2015-12-15 Nr. AB-24360-3-61-3-00795-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4053-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00795-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (nuo 2015 m. liepos 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2015 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. (1.7.) S-245-15 atsisakė pakeisti advokatą V. G. kitu advokatu teikti pareiškėjui A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. (1.7.) ST-145 (b. l. 21).

Pareiškėjas A. Ž. teismui pateikė skundą (b. l. 1–3), kuriame prašė:

1) panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (1.7.) S-245-15;

2) įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pakeisti advokatą V. G. kitu advokatu tomis pačiomis sąlygomis;

3) priteisti iš Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 556,21 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos;

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnybos 2014 m. liepos 21 d. sprendimu (1.7.) S-2495 jam suteikta antrinė teisinė pagalba byloje dėl išlaikymo iš pilnamečių vaikų priteisimo, paskirtas advokatas V. G. Advokatas žadėjo suruošti dokumentus, tačiau nieko nedarė. Advokatas nebuvo pakeistas tyčia, žinant, kad pareiškėjui apribota nemokama teisinė pagalba ir jis negalės dėl savo materialinės padėties apskųsti advokato ar Tarnybos darbuotojų. Tarnybos darbuotojai žinojo, kad advokato neparuošti dokumentai ir piniginės lėšos iš vaikų pareiškėjui buvo reikalingi kitose bylose. Dėl faktiškai negaunamos teisinės pagalbos jam padaryta turtinė žala dėl negautų lėšų, kurias galėjo suteikti vaikai, kad palengvintų jo gyvenimą. Tarnyba nekeičia advokato tyčia, nes gina ne pareiškėjo interesus, o bando paslėpti savo nesugebėjimą efektyviai koordinuoti advokatų darbą. Tarnyba paskyrė advokatą, bet nesugeba ir nenori koordinuoti jo darbo, todėl ji ir turi prisiimti atsakomybę. Turtinę žalą pareiškėjas vertina 1 200 Lt (347,54 Eur) kaip negautą iš vaikų išlaikymą už 2014 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius, 2015 m. sausio mėnesį; 720,50 Lt (208,67 Eur) kaip antstolės padarytą žalą, kurios negalėjo apskųsti, nes negavo antrinės teisinės pagalbos. Neturtinę žalą vertina 500 Eur, nes per tą laiką, kol laukė valstybės garantuojamos nemokamos antrinės teisinės pagalbos, turėjo išgyventi daug nemalonių dienų ir kreiptis į Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centrą pagalbos dėl streso, patirto dėl antstolės veiksmų ir laukiant valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos.

Atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 34–36, 66–68) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad, nagrinėdamas klausimą dėl advokato V. G. pakeitimo, nenustatė, jog advokatas neteikė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos pagal Tarnybos sprendimą Nr. (1.7.) S-2495 ir neatliko savo, kaip advokato, pareigų. Advokatas kelis kartus konsultavo pareiškėją telefonu, nurodė, kokius duomenis reikia surinkti bei susipažino su pareiškėjo atsiųstais dokumentais. Advokato teigimu, pagrindiniai antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui darbai dar nebuvo atliekami dėl užimtumo kitose bylose, tačiau juos planuota atlikti artimiausiu metu.

Tarnybos nuomone, ta aplinkybė, kad advokatas V. G. dar nėra parengęs A. Ž. atitinkamų procesinių dokumentų, negali būti vertinama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatytu pagrindu, kuriam esant advokatas negali teikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos ir užtikrinti tinkamą jo interesų atstovavimą. Tarnyba bylas, kuriose prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, advokatams paskirsto tolygiai, siekdama užtikrinti vienodą advokatų darbo krūvį ir užimtumą, todėl visų advokatų darbo krūvis yra didelis.

Atsižvelgiant į tai, antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimas neturės įtakos antrinės teisinės pagalbos teikimo proceso greitumui, kadangi neišvengiamai atsiranda papildomas laikas, kurį naujai paskirtas advokatas sugaišta iš naujo susipažindamas su byla, analizuodamas faktines bylos aplinkybes, šalių argumentus, įvertindamas byloje pateiktą medžiagą, teisės normas ir t. t., o tai kartu lemia papildomas valstybės biudžeto lėšas, skiriamas advokatų užmokesčiui išmokėti. Advokato pakeitimas, nesant tam pagrįstų pagrindų, ne tik kad nepagreitina proceso, bet ir pažeidžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo principą.

Atkreipė dėmesį į tai, kad iš pareiškėjo teismui pateiktame skunde išdėstytų aplinkybių paaiškėjo, jog vaikai nori teikti jam išlaikymą taikiu būdu. Pažymėjo, kad nesant ginčui tarp šalių sutartis dėl asmens išlaikymo pasirašoma ir tvirtinama notarų biure, tuo tarpu teismas tokią sutartį tvirtina tik esant ginčui. Sutarties pas notarą parengimas nepatenka į antrinės teisinės pagalbos teikimo turinį, kadangi vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi antrinė teisinė pagalba yra procesinių dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas teisme.

Pareiškėjas savarankiškai, be advokato pagalbos, gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus ir išspręsti išlaikymo klausimą taikiu būdu nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba. Pareiškėjas nepateikė argumentų bei įrodymų patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos. Tarnyba priėmė teisės normomis pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Nurodė, jog nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – Tarnybos neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nepagrindė teiginių apie jo patirtą turtinę ir neturtiną žalą, taip pat nepateikė jų dydį patvirtinančių įrodymų.

Nesant Tarnybos neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodžius esant patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant kitą civilinės atsakomybės sąlygą – priežastinį ryšį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu (b. l. 94–97) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad šioje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2015 m. sausio 22 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti advokatą V. G. kitu advokatu teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės ir neturtinės žalos.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi, 18 straipsnio 2 dalimi, 18 straipsnio 14 dalimi.

Teismas nurodė, kad bylos įrodymai patvirtina, jog Tarnyba 2014 m. liepos 21 d. sprendimu pagal pareiškėjo prašymą nusprendė teikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl išlaikymo iš pilnamečių vaikų priteisimo rengiant procesinius dokumentus, advokatu paskyrė V. G. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymą Tarnybai pakeisti paskirtą advokatą V. G. kitu advokatu, nes advokatas neteikia paslaugų. Tarnyba 2014 m. lapkričio 24 d. raštu informavo pareiškėją, kad sprendimas dėl advokato pakeitimo bus priimtas tuomet, kai advokatas pateiks paaiškinimus.

Tarnyba 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimu pratęsė antrinės teisinės pagalbos teikimą civilinėje byloje dėl išlaikymo iš pilnamečių vaikų priteisimo iki byla bus išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, kad būtų parengti procesiniai dokumentai bei pareiškėjas tinkamai atstovaujamas pirmosios instancijos teisme. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, atsižvelgusi į gautus advokato V. G. paaiškinimus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi, 2015 m. sausio 22 d. sprendimu atsisakė pakeisti advokatą V.

G. kitu advokatu teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą. Teisme gauta Tarnybos medžiaga (b. l. 34–60, 66–68) patvirtina, kad skundo Tarnyboje gavimo dienai pareiškėjui buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal Tarnybos 2014 m. liepos 21 d. sprendimą, vėliau Tarnybos 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimu antrinė teisinė pagalba buvo pratęsta. Šių nurodytų aplinkybių pareiškėjas neginčija. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą pakeisti advokatą, sprendime konstatavo:

„kad nėra pagrindo teigti, kad advokatas V. G. neteikia pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos ir neatlieka savo, kaip advokato, pareigų. Kaip matyti iš pareiškėjo ir advokato išdėstytų aplinkybių, advokatas kelis kartus konsultavo pareiškėją telefonu, susipažino su jo atsiųstais dokumentais. Taip pat akcentuotina, kad advokatas neatsisako teikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos ir artimiausiu metu planuoja paruošti procesinius dokumentus“. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo argumentai teisme, kuomet jis pripažino, kad bendravo su advokatu telefonu, teikė jam dokumentus, tačiau, jo nuomone, advokatas dirba blogai, Tarnyba tyčia jo nekeičia.

Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas laikė, kad Tarnyba tinkamai ištyrė reikšmingas aplinkybes skundžiamam sprendimui priimti, tinkamai vadovavosi teisės aktų nuostatomis, todėl pareiškėjo teiginys, jog Tarnyba tyčia nekeičia advokato V. G. kitu advokatu, yra nepagrįstas. Skundo Tarnybai pateikimo dienai pareiškėjui valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba buvo teikiama, aplinkybių pakeisti advokatą V. G. kitu advokatu nebuvo.

Teismas pažymėjo, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis šiais principais: lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; taikaus ginčų sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Taigi advokato pakeitimas kitu advokatu, nesant tam pagrįstų pagrindų, pažeistų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo bei efektyvumo principus, nes naujam advokatui reikėtų iš naujo bendrauti su pareiškėju, susipažinti su pateiktais dokumentais, juos analizuoti iš naujo, parengti procesinius dokumentus teismui ir tai užimtų dar daugiau laiko. Teismas atkreipė dėmesį, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas priėjo išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Antrasis skundo reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo skundo reikalavimo, todėl atmetus pirmąjį skundo reikalavimą kaip nepagrįstą, atmestas ir antrasis skundo reikalavimas. Teismas nurodė, kad nenustačius neteisėtų Tarnybos veiksmų nėra pagrindo spręsti žalos priteisimo pareiškėjui klausimą, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo taip pat atmestas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str., 6.246 str.).

Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 100–101) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą, priteisti iš atsakovų turtinę žalą (įskaitant nuo 2014 m. spalio mėnesio iki bylos įsiteisėjimo datos kaip negautą iš vaikų išlaikymą (po 100 Eur į mėnesį), kurį galėjo gauti, 208,67 Eur, kaip antstolės padarytą žalą, kurios negali apskųsti ir prisiteisti, nes advokatas ir Tarnyba žinojo esamas aplinkybes ir tyčia vilkino procesą, 500 Eur kaip neturtinę žalą už patirtus nepatogumus ir emocinius išgyvenimus.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas neišieškojo jo prašytų papildomų įrodymų ir dėl to negalėjo nustatyti faktinių aplinkybių ir jas įvertinti. Teisėjų kolegija iškraipė faktus, kad jam telefonu buvo teikiama advokato V. G. teisinė pagalba. Faktiškai teisinę pagalbą gavo telefonu tik 2014 m. liepos 22 d., kuri truko 7 min. 10 sek., antras pokalbis buvo 2014 m. liepos 30 d, kuris truko 8 min. 15 sek., pokalbyje pareiškėjas teiravosi, ar advokatas gavo jo siųstus dokumentus el. paštu ir išdėstė savo esamą materialinę būklę bei dėl ko jam reikalinga advokato pagalba, trečias ir ketvirtas pokalbis trūko 3 min. 46 sek. ir 2 min. 08 sek., per kurias jis tik teiravosi, ar advokatas atliks savo žadėtą darbą, apie jokias konsultacijas ir kalbos nebuvo. Iš tolimesnio susirašinėjimo el. paštu, akivaizdu, kad advokatas net nesidomėjo pareiškėjo nusiųstais dokumentais, nes jų prašė pakartotinai. Teisėjų kolegija ignoravo pareiškėjo prašymus teisme dėl atsakovų būtinumo dalyvauti teismo posėdyje, nes be jų jis negalės užduoti klausimų ir gauti atsakymus, kurie įrodytų jo reikalavimų pagrįstumą, ir taip pažeidė jo teisę į sąžiningą ir objektyvų teismą. Teisėjų kolegija pasinaudojo tuo, kad, neturėdamas teisinio išsilavinimo, nežinojo, kaip tinkamai apginti savo teisę į sąžiningą ir visapusišką bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija ignoravo faktus ir aplinkybes, kuriomis galima įrodyti esant civilinės atsakomybės sąlygas ir būtinybę atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teisėjų kolegija ignoravo jo žodinius parodymus dėl analogiškų atvejų, kur netinkamai atstovavę advokatai buvo pakeisti savalaikiai, be teismų sprendimų. Teisėjų kolegija tyčia 2015 m. spalio 5 d. nutartyje meluoja, jog jis nedalyvavo teismo posėdyje, tokiu būdu kolegija akivaizdžiai yra šališka jo skundo nagrinėjime.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant (kas ir buvo padaryta), išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Tikrinamoje administracinėje byloje nekilo būtinumas žodiniam nagrinėjimui, todėl byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Teisinis disputas vyksta dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsisakymo pakeisti advokatą V. G. kitu advokatu pareiškėjui (apeliantui) teikiant antrinę teisinę pagalbą.

Apskųstas Tarnybos 2015 m. sausio 22 d. sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi (redakcija galiojusi 2015 m. sausio 22 d.), kurioje numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Be to, advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą.

Taigi įstatymų leidėjas nurodė, kad antrinę teisinę pagalbą pradėjęs teikti advokatas iš tikro gali būti pakeistas kitu, kai yra paties asmens gaunančio antrinę teisinę pagalbą arba advokato teikiančio teisinę pagalbą rašytinis prašymas, esant Įstatyme numatytiems atvejams: 1) kyla interesų konfliktas; 2) nustačius kitas aplinkybes, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje; 3) tarnybos iniciatyva.

Tikrinamoje administracinėje byloje aktuali antroji situacija, t. y., kada nustatomos kitos aplinkybės (nes pareiškėjas nurodė, kad advokatas nevykdo savo pareigos – neteikia teisinės pagalbos), dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Teisėkūros subjektas nepateikė tokių aplinkybių sąrašo, todėl jos gali būti įvairios, tačiau esminis momentas tai, kad dėl šių nustatytų aplinkybių, advokato paskirto teikti antrinę teisinę pagalbą tolimesnis darbas (antrinės teisinės pagalbos teikimas) turi būti nebegalimas.

Toks pat teisės aiškinimas buvo pateiktas, pavyzdžiui, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-143-2165/2014, kur buvo pasisakyta, jog „<...> jau paskirto advokato pakeitimas kitu advokatu yra sąlygojamas tam tikrų aplinkybių, kurios apsunkina tolimesnės teisinės pagalbos suteikimą arba daro jį neįmanomu. Tokių aplinkybių įvertinimas kiekvienoje konkrečioje situacijoje yra Tarnybos prerogatyva. Nurodytos pagalbos teikimo šalių (asmens, kuriam Tarnybos paskirto advokato yra teikiama teisinė pagalba, ir šią pagalbą teikiančio advokato) valia nutraukti tarpusavio santykius savaime nėra Tarnybai privaloma. Tačiau nurodytos šalys gali inicijuoti šių santykių nutraukimą bei pateikti Tarnybai įvertinti savo argumentus, dėl kurių, jų manymu, tolimesnis bendradarbiavimas tarp jų tapo apsunkintu arba neįmanomu. Kalbant apie asmens, kuriam nurodyta pagalba yra (turi būti) teikiama, teisių arba interesų gynimą, pažymėtina, kad apie tam tikrus nesklandumus arba pagalbos netinkamumą toks asmuo (pareiškėjas) gali pranešti šiuos teisinius santykius administruojančiai institucijai - Tarnybai, kartu inicijuodamas jau paskirto advokato pakeitimą kitu advokatu“.

Toje pačioje ką tik paminėtoje byloje taip pat buvo nurodyta, kad „<...> Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 punkto bei 22 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu, nagrinėjamai bylai aktualus ir aiškintinas klausimas dėl pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų galbūt padarytų pažeidimų, sietinų su paminėtu Tarnybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimo priėmimu, nustatymo. Pastarųjų aplinkybių (galbūt padarytų pareiškėjo teisių ar interesų pažeidimo fakto) nustatymas yra reikšmingas administracinėse bylose, nes administracinio teismo priedermė yra asmens pažeistų teisių arba įstatymo saugomų interesų gynimas. Tai pirmiausia reiškia, kad besikreipiantis į administracinį teismą asmuo (pareiškėjas) turi nurodyti ir įrodyti teismui, kad jo teisės arba įstatymų saugomi interesai buvo pažeisti jo skundžiamais viešojo administravimo subjekto (atsakovo) veiksmais arba neveikimu. Antra vertus, nagrinėjantis bylą administracinis teismas turi imtis visų įmanomų priemonių (tarp jų ir numatytų ABTĮ 10 str.) tam, kad būtų išaiškinti objektyviai egzistuojantys asmens (pareiškėjo) teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimai, juos nustačius, apginti pareiškėjo pažeistas teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnyje nustatytų būdu“.

Pareiškėjui (apeliantui) antrinė teisinė pagalba nenutraukta ir teikiama valstybės, komunikavimas tarp jo ir advokato vyksta, duomenų apie tai, kad dėl advokato netinkamai atliktų pareigų pareiškėjui atsirado neigiamų padarinių apeliacinio skundo nagrinėjimo dienai nėra, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija. Teigtina, kad teismui paduotame skunde pareiškėjas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė jo teisių pažeidimas, atsakovui priėmus ginčo sprendimą, t. y., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai nenustatyta aplinkybių, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas nebegali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje pareiškėjo byloje, todėl nebuvo pagrindo vieną advokatą keisti kitu.

Viešoji atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nagrinėjamu atveju nesant nustatytų Tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nebėra tikslo svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo. Tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas turtinės žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys komuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti. Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada dėl turtinės žalos paneigimo tvirtintina.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala - tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Taikant CK 6.250 straipsnį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimas yra vienas iš civilinę atsakomybę (tuo pačiu ir valstybės deliktinę atsakomybę) reglamentuojančių institutų. Tai reiškia, kad šiam institutui taikyti yra būtinos tos pačios trys valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos: valdžios institucijų neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp paminėtų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo. O šiuo atveju nesant neteisėtumo aplinkybės negalimas ir neturtinės žalos atlyginimas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino bylai teisingai išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčui spręsti aktualias teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl pastarasis paliktinas galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius