1e81bbdf-628f-4f7e-abc3-7fc5ee432e0d · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr     Baudžiamoji byla Nr. 1-85-768/2016Teisminio proceso Nr. 1-49-1-00134-2005-0Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                      1.1.7.2.7; 1.1.8.2; 1.1.8.3; 1.1.8.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.2; 1.2.3.2.10; 2.3.6.4.5; PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 9 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio, Sigito Bagdonavičiaus, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei, dalyvaujant:prokurorui Mindaugui Rimkui,gynėjams advokatams Romanui Bareikai, Edvardui Staponkui, Dariui Sosnovskiui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A.

B.,vertėjai Nijolei Vanagienei,          vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje          J. Å . (J. Å .), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) k., rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini, teistas: 1992-06-30 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 str. 2 d. ir 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, BK 47 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 1996-12-10 Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 1000 Lt bauda.

Paskirta bausmė subendrinta su 1992-06-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn. ir 1000 Lt bauda. Pritaikius 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str., bausmė sumažinta 1/3, t. y. 1 m. 1 mėn. 4 d.; 1998-10-08 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 105 str. 8 p., bausmę subendrinus su 1996-12-10 nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu 15 metų. 2003-07-08 teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d. 2 p., nuo likusios 6 m. 10 mėn. 9 d. laisvės atėmimo bausmės dalies lygtinai paleistas; 2005-04-04 teismo nutartimi grÄ Å¾intas į laisvės atėmimo įstaigÄ atlikti neatliktos bausmės dalies; 2012-04-04 nutartimi, vadovaujantis BVK 157 str. 3 d. 3 p., paleistas lygtinai neatlikus 9 mėn. 5 d. laisvės atėmimo bausmės, 2013-01-21 iÅ¡registruotas iÅ¡ Probuojamųjų asmenų duomenų registro; 2014-04-29 Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 245 str. 16 parų areÅ¡tu; 2016-03-18 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 199 str. 2 d. 260 str. 2 d., 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 11 metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., Å¡iuo nuosprendžiu paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė apėmimo bÅ«du subendrinta su 2014-04-29 Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 245 str. jam skirta 16 parų areÅ¡to bausme, Å¡iuo metu atliekantis bausmę, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 10, 11 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), S. C. (S. C.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini, neteistas, A.

B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, R. F. pilietis, spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini, teistas 2004-05-21 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 300 str. 1 d. 625 Lt bauda (iÅ¡ieÅ¡kota), teistumas iÅ¡nykęs, kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 10, 11 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Teismas n u s t a t ė:            J. Å ., S. C. ir A. B., veikdami organizuota grupe, dėl nukentėjusio asmens piliečio pareigų vykdymo, nužudė žmogų, o bÅ«tent:

J. Å . 2004 metų spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje, (duomenys neskelbtini) mieste, subÅ«ręs organizuotÄ grupę ir veikdamas organizuota grupe su A. B. ir S. C., įtariant, kad J. B., vykdydamas savo piliečio pareigas davė parodymus teisėsaugos institucijų pareigÅ«nams apie narkotikų platinimÄ (duomenys neskelbtini) mieste, iÅ¡ anksto susitarė bendrais veiksmais tyčia nužudyti J. B., o bÅ«tent: J. Å . parengus nužudymo įvykdymo ir nusikaltimo pėdsakų slėpimo planÄ bei paskirsčius vaidmenis, prieÅ¡ dvi dienas iki nužudymo J.

Å . kartu su S. C. nuvažiavo į Gražutės(duomenys neskelbtini) regioninį parkÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡kasė ten duobę, po to 2004 metų lapkričio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ , anksti ryte J. B. atvažiavus į garaÅ¾Ä Nr. (duomenys neskelbtini), esantį garažų masyve (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), S. C. susistumdžius su J. B. ir laikant jį sugriebus už rÅ«bų apykaklės, taip atėmus nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis, A.

B. metaliniu įrankiu sudavė ne mažiau kaip 4 smÅ«gius J. B. į nugarÄ ir galvÄ , taip padarė nukentėjusiajam kairės mentės lūžį, kairio skruostikaulio ir virÅ¡utinio kairiojo žandikaulio lūžius, įspaustinį deÅ¡inio momenkaulio lūžį, kaktikaulio lūžį – sužalojimus, nuo kurių nukentėjusysis vietoje mirė, tokiu bÅ«du tyčia bendrais veiksmais nužudė J. B.. Kaltinamasis S. C. kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad su J. B. susipažino 2003 metais po jo brolio D.

C. sulaikymo dėl prekybos narkotikais. Nuvykęs pas J. į garaÅ¾Ä norėjo sužinoti, ar J. neturi kokių nors pažįstamų, kurie galėtų padėti broliui. Tada į J. garaÅ¾Ä buvo atvažiavęs ir J. Å ., tačiau kas juos siejo, jis nežinojo, nežinojo ir apie J. Å . narkotikų verslÄ . Taip jie visi susipažino. J. norėjo padėti D., todėl ilgainiui pradėjo su juo bendrauti. Kartais apsilankydavo pas J. garaže, kartais namuose. Bendravo kaip pažįstami. Per J. susipažino ir su A.

B.. Vėliau mieste pasklido gandai, kad J. B. dirba policijai, kad jis brolio byloje buvo slaptas liudytojas. Jo paties kiti net klausdavo, kodėl jis bendrauja su J., juk J. brolį pasodino. Dažnai matydavo J. važiuojantį į policijÄ . Policija jo niekada nestabdydavo, jis galėjo važinėti iÅ¡gėręs ir visada „iÅ¡likti Å¡varus“, be to, J. Å . taip pat nuolat sakydavo, kad J. B. susijęs su policija, kalbėdavo apie jį piktuoju, nekultÅ«ringai. Nėra tikras, ar pats J. B. vertėsi narkotikų verslu, nes tik kartÄ pas J. namuose matė narkotikus.

Tada A. B. galvojo, kad gal Å¡ie narkotikai yra tam, kad J. galėtų pasodinti juos. Žinojo, kad J. vertėsi cigarečių ir spirito kontrabanda. Dėl atsitiktinai nugirsto pokalbio įtarė, kad J. Å . užsiima prekyba narkotikais, tačiau jo ankstesni parodymai apie tai, kad dėl J. bendradarbiavimo su policijos pareigÅ«nais buvo grėsmė J. Å ., yra ne visiÅ¡kai teisingi. Tuo metu jis galvojo, kad J. B. renka žmonių grupę – jį, J. Å . ir A. B., kuriuos ruoÅ¡iasi perduoti policijai, nes tokiu bÅ«du norėjo daryti karjerÄ pats.

Dėl visų Å¡ių aplinkybių kartais įsižiebdavo neapykanta J. B.. Tačiau tai buvo tik prielaidos, įrodymų nebuvo. J. B. nužudymo iÅ¡vakarėse jam paskambino J. ir pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) cigarečių. Ryte važiuodami į garaÅ¾Ä susiginčijo dėl J. skolos jam, apsižodžiavo. Å is konfliktas nebuvo planuotas iÅ¡ anksto, tiesiog dėl nuolatinių nesutarimų ir pykčio taip atsitiko savaime. Prie įėjimo į garaÅ¾Ä susistumdė. Pamena, kad J. pradėjo jį smaugti, net akyse aptemo.

Kadangi kartu buvo ir A. B., sušuko jam (duomenys neskelbtini) padėk“. Nematė, ar A. B. sudavė kokiu nors daiktu J., tačiau gali būti, kad sudavė kokius du kartus. Nustūmė J. nuo savęs. Jis griuvo ant automobilinių detalių ir visokių gelžgalių, kurie buvo sukrauti garaže. Kodėl A. B. sako, kad smūgius sudavė jis, paaiškinti negali, gal A. leksejus klysta. Gerai nepamena, kas vyko toliau. Galbūt A. B. kažkam paskambino. Tada atvažiavo J. Š.. Jis pasakė, kad J. reikia įkelti į automobilio bagažinę.

Jie kartu įkėlė J. B. į J. automobilio bagažinę. Kokios bÅ«klės buvo J. B. – gyvas ar negyvas, nežino. Jo galva buvo sužeista, nes buvo kraujo. Neatsimena, ar apdengė jį, gali bÅ«ti, kad suriÅ¡o rankas. J. automobilį vairavo jis, A. B. atsisėdo Å¡alio jo. O. Å . važiavo savo automobiliu ir rodė keliÄ . Bevažiuojant J. atsipeikėjo, judėjo, leido garsus. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl J. B. nenuvežė į ligoninę, buvo susijaudinęs, nervinosi, iÅ¡sigando. Å iek teik pavažiavus miÅ¡ku sustojo.

A. B. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir liko laukti ant kelio, pavažiavus dar toliau, iÅ¡lipo ir jis. J. Å . nuvažiavo toliau. Maždaug po 20 minučių J. grįžo, paėmė juos ir jie automobiliais grįžo į miestÄ . Suprato, kad J. B. kÅ«nÄ J. paslėpė miÅ¡ke. J. Å . nepasakojo, kur padėjo J. B., o jie neklausinėjo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad J. užkasė J., tačiau taip sakė todėl, kad tyrėjas jam pateikė Å¡iÄ versijÄ . Grįžę iÅ¡ miÅ¡ko dar tÄ pačiÄ arba kitÄ dienÄ nuvažiavo į J. garaÅ¾Ä .

Jei gerai atsimena, tai valė kraujÄ . Kartu sugalvojo, kad reikia sakyti, jog J. iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini). Be to, po Å¡io įvykio J. ėjo į J. butÄ . Tuo metu jis laukė automobilyje. Po kurio laiko J. Å . liepė surasti visus J. automobilius. DienÄ prieÅ¡ šį įvykį, apie 10–11 val., jis su J. Å . pravažiavo pro tÄ pačiÄ vietÄ , kurioje buvo paslėptas J. kÅ«nas. Tada J. Å . jam taip pat liepė iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir palaukti bei paskambinti, jei kas važiuotų.

Laukė apie 30–40 minučių. Nekilo klausimų, kokiu tikslu J. Å . palieka jį miÅ¡ke laukti, o pats kažkur nuvažiuoja. Manė, kad su kažkuo susitikti, o gal nuvažiavo į kokiÄ nors sodybÄ . J. Å . jam nesakė, kad duobė paruoÅ¡ta. S. C. 2015-09-16 įtariamojo apklausos metu paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ kalbų suprato, kad J. Å . gresia sulaikymas ir kalėjimas, nes J. B. jį iÅ¡davė (duomenys neskelbtini) policijos pareigÅ«nams. Todėl kartÄ su J. Å . geriant alų, Å¡is kažkaip užsiminė, kad reikia J.

B. paÅ¡alinti. Tame pokalbyje dalyvavo ir A. B.. Tai buvo tik pokalbis, konkretaus plano nebuvo. 2004 metų spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje, tikslios datos neprisimena, apie 7 val., kaip įprastai, kai važiuodavo į (duomenys neskelbtini), jis, A. B. ir J. B., visureigiu (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas J. į garaÅ¾Ä . IÅ¡ ten turėjo kitu automobiliu važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jis negali paaiÅ¡kinti, kaip viskas vyko, bet tada jis jau žinojo, kad J. B. iÅ¡ savo garažo niekada nebegrįš, nors ar prieÅ¡ tai buvo kažkoks pokalbis, nepamena.

Buvo jau Å¡viesu. Privažiavus prie garažo, A. B. liko lauke prie maÅ¡inos, o jis su J. B. ketino užeiti į garaÅ¾Ä , bet ant garažo slenksčio jis su J. susipyko, nes kažkaip tuo metu ėmė priekaiÅ¡tauti J., kad padeda jam dirbti, tačiau J. B. jam jokių pinigų nemoka. Taip pradėjo ginčytis dėl pinigų, kažkuriuo momentu susistumdė sugriebę vienas kitam už rÅ«bų apykaklės. Tačiau vienas kitam smÅ«gių nesudavė, o gal tik smaugė vienas kitÄ . Tuo metu, kai jie stumdėsi, A.

B. užėjo į garaÅ¾Ä , ir jis matė, kaip A. B., priėjęs prie J. B. iÅ¡ nugaros, kažkokiu metaliniu daiktu, panaÅ¡iu į plaktukÄ , sudavė jam per galvÄ , tačiau po pirmo smÅ«gio jis nenukrito, nes tuo metu dar jis (S. C.) jį laikė. Tuomet matė, kaip A. B. dar kartÄ sudavė J. į galvÄ ir iÅ¡kart dar kartÄ , ir po to smÅ«gio J. B. jo rankose suglebo, o kai jis iÅ¡sigandęs jį paleido, Å¡is nugriuvo ant žemės, galva atsitrenkdamas į kažkokį metalÄ , gulintį ant žemės, nes garažas buvo pilnas prikrautas įvairių daiktų.

Tiksliai į kurias vietas jam buvo suduoti smūgiai, neparodys, bet visi į pakaušį. Jis išsigando. J. nukritus, tik po kurio laiko ėmė sunktis kraujas iš galvos. J. jau jokių veiksmų neatliko, nejudėjo, ir tuomet jis suprato, kad J. B. miręs. Kraujo ant žemės buvo labai daug. Jis pradėjo panikuoti. Dar pamena, kad tuo metu kažkoks vyras buvo priėjęs prie garažo ir klausė, kur J. B., bet A. B. pasakė, kad išvažiavo. Jis nieko nematė, nes garažo durys buvo pridarytos, o ir jo neprileido B..

Tada A. B. paskambino J. Å ., kuris nedelsiant atvažiavo pas juos. Kažkaip viskas aiÅ¡ku buvo tuo metu, nežino, kas nurodinėjo, kÄ kam daryti, visi viskÄ darė kartu. Atrodo, nužudytajam ant galvos užmovė kažkokį Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä , nes buvo daug kraujo, tada įkėlė į nužudytojo automobilio bagažinę ir jo veidÄ dar kažkuo uždengė. Visi viskÄ darė kartu. PrieÅ¡ nužudytÄ jį įkeliant į automobilį dar iÅ¡kraustė jo rÅ«bų kiÅ¡enes, kažkÄ paėmė, bet kÄ , jis neprisimena, lyg raktus ir telefonÄ , bet kur padėjo tuos daiktus ir kas juos pasiėmė, negali pasakyti, nes neprisimena.

Tiksliai neprisimena, bet J. Å ., atrodo, buvo atvažiavęs savo automobiliu, todėl į miÅ¡kÄ Å¡is iÅ¡važiavo priekyje savo maÅ¡ina, o prie nužudytojo automobilio vairo sėdo jis. KeliÄ rodė J. Å .. Važiavo keliu link (duomenys neskelbtini) bet jis negali parodyti nei krypties, nei kelio. Jie visi nuvažiavo į tÄ pačiÄ vietÄ miÅ¡ke, kur prieÅ¡ nužudymÄ buvo nuvažiavęs su J. Å .. Prie kelio J. Å . iÅ¡leido A. B. ir liepė jam stebėti aplinkÄ , jei kas, jam skambinti, tada miÅ¡ke prie posÅ«kio iÅ¡leido jį, o pats su J. kÅ«nu nuvažiavo toliau.

Grįžo netrukus, bet ar turėjo kastuvÄ , ar rÅ«bai buvo purvini, neprisimena. Jis suprato, kad J. Å . nužudytÄ jį užkasė miÅ¡ke (t. 5, b. l. 142–146). 2015-09-18 ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos apklausos metu įtariamasis S. C. visiÅ¡kai patvirtino savo parodymus (t. 5, b. l. 151–156).2015-09-22 parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis S. C. visiÅ¡kai patvirtino savo duotus parodymus (t. 5, b. l. 161–164). 2016-02-03 akistatos tarp S. C. ir J. Å . metu į klausimÄ , kaip buvo iÅ¡kasta duobė, J.

Š. neatsakė (t. 5, b. l. 184). 2016-04-06 akistatos metu tarp įtariamųjų S. C. ir A. B. prieštaravimai nepašalinti, abu liko prie savų parodymų (t. 6, b. l. 181–185). 2015-10-22 protokole dėl procesinių prievartos priemonių taikymo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės, esančios (duomenys neskelbtini), patalpose, kuriose buvo laikomas S. C., buvo įrengtos garso įrašymo techninės priemonės, kuriomis kontroliuoti ir fiksuoti S. C. pokalbiai, padaryti garso įrašai. 2015-09-13 buvo užfiksuotas S. C. pokalbis su kameroje buvusiu asmeniu, kurio metu S. C. kalba apie tai, kad esantis kalėjime J.

Å . iÅ¡ (duomenys neskelbtini), duoda parodymus apie jį dėl žmogžudystės ir narkotikų, o S. C. prisipažinti visiÅ¡kai nenori. Toliau jis kalba apie tai, kad J. Å . blogai suplanavo žmogžudystę, nes jei planuotų jis, tai policija niekada nesurastų. Jis nesupranta, kodėl J. Å . duoda parodymus prieÅ¡ jį, galėjo duoti prieÅ¡ tÄ , kuris slapstosi. Jis jau seniai galvojo, kad J. B. dirba policijai, bÅ«tent jis įskundė jo brolį su draugais, kai juos sulaikė garsioje byloje dėl narkotikų.

Kažkada jam net policininkai užsiminė, kad J. dirba abiem pusėms. Niekas nenorėdavo turėti su J. reikalų, nes manė, kad jis iÅ¡kart iÅ¡skųs. Jis sako, kad J. B. užkasė ne veltui, dviem frontais negalima dirbti, anksčiau ar vėliau ateina galas. Jis nesupranta, kaip policija privertė J. Å . prisipažinti dėl žmogžudystės. S. C. kalba apie tai, kad J. Å . jam elektroniniu paÅ¡tu dar gruodžio mėnesį atsiuntė laiÅ¡kÄ , kuriame paaiÅ¡kino, kaip viskas yra ir kad sutarė duoti parodymus tokius, kokius buvo sutarę po žmogžudystės. Perskaitęs laiÅ¡kÄ suprato, kad J.

Å . viskÄ prisipažino. Jis kalba apie tai, kad dėl narkotikų jis tikrai neprisipažins, nes kai juos platino, tai iÅ¡ anksto sutardavo laikÄ ir vietÄ , su pirÅ¡tinėmis numesdavo kur toliau, o paskui tiesiog eidamas akimis parodydavo, kur guli narkotikai (t. 4, b. l. 21). Kaltinamasis A. B. paaiÅ¡kino, kad su J. B. susipažino (duomenys neskelbtini), kuomet gavo J. pasiÅ«lymÄ dirbti kartu. Kurį laikÄ kartu pirko ir remontavo automobilius, vykdavo į (duomenys neskelbtini) kuro. Tik po kurio laiko sužinojo, kad J. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) dar atsiveža ir spirito.

J. buvo skolingas už automobilį, kurį avarijoje sudaužė jo mergina, todėl J. pinigų už pagalbÄ ir darbÄ nereikalavo, nes jautėsi skolingas. SkolÄ atidavė, tačiau J. manė kitaip, todėl ilgÄ laikÄ pykosi. Dėl to jis atsisakė dirbti J. garaže, nebevažiavo su juo į (duomenys neskelbtini) ir nebesusitikinėjo. Tai užgavo J. ambicijas, todėl jis pradėjo pasakoti, koks jis blogas. TurbÅ«t dėl J. kalbų ir S. C. buvo blogos nuomonės apie jį. Galiausiai jie iÅ¡siaiÅ¡kino ir vėl nusprendė dirbti kartu.

Nužudymo rytÄ jis laukė prie garažo, nes turėjo kartu vykti į (duomenys neskelbtini) J. į garaÅ¾Ä atvažiavo kartu su S. C.. J. atrakino garažo duris ir jie įėjo. Neatsimena, ar tuo metu J. su S. pykosi. J. iÅ¡ garaže stovėjusio automobilio iÅ¡krovė kažkokį paketÄ . Tuo momentu pamatė, kaip S. kažkokiu daiktu sudavė pasilenkusiam J. į pakauÅ¡io sritį. J. susiėmė rankomis galvÄ ir ėmė tolti nuo automobilio. Matė, kad S. užsimojo antrÄ kartÄ , tačiau nebežiÅ«rėjo, nes iÅ¡bėgo iÅ¡ garažo.

Jį pykino. Lauke lyg ir užsirÅ«kė. Norėjo bėgti, bet priėjo garažų pirmininkas. Jie kalbėjosi. Tas žmogus klausė, kaip surasti J. ir prašė perduoti J., kad jo ieÅ¡kojo. Kodėl nepasakė, kad J. muÅ¡amas, nežino, buvo iÅ¡tiktas Å¡oko. Neskambino policijai, nes bijojo dėl Å¡eimos. Po kelių minučių S. jį pasikvietė atgal į garaÅ¾Ä . Kiek prisimena, tuo momentu J. gulėjo automobilio deÅ¡inėje, buvo apvyniotas virve, ant galvos buvo užmautas polietileno paketas.

Tolesnių įvykių neatsimena, nes buvo Å¡oko bÅ«senos. Neatsimena, kad į garaÅ¾Ä bÅ«tų atvažiavęs J. Å .. Nepamena, kad jis J. bÅ«tų skambinęs. Nežino, kodėl S. sako, kad J. skambino bÅ«tent jis. Klausė savęs, kodėl taip vyksta. Tada prie garažo atvairavo J. džipÄ ir į automobilio bagažinę įmetė J.. S. klausė, kodėl taip vyksta. Jis atsakė, kad „arba jis, arba jie“. Pastebėjo, kad J. dar gyvas, nes pradėjus važiuoti jis atsipeikėjo. Vairavo S., o jis sėdėjo automobilio gale.

Girdėjo kažkokius garsus, todėl buvo įsitikinęs, kad J. gyvas. J. bandė kažkÄ pasakyti, bandė judintis ir iÅ¡silaisvinti, tačiau negalėjo, nes per jo veidÄ buvo permesta virvė. Kur jie važiavo, nežinojo. S. pasakė, kad nenori dalyvauti visame tame. Prie posÅ«kio į miÅ¡kÄ jį iÅ¡laipino ir liepė laukti. Toje vietoje jau laukė J. Å .. S. ir J. sėdo į J. džipÄ ir nuvažiavo į miÅ¡kÄ . Kiek laiko laukė, neprisimena, gali bÅ«ti, kad apie 20 minučių. Apie iÅ¡ anksto paruoÅ¡tÄ duobę jis nežinojo.

Ä® miestÄ grįžo kartu, tik J. važiavo J. džipu. Vakare susitiko vieÅ¡butyje, kur aptarė istorijÄ , neva J. dėl turimų priešų iÅ¡vyko į užsienį. Suvokė, kad J. nužudytas, kad jis tapo bendrininku slėpdamas šį faktÄ . J. Å . sakė, kad J. dar buvo gyvas. Kodėl S. C. sako, kad J. sudavė jis, nežino. S. mažai atsimena arba atsimena ne taip, kaip buvo. Jis pats neatsimena, ar dalyvavo sudeginat J. drabužius, gali bÅ«ti, kad dalyvavo. Žodžius, kad su J. reikia kažkÄ daryti, nes jis gali visus iÅ¡duoti, girdėjo ne tik iÅ¡ S. C..

Å iuos žodžius suprato kaip siÅ«lymÄ nutraukti ryÅ¡ius su J., pabėgti. Negirdėjo ir nežinojo, ar buvo susitarimas tarp S. C. ir J. Å . nužudyti J. B.. Suprato, kad jie buvo susitarę, nes nežinojo, kaip J. Å . atsirado garaže. Mano, kad jis laukė S. skambučio. Jis pats nedalyvavo jokiuose pokalbiuose dėl J. B. nužudymo. Apie J. Å . ir J. B. bendrus prekybos narkotikais reikalus nieko nežinojo. Po įvykio galvojo apie nužudymÄ praneÅ¡ti policijai, bet galiausiai nusprendė bėgti. Po to, kai dingo J., ne kartÄ lankėsi pas J. sutuoktinę O., padėdavo jai, tačiau nerado jėgų papasakoti tiesos.

A. B., 2016-02-10 apklaustas kaip įtariamasis, paaiÅ¡kino, kad nežinojo apie vežamus narkotikus ir apie tai, kad J. B. užsiiminėjo narkotikų verslu. Jis pastebėjo, kad S. C. vis labiau nebepatinka J. B. elgesys, jis vis sakė, kad J. jais naudojasi, kad pats jų dėka kaupia sau pinigus, kad J. B. juos pasodins, kad reikia dėl jo kažkÄ nuspręsti, kad jis juos „pakiš“. Jokio iÅ¡ankstinio susitarimo su J. Å . apie tai, kad reikia nužudyti J. B., nebuvo. Po J. nužudymo, J. Å . su S. C. kažkurį vakarÄ pasakojo, kad kai jie nužudytÄ jį iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio bagažinės, jis dar buvo gyvas.

Kad jie jį nurengė, kad S. C. nurengdamas rÅ«bus jam dar sulaužė rankÄ , kad J. Å . J. B. sudavė dar porÄ smÅ«gių. Suprato, kad gulintį J. B. J. Å . mušė ar tai kastuvu, ar tai laužtuvu, kol jis numirė, sudavė kartÄ ar du kartus. S. C. pasakė, kad jis su J. Å . jau anksčiau buvo J. B. iÅ¡kasę duobę. Dar kažkuriÄ dienÄ jam paskambino S. C. ir pasakė, kad reikia susitikti, o kai susitiko, pasakė, kad reikia nueiti. Tada suprato, kad eina į J. B. butÄ . Bute jau daugelio daiktų nebuvo (t. 6, b. l. 117–121). 2016-05-09 protokole dėl procesinių prievartos priemonių taikymo A.

B. nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės, esančios (duomenys neskelbtini), patalpose, įrengtos garso įraÅ¡ymo techninės priemonės, kuriomis kontroliuoti ir fiksuoti A. B. pokalbiai, padaryti garso įraÅ¡ai. 2016-02-10, 2016-02-13, 2016-02-14 buvo užfiksuoti A. B. pokalbiai su kameroje buvusiu asmeniu, kurių metu A. B. kalba apie nužudymÄ ir narkotikus prieÅ¡ 12 metų. Kis pasakoja, kad kaip ir tapo nužudymo liudytoju, jie ten susitarė jam už nugaros.

Keliskart girdėjo, kaip jie kalbėjo, kad reikia su juo baigti, bet jis kaip ir nesuprato. Kalba apie tai, kad tas, kuris nužudymÄ organizavo, pats ir iÅ¡duoda viskÄ . Jis iÅ¡ esmės žinojo, kuo jie verčiasi, kad jis kartais imdavo. Kad to, kuris grįžęs iÅ¡ kalėjimo, buvo ne kokie santykiai su tuo žmogumi (turima mintyse J. B.), vis jam sakydavo, kurstydavo, kad jis juos įduos. Kad jis žinojo, kur gauti narkotikų, ir pats į tai įklimpo. Paskui jis ėmė girdėti kalbas, kad J. reikia užmuÅ¡ti, „užversti“.

Kad jis visus „pakiÅ¡inėja“, apie tai jie kalbėjo ir su juo (A. B.), kad ir juos gali pakiÅ¡ti, o tÄ dienÄ , kai jie ruošėsi važiuoti į (duomenys neskelbtini), tas „pacanas“ suduodamas smÅ«gius ir užmušė J. (t. 4, b. l. 36–48). 2016-05-10 protokole dėl procesinių prievartos priemonių taikymo A. B. nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus kalėjimo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, kuriose buvo laikomas A. B., buvo įrengtos garso įraÅ¡ymo techninės priemonės, kuriomis kontroliuoti ir fiksuoti A.

B. pokalbiai, padaryti garso įraÅ¡ai. 2016-04-06 buvo užfiksuoti A. B. pokalbiai su kameroje buvusiu asmeniu, kurių metu A. B. kalba po akistatos su S. C. apie S. C., kuris tikrai žinojo, ko į miÅ¡kÄ važiavo ir kad nužudymas iÅ¡ anksto jau buvo suplanuotas, taip pat, kad akistatos metu jis (A. B.) palengvino S. C. padėtį, sakydamas, kad J. B. dar buvo gyvas. Taip pat kalba apie nužudymo organizatorių J. Å . (t. 4, b. l. 49–51). 2016-03-09 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro atliktose psichofiziologinio tyrimų panaudojant poligrafÄ iÅ¡vadose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) metodikos ((duomenys neskelbtini)) testas buvo atliktas 3 kartus.

Testo metu tiriamajam rusų kalba buvo užduoti Å¡ie tikrinamieji klausimai: 1. „Ar jÅ«s smogėte B. į galvÄ ?“ Tiriamojo atsakymas: „Ne“. 2. „Ar jÅ«s sudavėte smÅ«gius B. nužudymo dienÄ ?“ Tiriamojo atsakymas: „Ne“. 2016-03-14 specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gauta neigiama iÅ¡vada – (duomenys neskelbtini) testo metu tiriamasis A. B. į jam užduotus tikrinamuosius klausimus sakė netiesÄ . (duomenys neskelbtini) metodikos (MGQT) testas buvo atliktas 4 kartus.

Testo metu tiriamajam rusų kalba buvo užduoti Å¡ie tikrinamieji klausimai: 1. „Ar jÅ«s suplanavote su tais vyrais nužudyti B.?“ Tiriamojo atsakymas: „Ne“. 2. „Ar jÅ«s susitarėte su tais vyrais nužudyti B.?“ Tiriamojo atsakymas: „Ne“. 2016-03-14 specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gauta neigiama iÅ¡vada – (duomenys neskelbtini) testo metu tiriamasis A. B. į jam užduotus tikrinamuosius klausimus sakė netiesÄ (t. 6, b. l. 164–166, 169–171).

Kaltinamasis J. Å . paaiÅ¡kino, kad 2003 metų pavasarį paleistas iÅ¡ pataisos namų užsiėmė prekyba narkotikais. Narkotikus jam tiekė nusikalstamos (duomenys neskelbtini) grupuotės nariai. Ilgainiui per pažįstamus susipažino su J. B., kuris veždavo narkotikus (extazy, heroinÄ ) į (duomenys neskelbtini). Pradėjo dirbti kartu. Tačiau vieno susitikimo metu (duomenys neskelbtini) grupuotės lyderis G. R. pravarde (duomenys neskelbtini), davė suprasti, kad J. B. pasodino jo draugus, pasodins ir juos visus, todėl liepė spręsti Å¡iÄ problemÄ pasakydamas, kad „nėra žmogaus, nėra problemos“.

G. R. tiesiogiai nepasakė, kad jis J. turi nužudyti, tačiau supratęs, kad J. B. reikia likviduoti. Pats nenorėjo žudyti, nes buvo lygtinai paleistas, todėl galvojo, kaip tai padaryti. Tuo metu S. C. ir A. B. dirbo garaže pas J. B.. J., kaip priedanga, buvo reikalinga legali veikla. Apie jų nelegaliÄ veiklÄ niekas nežinojo, t. y. jis stengėsi, kad apie tai žinotų kuo mažiau žmonių. Jis taip pat retsykiais lankydavosi J. garaže, bendraudavo su S. C. ir A. B.. Žinojo, kad S. ir J. santykiai buvo įtempti, todėl S. ir A. pasakė, kad visus iÅ¡davė ir į kalėjimÄ pasodino bÅ«tent J.

Matydamas, kad įtampa auga, kėlė jÄ dar labiau. Daugiau bendravo su S. C., nes kaip tik tuo metu jo brolis sėdėjo kalėjime. Jis vis nenustojo kartoti S., kad jo brolis kalėjime sėdi dėl J.. Tuo tarpu A. neturėjo priežasties pykčiui, tačiau jis vis tiek įtampÄ kėlė ir prie jo. Ar 2015-03-23 apklausos metu sakė, kad sugalvojo nuteisti J. ir su Å¡iuo pasiÅ«lymu sutiko A. ir S., negali pasakyti, nes po įvykio praėjo daug metų. Pastebėjęs, kad santykiai pakankamai įtempti, pagalvojo, kad gal pavyks įgyvendinti planÄ .

Tada kartu su S. nuvažiavo į miÅ¡kÄ . S. liko laukti atokiau ir stebėjo, kad niekas nepamatytų, o jis iÅ¡kasė duobę manydamas, kad anksčiau ar vėliau jos prireiks. Jam pačiam žudyti nebuvo prasmės, nes J. jam uždirbo pinigus už parduotus narkotikus. Tiesiog jam buvo liepta padaryti tÄ dalykÄ , atsisakyti negalėjo. Kitos dienos ryte jam paskambino S. arba A. ir pasakė, kad jis atvažiuotų į J. garaÅ¾Ä . Garaže suvyniotas į maiÅ¡us ar skudurus gulėjo J.. Kraujo buvo. Kaip buvo nužudytas J., jam nepasakojo.

Dėl ko paskambino bÅ«tent jam, nežino. Gal dėl to, kad jis buvo S. C. brolio draugas ir blogai kalbėjo apie J.. Tada pakrovė jį į J. automobilio bagažinę ir dviem automobiliais nuvažiavo į miÅ¡kÄ . A. B. paliko prie asfaltuoto kelio, S. C. Å¡iek tiek toliau. Jis pats užkasė J. ir jie visi kartu sugrįžo į miestÄ . Galima sakyti, kad užduotį nužudyti įvykdė svetimomis rankomis. Užmiestyje sudegino J. rÅ«bus, vėliau apieÅ¡kojo ir sutvarkė J. garaÅ¾Ä . Garaže ieÅ¡kojo pinigų arba to, kÄ buvo davęs J..

Nei S., nei A. nesakė apie ieÅ¡komus daiktus. Taip pat apieÅ¡kojo ir J. butÄ , tačiau pinigų arba „prekės“ nerado. Nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) susitiko su reikalingais žmonėmis ir pasakė, kad viskÄ padarė, tačiau negali rasti pinigų. Vėliau, kito susitikimo (duomenys neskelbtini) metu, G. R. pasakė, kad už tabletes, kurias jis gavo, o vėliau buvo perdavęs J., turi atiduoti pinigus – 100 000 Lt, prieÅ¡ingu atveju grasino, kad susidoros su žmona ir jo vaiku. G.

R. liepė perraÅ¡yti ir J. butÄ , visus automobilius. TÄ kartÄ G. R. pasiėmė J. automobilį, nors G. ir sakė, kad bagažinėje yra kraujo. O. jis sakė, kad butÄ perraÅ¡ytų, tačiau ji butÄ pardavė, pinigų jam neatidavė. Kadangi spaudė laikas dėl skolos grÄ Å¾inimo, bijodamas, kad gali blogai baigtis, kartu su Å¡eima iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini). Po metų grįžo, nes baigėsi vizos galiojimo laikas. Grįžęs atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Išėjęs iÅ¡ laisvės atėmimo vietos turėjo atidirbti skolÄ .

Jis apklausos metu yra sakęs, kad J. nužudė jam narkotikus tiekęs R.. Tokius parodymus davė dėl to, kad, jo manymu, Å¡ioje situacijoje S. ir A. kaip ir nukentėjo, todėl pyko ant R., be to, dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės narių veiksmų bausmę atlieka ir pats, nors išėjęs į laisvę turėjo įmonę, bandė kabintis ir kurti gyvenimÄ . Apie šį nusikaltimÄ prakalbo, nes nuo visko pavargo, galiausiai sutriko nervai, atsidÅ«rė ligoninėje. J. Å . 2014-12-12 ir 2015-01-30 kaip įtariamojo apklausų metu paaiÅ¡kino, kad 2004 m. spalio–lapkričio mėnesį, asmens vardu R. praÅ¡ymu, kartu su J.

B., J. priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), nuvyko Å¡alia degalinės (duomenys neskelbtini). Ten J. buvo stipriai sumuÅ¡tas (duomenys neskelbtini) grupuotės narių, prekiaujančių narkotikais, tada įdėtas į bagažinę, nuvežtas į miÅ¡kÄ ir užkastas. Jis pats prie viso to prisidėjo iÅ¡ baimės, bijodamas, kad ir su juo gali bÅ«ti susidorota. Vėliau, G. R. susitikimo metu priekaiÅ¡tavo, kad jis per daug disponuoja jo vardu, liepė perraÅ¡yti automobilį, vėliau už dingusius narkotikus atiduoti 50 000 Lt, surasti visus nužudytojo automobilius, perraÅ¡yti jo butÄ .

Tam tikslui R. padavė nužudytojo buto raktus. Vėliau pabėgo, nes nesugebėjo grÄ Å¾inti skolos. Grįžęs už skolÄ platino grupuotės narkotikus (t. 4, b. l. 73–74, 88–94). J. Å . 2014-12-17 ikiteisminio tyrimo teisėjui paaiÅ¡kino iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai savo pirmai apklausai, tačiau papildė tuo, kad J. B. mušė R.. Vėliau, kuomet J. buvo paguldytas į jo paties automobilio (duomenys neskelbtini) bagažinę, jis apieÅ¡kojo J., paėmė jo mobilųjį. Nuvežus į miÅ¡kÄ , duobę iÅ¡kasė jis, įvertė J. ir užkasė.

Buvo ankstus rytas, apie 7.00 val., J. rÅ«bus ir kitus daiktus sunaikino. J. priklausančius automobilius iÅ¡sivarė (duomenys neskelbtini) grupuotės nariai. J. butÄ liepė persiraÅ¡yti G. R., tačiau jam nepavyko, todėl jis liko skolingas 50 000 Lt už J. kažkur padėtas tabletes (t. 4, b. l. 77–78). J. Å . 2015-03-23 įtariamojo apklausos metu parodė, kad jis pats organizavo J. B. nužudymÄ , tačiau asmeniÅ¡kai jo nežudė. Nenorėdamas iÅ¡duoti draugų S. C. ir A. B., papasakojo ne visÄ tiesÄ .

Susitikimo metu su R. kavinėje (duomenys neskelbtini) jam buvo pasakyta, kad J. B. yra problema, kÄ jis netiesiogiai suprato kaip reikalavimÄ juo atsikratyti. PasiÅ«lius S. C. ir A. B. „nuteisti“ B. už jo iÅ¡davystes, pastarieji sutiko. Susitarė, kad jie nužudys B. ir nuvežę į miÅ¡kÄ užkas. Likus dviem dienoms iki nužudymo kartu su C. nuvažiavo į miÅ¡kÄ ir iÅ¡ anksto iÅ¡kasė duobę J. B. lavonui paslėpti. Netrukus C. paskambino iÅ¡ B. telefono ir pasakė, kad viskas, atvažiuok.

Suprato, kad jie B. garaže. Nuvažiavęs pamatė, kad B. jau negyvas. Jo galva buvo suknežinta, garaže buvo daug kraujo. B. kÅ«nÄ kartu pakrovė į jo paties automobilį ir vyko į miÅ¡kÄ . Jie su C. važiavo B. automobiliu, B. jo automobiliu. Ties įvažiavimu į miÅ¡kÄ B. liko stebėti aplinkos, o jie su C. nuvežė B. kÅ«nÄ Ä¯ miÅ¡kÄ ir ten užkasė prieÅ¡ tai nurengę. Visus jo daiktus prieÅ¡ grįždami sudegino, vėliau C. su B. iÅ¡plovė garaÅ¾Ä . Plaunant jie papasakojo, kad B. užmušė suduodami jam per galvÄ kažkokiais metaliniais daiktais, buvusiais garaže. Dar vėliau vieÅ¡butyje (duomenys neskelbtini) susitiko su R., kuris liepė jam perraÅ¡yti B. automobilį, surasti kitus automobilius, perraÅ¡yti jo butÄ .

Neva už tai, kad dangstosi jo vardu bei už tai, kad prarado narkotikus. Kadangi visų reikalavimų neįvykdė, pabėgo į (duomenys neskelbtini). Tyrimo pradžioje apkalbėjo R., kadangi norėjo atkerÅ¡yti (duomenys neskelbtini) grupuotės nariams už sugadintÄ gyvenimÄ (t. 4, b. l. 100–102). Å iuos 2015-03-23 paaiÅ¡kinimus J. Å . 2015-03-23 patvirtino teisme (t. 4, b. l. 110–113). Nukentėjusioji A. B. paaiÅ¡kino, kad nužudytasis buvo jos sÅ«nus. Apie nužudymo aplinkybes sužinojo perskaičiusi bylÄ .

Kai sÅ«nus dingo, jo žmona O., kuri Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), parašė pareiÅ¡kimÄ . O. buvo iÅ¡tekėjusi už vieno iÅ¡ kaltinamųjų. S. buvo sÅ«naus sugyventinė. Ji turi du vaikus, gyvena (duomenys neskelbtini). Dingus J., girdėjo įvairių versijų apie tai, kur jis yra. S. sakydavo, kad J. yra tai (duomenys neskelbtini), tai (duomenys neskelbtini). Tačiau tai buvo tik kalbos. Ji tikėjo, kad J. yra gyvas. SÅ«nus turėjo turto. Butas buvo registruotas O. vardu, garaÅ¾Ä ir automobilį turbÅ«t perėmė kaltinamieji.

Jai liko tik grandinėlė, rasta atkasus sÅ«naus palaikus. Jai nežinoma apie sÅ«naus ir policijos ryÅ¡ius. SÅ«nus dirbo garaže, pardavinėjo suremontuotus automobilius, važinėjo į (duomenys neskelbtini). Turėjo ryÅ¡ių su įkalinimo vietose bausmę atliekančiais asmenimis, kuriems veždavo siuntinius. Teikia civilinį ieÅ¡kinį. PraÅ¡o priteisti 1255,89 Eur turtinės žalos. ŽalÄ sudaro laidojimo, kolumbariumo, kitų paslaugų laidojant sÅ«nų teikimo iÅ¡laidos. Taip pat patyrė Å¡okÄ sužinojusi apie sÅ«naus mirtį.

Jis buvo vienintelis jos vaikas. SusirÅ«pinusi, nes nežino, kas jÄ iÅ¡laikys senatvėje. Dėl Å¡ių aplinkybių praÅ¡o priteisti 50 000 eurų neturtinės žalos. Liudytojas G. R. parodė, kad jis buvęs (duomenys neskelbtini) nusikalstamos grupuotės lyderis pravarde (duomenys neskelbtini). Su kaltinamuoju J. 2000–2003 metais atliko bausmę. Po bausmės atlikimo santykių nepalaikė. J. B. nepažinojo.Apytiksliai prieÅ¡ 13–14 metų jo grupuotės žmonės pranešė, kad J. (duomenys neskelbtini) prekiauja narkotikais, važinėja prabangiu džipu.

Jie patys prekiaudavo narkotikais, todėl J., norėdamas prekiauti, turėjo jų atsiklausti ir prekiauti jų narkotikais. Tada savo žmonių paprašė, kad jie iÅ¡siaiÅ¡kintų, iÅ¡ kur J. gauna narkotinių medžiagų. PaaiÅ¡kėjo, kad J. narkotikų gauna iÅ¡ jų grupuotės nario O., kuris taip pat užsiėmė prekyba narkotikais ir buvo už tai atsakingas. Kadangi prekyba vyko tam tikroje zonoje, paprašė, kad (duomenys neskelbtini) bÅ«tų suorganizuotas susitikimas su J.. PaskirtÄ susitikimo dienÄ trimis automobiliais nuvyko į susitikimÄ su J.

J. taip pat atvyko ne vienas. Susitiko vieÅ¡butyje. Susitikimo metu J. buvo nubaustas už tai, kad prekiavo narkotikais be jo žinios, t. y. narkotikai imami gaunami ne iÅ¡ jų grupuotės. J. privalėjo sumokėti baudÄ (mažiausiai 5000 dolerių), tačiau neturėjo pinigų. Dėl Å¡ios priežasties nusprendė paimti J. džipÄ (duomenys neskelbtini), kuriuo jis tuo metu važinėjo. Iki Å¡io susitikimo jokių kitų susitikimų nebuvo. Taip pat nebuvo davęs Jegorui jokių nurodymų, tuo labiau kÄ nors žudyti. (duomenys neskelbtini) buvo toks (duomenys neskelbtini).

J. klausė, ar jie galės padėti, jei jam kiÅ¡ kojÄ . Pažadėjo, kad jei bus problemos, tai su (duomenys neskelbtini) pakalbės pats. Automobilio perraÅ¡ymo metu, kuris vyko po savaitės, J. užsiminė, kad Å¡iuo automobiliu buvo vežiojami lavonai. Kadangi jo nuomone J. negalėtų bÅ«ti žudikas, nes jis viso labo buvo smulkus nusikaltėlis – prekiavo narkotikais, J. žodžiais nepatikėjo, manydamas, kad J. nori jį pagÄ sdinti, kad nebÅ«tų paimtas automobilis. PerraÅ¡ius automobilį, Jegoro daugiau sutikęs nebuvo, o automobilį, Å¡iek tiek juo pavažinėjus, pardavė.

Nežinojo, kad J. anksčiau atlikinėjo bausmę už nužudymÄ . Matė, kaip J. elgiasi, kaip gyvena, todėl J. jam nebuvo panaÅ¡us į žudikÄ . PerraÅ¡yti buto (duomenys neskelbtini) ar kitų ne J. priklausančių automobilių J. nereikalavo, nes butų iÅ¡ žmonių neatiminėja. Žinojo, kad J. turi tik vienÄ automobilį. Apie tuo metu teisiamÄ (duomenys neskelbtini) gaujÄ nieko nežinojo, nes jo žmonės (duomenys neskelbtini) nebuvo teisiami. Jam taip pat neteko girdėti, kad (duomenys neskelbtini) kažkoks žmogus iÅ¡duoda asmenis, kurie prekiauja narkotikais. (duomenys neskelbtini) kuris tuo metu tiekė narkotikus J., taip pat buvo nubaustas už tai, kad su J. prekiavo narkotikais be jo žinios, kad jis už tai negaudavo savo dalies.

Kaltinamojo S. C. neprisimena. Jo nuomone, kaltinamieji, mėgindami įtraukti jį į savo nusikaltimÄ , klaidina teismÄ , mėgina iÅ¡sisukti nuo bausmės arba suÅ¡velninti jÄ . Liudytoja R. B. parodė, kad pažįsta kaltinamÄ jį J.. Susipažino apytiksliai 2005 metais perregistruojant automobilį. Jos sugyventinis G. R. paprašė jos vardu perregistruoti automobilį, kurį gavo už skolÄ . Automobilį registravo (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Važiuojant į namus G. užsiminė, kad J. sakė kažkÄ apie užmuÅ¡tÄ Å¾mogų.

Kiti automobiliai jos vardu registruojami nebuvo. G. dar turėjo automobilį (duomenys neskelbtini), tačiau savo vardu automobilių neregistravo, nes jis priklausė nusikaltėlių grupuotei. Liudytoja L. S. parodė, kad J. B. nuomojosi jos garaÅ¾Ä , kuriame remontavo maÅ¡inas. Buvo kelis kartus užvažiavusi pas J., kuomet jis ten dirbdavo. 2006 metais garaÅ¾Ä pardavė. PrieÅ¡ garažo pardavimÄ , metus laiko, negalėjo patekti į jį, nes neturėjo rakto. Patekusi į garaÅ¾Ä jame rado įvairias metalines dalis ir malkas.

Liudytojas A. S. parodė, kad J. B. pažinojo. J. turėjo automobilių detalių parduotuvę jų garažų bendrijos garaže, kurį nuomojo. Tame garaže J. kaupė detales, kurias iÅ¡ kažkur atsiveždavo. Garažas visada bÅ«davo užrakintas, iÅ¡skyrus tada, kai J. atvykdavo kartu su klientais. KartÄ tarp jo ir J. buvo konfliktinė situacija dėl atjungtos elektros, kuriÄ jis, kaip garažų bendrijos pirmininkas, dėl nemokamų mokesčių, privalėjo atjungti. Niekada niekam negrasino dėl vandens atjungimo, nes to jis negalėtų padaryti.

Kaltinamųjų nėra matęs, pas J. garaže nėra buvęs. IÅ¡ J. yra pirkęs automobilio radiatorių, kurį jam J. pats atnešė. J. B. neturėjo mokėti mokesčių už garaÅ¾Ä , tai darė garažo savininkai. Tokio atvejo, kad jis bÅ«tų ieÅ¡kojęs J., nebuvo. Žmonės klausinėjo, kur J. yra, tačiau jis pats jo neieÅ¡kojo. Liudytojas J. T. parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) kriminalinės policijos tyrėju. Pažįsta J. Å ., J. B. pažinojo iÅ¡ matymo. J. B. buvo komunikabilus, bendraudavo su daugeliu policijos pareigÅ«nų.

KartÄ buvo organizavęs susitikimÄ užmiestyje, bet taip ir nesuprato, dėl ko. Negali pasakyti, ar J. B. dirbo policijos informatoriumi. Girdėjo gandus, kad J. B. vežioja spiritÄ . Dingusio J. B. paieÅ¡kos asmeniÅ¡kai nevykdė, tačiau dėl disponavimo narkotikais teko sulaikyti B., kuri teigė, kad J. B. (duomenys neskelbtini). Dėl gautos informacijos surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ ir perdavė vadovui. Nepamena, ar taip vadinamoje narkotikų byloje J. B. buvo apklaustas, ar jis kaip nors susijęs su Å¡ia byla.

Liudytojas R. V. parodė, kad iÅ¡ kaltinamųjų pažįsta tik J. Å .. Jam teko dirbti taip vadinamoje (duomenys neskelbtini) narkotikų byloje. Toje byloje buvo du broliai C. Pamena, kad darė kratas jų namuose. J. B. tarp įtariamųjų nebuvo, nors jam atrodo, kad jo namuose darė kratÄ . J. B. buvo komunikabilus asmuo, bendravo ir su linkusiais nusikalsti asmenimis, ir su policijos pareigÅ«nais. Nežino, ar jis buvo policijos informatorius, asmeniÅ¡kai su juo J. B. nebendradarbiavo, tačiau neatmeta tokios galimybės. Teko bendrauti ir su O.

Å .. Jo klausė, ar jis kÄ nors žino apie J. B. dingimÄ , nes turėjo operatyvinės informacijos apie tai, kad dalį J. B. automobilių pasisavino ar pardavė O. Å .. Å i informacija buvo siejama su J. B. dingimu. Su B. taip pat teko bendrauti apie J. B. dingimÄ . Pastaroji teigė, kad matė J. B. (duomenys neskelbtini), kad jis jai papasakojo, kad gyvenantis (duomenys neskelbtini). Liudytojas R. I. parodė, kad B., kuomet buvo sulaikytas dėl prekybos narkotikais, nesiuntė jokių raÅ¡telių ir neprašė jos keisti parodymų.

