2019-03-27 Nr. AB-7691-3-61-3-01474-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-465-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01474-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2017 m. balandžio 3 d. raštą Nr. 2D-4330(23.17) „Dėl planavimo sąlygų pratęsimo procedūros atitikties teisė aktų reikalavimams“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjai būtų išsamiai, aiškiai ir grindžiant teisės aktais atsakyta į pareiškėjos 2017 m. vasario 17 d. prašymą.

2. Pareiškėja paaiškino, kad Raštu buvo atsakyta į jos 2017 m. vasario 17 d. prašymą, adresuotą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, kuriame pareiškėja prašė išaiškinti planavimo sąlygų procedūrą. Pareiškėja nurodė, kad visos aplinkybės, susijusios su planavimo sąlygų pratęsimu ar nepratęsimu yra jai labai svarbios, nes šiuo atveju kalbama apie žemės sklypą, kuris ribojasi su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, ji dėl planavimo sąlygų pratęsimo ar nepratęsimo visiškai nebuvo informuota, viešajame svarstyme nedalyvavo, nes nebuvo kviečiama.

3. Pareiškėja nurodė, kad Rašte paaiškinta, jog nors Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepratęsė planavimo sąlygų, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vyriausias architektas galėjo priimti sprendimą pratęsti planavimo sąlygų sąvadą, jeigu jis nustatė, kad turi tam pakankamai reikalingų duomenų detaliojo plano rengimo procedūroms užbaigti.

4. Pareiškėja teigė, kad Raštas yra neišsamus, neaiškus, nėra pagrįstas teisės aktų normomis. Rašte visiškai nepaaiškinta, kokiomis aplinkybėmis remiantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vyriausias architektas galėjo priimti sprendimą pratęsti planavimo sąlygų sąvadą. Pareiškėja atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus individualiam administraciniam aktui.

5. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, jog Inspekcija, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2016 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. A33(1)-7630-(4.20) gavusi prašytų dokumentų patvirtintas kopijas, įvykdė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus rekomendaciją, patikrino 2013 m. vasario 18 d. planavimo sąlygų sąvado Nr. SSp-091-13 (toliau – ir 2013 m. vasario 18 d. sąlygų sąvadas), jame išvardintų planavimo sąlygų, išduotų žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. (toliau – ir žemės sklypai), detaliajam planui (toliau – ir detalusis planas) rengti, pratęsimo procedūros atitiktį teisės aktų reikalavimams ir pateikė pareiškėjai 2016 m. gruodžio 13 d. raštą Nr. 2D-17999(23.17), kuriame nurodė, kad Administracijos architektūros skyrius 2016 m. gegužės 4 d. sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SSp-038-16 (toliau – ir 2016 m. gegužės 4 d. sąlygų sąvadas), skirtą pabaigti detaliojo planavimo procedūrą, išdavė ir 2013 m. vasario 18 d. planavimo sąlygų sąvadą Nr. Sp-091-13 pratęsė nepažeisdamas teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų esminių reikalavimų. Šio 2016 m. gruodžio 13 d. rašto pareiškėja neskundė.

7. Inspekcija nurodė, kad pareiškėja 2017 m. vasario 20 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių dėl planavimo procedūros sąlygų išaiškinimo. Seimo kontrolierius 2017 m. kovo 1 d. raštu Nr. 4D-2017-2/220/3D-615 kreipėsi į Inspekciją dėl pareiškėjos prašymo nagrinėjimo. Inspekcija, išnagrinėjusi šį pareiškėjos prašymą, skundžiamu Raštu iš esmės pritarė 2016 m. gruodžio 13 d. rašte Nr. 2D-17999 išdėstytai pozicijai, papildomai nurodydama, kad pagal iki 2014 metų galiojusio Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d.

įsakymu Nr. Dl-262, (toliau – ir Aprašas) 10 punktą, planavimo sąlygų sąvadą parengusi institucija, gavusi prašymą pratęsti sąvadą, kai neturi visų reikalingų duomenų, raštu kreipiasi į Aprašo 22.1–22.8 punktuose (atsakovas teigė, kad šioje rašto dalyje padaryta techninė klaida, ištaisyta 2017 m. gegužės 18 d. Inspekcijos raštu Nr. 2D-6874, turi būti 30.1–30.11 p.) nurodytas institucijas dėl sąlygų galiojimo termino pratęsimo. Skundžiamame Rašte atsakovas taip pat nurodė, kad Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2016 m. balandžio 21 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl planavimo sąlygų, išduotų detaliajam planui rengti, galiojimo pratęsimo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas ir Miesto ūkio ir transporto departamentas planavimo sąlygų nepratęsė. Minėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos departamentai galėjo atsisakyti pratęsti planavimo sąlygų galiojimą, nes sąlygų galiojimo laikas tuo metu jau buvo pasibaigęs. Skundžiamame Rašte taip pat pareiškėjai buvo paaiškinta, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus rajono savivaldybė yra dvi atskiros ir savarankiškos institucijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padalinių veiksmai, nepratęsiant planavimo sąlygų, neturėjo įtakos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veiksmams 2016 m. gegužės 4 d. išduodat Sąlygų sąvadą detaliajam planui rengti Nr. SSp-038-16.

Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepratęsė minėtų planavimo sąlygų, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vyriausias architektas priėmė sprendimą pratęsti planavimo sąlygų sąvadą, nes nustatė, kad turi tam pakankamai reikalingų duomenų detaliojo plano rengimo procedūroms užbaigti.

8. Inspekcija teigė, kad ji tinkamai įvertino atliktas teritorijų planavimo procedūras ir nenustatė jokių pažeidimų. Raštas yra išsamus, motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

10. Administracija paaiškino, kad detaliojo plano sprendiniai buvo derinami, tikrinami ir tvirtinti pagal teisės aktų, galiojusių iki 2014 m. sausio 1 d., normas. Pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė, kokią konkrečiai teisę ar interesą ji siekia apginti, kokiu būdu prašomas panaikinti Raštas pažeidžia jos teises ir interesus. Pareiškėja nėra žemės sklypų savininkė, taip pat nėra detaliojo plano organizatorė. Nėra aišku, koks yra teisinis skundo pagrindas, kokioms teisės aktų nuostatoms galimai prieštarauja skundžiamas dokumentas. Aprašo (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) 10 p. (atsiliepimo į skundą pateikimo metu galiojančios redakcijos 8 p.) numato galimybę pratęsti sąlygas ir planavimo sąlygų sąvadą. Administracijos nuomone, ginčijamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

12. Teismas nustatė, kad 2016 m. balandžio 7 d. detaliojo plano organizatoriai kreipėsi į Administraciją dėl planavimo sąlygų ir planavimo sąlygų sąvado pratęsimo. Aprašo (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) 10 punktas ir teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis 8 punktas numato galimybę pratęsti sąlygas ir planavimo sąlygų sąvadą. Teismas nurodė, kad Inspekcija dar 2016 m. gruodžio 13 d. rašte Nr. 2D-17999, kuriuo rėmėsi skundžiamame Rašte, pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad Administracija, pratęsdama detaliojo plano organizatoriams sąlygas ir sąvadą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

13. Įvertinęs skundžiamo Rašto turinį, teismas sprendė, kad Inspekcija tinkamai įvertino atliktas teritorijų planavimo procedūras, Raštas yra išsamus, motyvuotas ir pagrįstas, neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

III. 14. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą.

15. Apeliaciniame skunde, be pareiškėjos skunde išdėstytų aplinkybių, akcentuojama, kad Rašte nepaaiškinta, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis vyriausias architektas galėjo priimti sprendimą pratęsti planavimo sąlygų sąvadą, kodėl nevyko viešasis svarstymas, o jei vyko, kodėl pareiškėja nebuvo apie tai informuota. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos priėmė formalų sprendimą, išsamiai neišnagrinėjo aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, neatkreipė dėmesio į tai, kad viešojo administravimo institucija savo veikloje turi vadovautis VAĮ 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintais objektyvumo, tikslumo, pagalbos ir išsamumo principais. Pareiškėjos nuomone, minėti principai buvo pažeisti.

16. 2017 m. rugpjūčio 14 d. gautas pareiškėjos „Papildymas prie 2017 m. liepos 27 d. apeliacinio skundo administracinėje byloje Nr. I-3537-537/2017“, kuriame pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad byloje nėra pateikti visi dokumentai, turintys reikšmės sprendžiant bylą, nors pareiškėja prašė teismo tokius dokumentus iš byloje dalyvaujančių asmenų išreikalauti. Teismas priėmė sprendimą remdamasis tik atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimais, nors jų teiginiams pagrįsti byloje nėra pateikti įrodymai. Nėra įrodymų, kad 2013 m. vasario 18 d. vyko planavimo sąlygų sąvado Nr. SSp-091-13 viešo svarstymo procedūros, nėra detaliojo plano brėžinio, plano derinimo protokolo, dokumentų, įrodančių viešą svarstymą ir kt. Teismas ignoravo pareiškėjos argumentus, kad ji nedalyvavo viešame svarstyme ir ji abejoja, ar viešas svarstymas vyko.

17. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovas pakartoja jo atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, mano, kad teismas išsamiai išnagrinėjo byloje pateiktus įrodymus ir įvertino bylos aplinkybes. Nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodomais motyvais, kad teismas priėmė formalų sprendimą, išsamiai neišnagrinėjo aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, kadangi nėra nurodomos jokios konkrečios tai patvirtinančios aplinkybės ir įrodymai.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, iš esmės remdamasi argumentais, kurie išdėstyti jo atsiliepime į pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ginčija atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 3 d. raštą Nr. 2D-4330(23.17) „Dėl planavimo sąlygų pratęsimo procedūros atitikties teisė aktų reikalavimams“, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjos 2017 m. vasario 20 d. skundas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui dėl planavimo sąlygų, išduotų žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), detaliajam planui rengti, pratęsimo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavo, kad Inspekcija pateikė išsamią informaciją pareiškėjai į jos prašymą, naikinti Raštą nėra pagrindo.

22. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigė, kad Inspekcijos atsakyme nėra nurodyti teisiniai pagrindai ir faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis vyriausias architektas galėjo priimti sprendimą pratęsti planavimo sąlygų sąvadą, kodėl nevyko viešas svarstymas ir pareiškėja nebuvo apie tai informuota, todėl ginčijamas Raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, prašė jos skundą tekinti ir įpareigoti Inspekciją išsamiai, aiškiai ir pagrindžiant teisės aktais atsakyti į jos 2017 m. vasario 20 d. prašymą.

23. 2017 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas „Papildymas prie 2017 m. liepos 27 d. apeliacinio skundo“, kuriuo nėra keičiamai apeliacinio skundo pagrindai ir dalykas, neišplečiamos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos, todėl minėtas papildymas vertintinas kaip papildomi rašytiniai paaiškinimai ir pridedamas prie bylos.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Ginčijamą Raštą Inspekcija parengė vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2016 m. lapkričio 7 d. pažymos „Dėl J. M. skundo prieš Vilniaus rajono savivaldybės administraciją“ Nr. 4D-2016/2-1047 36.2. punkte išdėstytą rekomendaciją – teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti, ar pratęsiant Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus 2013 m. vasario 18 d. išduotų planavimo sąlygų Nr. Sp-091-13 žemės sklypų (Kastro nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimui galiojimą ir Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriui 2016 m. gegužės 4 d. tvirtinant Planavimo sąlygų sąvadą Nr. SSp-38-16, nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir J. M. raštu informuoti iki 2016 m. gruodžio 5 d.

26. Nagrinėjamoje byloje akcentuotini du tarp šalių kilusio ginčo aspektai – tai pavedimo Inspekcijai jos kompetencijos ribose įvertinti, ar pratęsiant konkrečių planavimo sąlygų galiojimą nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai tinkamas įvykdymas, ir kitas – pareiškėjos tinkamas informavimas apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus. Šie aspektai vertinti atsižvelgiant į pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui 2017 m. vasario 17 d. pateiktą prašymą (gautas 2017 m. vasario 20 d.). Jame pareiškėja prašė išaiškinti, ar pratęsiant Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus 2013 m. vasario 18 d. išduotų planavimo sąlygų (Nr. Sp-091-13 žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano rengimui galiojimą, nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai; taip pat nurodė, kad apie planavimo sąlygų pratęsimą ar nepratęsimą ji nebuvo informuota, viešame svarstyme nedalyvavo, nes nebuvo kviečiama.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisme ribos yra apibrėžiamos pareiškėjos skunde nurodomu dalyku ir išdėstomais teisiniais ir faktiniais pagrindais – nurodant konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar teisės aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą (ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p.); aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas, ir tai patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.); nurodant reikalavimus – t. y. tas teisės aktuose numatytos priemones ir būdus, kuriomis turi būti apginamos pažeistos teisės (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.). Tikslus asmens teises pažeidžiančių faktų ir tai patvirtinančių aplinkybių įvardijamas yra svarbus apibrėžiant konkretaus ginčo ribas – tai svarbu kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims teikiant atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, ir teismui, kuris turi atlikti nurodomų asmens teisių ir teisėtų interesų galimų pažeidimų vertinimą. Teismo atliekamas vertinimas negali būti išplečiamas į naujus faktus, naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pareiškėjos skunde. Tais atvejais, kai ginčo dalyku byloje yra viešojo administravimo subjekto sprendimas dėl asmens skundo, kuris buvo pateiktas viešojo administravimo subjektui, vertinimas teisme taip pat negali peržengti tų faktų ir aplinkybių, dėl kurių buvo kreiptasi į viešojo administravimo subjektą. Taigi aptariamu atveju nagrinėjimo dalyku teisme gali būti tik tie faktai ir aplinkybės, tos pareiškėjos pažeistos teisės ir teisėti interesai, kuriuos pareiškėja buvo nurodžiusi Seimo kontrolieriui 2017 m. vasario 17 d. prašyme – t. y. ar nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai pratęsiant Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus 2013 m. vasario 18 d. išduotų planavimo sąlygų detaliojo plano rengimui galiojimą; taip pat ar apie planavimo sąlygų pratęsimą ar nepratęsimą ji turėjo būti informuota, ar dėl to turėjo būti rengiamas viešas svarstymas, ar ji turėjo būti kviečiama. Pažymėtina, kad šiame prašyme pareiškėja neįvardijo konkrečių savo materialiųjų teisių pažeidimo, savo turiniu jis laikytinas bendro pobūdžio pranešimu apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus pratęsiant detaliojo planavimo sąlygų galiojimą.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-132/2014). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-650-556/2015).

29. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų (aktuali red.), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 394, 2 punkte nustatyta, kad Inspekcijos paskirtis – pagal kompetenciją vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Nuostatų 11.1.6. punkte numatyta, kad pagal kompetenciją Inspekcija nagrinėja asmenų skundus ar pranešimus, susijusius su teritorijų planavimo procesu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka, taip pat ir Inspekcijos viršininko nustatyta tvarka. Skundus ir pranešimus, kiek to nereglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, nagrinėja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

30. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl to, ar nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai pratęsiant Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus 2013 m. vasario 18 d. išduotų planavimo sąlygų detaliojo plano rengimui galiojimą, ginčijamu Raštu pareiškėją informavo, kad Vilniaus rajono savivaldybės architektas galėjo priimti sprendimą pratęsti planavimo sąlygų sąvadą; prie Rašto pridėjo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui pateiktą 2016 m. gruodžio 13 d. atsakymą Nr. 2D-17999(23.17F) „Dėl planavimo sąlygų pratęsimo atitikties procedūros teisės aktų reikalavimams“, kuriame išsamiai paaiškinti planavimo sąlygų detaliojo plano rengimui pratęsimo teisinius pagrindus (Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2014 m. sausio 1 d., 3 straipsnio ir Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 8, 10, 11 punktų nuostatos).

31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ginčijamu Raštu pareiškėjai pateiktas atsakymas, kuris, atsižvelgiant į Inspekcijai teisės aktais suteiktą kompetenciją, atlikus patikrinimą dėl nurodomų galimų teisės pažeidimų, jo turinys, atsižvelgiant į pridedamo atsakymo Seimo kontrolieriui 2016 m. gruodžio 13 d. Nr. 2D-17999(23.17F) nuorašą, laikytinas išsamiu bei atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus. Pareiškėjos 2017 m. vasario 17 d. prašyme Seimo kontrolieriui nebuvo daugiau nurodyta konkrečių jos teisių pažeidimų, išskyrus tai, kad ji nebuvo informuota apie planavimo sąlygų pratęsimą, tačiau teisės aktai tokio pobūdžio informavimo nenumato, todėl ši aplinkybė negali būti siejama su planavimo sąlygų pratęsimo teisėtumu ir / ar ginčijamo Rašto trūkumu. Atsižvelgdama į aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Inspekcijos veiksmai tiek pavedimo jai kompetencijos ribose įvertinti, ar pratęsiant konkrečių planavimo sąlygų galiojimą nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai tinkamo įvykdymo aspektu, tiek pareiškėjos tinkamo informavimo apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus aspektu, yra teisėti, parengtas Raštas tiek savo turiniu, tiek savo forma yra atitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams aktams.

32. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad, jos nuomone, pagal galiojančius teisės aktus nevyko viešasis svarstymas priimant sprendimą dėl planavimo sąlygų sąvado pratęsimo, ji nebuvo apie tai informuota, laikytini nepagrįstais. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 25 straipsnis, reglamentuojantis detaliojo teritorijų planavimo procesą, numato, kad jį sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas patenka į baigiamąjį etapą (TPĮ 25 straipsnio 5 d. 1 p.); visuomenę su parengtais teritorijų planavimo dokumentais supažindina planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo konsultavimosi bei viešojo svarstymo metu (TPĮ 31 str. 3 d.); fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su patvirtintomis teritorijų planavimo dokumentų koncepcijomis, jei jos rengiamos, parengtais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais teritorijų planavimą organizavusioje institucijoje, gauti teritorijų planavimo dokumentų ar jų dalių, brėžinių kopijas už mokestį, kuris nustatomas apskaičiavus išlaidas, susijusias su šių dokumentų parengimu (kopijavimu, leidyba ir pan.) (TPĮ 31 str. 2 d.); tačiau su šių teisių pažeidimais susijusios aplinkybės nebuvo nurodytos pareiškėjos 2017 m. vasario 17 d. prašyme Seimo kontrolieriui, dėl to jų neturėjo vertinti Inspekcija, tai negali būti ir bylos nagrinėjimo teisme dalyku.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė