2021-01-20 Nr. AB-1527-3-63-3-00187-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-185-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00187-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 24.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Adrenalino parkas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Adrenalino parkas“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos) dėl rašto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Adrenalino parkas“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. vasario 8 d. rašto Nr. (4.27.)-D3-391 „Dėl leidimų prekiauti ir teikti paslaugas (duomenys neskelbtini), Palangoje“ (toliau – ir Raštas) dalį dėl leidimų galiojimo termino, kuria nustatoma, kad leidimo galiojimas baigiasi 2019 m. gegužės 25 d.; 2) įpareigoti Administraciją patenkinti pareiškėjo 2015 m. gegužės 25 d. prašymą „Dėl žaidimų aikštelės įrengimo“ dėl leidimų išdavimo termino, išduoti leidimus prekybai 4 metų laikotarpiui iš visų 2015 m. gegužės 25 d. prašyme ir Rašte nurodytų žaidimų įrenginių, kuriems leidimai prekybai jau yra išduoti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Nors atsakovas Raštu išdavė leidimus prekybai iš visų prašytų žaidimų įrenginių, tačiau, atsisakydamas išduoti leidimus prekybai 4 metų laikotarpiui, nurodė tuos pačius motyvus, dėl kurių anksčiau buvo atsisakęs išduoti leidimus prekybai ir kuriuos Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1568-386/2016 pripažino neteisėtais.

2.2. Rašte nurodyti motyvai dėl leidimų galiojimo termino sutrumpinimo nėra pagrįsti teisės aktais. Atsakovo vienas iš nurodytų atsisakymo išduoti leidimus 4 metams motyvų: „siekis Palangos mieste sureguliuoti laikinų prekybos ir paslaugų teikimo įrenginių ir statinių išdėstymo viešose vietose ir privačiose valdose, sprendinius“, tačiau atsakovas nenurodė, koks teisės aktas numato pareigą atsižvelgti į šiuos sprendinius ir kaip tie sprendiniai susiję su leidimų galiojimo terminu. Atsakovas, atsisakydamas išduoti leidimus 4 metų laikotarpiui, savo atsisakymą grindė tais pačiais motyvais, kurie įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1568-368/2016) jau yra pripažinti nekonkrečiais, neteisėtais ir netaikytinais svarstant pareiškėjo 2015 m. gegužės 25 d. prašymą dėl leidimų išdavimo 4 metų laikotarpiui.

2.3. Pareiškėjas nesutiko su Rašte nurodytu argumentu, kad, nors teismas konstatavo, jog teisinio reglamentavimo neapibrėžtumas nedraudžia išduoti leidimą 4 metams, tačiau leidimą išduodanti institucija neprivalo kaskart pagal nutylėjimą sutikti su pareiškėjo prašymu. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. gegužės 25 d. prašymo išduoti leidimus 4 metų laikotarpiui pateikimo metu galiojusios Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-58 patvirtintos „Prekybos viešosiose vietose taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės) nereglamentavo leidimo prekybai galiojimo termino. Administracijos direktorius 2016 m. kovo 8 d. priėmė įsakymą Nr. A1-227 dėl patvirtintų „Laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių bei kioskų, laikinų, nesudėtingų statinių Palangos miesto viešosiose vietose projektų derinimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), kurio 17.2 punktas numato, kad suderintas ir užregistruotas įrenginių ir statinių projektas privačiose valdose derinamas žemės sklypo savininko sutikimo dėl įrenginių ir statinių pastatymo ir veiklos vykdymo galiojimo terminui ar žemės sklypo savininko prašomam laikotarpiui, tačiau ne ilgiau nei 3 metų laikotarpiui. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas padarė išvadą, kad jo 2015 m. gegužės 25 d. prašymo pateikimo metu teisės aktai nereglamentavo leidimų galiojimo termino, vadinasi, nenumatė atsakovui teisės nesutikti su prašomu leidimų galiojimo terminu, o šiuo metu galiojantis teisės aktas taip pat nenumato atsakovo teisės nesutikti su prašomu leidimų galiojimo terminu, išskyrus atvejį – leidimas išduodamas ne ilgesniam kaip 3 metų terminui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas ginčijamame individualiame akte nenurodė konkretaus teisės akto, kuris suteikia teisę atsakovui nesutikti su pareiškėjo prašomu 4 metų leidimų galiojimo terminu ir šį terminą sutrumpinti dėl bet kokių atsakovo nurodomų priežasčių.

2.4. Atsakovas piktnaudžiauja teise, nustatydamas trumpesnį negu pareiškėjo prašyme nurodytą 4 metų leidimų galiojimo terminą, piktavališkai nustatė ypatingai trumpą leidimų galiojimo terminą, kuris apima tik vieną 2018 metų vasaros sezono laikotarpį. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas vertino, jog leidimai prekybai turi būti išduodami 4 metų laikotarpiui, tačiau šį terminą skaičiavo ne nuo leidimų išdavimo (2018 m. vasario 28 d.), bet nuo pareiškėjo 2015 m. gegužės 25 d. prašymo pateikimo momento iki 2019 m. gegužės 25 d., todėl didžioji dalis leidimų galiojimo termino galioja atgal, t. y. nuo 2015 m. gegužės 25 d., nors individualus administracinis aktas negali galioti atgal. Pareiškėjas pažymėjo, kad kartu su 2015 m. gegužės 25 d. prašymu pateikė 2015 m. gegužės 21 d. pasiūlymą (kuris nurodytas kaip 2015 m. gegužės 25 d. priedas Nr. 1), kuriame prašė suteikti leidimą vykdyti veiklą bei prekiauti bent 4 metų laikotarpiui, t. y. iki 2019 metų vasaros sezono pabaigos.

2.5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad prie 2015 m. gegužės 25 d. prašymo pridėtame 2015 m. gegužės 21 d. pasiūlyme nurodė, jog prašo išduoti leidimus prekybai 4 metų (vasaros sezonų) laikotarpiui dėl to, kad priklausomai nuo planuojamo vykdyti veiklos laikotarpio, pareiškėjas planuoja investicijas į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palanga (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (toliau – ir Žemės sklypas), kurios tiesiogiai susijusios su vykdoma veikla – pakeisti esančias senas šaligatvio plyteles į naujas grindinio trinkeles, pakeisti medines gėlių klombas į stilingesnes, pastatyti keletą suoliukų, kurie atitiktų (duomenys neskelbtini) gatvės stilistiką.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

3.1. Pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti. Raštas yra teisėtas, motyvuotas, priimtas vadovaujantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu bei įsigilinus į susiklosčiusios situacijos faktines ir teisines aplinkybes. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad, nepaisant to, jog pareiškėjas dar administracinėje byloje Nr. eI-1568-386/2016 teikė reikalavimą įpareigoti atsakovą išduoti leidimą 4 metų laikotarpiui, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu atsakovas nėra įpareigotas, įsiteisėjus teismo sprendimui, išduoti leidimą (-us) pareiškėjui 4 metų laikotarpiui vykdyti veiklą Žemės sklype.

3.2. Pareiškėjas, gavęs išduotus leidimus bei susipažinęs su Raštu, iš esmės suprato atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį bei savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog Administracijos Raštu pateiktas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

3.3. Klausimo dėl leidimų terminų teisės aktai nereglamentuoja, o teisinio reglamentavimo nebuvimas negali būti traktuojamas pareiškėjo naudai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Administracija neatsisakė išduoti leidimo, bei nurodė, kad pareiškėjui neužkertamas kelias pasibaigus leidimų galiojimo terminui kreiptis pakartotinai vadovaujantis aktualiu teisiniu reglamentavimu.

3.4. Esminis argumentas priimant Raštą buvo pareiškėjo nesąžiningas elgesys santykiuose su viešojo administravimo subjektu vykdant prekybą ar teikiant paslaugas. Visą šį teisminių ginčų nagrinėjimo laiką, 2015–2017 metais, pareiškėjas, neturėdamas leidimo (-ų) prekiauti ar teikti paslaugas, vykdė veiklą Žemės sklype iš nesuderintų įrenginių bei gavo iš šios veiklos pajamas. Veiklos vykdymą neturint tam leidimų patvirtina Administracijos naudai išspręstų administracinių nusižengimų bylų bei šiose bylose esanti ir Viešosios tvarkos skyriaus užfiksuota pažeidimų medžiaga (tarnybiniai pranešimai, nuotraukos, teismų sprendimai ir kt.).

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė ginčą nagrinėti teismo nuožiūra.

5. Departamentas pažymėjo, kad ginčas kilęs dėl leidimų prekiauti ir teikti prekybos paslaugas Žemės sklype. Minėtas sklypas patenka į Kultūros vertybių registre registruotos ir valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Palangos miesto istorinės dalies bei Kultūros vertybių registre registruotos ir valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) pastato teritorijas. Kultūros vertybių registro duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 12 dalimi, yra vieši ir skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt/. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 3 punktu, pažymėjo, kad į Departamento Klaipėdos skyrių dėl sutikimo įrenginiams stovėti Žemės sklype, raštu nebuvo kreiptasi.

6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Rašto dalį dėl leidimų galiojimo termino, kuria nustatoma, kad leidimas galioja nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2019 m. gegužės 25 d ir įpareigojo atsakovą Administraciją per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjo UAB „Adrenalino parkas“ 2015 m. gegužės 25 d. prašymą ir patikslintų dokumentų dalį dėl leidimų prekybai išdavimo 4 metų laikotarpiui. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Adrenalino parkas“ 2018 m. kovo 6 d. skundą dėl Administracijos Rašto dalies (kiek tai susiję su leidimų terminais) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 28 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis) atsakovo Administracijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Adrenalino parkas“ skundą atmetė.

10. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

10.1. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad, remiantis 2014 m. rugsėjo 17 d. nuomos sutartimi Nr. 20180122 ir 2018 m. sausio 22 d. nuomos sutartimi Nr. 20180122, UAB „Adrenalino parkas“ nuomoja 0,14 ha žemės, esančios Žemės sklype.

10.2. UAB „Adrenalino parkas“ 2015 m. gegužės 25 d. su prašymu „Dėl žaidimų aikštelės įrengimo“ kreipėsi į Administraciją ir prašė išduoti leidimą 4 metams vykdyti žaidimų veiklą bei prekiauti Žemės sklype.

10.3. Administracija 2015 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. (4.27.)-D3-2001 „Dėl leidimo (duomenys neskelbtini), Palangoje“ prašymo netenkino ir atsisakė išduoti UAB „Adrenalino parkas“ leidimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-463-342/2016 iš dalies tenkino pareiškėjo skundą: panaikino nurodytą sprendimą ir įpareigojo Administraciją per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo prekiauti išdavimo (žaidimų aikštelės įrengimo).

10.4. Administracija, vykdydama įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-463-342/2016, gavusi 2016 m. kovo 3 d. raštu Nr. (4.27.)-D3-559 prašytus papildomus dokumentus (įrenginių išdėstymo schemą ir įrenginių vizualizaciją), iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2015 m. gegužės 25 d. prašymą ir 2016 m. kovo 16 d. raštu Nr. (4.27.)-D3-704 „Dėl leidimo prekiauti ir teikti paslaugas viešosiose vietose“ (toliau – ir 2016 m. kovo 16 d. Raštas) atsisakė išduoti leidimą prekybai iš įrenginių „Pusher“, „Lucky crane“, penkių smulkių žaidimų automatų bei atsisakė išduoti leidimus 4 metams.

10.5. Pareiškėjas 2016 m. kovo 16 d. Raštą apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1568-386/2016 pareiškėjo skundą patenkino skundą iš dalies: panaikino 2016 m. kovo 16 d. Rašto dalį, kuria buvo atsisakyta išduoti leidimą prekybai iš žaidimų įrenginių „Pusher“, „Lucky crane“, smulkių žaidimų automatų ir dėl termino suderinimo vieneriems metams bei įpareigojo Administraciją per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. gegužės 25 d. prašymą ir 2016 m. kovo 15 d. patikslintus dokumentus. Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

10.6. Administracija, vykdydama įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1568-386/2016, iš naujo išnagrinėjo UAB „Adrenalino parkas“ 2015 m. gegužės 25 d. prašymą ir 2016 m. kovo 15 d. patikslintus dokumentus ir priėmė ginčijamą Raštą. Rašte nurodyta, kad išduoti leidimai Nr. PR2-39 – žaidimui „Autoscooter“ su kasa (316,50 kv. m), leidimas Nr. PR2-40 – žaidimui „Krepšinis“ (30 kv. m), leidimas Nr. PR2-41 – žaidimui „Pusher“ (60 kv. m), leidimas Nr. PR2-42 – dviračių nuomos zonai (1 vieta), leidimas Nr. PR2-43 – žaidimui „Lucky Crane“ (72 kv. m), leidimas Nr. PR2-44 – riedžių nuomos zonai (1 vieta), leidimas Nr. PR2-45 – kukurūzų prekystaliui (1,32 kv. m), leidimas Nr. PR2-46 – įvairiems smulkiems žaidimų automatams (įrenginių – 5 vnt., didžiausio įrenginio plotas 6 kv. m, iš viso – iki 30 kv. m); be to, nuspręsta išduoti leidimus prekiauti ir teikti paslaugas ginčo žemės sklype, galiojančius nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2019 m. gegužės 25 d.

10.7. Žemės sklypas patenka į Kultūros vertybių registre registruotų ir valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių – Palangos miesto istorinės dalies (unikalus objekto kodas – (duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) pastato (unikalus objekto kodas – (duomenys neskelbtini)) teritorijas. Kultūros vertybių registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) pastatas saugomas dėl lemiančių reikšmingumą vertingųjų architektūrinių ir memorialinių savybių.

10.8. Administracija civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00399-2015-5), 2015 m. birželio 10 d. kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu atsakovui UAB „Adrenalino parkas“, tretiesiems asmenims Departamentui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir prašė uždrausti UAB „Adrenalino parkas“ organizuoti ir vykdyti veiklą – eksploatuoti įrenginius (žaidimų automatus, kino teatrą) Žemės sklype ir įpareigoti atsakovą UAB „Adrenalino parkas“ išmontuoti ir išgabenti įrenginius (žaidimų automatus, kino teatrą) iš Žemės sklypo per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Administracija ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti UAB „Adrenalino parkas“ organizuoti ir vykdyti veiklą – eksploatuoti įrenginius (žaidimų automatus, kino teatrą) Žemės sklype. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi tenkino Administracijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: uždraudė UAB „Adrenalino parkas“ organizuoti ir vykdyti veiklą – eksploatuoti įrenginius (žaidimų automatus, kino teatrą) Žemės sklype. (civilinė byla Nr. 2S-1381-524/2015). Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki bus priimtas ir įsiteisės Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1568-386/2016. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. vasario 14 d. nutartimi, t. y. po to, kai buvo parengtas Raštas, priėmė Administracijos atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą Nr. 2-16-973/2018 nutraukė.

10.9. Į administracinio nusižengimo, reg. Nr. ROIK:17067556393, bylos medžiagą UAB „Adrenalino parkas“ pateikta Jungtinės veiklos sutartis, 2017 m. balandžio 3 d. sudaryta su UAB „Intelligent projects“ (toliau – ir Jungtinės veiklos sutartis). Jungtinės veiklos sutarties 1.1.2 punkte nurodyta, kad UAB „Adrenalino parkas“ 2015 m. gegužės 25 d. (originale – 2015 m. gegužės 21 d.) Administracijai pateikė prašymą išduoti leidimą prekiauti (įrengti žaidimų aikštelę) Žemės sklype, o 1.1.3 punkte pateikta informacija apie su Administracija kilusio ginčo nagrinėjimą Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-463-342/2016. Pagal Jungtinės veiklos sutarties 2.3.1 punktą UAB „Adrenalino parkas“ prisiėmė pareigą rūpintis reikiamų leidimų veiklai išdavimu valstybinėse institucijose.

11. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl Administracijos sprendimo, įforminto Raštu, dalies, kuria nustatyta, jog UAB „Adrenalino parkas“ leidimai prekiauti ir teikti paslaugas Žemės sklype galioja nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2019 m. gegužės 25 d., teisėtumo ir pagrįstumo ir dėl išvestinio reikalavimo – Administracijos įpareigojimo patenkinti pareiškėjo 2015 m. gegužės 25 d. prašymo „Dėl žaidimų aikštelės įrengimo“ dalį dėl leidimų išdavimo termino 4 metams.

12. Teismas pažymėjo, kad, spręsdamas ginčą dėl Rašto, vadovaujasi Nutartyje pateiktu išaiškinimu, jog Raštas, kaip individualus administracinis aktas, iš esmės yra motyvuotas, o nustatyti šio administracinio akto trūkumai nėra esminiai, jie nesutrukdė pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka realizuoti teisę į teisminę gynybą, t. y. nesudaro savarankiško ir pakankamo pagrindo Raštą pripažinti neteisėtu, todėl nėra pagrindo Raštą panaikinti dėl jo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

13. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 39 punktu, Nutarties 40 punktu ir Rašto turiniu, teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar Rašte suformuluoti motyvai, kuriais grindžiamas Raštas, yra paremti nustatytais duomenimis.

14. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą (Taisyklių (Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2013 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. T2-58 redakcija) 3.11–3.12 p.; Tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-348 patvirtinta Taisyklių redakcija (3.9–3.10 p.); Įstatymo 19 str. 6 d. 3 p.), konstatavo, kad Įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 3 punkte vartojamai statinių kategorijai priskirtini Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžti statiniai, o įrenginių kategorijai – Taisyklėse apibrėžti laikini prekybos įrenginiai ir laikini įrenginiai paslaugai teikti.

15. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, pateikęs duomenis apie Kultūros vertybių registre įregistruotas nekilnojamojo turto vertybes – Palangos miesto istorinę dalį ir (duomenys neskelbtini) pastatą, į kurių teritorijas patenka Žemės sklypas, ir dėl šios priežasties taikytiną Įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 3 punktą, patvirtino, jog UAB „Adrenalino parkas“ dėl leidimo vykdyti žaidimų veiklą bei prekiauti Žemės sklype išdavimo į Departamentą nesikreipė. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog atsakovas pagrindė Rašto motyvą, kad pareiškėjas turėjo gauti Departamento sutikimą, kartu su kitais nulėmusį sprendimą UAB „Adrenalino parkas“ išduodamų leidimų galiojimo terminą nustatyti nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2019 m. gegužės 25 d.

16. Teismas, pasisakydamas dėl Rašto motyvo, kad, išduodant UAB „Adrenalino parkas“ leidimus iki 2019 m. gegužės 25 d., buvo atsižvelgta į prekybą ir paslaugų teikimą reguliuojančių teisinių santykių dinamiškumą bei siekiant Palangos mieste sureguliuoti laikinų prekybos ir paslaugų teikimo įrenginių ir statinių išdėstymą viešose vietose ir privačiose valdose sprendinius, nurodė, kad:

16.1. UAB „Adrenalino parkas“ prašymą „Dėl žaidimų aikštelės įrengimo“ pateikė 2015 m. gegužės 25 d. Administracija dėl pareiškėjo prašymo sprendė 2015 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. (4.27.)-D3-2001 „Dėl leidimo (duomenys neskelbtini), Palangoje“, 2016 m. kovo 16 d. Raštu ir Raštu.

16.2. Pareiškėjui teikiant 2015 m. gegužės 25 d. prašymą, galiojo Tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T2-58 patvirtintos Taisyklės. Iki Rašto priėmimo Palangos miesto savivaldybėje buvo priimta kitų teisės aktų, skirtų sureguliuoti prekybą ir paslaugų teikimą: Laikinų statinių ir prekybos įrenginių vietų išdėstymo Palangos mieste specialusis planas, patvirtintas Tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-365 „Dėl laikinų statinių ir prekybos įrenginių vietų išdėstymo Palangos mieste specialiojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Specialusis planas); naujos redakcijos Taisyklės, patvirtintos Tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-348; Leidimams prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose gauti priėmimo, leidimų, leidimų dublikatų išdavimo, leidimų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. A1-49; Tvarkos aprašas; Asmenų, kuriems išduodami leidimai prekiauti ar teikti paslaugas Tarybos nustatytose viešosiose vietose, atrankos aprašas (toliau – ir Atrankos aprašas), patvirtintas Tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T2-88.

16.3. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs UAB „Adrenalino parkas“ ir Administracijos ginčą dėl 2016 m. kovo 16 d. Rašto, atsižvelgęs į tai, kad Tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-348 buvo patvirtintos naujos redakcijos Taisyklės, įsiteisėjusiame 2016 m. gegužės 30 d. sprendime nurodė, jog, nagrinėjant pareiškėjo 2015 m. gegužės 25 d. prašymą, taikytinos Tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T2-58 patvirtintos Taisyklės. Analogiškos išvados dėl Taisyklių taikymo pateiktos ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendime (administracinė byla Nr. eI-3061-583/2018).

16.4. Nuo 2015 m. gegužės 25 d., kai pareiškėjas pateikė prašymą „Dėl žaidimų aikštelės įrengimo“, iki 2018 m. vasario 8 d., kai buvo parengtas Raštas, ir vykstant teisminiams ginčams su pareiškėju, Palangos miesto savivaldybėje, be Taisyklių, buvo priimta kitų teisės aktų, detaliai reglamentuojančių prekybos ar paslaugų teikimą Palangos miesto viešosiose vietose, nustačiusių jų organizavimui taikomus reikalavimus.

16.5. Aplinkybės, jog Palangos miesto savivaldybėje pasikeitė teisinis leidimų prekiauti ar teikti paslaugas Palangos miesto viešosiose vietose išdavimo reglamentavimas, o pareiškėjo prašymui nagrinėti, vykdant administracinio teismo sprendimus, taikytinos nuo 2015 m gruodžio 30 d. nebegaliojančios Taisyklės, patvirtintos Tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T2-58, sudarė pagrindą Administracijai Rašte suformuluoti motyvą, jog leidimų terminas nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2019 m. gegužės 25 d. nustatomas, atsižvelgus į prekybą ir paslaugų teikimą reguliuojančių teisinių santykių dinamiškumą bei siekiant Palangos mieste sureguliuoti laikinų prekybos ir paslaugų teikimo įrenginių ir statinių išdėstymą viešose vietose ir privačiose valdose sprendinius.

17. Teismas pažymėjo, kad Administracija, atsižvelgusi į valstybės saugomas nekilnojamąsias kultūros vertybes, Rašte nurodė, jog pareiškėjo žaidimų įrenginiai vizualiai teršia Palangos miestą reprezentuojančias (duomenys neskelbtini) gatvę ir (duomenys neskelbtini) alėją, kadangi yra tūrinio pavidalo, jų vaizdiniai sprendiniai nedera prie gretimybių, jų ryškios, vizualiai nebūdingos spalvos ir ypač stambiagabaritinė įranga menkina Palangos miesto istorinės dalies teritorijos kraštovaizdį.

18. Teismas, pasisakydamas dėl Rašto argumento, jog pareiškėjas santykiuose su Palangos miesto savivaldybe elgėsi nesąžiningai, atsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl Jungtinės veiklos sutarties ir konstatavo, kad UAB „Adrenalino parkas“ nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo žinoma, kad Žemės sklype jis negali organizuoti ir vykdyti veiklos, skirtos eksploatuoti įrenginius – žaidimų automatus, kino teatrą, kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1381-524/2015 konstatavo, jog UAB „Adrenalino parkas“ vykdo veiklą, neturėdamas tam leidimo. Be to, pareiškėjui buvo žinoma, kad jo 2015 m. gegužės 25 d. prašymas „Dėl žaidimų aikštelės įrengimo“ su 2016 m. kovo 15 d. patikslintais duomenimis nėra visiškai tenkinamas, pareiškėjas ginčus dėl Administracijos raštų, priimtų leidimų prekiauti išdavimo (žaidimų aikštelės įrengimo) klausimais, sprendė teismine tvarka.

19. Teismas vertino, kad UAB „Adrenalino parkas“, elgdamasis kaip sąžiningas Jungtinės veiklos sutarties dalyvis ir vykdydamas šios sutarties 4.1.2-4.1.4 punktuose įtvirtintus susitarimus, turėjo pareigą kitam šios sutarties dalyviui, t. y. UAB „Intelligent projects“, pranešti apie tai, kad UAB „Adrenalino paraks“ nėra visiškai įvykdęs Jungtinės veiklos sutarties 2.3.1 punkte įtvirtinto įsipareigojimo rūpintis reikiamų leidimų veiklai išdavimu valstybinėse institucijose, tam, jog šis subjektas galėtų įvertinti, ar, vykdydamas veiklą Žemės sklype, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.

20. Įvertinęs Rašto turinį, teismas konstatavo, kad Rašte nurodyti motyvai (negautas Kultūros paveldo departamento sutikimas; įrenginiai spalviškai ir konstrukciškai nedera prie gretimybių; siekiama sureguliuoti įrenginių išdėstymo tvarką Palangos mieste; teisminių ginčų metu pareiškėjas buvo nesąžiningas ir vykdė veiklą iš įrenginių) yra paremti bylos faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.

21. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, įvertinęs pateiktus įrodymus bei atsižvelgęs į Nutartyje pateiktus išaiškinimus, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti UAB „Adrenalino parkas“ skundo reikalavimą panaikinti Rašto dalį, kuria nustatyta, kad leidimų galiojimas baigiasi 2019 m. gegužės 25 d., todėl šį reikalavimą teismas atmetė, taip pat teismas atmetė išvestinį reikalavimą įpareigoti Administraciją tenkinti pareiškėjo 2015 m. gegužės 25 d. prašymą.

III. 22. Pareiškėjas UAB „Adrenalino parkas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Adrenalino parkas“ skundą tenkinti, t. y. panaikinti Rašto dalį dėl leidimų galiojimo termino, kuria nustatoma, kad leidimo galiojimas baigiasi 2019 m. gegužės 25 d. ir įpareigoti Administraciją patenkinti pareiškėjo UAB „Adrenalino parkas“ 2015 m. gegužės 25 d. prašymo „Dėl žaidimų aikštelės įrengimo“ dalį dėl leidimų išdavimo termino, išduoti leidimus prekybai 4 metų laikotarpiui iš visų 2015 m. gegužės 25 d. prašyme ir Rašte nurodytų žaidimų įrenginių. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

23. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo argumento, kad Departamento sutikimas buvo būtinas, nurodo, jog:

23.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai vertino, jog nagrinėjamu atveju Departamento sutikimas buvo privalomas, formaliai taikė Įstatymą, kai kurių jo nuostatų, reikšmingų bylai, visiškai netaikė.

23.2. Atsakovo motyvas, kad nebuvo pateiktas Departamento sutikimas yra pripažintas nepagrįstu įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1568-386/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1461-602/2018). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vienodai byloje, kurioje buvo sprendžiamas Administracijos 2016 m. kovo 16 d. rašto teisėtumo klausimas ir Rašte formulavo teiginį dėl Departamento sutikimo privalomumo, niekaip šio motyvo naujai neargumentavo ir nepagrindė tokio sutikimo privalomumo, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis įsiteisėjusiais teismų sprendimais, pripažindamas, kad šis atsakovo motyvas jau yra įvertintas kaip nepagrįstas ir iš naujo nevertinamas.

23.3. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo vertino, jog atsakovas atsisakė išduoti leidimus prekybai prašomam 4 metų terminui dėl to, jog nepateiktas Departamento sutikimas. Pareiškėjo vertinimu, iš Rašto turinio negalima konstatuoti, kad atsakovas savo atsisakymą dėl leidimų galiojimo termino grindė šiuo motyvu. Rašte nenurodyta, ar nagrinėjamu atveju Departamento sutikimas, numatytas Įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 3 punkte, yra privalomas ir kodėl jis yra privalomas. Pirmosios instancijos teismas nesugebėjo atriboti, kurie Rašto motyvai yra susiję su leidimų prekybai išdavimo faktu, o kurie su leidimų galiojimo terminu, todėl nepagrįstai vertino, jog analizuojamas motyvas yra susijęs su leidimų galiojimo termino nustatymu.

23.4. Atsakovas, išdavęs leidimą prekybai iš 8 prekybos įrenginių laikotarpiui nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2019 m. gegužės 25 d. pripažino, kad Departamento sutikimas šiuo konkrečiu atveju yra nereikalingas, siekiant Žemės sklype įrengti 8 laikinus prekybos įrenginius – žaidimų automatus. Nors atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad leidimai prekybai Rašte nurodytam terminui be Departamento sutikimo buvo išduoti, atsižvelgus į su pareiškėju užsitęsusius teisminius ginčus, tačiau tokios aplinkybės Rašte nėra nurodytos.

23.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius atvejus, kada Departamento sutikimas yra privalomas. Pareiškėjas pažymi, kad Įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 3 punktas numatė, jog siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ir apsaugos zonoje statyti statinius ir įrenginius, keisti upių vagas, keisti esamus ir įrengti naujus vandens telkinius, keisti reljefą, steigti naujus ar plėsti esamus karjerus, sodinti vertingąsias savybes užstosiančius želdinius. Atsižvelgdamas į tai, kad Įstatyme nenurodytos „statinio“ ir „įrenginio“ sąvokos, pareiškėjas nurodo, kad reikia vadovautis Statybos įstatyme pateiktomis sąvokomis. Vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis (1 str. 1 d., 2 str. 19 ir 84 p.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas akcentuoja, kad pareiškėjo prekybos įrenginiai (žaidimų automatai) nesusiję su statybomis ir neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 19 punkte pateikiamos įrenginio sąvokos, nes tai nėra prietaisai energijai, medžiagoms gaminti ir informacijai priimti, perduoti ar keisti, be to, iš byloje pateikto Žaidimų įrenginių vizualizacijos ir aprašymo matyti, jog dauguma įrenginių yra mechaninio pobūdžio, pvz. pripučiamas batutas, dviračiai, riedžiai, o kiti įrenginiai nors ir naudoja elektros energiją, tačiau nesusiję su statybomis ir nėra skirti energijai, medžiagoms ar informacijai gaminti.

23.6. Vadovaujantis Taisyklių 3.11 ir 3.12 punktais, matyti, kad pareiškėjo prekybos įrenginiai nėra nei statiniai, nei įrenginiai Statybos įstatymo prasme, o yra kilnojamieji daiktai, todėl jiems Statybos įstatymas ir Įstatymas netaikytini. Tokią išvadą, aiškindamas laikinų prekybos įrenginių sąvoką pagal tas pačias Taisykles yra padaręs Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1300-243/2016, šią išvadą patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1640-556/2017.

23.7. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, kad Įstatymo 19 straipsnio 7 dalis numatė išimtį iš taisyklės, jog sutikimas pagal šio straipsnio 6 dalį nebūtinas, jeigu tokie veiksmai leidžiami pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose nustatomas galimas kiekvieno sklypo naudojimo būdas, užstatymo tankis, intensyvumas ir statinių aukštis. Specialiajame plane numatyta galimybė Palangos mieste esančiuose žemės sklypuose, įskaitant ir Žemės sklypą, išdėstyti prekybos įrenginius ir vykdyti prekybą. Atsakovui buvo žinoma, jog Rašto priėmimo metu galiojęs Specialusis planas tokios veiklos nedraudė, reglamentavo žemės sklypo naudojimo būdą, užstatymo tankį, intensyvumą ir kt., tačiau išimties iš įstatyme įtvirtintos taisyklės netaikė (tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad Įstatymo 19 str. 6 d. 3 p. turi būti taikomas). Nutartyje jau buvo, be kita ko, konstatuota, jog Rašte nenurodyta dėl kokių teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, reikalavimų pareiškėjas negali vykdyti ūkinės veiklos, o vien nuoroda į teisės aktą yra nepakankama tam, kad galima būtų pripažinti atsisakymą išduoti leidimą teisėtu administraciniu sprendimu.

23.8. Atsakovo veiksmai patvirtina, jog Departamento sutikimas yra neprivalomas, nes iki pareiškėjo 2015 m. gegužės 25 d. prašymo pateikimo, ankstesniais metais, galiojant tai pačiai Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 6 punkto sąlygai, atsakovas 2007, 2010 ir 2012 metais pareiškėjui buvo išdavęs leidimus prekybai iš tų pačių prekybos įrenginių tame pačiame Žemės sklype be Departamento sutikimo.

23.9. Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 6 punktas neteko galios nuo 2019 m. birželio 6 d.

23.10. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymą, nepagrįstai pareiškėjo prekybos įrenginius, atitinkančius Taisyklėse apibrėžtų laikinų prekybos įrenginių sąvoką, prilygino įrenginiams pagal Statybos įstatymą.

24. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl įrenginių spalvinių, konstrukcijų savybių bei skleidžiamo triukšmo, nurodo, jog analogiškus motyvus atsakovas nurodė ir 2016 m. kovo 16 d. Rašte, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1568-386/2016 konstatavo, jog atsakovas 2016 m. kovo 16 d. Rašte nenurodė būtent kokios nekilnojamos kultūros vertybės kraštovaizdžiui ar optimaliai jos apžvalgai gali padaryti neigiamą poveikį žaidimų pastatymas Žemės sklype, taip pat tokio neigiamo poveikio nepagrindė objektyviais duomenimis ir faktais. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-21-606/2017 yra konstatavęs, kad atrakcionai, naudojami Žemės sklype, nekelia triukšmo ir netrukdo gyventojų ir poilsiautojų ramybės.

25. Pasisakydamas dėl leidimų prekybai išdavimo teisinių santykių dinamiškumo, pareiškėjas nurodo, kad atsakovo motyvai, jog spręsdamas dėl leidimų galiojimo termino (iki 2019 m. gegužės 25 d.), jis atsižvelgė į prekybą ir paslaugų teikimą reguliuojančių teisinių santykių dinamiškumą bei siekį Palangos mieste sureguliuoti laikinų prekybos ir paslaugų teikimo įrenginių ir statinių išdėstymą viešose vietose ir privačiose valdose sprendinius, jau buvo nurodyti 2016 m. kovo 16 d. Rašte, tačiau šie motyvai buvo pripažinti nepagrįstais įsiteisėjusiais teismo sprendimais (Klaipėdos apygardos administracinio teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1568-386/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1461-602/2018). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas tokį atsakovo elgesį privalėjo vertinti kaip piktnaudžiavimą leidimų išdavimo teise ir iš naujo nebevertinti aplinkybių, kurios jau yra įvertintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

26. Pareiškėjas teigia, kad tuo atveju, jei teismas nuspręstų, jog šios motyvus reikėtų vertinti, jie turėtų būti pripažinti nepagrįstais, atsižvelgiant į tai, kad:

26.1. Pirmosios instancijos teismas, nepatikrinęs, kaip savaime įrodytą vertino atsakovo atstovo teismo posėdžio metu išsakytą aplinkybę, jog 2015–2016 metais priimti teisės aktai iš esmės pakeitė Palangos miesto savivaldybėje susiklosčiusį prekybos ir paslaugų teikimo teisinių santykių reguliavimą ir taikant naujuosius Palangos miesto savivaldybės priimtus teisės aktus, galimai sumažėtų pareiškėjui naudoti leidžiamų įrenginių skaičius, naujasis teisinis reguliavimas pareiškėjui nėra palankus.

26.2. Pirmosios instancijos teismas privalėjo tinkamai ir visapusiškai įvertinti ne kiekybinį leidimų prekybai teisinio reguliavimo pokytį, bet kokybinį, t. y. įvertinti, ar iš tiesų po 2015 m. gegužės 25 d. pareiškėjo prašymo iš esmės pasikeitė leidimų prekybai išdavimo tvarka, kokie teisinio reguliavimo pokyčiai įvyko ir yra aktualūs ginčo atveju ir ar tikrai pareiškėjo atveju naujieji teisės aktai numato skirtingą leidimų prekybai išdavimo tvarką, negu galiojo 2015 m. gegužės 25 d. prašymo pateikimo metu, tačiau pirmosios instancijos teismas apsiribojo naujos redakcijos teisės aktų išvardinimu ir tai buvo pagrindas konstatuoti, kad pasikeitė leidimų prekybai išdavimo teisinis reglamentavimas.

26.3. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų palyginęs 2015 m. gegužės 25 d. prašymo pateikimo metu galiojusių Taisyklių reglamentavimą su atsakovo nurodytų naujųjų teisės aktų reglamentavimu tiek, kiek tai susiję su ginčui aktualiais klausimais, būtų įsitikinęs, kad jokių esminių teisinio reglamentavimo pokyčių neįvyko, o papildomai priimti teisės aktai reglamentuoja klausimus, iš esmės neaktualius šio ginčo atveju, netaikytinus pareiškėjui.

26.4. Nagrinėjamu atveju aktualūs šie klausimai: teisinis prekybos įrenginių (žaidimų automatų) statusas, pagrindai kreiptis dėl leidimų prekybai išdavimo, įrenginių kiekio žemės sklype nustatymas, leidimų prekybai galiojimo terminas, prekybos įrenginių vizualiniai, konstrukciniai sprendimai.

26.5. 2015 m. gegužės 25 d. prašymo pateikimo metu galiojo Taisyklės (2013 m. sausio 31 d. redakcija), kurių nauja redakcija įsigaliojo 2015 m. gruodžio 23 d. Šis teisės aktas taip pat, kaip ir senos redakcijos, reglamentuoja „prekybos ir paslaugų teikimo įrenginio“ sąvoką, numato tuos pačius pagrindus kreiptis dėl leidimų prekybai išdavimo, jokių esminių pokyčių šiais klausimais nenumato. Nei 2013 m. sausio 31 d., nei 2015 m. gruodžio 31 d. redakcijos Taisyklės nenumatė leidimų galiojimo termino, todėl naujai priimtas teisės aktas – Tvarkos aprašas –konkrečiai numatė tokį terminą – ne ilgiau nei 3 metai (17.2 p.). Toks teisinio reguliavimo pokytis ginčo atveju palankiau (aiškiau) sureguliavo teisinius santykius, nes nurodyta, jog leidimų prekybai terminas išduodamas asmens prašomam laikotarpiui. Nors šis laikotarpis negali būti ilgesnis negu 3 metai, o pareiškėjas 2015 m. gegužės 25 d. prašyme prašė išduoti leidimą 4 metų laikotarpiui, tai nereiškia, kad atsakovas Raštu negalėjo savo sprendimu išduoti leidimų prekybai 3 ar 4 metų laikotarpiui, kuris būtų ženkliai ilgesnis negu Rašte nurodytas leidimų prekybai laikotarpis – 15 mėnesių. Prekybos įrenginių vizualiniai sprendimai buvo reglamentuojami ir pagal Taisykles (2013 m. sausio 31 d. redakcija) bei jų priedus, o dabar šie reikalavimai atskirai perkelti į naują teisės aktą – Tvarkos aprašą ir jo priedus.

26.6. Nei Rašte, nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžiuose atsakovas nenurodė, kaip ir kokie konkrečiai Specialaus plano sprendiniai darytų įtaką pareiškėjo galimybėms gauti leidimus prekybai iš tų pačių ir to paties kiekio įrenginių tame pačiame žemės sklype, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių taip pat nevertino.

26.7. Atsakovo atstovo teiginys, kad Specialusis planas galimai sumažintų pareiškėjo įrenginių skaičių žemės sklype, yra nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis, o pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino. Vadovaudamasis Specialiojo plano dalies „Reglamentai privatiems sklypams“ 2 punktu ir Žemės sklypo planu, pareiškėjas akcentuoja, kad naujai priimtas Specialusis planas nesumažino pareiškėjo prekybos įrenginių skaičiaus minėtame žemės sklype.

26.8. Specialiajame plane nurodyta laikinų įrenginių skaičiaus nustatymo metodika skirta tik nustatyti įrenginių skaičių, o konkretus prekybos įrenginių išdėstymas sklype priklauso nuo konkrečios situacijos, todėl įrenginio vieta galėtų būti numatyta ir artimesniu atstumu nuo sklypo ribos, suderinus su miesto architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi. Prekybos įrenginio vietai turi pritarti Palangos miesto vyriausiasis architektas, t. y., Specialusis planas detaliau sureguliavo įrenginių kiekio nustatymo metodiką, o įrenginių išdėstymo tvarka liko nepakitusi, nes, kaip numatė Taisyklės, galiojusios iki 2015 m. gegužės 25 d. prašymo pateikimo ir po jo, pardavėjas ar paslaugų teikėjas savo darbo vietoje privalo turėti įrenginių išdėstymo projektą, suderintą su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi (7.7 p.). Aplinkybę, kad pareiškėjas 2007, 2010 ir 2012 metais derino su vyriausiuoju architektu įrenginių išdėstymo tvarką, patvirtina byloje pateikti įrangos išdėstymo planai su Palangos miesto savivaldybės administracijos architekto suderinimu.

26.9. Nors šioje byloje nekeliamas klausimas, ar pareiškėjo įrenginių kiekis atitinka Specialiojo plano sprendinius, tačiau šie motyvai patvirtina, kad naujasis teisinis reguliavimas iš esmės nepakeitė prekybos ir paslaugų teikimo sąlygų, o jas patikslino, o tokie patikslinimai neturėjo reikšmės įrenginių skaičiaus žemės sklype sumažinimui, todėl, net ir esant naujajam teisiniam reguliavimui, atsakovui nebuvo kliūčių išduoti leidimus prekybai pareiškėjo prašomam leidimų galiojimo terminui.

27. Atsakydamas į pirmosios instancijos teismo argumentus, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, pareiškėjas nurodo, kad:

27.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo nesąžiningumas pasireiškė ne prekybos vykdymu neturint leidimo, bet kito juridinio asmens (veiklos partnerės) neinformavimu apie leidimo prekybai neturėjimą, tačiau su tokia išvada pareiškėjas nesutinka.

27.2. Pareiškėjas neteisėtos veiklos nevykdė, šias aplinkybes patvirtina Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1381-524/2015, kuria buvo paskirtos laikinosios apsaugos priemonės (draudimas pareiškėjui vykdyti veiklą iš žaidimų automatų ir kino teatro Žemės sklype iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-16-973/2018). Nurodytą nutartį pareiškėjas vykdė. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-16-973/2018 buvo nutraukta atsakovo prašymu. Nagrinėjamoje byloje pateikti administracinių nusižengimų nutarimai bylose yra surašyti ne pareiškėjui, o kitiems asmenims, pareiškėjas už veiklą be leidimų prekybai nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

27.3. Priešingai negu vertino teismas, pareiškėjas visas aplinkybes, susijusias su leidimų prekybai gavimu, savo partnerei tinkamai atskleidė Jungtinės veiklos sutarties 1.1.2 ir 1.1.3 punktuose, kuriuose yra aiškiai nurodyta, jog pareiškėjas 2015 m. gegužės 21 d. yra pateikęs prašymą Administracijai dėl leidimų prekybai išdavimo, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimas, kuriuo Administracija yra įpareigota per 20 darbo dienų iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nėra įsiteisėjęs, todėl pareiškėjo partneriui UAB „Intelligent projects“ iš Jungtinės veiklos sutarties buvo žinoma, kad leidimai prekybai nėra išduoti, o pareiškėjas yra pradėjęs leidimų gavimo procedūrą (Jungtinės veiklos sutarties 2.2.1 p.).

27.4. Žaidimų įrenginys, kuriuo UAB „Intelligent projects“ vykdė veiklą, neturėdama leidimų, priklausė UAB „Intelligent projects“, o tai yra nurodyta Jungtinės veiklos sutarties 1.2.1 punkte, kur kartu nurodyta, jog ši įmonė nuosavybės arba subnuomos teise valdo žaidimų įrenginius. UAB „Intelligent projects“ savo valdomu įrenginiu konkrečiomis dienomis vykdė veiklą Žemės sklype žinodama, kad nei ji pati, nei pareiškėjas neturi leidimo prekybai, taigi dėl tokių veiksmų yra atsakingas ne pareiškėjas, bet UAB „Intelligent projects“. UAB „Intelligent projects“ nelaikė, kad pareiškėjas nuo jos nuslėpė reikšmingą informaciją dėl leidimų prekybai išdavimo pagal Jungtinės veiklos sutartį ar kitaip buvo nesąžininga, nes nereiškė pareiškėjui jokių pretenzijų dėl Jungtinės veiklos sutarties vykdymo, administracinio nusižengimo bylose taip pat nenurodė, jog buvo suklaidinta pareiškėjo ar nežinojo, jog leidimas nėra privalomas. UAB „Intelligent projects“ iš Jungtinės veiklos sutarties turinio kaip tik žinojo ir suprato, kad leidimai prekybai vis dar nėra gauti, kad veikla iš įrenginių yra planuojama ateityje, kad tokiai veiklai vykdyti yra reikalingas leidimas prekybai.

28. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar pareiškėjo prašomas 4 metų leidimų galiojimo terminas yra pagrįstas, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, būtų aktualūs šie argumentai:

28.1. Taisyklės nereglamentavo leidimo prekybai galiojimo termino, o Tvarkos aprašas yra priimtas po pareiškėjo prašymo pateikimo, todėl nagrinėjamu atveju netaikomas, t. y. 3–4 metų leidimų prekybai terminas yra protingas terminas, nedraudžiamas teisės aktų ir jų leidžiamas. Prašomą 4 metų leidimų galiojimo terminą pareiškėjas apskaičiavo vadovaudamasis objektyviais duomenimis, t. y. pareiškėjas su žemės sklypo savininkėmis nuolat sudaro žemės nuomos sutartis, kurios galioja po 4 metus, pareiškėjas žemės sklype nuo 2007 metų vykdo veiklą iš žaidimų automatų, siekia ilgalaikiai teikti tokio pobūdžio paslaugas, todėl siekia investuoti į aplinką, žemės sklypo sutvarkymą.

28.2. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, formaliai atsisakydamas išduoti leidimus prekybai ilgesniam laikotarpiui, savo pakartotinai priimamuose raštuose formaliai formuluoja tuos pačius atsisakymo motyvus, išduotų leidimų prekybai terminą formaliai ir prailgina minimaliam terminui (pvz., 2016 m. kovo 16 d. Raštu išdavė leidimus 1 metų (t. y. 12 mėnesių) terminui, o Raštu išdavė 15 mėnesių terminui, prailgindamas terminą tik 5 mėnesiais, kurie tęsiasi žiemos sezonu ir nėra naudingi pareiškėjui).

28.3. Nors atsakovas išdavė leidimus 15 mėnesių laikotarpiui, tačiau atsakovas suprato, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo veiklos vykdymo specifiką iš prekybos įrenginių bei jiems būdingą sezoniškumą, faktiškai šiais leidimais pareiškėjas galėjo naudotis tik 4 mėnesius 2018 metų vasaros sezono metu, nes likusius mėnesius buvo ruduo, žiema ir ankstyvas pavasaris, taip pat beveik 1 mėnesį 2019 metais (gegužės mėn.). Tokie atsakovo veiksmai, išduodant leidimus prekybai, kurių galiojimo trukmė didesnę laiko dalį apima rudens, žiemos ir pavasario mėnesius, o ne aktualų vasaros sezoną, rodo, jog atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, atsakingas už leidimų prekybai išdavimą, tyčia veikė sąmoningai priešingai pareiškėjo interesus, pažeidė jo teisėtus lūkesčius, toks atsakovo elgesys neatitiko gero administravimo principo ir savo paties anksčiau taikytos praktikos išduodant leidimus prekybai vasaros sezonui.

29. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

30.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir motyvuotas.

30.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad Administracija tinkamai pagrindė Rašte nurodomą motyvą, kad pareiškėjo žaidimų įrenginiai vizualiai teršia Palangos miestą reprezentuojančias (duomenys neskelbtini) gatvę ir (duomenys neskelbtini) alėją, kadangi yra tūrinio pavidalo, jų vaizdiniai sprendiniai nedera prie gretimybių, jų ryškios, vizualiai nebūdingos spalvos ir ypač stambiagabaritinė įranga menkina Palangos miesto istorinės dalies teritorijos kraštovaizdį.

30.3. Į Įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytą įrenginių sąvoką patenka Taisyklėse nurodyti įvairūs įrenginiai prekybai ir paslaugoms teikti. Administracija visiems asmenims, siekiantiems Palangos mieste vykdyti prekybą ar paslaugų teikimą iš laikinų įrenginių, taiko vienodas taisykles ir nėra jokio pagrindo pareiškėjui UAB „Adrenalino parkas“ taikyti teisės akto taikymo išimčių.

30.4. Apeliacinio skundo teiginiai, kad ginčo atveju taikytinos Statybos įstatyme įtvirtintos sąvokos yra subjektyvi nuomonė, neparemta jokiais kitais objektyviais motyvais bei negali pretenduoti į oficialų teisės aktų aiškinimą. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis apeliaciniame skunde minimomis administracinėmis bylomis Nr. eI-1300-243/2016 ir Nr. eA-1640-556/2017, kadangi paminėtos ir nagrinėjamos bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi.

30.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip tinkamą Rašte suformuluotą motyvą, jog leidimų terminas nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2019 m. gegužės 25 d. nustatomas, atsižvelgus į prekybą ir paslaugų teikimą reguliuojančių teisinių santykių dinamiškumą bei siekiant Palangos mieste sureguliuoti laikinų prekybos ir paslaugų teikimo įrenginių ir statinių išdėstymą viešose vietose ir privačiose valdose sprendinius

30.6. Vienas iš Rašto priėmimo motyvų buvo pareiškėjo nesąžiningas elgesys santykiuose su viešojo administravimo subjektu, t. y. pareiškėjui vykdant prekybos ir / ar paslaugų teikimo veiklą (prisidėjus prie šios veiklos vykdymo). Byloje nustatytas administracinių nusižengimų, susijusių su prekybos ir paslaugų teikimo veikla Žemės sklype, neturint teisės aktų nustatyta tvarka gauto leidimo, faktas (didžioji dalis administracinių nusižengimų bylų teismuose išnagrinėti Administracijos naudai). Nors administraciniai nurodymai buvo surašyti ir baudos paskirtos fiziniams asmenims, tačiau pareiškėjas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra Žemės sklypo nuomininkas, t. y. faktinis valdytojas ir naudotojas, taigi yra atsakingas ir negalėjo nežinoti apie Žemės sklype vykdomą veiklą. Be to, Jungtinės veiklos sutartis patvirtina UAB „Adrenalino parkas“ dalyvavimą organizuojant Žemės sklype prekybos ir paslaugų teikimo veiklą.

30.7. Pareiškėjas kelia reikalavimus dėl kurių jau pasisakė Nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t. y. Nutartyje konstatuota, kad Raštas yra iš esmės motyvuotas.

30.8. Teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, o sprendžia ginčus dėl teisės, todėl teismas negalėtų tenkinti pareiškėjo reikalavimą išduoti leidimus prekiauti ar teikti paslaugas iš (nuo) laikinų įrenginių 4 metams.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

32. Departamentas paaiškina, kad į Departamento Klaipėdos skyrių dėl sutikimo įrenginiams stovėti Žemės sklype raštu nebuvo kreiptasi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tarp įmonės ir savivaldybės administracijos dėl išduotų leidimų prekybai ir paslaugoms galiojimo termino.

34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

35. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-639-968/2019). Šios teisės normos taip pat reiškia ir tai, kad asmuo, kuris kreipiasi į administracinį teismą ir tikisi palankaus teismo sprendimo turi įrodyti, kad atsakovas pažeidė jo konkrečias subjektines teises arba įstatymų saugomus interesus.

36. Taikant paminėtas teisės normas šioje byloje, pažymėtina, kad pareiškėjui 2015 m. gegužės 25 d. su prašymu kreipiantis į Administraciją neegzistavo jokios teisės normos, suteikiančios teisę jam gauti ginčo leidimus būtent 4 metams. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Administracijai buvo suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl leidimų išdavimo termino.

37. Nepaisant to, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 39 punktą, leidimų (licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka yra vietos savivaldybės savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybės funkcija, savivaldybės priimami sprendimai dėl termino leidimams prekybai ir paslaugoms turi būti motyvuojami ir turėti būti racionaliai pagrįsti. Kartu teismas pažymi, kad sutinkamai su ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi). Todėl leidimo termino ilgumo politinio ar ekonominio tikslingumo klausimų teismas nesprendžia ir su tuos susijusius apeliacinio skundo argumentus atmeta.

38. Administracija, išduodama pareiškėjui leidimus prekiauti ir teikti paslaugas Žemės sklype ir spręsdama dėl jų termino, vadovavosi keletu argumentų. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas šiuos argumentus išanalizavo teisės normų taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais.

39. Dėl vizualinės taršos, būtinybės gauti už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos – Departamento – sutikimą, pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad Administracija pagrindė aukščiau nurodytą Rašto motyvą, kartu su kitais nulėmusį sprendimą UAB „Adrenalino parkas“ išduodamų leidimų galiojimo terminą nustatyti nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2019 m. gegužės 25 d. Apeliantas teigia, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo liko neaišku, kodėl leidimų galiojimo terminui nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2019 m. gegužės 25 d. Departamento sutikimas nereikalingas, o prašomam 4 metų laikotarpiui – reikalingas, kai joks teisės aktas nenumato, kad Kultūros paveldo departamento sutikimo privalomumas priklauso nuo leidimų galiojimo termino. Apeliacinės instancijos teismas šiam apeliacinio skundo argumentui pritaria ir mano, kad šioje dalyje skundžiamas administracinis sprendimas nėra racionaliai pagrįstas ir, atitinkamai, pirmosios instancijos teismo argumentai šiuo klausimu yra klaidingi.

40. Dėl to, kad trumpesnis nei prašoma terminas buvo nustatytas atsižvelgus į prekybą ir paslaugų teikimą reguliuojančių teisinių santykių dinamiškumą bei siekiant Palangos mieste sureguliuoti laikinų prekybos ir paslaugų teikimo įrenginių ir statinių išdėstymą viešose vietose ir privačiose valdose sprendinius, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nuo 2015 m. gegužės 25 d., kai pareiškėjas pateikė prašymą „Dėl žaidimų aikštelės įrengimo“, iki 2018 m. vasario 8 d., kai buvo parengtas skundžiamas Raštas, Palangos miesto savivaldybėje, be Taisyklių, buvo priimta kitų teisės aktų, detaliai reglamentuojančių prekybos ar paslaugų teikimą Palangos miesto viešosiose vietose, nustačiusių jų organizavimui taikomus reikalavimus. Palangos miesto savivaldybėje pasikeitė teisinis leidimų prekiauti ar teikti paslaugas Palangos miesto viešosiose vietose išdavimo reglamentavimas. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, mano, kad buvo pagrindas Rašte suformuluoti motyvą, jog leidimų terminas nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2019 m. gegužės 25 d. nustatomas, atsižvelgus į prekybą ir paslaugų teikimą reguliuojančių teisinių santykių dinamiškumą bei siekiant Palangos mieste sureguliuoti laikinų prekybos ir paslaugų teikimo įrenginių ir statinių išdėstymą viešose vietose ir privačiose valdose sprendinius. Teismas mano, kai tai nėra abstraktaus pobūdžio motyvai, jų papildomai detalizuoti šios bylos kontekste nėra būtinybės ir dėl to apeliacinio skundo argumentus šiuo klausimu atmeta. Apeliaciniame skunde nurodytuose Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1568-386/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1461-602/2018 teismo išvados yra padarytos dėl kito administracinio sprendimo, kitų faktinių aplinkybių ir kitų įrodymų kontekste nei nagrinėjamoje byloje ir šio teismo nesaisto.

41. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Administracija kaip vieną iš Rašto motyvų nurodė tai, jog UAB „Adrenalino parkas“ santykiuose su Palangos miesto savivaldybe elgėsi nesąžiningai, kadangi buvo nustatyta, kad teisminių ginčų nagrinėjimo laikotarpiu Palangoje, (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype buvo vykdoma veikla iš (nuo) pareiškėjos derinimui pateiktų įrenginių. Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, vertino, kad Administracija nustatė duomenų, sudariusių pagrindą Rašte suformuluoti motyvą dėl UAB „Adrenalino parkas“ veiksmų nesąžiningumo, į kurį buvo atsižvelgta, sprendžiant dėl leidimų galiojimo termino nustatymo.

42. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, jo argumentų nekartoja.

43. Byloje neabejotinai įrodyta, kad 2015–2017 metais Žemės sklype buvo vykdoma veikla iš (nuo) pateiktų derinimui įrenginių (žaidimo automatų). UAB „Adrenalino parkas“ neabejotinai žinojo, kad vykdoma neteisėta veikla. Tai, kad 2015–2017 metais veikla buvo vykdoma, sudarė atsakovui pagrindą nustatyti trumpesnį nei 2015 m. gegužės 25 d. prašyme nurodytą laikotarpį.

44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, atsižvelgdama ir į tai, kad pasibaigus leidimų terminui, nebuvo jokių kliūčių pareiškėjui iš naujo kreiptis dėl leidimų pratęsimo remiantis nauju reglamentavimu, konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, kad atsakovas pažeidė jo subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus. Pirmosios instancijas teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, kurį nėra pagrindo panaikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

45. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nepatenkinus apeliacinio skundo negali būti tenkinamas ir pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos apeliaciniu procesu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Adrenalino parkas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius