1e6fc026-ca43-4c01-b123-edd2a06d8166 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-604-426/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01893-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. D. (V. D.), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismasn u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. D. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skunde teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K, po reorganizacijos atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai) 5 000 (penkis tÅ«kstančius eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1, 10). PareiÅ¡kėjas teigia, kad 2018–2019 m. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis, t. y. nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

Duryse buvo įrengti stebėjimo langeliai, per kuriuos pareigÅ«nai jį stebėdavo. Nebuvo net užuolaidų įrengtų, kurios atskirtų sanitarinio mazgo dalį kameroje. IÅ¡ sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas. Teigia, kad taip buvo ribojamas jo privatumas. Pažymi, kad valstybė turėjo užtikrinti tinkamas laikymo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Pabrėžė, kad atliekant gamtinius reikalus, jautė diskomfortÄ ir visuomet turėjo skubėti.

Lietuvos valstybės atstovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 19–22) nurodo, kad, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), III skyriuje kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimÄ . Å ių Taisyklių 14.2. punkte nurodoma, kad kamerose turi bÅ«ti iÅ¡orinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali bÅ«ti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Atsakovės atstovas aiÅ¡kina, kad Vilniaus PN korpusų, esančių LukiÅ¡kių skg. 6, Vilniuje, kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema.

Karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose minėta higienos norma nenumato. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus.

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenustato. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituoja tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, trÅ«ksta konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, kurios dydžio nepagrindžia įrodymais, tik pateikia samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinÄ Å¾alÄ , tačiau nekonkretizuoja, kuo pastaroji pasireiÅ¡kia, nepagrindžia skunde nurodytos sumos dydžio.

PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ vertino kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti. PraÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, o LukiÅ¡kių TI-K neprieÅ¡taravo, todėl byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, jo nuomone, kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų kalinimo įstaigoje 2018–2019 m.

Remiantis Vilniaus PN duomenimis, pareiÅ¡kėjas tam tikrais laikotarpiai nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K (b. l. 19–20). PareiÅ¡kėjas pateiktų duomenų teisingumo neginčijo. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, buvo stebimas ir dėl to patyrė diskomfortÄ . Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcinėms medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumÄ užtikrinančiais ir higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.), o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, kadangi kiti asmenys (kiti kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), pareigÅ«nai) iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės gali asmenį matyti.

Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas, įrengiant duris arba kitu bÅ«du (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016). LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiÅ¡kėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigÅ«nams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ pažeidžiama (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017).

Pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ , tualetÄ atskiriantis audeklas negali bÅ«ti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). LukiÅ¡kių TI-K pateikė duomenis iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas kamerose, kuriose buvo įrengtos sanitarinių mazgų patalpos kaip atskiros kabinos su durimis (b. l. 24–25). Taigi, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad jo privatumas buvo pažeistas naudojantis sanitariniu mazgu, yra pagrįsti.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso 42 paras buvo kalinimo įstaiga skundo argumentų nepaneigė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A-143-1966/2008, A-502-734/2009), taip pat ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K 42 paras (iÅ¡ jų 20 parų laikomas vienas) buvo laikomas pažeidus jo teisę į privatumÄ naudojantis LukiÅ¡kių TI-K kamerose esančiais sanitariniais mazgais.

Kiti pareiÅ¡kėjo ir LukiÅ¡kių TI-K argumentai nevertintini, nes nekeičia ginčo esmės. Atsižvelgdamas į tai, teismas prieina prie iÅ¡vados, kad dėl nustatyto privatumo ribojimo pažeidimo pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortÄ , kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir kurių nebÅ«tų patyręs, jei jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kyla pareiga kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentÄ .

Akcentuotina, kad priteistinos žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡minga ta aplinkybė, kai pareiÅ¡kėjas 20 parų buvo kamerose vienas, taigi, ir pažeidimo intensyvumas mažesnis. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobÅ«dį bei jo trukmę, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, jog tai sÄ lygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimÄ , jo teisės nebuvo pažeistos dėl sÄ moningo LukiÅ¡kių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų.

Taigi, nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad 42 paras jis buvo laikomas su kitais asmenimis, neatskyrus sanitarinio mazgo atskira kabina, o 20 parų – vienas (kamerose įrengtos užuolaidos), o tai Å¡iuo laikotarpiu, teismo vertinimu, sÄ lygojo mažesnį pažeidimo intensyvumÄ , todėl pareiÅ¡kėjui teisinga satisfakcija už jo patirtÄ neturtinę žalÄ laikytina 70 Eur suma. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nurodoma 5 000 Eur suma akivaizdžiai virÅ¡ija patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. D. (V. D.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. D. (V. D.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 70 Eur (septyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja RÅ«ta Miliuvienė