2019-09-18 Nr. CB-9321-2-52-3-01976-2017-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-1557/2019

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01976-2017-5(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2019 m. rugsėjo 11 d. gautu ieškovų J. Č.-S., L. S. ir R. Č. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovai J. Č.-S., L. S. ir R. Č. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, kuriuo atmestas jų ieškinys dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos pakeitimo ir žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo ir patenkinti atsakovių S. Č. ir L. J. priešieškiniai dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo ir 2017 m. gruodžio 5 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pripažinimo negaliojančia.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovų paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai, pripažinę deklaraciją negaliojančia, netinkamai taikė CK 1.90 straipsnį, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Deklaracija buvo surašyta dėl 1998 m. atliktų namo vidinių sienų išgriovimo darbų ir 2015–2016 m. atlikto namo remonto. Teismai nenustatė, kad šiais darbais būtų pažeistos atsakovių teisės, neįvertino aplinkybės, kad statytojo teisė buvo įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, todėl atsakovės turėjo pareigą sutvarkyti namo kadastro duomenis ir pasirašyti deklaraciją; 2) teismai iš esmės nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo ir tai yra absoliutus teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas; 3) ieškovai prašė pakeisti gyvenamojo namo naudojimą pagal tiesioginę paskirtį, tačiau teismai šių aplinkybių nevertino. Vien ta aplinkybė, kad galiojanti naudojimosi tvarka patvirtinta teismo sprendimu, nekeičia teisinės situacijos, nes pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį ir teismų praktiką pripažįstama galimybė keisti teismo sprendimu nustatytas sąlygas; 4) teismai, nustatydami žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal priešieškinio reikalavimus, neįvertino, kad ši tvarka nesuderinama su namo naudojimosi tvarka, nes atsakovių patalpos patenka į ieškovams naudotis paskirtą žemės sklypo dalį, be to, ieškovui R. Č. paskirta naudotis žemės sklypo dalis, o namo dalis nepaskirta.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti J. Č.-S. (a. k. duomenys neskelbtini) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. rugsėjo 11 d. per EPP.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Donatas Šernas