Liudytoja J. B. parodė, kad pažinojo J. B., tačiau apie jo nužudymo aplinkybes nieko nežino. PrieÅ¡ 10 ar 11 metų į jos namus atėjo nepažįstamas vyras ir pasakė, kad jeigu norinti ramiai gyventi, kai ji bus iÅ¡kviesta į policijÄ turi pasakyti, kad neseniai matė Å¡venčiantį J.. Ji kaip tik tuo metu buvo apklausinėjama dėl narkotikų platinimo, buvo viskÄ pripažinusi, todėl jai ne kartÄ buvo grasinta. Specialistai L. K. ir R. S. paaiÅ¡kino, kad poligrafinio tyrimo metu buvo pasirinkta (duomenys neskelbtini) metodika, nes geriausiai atitiko pateikiamus klausimus.

Klausimus koregavo pagal pasirinktÄ tyrimų (duomenys neskelbtini) metodikÄ . Tiriamajam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kokie klausimai jam bus pateikti testavimo metu, atliktas pripratimo testas. Pripratimo testo metu tiriamasis savo ranka paraÅ¡o skaičius, o tada liepiama pameluoti dėl jų paraÅ¡ymo tam, kad jie pamatytų reakcijas į atvirÄ melÄ . Diagramoje matyti visos reakcijos į melÄ ir ne melÄ . Tyrimo (duomenys neskelbtini) metodikos klausimus iÅ¡vertė vertėja. Tiriamasis tyrimo metu turėjo atsakyti į klausimus:

„Ar jÅ«s smogėte B. į galvÄ ? Ar jÅ«s sudavėt smÅ«gius B. nužudymo dienÄ ?“ Pokalbį prieÅ¡ testÄ atliko jis (L. K.), nes gerai moka rusų kalbÄ . Tiriamasis du kartus patvirtino, kad jį gerai supranta, be to, buvo įspėtas, kad jei nesuprastų, turi apie tai pasakyti. Pradinio pokalbio metu tiriamasis nurodė keletÄ savo sveikatos sutrikimų – hepatitÄ ir aukÅ¡tÄ kraujo spaudimÄ , tačiau tai nebuvo diskvalifikuojančios tyrimÄ aplinkybės. Antras tyrimas buvo atliktas praėjus 15 minučių po pirmojo.

Kadangi tiriamasis sujudėdavo, tai buvo įraÅ¡yta į iÅ¡vadÄ , tačiau Å¡i aplinkybė netrukdė gauti ir įvertinti iÅ¡vadÄ . Nėra taip, kad paimtų vienÄ diagramÄ ir įvertinę pateiktų iÅ¡vadÄ . Testas kartojamas pateikiant tuos pačius klausimus 3 kartus. Testas buvo kartojamas keturis kartus dėl tiriamojo judesių, vėliau vertinama kiekviena diagrama, gaunamas tam tikras įvertis ir pagal tÄ Ä¯vertį pateikiama iÅ¡vada. AntrÄ klausimÄ Ä¯vertino tris kartus, pirmÄ klausimÄ Ä¯vertino keturis kartus.

Tiriamasis surinko neigiamus įverčius, todėl buvo pateikta atitinkama iÅ¡vada. Pagrindiniai požymiai iÅ¡vadai pateikti yra odos elektrinio laidumo stiprumo, kraujotakos ir kvėpavimo požymių visuma. IÅ¡ jų buvo padaryta neigiama iÅ¡vada, kad tiriamasis, atsakydamas į tikrinamuosius klausimus, sakė netiesÄ .              IÅ¡ byloje esančios nuosprendžio kopijos matyti, kad 2004-05-31 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu N. N. pripažinta kalta pagal BK 260 str. 1 d., K.

S. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d., 259 str. 1 d., D. C. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d., 135 str. 1 d., 253 str. 2 d., 140 str. 1 d., I. V. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d., A. B. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d., S. R. pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d., A. Š. pripažintas kaltu pagal 260 str. 1 d. (t. 2, b. l. 7–20).               2014-12-11 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra nenustatytos asmenybės ir lyties žmogaus palaikai, iškasti (duomenys neskelbtini) regioniniame parke, esančiame (duomenys neskelbtini).

Vietos koordinatės pagal 1984 m. Pasaulinę koordinačių sistemÄ : Å iaurės platuma (duomenys neskelbtini), Rytų ilguma (duomenys neskelbtini). Žmogaus palaikai užkasti 1,5 metro gylyje, 25 metrų atstumu nuo miÅ¡ko keliuko ir vieno kilometro atstumu nuo autokelio Nr. (duomenys neskelbtini). Palaikai guli ant nugaros, galva į Rytų pusę, galva pasukta į deÅ¡inę, kairė ranka sulenkta ir guli ant krÅ«tinės, deÅ¡inė ranka sulenkta alkÅ«nėje į viršų (į petį), kojos iÅ¡tiestos.

Palaikai apaugę šaknimis bei apipilti, galimai, kalkėmis, todėl palaikai iš įvykio vietos paimti kartu su gruntu. Apžiūros metu vizualiai matomi galvos kaulų sužalojimai. Pakėlus kaukolę yra kaproninė virvė. Ant palaikų yra galimai sintetinio audinio liekanos (t. 1, b. l. 125–135).             2014-12-31 DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. B. yra nenustatytos tapatybės asmens, kurio palaikai rasti (duomenys neskelbtini) regioniniame parke, biologinė motina su 99,99896% tikimybe (t. 1, b. l. 148–152).

           2014-12-29 teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad J. B. palaikų skeletavimosi laikas 5–15 metų. Osteologinio tyrimo metu taip pat patvirtinta, kad palaikai vyriÅ¡kio, kurio biologinis amžius mirties metu buvo 43±5 metai, kÅ«no ilgis apie 174 cm.Palaikų tyrimo metu rasti kaulų lūžiai:– mentės lūžis. Susiformavo spaudimo jėgos veikiant Å¡onkauliniame (vidiniame) pavirÅ¡iuje, tempimo nugariniame pavirÅ¡iuje. Toks lūžis galėjo įvykti traumuojant (smÅ«giuojant, spaudžiant) mentės vidinį kraÅ¡tÄ virÅ¡utinėje dalyje;– kaktikaulio lūžis.

Susiformavo paveikus kaktÄ kietu plokščiu pavirÅ¡iumi, kurio viena kraÅ¡tinė buvo tiesi su neiÅ¡reikÅ¡ta kraÅ¡to briauna. Toks lūžis įvyko minėtu pavirÅ¡iumi traumavus kaktikaulio sritį;– įspaustinis deÅ¡inio momenkaulio lūžis. Padarytas kietu, buku daiktu, turinčiu riboto ilgio (traumuotos vietos atžvilgiu) bukÄ briaunÄ .– kairio skruostikaulio ir virÅ¡utinio kairiojo žandikaulio lūžiai. Padaryti kietu buku daiktu (t. 1, b. l. 153–158).             2015-01-26 teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J.

B. mirties priežastis nenustatoma dėl jo vidaus organų suirimo – supuvimo. Palaikų tyrimo metu rasti kaulų lūžiai:– kairės mentės lūžis. Susiformavo nuo smÅ«gio kietu buku daiktu. Toks lūžis galėjo įvykti traumuojant (smÅ«giuojant, spaudžiant) mentės vidinį kraÅ¡tÄ virÅ¡utinėje dalyje. Å iame papunktyje nurodytas lūžis gyvam asmeniui sutrikdytų sveikatÄ ilgiau kaip 10 dienų, todėl vertintinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas;– kairio skruostikaulio ir virÅ¡utinio kairiojo žandikaulio lūžiai.

Padaryti kietu buku daiktu, kurio traumavimo savybės neužsifiksavo. Å is lūžis įvyko traumuojant (smÅ«giuojant) kairio skruosto sritį. Å iame papunktyje nurodyti lūžiai gyvam asmeniui sutrikdytų sveikatÄ ilgiau kaip 10 dienų, todėl jie vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas;– įspaustinis deÅ¡inio momenkaulio lūžis. Padarytas kietu buku ribotu, turėjusiu briaunÄ , daiktu, traumuojant (smÅ«giuojant) deÅ¡inio momens sritį, galimai iÅ¡ nukentėjusiojo nugaros. Å iame papunktyje nurodytas lūžis dėl to, kad jis yra įspaustinis, vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas;– kaktikaulio lūžis.

Susiformavo kietu plokščiu pavirÅ¡iumi, kurio viena kraÅ¡tinė buvo tiesi su neiÅ¡reikÅ¡ta kraÅ¡to briauna traumuojant (smÅ«giuojant) į kaktos kairę pusę galimai iÅ¡ nukentėjusiojo priekio. Å iame papunktyje nurodytas lūžis dėl to, kad jis yra įspaustinis ir nusitęsia į kaukolės pamatÄ , vertintinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kada padaryti J. B. palaikų tyrimo metu rasti kaulų lūžiai, nustatyti nėra galimybės, nes dėl minkÅ¡tųjų audinių supuvimo ir suirimo neiÅ¡liko morfologinių požymių, leidžiančių tai nustatyti.

Požymių, kuriais galima paneigti, kad J. B. palaikų tyrimo metu rasti kaulų lūžiai negalėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, nėra, todėl darytina iÅ¡vada, kad minėti kaulų lūžiai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Nurodyti sužalojimai yra bÅ«dingi sužalojimams, padaromiems kitam asmeniui suduodant smÅ«gius ir nebÅ«dingi griuvimo ar kritimo metu padaromiems sužalojimams. Darant prielaidÄ , kad J. B. palaikų tyrimo metu rasti kaulų lūžiai padaryti jam gyvam, galima teigti, kad mentės lūžis jo sÄ monės bÅ«klei ir savarankiÅ¡kų veiksmų (judėjimui, kalbėjimui, gynybai) atlikimo galimybei įtakos neturėjo.

Po bet kurio kito trauminio poveikio, kurio metu padaryti kaukolės skliauto ir pamato bei veido kaulų lūžiai, nukentėjusysis galėjo prarasti sÄ monę, nes jų padarymo metu galėjo bÅ«ti pažeistos smegenys. Praradęs sÄ monę nukentėjusysis negalėjo atlikti sÄ moningų veiksmų (judėti, kalbėti, gintis). J. B. palaikų tyrimo metu nerasta morfologinių požymių, kuriais galima bÅ«tų nustatyti, ar jis buvo užkastas gyvas ar miręs. Dėl pažengusio J. B. palaikų puvimo ir irimo neiÅ¡liko morfologinių požymių, pagal kuriuos galima nustatyti rastų sužalojimų padarymo laikÄ ir mirties priežastį, todėl atsakyti, kiek laiko jis galėjo gyventi po kÅ«no sužalojimų padarymo, nėra galimybės. J.

B. palaikų tyrimo metu rasti kaulų lūžiai padaryti keturiais trauminiais poveikiais, kurie būdingi smūgių sudavimui. Identifikuoti, kuo padaryti sužalojimai, nėra galimybės, nes sužalojimuose neužsifiksavo morfologiniai požymiai, sužalojimuose užsifiksavę plačios grupinės priklausomybės požymiai leidžia teigti, kad kaktikaulio ir dešiniojo momenkaulio lūžiai galėjo būti padaryti pagaliu, lenta ar lazda sudavus į dešiniojo momens ir kaktos sritį, kairės mentės ir kairiojo skruostikaulio lūžiai galėjo būti padaryti tiek sudavus minėtais daiktais, tiek smūgiuojant kojomis.

Su lavonu pristatytose žemėse ir ant lavono pavirÅ¡iaus rasta grunto, kuris primena kalkes. Å ie grunto gabalai paimti ir perduoti tyrėjams su palaikų tyrimo metu rastais drabužiais ir vertybėmis. Darant prielaidÄ , kad J. B. palaikų tyrimo metu rasti kaulų lūžiai padaryti esant jam gyvam, galima teigti, kad jis dėl jų jautė skausmÄ , kokio stiprumo buvo skausmas, nustatyti nėra galimybės, nes skausmas yra individuali asmens savybė, juolab kad Å¡iuo atveju yra didelė tikimybė, kad po bet kurio trauminio poveikio į galvÄ nukentėjusysis galėjo prarasti sÄ monę ir tuomet skausmo nebÅ«tų jautęs (t. 1, b. l. 169–172). 2015-03-24 apžiÅ«ros protokole apžiÅ«rėti daiktai, paimti iÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos: geltono metalo, standartinio pynimo grandinėlė su užsegimu, 54 cm ilgio 3 mm pločio.

Ant jos pakabintas geltono metalo kryželis, 3x2 cm dydžio; apatinių kelnaičių medžiaginiai skutai, purvini, žemėti (t. 1, b. l. 173–175). 2015-03-23 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dirvožemis, paimtas iš duobės su J. B. palaikais ir nuimtas nuo palaikų, yra smėlis su jame esančiomis augalinės kilmės dalelėmis (augalų šaknų fragmentais) ir dirvožemio komponentinei sudėčiai nebūdingomis baltos medžiagos dalelėmis. Du kontroliniai dirvožemio pavyzdžiai (Nr. 1, Nr.

2) paimti Å¡alia duobės, yra smėlis, kuriame nėra augalinės kilmės komponentų, taip pat nėra dirvožemio komponentinei sudėčiai nebÅ«dingų antropogeninės kilmės dalelių. Dirvožemyje, paimtame iÅ¡ duobės su J. B. palaikais, ir dirvožemyje, nuimtame nuo palaikų, kalkių, arba per ilgÄ laikÄ susidariusių jų cheminių reakcijų produktų nėra. Tikėtina, kad vizualiai matoma baltos spalvos medžiaga, riÅ¡anti dirvožemio mineralus į grumstelius, yra organinės kilmės. Duobėje, Å¡alia J.

B. palaikų, rasta pinta, tuščiavidurė, fragmentiÅ¡kai marga (pilkÅ¡vai žalsva, pilka, rusva, rusvai pilka) polipropelinė virvė, ties viduriu mazgu suriÅ¡ta į kilpÄ , ir tamsiai mėlyna pinta poliesterinė juostelė su pasikartojančiu baltu užraÅ¡u ((duomenys neskelbtini)) ir juodo plastiko detale –laikikliu, pritvirtintu prie vieno juostelės galo (t. 1, b. l. 183–190). 2015-09-22 apžiÅ«ros protokole nurodyta, jog apžiÅ«rėtas garažas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini).

Garažas Nr. (duomenys neskelbtini) yra paskutinėje garažų eilėje, 3 iÅ¡ kairės. Garažas mÅ«rinis, durys dvigubos metalinės, rakinamos spynomis. Garažo slenkstis 7 cm aukščio, metalinis, Å¡alia garažo yra betonuotas kelias. Garažo dydis 6x6 m, grindys betoninės. Garažas tuščias, tvarkingas. ApžiÅ«rint detaliai vizualiai ir panaudojus (duomenys neskelbtini) tirpalÄ , garažo vidinėje patalpoje kokių nors aiÅ¡kių pėdsakų, panaÅ¡ių į kraujo pėdsakus, nerasta (t. 1, b. l. 194–201). 2015-03-02 apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėtas visureigis (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 1994 metų gamybos, (duomenys neskelbtini) spalvos, kurio identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«rėjus automobilį, nieko reikÅ¡mingo tyrimui neaptikta. (t. 2, b. l. 62–67). Ä®rodymų vertinimas           Šioje byloje nustatyta, kad 2004 metų lapkričio pradžioje, (duomenys neskelbtini) esančiame garažų masyve (duomenys neskelbtini), garaže Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nužudytas J. B., kurio kÅ«nas iÅ¡ karto po nužudymo buvo nugabentas į (duomenys neskelbtini) regioninį parkÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir ten užkastas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad prie J. B. nužudymo prisidėjo kaltinamieji J. Å ., S. C. ir A. B., tačiau kiekvienas iÅ¡ kaltinamųjų teisme pateikė skirtingas J. B. nužudymo versijas – J. Å . – kad nebuvo nužudymo organizatorius, o tik kurstytojas, vykdęs G. R. nurodymÄ iÅ¡spręsti J. B. problemÄ ; S. C. – kad iÅ¡ anksto nesitarė nužudyti, kad J. B. pats asmeniÅ¡kai nežudė, kad garaže įvykus susistumdymui tarp jų, A. B. sudavė smÅ«gius J. B. į galvÄ ; A.

B. – kad atsitiktinai tapo nusikaltimo, kurio metu S. C. sudavė smÅ«gius į galvÄ J. B., liudytoju bei vėliau nepranešė apie tai policijai bijodamas, kad su juo gali bÅ«ti susidorota. Dėl J. Å . pateiktos nužudymo versijos Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atmeta J. Å . pateiktÄ nusikaltimo padarymo versijÄ , kad jis veikė kaip kurstytojas, kadangi Å¡i versija prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir kitų kaltinamųjų paaiÅ¡kinimams. Kurstymu gali bÅ«ti laikomi konkretÅ«s, aktyvÅ«s, nusikalstamos veikos padarymÄ inicijuojantys veiksmai, kuriais kiti asmenys lenkiami padaryti nusikalstamÄ veikÄ , tačiau esminis skirtumas tarp kurstytojo ir vykdytojo arba kurstytojo ir organizatoriaus yra tas, kad kurstytojas tiesiogiai kaip vykdytojas nedalyvauja nusikaltimo padaryme.

Jis tik įvairiais veiksmais (įtikinėjamais, praÅ¡ymais, autoritetu ir t. t.) sukelia kitiems asmenims pasiryžimÄ , norÄ padaryti atitinkamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kurstymas visada turi bÅ«ti konkretus, t. y. lenkiama padaryti konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina, kad bendro pobÅ«džio poveikis, kai nesikreipiama į konkrečius asmenis, nenurodomas objektas, o tik siekiama sukelti polinkius, neteisingus vertinimus, nėra kurstymas baudžiamojo bendrininkavimo aspektu. Kaip teismo posėdžio metu nurodė kaltinamasis J.

Å ., jis siekė sukelti S. C. ir A. B. pykti ir įtarumÄ dėl J. B. veiklos, kad Å¡ie supykę patys nuspręstų nužudyti J. B., todėl tokiu atveju, J. Å . veiksmai negalėtų bÅ«ti vertinami kaip kurstytojo baudžiamojo bendrininkavimo aspektu. Å iuo atveju, kaltinamasis J. Å . ne tik, anot jo, kurstė nužudyti J. B., tačiau ir pats dalyvavo gabenant ir paslepiant J. B. kÅ«nÄ , be to, pats iÅ¡kasė duobę kÅ«nui paslėpti, vėliau visi kartu numatė priemones, padėsiančias iÅ¡vengti atsakomybės, t. y. susitarė sakyti, kad J.

B. dėl didelių skolų iÅ¡vyko į užsienį, o Å¡iai versijai sustiprinti apvogė nužudytojo butÄ . Dėl nurodytų priežasčių darytina iÅ¡vada, kad J. Å . veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip kurstytojo ir kvalifikuojami pagal BK 24 str. 5 d. Teismas sutinka su J. Å . pateikto kaltinimo dalimi, kad bÅ«tent jis parengė nužudymo įvykdymo ir nusikaltimo pėdsakų slėpimo planÄ bei paskirstė vaidmenis. Å ias aplinkybes patvirtina paties J. Å . paaiÅ¡kinimai, kad prieÅ¡ J. B. atitinkamus veiksmus pradėjo vykdyti po pokalbio su G.

R., iÅ¡ kurio žodžių supratęs, kad J. B. yra problema jų narkotikų versle, kad galimai J. B. policijai įdavė kitus asmenis, taip pat gali įduoti ir juos. IÅ¡ Å¡ių jo paaiÅ¡kinimų bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad J. Å . suprato, kad bÅ«tent (duomenys neskelbtini) nusikalstamos grupuotės lyderio netiesioginiu nurodymu privalo paÅ¡alinti J. B.. Taip kaltinamasis siekė teismui įrodyti, kad ne jis, o G. R. buvo Å¡io nusikaltimo organizatorius. Tačiau, teismo nuomone, atsižvelgiant į nenuoseklius J.

Å . paaiÅ¡kinimus apie J. B. nužudymo aplinkybes bei į paties G. R. parodymus, darytina iÅ¡vada, kad patikimų duomenų, jog ne J. Å ., o G. R. buvo J. B. nužudymo organizatorius, byloje nėra. Kaip matyti, G. R. yra valstybės saugomas liudytojas, yra prisipažinęs apie (duomenys neskelbtini) nusikalstamos grupuotės padarytas nusikalstamas veikas, tarp jų ir dėl narkotikų tiekimo J. Å ., neneigė buvus jo ir J. Å . susitikimÄ , kurio tikslas buvo nubausti J. Å . už prekybÄ narkotikais, kuriais jis prekiavo jam (G.

R.) nežinant. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad J. Š. savo pirminiuose paaiškinimuose (t. 4, b. l. 73–74, 77–78, 88–94) nurodė, kad ne jis, o kiti grupuotės (duomenys neskelbtini) asmenys nužudė J. B. ir tik tolesnių apklausų metu paaiškino, kad prie šio nusikaltimo prisidėjo jis, S. C. ir A. B. (t. 4, b. l. 100–102). Taigi tokie J. Š. nenuoseklūs paaiškinimai negali būti laikomi patikimais, todėl teismas atmeta J. Š. paaiškinimų dalį dėl J. B. nužudymo organizavimo.

Kartu teismas vertina, kad J. Š. ikiteisminio tyrimo teisėjui pateikti paaiškinimai (t. 4, b. l. 111–112) yra teisingi, nes atitinka byloje nustatytas kitas faktines aplinkybes. Visų pirma, J. Š. neneigė to, kad kartu su J. B. platino narkotines medžiagas. Antra, jis neneigė to, kad manė, jog J. B. išdavė kitus asmenis, tarp jų ir D. C., taip pat platinusį narkotines medžiagas, todėl manęs, kad ir jam pačiam kilęs pavojus. Tad logiška manyti, kad apie gresiantį pavojų jis pasakė S. C. ir A.

B., kurie tuo metu dirbo kartu su J. B. bei taip pat nepasitikėjo juo dėl jo galimo bendravimo su policijos pareigÅ«nais ir jų tarpusavio skolų. Trečia, S. C. ir A. B. sutikus padėti nužudyti J. B., kaltinamieji aptarinėjo, kaip nužudys J. B., t. y. kad naudos automatinį Å¡aunamÄ jį ginklÄ , vėliau, kad žudys kitu bÅ«du, kad nužudytojo lavonÄ užkas miÅ¡ke, kad sulaukę tinkamo momento S. C. ir A. B. nužudys J. B.. Šį planÄ kaltinamieji aptarė kelios dienos iki jo nužudymo. Aplinkybes, kad J.

Å . prieÅ¡ J. B. nužudymÄ miÅ¡ke iÅ¡kasė duobę, kad bÅ«tent jam buvo praneÅ¡ta, kad J. B. jau nužudytas, kad kitus veiksmus, susijusius su J. B. turtu ir jo automobiliais atliko bÅ«tent J. Å ., patvirtina tai, kad bÅ«tent J. Å . subÅ«rė organizuotÄ grupę ir parengė nusikalstamÄ veikÄ . Taigi Å¡ie jo veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 24 str. 4 d. Dėl S. C. ir A. B. pateiktos nužudymo versijos Bylos tyrimo metu S. C. nuosekliai aiÅ¡kino, kad smÅ«gius nužudytajam J. B. garaže sudavė A.

B. (t. 5, b. l. 143–146, 151–156), o pastarasis nuosekliai tvirtino, kad smÅ«gius sudavė S. C. (t. 6, b. l. 118–121). Matyti, kad Å¡ių prieÅ¡taravimų nepavyko paÅ¡alinti atlikus akistatÄ tarp S. C. ir A. B. (t. 6, b. l. 181–185), todėl be Å¡ių duomenų vertintini ir kiti įtariamojo S. B. informatyvÅ«s paaiÅ¡kinimai apie tam tikras Å¡io įvykio detales. Viena jų – kad S. C. ir J. Å . jam pasakojo, kad iÅ¡ automobilio iÅ¡kėlus J. B. kÅ«nÄ , pastarasis dar buvo gyvas, kad S. C., nurengdamas J.

B., sulaužė jam rankÄ , o J. Å . dar sudavė kelis smÅ«gius, taip pribaigdamas J. B. (t. 6, b. l. 120). Tačiau Å¡ie paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenims, iÅ¡ kurių matyti, kad J. B. nebuvo nustatytas rankos lūžis (t. 1, b. l. 156–157), be to, specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad po trauminių poveikių, kurių metu padaryti kaukolės skliauto ir pamato bei veido kaulų lūžiai, nukentėjusysis galėjo prarasti sÄ monę, nes jų padarymo metu galėjo bÅ«ti pažeistos smegenys.

Praradęs sÄ monę nukentėjusysis negalėjo judėti, kalbėti, gintis (t. 1, b. l. 171–172). Taigi Å¡ie duomenys iÅ¡ dalies patvirtina S. C. ir J. Å . paaiÅ¡kinimus, kad J. B. galėjo bÅ«ti miręs jau garaže. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad garaže J. B. ant galvos buvo užmautas celofaninis maiÅ¡as, apjuostas virve (t. 1, b. l. 125–135), todėl yra pagrindas iÅ¡vadai, kad nukentėjusysis, patyręs sunkiÄ galvos traumÄ bei su maiÅ¡u ant galvos, dar ir apjuostu virve, tokiomis aplinkybėmis ilgai iÅ¡likti gyvas negalėjo.

A. B. paaiÅ¡kinimai, kad J. Å . nebuvo atvykęs į garaÅ¾Ä , kad jis neskambino J. Å . ir nekvietė jo atvykti, prieÅ¡tarauja kitų kaltinamųjų paaiÅ¡kinimams. Tiek S. C., tiek J. Å . tvirtino, kad jis buvo atvykęs į garaÅ¾Ä ir padėjo įkelti J. B. kÅ«nÄ Ä¯ automobilio bagažinę. Å i aplinkybė negali bÅ«ti laikoma tiek nereikÅ¡minga, kad kaltinamieji negalėtų gerai prisiminti arba dėl jos klysti. Teismas taip pat įvertina ir liudytojo A. S. parodymus, kurie paneigia A. B. teiginius, kad jam iÅ¡bėgus iÅ¡ garažo jis sutiko A.

S.. Galiausiai, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas įtariamojo A. B. psichofiziologinis tyrimas panaudojant (duomenys neskelbtini), kurio metu jam buvo pateikti keturi klausimai: „Ar jÅ«s suplanavote su tais vyrais nužudyti B.? Ar jÅ«s susitarėte su tais vyrais nužudyti B.? Ar jÅ«s smogėte B. į galvÄ ? Ar jÅ«s sudavėte smÅ«gius B. nužudymo dienÄ ?“ Tiriamojo atsakymas „Ne“. Ir, kaip matyti iÅ¡ pateiktų iÅ¡vadų Nr. (duomenys neskelbtini), testo metu tiriamasis A. B. į jam užduotus tikrinamuosius klausimus sakė netiesÄ (t. 6, b. l. 166, 171).

Å ios iÅ¡vados A. B. ir jo gynėjo nuomone, nelaikytinos įrodymais, atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡vadoms įtakos galėjo turėti A. B. liga – (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas nesutinka su Å¡ia nuomone, nes              jÄ paneigia specialistų L. K. ir R. S. teisme pateikti paaiÅ¡kinimai, kad hepatitas ir aukÅ¡tas kraujospÅ«dis nėra diskvalifikuojančios tyrimÄ aplinkybės. Kitų duomenų, kurie galėtų paneigti ar leistų abejoti tyrimo rezultatais, byloje nėra.

Pažymėtina, kad teismas minimo tyrimo rezultatų nevertina izoliuotai nuo kitų aptariamų įrodymų ir nelaiko jų lemiančiais bei patvirtinančiais A. B. kaltę. Å iuos duomenis teismas vertina tiriamų įrodymų visumoje. Taip pat paminėtina, kad byloje nėra duomenų, suteikiančių pagrindÄ manyti, kad S. C. ir J. Å . apkalba bendrininkÄ A. B.. Tai, kad 2016-02-10–02-14 procesinių prievartos priemonių (neatskleidžiant savo tapatybės) taikymo metu (t. 4, b. l. 37–51) A. B. tvirtino, kad jis tik tapo J.

B. nužudymo liudytoju, savaime nereiÅ¡kia, kad Å¡io tyrimo metu jis pasakojo tiesÄ , o ne iÅ¡ anksto apgalvotÄ ir pasirinktÄ gynybos versijÄ . AnalogiÅ¡ko tyrimo metu (t. 4, b. l. 17–21) S. C. taip pat nurodė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir apklausiamas kaip įtariamasis. Pažymėtina, kad S. C. paminėjo tam tikras ypač svarbias tyrimui aplinkybes, pavyzdžiui, kad žmogžudystę suplanavo J. Å . (t. 4, b. l. 17), kad J. B. dirbo policininkams, todėl ir gerai, kad jie jį užkasė (t. 4, b. l. 18–19).

Taip jis teigė, kad J. Å . galėjo viskÄ suversti tam, kuris slapstosi, t. y. A. B.. Apie tai, kad A. B. tapo viso labo atsitiktiniu liudytoju neužsiminė nė vienas iÅ¡ kaltinamųjų. Taigi visų Å¡ių duomenų visuma patvirtina, kad A. B. veika teisingai vertinama kaip nusikalstamos veikos bendrininko, o ne kaip nusikaltimo liudytojo, kuris tik nepranešė policijai apie padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ , taip padarydamas BK 238 str. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Svarbi, teismo nuomone, aplinkybė yra dar ir ta, kad J.

B. buvo nužudytas prieÅ¡ dvylika metų, o per šį laikÄ S. B. gyveno ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Å¡alyse, pastaruoju metu (duomenys neskelbtini), todėl turėjo realiÄ ir saugiÄ galimybę tiek vieÅ¡ai, tiek anonimiÅ¡kai apie nusikaltimÄ praneÅ¡ti teisėsaugos organams, tačiau to nepadarė, suvokdamas, kad yra Å¡ios, iÅ¡ anksto suplanuotos, nusikalstamos veikos bendrininkas. Dėl BK 129 str. 2 d. 10 p. taikymo Nužudymas dėl nukentėjusio asmens piliečio pareigų vykdymo yra tada, kai atliekami veiksmai tiek vykdant specialias jam pavestas pareigas visuomenės labui, tiek atliekant kitus visuomenei naudingus veiksmus.

Tai gali bÅ«ti liudijimas teisme, nusikaltėlio sulaikymas, praneÅ¡imas apie nusikaltimÄ ir pan. Žmogus nužudomas dėl piliečio pareigų vykdymo kerÅ¡taujant už tokiÄ veiklÄ praeityje, kai nužudymu siekiama nutraukti tokiÄ veiklÄ dabartyje bei kai nužudoma siekiant užkirsti keliÄ tokiai veiklai ateityje. Kaltininko klaida, neteisingas nukentėjusiojo veiklos vertinimas, kai pastarasis nedarė ar nesirengė daryti to, dėl ko jį nužudė, veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad J.

B. buvo nužudytas manant, kad jis davė parodymus policijos pareigÅ«nams apie narkotikų platinimÄ (duomenys neskelbtini) mieste. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis patvirtina, kad Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 260 str. 1 d., 259 str. 1 d. buvo pripažintas kaltu ir D. C. (t. 2, b. l. 7–20), taigi vienas iÅ¡ motyvų nužudyti J. B. buvo kerÅ¡tas už D. C., kitas – baimė, kad J. B. gali iÅ¡duoti ir kitus, nusikalstamas veikas, vykdančius asmenis, tarp jų ir J. Å .. Å ių motyvų, iÅ¡skyrus A.

B., kaltinamieji neneigė. Tačiau nesutiktina su A. B. teiginiais, kad jis neturėjo motyvo nužudyti J. B.. A. B. ne kartÄ paminėjo, kad J. B. nepagrįstai manė, kad jis esÄ s jam skolingas už sudaužytÄ automobilį. Be to, A. B. laikė J. B. gudriu, nesÄ Å¾iningu, neatsiskaitančiu už atliktus darbus. Taigi A. B., kaip ir kiti kaltinamieji, turėjo motyvų nužudyti J. B., todėl greta kitų motyvų turėjo pagrindÄ tiesiog pritarti pasiÅ«lymui atsikratyti juo. Tai, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, kad J.

B. buvo policijos informatorius ir siekė praneÅ¡ti arba praneÅ¡inėjo apie nusikalstamas veikas ir jas darančius asmenis, neÅ¡alina kaltinamųjų atsakomybės pagal BK 129 str. 2 d. 10 p. Dėl BK 129 str. 2 d. 11 p. taikymo Nužudymas siekiant nuslėpti kitÄ nusikaltimÄ reiÅ¡kia, kad buvo žudoma tikintis nuslėpti tiek paties nužudymo kaltininko, tiek kitų asmenų anksčiau padarytÄ , daromÄ ar rengiamÄ padaryti kitÄ nusikaltimÄ (nusikaltimo fakto ar asmens dalyvavimo). Tas kitas nusikaltimas, kurį siekiama nuslėpti, jeigu jį padarė nužudymo kaltininkas, kvalifikuojamas atskirai, kaip sutaptis.

Taigi norint inkriminuoti BK 129 str. 2 d. 11 p., bÅ«tina formuluoti kaltinimÄ , atitinkantį BPK 219 str. 3 p., t. y. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ioje byloje teikiamo kaltinimo, iÅ¡skyrus kaltinimÄ nužudymu, kiti kaltinimai kaltinamiesiems neteikiami. Kaltinimo formuluotėje abstrakčiai nurodoma, kad J. Å ., S. C. ir A. B. nužudė turėdami tikslÄ nuslėpti jų 2004 metais įvykdytus nusikaltimus, kuomet jie neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino narkotines ir psichotropines medžiagas, tačiau kaltinimas pagal BK 260 str. kaltinamiesiems neteikiamas.

IÅ¡skyrus J. Å ., kaltinamieji nepripažino, kad 2004 metais vertėsi prekyba narkotikais, duomenų, patvirtinančių inkriminuojamas aplinkybes, iÅ¡skyrus prielaidas, byloje taip pat nėra. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimo dalis pagal BK 129 str. 2 d. 11 p. Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo, kaip neatitinkanti nei teismų formuojamos praktikos, nei kaltinimui keliamų reikalavimų.   Dėl BK 25 str. 3 d. taikymo           Vertinant visų kaltinamųjų paaiÅ¡kinimus, pateiktus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, matyti, kad kaltinamieji susitarė padaryti labai sunkų nusikaltimÄ â€“ J.

B. nužudymÄ . Kad toks susitarimas buvo, įrodo ne tik įtariamojo S. C. paaiÅ¡kinimai teismui (t. 5, b. l. 152), kuriuose jis nurodo, kad J. Å . tuo metu užsiėmė psichotropinių medžiagų prekyba ir manė, kad J. B. apie tai praneÅ¡a policijai, be to, įdavė jo brolį policijai, todėl J. Å . sprendė, kaip atsikratyti J. B., kad Å¡is netrukdytų jo veiklai – taigi J. Å . organizavo nužudymÄ , o jis ir A. B. dalyvavo nužudant, bet ir tolesni kaltinamųjų veiksmai. Kaltinamasis S. C. patvirtino, kad po smÅ«gių sudavimo J.

B., vienas iÅ¡ jų paskambino bÅ«tent J. Å .. Å i aplinkybė, kaip ir tolesni kaltinamųjų veiksmai, patvirtina, kad jie veikė kaip organizuota grupė – palaikė tarpusavio ryšį, nes į garaÅ¾Ä , kuriame buvo nužudytas J. B., buvo iÅ¡kviestas ir atvyko J. Å .. Po to visi kartu įkėlė J. B. kÅ«nÄ Ä¯ automobilio bagažinę, gabeno jį į iÅ¡ anksto miÅ¡ke J. Å . paruoÅ¡tÄ vietÄ kÅ«nui paslėpti, be to, kol J. Å . slėpė nužudytojo kÅ«nÄ , kiti du kaltinamieji, skirtingose miÅ¡ko vietose (prie įvažiavimo į miÅ¡kÄ ir kelių sankirtoje), stebėjo aplinkÄ , kad slepiant kÅ«nÄ nepamatytų paÅ¡aliniai asmenys.

Vėliau kaltinamieji sudegino nužudytojo rÅ«bus, paÅ¡alino kraujo pėdsakus, likusius garaže, aptarė nužudytojo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos versijÄ , o jai sustiprinti – apvogė nužudytojo butÄ , t. y. kiekvienas Å¡ios grupės narys atliko tam tikrÄ užduotį, apytiksliai numatė nužudymo laikÄ , iÅ¡ anksto paruošė vietÄ kÅ«nui paslėpti, vėliau, siekdami iÅ¡vengti atsakomybės, kartu ėmėsi ir kitų veiksmų. Vertinant kaltinamųjų veiksmus nėra reikÅ¡minga, kuris iÅ¡ kaltinamųjų – S. C. ar O.

B. smogė nukentėjusiajam į galvÄ , kaip ir nereikÅ¡minga, ar gabenant J. B. Å¡is dar buvo gyvas. Svarbu ir reikÅ¡minga tai, kad kaltinamieji sÄ moningai siekė vieningo sumanymo nužudyti J. B. ir kryptingai veikė bei įgyvendino savo tikslÄ . Taigi, esant tokioms baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, kad kaltinamieji J. Å ., S. C. ir A. B. nužudymÄ padarė dalyvaudami organizuota grupe, todėl jų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 10 p., J.

Å . veika pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 10 p. Bausmių skyrimas Kaltinamojo J. Å . atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ir joje dalyvavusius asmenis. Kaltinamųjų S. B. ir S. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veikÄ padarė organizuota grupe. Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į padaryto labai sunkaus nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formÄ ir rūšį, veiksmų tikslus ir motyvus, į kiekvieno iÅ¡ bendrininkų vaidmenį darant nusikaltimÄ , į jų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. Å . teistas penkis kartus (t. 4, b. l. 182–189, t. 5, b. l. 31–35), tarp jų už sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų padarymÄ , šį nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui dėl labai sunkaus nusikaltimo (tyčinio nužudymo) padarymo ir bÅ«damas lygtinai paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos iki galo neatlikęs už nužudymÄ jam paskirtos bausmės; baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 36–41); nustatytas emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (t. 5, b. l. 53); gyvendamas laisvėje epizodiÅ¡kai dirbo (t. 5, b. l. 56), vedęs, turi dukrÄ (t. 4, b. l. 180). Taigi J.

Å . charakterizuojantys duomenys apibÅ«dina jį kaip gana socialiai pavojingÄ : daug kartų teistas, nusikalsdavo tuoj po paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, tęsė labai sunkių ir sunkių nusikaltimų darymÄ , jo, kaip Å¡io nusikaltimo organizatoriaus vaidmuo, buvo pagrindinis. Teismas, nustatydamas Å¡iam kaltinamajam bausmės trukmę, atsižvelgia į proceso dalyvių iÅ¡sakytÄ nuomonę ir su ja sutinka, kad be jo prisipažinimo, J. B. nužudymas nebÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintas. Tačiau pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje J.

Å . apkalbėjo kitus, nesusijusius su Å¡ia veika, asmenis, menkino savo vaidmenį, klaidino ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus siekdamas tam tikrų asmeninių tikslų kitoje byloje, kurioje buvo kaltinamas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Be to, J. Å ., turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už labai sunkų nusikaltimÄ , padarė naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ , todėl teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį už paskutinį nusikaltimÄ , atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamo ketinimo įvykdymo laipsnį (įvykdytas tyčinis, baigtas labai sunkus nusikaltimas), į dalyvavimo darant nusikaltimÄ pobÅ«dį (J.

Å . buvo Å¡io nusikaltimo organizatorius ir aktyvus dalyvis) ir kitas bylos aplinkybes (lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes), daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis J. Å . pripažintinas pavojingu recidyvistu (BK 27 str.). Vadovaujantis BK 56 straipsnio nuostatų 2 dalimi, pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimÄ skiriama griežtesnė, negu straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmė. Paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., subendrintina su 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kurios bausmės laikas skaičiuojamas nuo 2014 m. vasario 12 d.

S. C. anksčiau neteistas (t. 6, b. l. 36–38), administracine tvarka nebaustas, į psichikos sveikatos ir narkologinę įskaitas neįraÅ¡ytas (t. 6, b. l. 41–45), Lietuvoje nedirbo ir pastaruoju metu nebegyveno (t. 6, b. l. 46, 47), iÅ¡situokęs, buvo Å¡io nužudymo aktyvus dalyvis ir tiesioginis vykdytojas. Matyti, kad jis neadekvačiai vertina padarytÄ nusikaltimÄ , lyg ir gailisi, tačiau kalba abejingai, vengia pasakoti tam tikras įvykio aplinkybes, teigdamas, kad nebeprisimena tam tikrų akivaizdžiai įsimintinų aplinkybių apie Å¡ios veikos planavimÄ , nužudytojo kÅ«no slaptavietės paruoÅ¡imÄ , tikslesnių nužudymo aplinkybių, nors akivaizdu, kad kaltinamasis tiesiog nenori įvardyti nužudymo faktų.

Tai, kad kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo visiÅ¡kai nesigaili, patvirtina ir procesinių prievartos priemonių taikymo protokolai, iÅ¡ kurių matyti, kad asmeniui, kurio tapatybė neatskleidžiama, S. C. ciniÅ¡kai pasakojęs, jog gerai pasielgė, kad „pakasė“ J. B., dirbusį policijai. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. A. B. nusikaltimo padarymo metu buvo teistas (Å¡iuo metu teistumas iÅ¡nykęs), administracine tvarka taip pat buvo baustas už KET pažeidimus (t. 7, b. l. 44–46), vedęs antrÄ kartÄ , turi tris vaikus – iÅ¡ pirmos santuokos du, iÅ¡ antros vienÄ (t. 7, b. l. 30–34), į psichikos sveikatos centro, narkologinę įskaitas neįraÅ¡ytas (t. 7, b. l. 48–56), Lietuvoje nedirbo (t. 7, b. l. 57– 58), pastaruoju metu gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini).

Kitų šį kaltinamÄ jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, be to, jis nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos, menkina savo vaidmenį darant šį nusikaltimÄ , taip siekdamas suÅ¡velninti savo atsakomybės laipsnį. Taigi, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam, kaip ir bendrininkui S. C., kurio vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ esmės buvo analogiÅ¡kas, skirtina straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.  Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarę asmenys buvo nustatyti prieÅ¡ du metus, aplinkybė, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki teismo nuosprendžio paskelbimo praėjo Å¡iek tiek daugiau nei dvylika metų, nelaikytina pernelyg ilga bylos tyrimo trukme, galinčia turėti įtakos kaltinamiesiems skiriamų bausmių trukmei. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusioji A.

B. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1255,89 Eur turtinės žalos ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Patirtai turtinei žalai pagrįsti nukentėjusioji pateikė raÅ¡ytinius įrodymus (t. 2, b. l. 34–36). Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų dokumentų, turtinę žalÄ sudaro: 527,11 Eur kolumbariumo niÅ¡a; 80 Eur meno darbai; 550 Eur ritualinės paslaugos; 1,90 Eur dirbtinės gėlės. Taip pat, kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio nuostatas, asmens mirties atveju mirusįjį laidojusiam asmeniui yra iÅ¡mokama laidojimo paÅ¡alpa, Å¡iuo atveju, visa apimtimi patenkinus nukentėjusiosios ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos, susijusios su nužudytojo J.

B. laidojimu, tai suponuotų nepagrįstÄ nukentėjusiosios praturtėjimÄ . Vadovaujantis minėto įstatymo 4 straipsniu, laidojimo paÅ¡alpa yra 8 bazinių socialinių iÅ¡mokų dydžio ir paÅ¡alpos dydis apskaičiuojamas pagal tÄ mėnesį, kurį atsirado teisė į laidojimo paÅ¡alpÄ , galiojusį bazinės socialinės iÅ¡mokos dydį, kuris laidojimo metu, tai yra 2015-02-24, sudarė 38 Eur (Lietuvos statistikos departamento duomenys – http://db1.stat.gov.lt/), o pati laidojimo paÅ¡alpa sudarė 304 Eur.

Taigi, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nukentėjusiosios A. B. pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti Å¡ia suma (304 Eur) yra mažinamas. Kitos nukentėjusiosios nurodytos, jos turėtos ir pateiktais dokumentais bei parodymais pagrįstos laidojimo iÅ¡laidos, sudarančios 951,89 Eur, atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl ieÅ¡kinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina, nukentėjusiosios A. B. naudai iÅ¡ kaltinamųjų priteisiant 951,89 Eur turtinei žalai atlyginti.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu.

Nukentėjusioji A. B. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti reiÅ¡kia todėl, kad sužinojusi apie vienintelio sÅ«naus mirtį patyrė Å¡okÄ . Å iuo metu jaučia susirÅ«pinimÄ , nes nežino, kas jai padės senatvėje. Teismui nekelia abejonių Å¡ios aplinkybės, susijusios su nukentėjusiosios iÅ¡gyvenimais, rÅ«pesčiu dėl ateities. Akivaizdu, kad dėl vienintelio sÅ«naus mirties nukentėjusioji galėjo patirti emocinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ dėl atsiradusių neatstatomų pasekmių.

Be to, nukentėjusioji ilgÄ laikÄ gyveno nežinomybėje ir įtampoje, tikėdama, kad sÅ«nus vis dar gyvas. Aplinkybė, kad nukentėjusioji turėjo laidoti vienintelį savo vaikÄ yra itin skaudi. Tačiau atsižvelgiant į neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tai yra ne tik į padarytos nusikalstamos veikos padarinius, kaltinamųjų tyčinę veikÄ , bet ir į jų turtinę padėtį, amžių, galimybes atlikus bausmę dirbti, padarytos turtinės žalos dydį bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus bei formuojamÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės reikalaujama 50 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiÅ¡kiai per didelė ir neatitinka teisingumo sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijų, prieÅ¡tarauja CK 6.250 str. nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai.

Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu dėl sÅ«naus mirties labiau akcentavo materialinius praradimus, susijusius su sÅ«naus turėtu turtu, kuris jai neatiteko, o ne dvasinio pobÅ«džio kančias. Be to, žuvusysis turėjo savo Å¡eimÄ ir savo asmeninį gyvenimÄ , kartu su nukentėjusiÄ ja negyveno, todėl darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusioji patyrė mažesnio laipsnio kančias ir iÅ¡gyvenimus. Esant Å¡ioms aplinkybėms, civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iÅ¡ dalies, nukentėjusiajai priteisiant 25 000 Eur.

Dėl ekstradicijos išlaidų           2015-09-23 Policijos departamento prie LR VRM gautame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. C. ekstradicijos išlaidos sudaro 4102,11 Eur, todėl prašoma, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 str. 1 d. 6 p. ir 104 str. 2 d., šias ekstradicijos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš asmens, kuriam buvo taikoma ekstradicija, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai (t. 5, b. l. 106).

AnalogiÅ¡kas praÅ¡ymas pateiktas ir dėl A. B. ekstradicijos iÅ¡laidų už 2117,99 Eur (t. 6, b. l. 92). Å ioje byloje kaltinamiesiems S. C. ir A. B. iÅ¡vykstant gyventi į kitas valstybes, nebuvo taikomos kardomosios priemonės, varžančios jų teises iÅ¡vykti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, kad proceso iÅ¡laidos atsirado ne dėl kaltinamųjų kaltės, todėl negali bÅ«ti pripažintos proceso iÅ¡laidomis (BPK 103 str. 6 p.). Dėl kitų iÅ¡laidų 2015-02-03 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir praÅ¡o valstybės naudai priteisti 194,90 Eur už J.

Å . suteiktÄ antrinės teisinės pagalbos advokato paslaugas (t. 4, b. l. 81). Tačiau Å¡io pobÅ«džio iÅ¡laidos nepripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir nepriteistinos, kadangi advokatui apmokoma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. J. Å . iÅ¡laidų atsiradimo metu buvo suimtas, todėl gynėjo dalyvavimas jo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu buvo bÅ«tinas (BPK 51 str. 1 d. 7 p., 189 str. 5 d., 106 str. 1 d.). Teismas taip pat laiko atmestinomis ir Lietuvos teismo ekspertizės centro nurodytas proceso iÅ¡laidas dėl 2015-03-23, 2016-03-16 pateiktų specialistų iÅ¡vadų Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 182, t. 6, b. l. 164, 169).

Specialistai, teikdami iÅ¡vadas, savo pareigas atliko kaip tarnybinę užduotį, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nesudaro proceso iÅ¡laidų (BPK 103 str. 3 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–308 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a: pripažinti J. Å . (J. Å .) kaltu pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 10 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir jam paskirti laisvės atėmimÄ 15 (penkiolikai) metų. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ 15 metų laisvės atėmimo bausmę, dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinus su 2016 m. kovo 18 d.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 199 str. 2 d., 260 str. 2 d., 260 str. 3 d. paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme, paskirti jam galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 18 (aÅ¡tuoniolikai) metų. Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 1 p., 3 d., pripažinti J. Å . pavojingu recidyvistu. Pirmus penkerius bausmės metus paskirti atlikti kalėjime, o kitÄ bausmės dalį – pataisos namuose. Jos pradžiÄ skaičiuoti nuo 2014 m. vasario 12 d. Pripažinti S. C. (S. C.) kaltu pagal BK 25 str. 3 d., BK 129 str. 2 d. 10 p. (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir jam paskirti laisvės atėmimÄ 14 (keturiolikai) metų. Pripažinti A. B. (A. B.) kaltu pagal BK 25 str. 3 d., BK 129 str. 2 d. 10 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir jam paskirti laisvės atėmimÄ 14 (keturiolikai) metų. Bausmę S. C. ir A. B. paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme bei suėmime:

S. C. nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos; A. B. nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ S. C. ir A. B. palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ J. Å ., S. C. ir A. B. priteisti solidariai 951,89 Eur (devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 89 ct) A. B.. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ J.

Å ., S. C. ir A. B. priteisti solidariai 25 000 Eur (dvideÅ¡imt penkis tÅ«kstančius eurų) A. B.. Sunaikinti dėžes su grunto pavyzdžiais ir dviem virvėmis, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyrių pagal 2015-04-15 kvitÄ B Nr. (duomenys neskelbtini) (BPK 94 str. 1 d. 4 p.)Nuosprendis per 20 dienų, o suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio įteikimo jiems dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundÄ paduodant Panevėžio apygardos teisme. Teisėjai                                                                                  Donatas Jatužis                                                                                               Sigitas Bagdonavičius                                                                                               Algirdas Gaputis