1e6f47b3-e70a-4718-9edb-3f7cee9ed282 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

 Baudžiamoji byla Nr. 1-67-487/2010

(Proceso Nr. 1-10-2-00641-2008-5)

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.6.1.

Â

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 16d.

Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Jolanta Čepukėnienė, sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorei J. J. Kryževičienei,

gynėjui advokatui Zbignev Jankovski,

vertėjams Irenai Volkovienei, G. Račkauskui, V. Visockui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje

J. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, netekėjusi, auginanti vaikÄ , gim. (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja, gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2004-12-21 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (2 epiz.), 63 str. 4 d. laisvės atėmimu 4 metams 3 mėn., pritaikius 2000-04-11 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“

1 str. 1 d. 1 p., nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleista, kaltinama pagal LR BK 22 str.1d., 182 str. 2d.

Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus, n u s t a t ė:

Kaltinamoji J. B. kaltinama tuo, kad pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės valstybei nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emę, o bÅ«tent:

ji, pasinaudojusi P. T. palikuonių F. T.,

K. B. ir V. M. nuosavybės teisių

atkūrimo procedūrų nežinojimu ir juos suklaidinusi, žinodama, kad P. T. iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus

valsčiuje žemės neturėjo, 2000 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, įtikino Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus, esančio Gedimino pr. 37, Vilniuje, nenustatytÄ darbuotojÄ suklastoti

nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo bylÄ , suteikiant jai neva 1991 metų Nr. (duomenys neskelbtini), ir pateikė į Å¡iÄ

suklastotÄ nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡iuos dokumentus: žinomai suklastotÄ K. B. 1991-12-03 praÅ¡ymÄ atstatyti nuosavybės teisę į

iÅ¡likusį senelio ir tėvo nekilnojamÄ jį turtÄ Å¾emę 5 ha (duomenys neskelbtini) kaime, žinomai suklastotÄ V. M. vardu 1999-11-05 praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti jos tėvo P. T. žemę (duomenys neskelbtini) kaime; žinomai suklastotÄ Lietuvos valstybinio archyvo 1996 m. kovo 3 d. pažymėjimÄ Nr. T-483-T; žinomai suklastotÄ Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2000 m. rugsėjo 12 d. mirties pažymÄ Nr. 2345, kurioje nurodyta, kad P. T. mirė (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste.

Aukščiau nurodytų suklastotų dokumentų - Lietuvos valstybinio archyvo 1996 m. kovo 3 d. pažymėjimo

Nr. T-483-T bei Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2000 m. rugsėjo 12 d. mirties pažymos Nr. 2345 - pagrindu Vilniaus apskrities

administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, apgaulės įtakoje, 2000 m. lapkričio 20 d. išdavė pažymas Nr.206,

Nr.207, Nr.208 ir 2001-03-02 pažymÄ Nr. 303a, apie tai, kad F. T., K. B., V. M. turi nuosavybės teisę į 1,8200  ha P. T. nuosavybės teisėmis valdytos žemės kiekvienas.

2000-11-21

sutartimi reg. Nr. 1-13225 F. T. neatlygintinai perleido J. B. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės

atstatymÄ Ä¯ 1,82 ha žemės sklypÄ . 2000-11-21 sutartimi reg. Nr. 1-13226 V. M. neatlygintinai perleido J. B. sugyventiniui V. J. teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ Ä¯ 1,82 ha žemės sklypÄ . 2000-11-21 sutartimi reg. Nr. 1-13222 K. B. neatlygintinai perleido V. J. teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ Ä¯ 1,82 ha žemės sklypÄ ; be to, 2001-03-16 sutartimi reg. Nr. 1-2087 K. B. neatlygintinai perleido J. K., A. J. ir L. K. teisę į

iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ kiekvienai į 0,2 ha žemės (viso - 0,6 ha), esančios

(duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste; 2001-03-16 K. B. neatlygintinai perleido P. T., K. T. ir G. T. teisę į iÅ¡likusiojo nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ kiekvienam į 0,1 ha žemės (viso 0,3 ha), esančios (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus mieste.

2000-11-23 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vyr. geodezininkas V.

P. paruošė, o G. S. patvirtino pažymÄ Nr.

31/00/29-105 apie tai, kad patikrinus dokumentus ir apžiÅ«rėjus vietoje P. T. iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emės sklypÄ nustatyta,

kad žemė laisva ir neužstatyta ir gali bÅ«ti grÄ Å¾inta paveldėtojams, o V. P. pagal liudininkų M. G., E. G. melagingus paaiÅ¡kinimus sudarė kartografinę medžiagÄ .

Pagal K. B. 2001-10-01 praÅ¡ymÄ Vilniaus m. savivaldybės administracijos KaroliniÅ¡kių seniÅ«nija priėmė sprendimÄ suteikti žemės sklypui adresÄ â€“ (duomenys neskelbtini).

J. B. tiksliai nenustatytu metu, po 2002-01-30, Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, esančiam Gedimino pr. 37, Vilniuje, į nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo bylÄ Nr. 224A kaip papildomÄ dokumentÄ , įrodantį, kad neva P. T. iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus valsčiuje turėjo žemės,

pateikė 2002-01-30 Vilniaus apskrities archyvo pažymėjimÄ Nr. T-1, iÅ¡duotÄ V. J. praÅ¡ymu, kuriame archyvo darbuotojos suklaidinimo

įtakoje, naudodamosi suklastotu Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus Viršuliškių apylinkės (duomenys

neskelbtini) kaimo 1948-10-01 žemės apskaitos žiniaraščiu, nurodė, kad P. T. 1948/49 m. naudojo žemę (duomenys neskelbtini) kaime Viršuliškių apylinkėje.

J. B. tiksliai nenustatytu metu, po 2002-10-02, Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, esančiam Gedimino pr. 37, Vilniuje, į nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo bylÄ Nr. 224A kaip papildomÄ dokumentÄ , įrodantį, kad neva P. T. iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus valsčiuje turėjo žemės, pateikė žinomai suklastotÄ Vilniaus apygardos hipotekos skyriaus 1936-11-11

pažymėjimÄ Nr. 5464 – iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ hipotekos knygos Nr. 48 bei 2002-10-02 Å¡io dokumento notaro patvirtintÄ

kopijÄ ir 2002-10-02 vertimo į lietuvių kalbÄ kopijÄ .

2003-03-14 V. J. pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, esančiam Gedimino pr. 37, Vilniuje, 2003-03-13 praÅ¡ymÄ , praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti laisvÄ neužstatytÄ Å¾emę natÅ«ra prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir pateikdamas 2000-11-21 sutartį reg. Nr. 1-13226, kuria V. M. perleido V. J. teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ Ä¯ 1,82 ha žemės sklypÄ .

2003-03-14 J. B. pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, esančiam Gedimino pr. 37, Vilniuje, 2003-03-13 praÅ¡ymÄ , praÅ¡ydama grÄ Å¾inti laisvÄ neužstatytÄ Å¾emę natÅ«ra ir pateikdama 2000-11-21 sutartį reg. Nr. 1-13225, kuria F. T. perleido

J. B. teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ Ä¯ 1,82 ha žemės sklypÄ .

Tokiu bÅ«du, J. B. kaltinama tuo, kad pasikėsino apgaule įgyti savo ir kitų, suklaidintų, asmenų (V. J., J. K., A. J., L. K., P. T., K. T. ir G. T.) naudai didelės 7087080 Lt vertės valstybei priklausančiÄ Å¾emę 5,46 ha (duomenys neskelbtini) kaime ((duomenys neskelbtini)) Vilniaus mieste, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes Vilniaus apskrities administracija, 2003-08-18 Lietuvos centriniam valstybės archyvui raÅ¡tu Nr. R4-5083 pateikus informacijÄ , kad 1996-03-23 archyvo pažymėjimo Nr. T-483-T archyvas nėra apskritai iÅ¡davęs, 2003-09-02 kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , ko pasėkoje 2003-09-09 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje Nr. 224A.

Taip pat kaltinamoji J. B. kaltinama tuo, kad pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės valstybei nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emę, o bÅ«tent:

Ji, 2001-04-27 kartu su suklaidintomis V. D. ir I.

I. iš buvusio savininko J. R. palikuonio I. R. įgijo teisę į išlikusio nekilnojamojo turto

nuosavybės atstatymÄ Â Ä¯ 2.62 ha žemės (J. B. – į 8800 kv.m., V. D. ir I. I. po 8700 kv.m.) (duomenys neskelbtini) kaime,

Vilniaus mst., Vilniaus apskr. bei tÄ pačiÄ dienÄ - 2001-04-27 –V. D. ir I. I. jÄ Ä¯galiojo atstatyti nuosavybės teisę į I. R. nuosavybės teisėmis turėtÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mst., perleisti savo nuožiÅ«ra joms priklausančiÄ teisę į nuosavybės teisės atstatymÄ Ä¯ aukščiau nurodytÄ Å¾emę, atstačius nuosavybės teisę, tvarkyti, valdyti ir disponuoti aukščiau nurodytu žemės sklypu, sudaryti jų vardu sandorius, gauti pinigus.

Ä®gijusi kartu su suklaidintomis V. D. ir I. I. teisę atkurti nuosavybės teises į minėtÄ J. R. turėtÄ 2,62 ha žemės plotÄ buvusiame rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime ir žinodama, kad minėtas žemės sklypas buvo rėžis, t.y., kad J. R. iki 1940 metų nacionalizacijos turėjo žemės bÅ«tent rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime, o pagal „Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, 14-Ä punktÄ Â â€žÄ® vienkiemius neiÅ¡skirstytų kaimų teritorijose, kuriose buvo rėžių sistema, žemė grÄ Å¾inama tik suprojektavus Å¡ioje teritorijoje piliečių, susigrÄ Å¾inančių žemę natÅ«ra, sklypų iÅ¡dėstymÄ pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus“, bei pagal „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo

įstatymo įgyvendinimo tvarkos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d.

nutarimu Nr. 1057 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1274 redakcija) 106 punktÄ â€žÅ½emės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, čia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius; laisva (neužstatyta) žemė Å¡ioje teritorijoje grÄ Å¾inama natÅ«ra piliečiams proporcingai turėtajam žemės plotui“, ji siekė apgaule Vilniaus žemėtvarkos skyriaus darbuotojus įtikinti, kad J. R. minėtoje vietoje turėjo atskirÄ sklypÄ (o ne rėžį), ir tokiu bÅ«du gauti žemės sklypÄ konkrečioje vietoje – buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje - ir greičiau, nes, pagal jau minėtos „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ 106 punktÄ , „Žemėtvarkos skyrius, gavęs informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, per mėnesį Å¡ioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (iÅ¡likusia) arba kartografuota planine medžiaga“, ir  tam siekiui įgyvendinti ikiteisminio tyrimo metu nesustatytu laiku ir aplinkybėmis suorganizavo dokumento - 1938-07-12 J. R. nekilnojamojo

turto, esančio Vilniaus vaivadijoje, Vilniaus-Trakų apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini)

kaime, situacinio plano suklastojimÄ ir 2003-03-25 šį suklastotÄ planÄ kartu su savo pačios suraÅ¡ytu bei pasiraÅ¡ytu savo bei suklaidintų V.

D. ir I. I. 2003-03-25 PraÅ¡ymu dėl žemės grÄ Å¾inimo pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, esančiam Gedimino pr. 37, Vilniuje, į Nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo bylÄ Nr. 685.

Tokiu bÅ«du, J. B. kaltinama tuo, kad pasikėsino apgaule įgyti savo ir kitų, suklaidintų, asmenų (V. D. ir I. I.) naudai didelės 2382366 Lt vertės valstybei priklausančiÄ Å¾emę 2.62 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes Vilniaus apskrities administracija, 2003-10-03 Lietuvos centriniam valstybės archyvui raÅ¡tu Nr. R4-5842 pateikus informacijÄ , kad archyve nerastas 1938 m.

J. R. (duomenys neskelbtini) kaime turėtos žemės situacinis planas, 2003-12-19 kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl Å¡io plano suklastojimo, ko pasėkoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaltinimo dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės

vertės svetimÄ turtÄ - žemę, atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko P. T. turėtÄ nuosavybę

epizodas

Kaltinamoji J. B. dėl jai pareikÅ¡to kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, kad 2000-11-21 ji iÅ¡ F. T. įsigijo teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ - į 18200 kv. m. ploto žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus mieste. Å ios sutarties pagrindas buvo Vilniaus apskrities Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2000-11-20 pažyma Nr.

208 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pakankamumo. Sutartis buvo sudaryta Vilniaus rajono notarų biure pas notarę L. Å .. Jos pažįstamas V. J. įsigijo iÅ¡ K. B. ir V. M. teises į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ . Už teisių perleidimÄ ji F. T. sumokėjo

12 000 Lt atlygį, taip pat ir V. J. sumokėjo K. B. ir V. M. po 12 000 Lt. Kadangi dokumentus tvarkė K. B., pinigai buvo perduoti jai. Ji J. B. ir V. J. paaiÅ¡kino, kad vėliau pinigus perduos F. T. ir V. M.. Žemės sklypas, kaip paaiÅ¡kino pretendentai, buvo I. Å . g., Vilniuje. Kai buvo nupirktos teisės, 2000 m. J. B. kartu su V. J. surašė praÅ¡ymus Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, J. B. matė, kad byloje yra K. B. praÅ¡ymas. Jau vėliau, tvarkant dokumentus, prie žemės atkÅ«rimo bylos J. B. prašė prijungti tik paso kopijÄ ir praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises, iÅ¡skyrus Å¡iuos, jokių naujų dokumentų ji nepateikinėjo, dar galėjo pateikti lenkiÅ¡ko pažymėjimo vertimÄ iÅ¡ lenkų kalbos ar gimimo liudijimo vertimÄ iÅ¡ rusų kalbos; kaltinime nurodytų dokumentų ji į bylÄ nepateikinėjo. Jau po kelių metų nuo to laiko, kai buvo pasiraÅ¡yta sutartis su F. T., K. B. J. B. ir V. J. pateikė 1936-11-11 hipotekos pažymėjimÄ Nr. 5464. PažymėjimÄ V. J. 2003-09-19 pateikė Lietuvos teismo ekspertizės centrui, kur buvo atlikta ekspertizė. Ekspertė Z. R. pateikė iÅ¡vadÄ , kad Å¡is dokumentas tikras. Å is ekspertizės aktas buvo pateiktas tyrėjui prie baudžiamosios bylos

medžiagos, o jo nuoraÅ¡as pristatytas į teismÄ . 2004-01-23 ji kartu su V. J. 1936-11-11 hipotekos pažymėjimÄ Nr. 5464 pateikė

tyrėjui prie baudžiamosios bylos medžiagos. TÄ pačiÄ dienÄ pažymėjimas buvo grÄ Å¾intas J. B.. Po kažkiek laiko ji šį pažymėjimÄ grÄ Å¾ino K. B., kuriai jis buvo reikalingas, tvarkant dokumentus dėl namo pamatų adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau J. B. Å¡io dokumento nematė. Jokių kitų dokumentų, patvirtinančių P. T. nuosavybės teises, J. B. nematė. 1936-11-11 hipotekos pažymėjimas Nr. 5464 buvo vienintelis dokumentas, kurį pateikė jiems K. B.. Kai 2003 m. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui reikėjo pateikti notariÅ¡kai patvirtintus dokumentų: pasų, gimimo liudijimų, santuokos liudijimų, kitų dokumentų nuoraÅ¡us, J. B. paskambino

K. B. ir paaiškino, kad reikia šių dokumentų. K. B. surinko visus reikalingus dokumentus ir atvyko pas notarę L. Š., kuri patvirtino nuorašus. Kokie tai buvo dokumentai, neatsimena. Visus nuorašus ji pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. Mano, kad daugiau dėl teisių atstatymo su K. B. nebendravo.

F. T. ir V. M. ji matė tik Vilniaus rajono notaro biure. 2001

m. V. J. paprašė giminaitės J. T. užklausti Lietuvos centrinį valstybės archyvÄ dėl P. T. turėtos žemės sklypo. J. T. pateikė

užklausÄ Ä¯ archyvÄ ir vėliau gavo atsakymÄ , kad apie P. T. turėtÄ Å¾emę jokių žinių ar sklypo plano archyve nėra. Å is archyvo atsakymas buvo prarastas, todėl J. B. 2002-10-04 kreipėsi į archyvÄ praÅ¡ydama jai pateikti Å¡io atsakymo nuoraÅ¡Ä . GautÄ nuoraÅ¡Ä pateikė arba teismui, arba Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.  K. B. teismo keliu buvo nusistačiusi juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ant minimos žemės buvo pamatai, juos po jos mirties paveldėjo jos įpėdiniai, iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Dėl jai pareikÅ¡to kaltinimo kalta neprisipažįsta, kadangi suklastotų dokumentų nepateikė, apgaulės, atkuriant nuosavybės teises, nenaudojo, iÅ¡ nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos jokių dokumentų neiÅ¡iminėjo, nes neturėjo galimybės jos paimti.

Teisminio įrodymų tyrimo metu nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad

J. B. padarė jai įkaltintÄ nusikalstamÄ veikÄ .Â

Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) 2003-09-02 pareiškimo, pagal kurį šioje baudžiamojoje byloje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK

300 str.1d., matyti, kad, išnagrinėjus piliečių nuosavybės teisių atkūrimo (toliau - NTA) byloje Nr. K224A esančius dokumentus, nustatyta, kad šioje

byloje nėra nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų apie tai, kad P. T. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 5.46 ha žemės sklypÄ (duomenys

neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste. Pretendentai atgauti P. T. žemės sklypÄ buvo V. M., F. T. ir K. B.. Jie 2000-11-21

notariÅ¡kai patvirtintomis sutartimis nuosavybės teises į atkuriamÄ Å¾emės sklypÄ perleido V. J. ir J. B.. Vilniaus žemėtvarkos skyrius 2000-11-20 parengė pažymas Nr. 206, 207, 208, kuriose nurodė, kad Å¡ios pažymos parengtos pagal 1996-03-23 archyvo pažymėjimÄ Nr. T-483-T, tačiau Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2003-08-18 raÅ¡tu Nr. R-4-5083 informavo, kad toks pažymėjimas archyve nebuvo iÅ¡duotas. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje taip pat nėra ir 1996-11-07 Ekspertų komisijos posėdžio protokolo Nr. 12. originalo. 2002-01-30 Vilniaus apskrities archyvo pažymėjimas kaip papildomas žemės valdymo faktÄ patvirtinantis dokumentas liudija, kad P. T. 1948/49 m. naudojo žemę (duomenys neskelbtini) kaime VirÅ¡uliÅ¡kių apylinkėje, tačiau tai ne (duomenys neskelbtini) kaimo teritorija. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje yra Vilniaus apygardos hipotekos skyriaus 1936-11-11 pažymėjimo Nr. 5464 – iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ hipotekos knygos Nr. 48 kopija. 2006-08-01 raÅ¡tu Nr. R-4-5083 Lietuvos centrinis archyvas informavo, kad archyve Hipotekos knygos Nr. 48 nerasta (t. 1 b.l. 2-3).

 Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t.1

b.l.15) matyti, kad VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus archyvarė A. P. 2004-08-03 pateikė Nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr.

224A iš 169 lapų.

IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo (t.1 b.l.12-13) matyti, kad apžiÅ«rėta nuosavybės teisių atkÅ«rimo byla Nr.224A, ji yra susegta į pilkÄ aplankÄ , nesunumeruota ir nesusiÅ«ta; 37-tame lape įsegta pažyma Nr.207, iÅ¡duota V. M., 38-tame lape pažyma Nr.208, iÅ¡duota F. T., 43-tame lape pažyma Nr.207, 44-tame lape pažyma Nr.208; visų Å¡ių pažymų įsegtos kopijos, 66-tame lape įsegta 1996-11-07 ekspertų komisijos protokolo Nr.12 kopija (2 lapai); apžiÅ«rimoje byloje archyvo pažymėjimo Nr.T-483-T ar jo kopijos nėra.

IÅ¡ Nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylojos Nr. 224A (priedas Nr.1 NTAB Nr. 224A b.l.2) matyti, kad minėta byla prasideda K. B. 1991-12-03 praÅ¡ymu Vilniaus miesto valdybai, kuriuo ji praÅ¡o atkurti nuosavybės teisę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemę 5 ha, buvusiÄ (duomenys neskelbtini) vienkiemyje; kaip kiti piliečiai, turintys teisę į to paties turto nuosavybės atkÅ«rimÄ , pareiÅ¡kėjos nurodyti F. T. ir V. M..

Baudžiamojoje byloje negauta objektyvių įrodymų, paneigiančių aplinkybę, kad K. B. pati kreipėsi į Vilniaus miesto valdybÄ , praÅ¡ydama atkurti nuosavybės teisę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemę 5 ha, buvusiÄ (duomenys neskelbtini) vienkiemyje. PraÅ¡ymo pagrindu nurodytas 1996-03-23 archyvo pažymėjimas Nr. T-483-T.

Liudytoja K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji tvarkė visus dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkÅ«rimu į P. T. žemę (duomenys neskelbtini) kaime. Jokių archyvo pažymėjimų į Žemėtvarkos skyrių ji nepristatinėjo. Koks skyriaus darbuotojas tvarkė bylÄ , ji neprisimena. Kas jai iÅ¡davė pažymas Nr. 206 ir Nr. 303A, neprisimena. Kokiu bÅ«du byloje atsirado archyvo pažymėjimas Nr. T-483-T, nežino. 1936-07-11 pažymėjimÄ Nr. 5464 jai davė tėvas P. T.. Jis šį dokumentÄ saugojo nuo senų laikų. (t. 3 b.l.116). Protokolas perskaitytas LR BPK 276 str.1d. pagrindu.

Iš 2004-07-05 mirties liudijimo matyti, kad K. B. (duomenys neskelbtini) mirė (t. 3 b.l.117).

  Liudytojais teisme apklausti buvusio savininko P. T. vaikai – dukterys R. T., V. G., sÅ«nÅ«sÂ

R. T., V. T., M. T. paaiškino, kad jų manymu jų tėvas P.

T. žemės Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) kaime neturėjo, tačiau, kadangi tėvas paskutiniu metu prieš mirtį gyveno pas brolį M. T., o daugiausiai lankydavo

sesuo K. B., tėvas jiems paliko žemę ir namÄ . F. T. paaiÅ¡kino, kad, kai prasidėjo žemės reforma, K. B. pradėjo tvarkyti dokumentus nuosavybės teisėms

atkurti; ji F. T. paaiÅ¡kino, kad pas tėvÄ yra kažkokių senų dokumentų. V. M. paaiÅ¡kino, kad po tėvo mirties jau praėjus keliems metams, K. B. papasakojo, kad tėvas turėjo žemių; V. M. nenorėjo tvarkyti jokių dokumentų, nes žinojo, kad tam reikės daug pastangų, todėl pasakė, kad jai tų žemių nereikia. K. pasakė, kad visus formalumus tvarkys firma, ir V.

M. nieko daryti nereikės.

Liudytoja R. T. be kita ko parodė, kad ji kaltinamosios J. B. nepažįsta. Liudytojos tėvas P. T. kilęs

iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo, Vilniaus r., ten turėjo namÄ ir žemės, kuriÄ tėvas po mirties testamentu paliko seseriai K. B. ir broliui M. T., Å¡iuo metu jie abu yra mirę. Å eimoje iÅ¡ viso buvo 11 vaikų, tačiau kitiems nieko neatiteko. Apie tai, kad tėvas turėjo žemės (duomenys neskelbtini) kaime (dabartiniame KaroliniÅ¡kių mikrorajone, prie Spaudos rÅ«mų) ji sužinojo iÅ¡

laikraščio. Ji niekada nebuvo girdėjusi iš tėvų apie žemę (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji yra įsitikinusi, kad tėvas

jokios žemės Karoliniškėse neturėjo, nėra mačiusi jokių žemės planų ar kitų dokumentų. Su K. B. ji mažai bendravo, ši gerdavo alkoholinius gėrimus. Kadangi su K. nebendravo, po minėto straipsnio su ja

nekalbėjo, be to, ji greitai mirė. Minėtame straipsnyje paminėta, kad J. B. pirko teisę į žemę Karoliniškėse iš K., V. ir F.,

tačiau ir su V. ir F. R. T. taip pat nekalbėjo apie žemę Karoliniškėse.

Liudytojas R. T. parodė, kad gimė (duomenys neskelbtini) kaime, jo tėvas - P. Ten buvo namas ir žemės sklypas. Jis niekada negirdėjo, kad jo tėvai turėjo žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Gal kur ir turėjo, bet jis nežino, nes niekada nesidomėjo. VisÄ tėvo žemę paveldėjo

sesuo K., ir broliai F. ir M.. Nežino, kokį žemės sklypÄ turėjo jo giminaičiai K. B., F. ir M. T. bei V. M.. Jis tik girdėjo kažkada, kad R. aiÅ¡kinosi su K.,

kažkÄ sakė, kad „Jus pasodins“, bet jis nežino, kas tarp jų vyko ir dėl ko buvo

tas pokalbis. Jis niekada nematė jokių senų dokumentų pas tėvus. Kadangi K. B. labiau bendravo su tėvu, tai jis jai paliko turtÄ . Su

K. B. nebendravo, todėl nežino, dėl kokios žemės ji tvarkė dokumentus.

Liudytoja V. G. parodė, kad jos tėvas P. T. turėjo žemės prie savo namų Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini) km. Ar jie kur nors turėjo dar žemės, ji nežino. Apie žemės sklypÄ KaroliniÅ¡kėse, Vilniuje, ji girdėjo iÅ¡ sesers R. T., ji pasakojo, kad laikraÅ¡tyje perskaitė straipsnį, jog tėvas turėjo žemės Vilniuje. Ji niekada negirdėjo pavadinimo „(duomenys neskelbtini)“. Niekada

negirdėjo, kad tėvai bÅ«tų turėję ten kÄ nors, jie iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo niekad niekur nevažiavo. Apie tai, kad

K. B., F. T. ir V.

M. turėjo teisę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , ji nieko nežino. Pas tėvus niekada nematė jokių senų žemės planų.

Liudytojas V. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gimė Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime ir ten gyveno iki 23 m. amžiaus. Ten tėvai P. T. ir B. T. turėjo nuosavÄ namÄ , žemės, kiek bÅ«tent, nežinau. Jis tikrai žino, kad (duomenys neskelbtini) kaime tėvai neturėjo jokios žemės, jokių dokumentų dėl žemės (duomenys neskelbtini) kaime pas tėvus jis nematė, niekada tėvai dėl žemės (duomenys neskelbtini) kaime nieko nesakė. Kažkada brolis F. jam sakė, kad nori parduoti kažkokiÄ Å¾emę berods KaroliniÅ¡kių mikrorajone, lyg ir sesuo K. B.. Jis buvo nustebęs, nes tėvai tame rajone žemės neturėjo. Pats jis (V. T.) jokių paklausimų į archyvus, žemėtvarkos skyrių nerašė, į teismÄ jo nekvietė. K. B. ir F. T. mirė, ar kas nors iÅ¡ kitų vaikų tvarkė ar tvarko dokumentus dėl tėvų žemės, jis nesidomėjo. (t. 3 b.l. 142-143). Protokolas perskaitytas LR BPK 276 str.1d. pagrindu.

Iš cdb duomenų matyti, kad V. T. (duomenys neskelbtini) mirė (t.5 b.l. 133).

Liudytoja V. M. parodė, kad ji kaltinamosios nepažįsta. Ji gimė P. T. ir B. T. Å¡eimoje. Tėvai visÄ

laikÄ gyveno (duomenys neskelbtini)

k., Rudaminos sen. Turėjo žemės šalia namo. Jokios kitos žemės nevaldė. P. T. mirė (duomenys neskelbtini) m. Ar tėvas buvo

palikęs testamentÄ ar kokį kitÄ dokumentÄ , ji nežino. Po tėvo mirties jau praėjus keliems metams, K. B. papasakojo, kad tėvas turėjo žemių. V. M. nenorėjo tvarkyti jokių dokumentų, nes žinojo, kad tam reikės daug pastangų, todėl pasakė, kad jai tų žemių nereikia. K. pasakė, kad visus formalumus tvarkys firma, ir V.

M. nieko daryti nereikės. Jau vėliau sužinojo, kad K. turėjo jos dokumentų: paso, gimimo liudijimo, santuokos liudijimo, kitų dokumentų nuoraÅ¡us. Kartais K. nakvodavo pas V. M., tad ji galėjo dokumentus pasiimti, o vėliau grÄ Å¾inti. Jau vėliau, galimai ir 2000 m. rudenį, K. B. kartu su broliu F. T. atvyko pas jÄ , jie iÅ¡gėrė alkoholio ir tada K. pasakė, kad reikia nuvažiuoti į miestÄ pasiraÅ¡yti kažkokių dokumentų. Visi nuvažiavo į kažkokiÄ Ä¯staigÄ prie Kalvarijų g., Vilniuje esančio turgaus. Ten nepažįstami asmenys V. M. pateikė kažkokius dokumentus, kuriuos ji pasirašė. Dokumentai nebuvo jai nei perskaityti, nei iÅ¡versti. Galimai tai buvo jai pateiktos 2000-11-21 sutartys. Tai buvo vienintelis atvejis, kai V. M. važiavo dėl kažkokių dokumentų. Vėliau ji gavo praneÅ¡imÄ , lyg iÅ¡ teismo, kad sprendimas gali bÅ«ti priimtas V. M. nedalyvaujant, todėl ji niekur ir nevažiavo. 2004 m. vasarÄ mirė K. B.. Po jos mirties daugiau reikalų, susijusių su žemės grÄ Å¾inimu, niekas netvarkė, bent jai apie tai nieko nėra

žinoma. Jokių tėvo dokumentų, susijusių su žeme, niekada nematė. Kadangi tėvÄ prieÅ¡ jo mirtį prižiÅ«rėjo K. B., jis jai ir galėjo kažkÄ apie žemes papasakoti.

Jai parodyto praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises į tėvo P. T. turėtÄ Å¾emę ji nerašė ir nepasirašė, to neprisimena.

Liudytojas F. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gimė P. T. ir B. T. šeimoje. Šeimoje buvo

11 vaikų; tarp jų V. ir K. K. B. (tokia jos pavardė buvo po santuokos) jau mirė. P. T. mirė (duomenys neskelbtini), o B. T. dar anksčiau

- (duomenys neskelbtini) m. Kiek atsimena F. T., tėvų žemė buvo Å¡alia namo, kur jie gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone. Daugiau jokio žemės sklypo pas tėvus nebuvo. Kai prasidėjo žemės reforma, K. B. pradėjo tvarkyti dokumentus nuosavybės teisėms atkurti. Ji F. T. paaiÅ¡kino, kad pas tėvÄ yra kažkokių senų dokumentų. Pats asmeniÅ¡kai jokių senų dokumentų ar planų nematė. Jis žemės dokumentų tvarkymui K. davė savo dokumentus: pasÄ , gimimo

liudijimÄ . Po kažkiek laiko, galimai ir 2000 m. lapkričio 21 d. pas jį atvažiavo K. B. ir pasakė, kad reikia važiuoti į Vilnių tvarkyti

dokumentų dėl žemės pardavimo. PrieÅ¡ tÄ dienÄ jis jokių dokumentų dėl žemės grÄ Å¾inimo nerašė ir nepasiraÅ¡inėjo. Kai jie kartu su K. B. važiavo tvarkyti dokumentų, pakeliui užvažiavo paimti V. M.. Visi nuvažiavo į H. M. g., Vilniuje, esančiÄ notarų kontorÄ , kur jų jau laukė nepažįstami vyras ir moteris. Notarų kontoroje buvo

pateikti kažkokie dokumentai pasirašyti. Jokių pinigų jam sumokėta nebuvo. K. B. vėliau jam davė apie 100 Lt. Pasirašinėjant

dokumentus jis buvo apsvaigęs, nes prieÅ¡ važiuojant į notarų biurÄ jie pas V. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Daugiau jokių dokumentų

F. T. nepasirašinėjo. (t. 3, b.l. 127-129). Protokolas perskaitytas LR BPK 276 str.1d. pagrindu.

Iš cdb duomenų matyti, kad F. T. (duomenys neskelbtini) mirė (t. 5 b.l.135).

Liudytojas M. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyveno kartu su tėvu P. T., o jo sesuo K. lankė tėvÄ , tai jie kartu ir paveldėjo tėvo namÄ ir žemę (duomenys

neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone. V. J. ir J. B. jis nepažįsta, Dokumentus dėl palikimo tvarkė K. B., kuri jam pateikdavo įvairius dokumentus pasirašyti.

Kokie tai dokumentai ir kiek kartų jis pasirašė, nepamena, taip pat nepamena, kad pasirašė įgaliojimÄ V. J., bet kadangi K. B. tvarkė visus dokumentus – jam duodavo tik pasiraÅ¡yti, tai gal jis ir pasirašė įgaliojime. K. B. tvarkė ir palikimo pardavimo dokumentus. M. T. negalėjo nurodyti, kam ir už kiek buvo parduotas jo tėvo namas. K. B. jam davė tik apie 1000 Lt. (t.3 b.l. 133-134). Protokolas perskaitytas LR BPK 276 str.1d. pagrindu.

Iš cdb duomenų matyti, kad M. T. (duomenys neskelbtini) mirė (t. 5 b.l.134).

Nei vienas iš kaltinime nurodytų P. T. palikuonių – K. B., F. T., V.

M. nenurodė apie kokį nors kaltinamosios J. B. vaidmenį, jiems apsisprendžiant dėl nuosavybės teisių į savininko turėtÄ Å¾emę atkÅ«rimo. Teisme apklausta V. M. nurodė, kad kaltinamosios nepažįsta, taip pat iÅ¡ teisme pagarsintų mirusiųjų K. B. ir

F. T. apklausos protokolų matyti, kad jie nieko nekalbėjo apie kaltinamÄ jÄ J. B., todėl konstatuotina, kad

faktiniais duomenimis nepatvirtinta kaltinimo aplinkybė, kad kaltinamoji J. B. pasinaudojo K. B., F. T., V. M. atkūrimo procedūrų

nežinojimu, juos suklaidino. Priešingai, teisminio įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad pirmoji su prašymu atkurti nuosavybės teisę į žemę (duomenys neskelbtini) kaime kreipėsi K. B., kitais pretendentais nurodė F. T. ir V. M.,

F. T. atskiro prašymo nepateikė, kaip jis pats ir nurodė paaiškinimuose, kad sesuo K. B. jam minėjo apie tėvo

turėtÄ Å¾emę, tačiau jis pats nieko nedaręs ir niekur nesikreipęs. Kaip nurodė V. M., po tėvo P. T. mirties 1994m.,

praėjus keliems metams, K. B. jai minėjusi apie tėvo turėtas žemes, į kÄ ji atsakiusi, kad jai nieko nereikia, nes supratusi, kad reikės daug pastangų, o K. B. jai minėjo, kad jai nieko nereikės daryti, nes viskÄ tvarkys firma. Kaip nustatyta baudžiamosios bylos duomenimis, NTA byloje esantis V. M. praÅ¡ymas atkurti nuosavybės teisę į žemę yra suklastotas, tačiau nėra duomenų, kad tai bÅ«tų padariusi kaltinamoji J. B.. Taip pat baudžiamojoje byloje nėra objektyvių įrodymų, kad K. B. praÅ¡ymas atkurti nuosavybės teisę į žemę yra suklastotas ir kad jį pateikė bÅ«tent kaltinamoji J. B..

IÅ¡ 1999-11-05 praÅ¡ymo matyti, kad analogiÅ¡ku praÅ¡ymu į Vilniaus miesto valdybÄ kreipėsi V.

M. (priedas Nr. 1 NTAB Nr. 224A, b.l. 14).

Iš specialisto 2005-10-03 išvados

Nr.11-2789 (05) ( t.1 b.l.132-134) matyti, kad 1999-11-05 praÅ¡ymÄ V. M. vardu, adresuotÄ Vilniaus m. Žemėtvarkos skyriui

parašė ir pasirašė ne V. M., o kitas asmuo.

IÅ¡ specialisto 2008-07-09 iÅ¡vados Nr.11-844 (08) (t.1 b.l.155-157) matyti, kad 1999-11-05 praÅ¡ymÄ V. M. vardu, adresuotÄ Vilniaus m. Žemėtvarkos skyriui parašė ne B. J., o kitas asmuo. Nustatyti, ar minėtÄ praÅ¡ymÄ pasirašė B. J., ar kitas asmuo nebuvo galima.

Iš VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008-02-19 rašto (t.1 b.l.32) matyti, kad

1991-12-03 praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusio savininko P. T. turėtÄ 5,46 ha žemės plotÄ (duomenys neskelbtini) kaime

(dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)g.), Vilniuje pateikė pretendentai K. B.,

F. S. ir V. M.. PraÅ¡ymas buvo pateiktas Vilniaus miesto valdybai (dabartinis pavadinimas Vilniaus miesto savivaldybė), todėl VAVA neturi galimybės pateikti informacijÄ dėl minėto praÅ¡ymo užregistravimo registracijos žurnale.

Kaip matyti iÅ¡ VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008-10-15 raÅ¡to Nr. S19-475 (t.1 b.l.35), nėra galimybės suteikti informacijos, kas ir kada įregistravo ir ar apskritai buvo įregistruoti 1991-12-03 praÅ¡ymas K. B. vardu ir nuosavybės teisių atkÅ«rimo byla Nr. 224A. IÅ¡ prie raÅ¡to pridėtų Vilniaus miesto savivaldybės Nuosavybės teisės grÄ Å¾inimo dokumentų: 2002-06-06 Vilniaus miesto savivaldybės piliečių nuosavybės teisių atstatymo tarnybos 1991-1995 metų nuosavybės teisės į žemę atstatymo bylų, apyraÅ¡o bei rodyklės perdavimo ir priėmimo akto (t.1 b.l.40-108), 1995-09-07 priėmimo-perdavimo akto kopijos (t.1 b.l.110-121) matyti, kad VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo perduota tik nuosavybės teisių atkÅ«rimo byla Nr. 224 (buvusi savininkė – J. A.), tačiau bylos Nr. 224A sÄ raÅ¡uose nėra (t.1 b.l.29, 32, 35, 39-121)

Kadangi, kaip matyti iš dokumentų priėmimo-perdavimo aktų, 2002-06-06 Vilniaus miesto savivaldybės piliečių nuosavybės

teisių atstatymo tarnybos 1991-1995 metų nuosavybės teisės į žemę atstatymo bylų, aprašo bei rodyklės perdavimo ir priėmimo aktu ir 1995-09-07 priėmimo-perdavimo aktu VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui iš Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos nebuvo perduota nuosavybės teisių į buvusio savininko P. T. turėtÄ Å¾emę (duomenys

neskelbtini) kime, Riešės valsčiuje, Vilniaus apskrityje atkÅ«rimo byla Nr.224A, kaltinamajai J. B. pateiktas kaltinimas, kad ji 2000 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, įtikino Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus, esančio Gedimino pr. 37, Vilniuje, nenustatytÄ darbuotojÄ suklastoti nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo bylÄ , suteikiant jai neva 1991 metų Nr. 224A. Teisminio įrodymų tyrimo metu Å¡i kaltinimo iÅ¡vada nepasitvirtino.

IÅ¡ Nuosavybės teisių į buvusio savininko P. T. žemę (duomenys neskelbtini) kaime byloje Nr.224A esančio Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Ekspertų komisijos, kuri svarstė dokumentų, įrodančių žemės nuosavybės teisę, pakankamumÄ piliečių bylose, 1996-11-07 posėdžio protokolo Nr. 12 (priedas Nr.1 NTAB b.l.84-85) matyti, kad byloje Nr. 224A (pretendentai:

K. B., F. T., V. M.) pakanka dokumentų atstatyti nuosavybės teisę į buvusio savininko P. T. (duomenys neskelbtini) kaime turėtÄ 5,46 ha žemės plotÄ , konkretÅ«s dokumentai, kurių pagrindu ekspertų komisija priėjo bÅ«tent tokios iÅ¡vados, nenurodyti.Â

Iš VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004-09-29 rašto (t.1 b.l.23) matyti, kad 1996-11-07 protokolo Nr.12 dėl dokumentų, įrodančių žemės nuosavybės teisės pakankamumo piliečių bylose originalo VAVA neturi ir neturi registracijos žurnalo, todėl nėra galimybės atsakyti, ar minėtas protokolas buvo užregistruotas registracijos žurnale.

Iš daiktų,

dokumentų pateikimo 2004-08-03 protokolo (t.3 b.l.172-175) matyti, kad J. B. pateikė VAVA ieškinio, kuriuo prašo pripažinti

negaliojančiu 1996-11-07 protokolÄ Nr.12, papildymÄ , kuriame nurodyta, kad pateikiama minėto dokumento kopija, o originalo VAVA neturi bei pateiktÄ 1996-11-07 ekspertų komisijos posėdžio protokolÄ Nr.12.Â

Teismas, teisminio įrodymų tyrimo metu aiÅ¡kinęsis aplinkybę dėl Ekspertų komisijos posėdžio 1996-11-07d. protokolo Nr.12, nustatė, kad, kaip paaiÅ¡kino liudytojais apklausti buvę ekspertų komisijos nariai - D. B., R. N., G. S., kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė liudytoja apklausta ekspertų komisijos sekretorė R. Å . (N.) (mirusi), jei yra suraÅ¡ytas posėdžio protokolas, vadinasi toks posėdis tikrai įvykęs, posėdžio metu komisijos nariai, susipažinę su jiems pateiktomis NTA bylomis, padarė iÅ¡vadÄ dėl atskirose bylose esančių dokumentų pakankamumo įrodyti žemės nuosavybės teisę; pagal tuo metu galiojusius norminius aktus į protokolÄ nebuvo bÅ«tina suraÅ¡yti bylose buvusius konkrečius dokumentus, pagal kuriuos tokia iÅ¡vada padaryta, protokolÄ pasiraÅ¡ydavo komisijos pirmininkas ir sekretorius, protokolo kopija bÅ«davo dedama į atitinkamÄ NTA bylÄ , o originalai segami į atskirÄ segtuvÄ . Liudytoja Z. M. nurodė, kad

protokolo originalas buvo pateiktas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorei D. N. parengti ieÅ¡kininį pareiÅ¡kimÄ dėl Å¡io protokolo

pripažinimo negaliojančiu.

Liudytoja Z. M. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Juridinio skyriaus vedėja. Kiek ji prisimena, 1996-11-07 ekspertų komisijos posėdžio protokolas buvo pateiktas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros civilinių bylų skyriaus prokurorei D. N. civilinėje byloje dėl nuosavybės teisių sutarčių panaikinimo, kur prokuratÅ«ra bandė šį protokolÄ ginčyti, ar tai buvo protokolo originalas – ji negali pasakyti. Paprastai ikiteisminiam tyrimui atlikti prokurorai reikalavo dokumentų originalų.

Liudytoja D. B., apklausta

dėl 1996-11-07 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus Ekspertų komisijos posėdžio protokolo Nr. 12, parodė, kad ji nuo 1996 m. lapkričio mėn. iki 1999 m. balandžio mėn. dirbo

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vyriausiÄ ja juriste. Taip pat ji buvo narė ekspertų komisijos, kuri pagal vyriausybės nutarimais nustatytÄ tvarkÄ turėjo teisę nuspręsti, ar pateiktų dokumentų pakanka, kad bÅ«tų atstatyta nuosavybės teisė. Ä® komisijos posėdį bÅ«davo pateikiama pati nuosavybės teisių atkÅ«rimo byla, nuosavybę patvirtinančių dokumentų originalai arba notaro patvirtintos kopijos, taip pat asmens dokumentų patvirtintos kopijos. Posėdžio metu priimti sprendimai buvo protokoluojami, protokolÄ pasiraÅ¡ydavo posėdžio pirmininkas ir sekretorė, vėliau bÅ«davo ruoÅ¡iamos iÅ¡vados, kurias jau pasiraÅ¡ydavo visi komisijos nariai. Protokolas bÅ«davo suraÅ¡omas dviem egzemplioriais, originalai dedami atskirai į segtuvÄ , o kopijos – dedamos į pati nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ . Pagal jai parodytus dokumentus ji nurodė, kad 1996-11-07 ji tikrai dalyvavo ekspertų komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstoma žemės atkÅ«rimo byla Nr. 224A, pretendentai K. B., F. T. ir

V. M.. Posėdžio metu buvo nutarta, kad pakanka dokumentų atstatyti nuosavybės teisę į buvusio savininko P. T. (duomenys neskelbtini) kaime turėtÄ 5.46 ha. Kokie dokumentai buvo pateikti komisijai - ji neatsimena.Â

Liudytoja R. Å . (N.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos virÅ¡ininko įsakymu buvo įtraukta į ekspertų komisijos, kuri vertindavo dokumentų, įrodančių žemės nuosavybės teisę, pakankamumÄ ir buvo tos komisijos sekretorė. Dokumentus, reikalingus posėdžiui, paruoÅ¡davo specialistai, juos įvertindavo juristas, kuris paraÅ¡ydavo iÅ¡vadÄ , ar, jo nuomone, turimų dokumentų pakanka žemės nuosavybės teisei įrodyti. Pagrindinis dokumentas, įrodantis žemės nuosavybės teisę, buvo Centrinio valstybės archyvo pažymėjimai apie iki nacionalizacijos konkretaus asmens turėtÄ Å¾emę, taip pat buvo pateikiama daug kitokių dokumentų – mokėjimo kvitų, pirkimo-pardavimo sutarčių, kuriuos įvertinusi ekspertų komisija priimdavo sprendimÄ . Dėl 1996-11-07 protokolo Nr.12 suraÅ¡ymo liudytoja paaiÅ¡kino, kad protokolus ji suraÅ¡ydavo tik tuomet, kai įvykdavo posėdis, posėdyje dalyvavo protokole nurodyti asmenys. ProtokolÄ pasirašė komisijos pirmininkas M. N. ir ji, kaip sekretorė pagal tuo metu galiojusius reikalavimus. Kokie konkrečiai dokumentai buvo pristatyti, svarstant P. T. nuosavybės teisių į žemę klausimÄ , pasakyti konkrečiai negali, nes pagal tuo metu galiojusiÄ tvarkÄ nereikėjo jų nurodyti, tik nuo 2002 metų pradėta reikalauti į posėdžių protokolus suraÅ¡yti visus svarstymui pateiktus dokumentus. Ji negali pasakyti, kokia kiekvieno iÅ¡ komisijos narių nuomonė buvo pareikÅ¡ta dėl P.

T. žemės nuosavybės teisų, nes neatsimena, o protokole to nežymėdavo. Liudytoja nurodė, kad komisijos nariai labai kruopščiai tikrino dokumentus, reikalui esant, iÅ¡sikviesdavo specialistÄ , kuris parengė bylÄ svarstymui, o kartais kviesdavo net patį pretendentÄ (t.3, b.l. 112-113). Protokolas perskaitytas LR BPK 276 str.1d. pagrindu (gauta informacija, kad liudytoja yra mirusi).

Liudytojas R. N. parodė, kad jis dirbo vyr. specialistu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos žemės tvarkymo departamente, kurio vienas iÅ¡ padalinių buvo žemėtvarkos skyrius. VirÅ¡ininko įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri peržiÅ«rėdavo žemės nuosavybės atkÅ«rimo bylas ir spręsdavo ar jose esančių dokumentų pakanka nuosavybės teisėms į žemę atkurti, jis buvo Å¡ios komisijos narys. Komisija visais atvejais matydavo bylÄ su dokumentais, jei dokumentų nepakakdavo, komisija siÅ«lydavo kreiptis į teismÄ . Komisijos posėdžiai bÅ«davo protokoluojami, juos raÅ¡ydavo jo dukra R. N., protokolÄ pasiraÅ¡ydavo sekretorė, komisijos pirmininkas ir, jei neklysta, komisijos nariai. Protokolai buvo segami į atskirÄ segtuvÄ , ar jų kopijos turėdavo bÅ«ti dedamos į nuosavybės atkÅ«rimo bylas – pasakyti negali. Dėl 1996-11-07 posėdžio paaiÅ¡kinti nieko negali, nes Å¡io posėdžio neprisimena. 1996 metais jis tikriausiai buvo komisijos narys.

Liudytoju apklaustas G. S., nurodytu laikotarpiu dirbęs Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus

vedėjo pavaduotoju, dalyvaudavęs Ekspertų komisijos posėdžiuose, pagal jam pateiktus susipažinti dokumentus

paaiÅ¡kino, kad dalyvavo 1996 m. lapkričio 7 d. Ekspertų komisijos posėdyje. Posėdžio metu buvo nutarta, kad pakanka dokumentų atstatyti nuosavybės teisę į buvusio savininko P. T. turėtÄ 5.46 ha. žemės plotÄ . Kokie dokumentai buvo nagrinėjami, neatsimena. Protokolai buvo segami į atskirÄ segtuvÄ , o kopijos dedamos į žemės atkÅ«rimo bylas. ProtokolÄ pasiraÅ¡ydavo pirmininkas ir sekretorė, dar bÅ«davo lapas pasiÅ«lymams ir iÅ¡vadoms, kurį pasiraÅ¡ydavo iÅ¡ vienos pusės darbo grupė, iÅ¡ kitos pusės komisijos nariai.

Kaip matyti iš NTA byloje Nr.224A esančio dokumento -1996-11-07 protokolo Nr.12, jis atitinka liudytojų nurodytus reikalavimus tokio laikotarpio ir tokios rūšies dokumentui, todėl vien dėl tos priežasties, kad nėra rastas šio dokumento originalas, kuris turėjo būti saugomas VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje atskirame segtuve, ir tai, kad jis VAVA vėliau buvo pripažintas negaliojančiu,

nepaneigia fakto, kad byla Nr. 224 a buvo dar 1996 m. ir leidžia paneigti kaltinimo iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji J. B. 2000 metais įtikino

nenustatytÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos nenustatytÄ darbuotojÄ suklastoti Nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo bylÄ , suteikiant jai neva 1991m. numerį 224A. Dėl to, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriuje nebuvo tinkamai reglamentuota dokumentų registracijos ir saugojimo tvarka, todėl nėra galimybės nustatyti, ar toks dokumentas yra užregistruotas, kur jis buvo saugomas, atsakomybė gali kilti atitinkamiems institucijos darbuotojams, o ne kaltinamajai, kuri nėra minėtos įstaigos darbuotoja, o paÅ¡alinė lankytoja. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamoji J. B. iki nuosavybės teisių perleidimo sutarties su F. T. sudarymo bÅ«tų kreipusis į VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prieÅ¡ingai, baudžiamojoje

byloje yra duomenys, kad pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko P. T. turėtÄ Å¾emę 1991 m. parašė savininko duktė K. B., 1999m. pareiÅ¡kimÄ V. M. vardu

parašė nenustatytas asmuo, ne J. B..

Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr.224A (priedas Nr.1 NTAB Nr.224A b.l.5) pateikta 2000-09-12 P. T. mirties pažyma Nr. 2345, liudijanti, kad P. T. mirė (duomenys neskelbtini), civilinės būklės aktų įrašų knygoje įrašo Nr. 1268.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinio metrikacijos skyriaus 2006-01-21 rašto (t.2 b.l.31) matyti, kad, patikrinus registracijos žurnalus, nerasta, kad būtų registruotas prašymas išduoti P.

T. mirties pažymÄ bei nerasta, kad bÅ«tų tokia pažyma iÅ¡duota. 2000 metų žurnale minėtu numeriu Nr. 2345 yra įraÅ¡as apie A.V. M. ir

I. M. santuokos įregistravimÄ . 1969 m. mirties įrašų byloje yra saugomas J. Å . mirties įraÅ¡as Nr.1268, o 1969 m. liepos 23 d. nurodyti mirę kiti du asmenys, o ne P. T.. Taip pat pažymėta, kad 2000 metais skyrius naudojo visai kitokius blankus.

IÅ¡ Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Å . 2007-06-08 raÅ¡to Nr.361 (t.2 b.l.39, 40-54) matyti, kad notarė L. Å . pateikė ikiteisminiam tyrimui 2000-10-24 atliktų notarinių veiksmų iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ notarinio registro knygos 11-to tomo. Kaip matyti iÅ¡ 2000-10-24 notarinio registro Nr. 12284 (t.2 b.l.47), notarė L. Å . tvirtino 2000-10-24 mirties pažymos Nr.1908 nuoraÅ¡Ä J. B. praÅ¡ymu, J. B., kaip dokumento gavėjos paraÅ¡o nėra.

Liudytoja apklausta L. Å . parodė, kad kaltinamÄ jÄ J. B. pažįsta, kaip dažnÄ savo klientę, tvirtinusiÄ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal jai parodytus dokumentus – notarinio registro iÅ¡raÅ¡Ä (t.2 b.l.40-54) jo 9-tame lape (t.2 b.l.47) įvardintas 2000-10-24 atliktas notarinis veiksmas numeriu 12284 – patvirtintas 1992-11-27 mirties pažymos Nr.1908 nuoraÅ¡as, iÅ¡duotas 2000-10-24 Vilniaus m. CMS. Kaip matyti iÅ¡ registro, šį dokumentÄ patvirtinti atnešė

J. B., kadangi registro atitinkamoje skiltyje yra nurodyti jos asmens duomenys. Matyti, kad registro skiltyje, kurioje pasirašo dokumento gavėjas, nėra parašo, tai yra klaida, kodėl taip atsitiko – ji paaiškinti negali.

Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 224A (priedas Nr. 1 NTAB Nr. 224A b.l. 53) yra P. T. tikrojo mirties liudijimo AB Nr.014794, kad jis mirė (duomenys neskelbtini), patvirtinta kopija (2002-03-20 Vilniaus r. notarų biuro notarės L. Š., įrašo Nr.1-2431).

Kaip matyti iš notarės L. Š. pateikto notarinių veiksmų išrašo iš notarinio registro knygos (t.7 b.l.74-75), 2002-03-20 veiksmu Nr.2431 J. B. prašymu patvirtintas P. T. mirties ((duomenys neskelbtini)) liudijimas Nr.01-4794, išduotas 1994-09-16; skiltyje dokumento gavėjo parašas yra J. B. parašas.

Baudžiamojoje

byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamoji J. B. dar iki nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį

turtÄ atkÅ«rimo perleidimo sutarties su F. T. sudarymo į NTA bylÄ Nr.224A pateikė žinomai suklastotÄ K. B. 1991-12-03 praÅ¡ymÄ atstatyti nuosavybės teisę į iÅ¡likusį senelio ir tėvo nekilnojamÄ jį turtÄ Å¾emę 5 ha (duomenys neskelbtini) kaime, žinomai suklastotÄ V. M. vardu 1999-11-05 praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti jos tėvo P. T. žemę (duomenys neskelbtini) kaime; žinomai suklastotÄ Lietuvos valstybinio archyvo 1996 m. kovo 3 d. pažymėjimÄ Nr. T-483-T; žinomai suklastotÄ Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2000 m. rugsėjo 12 d. mirties pažymÄ Nr. 2345, kurioje nurodyta, kad P. T. mirė 1969-07-22 Vilniaus mieste, tokiu bÅ«du žinojo, jog P. T. iki

žemės nacionalizacijos neturėjo žemės (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus valsčiuje ir apgaulės

įtakoje pagal minėtus dokumentus gavo pažymÄ apie tai, kad pateiktų dokumentų pakanka nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimui. K.

B. praÅ¡ymo klastojimo faktas nenustatytas, nėra duomenų, kad J. B. prisidėjusi prie V. M. praÅ¡ymo klastojimo, nepaneigta aplinkybė, kad valstybinio archyvo 1996 m. kovo 3 d. pažymėjimÄ Nr. T-483-T pateikė K. B. kartu su praÅ¡ymu, kuriame jį nurodė, kaip nuosavybės faktÄ patvirtinantį dokumentÄ . Vien tas faktas, kad Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2000 m. rugsėjo 12 d. mirties pažyma Nr. 2345, kurioje nurodyta, kad P. T. mirė 1969-07-22 Vilniaus mieste, patvirtinta notarės L. Å .,

panaudojant, kaip nurodyta notarės notarinio registro žurnale – J. B. prašymu tvirtinto kito dokumento kopijos, tačiau be J. B., kaip dokumento gavėjos parašo, notarinio veiksmo

atlikimo spaudÄ , rodo minėto dokumento suklastojimo faktÄ , tačiau nepakanka duomenų vienareikÅ¡miÅ¡kai ir kategoriÅ¡kai teigti, kad prie minėto dokumento suklastojimo prisidėjusi kaltinamoji J. B.. Vien prielaida, kad ji buvo suinteresuota, jog toks dokumentas bÅ«tų byloje, teismas negali remtis, priimdamas nuosprendį, be to, kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nuosavybės teisė į didesnę buvusio savininko P. T. turėtos žemės dalį buvo perleista J. B. sugyventiniui V. J., kuris taip pat buvo suinteresuotas proceso eiga ir jis, kaip matyti iÅ¡ NTA bylos Nr.224A ir kaltinamajai J. B. reiÅ¡kiamo kaltinimo, buvo aktyvus proceso dalyvis – reiÅ¡kė praÅ¡ymus, į bylÄ teikė dokumentus. Be to, NTA byloje Nr.224A yra ir tikro P. T. mirties liudijimo kopija, patvirtinta J. B. užsakymu notarės L. Å ..

Teismas

nesiremia baudžiamojoje byloje pateiktais duomenimis (t. 2 b.l.55-64 ) iš kitos baudžiamosios bylos dėl 2000-07-26

K. P. mirties pažymos Nr. 1384 baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-409-04 (kurioje taip pat kaltinta J. B. pagal LR BK

182 str. 2 d.), kadangi šie duomenys, jų pobūdis, atsiradimo aplinkybės teisminio įrodymų tyrimo metu nebuvo tiriami, taip pat nepateikta duomenų, kad minėtos aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Kaip matyti iš 2000-11-20 VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažymų Nr.206 207, 208, 2001-03-02 VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažymos Nr. 303a (baudžiamoji byla t.2 b.l.75-78, priedas Nr.1 NTAB Nr.224A b.l.13, 16, 130), V. M., F. T., K.

B. nuosavybės teisės į buvusio savininko P. T. žemę Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) kaime patvirtina 1996-03-23 archyvo pažymėjimas Nr.T-483-T, giminystės ryšius patvirtinantys dokumentai.

           IÅ¡ iÅ¡duodamų pažymų žurnalo apžiÅ«ros protokolo (t.2 b.l.81-82, 90-92) matyti, kad pažymos Nr.206, 207, 208, 303a įraÅ¡ytos į pažymų dėl nuosavybės teisės į žemę patvirtinančių dokumentų, iÅ¡vadų dėl perdavimo neatlygintinai žemės sklypus, gautų iÅ¡vadų iÅ¡ kitų rajonų registracijos žurnale, kaip matyti iÅ¡ VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007-06-21 raÅ¡to, pažymas Nr.206, 207, 208 parengė buv.skyriaus vedėjos pavaduotoja E. B., pažymÄ Nr.303a parengė buv.skyriaus specialistė A. Ž. (t.2 b.l.89).

Teisminio įrodymų tyrimo metu nesurinkta įrodymų, kad minėtų pažymų iÅ¡davimÄ kokiais nors savo veiksmais įtakojo kaltinamoji J. B..

 Liudytoja E. B. – P. parodė, kad ji Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje dirbo nuo 1999 m. rugpjūčio mėn. iki 2007 m. kovo mėnesio, yra dirbusi technike, specialiste, vyresniÄ ja specialiste, vėliausiai - žemėtvarkos skyriaus vedėjos pavaduotoja.

2000m. ji, kiek prisimena, dirbo specialiste, priiminėjo žmones, juos konsultavo, rinko dokumentus į atkÅ«rimo bylas, priiminėjo praÅ¡ymus dėl nuosavybės atkÅ«rimo. PraÅ¡ymai bÅ«davo registruojami specialiame žurnale, kiekvieno atskirai atneÅ¡to dokumento niekas neregistruodavo, praÅ¡ymui bÅ«davo suteikiamas numeris ir formuojama byla. Dėl ko ant atskirų bylų prie skaičiaus dar yra raidė – ji paaiÅ¡kinti negali. Bylos bÅ«davo laikomos atskirame kambaryje ir kiekvienas specialistas galėjo nueiti ten ir paimti bylÄ , įdėti ir iÅ¡imti dokumentus, tada nebuvo tokios tvarkos, kad atskiros bylos bÅ«tų priskirtos atskiriems specialistams. Kambarys bÅ«davo rakinamas, raktas bÅ«davo prieinamas visiems specialistams. Byloje apraÅ¡as bÅ«davo daromas tik tada, kai byla bÅ«davo rengiama sprendimui priimti ir siunčiama paraÅ¡ams. ApraÅ¡us darydavo ir ji.

Gaunamų ir siunčiamų dokumentų žurnalas sekretoriate buvo, tačiau gaunamų dokumentų žurnalus registruodavo tik prašymus ir tuos dokumentus, kurie būdavo gauti paštu. Kodėl neregistruodavo atskirų dokumentų, atneštų žmonių – paaiškinti negali. Tuo metu galiojo tokia tvarka. Visi prie prašymo esantys dokumentai buvo išvardinami prašyme.

Liudytojai parodžius 2000-11-20 pažymas Nr. 208, 207 ir 206 dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų, ji paaiÅ¡kino, kad Å¡ias pažymas surašė ji. Pažymos buvo iÅ¡duodamos, tik pateikus atitinkamus dokumentus: asmuo turėjo pateikti Archyvo pažymėjimÄ , kuriame buvo nurodytas žemės savininkas, žemės plotas, kurioje vietoje buvo ta žemė ir kelintais metais savininkas jÄ turėjo. Taip pat turėjo bÅ«ti pateikti giminystės ryÅ¡ius patvirtinantys dokumentai. Visi dokumentai buvo tikrinami. Pažymose Nr. 206, 207, 208 jos ranka įraÅ¡yta, kad buvo pateikti Å¡ie dokumentai: 1996-03-23 archyvo pažymėjimas Nr. T-483-T ir giminystės ryÅ¡ius patvirtinantys dokumentai, - reiÅ¡kia, jie ir buvo pateikti. Dabar ji Å¡io atvejo neprisimena, negali pasakyti, bÅ«tent kas

dokumentus pateikė ir kas atsiėmė parengtas pažymas, kadangi tuo metu asmuo, atsiėmęs pažymÄ , niekur už tai

nepasirašydavo.

Liudytoja A. Ž. parodė, kad nuo 1999-01-12 iki 2000-05-31 ji dirbo Vilniaus apskrities viršininko administracijoje technine darbuotoja, o nuo 2000-06-01- iki 2001-11-15 - specialiste. Parodžius liudytojai atitinkamus dokumentus, ji gali pasakyti, kad 2001-03-02 pažymos Nr. 303a neruošė, nes jos ruoštų pažymų forma kitokia, taip pat jai nebuvo pateikti 1996-03-23 archyvo pažymėjimas Nr. T-483-T ir

giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai. „Pažymų dėl nuosavybės teisės į žemę

patvirtinančių dokumentų, išvadų dėl perdavimo neatlygintinai žemės sklypus, gautų išvadų iš kitų rajonų registracijos žurnalo“ skiltyse Nr. 6, 7, 8, 9, 10,

11 padaryti įraÅ¡ai „303 a 2001 03 02 K. B. (duomenys neskelbtini) k. Rudaminos sen. (duomenys neskelbtini) 1,8200 ha“ yra jos ranka, taip pat jos ranka daryti įraÅ¡ai Nr. 303, 304, 305, todėl mano, kad įraÅ¡Ä Nr. 303 a ji galėjo padaryti N.

M. arba G. S. praÅ¡ymu, bet tikslių aplinkybių neprisimena. Asmens, kuris atsiėmė 2001-03-02 pažymÄ Nr. 303 a, ji nematė, taip pat pagal žurnalo kopijÄ ji mato, kad jis už atsiimtÄ pažymÄ nepasirašė, tačiau žiÅ«rint į žurnalo kopijÄ galima matyti, jog už gautas pažymas nepasiraÅ¡ydavo

niekas. Iš jai išvardintų asmenų ji žino J. B. ir V. J., kaip Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo

pavaduotojo G. S. gerus draugus. Jai asmeniškai taip pat yra tekę su jais bendrauti, t.y. jų santykiai buvo darbiniai.

Žemės atkÅ«rimo bylos apraÅ¡as buvo privalomas pagal bylų archyvavimo ir laikymo taisykles, tai turėjo bÅ«ti visų byloje esančių dokumentų sÄ raÅ¡as. Jei byloje nėra dokumento, kuris įraÅ¡ytas apraÅ¡e, vadinasi dokumentÄ galėjo iÅ¡imti suinteresuoti asmenys.

Dėl bylų numeracijos, kai su skaičiais yra raidė – ji gali paaiškinti, kad tokia numeracija buvo, kai bylos buvo gautos iš Savivaldybės, gal tai reiškė, kad bylos dėl tų pačių pretendentų, tik atskirų jų linijų.

Liudytoju apklaustas S. Ž. parodė, kad jis 2000-2001 vadovavo Vilniaus žemėtvarkos skyriui, už nuosavybės teisių į žemę atstatymÄ buvo atsakingas jo pavaduotojas G. S.. Nuosavybės teisių į žemę atstatymo bylos buvo saugomos žemėtvarkos skyriaus (Gedimino pr.37, Vilniuje) pastato 2-ame korpuse, atskiro Å¡ių bylų archyvavimo nebuvo, jos buvo saugomos viename kabinete, kur stovėjo ir dauginimo aparatas, kabinetas bÅ«davo rakinamas, o raktas saugomas pas specialistę A. Ž., prie bylų taip pat laisvai galėjo prieiti ir likusieji 4-ar 5 specialistai, kurie dirbo su tomis bylomis. Nuosavybės atkÅ«rimo bylos buvo perimtos iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės, jau bÅ«davo su numeriais, todėl negali paaiÅ¡kinti, kodėl prie atskirų skaičių yra įraÅ¡ytos raidės. Bylų perėmimas vyko apie metus, jos ėjo per bendrÄ apskrities raÅ¡tinę, bÅ«davo su apyraÅ¡ais; toms, kurios buvo nebaigtos ir galutinai nesuformuotos, numerius suteikdavo Vilniaus žemėtvarkos skyrius.

Kaip mato iÅ¡ jam pateiktos nuosavybės teisių į buvusio savininko P. T. žemę atkÅ«rimo bylos Nr.224a, pirminiai dokumentai pateikti, kai dar nebuvo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos, priduoti savivaldybei, ant jų nėra jo vizos. Kartografija, esanti Å¡ioje byloje, daryta V. P. pagal liudytojų paaiÅ¡kinimus, kartografija nebuvo dokumentas, pagal kurį atkuriama nuosavybė, tai buvo tik informacinis dokumentas Vilniaus miesto savivaldybės Urbanistikos skyriui formuojant sklypus. Savivaldybė net ir laisvame bei neužstatytame sklype galėjo atsisakyti formuoti sklypÄ , motyvuodama, kad žemė reikalinga valstybei. Kaip atsitiko taip, kad byloje Nr.224a ir baudžiamojoje byloje esančios kartografijos skiriasi – negali paaiÅ¡kinti.Â

           Liudytoju apklaustas G. S. pagal pateiktus susipažinti dokumentus parodė, kad pažymas: 2000-11-20 Nr. 206, iÅ¡duotÄ K. B., 2000-11-20 Nr. 207, iÅ¡duotÄ V. M., 2000-11-20 Nr. 208, iÅ¡duotÄ F. T. ir 2001-03-02 Nr. 303A, iÅ¡duotÄ K. B., patvirtino jis. Pažymas paruoÅ¡davo skyriaus specialistai ir pateikdavo jam pasiraÅ¡yti. Bylos medžiagos G. S., tvirtindamas pažymas, netikrindavo, nes buvo iÅ¡duodama labai daug pažymų ir jis tam neturėjo laiko. Vilniaus žemėtvarkos skyriuje bylos buvo saugomos viename iÅ¡ kabinetų, prie bylų galėjo patekti bet kuris skyriaus darbuotojas, kuris turėjo raktÄ . Kabinetas dažnai buvo neužrakintas, todėl prie bylų galėjo pateikti ir paÅ¡aliniai asmenys. Kur iÅ¡ bylos dingo 1996-03-23 archyvo pažymėjimas T-483-T, paaiÅ¡kinti negali.

           Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t.2 b.l.95-128) Vilniaus r. 1-ojo notarų biuro notarė L. Å . pateikė nuoraÅ¡us: 2003-11-21 susitarimo, kuriuo anuliuota 2001-03-16 teisės į iÅ¡likusį nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ perleidimo sutartis (K. B. teisės į iÅ¡likusį nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ perleidimo J. K.,

A. J., L. K.), 2001-03-16 teisės į iÅ¡likusį nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ perleidimo sutarties, 2001-03-02 pažymos Nr.303A, 2000-11-21 teisės į iÅ¡likusį nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ perleidimo sutarties (K. B. teisės

į iÅ¡likusį nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ perleidimo V. J.), 2000-11-20 pažymos Nr.206, V. J.

praÅ¡ymo, 2000-11-21 teisės į iÅ¡likusį nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ perleidimo sutarties (F. T. teisės į iÅ¡likusį nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ perleidimo J. B.), 2000-11-20 pažymos Nr.208, 2000-11-21 F. T. įgaliojimo J. B., notarinio registro apie minėtų notarinių veiksmų įregistravimÄ nuoraÅ¡us.

           1996-03-23 archyvo pažymėjimo Nr. T-483-T ar jo kopijos Nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. K224A nėra.

 Kaip matyti iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2003-08-18 rašto Nr. R4-5083 (priedas Nr.1 NTAB Nr.224A b.l.83), 1996-03-23 archyvo  pažymėjimas Nr.T-483-T archyve nebuvo išduotas.

Iš 2000-11-21 sutarčių (priedas Nr.1 NTAB Nr.224A b.l.15,17,19) matyti, kad F. T. perleido J. B. teisę

į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ Ä¯ 18200 kv.m. ploto žemę, esančiÄ (duomenys

neskelbtini) k., Vilniaus m., V. M., K. B. perleido V. J. teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ Ä¯ 18200 kv.m. ploto žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m.

J. B., V. J. pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ P. T. žemę buv. (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. atkÅ«rimo (priedas Nr.1 NTAB Nr.224A b.l.24,25).

Kaip vienas iš veiksmų, kuriais kaltinamoji kaltinama pasikėsinusi apgaule įgyti savo ir kitų, suklaidintų, asmenų (V. J., J. K.,

A. J., L. K., P. T., K. T. ir G. T.) naudai didelės vertės svetimÄ turtÄ , nurodytos aplinkybės, kad 2001-03-16 sutartimi reg. Nr. 1-2087 K. B. neatlygintinai perleido J. K., A. J. ir L.

K. teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ kiekvienai į 0,2 ha žemės (viso - 0,6 ha), esančios

(duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste; 2001-03-16 K. B. neatlygintinai perleido P. T., K. T. ir G. T. teisę į iÅ¡likusiojo nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ kiekvienam į 0,1 ha žemės (viso 0,3 ha), esančios (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus mieste. Pagal K. B. 2001-10-01 praÅ¡ymÄ Vilniaus m. savivaldybės administracijos KaroliniÅ¡kių seniÅ«nija priėmė sprendimÄ suteikti žemės sklypui adresÄ â€“ (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ Vilniaus r. 1-ojo notarų biuro 2008-07-01 raÅ¡to Nr.S-309 (t.2 b.l.130-136) matyti, kad pateikta notarės patvirtintos 2001-03-16 teisės į iÅ¡likusį nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ perleidimo sutarties (K. B. teisės į iÅ¡likusį nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ perleidimo P. T., K. T., G. T.) kopija bei minėtos sutarties įraÅ¡o, atlikto notarinių veiksmų registro knygoje kopija.

Liudytoja J. T. parodė, kad 2001 m. kovo mėn. jos pusbrolis V.

J. paprašė užklausti, ar Lietuvos centriniame valstybės archyve yra duomenų, ar sklypo, iki kolektyvizacijos priklausiusio P. T., planai. Kam reikalingi Å¡ie dokumentai, V. J. neaiÅ¡kino. Kaip jis paaiÅ¡kino, J. T. gyvena netoli archyvo, todėl užklausti archyvÄ jai bus greičiau. 2001-03-19 ji nuvyko į Lietuvos centrinį valstybės archyvÄ , kur pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kokių duomenų reikia, nurodė, kad P. T. turėjo žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Riešės valsčiuje. Po kelių dienų iÅ¡ archyvo gavo atsakymÄ , kad žinių apie P. T. Riešės

valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime turėtÄ Å¾emę sklypo archyve saugomuose dokumentuose nerasta. Å iÄ

pažymÄ ji atidavė V. J..

Liudytojas G. T. parodė, kad į klausimÄ , kokiomis aplinkybėmis 2001-03-16 K.

B. neatlygintinai perleido jam ir jo broliams P. ir K.

T. teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ , kiekvienam po 0,1 ha žemės, esančios (duomenys

neskelbtini) kaime, Vilniaus m., atsakė, kad K. B. yra tolima giminaitė iš tėvo V. T. pusės. Dokumentus dėl žemės perleidimo pasirašė

broliui P. T. prašant. Pas notarę K.

B. lygiomis dalimis neatlygintinai perdavė teisę į žemę atstatymÄ . Jis tik pasirašė sutartį pas notarę. Jokių žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus m., dokumentų niekada nematė, net neįsivaizduoja, kur yra tas (duomenys neskelbtini) kaimas. Sutarties neturi. Taip pat sutartį pasirašė ir jo brolis K., jis pats į jokiÄ Å¾emę nepretendavo ir sutartį pasirašė, tik broliui P. praÅ¡ant. Berods po K. B. mirties jie atsisakė teisės į žemę (duomenys neskelbtini) kaime. Nepamena, kieno vardu buvo perraÅ¡yta ta žemė, nepamena, ar pasiraÅ¡inėjo kokius nors dokumentus. J. K. nepažįsta.

A. J. pažįstamas tik vardas, bet, ar jÄ pažįsta, pasakyti negali. L. K. – tas vardas ir pavardė nieko nesako. J.

B. ir V. J. – tai kažkokie J. T. giminaičiai. Už tai, kad jam buvo perleista teisė į žemę (duomenys neskelbtini) kaime jis niekam pinigų nemokėjo, jam taip pat jokie pinigai sumokėti nebuvo.

Liudytojas K. T. į klausimÄ , kokiomis aplinkybėmis 2001-03-16 K. B. neatlygintinai perleido jam ir jo broliams P. ir G. T. teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ , kiekvienam po 0,1 ha žemės, esančios (duomenys

neskelbtini) kaime, Vilniaus m., atsakė, kad nežino, kas tokia yra K. B., jÄ matė gal vienÄ kartÄ , kai buvo pasiraÅ¡oma

kažkokia sutartis dėl žemės pas notarÄ . VienÄ kartÄ atvažiavo P. su savo žmona J. T. ir paprašė, kad jis pasiraÅ¡ytų kažkokius dokumentus

dėl žemės. Gal jie ir sakė, kur yra žemė, bet jis nepamena. Jis neprižiÅ«rėjo tėvų, todėl pretenduoti pats asmeniÅ¡kai į kažkokiÄ Å¾emę nesiruošė. Ar tai buvo bÅ«tent tėvų žemė, nežino. Pas notarę jam davė pasiraÅ¡yti kažkokius dokumentus dėl žemės. Jis pasirašė ir pasakė, kad dėl žemės jie aiÅ¡kintųsi pats. Jam jokie pinigai sumokėti nebuvo, jis irgi niekam jokių pinigų nemokėjo. Jokie dokumentai jam duoti nebuvo. Po kažkiek laiko jis pasiraÅ¡inėjo dar kažkokius dokumentus dėl žemės. Kiek pamena, P. paaiÅ¡kino, kad pirmÄ kartÄ pasiraÅ¡ant dokumentus buvo padaryta kažkokia klaida, todėl reikia pasiraÅ¡yti dokumentus dar kartÄ . Pavadinimas- (duomenys neskelbtini) kaimasjam negirdėtas.

Liudytoja J. K. parodė, kad pažįsta J. B., kaip brolio S. J. sÅ«naus V. J. žmonÄ ,

K. B. nepažįsta, A. J. yra jos sesers L. K. dukra, oÂ

L. K. - sesuo. Pavadinimas (duomenys neskelbtini) nieko nesako. Neprisimena, kad bÅ«tų pirkusi kokias nors žemes iÅ¡ J. B. ir V. J., jokių dokumentų pasiraÅ¡yti jie neprašė. Dėl 2001-03-16 sutarties, kuriÄ

pasirašė ji, K. B., L. K., A. J., net parodžius pačios sutarties kopijÄ , J. K. atsakė, kad nieko negali pasakyti, nes neprisimena

sutarties pasiraÅ¡ymo aplinkybių. Dėl 2003-11-21 susitarimo ji taip pat nieko negali pasakyti. Pavadinimas (duomenys neskelbtini) nieko nesako, neatsimena, ar jai buvo parodytas koks žemės sklypas. Neprisimena, kad kas nors bÅ«tų perleidęs jai nuosavybės teises į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ

 Liudytoja L. K. parodė, kad pažįsta J. B., kaip brolio sūnaus V.

J. sugyventinę, K. B. nepažįsta, A.

J. yra jos dukra, o L. K. - sesuo. Pavadinimas (duomenys neskelbtini) nieko nesako, neatsimena, ar jai buvo parodytas koks žemės sklypas. Neprisimena, kad kas nors bÅ«tų perleidęs jai nuosavybės teises į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ . 2001-03-16 jokios sutarties su K. B. nesirašė, J. B. ar V. J. jai jokios žemės nesiÅ«lė. Kiek jai yra žinoma, nei A. J., nei L. K. jokios žemės nepirko, apie tai ji nėra girdėjusi.

Teismo nuomone, baudžiamojoje byloje nėra įrodyta, kad Å¡ie K. B. veiksmai yra susiję su kaltinamÄ ja J. B., jos įtakoti. Teismo nuomone, jie tik patvirtina, kad K. B. nebuvo pasyvi nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos proceso dalyvė, o ir atliko su kaltinamÄ ja nesusijusius veiksmus po teisės į iÅ¡likusį nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ

perleidimo kaltinamajai J. B.. Be to, nustatyta, kad K. B., 2001-03-16 sutartimis neatlygintinai perleidusi J. K., A. J. ir L.

K. teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ kiekvienai į 0,2 ha žemės (viso - 0,6 ha), esančios

(duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste bei perleidusi P. T., K.

T. ir G. T. teisę į iÅ¡likusiojo nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ kiekvienam į 0,1 ha žemės (viso 0,3 ha), esančios (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus mieste, perleido teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ Ä¯ žemės plotÄ , kuriuo nebedisponavo, nes pagal pateiktus dokumentus į tėvo P. T. turėtÄ Å¾emę 5,46 ha ploto (duomenys neskelbtini) kaime Vilniuje, nuosavybės teisės jau buvo perleistos: dvi dalys po 1,82 ha – viso 3,64 ha V. J., viena dalis 1,82 ha J. B.. Taip pat pagal K. B. 2001-10-01 praÅ¡ymÄ Vilniaus m. savivaldybės administracijos KaroliniÅ¡kių seniÅ«nija priėmė sprendimÄ suteikti žemės sklypui adresÄ â€“ (duomenys neskelbtini) nepagrįstai, kadangi, kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-03-25 sprendimo administracinėje byloje Nr.A4-452-2005 (t.3 b.l.41-48), (duomenys neskelbtini) vietovės riba ir vieta kitų sklypų atžvilgiu yra akivaizdžiai kitoje vietoje nei I. Å . gatvėje pažymėtas ginčo sklypas, kuriame, kaip 2004-05-07 sprendimu nustatė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, iki nacionalizacijos buvo P. T. nuosavybės teise priklausantis namas. Patenkinus LR Generalinės prokuratÅ«ros praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2005-12-13 sprendimu panaikino Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2004-05-07 sprendimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad gyvenamasis namas 1A1/m (baigtumas 4 proc., užstatytas plotas 11 kv.m., tÅ«ris 6 kub.m.), esantis I. Å . g., Vilniuje, iki mirties priklausė P. T., priėmė naujÄ sprendimÄ K. B. (teisių perėmėjas R. B.) pareiÅ¡kimÄ sprendimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad gyvenamasis namas 1A1/m (baigtumas 4 proc., užstatytas plotas 11 kv.m., tÅ«ris 6 kub.m.), esantis I. Å . g., Vilniuje, iki mirties priklausė P. T., atmetė.

Å i aplinkybė rodo, kad pati K. B. nebuvo pasyvi nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos proceso dalyvė, pati disponavo turima medžiaga dėl buvusio savininko P. T. turėtos nuosavybės teisės į žemę (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje, atliko su kaltinamÄ ja J.

B. nesusijusius veiksmus po teisės į iÅ¡likusį nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ perleidimo kaltinamajai.

 Taip pat J. B. kaltinama

dėl to, kad 2000-11-23 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vyr. geodezininkas V. P. paruošė, o G. S. patvirtino

pažymÄ Nr. 31/00/29-105 apie tai, kad patikrinus dokumentus ir apžiÅ«rėjus vietoje P. T. iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emės sklypÄ nustatyta, kad žemė laisva ir neužstatyta ir gali bÅ«ti grÄ Å¾inta paveldėtojams, o V. P. pagal liudininkų M. G., E. G. melagingus paaiÅ¡kinimus sudarė kartografinę medžiagÄ .

Iš VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktos buvusios savininko P. T. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos kartografinės

medžiagos, kuriÄ pagal liudininkų M. G. ir E. G. parodymus sudarė buvęs Vilniaus miesto žemėtvarkos

skyriaus vyr. geodezininkas V. P. (t. 2 b.l.66-68, t.7 b.l.4-5), matyti, kad ji skiriasi nuo NTA byloje esančios kartografijos medžiagos (priedas Nr.1 NTA Nr.224A

b.l.79).                                                            Â

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 Â

V. P. atlikta P. T. turėto žemės sklypo kartografija panaikinta 2003-10-23 VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos J. R. įsakymu Nr. 01-09-76. (Priedas Nr. 1, NTAB Nr. 224A, b.l. 143)

Liudytoja J. G. parodė, kad kaltinamosios J. B. nepažįsta. Apie 2000 m. jos mirusio vyro G. G. brolis M. G., gyvenantis tame pačiame name, jÄ pakvietė užeiti. Kai J. G. atėjo pas M., ten buvo moteris, apie 160

cm ūgio, apie 60 m. amžiaus, tamsių plaukų. M. paprašė J. G., kad ji pasirašytų ant tuščio popieriaus lapo, maždaug lapo viduryje. Ji nenorėjo

pasiraÅ¡yti, tačiau M. įkalbėjo jÄ , užtikrindamas, kad dėl Å¡io paraÅ¡o jokių pasekmių nebus. Vėliau, gal po kelių mėnesių, M. vėl paprašė pasiraÅ¡yti tuščiÄ lapÄ . Kai ji pasiraÅ¡inėjo, pas M. vėl buvo aukščiau minėta moteris. Kiek

dokumentų pasirašė, neatsimena. M. G. mirė 2005 m. vasarÄ . J. G. gimė Vilniaus rajone, Akmenės kaime,

(duomenys neskelbtini) kaime niekada negyveno. P. T. ji nepažinojo. Jos niekas nevežė rodyti kokios nors žemės.

IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolo (t.3 b.l.73-76) matyti, kad J. G. iÅ¡ jai pateiktų fotonuotraukų neatpažino P. T. .

M. G. neapklaustas. Jis, kaip matyti iš liudytojos J. G. apklausos protokolo, (duomenys neskelbtini) mirė (t.3 b.l.71-72).

Liudytojas V. P. parodė, kad nuo 1996 m. kovo mėn. iki 2001 m. rugsėjo mėn. dirbo VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vyriausiojo geodezininku. Pagal pateiktus dokumentus mato, kad jis 2000-11-23 atliko grÄ Å¾intinų žemės sklypų

kartografijÄ . Kartografiniai planai buvo sudaryti pagal liudininkų M. G. ir J. G. parodymus. Å ių asmenų

neatsimena. Taip pat negali parodyti, ar planai buvo sudaryti vietoje, ar jau vėliau skyriaus patalpose. Liudininkai M. G. ir J. G. patvirtino sudarytÄ kartografinę medžiagÄ savo paraÅ¡ais. V. P. taip pat pasirašė planuose. Sudarius kartografijÄ , tÄ pačiÄ dienÄ buvo paruoÅ¡ta 2000-11-23 pažyma Nr. 31/00/29-105,

kur buvo nurodoma, kad, patikrinus dokumentus ir apžiÅ«rėjus vietoje P. T. iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emės sklypÄ , nustatyta,

kad žemės dalis yra laisva ir neužstatyta, todėl gali bÅ«ti grÄ Å¾ina paveldėtojams. PažymÄ patvirtino skyriaus vedėjo pavaduotojas G. S.. Negalėjo bÅ«ti taip, kad liudytojai pasirašė ant tuščio lapo, nes neįmanoma paskui atitinkamai įtalpinti plano ir dar teksto.

Papildomai apklaustas dėl jam

pateiktų pažymų ir kartografijų, esančių nuosavybės teisių į buvusio savininko P. T. žemę atkūrimo byloje Nr.224A (b.l.27, 79) ir

baudžiamojoje byloje pateiktų Vilniaus apskrities VirÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus žemėtvarkos skyriaus (t.7 b.l.4,5) liudytojas V. P. paaiÅ¡kino, kad Å¡ie dokumentai skiriasi, atkÅ«rimo byloje esančios kartografijos tekstas yra raÅ¡ytas jo, kitos kartografijos tekstas raÅ¡ytas ne jo, kieno ranka raÅ¡ytas – jis nežino. Kaip matyti, pagal baudžiamojoje byloje esantį kartografijos planÄ Å¾emės asmuo neatgautų, nes dalis turėtos žemės yra užstatyta. Kartografijos tikslas buvo ne tik atvaizduoti, kad žemė yra konkrečioje vietoje, bet ir pažymėti, ar ji laisva ir neužstatyta. Kartografijos originalas bÅ«davo segamas atskiria, o kopija perduodama specialistui, kuris dirbdavo su konkrečia byla.

Liudytojas G. S. parodė, kad nuo 1996 m. sausio mėn. iki 2003 m. lapkričio mėn. jis dirbo VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje skyriaus vedėjo pavaduotoju. Pagal pateikus susipažinti dokumentus paaiÅ¡kino, kad 2000 m. lapkričio mėnesį V. P. atliko P. T. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo kartografijÄ . Kartografija buvo atlikta pagal liudininkų M. G. ir E. G. parodymus. Ar atliekant kartografijÄ , sklypas buvo apžiÅ«rėtas, G. S. nurodyti negalėjo. V. P., atlikęs sklypo kartografijÄ , paruošė 2000-11-23 pažymÄ Nr. 31/00/29-105, kuriÄ pateikė G. S. patvirtinti. Negalėjo bÅ«ti taip, kad liudytojai pasirašė ant tuščio lapo, nes neįmanoma paskui atitinkamai įtalpinti plano ir dar teksto.

Papildomai apklaustas dėl jam

pateiktų pažymų ir kartografijų, esančių nuosavybės teisių į buvusio savininko P. T. žemę atkūrimo byloje Nr.224A (b.l.27, 79) ir

baudžiamojoje byloje pateiktų Vilniaus apskrities VirÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus žemėtvarkos skyriaus (t.7 b.l.4,5) liudytojas G. S. paaiÅ¡kino, kad pažymos prie kartografijų yra analogiÅ¡kos ir pasiraÅ¡ytos jo. Kodėl kartografijos skirtingos – paaiÅ¡kinti negali. Kartografijos originalai bÅ«davo segami į atskirÄ segtuvÄ , o kopijas gaudavo specialistai, kurie dirbo su konkrečia byla. Prie to segtuvo, kur buvo kartografijų originalai, kaltinamoji J. B. nelabai galėjo prieiti, nes jis ir pats tiksliai nežinojo, kur tas segtuvas bÅ«davo – ar pas specialistus, ar pas A. Ž., ar pas R. N..

           Teisminio

įrodymų tyrimo metu nesurinkta objektyvių įrodymų, kad kaltinamoji J. B. bÅ«tų įtakojusi liudytojais nurodytų asmenų M. G. ir E. G. ar kartografijÄ

dariusių pareigūnų V. P., G. S. veiksmus,

E. G. kaltinamosios nepažįsta, pas jÄ dėl parašų buvo

atvykusi moteris, kuri pagal amžiaus ir iÅ¡vaizdos apibÅ«dinimÄ neatitinka J. B.; M. G. neapklaustas, V. P., G. S. neigė, kad byloje

minima kartografija atsirado J. B. iniciatyva. Vien prielaida, kad J. B. buvo suinteresuota, jog toks dokumentas bÅ«tų byloje, teismas negali remtis, priimdamas nuosprendį, be to, kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nuosavybės teisė į didesnę buvusio savininko P. T. turėtos žemės dalį buvo perleista J. B. sugyventiniui V. J., kuris taip pat buvo suinteresuotas proceso eiga ir jis, kaip matyti iÅ¡ NTA bylos Nr.224A ir kaltinamajai J. B. reiÅ¡kiamo kaltinimo, buvo aktyvus proceso dalyvis – reiÅ¡kė praÅ¡ymus, į bylÄ teikė dokumentus.

Iš V. J. prašymu Vilniaus apskrities archyvo išduoto 2002-01-30 archyvo pažymėjimo Nr.T-1 ( priedas Nr.1 NTA byla Nr.224A b.l.1, t.1 b.l.160-166) matyti, kad P. T. 1948/49 m. naudojo žemę (duomenys neskelbtini) kaime Viršuliškių apylinkėje.

Iš LTEC 2008-05-10 ekspertizės akto Nr. 11-839 (08) (t.1 b.l.173-178) matyti, kad Viršuliškių apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo 1948-10-01 žemės apskaitos žiniaraščio (F.810, ap. 1, b. 45, l. 7) 7-ame lape

rankraščio įrašo „T. P. J.“, esančio skiltyje Žemės naudotojų pavardė vardai ir

tėvų vardai“ Nr.132 pažymėtoje eilutėje buvo kiti įrašai, dalinai arba visiškai pašalinti mechaniniu būdu. Vienareikšmiai šito teigti negalima, kadangi dabar esančio įrašo ne visų raidžių vietose matomos pašalinės dalelės. Tikėtina, kad

pirminio, pavardę reiÅ¡kiančio žodžio pirmos raidė buvo - „St; tėvo vardÄ reiÅ¡kiančio pirminio žodžio

pirmos dvi raidės buvo – „An‘. Kategoriškai šito teigti negalima, kadangi štrichų likučiai nesudaro aiškių raidžių.

IÅ¡tyrus

baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nepasitvirtino kaltinimo J. B. dalis, kad ji tiksliai nenustatytu metu po 2002-01-30

Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, esančiam Gedimino pr. 37, Vilniuje, į nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo bylÄ Nr. 224A kaip papildomÄ dokumentÄ , įrodantį, kad neva P. T. iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus valsčiuje turėjo žemės,

pateikė 2002-01-30 Vilniaus apskrities archyvo pažymėjimÄ Nr. T-1, iÅ¡duotÄ V. J. praÅ¡ymu, kuriame archyvo darbuotojos suklaidinimo

įtakoje, naudodamosi suklastotu Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus Viršuliškių apylinkės (duomenys

neskelbtini) kaimo 1948-10-01 žemės apskaitos žiniaraščiu, nurodė, kad P. T. 1948/49 m. naudojo žemę (duomenys neskelbtini) kaime Viršuliškių apylinkėje. Kaltinamajai

kategoriÅ¡kai paneigus Å¡iÄ aplinkybę, esant liudytojais apklaustų buvusių VAVA Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriaus darbuotojų paaiÅ¡kinimams, kad į NTA bylas pateikti dokumentai nebÅ«davo registruojami, nebent jie bÅ«davo atsiųsti paÅ¡tu, ant dokumento nėra registracijos žymos, pagal kuriÄ bÅ«tų galima nustatyti dokumento pateikėjÄ , nesurinkta Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių objektyvių ir neginčytinų įrodymų. Be to, minėtas pažymėjimas Vilniaus apskrities archyve iÅ¡duotas V. J. praÅ¡ymu, kuriam buvo perleista nuosavybės teisė į didesnę buvusio savininko P. T. turėtos žemės dalį  ir kuris buvo suinteresuotas

proceso eiga bei, kaip matyti iš NTA bylos Nr.224A ir kaltinamajai J. B. reiškiamo kaltinimo, buvo aktyvus proceso dalyvis –

reiÅ¡kė praÅ¡ymus, į bylÄ teikė dokumentus. Be to, nesurinkta objektyvių įrodymų, kad kaltinamoji J. B. prisidėjo prie to, kad minėtÄ archyvo pažymėjimÄ archyvo darbuotojos iÅ¡rašė suklaidinimo įtakoje, todėl neįrodyta, kad ji galėjo žinoti apie NTA byloje Nr.224A esančio pažymėjimo Nr.T-1 tikrumÄ .

Iš dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų (t.3 b.l.167, 168-170) matyti, kad J. B. ir

V. J. 2004-01-23 tyrėjui pateikė 1936-11-11 pažymėjimo Nr. 5464 originalÄ , kuris buvo apžiÅ«rėtas ir pagal pakvitavimÄ (t.3 b.l.171) grÄ Å¾intas J. B..

IÅ¡ K. B. pareiÅ¡kimo Vilniaus m. 2 apylinkės teismui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (t.2 b.l.141-142), K. B. prie pareiÅ¡kimo be kitų dokumentų pateikė 1936-11-11 pažymėjimo Nr.5464 kopijÄ (t.2 b.l.144-145).

Liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis ir J. B. 2000-11-21 iš F. T., V. M. ir K. B. įgijo teises į

atkuriamÄ P. T. žemę (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste. Vilniaus rajono notarų biuro notarei L. Å . buvo pateiktos pažymos Nr. 206, 207 ir 208, kurias pateikė pretendentai į nuosavybės teisių atstatymÄ . Pažymos liko pas notarę. Po sutarčių sudarymo pretendentai jiems (jam ir J. B.) perdavė 1936-11-11 pažymėjimÄ Nr. 5464 ir nurodė, kad tai P. T. saugotas žemės dokumentas. Buvo atlikta Å¡io pažymėjimo ekspertizė, nuoraÅ¡as buvo pateiktas žemėtvarkos skyriui. Apie pažymėjimÄ Nr. T-483-T nieko nežino (t. 3, b.l. 159-160). Protokolas perskaitytas LR BPK 276 str.1d. pagrindu.

IÅ¡ gyventojų registro tarnybos duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o ir iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ policijos duomenų bazės matyti, kad V. J. 2006-01-19 iÅ¡vyko į užsienio valstybę Dž.BritanijÄ , duomenų apie jo grįžimÄ negauta, jam paskelbta respublikinė paieÅ¡ka, kaip pasislėpusiam nuo laisvės atėmimo bausmės (t.6 b.l.115, t.7 b.l.71-73).

IÅ¡ pagal V. J. praÅ¡ymÄ atlikto tyrimo ir LTEC ekspertė Z. R. 2003-09-25 ekspertizės akto Nr. 11-2359 matyti, kad

Vilniaus apygardos teismo Hipotekos skyriaus 1936-11-11 pažymėjimas Nr. 5464 yra originalus, turintis ryškius senėjimo požymius, dokumentas, kuriame įrašai parašyti plunksnakočiu rašalu, neatitinkančiu pokario ir šiuolaikinio laikotarpio rašalo receptūrų, o atspaudai atspausti originaliomis reljefinėmis klišėmis, kurių tekstas ir piešiniai atitinka 1922-1939 m. Vilniaus krašte naudotus atspaudus. Nustatyti, ar dokumentas parašytas konkrečiai 1936 metais, nėra galimybės, kadangi dokumento absoliučiam amžiui nustatyti nėra moksliškai pagrįstų metodikų. (t.1 b.l.183-185)

Specialistė Z. R. teismo posėdyje parodė, kad 2003-09-19 Lietuvos teismo ekspertizės centre, kur tuo metu ji dirbo, buvo gautas V. J. praÅ¡ymas iÅ¡tirti 1936 m. datuotÄ pažymÄ ir nustatyti, ar dokumentas yra originalus ir ar gali bÅ«ti suraÅ¡ytas nurodytu (1936 m.) laikotarpiu. Ji atliko Å¡io dokumento ekspertizę ir pateikė 2003-09-25 ekspertizės aktÄ Nr. 11-2359. Tyrimo metu ji nustatė, kad buvo panaudotas senas popierius, tačiau neaiÅ¡ku, ar jis nebuvo sendintas; violetinės spalvos atspaudai dokumento virÅ¡uje ir apačioje atspausti violetinės spalvos dažomÄ ja medžiaga reljefinėmis klišėmis. Buvo nustatyta, kad dažų sudėtis, kurioje pagrindinis dažas - „bazinis K“, buvo naudojamas atspaudų violetinės spalvos dažams gaminti kaip ankstesniu (ikikariniu) ir vėlesniu (pokario) laikotarpiu. Atspaudų pagaminimo bÅ«das (reljefinėmis klišėmis), dažų sudėtis, ikikarinio anspaudo pieÅ¡inys (remiantis tik literatÅ«riniais Å¡altiniais) buvo pagrindas pateikti iÅ¡vadÄ , kad atspaudai yra nepieÅ¡ti, nekopijuoti, o originalÅ«s, t. y. atspausti klišėmis. Tačiau, kadangi nebuvo pateikti 1936 m. laikotarpio dokumentų ir atspaudų pavyzdžiai, o laboratorijos kolekcijoje jų taip pat nebuvo, nebuvo galimybės nustatyti, ar tirtame dokumente esantys atspaudai buvo atspausti bÅ«tent tuo metu tokioje įstaigoje naudotais atspaudais, ar dokumentas yra originalas. Tiriamos pažymos dydis buvo nebÅ«dingas to laikotarpio dokumentams, tačiau nebuvo pateikta lyginamųjų pavyzdžių, kurių nereikalaudavo, jei dėl tyrimo kreipdavosi fizinis asmuo.

Aukščiau aptarti įrodymai, teismo nuomone, rodo, kad 1936-11-11 pažymėjimo Nr. 5464 originalÄ , kurį 2004-01-23 J. B. ir V. J. pateikė tyrėjui, jie buvo gavę iÅ¡ K. B., kuri, kaip matyti iÅ¡

jos apklausos protokolo, nurodė gavusi šį dokumentÄ iÅ¡ savo tėvo P. T.. Tyrėjui apžiÅ«rėjus dokumentÄ , J.

B. ir V. J. jį grÄ Å¾ino K. B., kurį jį pateikė teismui kaip įrodymÄ prie pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. J. B. ir V.

J. aiÅ¡kinosi dokumento tikrumo aplinkybes, kreipėsi į Lietuvos Teismo ekspertizių centro ekspertus, kurie davė iÅ¡vadÄ dėl dokumento originalumo, tik dėl lyginamosios medžiagos stokos, kaip paaiÅ¡kino teismo posėdyje ekspertizę atlikusi specialistė, nebuvo galimybės nustatyti, ar tiriamas dokumentas yra originalas. Todėl nepasitvirtino kaltinimo dalis, kad J. B., pateikdama minėtÄ dokumentÄ Ä¯ NTA bylÄ , tikrai žinojo, kad jis yra netikras, suklastotas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje Nr. 224A dalis dokumentų yra originalÅ«s, o dalis - dokumentų kopijos, kurių atitiktis originaliems dokumentams nėra patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-113/2006). 2003-09-02 Vilniaus apskrities VirÅ¡ininko administracijos raÅ¡te (t.l b.1.2-3) nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«rai siunčiama Nuosavybės teisių atkÅ«rimo byla Nr.224A (ne kopija) iÅ¡ 83 lapų. NurodytÄ raÅ¡tÄ rengė Vilniaus apskrities VirÅ¡ininko administracijos darbuotoja Z. M., kuri teisme parodė, kad policijai ir prokuratÅ«rai buvo siųstas bylos originalas, o bylos kopija yra likusi Vilniaus apskrities VirÅ¡ininko administracijos Vilniaus žemėtvarkos skyriuje. Minėto raÅ¡to pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas.

2003-10-20 apžiÅ«ros protokolu (t.1 b.l.12-14), Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS inspektorius V. Z., atvykęs į Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių, apžiÅ«rėjo nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr.224A, kuri, kaip nurodyta, sudėta į pilkÄ aplankÄ , nesunumeruota ir nesusiÅ«ta, bylos lapų skaičius nenurodytas. 2004-08-03 VPK ENTS pareigÅ«nas E. N. iÅ¡ Vilniaus apskrities VirÅ¡ininko administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus dokumentų pateikimo protokolu (t.1 b.l.15) vėl paėmė tÄ pačiÄ Nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 224 A ( originalÄ ), bet jau iÅ¡ 169 1apų bei jÄ (168 lapų) 2004-08-11 raÅ¡tu Nr.1/4-R3-6311 (t.1 b.l.17) perdavė į Vilnius m. apylinkės prokuratÅ«rÄ . Nėra jokių duomenų apie tai, kaip buvo daromos bylos dokumentų kopijos. Aplinkybę, kad buvo paimtas bylos originalas, teisme patvirtino liudytojai E. N., L. L., A. P.,

Z. M.. Apie tai, kad prokuratūrai buvo perduotas šios bylos originalas, matyti ir iš 2007-08-30 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus rašto turinio (t.1 bl.29). Pažymėtina, kad kaltinimas grindžiamas nepatikimais duomenimis, t.y. Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr.224 A medžiaga, kurioje dalis dokumentų yra neoriginalūs, kurių atitiktis originaliems dokumentams nėra patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, įvairiuose dokumentuose nurodytas skirtingas bylos lapų skaičius.

Liudytoju apklaustas E. N. parodė, kad jis 2004 metais dirbo Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS tyrėju ir gali bÅ«ti, kad 2004-08-03 surašė daiktų, dokumentų paėmimo protokolÄ (t.1 b.l.15), kuriuo paėmė iÅ¡ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo bylÄ Nr.224a iÅ¡ 169 lapo, pagal suraÅ¡ytÄ protokolÄ , mano, kad paėmė dokumentų originalus, o žemėtvarkoje turėjo likti dokumentų kopijos. Parodžius raÅ¡tÄ , adresuotÄ Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«rai (t.1 b.l.17), liudytojas negalėjo nurodyti, kodėl sumažėjo lapų skaičius iki 168 lapų, gal bÅ«t tai buvo techninė klaida. Dėl susiraÅ¡inėjimo apie 1996-11-07d. protokolo Nr.12 originalÄ dėl praėjusio nemažo laiko tarpo nieko daugiau negali paaiÅ¡kinti be to, kas yra baudžiamojoje byloje.

Liudytoja apklausta A. P. parodė, kad ji 2000-2001 metais dirbo Vilniaus Žemėtvarkos skyriuje adresu Gedimino pr.37, Vilniuje archyvare. Nuosavybės teisių į turėtÄ Å¾emę atkÅ«rimo bylos iÅ¡ pradžių buvo laikomos pastato 1-ame korpuse, o į archyvÄ , esantį 2-ame korpuse, buvo priduotos maždaug 2003 metais. Jos buvo perduotos perdavimo-priėmimo aktu, kuriame tik buvo suraÅ¡yti bylų numeriai, nepaisant turinio ir lapų skaičiaus. Archyve dirbo A.

P. ir L. L., bylÄ iÅ¡ archyvo galėdavo paimti bet kuris specialistas, tačiau jos atskirame žurnale registruodavo paimtos bylos numerį, ėmusio specialisto vardÄ , pavardę, imdavo paėmusio specialisto paraÅ¡Ä , nurodant kÄ darė su byla, kada grÄ Å¾ino. Be jų žinios iÅ¡ archyvo niekas bylų negalėjo paimti. Tokia tvarka įsigaliojo nuo 2003-03-20d. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos – darbinės bylos, jos bÅ«davo nesusiÅ«tos, tik susegtos segtuve, kad galima bÅ«tų, reikalui esant, dokumentus iÅ¡imti ir įdėti. Jose apyraÅ¡o nebÅ«davo, tik bÅ«davo įdėtas lapas, kuriame bylÄ paėmę specialistai turėjo užsiraÅ¡yti, kokiu tikslu bylÄ Ä—mė, kÄ padarė ir pasiraÅ¡yti.

Taip pat jai dirbant archyve, policijos pareigÅ«nai ėmė iÅ¡ jų nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylas, tame tarpe bylÄ Nr.224a, jei originalÄ jį atidavė policijos pareigÅ«nams, o archyve paliko jos kopijÄ , tai turi bÅ«ti pažymėta poėmio protokole. Parodžius daiktų, dokumentų pateikimo protokolÄ (t.1 b.l.15), paaiÅ¡kino, kad Å¡ios bylos originalÄ perdavė policijos pareigÅ«nams, o archyvui padarė bylos kopijÄ .

Liudytoja apklausta

L. L. parodė, kad ji nuo 1992 iki 1995 metų dirbo Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriaus archyve archyvare. 1995-1998 metais ji buvo vaiko priežiūros atostogose, o kai grįžo - jos darbo vieta buvo užimta, todėl ji, nors pareigybė išliko tokia pati, tik spausdindavo raštus ir registruodavo dokumentus. Taip pat buvo ir 2004 metais. Net ir dirbdama archyve, ji dirbo su privatizacijos bylomis ir su nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylomis nedirbo.

Parodžius daiktų, dokumentų

paėmimo protokolÄ (t.1 b.l.15), paaiÅ¡kino, kad jį pasirašė kartu su A. P., nes su ja sėdėjo viename kabinete, archyvarė buvo A. P., kuri ir iÅ¡davė reikalaujamus dokumentus policijos

pareigūnams.

Archyve vienas interesantas negali paimti bylos, su byla susipažinti jis gali tik su specialistu, tiek jiems, tiek ir darbuotojams bylos išsinešti neduodamos.

Šie įrodymai patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos

Vilniaus m. žemėtvarkos skyriuje iki 2003-03-20 nebuvo nustatyta dokumentų, pateikiamų į nuosavybės teisų

atkÅ«rimo bylas, ir pačių bylų naudojimo ir saugojimo tvarka, dėl ko buvo sudarytos sÄ lygos bet kuriems iÅ¡ specialistų bylas pasiimti bei iÅ¡ jų iÅ¡imti atskirus dokumentus. FaktÄ , kad tuo metu žemėtvarkos skyriuje situacija buvo palanki tiek aplaidumui, tiek piktnaudžiavimams, patvirtina baudžiamojoje byloje esantys duomenys dėl žemgrobysčių, dokumentų grobimo, kelių žemėtvarkininkų nuteisimo dėl piktnaudžiavimo tarnyba.

Nepasitvirtino kaltinimo dalis apie kaltinamosios J. B. kėsinimÄ si atlikti nusikalstamus veiksmus savo ir kitų, suklaidintų, asmenų (V. J., J. K., A. J.,

L. K., P. T., K.

T. ir G. T.) naudai. Kaip nustatyta byloje, V. J. buvo aktyvus nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso dalyvis, teikė NTA byloje praÅ¡ymus, dokumentus. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad J. B. jai perleistÄ teisės į nuosavybę dalį bÅ«tų perleidusi kitiems asmenims ar kad bÅ«tų įtakojusi K. B. veiksmus, perleidžiant teisę į nuosavybės atkÅ«rimÄ J. K., A. J.,

L. K., P. T., K.

T. ir G. T..

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal Å¡iÄ normÄ teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumÄ , nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Teismas remiasi teisės principu, kad prielaidomis bei tikėtinomis iÅ¡vadomis, abejonėmis ar dviprasmiÅ¡kais samprotavimais negalima grįsti kaltinimo.

Konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtais įrodymais nepatvirtinta kaltinamosios J. B. kaltė dėl jai įkaltinto kaltinimo tuo, kad ji pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės valstybei nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emę. Baudžiamojoje

byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad ji pasinaudojo P. T. palikuonių procedūrų nežinojimu, tikrai žinojo, kad P. T. iki žemės nacionalizacijos (duomenys

neskelbtini) k., Vilniuje žemės neturėjo, įtikino nenustatytÄ Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus darbuotojÄ suklastoti nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo bylÄ Nr.224A, į Å¡iÄ bylÄ teikė žinomai suklastotus dokumentus, dėl ko VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus darbuotojos apgaulės įtakoje teikė pažymas, kurių pagrindu kaltinamajai J. B. buvo perleista teisė į nuosavybės atstatymÄ Ä¯ 1,82 ha žemės dalį buvusio savininko P.

T. (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje, kad J. B. pateikė į nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo bylÄ

Nr.224A žinomai suklastotus archyvo pažymėjimÄ T- 1 bei pažymėjimÄ Nr.5464. Vien tas faktas, kad P. T. mirties 1969 metais pažyma patvirtinta notarės L. Å . notarinio veiksmo atlikimo spaudu,

panaudojant, kaip nurodyta notarės notarinio registro žurnale – J. B. prašymu tvirtinto kito dokumento kopijos notarinio

veiksmo atlikimo spaudu, tačiau be J. B., kaip dokumento gavėjos paraÅ¡o, rodo minėto dokumento suklastojimo faktÄ , tačiau baudžiamojoje byloje nepakanka duomenų vienareikÅ¡miÅ¡kai ir kategoriÅ¡kai teigti, kad prie minėto dokumento suklastojimo prisidėjusi kaltinamoji J. B..

Teismas, nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų, negali J. B. kaltės grįsti prielaidomis, kad ji labiausiai suinteresuota būsima nauda, kad asmenys, kuriems jie ir K.

B. perleido dalį teisių į nuosavybės atkÅ«rimÄ , neprisimena sutarčių sudarymo aplinkybių ir ar aplamai kažkÄ Ä¯gijo, nežino, kokios žemės, kur jos yra ir kiek mokėjo ir t.t. (baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad J. B. jai perleistÄ teisės į nuosavybę dalį bÅ«tų perleidusi kitiems asmenims ar kad bÅ«tų įtakojusi K.

B. veiksmus, perleidžiant teisę į nuosavybės atkÅ«rimÄ J. K., A. J., L. K.,

P. T., K. T. ir G. T.). Nesant objektyvių ir neginčytinų įrodymų, teismas taip pat nesiremia kaip J. B. kaltę patvirtinančia aplinkybe, kad J. B. puikiai pažinojo Žemėtvarkos skyriaus pareigūnus G. S., V. P., S. Ž. bei kad G. S. ir S. Ž. 2004-12-21 buvo nuteisti kartu su J.

B. ir V. J. už tos pačios rÅ«Å¡ies nusikaltimÄ - už valstybės žemės grobimÄ apgaule.

Atsižvelgiant į visus aukščiau aptartus įrodymus baudžiamojoje byloje, konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad J.

B. pasikėsino apgaule įgyti didelės 7.087.080 Lt vertės valstybei priklausančiÄ Å¾emę, 5,46 ha (duomenys neskelbtini) kaime (dabar (duomenys neskelbtini)), Vilniaus mieste, todėl ji iÅ¡teisinta, neįrodžius, kad J. B. dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ (LR BPK 303 str.5d.2p.).

Kaltinimo dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės

vertės svetimÄ turtÄ - žemę, atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko J. R. turėtÄ nuosavybę epizodas

Kaltinamoji J. B. dėl jai pareikÅ¡to kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, kad 2000 metais ieÅ¡kojo įsigyti žemės sklypÄ Vilniaus mieste. Pažįstama J. T. pasiÅ«lė iÅ¡ vieno pagyvenusio vyriÅ¡kio

įsigyti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) kaime, viso 2,514 ha žemės, kuri jam

priklausė iki nacionalizacijos. Tas vyriÅ¡kis - J. R. (I. R., (R.)) už perleistas teises norėjo gauti apie 16 000 Lt. Jai vienai Å¡i suma buvo per didelė, tad ji pasiÅ«lė pažįstamai I. I. ir jos motinai V. D. nuosavybės teises įgyti bendrai. Jos sutiko. Notariate Rinktinės g. 50 Vilniuje pas notarę L. Å ., dalyvaujant J. R., I. I., V. D. bei J. T., buvo sudaryta sutartis, pagal kuriÄ J. R. pardavė teisę į jam priklausiusį žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) kaime, pas notarę buvo pateikta Vilniaus apskrities Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pakankamumo, kuri liko pas notarę. Sutarties sudarymo metu J. R. perdavė joms 1938 m. sudarytÄ Å¾emės sklypo planÄ ir teismo sprendimÄ . J. R. paaiÅ¡kino, kad šį planÄ saugojo pas save. Vėliau ji padarė žemės sklypo plano vertimÄ , kurį perdavė Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui. Ji nežinojo, kad tas planas yra suklastotas. Vėliau žemėtvarkos skyriaus

pareigÅ«nai kartografavo vietoje pagal senų žmonių pasakojimus, kur buvo J. R. žemė, specialistai, darydami kartografijÄ , rėmėsi ne

planu, o senų žmonių pasakojimais. Dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažįsta, kadangi suklastotų dokumentų nepateikė, apgaulės, atkuriant nuosavybės teises, nenaudojo, šias teises nusipirko, įsigijimo metu įstatymuose

apie nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ turtÄ â€“ žemes miestuose rėžio sÄ voka nebuvo naudojama. Be to, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko

2009-03-23 sprendimu Nr.2.4-01-6979 jai atstatyta nuosavybė į J.

R. turėtÄ Å¾emę.

Teisminio

įrodymų tyrimo metu nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad J. B. padarė jai įkaltintÄ nusikalstamÄ

veikÄ . Å ioje byloje objektyviais ir neginčytinais įrodymais neįrodyta, kad J. B., žinodama, kad turi turtinę teisę į nuosavybės

atkÅ«rimÄ rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime, o ne į atskirÄ sklypÄ , siekė apgaule Vilniaus

žemėtvarkos skyriaus darbuotojus įtikinti, kad buvęs savininkas J. R. minėtoje vietoje turėjo atskirÄ sklypÄ (o ne rėžį),

ir tam siekiui įgyvendinti suorganizavo dokumento - 1938-07-12 J. R. nekilnojamojo turto, esančio Vilniaus vaivadijoje,

Vilniaus-Trakų apskrityje, Riešės valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, situacinio plano suklastojimÄ ir 2003-03-25 šį suklastotÄ planÄ kartu su savo pačios suraÅ¡ytu bei pasiraÅ¡ytu savo bei suklaidintų V. D. ir

I. I. 2003-03-25 praÅ¡ymu dėl žemės grÄ Å¾inimo pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, esančiam Gedimino pr. 37, Vilniuje, į Nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo bylÄ Nr. 685. Kaltinamoji J.

B. neprisipažino suorganizavusi 1938-07-12 J. R. sklypo (duomenys neskelbtini) kaime situacinio plano suklastojimÄ ir šį suklastotÄ planÄ panaudojusi. Teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad J. R. jai perdavė dokumentus ir senÄ lenkiÅ¡kÄ 1938 m. planÄ ; matė J. T., V. D., I. I.. Su J. R. apie to seno plano atsiradimÄ nekalbėjo, tokių klausimų nekilo.

Teisminio

įrodymų tyrimo metu nepasitvirtino kaltinimo aplinkybė, kad kaltinamoji J. B. kokiais nors veiksmais suklaidino V.

D. ir I. I.. Jos patvirtino, kad pas notarę formino

sutartį dėl žemės nuosavybės, vien dėl to, kad jos dėl senyvo amžiaus (V. D. jau yra mirusi) ir dėl praėjusio ilgo laiko tarpo

nebegali nurodyti atskirų sutarties sudarymo aplinkybių, negalima atmesti jų parodymų. Jos, taip pat J. T. nurodė, kad J. R. turėjo kažkokius senovinius dokumentus, kuriuos atidavė pas notarę, J. T. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietas, kur J. R. jai buvo rodęs buvusias savo žemes. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, nenustatęs jų suinteresuotumo baudžiamojoje byloje.

Liudytoja J. T. parodė, kad kaltinamÄ jÄ J. B. pažįsta kaip jos pusbrolio V. J. žmonÄ . Nuo 1999 metų ji pažinojo I. R., kuris buvo jos dukters kaimynas ir su kuriuo susipažino, bevedžiodama anÅ«kę. Viename iÅ¡ pokalbių I. R. užsiminė, kad pusė

Lazdynų mikrorajono yra pastatyta ant jam priklausančios žemės. I. R. užsiminė, kad tvarkosi nuosavybės dokumentus, kad

galėtų atgauti likusiÄ neužstatytÄ Å¾emę. Kito pokalbio metu, gal 2000 metais, I. R. užsiminė, kad norėtų perleisti nuosavybės teises į

žemę, ir kad jis turi žemės planÄ . J.

B. ir V. J. tuo metu ieÅ¡kojo įsigyti žemės sklypÄ Vilniaus mieste. Ji jiems pasakė, kad I. R. nori perleisti nuosavybės teisę į žemę ir juos supažindino. J. B. ir V. J. susipažino su žemės planu ir sutiko įsigyti iÅ¡ I. R. nuosavybės teises į žemės sklypÄ . Ji dar buvo nuvažiavusi į archyvÄ , kur gavo pažymÄ dėl žemės, nes I. R. buvo senas ir jam buvo sunku nuvažiuoti. Dar I. R. turėjo kažkokį geltonÄ popieriukÄ , ant kurio rusų kalba buvo paraÅ¡yta „Spravka“. Berods 2001 m. balandžio mėn. J. B., V.

J. su keliomis moterimis važiavo į Rinktinės g. esantį notarų biurÄ , ten ji nuvežė ir I. R., po to jį parvežė atgal namo. Jie visi

iÅ¡ J. R. įsigijo nuosavybės teises į žemę; kada I. R. atidavė žemės sklypo planÄ J. B. –

ji negali pasakyti, nes pas notarÄ pačioje procedÅ«roje nedalyvavo. Vežamas namo

I. R. džiaugėsi, kad senatvėje pagyvens, minėjo, kad už žemę gavo 15000 Lt.

Iš parodymų

patikrinimo vietoje protokolo (t.4 b.l.119-126) matyti, kad liudytoja J. T. savo parodymus patikslino vietoje, nurodė žemės

sklypÄ tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) pr., Vilniuje prie „Litexpo“ parodų rÅ«mų, kurį jai nurodė I. R., vietÄ , kur pasak I. R., buvo jo kaimynų žemė ir kur baigėsi jo sklypo ribos (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje.

Liudytoja V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji tiek pamena, kad su dukra važiavo pas notarÄ ir pasiraÅ¡inėjo kažkokius dokumentus. Tačiau kada, kur ir dėl kokios žemės, nepamena. Jos pirko žemę, tačiau iÅ¡ ko, pagal kokius dokumentus, nepamena. Tai vyko jau seniai ir ji niekaip negali prisiminti. Kas dabar vyksta su ta žeme, ji nežino. Atsakydama į tyrėjos klausimus, ji parodė, kad ji kažkur girdėjo pavardę B., tačiau neatsimena, kas tai per moteris, nieko apie jÄ pasakyti negali. Ji labai blogai girdi ir nieko neprisimena apie tai, kaip važiavo į notarų kontorÄ dėl teisių į žemės sklypÄ Ä¯gijimo, kokius dokumentus ten pasiraÅ¡inėjo, kokie asmenys buvo toje kontoroje. Ä® klausimÄ , kiek mokėjo pinigų už teisę į žemės sklypÄ , atsakė, kad neprisimena. Ä® klausimÄ , kiek kartų buvo notarų kontoroje ir kokiu adresu, atsakė, kad neprisimena. Ä® klausimÄ , kÄ gali papasakoti apie dokumentų pasiraÅ¡ymÄ notarų kontoroje, atsakė, kad neprisimena, net neprisimena, ar ji iÅ¡vis kÄ nors pasiraÅ¡inėjo. Ä® klausimus, ar matė žemės sklypo planÄ , ar gali kÄ nors papasakoti apie kitų dokumentų (įgaliojimo, įgaliojimo anuliavimo) pasiraÅ¡ymÄ , atsakė, jog nieko apie tai papasakoti negali, nes nieko neprisimena, žemės sklypo plano jai niekas nerodė (t. 4 b.l.127-128, 131-132). Protokolas perskaitytas LR BPK 276 str.1d. pagrindu.

Iš cdb išrašo matyti, kad V. D. (duomenys neskelbtini) mirė (t.5 b.l.132).

Liudytoja I. I. parodė, kad kaltinamÄ jÄ J. B. ji

pažįsta, susipažino per kaimynę T. J., kurios sÅ«naus V. J. sugyventinė buvo J. B.. 2000 metais į jÄ kreipėsi J. B. su pasiÅ«lymu įsigyti žemės sklypÄ Vilniaus mieste. J. B. sakė, kad jai vienai įsigyti sklypÄ yra per brangu. J. B. minėjo, kad yra galimybė įsigyti nuosavybės teisę,

žemę, priklausiusiÄ J. R., (duomenys neskelbtini) kaime 2,514 ha J. B. ji pasiÅ«lė ir savo

motinÄ V. D.. Notariate Rinktinės g. 50 ji, jos motina, J. B. bei Å¡ios pažįstama J. T. iÅ¡ J. R. įsigijo pagal sutartį nuosavybės teises į anksčiau

iki karo priklausiusį žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) kaime, jos su motina sumokėjo po 16 000 Lt, kiek pamena. Joms atsiskaičiuos, J. R. perdavė joms dokumentus - žemės sklypo planÄ - senÄ dokumentÄ lenkų kalba, taip pat archyvo dokumentus ir pažymÄ iÅ¡ Žemėtvarkos skyriaus. Susitarė su J. B., kad ir toliau visus dokumentus tvarkys Å¡i, tad dar notarų kontoroje visus iÅ¡ I. R. gautus dokumentus perdavė J. B.. Po to į namus ateidavo dokumentai iÅ¡ Žemėtvarkos skyriaus, kuriuos ji perdavinėjo J. B.. Taip pat jos reikalus dėl žemės tvarkė advokatas M. S.. Apie tai, kad žemės sklypo planas gali bÅ«ti netikras arba suklastotas, ji nežinojo. Ji galėjo suraÅ¡yti pas notarÄ Ä¯galiojimÄ J. B. tvarkyti žemės reikalus.

Iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau –VAVA) 2003-12-19 pareiškimo (t.

4 b.l.1-6) matyti, kad pretendentai J. B., V. D., I.

I. pateikė galimai suklastotÄ 1938-07-12 lenkų kalba parengtÄ Å¾emės sklypo

planÄ . Lietuvos centrinis valstybės archyvas informavo, kad archyvo fonduose J. R. turėtos žemės (duomenys neskelbtini) k. Riešės vls. plano nerasta.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus žemėtvarkos skyrius pateikė nuosavybės teisių į buvusio savininko I. R. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini) k. atkÅ«rimo bylos Nr. 685 patvirtintas dokumentų kopijas. (t. 4, b.l. 101, Priedas Nr. 2 NTAB Nr. 685 kopija).

Kaip matyti iš

baudžiamosios bylos priedo Nr.2 -Nuosavybės teisių į buvusio savininko J. R. žemę (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, Vilniuje

atkūrimo bylos Nr. 685, joje yra kopijos 2001-04-27 sutarčių, kuriomis

J. B., V. D. ir I. I. iš buvusio savininko J. R. palikuonio I.(J.) R. įgijo

teisę į iÅ¡likusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymÄ Â Ä¯ 2.62 ha žemės (J. B. – į

8800 kv.m., V. D. ir I. I. po 8700 kv.m.) (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mst., Vilniaus apskr. bei tÄ pačiÄ dienÄ -

2001-04-27 –V. D. ir I. I. J. B. įgaliojo atstatyti nuosavybės teisę į I. R. nuosavybės teisėmis turėtÄ Å¾emę minėtoje vietovėje (priedas

Nr. 2, NTAB Nr. 685 b.l.276, 277, 279, 280).

Nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje Nr. 685 2003-03-25 J. B. savo vardu ir kaip V. D., I. I. įgaliotoji atstovė pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui praÅ¡ymus, su jais pateikė 1938-07-12 J. R. plano kopijÄ (Priedas Nr. 2  NTAB Nr. 685 b.l.257, 260).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir priedo Nr.3 (t.4 b.l.8, vokas 4-ojo tomo gale)

matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2004-01-23 J. B. pateikė 1938-07-12 sudaryto žemės sklypo, priklausančio

J. R., planÄ .

Kaip matyti iš cdb duomenų, I. (J.) R. mirė (duomenys neskelbtini) (t.4 b.l.102).

Apklausus liudytojais buvusio žemės savininko J. R. palikuonis – J. T., S. M., K.

K., R. R., nustatyta, kad žemė priklausė seneliui J. R., Å¡eima gyveno kartu, visi pagal žodinį susitarimÄ

buvo pasidaliję žemę ir jÄ dirbo, jokių padalinimų dokumentais įforminta nebuvo; buvo tik Å¡eimos žodinis susitarimas, kas kuriuo sklypu naudojasi; jokių dokumentų dėl žemės Å¡eimoje nebuvo. Dėl tos priežasties 1997 m. jie kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad po J. R. mirties 1924m. (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus apskrityje 12 deÅ¡imtinių žemės valdė jo sÅ«nÅ«s: J. R., A. R., A. R., K. R. ir J.

R. - kiekvienas po 2,4 dešimtinės.

Teisme dalyvavo žemės savininko J. R. sūnus J. R., jis jokių papildomų dokumentų, patvirtinančių žemės

nuosavybės faktÄ nepateikė.

Liudytojas B. R. parodė, kad J. R. yra jo tėvo brolis. 1997-12-16 jis kartu su savo pusseserėmis J. T.,

S. L., S. M., K. K., pusbroliu R. R. bei dėde J.

R. (tėvo broliu) kreipėsi į Vilniaus m. 2-os apylinkės teismÄ , praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , kad po J. R. (liudytojo senelio) mirties 1924m. (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus apskrityje 12 deÅ¡imtinių žemės valdė jo sÅ«nÅ«s: J. R., A. R., A. R., K. R. ir J.

R. - kiekvienas po 2,4 deÅ¡imtinės. Teismas savo nutartimi pripažino juridinį faktÄ . Nei teismo metu, nei prieÅ¡, nei po teismo jo dėdė J. R. nieko nėra sakęs, kad pas jį yra žemės planas, kuris patvirtina jo nuosavybę į turėtÄ Å¾emę. Kiek pasakojo tėvas, pas juos nebuvo jokių žemės planų po karo. Kreiptis į teismÄ dėl juridinio fakto pripažinimo pasiÅ«lė pusseserė J. T.. Jis

anksčiau nebuvo matęs tyrėjo jam pateikto 1938 m. plano. Jo žiniomis, J. R. žemės sklypas turėtų būti pažymėtas kitoje vietoje,

negu nurodytame plane.

Liudytoja K. K. parodė, kad kaltinamosios nepažįsta. J. R. buvo jos tėvo J. R. brolis, buvo dar trys broliai A., A. ir K. Senelis J. R. turėjo

8 ha žemės sklypÄ dabartiniame Lazdynų mikrorajone. Jokių planų nebuvo, visa žemė buvo rėžiais. Po senelio mirties visi broliai senelio žemę pasidalijo po lygiai ir jÄ dirbo. Dokumentais pasidalijimas įtvirtintas nebuvo. Kai atsirado galimybė jie visi kreipėsi dėl nuosavybės teisių į senelio J.

R. turėtÄ Å¾emę atstatymo, tik nesikreipė dėdė J. R., kuris jų teiravosi, kaip tai reikia padaryti, bet pats dokumentų nebuvo padavęs. Kadangi jokių dokumentų, liudijančių, kad senelis tikrai turėjo žemės,

nebuvo, 1997 metais jie kreipėsi į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo. Dėdė J. R. posėdyje taip pat dalyvavo, tačiau jokių žemės

dokumentų ar planų neturėjo. Ji niekada nėra mačiusi jokių dokumentų, planų, įrodančių, kad senelio J. R. žemė buvo padalinta. Kai Vilniaus m. žemėtvarkos sk. darbuotojai 2003 m. kartografavo (duomenys neskelbtini) kaimo

teritorijÄ , dalyvavusios kažkokios moterys turėjo dokumentÄ , kad jos dėdė J. R. perleidžia nuosavybės teises į žemę kažkokiems

asmenims. Jie klausė dėdės, kaip yra iÅ¡ tiesų ir jis sakė, kad žemės jis niekam neatidavė. KartografijÄ darę Savivaldybės darbuotojos turėjo žemės atkÅ«rimo dokumentÄ dėdės J. R. vardu. 1938 metų planÄ ji pirmÄ kartÄ pamatė pas tyrėjus.

Liudytojas R. R. parodė, kad kaltinamoji jam matyta, kai maždaug dalyvavo, atstovaudama jos dėdę J. R., kartografijos (duomenys neskelbtini) kaime daryme. Jo senelis J. R. turėjo žemės (duomenys neskelbtini) kaime, vėliau vadintame A. Š.. Mirus seneliui žemę po lygiai pasidalino ir valdė jo sūnūs – J. R., A. R., A. R., K. R. ir J. R.. Jokių senų dokumentų pas senelį nebuvo, žemės padalinimas buvo padarytas žodžiu. Kadangi nebuvo nuosavybės dokumentų, jie

kreipėsi į teismÄ , siekdami įrodyti, kad iki nacionalizacijos senelio J. R. žemę dirbo 5 jo sÅ«nus, nes pagal dokumentus žemė

jiems padalinta nebuvo. Teisme dalyvavo liudytojai - buvę kaimynai, kurie patvirtino tai. Teismas priėmė sprendimÄ ir nustatė faktÄ , kad senelis J. R. turėjo

13 ha žemės, kuri po jo mirties buvo padalinta visiems sÅ«nums lygiomis dalimis. Dėdė J. R. apie jokiÄ turimÄ atskirÄ Å¾emę nėra kalbėjęs, jo manymu, neturėjo. 1938 metų planÄ jis pamatė, kai kartografavimo metu jį pateikė J. B., tačiau tai buvo ne jų žemės planas.  1924 m. po senelio mirties visi kartu gyveno su motina ir visi žemę valdė, dėdė J. R. jokios kitos žemės neturėjo.

Liudytoja S. M. parodė, kad jos tėvas J. R. po senelio J. R. mirties žemę, kuri buvo „(duomenys neskelbtini)“ vadintame kaime, kuris vėliau buvo pervadintas į A. Å . km., paveldėjo ir po lygiai pasidalino su kitais senelio J. R. vaikais – savo broliais A. R., K. R., A. R., J. R.. Jokių žemės pasidalinimo dokumentų ar planų sudaryta nebuvo, žemė buvo pasidalinta žodiniu susitarimu. Jei bÅ«tų buvę dokumentai, jiems nebÅ«tų reikėję kreiptis į teismÄ

dėl juridinio fakto nustatymo. Ji dalyvavo teismo posėdyje ir dėdė J. R. jokio dokumento nepateikė. Â

Liudytoja J. T. parodė, kad kaltinamosios nepažįsta. 1997-12-16 ji kartu su savo seserimis, dėde J. R. (jos tėvo J. R. broliu), bei pusbroliais B. R.,

R. R. kreipėsi į Vilniaus m. 2-osios apylinkės teismÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po J. R. mirties 1924m. (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus apskrityje, 12 deÅ¡. žemės valdė jo sÅ«nus J. R., A. R., A. R.,

K. R. ir J. R. – kiekvienas po 2,4 dešimtinės. Nei teismo metu, nei prieš, nei po jo dėdė J.

R. nieko nesakė ir neminėjo, kad jis turi 1938m. žemės planÄ . Dėl tyrėjo pateikto 1938 m. plano jis gali pasakyti, kad nurodytas žemės plane sklypas yra ne toje vietoje, kurioje iÅ¡ tiesų yra jiems priklausanti žemė. Žemėtvarkoj tvarkant kartografinius planus ji sužinojo, kad dėdė J. R. savo teisę į žemę perleido J. B.. J. B. ji matė vienÄ kartÄ , jos nepažįsta ir su ja nebendravo.

Liudytoja Z. M. parodė, kad, atkuriant nuosavybės teisę į J. R. nuosavybės teisėmis turėtÄ 2,62 ha žemės sklypÄ

Vilniaus – Trakų apskrityje, Riešės valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, pretendentai J. B., V. D., J. I. pateikė 1938 m. lenkų kalba parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ . Minėtas planas sukėlė įtarimÄ , kad jis gali bÅ«ti netikras, kadangi Å¡io plano lenkų kalba tekstinėje dalyje yra gramatinių klaidų – „powiszchnia“ vietoje „powierzchnia“, „lÄ nki“ vietoje „lÄ ki“ ir kt. Apvaliame antspaude Lenkijos herbo erelio atvaizdas neatitinka kituose planuose, sudarytuose iki nacionalizacijos, Lenkijos herbo erelio atvaizdo. Pateiktas planas yra kaip atskiro sklypo, nors toje vietovėje kaimas tuo metu buvo rėžinis, o, esant rėžinei sistemai, ir nuosavybė yra atkuriama kitaip: kartografuojamas visas kaimas, o likęs visas laisvas žemės plotas yra atkuriamas proporcingai to kaimo žemės pretendentams.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 213-1005-97 dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad po J. R. mirties 1924 m. (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus apskrityje 12 deÅ¡imtinių žemės valdė jo sÅ«nÅ«s J. R., A. R., A. R., K. R., J. R., nustatymo, 1997-12-18 teismo posėdžio J. R. nenurodė, kad turi kokį nors senÄ sklypo planÄ .(t.4 b.l.75-76).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2004-03-04 specialisto išvados Nr. 11-359, 11-751 (t.

4 b.l.11-18) matyti, kad 1938-07-12 žemės sklypo planas pagamintas iš popieriaus, kurio pluošto sudėtis atitinka tiek ikikarinio, tiek pokarinio laikotarpio popieriaus pluošto sudėtį, tačiau ryškiai mėlyno popieriaus liuminescencija yra nebūdinga ikikarinio laikotarpio popieriui, be to, žemių sklypų planai ikikariniu laikotarpiu buvo gaminami ant specialaus braižybinio popieriaus,

- plano popierius turi ryškius senėjimo požymius, būdingus dirbtinai sendintam popieriui;

- matininkų parašai bei datos su numeriu parašyti juodos spalvos rašalu, kurio sudėtyje esantys spalvoti komponentai atitinka dažus, įeinančius į pokario laikotarpiu gaminamo juodo rašalo („Raduga“) dažų sudėtį;

- popieriaus pluoštų sudėties, liuminescencijos, parašų štrichų geras kopijavimasis, juodos spalvos dažų sudėties atitikimas pokario laikotarpio rašalo dažų sudėtį, atspaudo dviejų rūšių dažomųjų medžiagų mišinys, popieriaus senėjimo požymiai, nebūdingi natūraliam senėjimui, leidžia tikėtinai teigti, kad J.

R. žemės sklypo planas yra pagamintas pokario laikotarpiu.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2004-06-17 specialisto išvados Nr. 11-1094, 11-1708, 11-1931 (t.4 b.l.50-62), matyti, kad 1938-07-12 žemės sklypo planas pagamintas vėliau nei 1960 metais:

- 1938-07-12 žemės sklypo planas pagamintas ant popieriaus, kurio sudėtyje yra optiškai balinančių medžiagų, popieriaus gamyboje naudojamų nuo 1960 metų;

- dviejų parašų, datos bei numerio rašalo sudėtis atitinka rašalo „Raduga“, gaminamo nuo 1960 metų, dažų sudėtį.

Be to, 1938-07-12 plane esantys atspaudai yra atspausti ne tais antspaudais, kurių atspaudai yra lyginamajam tyrimui pateiktuose Lietuvos centrinio valstybės archyvo Fondo dokumentuose.Â

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2004-05-21 specialisto išvados Nr. 11-1125 (t.4 b.l.43-48), matyti, kad 1938-07-12 žemės sklypo plane J. E. ir Č. J. vardais pasirašė ne J. E. ir Č. J.. Pasirašyta, mėgdžiojant tikrus J.

E. ir Č. J. parašus.

IÅ¡vardinti įrodymai rodo, kad J. R. žemės sklypas buvo rėžis, jo giminaičiams nebuvo žinoma, jog jis bÅ«tų turėjęs kokius senovinius žemės nuosavybės dokumentus, taip pat patvirtina minėto dokumento -1938-07-12 žemės sklypo plano suklastojimo faktÄ , tačiau nepakanka duomenų vienareikÅ¡miÅ¡kai ir kategoriÅ¡kai teigti, kad kaltinamajai J. B. buvo žinoma J. R. sklypo pobÅ«dis ir kad ji siekė apgaule Vilniaus žemėtvarkos skyriaus darbuotojus įtikinti, kad J. R. minėtoje vietoje turėjo atskirÄ sklypÄ (o ne rėžį), ir  tam siekiui įgyvendinti ikiteisminio tyrimo metu nesustatytu laiku ir aplinkybėmis suorganizavo dokumento - 1938-07-12

J. R. nekilnojamojo turto, esančio Vilniaus vaivadijoje, Vilniaus-Trakų apskrityje, Riešės valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, situacinio plano suklastojimÄ bei šį suklastotÄ planÄ su savo, V. D. ir I. I. praÅ¡ymu pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

            2001-04-19 geodezininkas V.

P. atliko J. R. sklypo kartografijÄ 2001-04-24 pažyma Nr.31/02/15-61 – priedas Nr.2 NTAB Nr.685 b.l.139), kuri buvo panaikinta tik 2003-10-31 d. (priedas Nr.2 NTAB Nr.685 b.l.44), o J. B. dokumentus formino 2001-04-27 ir žinojo tik atliktos kartografijos rezultatus, t.y., kad tai buvo vientisas žemės plotas. Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr.31/03/15-8 buvo suraÅ¡ytas tik 2003-04-11 (priedas Nr.2 NTAB Nr.685 b.l.85-87), patikslintas jis buvo 2004-02-04, ir tik tada buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimas - rėžinis. Tik tada buvo nustatyta kaimo aplinkinė riba, buvę savininkai, jų paveldėtojai bei jiems tenkančios atkurti turėtos žemės dalys. J. B. dokumentus formino 2001-04-27 ir žinojo tik atliktos kartografijos rezultatus, ji neatsakinga už tai, kad 2001-04-19 geodezininkas V. P. neteisingai atliko J. R. sklypo kartografijÄ . Kaltinimas J.

B. tuo, kad ji suorganizavo dokumento - 1938-07-12 J. R. nekilnojamojo turto situacinio plano – suklastojimÄ , teismo nuomone, nepasitvirtino. Liudytoja Z. M. parodė, kad J. B., V. D. ir J.

I. pateikė 1938 m. lenkų kalba parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ . Minėtas planas

žemėtvarkos skyriaus darbuotojams sukėlė įtarimÄ , kad jis gali bÅ«ti netikras. Liudytojos I. I., J. T., V.

D., taip pat kaltinamoji J. B. parodė, kad 1938-07-12 J. R. nekilnojamojo turto situacinį planÄ jos gavo iÅ¡ J. R., kad planas suklastotas, jos nežinojo ir negalėjo žinoti. Byloje nėra konkrečių duomenų, kad J. B. suorganizavo plano suklastojimÄ , nenustatytas joks asmuo, kuris tÄ planÄ tiesiogiai klastojo, nesurasti nei klastojimo įrankiai, nei priemonės, nei medžiagos. Tuo pačiu nepasitvirtino kaltinimo aplinkybė, kad 2003-03-25 suklastotÄ planÄ ji kartu su savo pačios suraÅ¡ytu bei pasiraÅ¡ytu savo bei suklaidintų V. D. ir I. I. praÅ¡ymu dėl žemės grÄ Å¾inimo pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, į nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. 685. J. B. neneigia, kad planÄ pateikė žemėtvarkos skyriui, tačiau ji nežinojo, kad planas yra suklastotas. Å is planas, atkuriant jai nuosavybės teises į J. R. turėtÄ Å¾emę (duomenys

neskelbtini) kaime, jokios įtakos neturėjo. Kaltinimas J. B. grindžiamas tik prielaidomis, o prielaida, kad J. B. yra prisidėjusi prie plano suklastojimo, nes plano

atsiradimas byloje laiko atžvilgiu sutampa su J. B. įstojimu nuosavybės atkÅ«rimo procesÄ ir ji buvo suinteresuota, jog toks dokumentas bÅ«tų byloje, teismas negali remtis, priimdamas nuosprendį.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal Å¡iÄ normÄ teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o jų visumÄ , nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Teismas remiasi teisės principu, kad prielaidomis bei tikėtinomis iÅ¡vadomis, abejonėmis ar dviprasmiÅ¡kais samprotavimais negalima grįsti kaltinimo.

Konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtais įrodymais nepatvirtinta kaltinamosios J. B. kaltė dėl jai įkaltinto kaltinimo tuo, kad ji, žinodama, kad turi turtinę teisę į nuosavybės atkÅ«rimÄ rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime, o ne į atskirÄ sklypÄ , siekė apgaule Vilniaus žemėtvarkos skyriaus darbuotojus įtikinti, kad buvęs savininkas J. R. minėtoje vietoje turėjo atskirÄ sklypÄ

(o ne rėžį), ir tam siekiui įgyvendinti suorganizavo dokumento - 1938-07-12 J. R. nekilnojamojo turto, esančio Vilniaus vaivadijoje,

Vilniaus-Trakų apskrityje, Riešės valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, situacinio plano suklastojimÄ ir 2003-03-25 šį suklastotÄ planÄ kartu su savo pačios

suraÅ¡ytu bei pasiraÅ¡ytu savo bei suklaidintų V. D. ir I. I. 2003-03-25 praÅ¡ymu dėl žemės grÄ Å¾inimo pateikė

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, esančiam Gedimino pr. 37, Vilniuje, į Nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo bylÄ Nr. 685.

Atsižvelgiant į visus aukščiau aptartus įrodymus baudžiamojoje byloje, konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad J.

B. pasikėsino apgaule įgyti didelės 2.382.366 Lt vertės valstybei priklausančiÄ Å¾emę 2,62 ha (duomenys neskelbtini)

kaime, Vilniaus mieste, todėl ji iÅ¡teisinta, neįrodžius, kad J. B. dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ (LR BPK 303

str.5d.2p.).

Vadovaudamasis LR BPK 302-303 str., teismas

      n u s p r e n d ė :

           J. B., kaltintÄ pagal LR BK 22 str.1d., 182 str.2d.

(epizodas dėl pasikėsinimo apgaule įgyti buvusio žemės savininko P. T. žemę), iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad J. B. dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ (LR BPK

303 str.5d.2p.).

J. B., kaltintÄ pagal LR BK 22 str.1d., 182 str.2d. (epizodas dėl pasikėsinimo apgaule įgyti buvusio žemės savininko J. R. žemę), iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad J. B. dalyvavo, padarant nusikalstamÄ veikÄ (LR BPK 303 str.5d.2p.).

J. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę –raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                  J. Čepukėnienė