2021-09-15 Nr. AB-18914-3-64-3-01606-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-616-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01606-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės vėjo energija“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės vėjo energija“ skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Akmenės vėjo energija“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą skundu dėl Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-145 „Dėl Akmenės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ dalies panaikinimo, kiek tai susiję su: 1) Akmenės rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) bendrojo plano keitimo (objekto Nr. AT-19T-1419) vėjo jėgainių teritorijų nustatymo schema, į kurią nėra įtraukti Bendrovės 2020 m. spalio 9 d. paklausime ir pasiūlyme dėl Bendrojo plano vėjo energijos plėtros zonų nurodyti žemės sklypai; 2) zonos A panaikinimu, kuri buvo nustatyta 2021 m. rugsėjo 28 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-214 „Dėl specialiųjų planų patvirtinimo“ patvirtintais specialiojo plano sprendiniais, kurie buvo integruoti į Savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą .

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Akmenės vėjo energija“ skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Savivaldybės teritorijos bendrasis planas administracinių teismų praktikoje yra vertinamas kaip norminis administracinis aktas. Norminių aktų teisėtumo ištyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo antro skyriaus pirmasis skirsnis. Šio įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar administracinis norminis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, turi teisę šio įstatymo 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Nurodytais atvejais teismas sprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo patikrą. Teismas atmeta prašymą pradėti tokią patikrą, jei: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais; 5) teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pagal kurį šiame teisme iškelta ir nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-2912-484/2021 dėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimto Bendrojo plano patikrinimo akto, kuriuo pritarta Savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimui. Savivaldybės taryba 2021 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-145 „Dėl Akmenės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtino Savivaldybės teritorijos bendrojo plano pakeitimą.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose nėra pradėta jokia konkreti byla, kurioje būtų nagrinėjami galimi Bendrovės teisių pažeidimai ir kurios pagrindu būtų galima reikšti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo patikros.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad, kadangi Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 1 dalis nurodo, jog prašymą dėl norminių administracinių aktų patikros asmuo gali pateikti tik tame teisme, kuriame yra nagrinėjama konkreti byla dėl tariamai pažeistų pareiškėjo teisių, todėl šiuo atveju prašymas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą turėtų būtų pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-2912-484/2021, atitinkanti minėtos įstatymo nuostatos reikalavimus.

Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 107-108 straipsniais, nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo Bendrovės skundą kaip nepriskirtiną nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams.

III. Pareiškėjas Bendrovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 3 d. nutartį ir Bendrovės 2021 m. liepos 28 d. skundą priimti nagrinėti.

Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nurodė, jog nevykstant individualioms administracinėms byloms, pareiškėjas neturi teisės ginčyti jo teises pažeidžiančio Savivaldybės tarybos sprendimo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose, taip užkirsdamas kelią pareiškėjui ginti pažeistas teises bei teisėtus interesus bei paneigdamas jo teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pripažįstama kaip fundamentali teisė tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų.

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisę turi paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y., pakanka asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą.

3. Teisių gynybos galimybė Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose ar apskritai teisme negali būti susieta tik su jau vykstančiomis bylomis konkrečiame teisme. Atitinkamai tais atvejais, jeigu būtų netenkinamas šis atskirasis skundas ir teismo minimoje administracinėje byloje Nr. el3-2912-484/2021 teismas atsisakytų priimti prašymą dėl Tarybos sprendimo ištyrimo (nepriklausomai nuo tokio sprendimo priežasčių), tai susidarytų situacija, kai Pareiškėjas savo teisių Bendrojo plano keitimo procese apginti niekaip nebegalėtų.

4. Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte yra įtvirtinta taisyklė, kad suinteresuotos visuomenės atstovai, kiti suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo tik tuo atveju, jeigu jie dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo, jeigu viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galimai pažeidžiamas teises. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo visose Savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo procedūrose.

5. Pačiame Savivaldybės tarybos sprendime nurodoma, jog jis yra skundžiamas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei 107-108 straipsniais, atsisakyta priimti pareiškėjo Bendrovės skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydamas panaikinti Savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T-145 „Dėl Akmenės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ dalį, kiek jis susijęs su Savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo (objekto Nr. AT-19T-1419) vėjo jėgainių teritorijų nustatymo schema.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas neginčija, jog norimas apskųsti Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. T-145 yra norminis administracinis aktas. Sprendimai dėl Savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimo laikomi norminiais administraciniais aktais ir pagal jau susiformavusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartį byloje Nr. A-525-821-2010, 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-778/2014).

Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė inicijuoti norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimą įstatymo leidėjo yra apribota. Subjektai, turintys teisę pateikti abstraktų prašymą ištirti savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto atitiktį įstatymui ir (ar) Vyriausybės nutarimui, yra nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 ir 2 dalyse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-927-520/2016 ir vėlesnę praktiką šiuo aspektu). Pareiškėjas, kuris į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu kreipėsi kaip ūkio subjektas, planuojantis vystyti vėjo jėgainių veiklą į siekiamu ginčyti savivaldybės bendruoju planu suplanuotą teritoriją nepatenkančiuose žemės sklypuose, nepatenka į šiose proceso įstatymo nuostatoje išvardytų asmenų ratą. Tokie skundai, kai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo kreipiasi ne ABTĮ 112 straipsnyje išvardinti subjektai, nenagrinėtini teisme ABTĮ nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-624/2018; 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-455-575/2020; kt.).

Kartu pažymėtina, kad išskirtinė teisė kreiptis dėl tam tikrų norminių administracinių aktų teisėtumo patikros specialiuoju įstatymu gali būti numatyta ir kitiems subjektams.

Nors teisėjų kolegija sutinka, kad Teritorijų planavimo įstatymas Administracinių bylų teisenos įstatymo atžvilgiu yra laikytinas specialiuoju, visgi, Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies konstrukcija aiškiai rodo, kad ši nuostata nėra skirta įtvirtinti joje nurodytų subjektų teisę kreiptis į administracinį teismą abstrakčiu prašymu ištirti aptariamo pobūdžio aktų teisėtumą. Ši nuostata neeliminuoja administracinių teismų pareigos taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 110 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad ši Teritorijų planavimo įstatymo norma aktuali tampa tik tais atvejais, kai joje nurodytų subjektų bendra teisė ginčyti administracinį sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo yra numatyta ir nėra apribota kitų administracinių bylų teiseną reglamentuojančių įstatymų. Toks aiškinimas jau yra įtvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos 2016 m. spalio 28 d. nutartį byloje Nr. A-927-502/2016).

Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjui nėra užkirstas kelias ginti savo pažeistas teises pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį pareiškiant konkrečius reikalavimus subjektams, kurie pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, t. y. inicijuoti individualiąją bylą ir teikti prašymą pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 str.). Be to, pareiškėjui nėra užkirstas kelias kreiptis į Vyriausybės atstovą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 str. 2 d.) ar kitus asmenis, kuriems yra suteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 str. 1 d.).

Apibendrindama, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog UAB „Akmenės vėjo energija“ neturi teisės kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartis paliekama nepakeista

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės vėjo energija“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Milda Vainienė