2013-05-22 Nr. AB-2087-3-61-3-00163-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-362/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00163-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu išnagrinėjo pareiškėjos K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. M. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja K. M. (toliau – ir pareiškėja) 2012 m. sausio 16 d. (pagal gavimo datą) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Klaipėdos I teritorinio skyriaus (toliau – ir Klaipėdos skyrius) 2011 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. SP-2419, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. SS-3638 ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. S-631 bei įpareigoti NDNT nuo 2011 m. liepos 26 d. jai neterminuotai nustatyti specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį.

Atsakovas NDNT atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti, t. y. panaikinti skundžiamus administracinius aktus; įpareigoti NDNT Sprendimų kontrolės skyrių pagal byloje esančius dokumentus bei naujus dokumentus, gautus po 2011 m. liepos 25 d., iš naujo perskaičiuoti Bartelio indeksą, nuo 2011 m. liepos 26 d. nustatant specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį neterminuotai (įvertinant tai, kad minėtą specialųjį poreikį pareiškėja turėjo 4 metus ir jos sveikatos būklė pablogėjo iš esmės, bei nesant požymių, kad sveikatos būklė ateityje gerės); priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjos K. M. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą panaikino bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja 2013 m. sausio 15 d. taip pat pateikė prašymą, kuriuo prašė teismo skirti ekspertizę byloje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, 2013 m. vasario 12 d. nutartimi, be kita ko, administracinę bylą sustabdė bei paskyrė medicininę teismo ekspertizę, pavesdamas ekspertams atsakyti į šiuos klausimus:

Ar VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro 2011 m. liepos 25 d. siuntime į NDNT vertinimas pagal Barthel lentelę 45 b (t. II, b. l. 17) atitinka K. M. sveikatos būklę ir jos organizmo funkcijų sutrikimus. Jei ne, nurodyti neatitikimus.

Ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio ir II teritorinio skyriaus vertinimas pagal Barthel lentelę 65 b (t. II, b. l. 8 – 10) atitinka K. M. sveikatos būklę ir jos organizmo funkcijų sutrikimus. Jei ne, nurodyti neatitikimus.

II. Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartimi pateikė atskirąjį skundą (t. III, b. l. 76 – 79), kuriuo prašė papildyti ekspertams užduodamus klausimus šiais klausimais:

Kokie yra K. M. sveikatos būklės pakitimai lyginant su 2007 metais, kada pirmą kartą buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir 2011 metais, kada atsisakyta minėtą specialųjį poreikį suteikti pakartotinai?

Ar K. M. sveikatos būklė pagerėjo 2011 metais, lyginant su sveikatos būkle 2007 metais?

Pareiškėjos nuomone, teismo ekspertams suformuluoti du klausimai yra vienas kitą naikinantys bei neatitinka ginčo esmės, nes niekada nekėlė savitikslio reikalavimo įrodyti jai nustatyto Bartelio indekso neteisingumo. Priešingai – ginčijant Bartelio indekso teisingumą, ji siekė, kad jis būtų iš naujo įvertintas ir tuo būdu, esant tiems patiems ilgalaikiams sveikatos sutrikimams, remiantis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, pasiekti, kad jai vėl pakartotinai nuo 2011 m. liepos 26 d. būtų nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjo pateiktąjį atskirąjį skundą priimti atsisakė.

Teismas pažymėjo, jog iš atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėja nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties dalimi, kuria byloje paskirta teismo medicininė ekspertizė, t. y. nesutinka su teisėjų kolegijos šioje nutartyje teismo medicinos ekspertams suformuluotais klausimais. Akcentavo, jog pareiškėja neskundžia nutarties dalies dėl administracinės bylos sustabdymo.

Konstatavo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) administracinės bylos proceso šaliai nesuteikia teisės skųsti teismo nutarties dalį dėl klausimų, kuriais reikalaujama eksperto išvados, nes pagal ABTĮ 62 straipsnio 2 dalį klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas. Todėl teismas, remdamasis ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjos atskirąjį skundą priimti atsisakė.

IV. Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (t. III, b. l. 92 – 93), kuriuo prašo ginčijamą nutartį panaikinti.

