyvenamas namas pradėtas statyti 1982 m. ir baigtas 1982m., o kiti statiniai pastatyti 1979 m. IÅ¡ Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Dovilų seniÅ«nijos 2020-04-17 raÅ¡to Nr. (4.9)V4-29 nustatyta, kad R. I. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi laikotarpiais: nuo 1986-02-17 iki 1994-12-20, nuo 1996-06-04 iki 2011-08-15 ir nuo 2013-02-22. Klaipėdos rajono 2- ojo notarų biuro 2020-03-06 liudijimas, notarinio registro Nr. NB2-918, patvirtina, kad po J.

V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiÅ¡kimų dėl palikimo priėmimo Klaipėdos rajono 2-ajam notarų biurui nepateikė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Palikimui priimti po J. V. mirties yra praleistas terminas. BÅ«tina kreiptis į teismÄ dėl termino atstatymo palikimui priimti arba dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, jei palikimÄ po mirusio mirties faktiÅ¡kai priėmė ir jį valdo.

Iš 1988-07-09 notarinės sutarties, notarinio registro Nr. 1-4948, nustatyta, kad R. S. V. padovanojo savo tėvui J. N. 1/3 dalį mūrinio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras naudingas plotas 89,76 kv.m., ½ dalį mūrinio tvarto ir tai dalis priklausančius kiemo įrenginius. Minėta sutartimi buvo nustatyta ir naudojimosi namu tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenims nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-408-1025/2021 pagal ieškovės R.

I. ieÅ¡kinį atsakovei J. K. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. L., A. V.. Minėtoje byloje R. I. ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė pripažinti nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 2/3 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato (tvarto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - garaÅ¾Ä Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 kitų (kiemo) statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - vieÅ¡ajame registre įregistruotÄ R.

S. V. vardu, R. S. V., mirusios (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl palikimo atsiradusio (duomenys neskelbtini), po J. V., mirties priėmimo ir termino šiam palikimui priimti atnaujinimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000-07-18 Civilinio kodekso paveldėjimo teisės normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, t. y. nuo 2001-07-01.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus jos ir suinteresuotų asmenų tėvui, priėmimo faktÄ , todėl sprendžiant reikalavimÄ , taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Nustatyta, kad tiek pareiÅ¡kėja, tiek ir suinteresuoti asmenys yra J. V. vaikai. Byloje nėra duomenų, kad J. V. bÅ«tų palikęs testamentÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad tiek pareiÅ¡kėja, tiek suinteresuoti asmenys yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai paveldint palikimÄ po savo tėvo mirties.

Palikėjo mirties momentu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatas laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å is veiksmas turi bÅ«ti atliktas per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . 1964 m.

CK 568 straipsnio ir 569 straipsnio 1 dalies nuostatos numatė, kad palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, o palikimo atsiradimo laiku laikoma palikėjo mirties diena, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu,– diena. 1964 m. CK 570 straipsnis numatė, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (17 straipsnis), o jeigu ji nežinoma,–turto arba pagrindinės jo dalies buvimo vieta. 1964 m. CK 17 straipsnio 1 dalis numatė, kad gyvenamÄ ja vieta laikoma ta vieta, kur pilietis nuolat ar daugiausia gyvena.

Dėl palikimo atsiradimo vietos nustatymo. Nustatyta, kad J. V., miręs (duomenys neskelbtini), nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, todėl bÅ«tina nustatyti jo palikimo atsiradimo vietÄ . Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad J. V. po santuokos nutraukimo liko gyventi Å«kiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jo sveikatai pablogėjus, jo brolis B. V. jis buvo iÅ¡vežtas pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini), kur ir numirė. Tikslus laikas kada J. V. buvo iÅ¡vežtas ir kiek laiko iki mirties jis gyveno pas savo tėvus (duomenys neskelbtini) iki mirties, nežinomas, nes nei liudytojas B.

V., nei šalys negalėjo nurodyti tikslios datos. Tai, kad J. V. mirė (duomenys neskelbtini), patvirtino tiek pareiškėja, tiek suinteresuoti asmenys, tiek ir teismo posėdžių metu apklausti liudytojai B. V. ir V. S., be to J. V. mirties liudijime, jo mirimo vieta yra nurodyta (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) CK 5.4 straipsnio 1 dalis numato, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.12 straipsnis). Pagal CK 5.4 straipsnio 2 dalį jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno, o jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos ir suinteresuotų asmenų tėvas J. V. mirties dienÄ nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, į tai, kad jo vardu nėra įregistruoto jokio nekilnojamojo, į Å¡alių teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad prieÅ¡ mirtį jų tėvas gyveno (duomenys neskelbtini), kur ir mirė, todėl nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad palikimo, atsiradusio po J. V. mirties, atsiradimo vieta (duomenys neskelbtini) ( 1964 m. CK 570 straipsnis ir 17 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK 5.4 straipsnis).

Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad pareiÅ¡kėja faktiniu valdymu priėmė savo tėvo palikimÄ . Byloje esantis Klaipėdos rajono 2- ojo notarų biuro 2020-03-06 liudijimas, notarinio registro Nr. NB2-918, patvirtina, kad po J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiÅ¡kimų dėl palikimo priėmimo Klaipėdos rajono 2-ajam notarų biurui nepateikė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Palikimui priimti po J.

V. mirties yra praleistas terminas. BÅ«tina kreiptis į teismÄ dėl termino atstatymo palikimui priimti arba dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, jei palikimÄ po mirusio mirties faktiÅ¡kai priėmė ir jį valdo. Nustatyta, kad J. V. mirties dienÄ , tai yra (duomenys neskelbtini), du jo vaikai, tai yra V. L. ir A. V. buvo pilnamečiai, o pareiÅ¡kėja ir suinteresuotas asmuo J. K. buvo nepilnametės, tai yra pareiÅ¡kėjai buvo 17 metų, o J. K. tuo metu buvo tik 13 metų. Pagal 1964 m. CK J.

V. palikimÄ jo įstatyminiai įpėdiniai, tai yra vaikai turėjo teisę priimti per Å¡eÅ¡is mėnesiu nuo jo mirties, nagrinėjamu atveju J. V. palikimas turėjo bÅ«ti priimtas iki (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja pilnametė tapo (duomenys neskelbtini), tai yra po dviejų mėnesių po tėvo mirties, todėl ji galėjo priimti palikimÄ , nes buvo pilnametė ir pati galėjo kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau to nepadarė. Vadovaujantis 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ , o tai gali bÅ«ti padaryta raÅ¡tu – per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiÅ¡kimÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ .

Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad Å¡iai dienai terminas palikimui priimti yra praleistas ir tai, kad niekas iÅ¡ įstatyminių įpėdinių per įstatymo nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ notarui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo po J. V. nepateikė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. 1964 m. CK 574 straipsnis numatė, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įstatyminiams įpėdiniams, nepriklausomai nuo jų eilės ir paveldimos dalies, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio prasme palikimo priėmimÄ , suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės, tai yra faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimÄ ir faktiÅ¡kai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Valdymas yra savarankiÅ¡kas teisės institutas, suprantamas kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė arba konkrečių valdymo teisių visuma: teisė turėti daiktÄ savo žinioje ir teisė daryti daiktui fizinį bei Å«kinį poveikį. Daikto valdymÄ galima bÅ«tų apibrėžti ir kaip faktinį daikto turėjimÄ , turint tikslÄ valdyti jį kaip savÄ . Užvaldant daiktÄ turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia turėti tÄ daiktÄ kaip nuosavÄ , tačiau nebÅ«tinai tiesiogiai prie jo prisiliečiant.

Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jei byloje, esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad toks faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų darytina iÅ¡vada, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl po J.

V. mirties atsiradusio palikimo, tai yra pareiškėja pati patvirtino, kad jos mama, kuri tėvui mirus buvo įstatyminė J. K. atstovė, sesuo V. L. ir bei brolis A. V. leido pareiškėjai apsigyventi jos tėvo gyvenamojoje vietoje, tai yra ūkiniame – pastate (viralinėje), kurioje gyveno J. V. iki jis buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini). Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas kam nuosavybės teise priklausė statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) ir ar jie buvo bendroji pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvų jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes toks klausimas yra nagrinėjamas kitoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-408-1025/2021.

Å alių paaiÅ¡kinimais bei byloje esančiais raÅ¡ytiniai įrodymais nustatyta, kad Å«kinis - pastatas (viralinė) pastatyta 1979 m., tai yra pareiÅ¡kėjos ir suinteresuotų asmenų tėvų santuokos metu, tačiau įregistruotas R. S. V., vardu. Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad jų tėvai iki buvo pastatytas gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini), gyvena Å«kiniame pastate (viralinėje), o į gyvenamÄ jÄ namÄ , kurio statyba buvo baigta 1982 m., persikėlė tik pareiÅ¡kėjos ir suinteresuotų asmenų mama bei pareiÅ¡kėja ir suinteresuoti asmenys, tai yra J.

V. vaikai, o pats J. V. liko gyventi pastate – Å«kiniame pastate (viralinėje) ir gyveno iki 1987 m., tai yra net ir po santuokos su R. S. V. nutraukimo. Tai, kad J. V. (duomenys neskelbtini), dar gyveno Å«kiniame – pastate (viralinėje) adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ esmės patvirtino ir suinteresuotas asmuo J. K., kuri nurodė, kad keturiasdeÅ¡imt septinto gimtadienio proga jie vaikai tėvui padovanojo lempÄ ir jo sveikinti ėjo į viralinę. Å ių aplinkybių nepaneigė nei pareiÅ¡kėja, nei suinteresuotas asmuo A.

V.. PareiÅ¡kėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ji sudarė santuokÄ ir su sutuoktiniu apsigyveno pastate – Å«kiniame pastate (viralinėje) ir niekas tam neprieÅ¡taravo. PareiÅ¡kėja taip pat tvirtina, kad ji apsigyvenusi viralinėje priėmė ten buvusius tėvo asmeninius daiktus, tai yra lovÄ , stalÄ , spintÄ , likusias vielas, Å¡luotų riÅ¡imo aparatÄ bei kitus daiktus, kurie jai gyvenimo pradžioje labai pravertė. Be to ji pardavė vielas ir tėvo broliui atidavė tėvo meÅ¡keres. Byloje pateiktas santuokos liudijimas patvirtina, kad pareiÅ¡kėja santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini), tai yra po penkių mėnesių po tėvo mirties.

Suinteresuotas asmuo J. K. nesutinka, kad pareiÅ¡kėja faktiniu valdymu priėmė tėvo palikimÄ , motyvuodama tuo, kad pareiÅ¡kėja teismui nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji mokėjo mokesčius ar priėmė tėvo daiktus, nes nepateikė jokių nuotraukų, be to neturėjo pajamų ir neprisidėjo prie turto iÅ¡laikymo. Ä®vertinus tai, kad J. V. gyveno Å«kiniame – pastate (viralinėje) ir nėra duomenų, kad buvo įsirengęs atskirÄ elektros įvadÄ su atskiru elektros apskaitos prietaisu, darytina iÅ¡vada, kad labiau tikėtina, kad adresu (duomenys neskelbtini) buvo tik vienas elektros apskaitos prietaisas, pagal kurį buvo mokami mokesčiai.

Vien tai, kad pareiÅ¡kėja negali teismui pateikti mokėjimų kvitų, teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesudaro pagrindo netenkinti jos pareiÅ¡kimo, nes įvertinus tai, kad nuo J. V. mirties yra praėję daugiau kaip trisdeÅ¡imt metų, jei tokie mokėjimo kvitai ir buvo, jie galimai dėl objektyvių priežasčių nėra iÅ¡likę. Tai, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jokių nuotraukų į bylÄ , taip pat nėra pagrindas netenkinti jos pareiÅ¡kimo, nes suinteresuotas asmuo J.

K. taip pat teismui nepateikė jokių fotonuotraukų, todėl labai tikėtina, kad jokių foto nuotraukų ir nebuvo. J. K. nesutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja faktiniu valdymu priėmė po tėvo mirties likusius daiktus, tačiau pati teismo posėdžio metu patvirtino, kad po tėvo mirties viralinėje buvo likę asmeniniai tėvo daiktai: stalas, lova, kurie buvo metami lauk, tačiau kas išmetė ir ar išmetė nežino, nes nesigilino bei mano, kad tėvas išvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) išsivežė tik savo asmeninius daiktus, tai yra rūbus, o baldai liko.

J. K. tėvo mirties dienÄ buvo nepilnametė, tai yra trylikos metų, nuo tėvo mirties yra praėję daugiau nei trisdeÅ¡imt metų. Akivaizdu, kad J. K. galimai neprisimena visų aplinkybių, nes trylikos metų amžiui vaiku vargu ar rÅ«pi kam atitenka po tėvo mirties likę jo asmeniniai daiktai, ypač jei Å¡ie daiktai nėra vertingi. Tai, kad po tėvo mirties likę baldai bei kiti daiktai nebuvo vertingi, tvirtino tiek pareiÅ¡kėja, tiek ir suinteresuoti asmenys, tiek ir visi teismo posėdžio metu apklausti liudytojai.

Liudytojo B. V. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad jis su priekaba iÅ¡vežė visus brolio daiktus ir nieko neliko, vertintini kritiÅ¡kai, nes Å¡ias aplinkybes iÅ¡ esmės paneigė, pareiÅ¡kėja, suinteresuotas asmuo V. L., suinteresuotas asmuo J. K. bei liudytojos V. S. ir A. K. ir suinteresuotas asmuo A. V.. Suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad pareiÅ¡kėja nepriėmė tėvo palikimo, tai yra turto, nes nebuvo kÄ priimti, tačiau pati teismui teikia savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , kuriuo praÅ¡o nustatyti, kad ji dėl svarbių priežasčių praleido terminÄ tėvo palikimui priimti.

PareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes apie tai, kad ji po tėvo mirties persikėlė gyventi į Å«kinį pastÄ (viralinę) ir naudojosi tėvo likusiais daiktais iÅ¡ esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos, tai yra teta V. S., kuri nurodė, kad J. V. iÅ¡ ligoninės nebegrįžo į namus, o po kurio laiko pasitvarkiusi R. I. pradėjo gyventi vasarinėje ir naudojosi ten likusiais tėvo daiktais, tai yra stalu, lova, spinta ir kitais. Ji taip pat nurodė, kad jau iki vestuvių R.

I. gyveno vasarinėje virtuvėje. Bei nurodė, kad jos sesuo po J. V. mirties nepilnametės vardu nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, nes J. V. jokio turto neturėjo, nes namas buvo pastatytas jos tėvų. Liudytoja A. K., kuri yra pareiÅ¡kėjos kaimynė, taip pat nurodė, kad J. V. gyveno vasarinėje virtuvėje, o po to ten apsigyveno R. I., kuri ir naudojosi ten buvusiais J. V. daiktais, tai yra stalu - knyga, sena spinta, sena lova, mažu staliuku, vienu senu foteliu ir taburete. A. K. taip pat paaiÅ¡kino, kad R.

I. turėjo savo Å«kį, bet padėdavo ir mamai prie Å«kio. AnalogiÅ¡kas aplinkybes, kad R. I. apsigyveno viralinėje ir priėmė ten likusius tėvo daiktus teismo posėdžio metu nurodė ir suinteresuotas asmuo V. L.. Tai, kad po tėvo mirties R. I. apsigyveno Å«kiniame – pastate (viralinėje) iÅ¡ esmės neginčijo ir suinteresuotas asmuo J. K. bei suinteresuotas asmuo A. V.. Ä®vertinus nustatytas faktines aplinkybes, kad po tėvo mirties kelių mėnesių laikotarpyje į Å«kinį – pastatÄ (viralinę) persikėlė gyventi pareiÅ¡kėja kartu su sutuoktiniu ir Å¡iose patalpose gyveno apie 10 metų, į tai, kad nustatyta, jog mirus J.

V. Å«kiniame pastate (viralinėje) liko jam priklausantys daiktai, kuriais naudojosi pareiÅ¡kėja, kuri gyvendama remontavo pagal galimybes bei tvarkė Å¡ias patalpas, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėja įrodė, jog per Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpį ji faktiniu valdymu priėmė tėvui priklausantį turtÄ , todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais yra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kimÄ . Tai, kad pareiÅ¡kėja gyveno (duomenys neskelbtini) iÅ¡ esmės patvirtino ir į bylÄ pateikta pažyma apie pareiÅ¡kėjos deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ iÅ¡ kurios nustatyta, kad pareiÅ¡kėja R.

I. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi laikotarpiais: nuo 1986-02-17 iki 1994-12-20, nuo 1996-06-04 iki 2011-08-15 ir nuo 2013-02-22. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad R. I. bÅ«dama mirusiojo J. V. dukra, tai yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymÄ (CK (1964 m.) 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pradėjo faktiÅ¡kai valdyti po tėvo mirties atsiradusį palikimÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK (1964 m.) 587str. 3d.), pripažintina, kad nors R.

I. per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė pas notarÄ dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties, tačiau jo palikimÄ priėmė faktiniu valdymu, todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktÄ (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų interesus. Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti bet kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikoma priėmusiu visÄ palikimÄ .

Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , apžvalgÄ , Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimÄ iÅ¡duodančio notaro kompetencija. Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatomi tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl suinteresuoto asmens savarankiÅ¡ko reikalavimo atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teisminę praktikÄ bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

KlausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ (arba kurio vardu praÅ¡oma priimti palikimÄ ), teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai.

Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai. Šį klausimÄ teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimÄ , turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei vieÅ¡asis interesas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.). 1964 m.

CK 588 straipsnis numatė, kad Å¡io kodekso 587 straipsnyje nustatytÄ palikimui priimti terminÄ gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali bÅ«ti priimamas, pasibaigus tam terminui, ir be kreipimosi į teismÄ , jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmusysis palikimÄ Ä¯pėdiniai. Å iais atvejais įpėdiniui, praleidusiam terminÄ palikimui priimti, perduodama iÅ¡ jam priklausančio turto, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei, tik tai, kas iÅ¡liko natÅ«ra, taip pat lėšos, gautos, realizavus kitÄ jam priklausančio turto dalį.

Pagal Å¡iuo metu galiojančias nuostatas numatyta, kad teismas įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ä®statyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, todėl ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusÄ bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suinteresuotas asmuo reiÅ¡kia savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , kuriuo praÅ¡o pripažinti, jog ji dėl objektyvių priežasčių praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui po tėvo J. V. mirties priimti ir atnaujint šį terminÄ , nes ji buvo nepilnametė, o kadangi visas turtas buvo užraÅ¡ytas mamos vardu ji manė, kad tėvas neturi jokio turto ir tik gavus dokumentus iÅ¡ teismo sužinojo, kad tėvui priklausė turtas. PareiÅ¡kėja nesutinka, kad bÅ«tų atnaujintas terminas, motyvuodama tuo, kad J.

K. tai galėjo atlikti anksčiau, tai yra kai tapo pilnametė, tačiau to nepadarė. Neginčijamai nustatyta, kad suinteresuotas asmuo J. K. Å¡iai dienai negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po savo tėvo J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), nes yra praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo J. K. yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė paveldint palikimÄ po savo tėvo mirties ir priimti palikimÄ turėjo per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra per Å¡eÅ¡is mėnesius skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Pagal 1964 m. CK 13 straipsnio 1 dalį už nepilnamečius iki penkiolikos metų amžiaus sandorius jų vardu sudarinėja tėvai, įtėviai arba globėjai. J. K. tėvo mirties dienÄ , tai yra (duomenys neskelbtini), buvo nepilnametė, jai tuo metu buvo 13 metų, todėl ji pati asmeniÅ¡kai palikimo priimti negalėjo. Vienintelė įstatyminė J. K. atstovė pagal įstatymÄ , tai yra jos mama, per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepilnametės dukters vardu taip pat nesikreipė į notarÄ dėl palikimÄ po J.

V. mirties. Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per visÄ laikotarpį nuo teisės į palikimÄ atsiradimÄ dienos iki kreipimosi į teismÄ . Ä®vertinus nustatytas faktines aplinkybes, kad J. K. tėvo mirties dienÄ buvo nepilnametė, o jos įstatyminė atstovė mama, jos vardu nepriėmė palikimo, tai, kad Å¡iai dienai dar nėra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas po J.

V. mirties, kiti įstatyminiai įpėdiniai įstatymo nustatytu laiku taip pat nesikreipė dėl palikimo priėmimo po jų tėvo J. V. mirties, tai, kad pati pareiÅ¡kėja apie nepriimtÄ tėvo palikimÄ sužinojo tik kai nuvyko pas notarÄ dėl palikimo po motinos mirties priėmimo, analogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir suinteresuoti asmenys J. K. bei A. V., kurie tvirtino, kad nežinojo, kad po tėvo mirties nepriimtas palikimas, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad J. K. dėl objektyvių nuo jos nepriklausančių aplinkybių per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimo po tėvo mirties nepriėmė, todėl yra pagrindas tenkinti jos savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ ir atnaujinti jai terminÄ tėvo J.

V. palikimui priimti (1964 m. CK 588 straipsnis, CK 5.57 straipsnis, CPK 576 - 578 straipsniai). Dėl Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėjai 2020-03-17 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl pateikiant pareiÅ¡kimÄ ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. 2021-02-03 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu pareiÅ¡kėjai skirta 30 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad sumokėtas 26,25 Eur žyminis mokestis.

Iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos atstovavimo iÅ¡laidų pagrindžiančių dokumentų, jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pareiÅ¡kėja teismui nepateikė. Suinteresuotas asmuo J. K. už savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį. Taip pat pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad patyrė 500,00 Eur advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į bylos pobÅ«dį, į tai, kad tiek pareiÅ¡kėjos, tiek suinteresuoto asmens savarankiÅ¡kas reikalavimas buvo patenkinti, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl kiekviena Å¡alis pasiliktina prie jų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ ir pareiÅ¡kimÄ su savarankiÅ¡kais reikalavimais tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimo, atsiradusio po J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, atsiradimo vieta yra Kulių kaime, Klaipėdos rajone. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo J.

V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Atnaujinti suinteresuotam asmeniui pareiÅ¡kusiam savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminÄ palikimui atsiradusiam po jos tėvo J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), priimti ir šį terminÄ pratęsti trims mėnesiams, pradedant skaičiuoti nuo Å¡ios sprendimo įsiteisėjimo dienos. Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Teisėja Inga Sakalauskaitė