Atskirajame skunde nurodo, jog ABTĮ nenumato teisės teismui, kurio nutartis skundžiama, atsisakyti priimti atskirąjį skundą. Remiasi ABTĮ 150 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei pažymi, jog pirmosios instancijos teismas jos teiktąjį atskirąjį skundą turėjo persiųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pažymi, jog teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nevertino tos aplinkybės, kad byla nagrinėjama iš naujo, kadangi ankstesnį sprendimą jau buvo panaikinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi. Teigia, jog būtent remiantis pastarąja LVAT nutartimi, kurioje buvo nurodyta, kad jos sveikatos būklei įvertinti reikalinga pasitelkti ekspertus arba specialistus ir prašė skirti ekspertizę. Priduria, jog ekspertizės klausimus taip pat formulavo, atsižvelgdama į minėtąją LVAT nutartį. Todėl manė, jog teismas į LVAT išskirtus esminius bylos aspektus atsižvelgs, tačiau jis ekspertams suformulavo tik šalutinius klausimus apie Bartelio indeksą, kurį LVAT pripažino nepatikimu. Pažymi, jog neuždavus klausimų apie jos sveikatos būklę, prasmę praras ir pati ekspertizė, kurią ji sutiko apmokėti iš savo lėšų, be to, egzistuoja realus pavojus, kad šioje byloje bus įvykdytas formalus, o ne realus teisingumas.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, jog pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog teismas ekspertui uždavė šalutinius klausimus apie Bartelio indeksą, ir taip apribojo jos teisę į rungimosi principą, sudarė prielaidas manyti, kad tokia ekspertizė nesudarys sąlygų teismui objektyviai įvertinti sveikatos būklę bei priimti objektyvų sprendimą dėl teisėtų lūkesčių. Mano, jog, vadovaujantis ABTĮ 62 straipsnio 2 dalimi, galutinių klausimų nustatymas ekspertams priklauso išimtinei teismo kompetencijai. Taip pat atkreipia dėmesį, jog teismas nutarė išreikalauti iš VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro pareiškėjos ligos istoriją, kartu su kitais medicininiais dokumentais, todėl nėra pagrindo teigti, jog ekspertizės metu nebus išsamiai įvertinta pareiškėjos sveikatos būklė. Priduria, jog ekspertizė buvo paskirta pareiškėjos prašymu, todėl ji pagal ABTĮ 43 straipsnio 3 dalį turi laikytis pareigos minėtosios ekspertizės išlaidas apmokėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti pareiškėjos K. M. (toliau – ir pareiškėja) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties, teisėtumą.

ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui dviem atvejais – ABTĮ nustatytais atvejais (1 punktas) bei kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 punktas).

Patikrinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjai paduodant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria byloje buvo skirta medicininė ekspertizė, nesutinkant su ekspertui pateiktų klausimų suformulavimu, neegzistavo kuris nors iš įstatyme nurodytų pagrindų.

Pažymėtina, jog nei ABTĮ, nei Civilinio proceso kodekse nėra numatyta, kad nutartis, kuria paskiriama ekspertizė bei suformuluoti klausimai ekspertui, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822 –728/2009). Tokio pobūdžio pirmosios instancijos teismo nutartis taip pat neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, taigi darytina išvada, jog atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties, kuria buvo paskirta medicininė ekspertizė dėl pareiškėjos sveikatos būklės nustatymo, negali būti paduodamas, todėl pareiškėjos atskirąjį skundą dėl šios nutarties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti.

Pastebėtina ir tai, jog nustatytu reglamentavimu, būtent ribojimu skųsti teismo procesinius sprendimus, kuriais byla nėra išnagrinėjama iš esmės, yra įgyvendintas proceso operatyvumo principas. Teismas, nagrinėjantis bylą, privalo užtikrinti proceso operatyvumo principo įgyvendinimą, t.y. privalo spręsti šalių prašymus atsižvelgdamas, be kita ko, ir į minėtą principą. Galimybė skųsti teismo procesinius sprendimus, kuriais byla nėra išnagrinėjama iš esmės, nepagrįstai prailgintų teismo procesą ir sudarytų šalims galimybę piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-420/2012).

Apibendrinant konstatuotina, jog remiantis ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šiuo atveju pareiškėja negalėjo paduoti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties dėl ekspertizės byloje skyrimo, prašant teismo performuluoti ekspertui pateiktus klausimus, nes ši nutartis nėra skundžiama atskiruoju skundu. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą, tai padarė pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesines teisės normas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius