1e6cb030-5b1d-4cc1-b7f6-e7db82cb6b8b · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Linas PauliukėnasPranešėjas L. Pauliukėnas                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-638-557/2012Teisėja A. Simaitienė                                                 Teisminio proceso Nr. 1-33-00905-2010-5                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.5.; (S)                                                                                        1.2.26.2.1.; 2.1.14.; 2.1.15.; 2.4.7.;

                                                                                                                                  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 10 d.KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Eduardo MaÅ¡kevičiaus, sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei,  dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei,gynėjui Alvydui Kvaščevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios T.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nuosprendžio (su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartimi padarytu raÅ¡ymo klaidos iÅ¡taisymu), kuriuo T. Ž. nuteista pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per deÅ¡imt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuosprendžiu iÅ¡ T. Ž. nukentėjusiajai K. N., atstovaujamai atstovės pagal įstatymÄ I. U., priteista 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1815 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų I. U., 1463,06 Lt turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei 33,40 Lt kelionės iÅ¡laidų valstybės naudai.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegijan u s t a t ė :T. Ž. nuteista už tai, kad vieÅ¡oje vietoje demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį: ji 2010-06-24 apie 20 val. vieÅ¡oje vietoje – prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėdos m., koridoriuje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, t.y.

K. N. bandant praeiti pro Å¡alį pastarosios nepraleido užstodama praėjimÄ ir tyčia, įrėmusi rankas į krÅ«tinę, pastÅ«mė K. N., po ko deÅ¡inės rankos plaÅ¡taka sudavė K. N. į kairę veido pusę, tokiais savo veiksmais padarydama nukentėjusiajai galvos sumuÅ¡imÄ su odos nubrozdinimais kairiojo skruosto srityje, kliniÅ¡kai nustatytÄ lengvÄ galvos smegenų sukrėtimÄ , t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .

Apeliaciniu skundu nuteistoji T. Ž. prašo:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo;

2) panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės D. D. nutartį dėl neteisėtai skirtos 1300 Lt baudos, kadangi jos veiksmuose nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika, o tinkamas advokatas nebuvo jai suteiktas;

3) kardomosios priemonės įpareigojimo periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje panaikinimÄ nuosprendžio dalyje laikyti nepakeistÄ ;

4) užtikrinti jai teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir teisingÄ teismÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti visiÅ¡kai kitam tos pačios pakopos teismui, kaip buvo praÅ¡oma iÅ¡ pradžių ir kaip iÅ¡dėstyta;

5) skundÄ tenkinti. Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja absoliučiai neteisingai, Å¡aliÅ¡kai, suinteresuotai, akivaizdžiai brutaliai ir Å¡iurkščiai pažeidžiant visus BPK reikalavimus, visas jos teises ir teisėtus interesus, nesant absoliučiai jokios jos kaltės ir jos kaltės visiÅ¡kai neįrodžius, su eile kitų pažeidimų, nesant jokių BPK 3 str. 1 d. aplinkybių ir pagrindo, iÅ¡nagrinėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorų tyčia, iÅ¡ kerÅ¡to paskatų, dėl nuolatinio persekiojimo už jos visuomeninę veiklÄ sufabrikuotÄ ir nuo 2010 m. birželio 29 d. tyčia klastojamÄ ikiteisminio tyrimo bylÄ Nr. 33-1-00905-10 (teismo baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-208-201/2012), kurioje ji yra neteisėtai, be jokio pagrindo nuteista pagal BK 284 str. 1 d. (dėl vieÅ¡iosios tvarkos pažeidimo).

Vietoj to, kad nedelsiant tęstų toliau pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00296-10 įtariamosios nepilnametės K. N. atžvilgiu pagal BK 178 str. 1 d. dėl tÄ pačiÄ dienÄ PPC „Akropolis“ 2010-06-24 įvykdytos jai priklausančio žiedo vagystės ir patrauktų jÄ baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b.l. 26), mano, jog Klaipėdos m. apylinkės prokuratÅ«ros prokurorų I. G., D. D. ir S. G. dėka buvo sugalvotas dar vienas eilinis nusikaltimas prieÅ¡ jÄ , t.y. tyčia buvo suklastota ir sufabrikuota nauja baudžiamoji byla Nr. 33-1-00905-10, kurios pagrindu K.

N. buvo vertinama ne kaip vagilė, o kaip nukentėjusioji, t.y. 2 metus prokurorai tyčia vaidino ir apsimetinėjo, jog jai buvo padarytas neaiÅ¡kios kilmės kÅ«no sužalojimas, nors tai yra iÅ¡ anksto sufabrikuotas melas ir faktų suklastojimas, turint omenyje prokurorų „pagalbÄ â€œ tyčia klastojant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , nesant jokios jos kaltės ir baudžiamojo nusižengimo požymių. Yra daromas nusikaltimas prieÅ¡ jÄ . Taip pat teismas 2012-03-13 neteisėtai ir nepagrįstai nusprendė priteisti iÅ¡ jos (bedarbės, negaunančios jokių pajamų ir vienos auginančios nepilnametį vaikÄ ) 4000 Lt neturtinės žalos save pavadinusiai nukentėjusiajai K.

N., kuri tÄ pačiÄ 2010-06-24 dienÄ jÄ â€žapvogė“ prekybos centre „Akropolis“. Jos motinai I. U. priteisė iÅ¡ jos 1815 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, Valstybinei ligonių kasai iÅ¡ jos visiÅ¡kai neteisėtai ir nepagrįstai priteisė 1463,06 Lt dydžio suklastotų ir nepagrįstų iÅ¡laidų už K. N. 2 parų neaiÅ¡kaus pobÅ«džio gydymÄ ir 33,40 Lt kelionės iÅ¡laidų atlyginimÄ valstybei, t.y. už fiktyvių liudytojų L. N. bei Z. N. atvykimÄ iÅ¡ Rietavo m. į teismo posėdį Klaipėdos m. apylinkės teisme.

Pabrėžia, jog po to nukentėjusioji K. N. buvo iÅ¡vykusi pramogauti į ItalijÄ , tuo metu, kai jai buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla. Su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-208-201/2012 kategoriÅ¡kai nesutinka ir kategoriÅ¡kai prieÅ¡tarauja. Å is 2012 m. kovo 13 d. neteisėtas, nepagrįstas ir neteisingas nuosprendis naikintinas nuo jo paskelbimo dienos: BK 284 str. 1 d. (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas) nusako, kad tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tačiau jokio jos įžūlaus elgesio, jokių grasinimų, jokių patyčių, jokių vandaliÅ¡kų veiksmų, jokios nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai 2010-06-24 (apie 20 val.) prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ atlikta nebuvo. Visuomenės rimties ar tvarkos ji nesutrikdė ir net neketino sutrikdyti. Jokių jos tyčinių veiksmų nebuvo ir nustatyta nėra. Jos kaltė nenustatyta. Å i byla yra tendencingai sufabrikuota pagal prokurorų užsakymÄ , kaip iÅ¡dėstyta. Nurodytas baudžiamasis įstatymas pritaikytas neteisėtai, nepagrįstai ir nemotyvuotai, Å¡iurkščiai pažeidžiant pagrindinį Lietuvos Respublikos įstatymÄ - KonstitucijÄ ir Konstitucijos 31 str. 1 d., kuriuo įtvirtinta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo numatyta tvarka.

Nuosprendis priimtas Å¡iurkščiai pažeidžiant taip pat Konstitucijos 31 str. 2 d. pagrindÄ , kuriuo reikalaujama, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , turi teisę, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas, kas buvo brutaliai ir Å¡iurkščiai pažeista. Jokio teisingo ir neÅ¡aliÅ¡ko teismo nebuvo. Kai bausmė gali bÅ«ti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu, pagal Konstitucijos 31 str. 4 d. reikalavimÄ , tai ir toje dalyje Konstitucija buvo pažeista ir akivaizdžiai paminta, nesant jokio baudžiamojo nusižengimo ir jai faktiÅ¡kai nepadarius jokios nusikalstamos veikos.

Remiantis Konstitucijos 109 str. 3 d., teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso įstatymo, o vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi (Konstitucijos 109 str. 2 d.). Tačiau, Å¡iuo atveju teisėja įstatymo neklausė ir buvo priklausoma nuo prokuratÅ«ros, tariamai atliekančios prieÅ¡ jÄ naujÄ , dar vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , skaito, tapo nusikalstamos veikos užsakymo „vykdytoja“. Teisėja negalėjo taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai (Konstitucijos 110 str.), tyčia pažeidė jos nekaltumo prezumpcijÄ , teisę į laisvę ir visus teismo imperatyvus.

KeletÄ kartų buvo raÅ¡tu motyvuotai ir pagrįstai praÅ¡oma nuÅ¡alinti teisėjÄ A. S. nuo Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dėl jos Å¡aliÅ¡kumo ir asmeninio suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi, taip buvo praÅ¡oma jai pačiai nusiÅ¡alinti, kad nekiltų jokių abejonių dėl jos suinteresuotumo bei Å¡aliÅ¡kumo. Tačiau teisėja Å¡iurkščiai pažeidė procesÄ ir Å¡ioje dalyje, tariamai tyčia ir suinteresuotai nenusiÅ¡alino, specialiai nesikreipė į Klaipėdos m. apylinkės teismo pirmininkę dėl jos praÅ¡ymo iÅ¡sprendimo klausimo, kad nuÅ¡alinti jÄ nuo Å¡ios bylos nagrinėjimo, todėl skaito, jog akivaizdžiai „tarnavo“ kerÅ¡taujantiems prokurorams ir įgyvendino jų kėslus.

Dėl Å¡ios bylos perdavimo nagrinėti kitam, neÅ¡aliÅ¡kam ir nesuinteresuotam tos pačios pakopos teismui pagal BPK 229 str. 2 d. 2 p., laiku ir tinkamai buvo net 2 kartus kreiptasi į Lietuvos apeliacinį teismÄ . Dar vėliau buvo kreiptasi į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkÄ taip pat dėl Å¡ios bylos perdavimo nagrinėti kitam, neÅ¡aliÅ¡kam ir nesuinteresuotam tos pačios pakopos teismui pagal BPK 229 str. 2 d. 2 p. (byloje medžiaga yra). Teisė į teisingÄ , neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ kartu su teise į gyvybę yra įvardijama kaip besÄ lyginė teisė ir, pasak Konstitucinio Teismo teisėjos T.

B., laikomos absoliučiomis. Tačiau ir Å¡ioje dalyje jos teisės buvo grubiai ir vandaliÅ¡kai, įžūliai pažeistos. Byla buvo iÅ¡nagrinėta suinteresuotame ir Å¡aliÅ¡kame, visiÅ¡kai neteisingame teisme, nors neteisingo proceso bÅ«ti negali ir bÅ«ti negalėjo. Å iame teisme jai visiÅ¡kai nebuvo užtikrinta teisė į teisingÄ teismÄ , tai yra viena iÅ¡ pagrindinių asmens teisių, įtvirtintų Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.

Tai yra asmens teisė į tinkamÄ teisinį procesÄ . Å ios teisės reikÅ¡mė visos Konvencijos požiÅ«riu, visų pirma, jos ypatinga svarba užtikrinant teisės virÅ¡enybės principÄ . Kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas kaltinimo klausimÄ teismas ypatingÄ dėmesį turėjo skirti su tuo klausimu susijusioms realijoms. Svarbiausia tai, kad kaltinimo sÄ voka turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinama pagal Konvencijos prasmę. Nenurodžius jos kaltės, aplaidžiai ir neteisingai vedant visÄ ikiteisminį tyrimÄ bei akivaizdžiai klastojant bylÄ , Klaipėdos m. apylinkės prokuratÅ«ra pradėjo neteisėtus prievartinius veiksmus ir pradėjo jÄ kankinti bei aktyviai persekioti.

Pabrėžia, jog matant daromus su ja neteisėtus veiksmus, dar 2011 m. birželio 20 d. raÅ¡tu (Reg.P-734/11) prašė Klaipėdos m. apylinkės prokuratÅ«ros vyr. prokurorės nedelsiant visiÅ¡kai nutraukti neteisėtai pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ nesant jos kaltės ir pagal BPK 3 str. 1 d. reikalavimus (1 t., b.l. 41). Tačiau jos motyvuotas praÅ¡ymas buvo neteisėtai perduotas nagrinėti tai pačiai prokurorei D. D., suinteresuotai tęsti neteisėtÄ ikiteisminį tyrimÄ ir jÄ kankinti, dėl tos pačios prokurorės jos praÅ¡ymas buvo atmestas (2 t., b.l. 42). 2011-06-30 advokatas A.

J. taip pat prašė ikiteisminį tyrimÄ nutraukti, nes „byloje neįrodyta, kad T. Ž. įvykdė chuliganiÅ¡kus veiksmus vieÅ¡oje vietoje. Tualetas - uždara patalpa, paÅ¡alinių asmenų nebuvo. VieÅ¡oji tvarka pažeista nebuvo“ (2 t., b.l. 160). Tačiau byla tyčia nutraukta nebuvo (2 t., b.l. 195, 3 t., b.l. 8-12). Pažymi, jog Å¡ioje byloje, remiantis Klaipėdos m. apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės D. D. procesiniu sprendimu, buvo nutarta be jokio teisėto pagrindo taikyti jai kardomÄ jÄ priemonę, t.y. kiekvienÄ savaitę registruotis policijos nuovadoje (2 t., b.l. 31-32), dėl to ji prarado savo asmeninį laikÄ , pinigus, darbo vietÄ , negalėjo gydytis, iÅ¡važiuoti su vaiku net į atostogas, prarado savo pajamas ir patyrė kitÄ Å¾alÄ (2 t., b.l. 33, 39, 2 t., b.l. 37, 40, 177-179, 181, 194, 3 t., b.l. 29), tuo jai buvo uždrausta iÅ¡važiuoti už Lietuvos Respublikos ribų, įsidarbinti užsienyje, tuo buvo uždrausta iÅ¡laikyti save ir savo vaikÄ , dėl ko buvo priversta skursti, badauti, buvo kartu su vaiku akivaizdžiai kankinama badu bei skurdu, paskendo skolose, prarado sveikatÄ , buvo žeminama, nukentėjo jos dalykinė ir visuomeninė reputacija (2 t., b.l. 82, 83-84).

Taip pat, tuo pačiu aspektu 2011-05-19 buvo bandoma jÄ neteisėtai sulaikyti ir patalpinti į areÅ¡tinę 10 parų tos pačios kerÅ¡taujančios prokurorės D. D. dėka (1 t., b.l. 151-152, 153-154), faktiÅ¡kai jai sunkiai sergant ir turint keletÄ Nedarbingumo pažymėjimų (1 t., b.l. 153-154), kai liga laikytina neatvykimÄ pateisinančia priežastimi (1 t., b.l. 126-129). Tuo bÅ«tų padaryta žala ir jos iÅ¡laikytiniam nepilnamečiui vaikui. Taip buvo bandoma susidoroti su ja ir jai pakenkti. Taip pat tuo pačiu pagrindu ir neteisėto kaltinimo sÄ vokos pagrindais jai neteisėtai buvo uždėta visiÅ¡kai nepagrįsta 1300 Lt dydžio bauda (1 t., b.l. 118-119, 128, 130-140, 143, 145, 2 t., b.l. 168-171, 3 t., b.l. 13-16, 17-18), nors jai iÅ¡ pat pradžių nebuvo užtikrinta teisė turėti ir naudotis tinkamo advokato (gynėjo) pagalba Å¡ioje byloje, o Å¡aukimai net nebuvo jai tinkamai įteikiami ir jų ji negavo.

Taip pat, prieÅ¡ jÄ neteisėtai buvo panaudota dar viena prievarta, t.y. neįrodžius jokios jos kaltės ir Å¡iurkščiai pažeidžiant jos nekaltumo prezumpcijÄ , buvo neteisėtai kreiptasi į Klaipėdos m. priklausomybės ligų centrÄ (2 t., b.l. 59), taip pat į Klaipėdos psichikos centrÄ (2 t., b.l.

60) ir net į Klaipėdos m. psichiatrijos ligoninę (2 t., b.l. b.l. 61), neteisėtai norint primesti reikalavimus dėl jos „psichikos“ sutrikimo, t.y. taip panaudoti psichiatrinę prievartÄ (2 t., b.l. 59-66). Tai yra taip pat vienas iÅ¡ daromų prokurorų nusikaltimų prieÅ¡ jÄ ir jos vaikÄ bei jos teises gintis nuo jų neteisėtų veiksmų. Tie ketinimai jai tapo aiÅ¡kÅ«s tik jai leidus susipažinti su ikiteisminio tyrimo byla 2012-06-30. Su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nesant jokio gynėjo, jai buvo leista susipažinti tik 2011-06-30 (2 t., b.l. 43-45, 159-160), t.y. tik po 12 mėnesių nuo Å¡ios bylos pradėtos „fabrikacijos“ (1 t., b.l. 5, 9) ir tik tada, kai buvo įteiktas PraneÅ¡imas apie įtarimÄ (2 t., b.l. 28).

Todėl negalėjo faktiÅ¡kai realizuoti savo teisių į nurodytÄ neteisėtai, neteisingai vedamÄ ikiteisminį tyrimÄ bei laiku ir tinkamai skųsti visus nurodytus neteisėtus veiksmus prieÅ¡ jÄ ir neturint viso ikiteisminio tyrimo laikotarpyje jokio gynėjo, laiku, teisingai ir kvalifikuotai apskųsti visus neteisėtus procesinius dokumentus Å¡ioje byloje (1-5 tomai). Tuo buvo pasinaudota prieÅ¡ jÄ . Jos teisė tai atlikti buvo akivaizdžiai suvaržyta, turint omenyje Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus R.

V. neteisėtus, nuolat daromus veiksmus, jam norint akivaizdžiai jai pakenkti, nuolat vilkinti procesÄ , jo nuolatinio piktnaudžiavimo savo tarnybinėmis teisėmis ir nuolat daromos jai ir jos vaikui turtinės ir neturtinės žalos absoliučiai visose bylose. FaktiÅ¡kai jokios realios, tinkamos ir veiksmingos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos laike ikiteisminio tyrimo jai suteikta nebuvo, niekas jos teisių negynė ir neatstovavo (1 t., b.l. 11, 66, 69, 88, 90-91, 93, 98, 99, 103-104,1 12, 113, 115, 118-119, 142, 155, 158-165, 167-180, 184, 185-197, 2 t., b.l. 3, 4, 5-17, 18-21, 27-32, 46, 47-55).

Vyko nuolatinė kova gauti advokatÄ (gynėjÄ ) iÅ¡ Å¡ios tarnybos. Tačiau nurodytas pareigÅ«nas iki Å¡iol baudžiamojon atsakomybėn už tokį piktnaudžiavimÄ ir savivalę nėra nubautas. Todėl advokato (gynėjo) vėl ji neturi ir apeliacinės instancijos teisme (skundo kopija Teisingumo ministrui prideda, priedas Nr. 2). Tai viskas įrodo, jog prokurorės D. D. procesinės prievartos sprendimais jau iÅ¡ pat pradžių buvo numatytas iÅ¡ankstinis neteisėtas ir tyčinis baudžiamasis persekiojimas ir nuteisimas, net neįrodžius jos kaltės ir net nesistengiant tai įrodyti.

Todėl ikiteisminis tyrimas buvo vedamas aplaidžiai, atmestinai, nekokybiÅ¡kai, Å¡iurkščiai pažeidžiant absoliučiai visus ikiteisminiam tyrimui keliamus reikalavimus bei tariamai iÅ¡ anksto susitarus su teismo teisėja A. S.. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes kontatuotina, kad vis dėlto, kad nuo to momento, kai prokurorės D. D. buvo priimtas neteisėtas sprendimas uždaryti jÄ Ä¯ areÅ¡tinę, o vėliau nustatyta neteisėta ir nepagrįsta prievartinė sÄ lyga apriboti jai judėjimo laisvę ir pareiga periodiÅ¡kai registruotis policijos nuovadoje bei paskirta 1300 Lt dydžio nepagrista bauda, byloje pateikti įrodymai apie asmens banko sÄ skaitas (2 t., b.l. 70-81), duomenys apie asmeninį (2 t., b.l. 67, 68) bei privatų gyvenimÄ (1 t., b.l. 73), „psichinę“ bÅ«klę, Å¡aukimų siuntimas atvykti kaip įtariamajai apklausai nežinia kam ir kur, advokato (gynėjo) nesuteikimas ir kiti veiksmai rodo, jog tada dar iki teismo pradžios jai jau grėsė baudžiamasis kaltinimas Konvencijos 6 str. 1 d. prasme, ir tuo buvo akivaizdžiai siekiama neteisėtu bÅ«du atlikti jos nuteisimÄ .

Tai reiÅ¡kia, jog jos atžvilgiu jau tada buvo sumanytas ir pradėtas naujas nusikaltimas. Pabrėžia, kad netgi kai nėra oficialaus praneÅ¡imo asmeniui apie įtarimÄ , kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , visvien buvo laikoma, jog jos kaip „įtariamosios padėtis, jei ji yra pakankamai stipriai paveikta“, buvo iÅ¡ anksto jau prilygstama įtarimui, kad asmuo „jau yra padaręs nusikalstamÄ veikÄ â€œ. Teismas turėjo galimybę net perklasifikuoti tariamÄ teisės pažeidimÄ kaip drausminį nusižengimÄ vietoj nusikalstamos veikos remiantis drausmine, o ne baudžiamojo proceso tvarka, kas tik dar kartÄ Ä¯rodo kerÅ¡taujančių prokurorų poveikį Å¡itai bylai.

Jie yra į Å¡iÄ bylÄ â€žÄ¯sikibę“. Tokiais atvejais nustatoma, jog teismas nevykdė savo įsipareigojimų ir negarantavo teisės į teisingÄ teismÄ pagal Konvencijos 6 str. 1 d. arba (ir) 2 d. ir 3 d. numatytas garantijas. Pagal Konvencijos 7 str. 1 d. „niekas negali bÅ«ti nuteistas už veiksmus ar neveikimÄ , kurie pagal jų padarymo metu galiojusius valstybės įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais“. Å iuo atveju teismas turėjo pareigÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar toks jos visiÅ¡kas neveikimas galėjo bÅ«ti prilygstamas prie BK 284 str. 1 d. požymių.

Daugelyje šalių jau įvykusiam dekriminalizacijos procesui, kuris lėmė, kad teisės pažeidimai, kuriuos ankščiau reglamentavo baudžiamoji teisė, laiko, kad tapo kitos teisės šakos reguliavimo dalyku. Tačiau teisėja A. S. visvien laikosi senų pažiūrų ir į šiandienines realijas ir Konvencijos tobulėjimus neatsižvelgė, tariamai tyčia ir suinteresuotai. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pačiame teisme net nebuvo nustatyta ir apskritai nebuvo ištirta, kas, kada ir kur padarė K.

N. kÅ«no sužalojimus. Klaipėdos miesto vaikų ligoninėje gydytojai 2010 m. birželio 24 d., apžiÅ«rint K. N., jokių kÅ«no sužalojimų neužfiksavo, ji į vaikų ligoninę paguldyta nebuvo, iÅ¡važiavo namo sveika ir nesužalota. Po to sugrįžo vėl į tÄ patį PPC „Akropolis“ toliau „papramogauti“. PPC „Akropolis“ apsaugos tarnybos „Euro cash1“ darbuotojai apklausti nebuvo ir jokių jų parodymų Å¡ioje byloje nėra. Taip pat nenustatyta, kodėl 2010 m. birželio 24 d. po 20 val.

K. N. nesikreipė į policijÄ ir kÄ siekė tuo nuslėpti. Jokio priežastinio ryÅ¡io tarp jos veiksmų ir K. N. kÅ«no sužalojimo nėra ir nenustatyta. Ä®vykio vietoje nėra atliktas nukentėjusios K. N. ir jos tariamosios liudytojos, t.y. jos tariamos pusseserės L. N. patikrinimas bei apžiÅ«ra. L. N. gyvena ne Klaipėdoje, o (duomenys neskelbtini), ir koks jos ryÅ¡is toje byloje, nėra nustatyta. Nebuvo atlikta akistata: tarp jos ir nukentėjusios K. N.; tarp jos ir tariamosios liudytojos – K. N. pusseserės L.

N.; tarp pagrindinės liudytojos - jos dukros D. B. ir nukentėjusios K. N.; tarp pagrindinės liudytojos – jos dukros D. B. ir tariamosios liudytojos – K. N. pusseserės L. N.. Nukentėjusios K. N. ir jos tariamosios liudytojos - jos pusseserės L. N. parodymus reikia laikyti kritiškais, kadangi jos yra artimos giminaitės, turinčios bendrus tėvus, t.y. tėvus N. N. bei R. N., kurie taip pat yra artimi giminaičiai (t.y. broliai). Tuo metu, kai nukentėjusios K. N. ir jos tariamosios liudytojos - jos pusseserės L.

N. parodymus reikėjo laikyti kritiÅ¡kais, pagrinindinės liudytojos – jos dukters D. B. parodymai, kuri faktiÅ¡kai visÄ laikÄ buvo įvykio vietoje, visiÅ¡kai nebuvo teismo įvertinti, o nuosprendyje apie tai apskritai net nėra pasisakyta. Buvo Å¡iurkščiai pažeistas Å¡alių ir liudytojų lygiateisiÅ¡kumo principas. Tuo taip pat buvo Å¡iurkščiai pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. ir 3 d. 1 p. reikalavimai, nes Å¡i procesinė garantija, t.y. teisė pačiam apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad tie liudytojai bÅ«tų apklausti, ir kad gynybos liudytojai bÅ«tų iÅ¡kviesti ir apklausti tokiomis pat sÄ lygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams, yra susijusi su Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo, kuris yra vienas iÅ¡ kertinių teisingo teismo aspektų, įgyvendinimu.

Tuo tarpu kaltinamosios liudytojos A. K. T. nuoširdžius ir teisingus parodymus teismas nemotyvuotai, neteisėtai ir nepagrįstai atmetė, puikiai žinodamas, kad ji kaip kaltinamoji bei pagrindinės liudytojos – D. B. ir A. K. T. tyčia buvo apskritai išmestos iš šio ikiteisminio tyrimo, tyčia liko neapklaustos ir faktiškai iš proceso buvo tyčia eliminuotos dar nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, kas yra baisus procesinis pažeidimas. Pats ikitesiminis tyrimas nuo pat pradžių 2010-06-29 prokurorų bei tyrėjų S. S. bei R.

G. dėka buvo vedamas akivaizdžiai suinteresuotai ir vienaÅ¡aliÅ¡kai tik K. N. ir jos motinos naudai, tariamai pagal prokurorės D. D. „vadovavimÄ â€œ. Jokios tiesos nustatyti net nebuvo ketinama. Teismas nurodė, lyg tai vaizdo kameroje tos liudytojos „nesimato“, tačiau vaizdo įraÅ¡o ekspertizės atlikti nepareikalavo, jei teismui buvo „neaiÅ¡kÅ«s“ kameros vaizdai. Darytina iÅ¡vada, kad teismas tyčia „nepanorėjo“ matyti tai, kÄ pamatyti privalėjo, t.y. matė tai, kÄ pats norėjo matyti.

Jai teismo apskritai buvo uždrausta įrodyti savo nekaltumÄ , nes buvo uždrausta pasinaudoti ne tik teisėmis paskirti naujÄ medicininę ekspertizę ir paneigti teismo medicinos vyr. eksperto R. P. P. akivaizdžiai suklastotÄ , akivaizdžiai neatitinkantį tikrovės jo melagingÄ iÅ¡vadÄ , kurioje net nebuvo nurodyta jos pavardė ir kokiai bylai tai buvo skirta (1 t., b.l. 48-49). Tačiau jai teismo buvo taip pat uždrausta pasinaudoti galimybėmis užsakyti nepriklausomo medicinos eksperto prof. A.G. iÅ¡vadÄ .

Tam reiklaui jai teismo nebuvo leista pasidaryti vaizdo kameros CD įraÅ¡o kopijÄ bei R. P. P. iÅ¡vados kopijÄ apskritai nebuvo leista pasidaryti savo lėšomis iÅ¡ Å¡ios bylos. Tai reiÅ¡kia, kad pats teismas buvo tyčia suinteresuotas ir veikė taip, kad ji negalėtų nieko įrodyti ir tam specialiai net tyčia užkirto jai keliÄ Ä¯ teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Iki Å¡iol CD - vaizdo įraÅ¡o kopijos iÅ¡ Å¡ios bylos ji negavo, todėl po nuosprendžio paskelbimo skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismo pirmininkÄ A.

D. (skundo kopija pridedama, priedas Nr. 1). Tačiau ir Å¡iai dienai jai uždrausta naudotis savo procesinėmis teisėmis. Sudėtiniai 7 teisingumo elementai - t.y. procesinės Å¡alių lygybės, rungtyniÅ¡ko proceso principas, įrodymo leistinumo ir vertinimo klausimai, teisė dalyvauti bylos nagrinėjime ir teisė į teisingÄ vieÅ¡Ä Å¾odinį bylos nagrinėjimÄ , teisė į veiksmingÄ nemokamÄ teisinę pagalbÄ ir į pagrįstÄ teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ , teisė į nemokamo vertėjo pagalbÄ iÅ¡ jos gimtosios (rusų) kalbos, kad bÅ«tų įmanoma veiksmingai ir realiai įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ , - visi Å¡ie principai buvo tiesiog pažeisti, nors jÄ sudarančių elementų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis.

Nors tokie reikalavimai baudžiamosiose bylose yra žymiai griežtesni, kai Konvencijos 6 str. l d. ir 6 str. 2 d. ir 3 d. yra įtvirtintas garantijų taikymas, tačiau ir tokios nebuvo vykdomos Å¡ioje byloje, kai žmogaus teisės iÅ¡ tikrųjų yra nedalomos. Tokia teismo pozicija kritikuotina, nes taip aplaidžiai nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ ir taip elgdamasis teismas tarsi vengia nurodyti aiÅ¡kiÄ kiekvienos konkrečios procesinės teisės reikÅ¡mę, todėl liko labai daug dviprasmybių apskritai BPK, BK ir Konvencijos 6 str. požiÅ«riu.Toks teismo pasirinkimas savaime kerta pasitikėjimÄ tokiu teismu ir teisėja.

Nukentėjusios K. N. motinos I. U. kaip liudytojos parodymai apskritai negalėjo bÅ«ti teismo priimti ir vertinami, kadangi jos įvykio vietoje 2010-06-24 (apie 20 val.) PPC „Akropolis“ apskritai nebuvo, I. U. nėra jokia liudytoja. Ikiteisminiame tyrime bei teismo posėdyje I. U. davė akivaizdžiai melagingus parodymus, teismui melavo. Todėl jai ji pareikalavo pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimÄ (byloje praÅ¡ymas yra). Fiktyvios liudytojos L.

N. motinos Z. N., gyvenančios (duomenys neskelbtini), kaip liudytojos parodymai apskritai negalėjo bÅ«ti teismo priimti ir vertinami, kadangi jos įvykio vietoje 2010-06-24 PPC „Akropolis“ taip pat nebuvo ir Z. N. nėra ir nebuvo jokia liudytoja. Todėl jai ji pareikalavo pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimÄ (byloje praÅ¡ymas yra). Kokios tai buvo 2 merginos, pavaizduotos stebėjimo video kameroje ir CD - video įraÅ¡e, teismo nenustatyta.

Ar iÅ¡ tikrųjų tai buvo tos 2 merginos, apie kurias raÅ¡o teismas, ar tai buvo kitos 2 merginos, teismas nenustatė ir net nieko netikrino. Mano, jog tai nebuvo daroma suinteresuotai. Nebuvo nustatyta, ar L. N., faktiÅ¡kai gyvenanti (duomenys neskelbtini), iÅ¡ tikrųjų 2010-06-24 buvo atvažiavusi į Klaipėdos miestÄ apie 20 val. ir kokiu transportu jinai buvo atvykusi į KlaipėdÄ . Mano, jog tai nebuvo padaryta suinteresuotai. Todėl L. N. ji pareikalavo pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimÄ (byloje praÅ¡ymas yra).

Byloje visiškai nėra 2010-06-24 telefono pokalbių išklotinės tarp nukentėjusios K. N. ir jos motinos I. U., taip pat nėra duomenų, kokios trukmės buvo tie telefoniniai pokalbiai, jei apskritai jie buvo atlikti. Byloje visiškai nėra 2010-06-24 telefono pokalbių išklotinės tarp nukentėjusios K. N. ir jos tėvo N. N. (1 t., b.l. 2), taip pat nėra duomenų, kokios trukmės buvo jų telefoniniai pokalbiai, jei aplamai jie buvo atlikti. Nebuvo visiškai apklausti Klaipėdos m. vaikų ligoninės gydytojai M.

K. bei A. JanuÅ¡onis, kurie galėtų parodyti, ar buvo K. N. kÅ«ne sužalojimo pėdsakai. Nebuvo iÅ¡ Klaipėdos m. vaikų ligoninės iÅ¡reikalauta nukentėjusios K. N. medicininės kortelės originalas ar patvirtinta kopija dėl jos tariamų kÅ«no sužalojimų bei gydymo iÅ¡laidų pagrįstumo. Neteisingai iÅ¡duota tariamo nusikaltimo kvalifikacija. Baudžiamoji atsakomybė už tokio pobÅ«džio tariamÄ nusikaltimÄ numatyta tik tais atvejais, jei tariamas nusikaltimas bÅ«tų padarytas iÅ¡ tyčinių, chuliganiÅ¡kų paskatų ir jei tai bÅ«tų Å¡iurkÅ¡tus, bjaurus, chuliganiÅ¡kas elgesys ir visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Pagal video kameros duomenis jokių asmenų ten užfiksuota nebuvo, jokių akivaizdžių įrodymų tam nėra ir jų nebuvo. Nei vieno žmogaus Å¡ioje vietoje nebuvo, niekas nieko negirdėjo ir nematė. Tariamas tik pasikalbėjimas truko mažiau nei 1 minutę. Nors pats PPC „Akropolis“ ir yra vieÅ¡ojoje vietoje, tačiau moterų tualetas tame centre nėra visiems prieinama vieta ir yra ne vieÅ¡a vieta. Ar tai reikÅ¡tų, kad tualeto įėjimas į moterų tualetÄ yra visiems prieinama vieta ir ten buvo sutrikdyta visuomenės tvarka, už kÄ reikėtų „taÅ¡kytis“ Baudžiamuoju kodeksu ir nubausti vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų,- liko teismo neiÅ¡tirta.

IÅ¡ nukentėjusios motinos I. U. parodymų aiÅ¡kiai matosi, jog I. U. dar iki įvykio ir po jo turėjo labai neigiamus santykius su ja ir su pagrindine liudytoja – D. B., nuolat jÄ ir jos dukrÄ Å¡meižė, juodino ir įžeidinėjo, skundė visokioms institucijoms, kartu su kitais gimnazijos (mokyklos) tėvais platino neigiamÄ informacijÄ apie jÄ ir jos dukrÄ , pati savo asmeniÅ¡kais ir suinteresuotais veiksmais siekdavo neteisėto ir nepagrįsto D. B. iÅ¡metimo iÅ¡ gimnazijos (2 t., b.l. 93, 105), net kiÅ¡davosi į jos vaiko civilinę bylÄ Klaipėdos m. apylinkės teisme su gimnazija dėl vaiko teisės į atvaizdÄ gynimo, net pati raÅ¡ydavo Å¡meižiančius ir įžeidžiančius komentarus Internete www.lrytas ir kitur (1 t., b.l. 11).

Tokiais pat panaÅ¡iais veiksmais užsiimdavo ir jos dukra K. N., t.y. D. B. klasiokė (2 t., b.l. 121). Todėl tai turėjo bÅ«ti teismo vertinama kritiÅ¡kai. Savo parodymuose teismui I. U. net neslėpė, kad siekė tyčia patraukti jÄ nekaltai baudžiamojon atskomybėn ir net važiavo tartis dėl to pas gimnazijos direktorę J. A., kas įrodo jų nusikalstamÄ bendrininkavimÄ . Tam reikalui direktorė pateikė policijai įžeidinėjančiÄ â€žCharakteristikÄ â€œ apie jÄ ir jos vaikÄ (2 t., b.l. 83-84, 85-151).

Nei vienas liudytojas Å¡ioje byloje nėra patikrintas poligrafu, melo detektoriumi ar kitais metodais, tuo labiau, jog tai liečia 2 nepilnametes merginas, tariamai linkusias meluoti. Teismas siekė tik vieno vienintelio tiklso – ne nustatyti tiesÄ , o tik jÄ bÅ«tinai nuteisti. Tačiau nebuvo siekiama nubausti asmenis, pateikusius melagingÄ informacijÄ . Todėl pagal BPK 284 str. 1 d. tokia veika negalėjo bÅ«ti teismo įvertinta. Nenustatytas tariamos nusikalstamos veikos (neveikimo) motyvas, pobÅ«dis ir tikslas. Pagal BK 284 str. 1 d. ji negalėjo bÅ«ti nuteista ir turėjo teisę bÅ«ti iÅ¡teisinta nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Byla seniai turėjo bÅ«ti nutraukta. Pabrėžia, kad baudžiamasis procesas, kuriame nukentėjusioji K. N. negalėjo pateikti civilinio ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo, taip pat turėjo bÅ«ti sprendžiamas teismo metu. Tačiau teismas absoliučiai nenagrinėjo Å¡io klausimo ir Å¡aliÅ¡kai bei absoliučiai neteisėtai priteisė jai 4000 Lt nepadarytos jokios neturtinės žalos atlyginimÄ , t.y. „apdovanojo“ jÄ už jos melÄ ir jokiÄ jos nepadarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tokiais pat metodais buvo neteisėtai patenkintas Valstybinės ligonių kasos absoliučiai suklastotas, nepagrįstas ir nemotyvuotas ieÅ¡kinys iÅ¡ jos visiÅ¡kai neteisėtai ir nepagrįstai priteisti jos naudai 1463,06 Lt dydžio suklastotų ir nepagrįstų iÅ¡laidų dėl K.

N. nereikalingo ir nepagrįsto „sanatorinio – reabilitacinio“ gydymo vaikų ligoninėje, kas apskritai yra anapus proto, nes joks sanatorinis gydymas ligoninėje apskritai negalėjo bÅ«ti ir neatliekamas, ir jokio kÅ«no sužalojimo jos veiksmais K. N. padaryta nebuvo. Apskritai ji nieko neveikė, tik ketino nueiti į tualetÄ , tai labai aiÅ¡kiai matosi CD vaizdo įraÅ¡e. Ji rankomis nieko nedarė, K. N. nemušė ir net neketino tai daryti. Jos rankos buvo užimtos, laikė taÅ¡es. Taip pat deÅ¡ine ranka laikė tašę, tai aiÅ¡kiai matosi CD vaizdo įraÅ¡e (1 t., b.l. 46).

Tačiau teismas kaltina jÄ ir tvirtina, kad lyg tai jos rankos buvo laisvos, lyg K. N. į veido kairės pusę ji sudavė deÅ¡inės rankos plaÅ¡taka, kas yra tikras melas, ir tai apskritai neįmanoma atlikti. Nuosprendyje yra ir tokių melagingų kaltinimų, jog ji atsirėmė į krÅ«tinę ir net ne mažiau kaip tris kartus sudavė K. N. į krÅ«tinę, ko CD vaizdo įraÅ¡e taip pat nėra ir viskas yra prasimanyta, yra „įkalčių klastotė“. Tai taip pat yra akivaizdus melas ir viskas prasimanyta.

Jos ėjimÄ tualeto link teismas tendencingai vertino kaip įžūlius veiksmus, grasinimus, patyčiomis ir vandaliÅ¡kais veiksmais, apkaltindamas demonstravimu nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai. Absurdas. Nors jokių aplinkinių nebuvo ir ji visiÅ¡kai nesutrikdė jokios visuomenės rimties ar tvarkos, jokių įžūlių veiksmų iÅ¡ jos pusės apskritai nebuvo, niekam nieko negrasino, jokių patyčių ir vandaliÅ¡kų veiksmų net nebuvo ir nesimato. Kaip ji galėjo aplinkiniams kÄ nors demonstuoti, jei jos nuėjimas tualeto link truko vos 1 minutę.

Jos visiÅ¡ku neveikimu nebuvo padaryta jokia žala žmonių teisėms bei teisėtiems interesams, todėl jos neveikimas nėra vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas. Tai yra kaltinimo falsifikacija. Dėl aiÅ¡kiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ginčija teisiamajame posėdyje visų iÅ¡nagrinėtų įrodymų vertinimÄ , teigdama, jog teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pažymi, kad faktinių bylos aplinkybių nustatymas, įrodymų vertinimas yra baudžiamosios bylos pagrindinis proceso dalykas.

Tai yra pagrindas manyti, kad pagal nuosprendžiuose nurodytas aplinkybes byloje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia palengvinti nuteistojo teisinę padėtį: teismo sprendimÄ panaikinti ir bylÄ nutraukti arba nuteistÄ jį atleisti nuo bausmės. Dėl aiÅ¡kiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo teigia, jog teismas, skirdamas jai už jokiÄ nepadarytÄ veikÄ per griežtÄ bausmę, pažeidė BK 63 str. numatytus reikalavimus, nes nevisapusiÅ¡kai įvertino bylos aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad faktiÅ¡kai niekas nenukentėjo ir niekas neįvyko.

Teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, o nuosprendyje nėra pateikta iÅ¡sami įrodymų analizė, nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp atskirų įrodymų. Teismas neanalizavo, ar atskiri asmenų parodymai atitinka BPK 20 str. 3 d. nustatytÄ Ä¯rodymams keliamÄ liečiamumo reikalavimÄ . Jos manymu, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos iÅ¡ Rietavo m. Z. N. parodymais, nes, kaip ir pats pažymėjo nuosprendyje, Å¡i liudytoja tiesiogiai nieko nematė, apskritai Klaipėdos m. 2010-06-24 net nebuvo, ar buvo sumuÅ¡ta nukentėjusioji, ar ne, nieko pasakyti negalėjo.

Ä® teismo nuvykimÄ nieko jai mokėti ji neturi. Jos pasirodymas teisme buvo apskritai nereikalingas. Jos apklausti ji neprašė, prieÅ¡ jos apklausÄ prieÅ¡taravo iÅ¡ karto. Be to, jos parodymai yra akivaizdžiai melagingi ir grindžiami ne jos pačios, o kito suinteresuoto asmens, t.y. jos dukros L. N. samprotavimais, o ne faktais. Tuo tarpu teismas nepagrįstai atmetė tiesoginių liudytojų parodymus, t.y. A. K. T. parodymus teisme ir jais net nesivadovavo. O apie jos dukros D. B. parodymus apskritai nuospendyje net nepasisakė, lyg jos toje byloje apskritai nėra.

Kadangi nukentėjusioji bei jos motina bei jos taip vadinama pusseserė buvo suinteresuotos joms palankia bylos baigtimi, todėl teismas šių asmenų parodymus privalėjo vertinti itin kritiškai ir jais remtis tik tuo atveju, jeigu juos patvirtina kitų nesuinteresuotų asmenų parodymai. Pažymi, jog byloje buvo pateiktos dvi, viena kitai prieštaraujančios, teismo medicinos specialisto išvados. Vienoje iš jų teigiama, kad išorinių sužalojimo žymių nėra, kitoje - kad nukentėjusiajai buvo padaryti šie sužalojimai: veido sumušimas, kraujosruva ir galvos smegenų sumušimas.

Nors teismo medicinos specialistas parodė, kad lyg tai ji sudavė nukentėjusiajai tik vienÄ smÅ«gį į veidÄ , o kiti jos galimi kÅ«no sužalojimai labai klastingai atsirado visiÅ¡kai kitoje vietoje, t.y. nežinomo namo lyg tai laiptinėje, tačiau atriboti, nuo kurio smÅ«gio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra neįmanoma. Tuo jai inkriminuojama atsakomybė už kito galimo kaltininko panaudotÄ smurtÄ ir smurtinio nusikaltimo fabrikacijÄ , naudojama bendrai esant neapibrėžtai tyčiai, kai už kilusius padarinius atsako visi smurtÄ naudoję asmenys, nepriklausomai nuo asmeniÅ¡kai suduotų smÅ«gių skaičiaus ir padarytų sužalojimų pobÅ«džio.

Todėl teismas privalėjo patikrinti, ar K. N. nepasinaudojo smurtinio nusikaltimo fabrikacija prieÅ¡ jÄ , ar laiptinėje nebuvo kitų asmenų, galinčių jÄ sužaloti, ar tai negalėjo bÅ«ti jos pačios motinos ar tėvo veiksmai. Nėra konkrečių įrodymų, kodėl K. N. tariamai paslaptingai „nukrito“ savo namo laiptinėje, ar jinai iÅ¡ tikrųjų nukrito, ar apskritai niekur nekrito, koks yra priežastinis ryÅ¡ys tarp susitikimo tualete ir jos tolimesnio elgesio ir jai inkriminuotų kaltinimų.

Ar galėjo K. N. bÅ«ti tÄ dienÄ apsvaigusi alkoholiu, nes buvo Å¡ventė ir po apsilankymo poliklinikoje ji su savo motina vis gi namo neskubėjo ir dar užsuko atgal į PPC „Akrpolis“, kur prabuvo gana ilgai, kaip parodė teismui jos motina. Taip pat teismas neatsižvegė į tai, jog tuo atveju, jei K. N. buvo „ligota“, kodėl po keletos dienų iÅ¡vyko su savo tėvu N. N. į ItalijÄ (1 t., b.l. 2). Kas įrodo, kad jokio gydymo neatlikdavo ir jokio sveikatos sutrikimo nebuvo. Taip pat buvo teigiama, kad teismo medicinos specialisto iÅ¡vada buvo suklastota, nes joje nėra nei jos pavardės, nei laiko, nei ryÅ¡io su laiptine kitame miesto gale.

Pažymi, jog tai, kad byloje buvo vadovaujamasi vien tik jÄ kaltinančiais parodymais, buvo pažeistas asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principas. Teigia, kad teismas pažeidė Konstitucijos 31 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. ir BPK 44 str. 6 d. įtvirtintÄ nekaltumo prezumpcijos principÄ . Teismas motyvuojamojoje dalyje visiÅ¡kai neanalizavo, ar Å¡ių asmenų parodymai apskritai gali bÅ«ti pripažįstami įrodymais, taip pat neatsižvelgė į tai, kad minėtų asmenų parodymai prieÅ¡tarauja likusių liudytojų parodymams.

Be to, teismas neįsigilino į pačiÄ Ä¯vykio situacijÄ , nenustatė, kas inicijavo jai priklausančio žiedo vagystės konfliktÄ , kas bÅ«tų leidę nustatyti, ar pačios nukentėjusios K. N. veikoje nebuvo ketinimo tiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Pabrėžia, kad jokių smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ji neatliko ir atlikti neketino. Tačiau teismas nieko nevertinęs pavadino tai tyčiniais jos veiksmais, kas yra melas. Jai nepagrįstai buvo inkriminuotos chuliganiÅ¡kos paskatos, nes byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad taip lyg tai buvo demonstruojama ir nepagarba aplinkiniams.

Kadangi visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, todėl, jos manymu, jos veikoje nėra BK 284 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties. Teismas pažeidė BPK 320 str. 3 d., nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo praÅ¡oma, o tik formaliai ir biurokratiÅ¡kai atkartojo kerÅ¡taujančių prokurorų kaltinamÄ jį aktÄ ir absoliučiai nebuvo suinteresuotas nieko nei tirti, nei iÅ¡tirti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyti motyvai dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo neatitinka tikrovės, jos elgesį vertino pagal principÄ â€žkÄ noriu, tÄ ir matau“.

Jokio teisingumo vykdymo teisme ji nepastebėjo. K. N. motina pateikė visiÅ¡kai melagingÄ versijÄ , baudžiamÄ jÄ bylÄ jai iÅ¡kėlė nepilnametis vaikas. Jokių kitų suaugusiųjų, apart jos, 2010-06-24 prie nurodytos vietos nebuvo, todėl darytina iÅ¡vada, kad byla iÅ¡kelta tik vadovaujantis melagingais vaiko parodymais, o ne faktais. Ar vaikas meluoja, ar linkęs meluoti, niekas nieko netikrino. Melo detektoriumi niekas patikrintas nebuvo. Nepilnametis vaikas K. N. nebuvo patikrinta dėl jos melo, tokia procedÅ«ra apskritai atlikta nebuvo, viskas, kÄ vaikas pamelavo, tapo kaltinamojo akto motyvais.

Pateikta jos įvykių versija netikra, tai yra melas. Jai taip pat papildomai inkriminuojamas ir nenustatytas nukritimas K. N. namo laiptinėje, kurioje apskritai ji nebuvo ir net nežino, kur K. N. gyvena ir kÄ toje laiptinėje jinai tÄ naktį darė. Tačiau ta vieta ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo apžiÅ«rėta. Pirmos instancijos teismas nesiėmė visų galimų priemonių byloje esantiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, nieko netyrė ir tirti net neketino. Å i byla, jos manymu, yra „užsakyta“ kerÅ¡taujančių prokurorų, o teismas vykdė „pareigÄ â€œ tarnauti prokurorams, o ne įstatymui ir ne Konstitucijai.

Byloje nėra įrodymų, jog dėl jų susitikimo prie tualeto K. N. pasidarė bloga ir kad po trumpo pasikalbėjimo ji gavo „smegenų“ sutrikimÄ , ko pasekoje lyg tai prarado sÄ monę. Teismas neturėjo pagrindo netikėti jos paaiÅ¡kinimais. Tačiau savo nuosprendyje nurodė, kad paaiÅ¡kinimus duoti ji „atsisakė“, kas taip pat yra melas. Å i baudžiamoji byla dėl aiÅ¡kiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo turi bÅ«ti nedelsiant nutraukta. Klaipėdos miesto apylinkės teismas konstatavo, kad jos, kaip įtariamosios, kaltė įrodyta, tačiau teismas net nemėgino tos kaltės įrodyti.

Tuo pačiu metu ji norėdama visais įmanomais bÅ«dais įrodyti savo kaltės nebuvimÄ , to padaryti praktiÅ¡kai negalėjo, nes teismas pats užstojo keliÄ jos įrodinėjimo teisėms. Skirdamas bausmę apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad pažeidėja kalta neprisipažino visiÅ¡kai. Nepripažino jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta daug procedÅ«rų, įtaria, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas ne norint nustatyti tiesÄ , o suinteresuota tos tiesos apskritai nematyti.

Vaiko motinos I. U. automobilis, su kuriuo ji lyg tai nuvežė K. N. į vaikų ligoninę ir tÄ pačiÄ dienÄ atgal namo, nebuvo apžiÅ«rėtas. Nebuvo atliktas auditas dėl gydytojų veiksmų nustatant sanatorinio gydymo įkainius. Nebuvo nustatyta, ar K. N. toliau gydėsi po iÅ¡vykimo namo, ar lankėsi pas Å¡eimos gydytojÄ , kokius vaistus vartojo. Nebuvo nustatyta, kiek dienų po to K. N. svečiavosi Italijoje su savo tėvu. Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba Å¡ios baudžiamosios bylos apeliacinės instancijos teisme piktybiÅ¡kai ir tyčia jai nesuteikta.

Tuo pažeista jos teisė į teisingÄ teismÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Tai reiÅ¡kia, jog jai uždrausta kreiptis į teismÄ ir tikėtis teisingo Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo. Tai yra Konvencijos 6 str. pažeidimas. Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.Dėl nuteistosios T. Ž. praÅ¡ymo perduoti bylÄ nagrinėti apeliacine tvarka kitam tos pačios pakopos teismuiApeliantė, pateikdama apeliacinį skundÄ , prašė užtikrinti jai teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir teisingÄ teismÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Å is apeliantės praÅ¡ymas buvo iÅ¡spręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2012-07-23 nutartimi (6 t., b. l. 44-46), kuria, nenustačius BPK 229 str. 1 d. numatytų pagrindų, buvo atsisakyta baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ Klaipėdos apygardos teismo perduoti nagrinėti apeliacine tvarka kitam apygardos teismui. Atsižvelgdama į tai, nuteistosios T. Ž. baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija. Dėl nuteistosios T.

Ž. teisės į gynybÄ užtikrinimo nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismeNuteistoji T. Ž. pasinaudojo BPK 312 str. 1 d. jai suteikta teise apskųsti jos netenkinantį pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka, nuteistosios apeliacinį skundÄ nagrinėja apeliacinės instancijos teismas. Todėl apeliantės argumentas, neva jai uždrausta kreiptis į teismÄ ir tikėtis teisingo Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimo, yra deklaratyvus ir nepagrįstas.Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2012-04-25 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-662-12 nuspręsta Å¡ioje byloje teikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjai T.

Ž., rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant apeliacinės instancijos teisme. PareiÅ¡kėjos pageidavimu, teikti jai antrinę teisinę pagalbÄ paskirtas advokatas A. Kvaščevičius, gynęs T. Ž. pirmosios instancijos teisme. Byloje pateiktas advokato A. Kvaščevičiaus 2012-07-18 orderis ginti T. Ž. Klaipėdos apygardos teisme.Nuteistoji T. Ž., tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ , į 2012-09-21 apeliacinės instancijos teismo posėdį neatvyko, 2012-09-20 įteikė teismui praÅ¡ymÄ bylos nenagrinėti, kadangi ji, kaip kandidatė į Seimo narius, turi teisinę neliečiamybę.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šį nuteistosios praÅ¡ymÄ , taip pat teismo posėdyje iÅ¡sakytÄ nuteistosios gynėjo A. Kvaščevičiaus ir prokurorės pozicijÄ , 2012-09-21 nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausiÄ jÄ rinkimų komisijÄ dėl T. Ž. teisinės neliečiamybės panaikinimo. Gavus atitinkamÄ Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimÄ , bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme buvo paskirtas 2012-10-25.Nuteistoji T. Ž., tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ , į 2012-10-25 apeliacinės instancijos teismo posėdį taip pat neatvyko, 2012-10-22 įteikė teismui praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , iki Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priims sprendimÄ dėl jos praÅ¡ymo pakeisti jai paskirtÄ teikti antrinę teisinę pagalbÄ advokatÄ A.

Kvaščevičių kitu advokatu. Atitinkamas T. Ž. praÅ¡ymas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje buvo gautas tik 2012-10-25 (b. l. 88, t. 6).Kolegijos vertinimu, nuteistosios T. Ž. neatvykimas į apeliacinės instancijos teismo posėdį nėra kliÅ«tis nagrinėti bylÄ . Nuteistoji turi teisę, bet ne pareigÄ dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ ji buvo informuota tinkamai, jokių svarbių priežasčių, dėl kurių negalėtų dalyvauti teismo posėdyje, nenurodė, įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliekamas, todėl pagal BPK 322 str. 2 d. nuostatas nuteistosios neatvykimas į teismo posėdį nagrinėti bylÄ nekliudo.Nuteistosios T.

Ž. interesus nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme atstovavo jos gynėjas A. Kvaščevičius. Teismo posėdyje gynėjas pareiÅ¡kė, kad jis yra susipažinęs su bylos medžiaga, turi savo gynybos pozicijÄ byloje ir pasiruošęs atlikti gynėjo pareigas, tačiau ginamoji nebuvo susitikusi su juo suderinti gynybos klausimų.Kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 str. 1 d.). Nuteistoji nepasinaudojo BPK 50 str. 2 d. numatyta teise pasirinkti ir pasikviesti dalyvauti byloje gynėjÄ , todėl apeliacinės instancijos teisme jÄ gynė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas teikti T.

Ž. antrinę teisinę pagalbÄ advokatas. BPK nėra numatyta galimybė keisti gynėjÄ , kuris valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įgyvendinimo tvarka paskirtas teikti asmeniui antrinę teisinę pagalbÄ , atsižvelgiant į ginamojo norus turėti konkretų valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiantį advokatÄ . Kita vertus, nuteistoji teismo to ir nepraÅ¡o, ji pateikė teismui tik praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , iki Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priims sprendimÄ dėl jos praÅ¡ymo pakeisti jai paskirtÄ teikti antrinę teisinę pagalbÄ advokatÄ A.

Kvaščevičių kitu advokatu. Pažymėtina, kad advokatas A. Kvaščevičius teikė T. Ž. teisinę pagalbÄ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teikti antrinę teisinę pagalbÄ jis buvo paskirtas, kaip matyti iÅ¡ Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2012-04-25 sprendimo, pačios nuteistosios pageidavimu. Iki pat bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo 2012-10-25 posėdyje dienos pareiÅ¡kėja dėl advokato pakeitimo į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ nesikreipė ir jokių pretenzijų tarnybai dėl advokato A.

Kvaščevičiaus darbo nepareiÅ¡kė. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje dienai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2012-04-25 sprendimas Nr. (1.31)-TPA-662-12 tebegaliojo. Nors savo praÅ¡yme Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl advokato pakeitimo T. Ž. kaltina advokatÄ A. Kvaščevičių vengimu su ja bendrauti, tačiau pačios nuteistosios pasirinktas elgesio variantas – neatvykimas į apeliacinės instancijos teismo posėdžius, turint galimybę prieÅ¡ posėdį aptarti su atvykusiu dalyvauti byloje gynėju visus rÅ«pimus gynybos klausimus – liudija visiÅ¡kai prieÅ¡ingas aplinkybes.Tuo bÅ«du kolegija konstatuoja, jog 2012-10-25 teismo posėdžio metu kolegijai atmetus nuteistosios praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nuteistosios gynybos interesus apeliacinės instancijos teisme tinkamai atstovavo nuteistosios gynėjas, įstatymo nustatyta tvarka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas teikti jai antrinę teisinę pagalbÄ .

Nuteistosios pasirinktas elgesio variantas nedalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ir nederinti gynybos pozicijos su jai paskirtu gynėju nėra kliÅ«tis bylos nagrinėjimui, o visiÅ¡kai nepagrįstas nuteistosios praÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo iki kol bus pakeistas jai paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbÄ advokatas (Å¡is praÅ¡ymas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai anaiptol nėra privalomas) yra aiÅ¡kiai nesuderinamas su BPK 44 str. 5 d. įtvirtinta nuteistosios teise į jos bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ .

Dėl nuteistosios T. Ž. kaltės pagal BK 284 str. 1 d.  Nuteistoji T. Ž. kategoriÅ¡kai neigia padariusi jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d., teigia, jog jos kaltė padarius šį nusikaltimÄ neįrodyta. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimÄ ir pats iÅ¡ naujo įvertinęs įrodymus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajai T.

Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jos veikÄ pagal BK 284 str. 1 d. kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantė, skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėjo, jog T. Ž. parodymus duoti atsisakė. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo (4 t., b.l. 138) matyti, jog posėdžio metu nuteistoji T. Ž. parodė nesuprantanti, kuo yra kaltinama, kadangi ji nieko nepadarė, parodymus duoti nesutinka. Nuteistosios T.

Ž. versijÄ , kad jokio konflikto tarp jos ir nukentėjusiosios K. N. nebuvo, teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.l. 142-143) palaikė liudytoja A. K. T. parodydama, kad 2010-06-24 ji su T. Ž. ir jos dukra buvo „Akropolyje“. T. Ž. išėjo su kažkokia mergaite, pasiÅ¡nekėjo ir viskas. Prie jos akių jos neapsistumdė. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.l. 138-140) nukentėjusioji K. N. parodė, jog 2010-06-24, per Jonines, ji su pussesere L. atvyko į prekybos centrÄ â€žAkropolis“.

Atėjusios ėjo į tualetÄ ir pamatė, kad ant suoliuko, kuris buvo netoli tualetų, sėdėjo T. Ž. su dukra D. B.. Jos nuėjo į tualetÄ . Grįždama pamatė, kad T. Ž. stovi koridoriaus gale ir žiÅ«ri į jÄ . Ji su pussesere ėjo koridoriumi, o koridoriaus viduryje jos nenorėjo praleisti. Ji T. Ž. nieko nesakė, bandė praeiti, bet T. Ž. jos nepraleido. Tada T. Ž. trenkė jai tris kartus ir po to trenkė jai ranka (delnu) į kairę veido pusę. Ji ir jos pusseserė buvo labai iÅ¡sigandusios.

Po įvykio ji paskambino mamai ir pasakė, kas nutiko. Atvykus mamai, nuėjo į „Akropolio“ informacijÄ pasiteirauti, ar yra užfiksuota vaizdo medžiaga. Ten patvirtino, kad medžiaga yra. TÄ pačiÄ dienÄ kreipėsi į ligoninę, jai buvo patikrinta galvos bÅ«klė. Kai ligoninėje jos nepaguldė, jos grįžo vėl į „Akropolį“, kur apsaugos darbuotojai parodė filmuotÄ medžiagÄ . Po to, vykstant namo, jai svaigo galva. O grįžus namo ir lipant laiptais ji pasijuto blogai ir nualpo.

Mama norėjo jÄ vežti į ligoninę, tačiau ji atsisakė. Naktį ji jautėsi labai prastai, todėl ryte kreipėsi į Vaikų ligoninę, kur paaiÅ¡kėjo, kad jai reikia gultis į ligoninę. Po įvykio ji labai bijojo bÅ«ti viena. Ir dabar bijo eiti į „Akropolį“, ar kitur bÅ«ti ar eiti viena. Kodėl T. Ž. jÄ užsipuolė, nežino, T. Ž. pradėjo jai sakyti, kiek ji gali jos dukrÄ D. vadinti „debile“, nors klasėje D. B. niekas „debile“ nevadino. Ä®vykio metu kartu su nukentėjusiÄ ja K.

N. buvusi liudytoja L. N. teisiamojo posėdžio metu (5 t., b.l. 44-45) parodė, jog su pussesere K. N. užėjo į „Akropolį“ ir ėjo į tualetÄ . Eidamos pamatė ant suoliuko sėdinčiÄ T. Ž. su dukra. T. Ž. į tualetÄ užėjusi nebuvo, joms išėjus ji vis dar sėdėjo. Joms grįžtant ji užstojo keliÄ , neleido joms praeiti, Å¡aukė. Kai T. Ž. pradėjo konfliktuoti, aplinkui daugiau nieko nebuvo. Ji stovėjo pirma, K. už jos. Ji bandė praeiti. K. pralindo, bet gavo smÅ«gį į veidÄ .

T. Ž. trenkė K. N.. Ji matė, kaip T. Ž. sudavė vienÄ smÅ«gį K. N. ir pabėgo. Nepamena, į kuriÄ veido pusę T. Ž. trenkė K. N.. Jos garsiai Å¡aukė „padėkit“, bet joms niekas nepadėjo. Ä®vykio metu ir po to joms abiem buvo Å¡okas. Tada jos paskambino K. mamai. Kai jos mama atvyko, vyko į ligoninę. Grįžtant K. laiptinėje pasidarė bloga, krisdama ji trenkėsi į sienÄ ir nusibrozdino veidÄ (skruostÄ ). IÅ¡ aukščiau aptartų nukentėjusiosios K. N. ir liudytojos L.

N. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog jie yra nuoseklÅ«s, tarpusavyje iÅ¡ esmės sutampa, tiek nukentėjusioji K. N., tiek liudytoja L. N. patvirtino, kad nuteistoji T. Ž. prekybos centro „Akropolis“ koridoriuje tyčia užstojo joms keliÄ neleisdama praeiti bei nukentėjusiosios K. N. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtÄ . Nors nukentėjusiÄ jÄ K. N. ir liudytojÄ L. N. sieja giminystės ryÅ¡iai, jos yra pusseserės, apeliacinis teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti jų parodymais ar juos vertinti kritiÅ¡kai, kaip kad teigia apeliantė, kadangi tokius parodymus patvirtina įvykio vietos vaizdo įraÅ¡as (1 t., b.l. 46), kuris buvo peržiÅ«rėtas teisiamojo posėdžio metu (5 t., b.l. 46).

Vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole (1 t., b.l. 43-45, medžiaga iÅ¡tirta teisiamojo posėdžio metu) užfiksuota, jog siauro koridoriuko pačiame gale matomas suoliukas, ant kurio atsisėda mergaitė ir apkÅ«naus kÅ«no sudėjimo moteris. Moteris ir mergaitė sėdi ant suoliuko, koridoriumi link tualeto nei viena neina. Stebint vaizdo įraÅ¡Ä 20:08:28.30 val. matyti, kaip į tualetÄ Ä¯eina dvi merginos, viena aukÅ¡tesnė, kita žemesnė. Merginoms įėjus, nei moteris, sėdėjusi ant suoliuko, nei mergaitė į tualetÄ nėjo, nuo suoliuko pasikėlusios nebuvo. 20:08:58.72 val. minėtos merginos iÅ¡eina iÅ¡ tualeto.

Joms einant link išėjimo iÅ¡ koridoriuko matyti, kaip ant suoliuko sėdinti moteris atsistoja ir eina link tų dviejų merginų. Matyti, kaip tom merginom prisiartinus minėta moteris atsistoja prieÅ¡ais, užstodama merginoms keliÄ . Matyti, kaip žemesniajai merginai bandant apeiti Å¡iÄ moterį, moteris eina ta pačia kryptimi kaip ir mergina, užstodama jai keliÄ ir neleisdama merginai praeiti. Taip minėta mergina kelis kartus eina į vienÄ ir kitÄ pusę, norėdama praeiti, tačiau minėta moteris jai iÅ¡ priekio eina ta pačia kryptimi užstodama jai keliÄ ir neleisdama jai praeiti.

Mergina, apsirengusi baltos spalvos megztiniu, visÄ tÄ laikÄ stovi už žemesniosios merginos, vaikščiodama su ja ta pačia kryptimi. Matyti, kaip 20:09:31 val. žemesnioji mergina ir moteris susikimba, susistumdo (vaizdo įraÅ¡o nematyti, kadangi vaizdÄ Å¡iek tiek užstoja aukÅ¡tesnioji mergina, stovinti žemesniajai merginai už nugaros). Po susistumdymo abi merginos, išėjusios iÅ¡ koridoriuko, pasuka į kairę, o moteris ir nuo suoliuko atsistojusi mergaitė – į deÅ¡inę pusę. Nepagrįstai apeliaciniame skunde apeliantė T.

Ž. iÅ¡kėlė abejonę, jog neva nenustatyta, kokios dvi merginos iÅ¡ tikrųjų pavaizduotos video įraÅ¡e, ar iÅ¡ tikrųjų tai buvo nukentėjusioji K. N. ir liudytoja L. N.. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo (5 t., b.l. 44-46) matyti, jog vaizdo įraÅ¡as teismo posėdyje buvo peržiÅ«rėtas dalyvaujant nuteistajai T. Ž., nukentėjusiosios K. N. įstatyminei atstovei I. U. bei liudytojoms Z. N. ir L. N.. PeržiÅ«rėjus įraÅ¡Ä niekas jokių pastabų nepareiÅ¡kė, niekas nepaneigė, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos ne nukentėjusioji K.

N. ir liudytoja L. N.. Apeliacinis teismas neturi pagrindo abejoti, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos ir vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole įvardintos kaip merginos yra: žemesnioji - nukentėjusioji K. N., aukÅ¡tesnioji - liudytoja L. N.. Tuo tarpu vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole įvardinta kaip apkÅ«naus kÅ«no sudėjimo moteris yra nuteistoji T. Ž., o mergaitė – nuteistosios T. Ž. duktė D. B.. Pažymėtina ir tai, jog iÅ¡ pačios nuteistosios T. Ž. apeliacinio skundo argumentų matyti, jog ji neneigia, kad bÅ«dama prie prekybos centre „Akropolis“ esančio tualeto buvo sutikusi nukentėjusiÄ jÄ K.

N., tarp jų vyko pokalbis, kas dar kartÄ patvirtina, jog vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti bÅ«tent minėti asmenys. Apeliantė teigia, jog byloje nebuvo patikrinta, ar liudytoja L. N., gyvenanti Rietave, iÅ¡ tikrųjų 2010-06-24 apie 20 val. buvo atvažiuvusi į KlaipėdÄ , kokiu transportu ji buvo atvykusi į KlaipėdÄ , taip pat nenustatyta, koks jos ryÅ¡ys Å¡ioje byloje. Tačiau aplinkybę, kad įvykio dienÄ liudytoja L. N. buvo atvykusi į KlaipėdÄ pas pusseserę K. N., patvirtino pati nukentėjusioji K.

N. (4 t., b.l. 138-140), jos įstatyminė atstovė I. U. (4 t., b.l. 140-141) bei liudytoja Z. N. (5 t., b.l. 45). Kaip aukščiau paminėta, teisiamojo posėdžio metu peržiÅ«rint vaizdo įraÅ¡Ä niekas neginčijo, kad vaizdo įraÅ¡e užfiksuota ne liudytoja L. N.. Kadangi apylinkės teismui nekilo abejonių, kad įvykio vietoje kartu su nukentėjusiÄ ja K. N. buvo ir liudytoja L. N., teismui nekilo pareiga aiÅ¡kintis, kokiu transportu ir kada ji buvo atvykusi į KlaipėdÄ . Nustačius, kad liudytoja L.

N. įvykio metu buvo įvykio vietoje ir jos parodymai sutampa su nukentėjusiosios parodymais, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog liudytoja L. N. teismo posėdžio metu davė melagingus parodymus. Netiesiogiai nuteistosios T. Ž. kaltę patvirtina ir nukentėjusiosios K. N. įstatyminės atstovės I. U. teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.l. 140-141) duoti parodymai, jog Joninių vakarÄ jos dukra su pussesere išėjo į „Akropolį“. Po kiek laiko jai paskambino dukra ir labai susijaudinusi pranešė, kad jÄ sumušė.

Kadangi gyvena netoli „Akropolio“, iÅ¡ karto atvyko. Dukra buvo iÅ¡balusi. Pusseserė papasakojo, kas nutiko. Jos važiavo į policijÄ , o po to į ligoninę. Važiuodama namo sugalvojo, kad reikia užsukti į „Akropolį“ pažiÅ«rėti, ar yra filmuota medžiaga. Namie lipant laiptais K. alpo, tuo metu ji sukosi, tačiau nenukrito, pavyko jÄ pagauti. Dukrai buvo bloga, ji vėmė. Ryte su dukra nuvyko į ligoninę, ten K. rentgenu perÅ¡vietė galvÄ . Kaip matyti, nukentėjusiosios įstatyminė atstovė I.

U. patvirtino nukentėjusiosios K. N. ir liudytojos L. N. parodymus, jog iÅ¡ karto po įvykio jos skambino nukentėjusiosios K. N. mamai. Matyti ir tai, jog nukentėjusiosios K. N. ir jos įstatyminės atstovės I. U. bei liudytojos L. N. parodymai apie tolimesnę įvykių eigÄ â€“ važiavimÄ Ä¯ ligoninę, nukentėjusiosios nualpimÄ laiptinėje - sutampa. Atsižvegiant į tai, apeliacinis teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti aukščiau aptartais minėtų asmenų parodymais. Jie yra nuoseklÅ«s, vieni kitiems neprieÅ¡tarauja, esminės aplinkybės sutampa.

Nors liudytoja Z. N. įvykyje nedalyvavo ir tiesiogiai įvykio, kaip ir nukentėjusiosios įstatyminė atstovė I. U., nematė, teisiamojo posėdžio metu (5 t., b.l.

45) nurodydama jai žinomas įvykio aplinkybes davė parodymus, kurie sutampa su aukščiau aptartais nukentėjusiosios K. N., jos įstatyminės atstovės I. U. bei liudytojos L. N. parodymais. Liudytoja Z. N. parodė, jog dukra jai pasakė, kad jas užpuolė suaugusi moteris. Tuo metu ji buvo namuose Rietave, o dukra buvo iÅ¡vykusi į KlaipėdÄ . Dukra jai sakė, kad kai jos išėjo iÅ¡ tualeto, ponia užpuolė K. N.. Sakė, kad mokykloje buvo tarp mergaičių nesutarimų, tai galbÅ«t dėl to incidentas ir įvyko.

Jos dukrai buvo stresas, dukra sakė nesuprantanti, kaip suaugęs žmogus taip gali elgtis. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog kadangi nukentėjusiosios įstatyminės atstovės I. U. bei liudytojos Z. N. įvykio metu įvykio vietoje nebuvo, jų parodymai negalėjo būti teismo priimti ir vertinami. Pažymėtina, jog nors liudytoja Z. N. bei nukentėjusiosios įstatyminė atstovė I. U. įvykyje nedalyvavo ir tiesiogiai įvykio nematė, o įvykio aplinkybės joms tapo žinomos iš nukentėjusiosios K.

N. ir liudytojos L. N., teismas jų parodymais remiasi kaip netiesioginiais įrodymais. Nustatyta, jog nukentėjusioji K. N. bei liudytoja L. N. iš karto po įvykio paskambino savo mamoms ir papasakojo, kas įvyko. Pastarosios teisiamojo posėdžio metu parodė tai, kas joms buvo papasakota apie įvykį, abi nurodė, jog įvykio metu įvykio vietoje nebuvo, apie įvykį joms tapo žinoma iš dukterų. Nors nukentėjusiosios įstatyminė atstovė I. U. bei liudytoja Z. N. davė parodymus apie įvykį, kuriame jos nedalyvavo, negalima teigti, kaip kad apeliaciniame skunde teigia apeliantė, jog jos ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu davė akivaizdžiai melagingus parodymus ir teismui melavo.

Anot apeliantės, kadangi tarp jos, jos dukters D. B. vienoje pusėje ir nukentėjusiosios įstatyminės atstovės I. U. bei nukentėjusiosios K. N. kitoje pusėje dar iki įvykio buvo susiklostę prieÅ¡iÅ¡ki santykiai, tokie santykiai tęsėsi ir po įvykio, teismas visa tai turėjo įvertinti kritiÅ¡kai. IÅ¡ bylos medžiagos (1 t., b.l. 11, 2 t., b.l. 93, 105, 121, Å¡iuos bylos dokumentus, grįsdama savo argumentÄ , nurodo apeliantė) matyti, jog (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 6 b klasės mokinių tėvai, tame tarpe ir I.

U., dar 2009-01-12, t.y. iki nagrinėjamo įvykio kreipėsi į direktorę su prašymu (2 t., b.l.

93) imtis priemonių dėl T. Ž. trukdymo vaikų ugdymo procesui mokykloje. Nėra duomenų, kad Å¡io praÅ¡ymo iniciatorė bÅ«tų buvusi I. U.. Kaip matyti, argumentuotÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡ viso pasirašė 23 tėvai, o ne viena I. U., todėl nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiosios įstatyminė atstovė yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi nuteistosios atžvilgiu ir turi suinteresuotumÄ melagingai jÄ apkalbėti. IÅ¡ byloje esančio 2009-05-14 T. Ž. skundo mokyklos direktorei (2 t., b.l. 105) matyti, jog skundÄ ji pateikė dėl 6 b klasės moksleivės D.

D., o ne dėl K. N. neteisėtų veiksmų jos dukters D. B. atžvilgiu. 2010-02-22 buvo pateiktas skundas (2 t., b.l. 121) ir dėl K. N. neteisėtų veiksmų T. Ž. dukters D. B. atžvilgiu, tačiau iÅ¡ ant skundo esančios rezoliucijos taip pat matyti, jog skunde iÅ¡dėstyti faktai nepasitvirtino. Apeliantė skunde taip pat nurodo, jog neva nukentėjusiosios įstatyminė atstovė I. U. savo parodymuose teismui neslėpė, kad siekė tyčia patraukti jÄ nekaltai baudžiamojon atskomybėn ir dėl to važiavo tartis pas gimnazijos direktorę J.

A., dėl to direktorė pateikė policijai įžeidinėjančiÄ â€žcharakteristikÄ â€œ apie jÄ ir jos vaikÄ . IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo (4 t., b.l. 140-141) matyti, jog nukentėjusiosios įstatyminė atstovė I. U. neneigė po įvykio bendravusi su mokyklos direktore ir pastarajai pasakiusi, kaip D. B. mama elgiasi su jos dukra, tačiau tokių parodymų, kad ji bÅ«tų siekusi nekaltai T. Ž. patraukti baudžiamojon atskomybėn ar bÅ«tų važiavusi dėl to tartis pas gimnazijos direktorę ir praÅ¡iusi neigiamos charakteristikos apie nuteistÄ jÄ , posėdžio protokole užfiksuota nėra.

Iš bylos medžiagos (2 t., b.l.

82) matyti, jog dėl T. Ž. charakterizuojančios medžiagos pateikimo į (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos administracijÄ kreipėsi Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja, o ne mokyklos direktorė ar nukentėjusiosios įstatyminė atstovė I. U. jÄ pateikė savo iniciatyva. Jokių kitų duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios įstatyminė atstovė I. U. ir nukentėjusioji K. N. yra itin prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusios nuteistosios T. Ž. atžvilgiu, todėl siekia jÄ melagingai apkaltinti, byloje nėra. Nuteistoji T. Ž. neigia trenkusi nukentėjusiajai K. N., anot jos, ji tik ketino nueiti į tualetÄ , kas labai aiÅ¡kiai matosi vaizdo įraÅ¡e, ji rankomis nieko nedarė, K. N. nemušė, jos rankos buvo užimtos, laikė taÅ¡es, taip pat deÅ¡ine ranka laikė tašę. Vaizdo įraÅ¡as (1 t., b.l.

46) patvirtina nuteistosios argumentÄ , kad įvykio metu ji abiejose rankose laikė rankines, tačiau vaizdo įraÅ¡as taip pat paneigia, jog nuteistoji ketino eiti į tualetÄ ir nieko rankomis nedarė. IÅ¡ įraÅ¡o aiÅ¡kiai matyti, kaip nuteistoji T. Ž., eidama link tualetų, tyčia užstoja keliÄ prieÅ¡ais jÄ ateinančioms dviems merginoms, jų nepraleidžia, juda ta kryptimi, kuria eina merginos. Taip pat aiÅ¡kiai matyti, jog tarp jų įvyko susistumdymas. Ir nors apeliantė teigia, kad ji negalėjo nukentėjusiajai trenkti, kadangi deÅ¡inėje rankoje laikė tašę, apeliacinio teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė nepaneigia nukentėjusiosios K.

N. ir liudytojos L. N. parodymų, kad nuteistoji visgi trenkė nukentėjusiajai į veidÄ . Apeliacinis teismas laiko, jog suduoti smÅ«gį per veidÄ Ä¯manoma netgi rankoje laikant tašę, kadangi iÅ¡ įraÅ¡o matosi, kad nuteistosios turėtos rankinės buvo nedidelės ir, kaip galima spręsti, nesunkios, nes nuteistoji kilnojo rankas, net ir laikydama jose rankines. Pažymėtina ir tai, jog teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.l. 132-133) T. Ž. buvo pateikusi praÅ¡ymÄ prie bylos prijungti dokumentus, kurie neva įrodo, kad po patirtos traumos ji nevaldo rankos, todėl, anot jos gynėjo, T.

Ž. su traumuota ranka nieko negalėjo sužaloti. Tačiau vaizdo įraÅ¡as patvirtina, jog visgi apeliantė valdo abi rankas, o jos keliamos versijos yra jos pasirinkta gynybos pozicija. Apeliantė ginčija jai inkriminuotas nukentėjusiosios sveikatai kilusias pasekmes, anot apeliantės, ji traukiama atsakomybėn už galimai kito kaltininko panaudotÄ smurtÄ nukentėjusiosios atžvilgiu. Specialisto iÅ¡vados tiriamojoje dalyje (1 t., b.l. 48-49) apraÅ¡yti nukentėjusiosios K. N. medicininių dokumentų duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog K.

N. gydytojo traumatologo apžiÅ«rėta 2010-06-24 21.10 val. Diagnozė: galvos sumuÅ¡imas, veido sumuÅ¡imas. Kaip matyti, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantė, nukentėjusiajai jau įvykio dienÄ ligoninėje buvo nustatyti sužalojimai. Specialisto iÅ¡vados tiriamojoje dalyje taip nurodyta, jog neurochirurgo K. N. buvo apžiÅ«rėta 10.35 val. (data nenurodyta). Diagnozė: galvos sumuÅ¡imas, galvos smegenų sukrėtimas. Klaipėdos vaikų ligoninės medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡e (epikrizėje) nurodyta, jog K.

N. stacionarizuota į traumatologijos – ortopedijos skyrių 2010-06-25, išrašyta 2010-06-28. Galutinė klinikinė diagnozė: galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, veido srities odos nubrozdinimai. Atvyko į KUL esant galvos skausmams, svaigimui, pykinimui, bendram silpnumui. 2010-06-24 apie 20 val. „Akropolyje“ sumušė moteris. Po traumos buvo apsvaigusi, po to atsirado galvos skausmai, pykinimas, bendras silpnumas. Specialisto išvadoje (1 t., b.l. 48-49) konstatuota, jog K. N. buvo padarytas galvos sumušimas su odos nubrozdinimais kairio skruosto srityje, kliniškai nustatytu lengvu galvos smegenų sukrėtimu.

MinimÄ sužalojimÄ K. N. galėjo įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus kairio skruosto sritį kietu buku daiktu – sumuÅ¡ant, atsitrenkiant. Objektyvios apžiÅ«ros metu matomas odos nubrozdinimų gijimo laipsnis neprieÅ¡tarauja tam, kad nurodytÄ galvos sužalojimÄ K. N. galėjo patirti maždaug prieÅ¡ 4-5 paras iki objektyvios apžiÅ«ros, galimai teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2010-06-24 paros antroje pusėje. K. N. galvoje konstatuota viena trauminio poveikio žymė kairiame skruoste.

Dėl nurodyto sužalojimo K. N. sveikata buvo sutrikdyta iki 10 dienų laikotarpiui, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors apeliantė teigia, jog byloje buvo pateiktos dvi viena kitai prieštaraujančios teismo medicinos specialisto išvados, iš kurių vienoje teigiama, kad išorinių sužalojimo žymių nėra, kitoje - kad nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai: veido sumušimas, kraujosruva ir galvos smegenų sumušimas, pažymėtina, jog byloje yra tik viena specialisto išvada (1 t., b.l. 48-49).

Kitos specialisto iÅ¡vados, kuri prieÅ¡tarautų minėtai specialisto iÅ¡vadai, byloje nėra. Taip pat negalima sutikti su apeliantės argumentu, kad specialisto iÅ¡vada suklastota, kadangi joje nėra nei jos pavardės, nei laiko, nei ryÅ¡io su laiptine kitame miesto gale. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, jog 14 punkte apraÅ¡ant bylos aplinkybes nuteistosios vardas ir pavardė paminėti. Taip pat iÅ¡vadų 2 punkte nustatytas ir galimas sužalojimų patyrimo laikas, t.y. 2010-06-24 paros antroje pusėje, bei tai, kad sužalojimÄ K.

N. galėjo įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus kairio skruosto sritį kietu buku daiktu – sumuÅ¡ant, atsitrenkiant. Apeliantė skunde nurodo, jog neva specialistas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ji nukentėjusiajai sudavė tik vienÄ smÅ«gį į veidÄ , o kiti jos kÅ«no sužalojimai labai klastingai atsirado visiÅ¡kai kitoje vietoje - nežinomo namo laiptinėje, atriboti, nuo kurio smÅ«gio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra neįmanoma. Tačiau iÅ¡ posėdžio protokolo matyti, jog ekspertas R.

P. P. teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.l. 141-142) paaiÅ¡kino, kad silpni sÄ monės netekimai galėjo atsirasti pirminės traumos pasekoje. Taip iÅ¡ niekur nieko neatsitinka. Silpnumas atsiranda tik po smegenų sutrenkimo.T. Ž., nesutikdama su eksperto R. P. P. pateiktos specialisto iÅ¡vados Nr. G 888/10 (03) iÅ¡vadomis, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę bei į teismo posėdį kviesti nepriklausomÄ ekspertÄ A. G.. Kadangi pirmosios instancijos teismui abejonių dėl specialisto iÅ¡vados aiÅ¡kumo nekilo, teismas, iÅ¡klausęs proceso dalyvių nuomonės, protokoline nutartimi (5 t., b.l.

46) atmetė T. Ž. praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę bei į posėdį kviesti ekspertÄ A. G.. Atsižvelgus į specialisto iÅ¡vadÄ , teismo posėdžio metu eksperto R. P. P. bei kitų proceso dalyvių duotus paaiÅ¡kinimus, apeliaciniam teismui abejonių dėl specialisto iÅ¡vados aiÅ¡kumo, iÅ¡samumo ir pagrįstumo taip pat nekyla, todėl laikytina, jog skirti ekpertizę bei į teismo posėdį kviesti ir apklausti nepriklausomÄ ekspertÄ nebuvo tikslo. Specialisto iÅ¡vados tiriamojoje dalyje (1 t., b.l. 48-49) buvo apraÅ¡yti nukentėjusiosios K.

N. medicininių dokumentų duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog K. N. gydytojo traumatologo apžiÅ«rėta 2010-06-24 21.10 val. Nurodyta, jog 20.30 val. „Akropolyje“ sumušė klasiokės mama, patyrė veido traumÄ su plaÅ¡taka, po sumuÅ¡imo be sÄ monės nebuvo, potrauminiame periode nevėmė, nepykino. Bendra bÅ«klė patenkinama, ryÅ¡kios neurologinės simptomatikos nėra, truputį skauda veido kairę pusę. Diagnozė: galvos sumuÅ¡imas, veido sumuÅ¡imas. Gydymui rekomenduotas gulimas rėžimas, Å¡altis, stebėti.

Kaip matyti, po įvykio nukentėjusiajai nuvykus į ligoninę jau tuo metu jai buvo nustatyti sužalojimai (galvos sumuÅ¡imas, veido sumuÅ¡imas), tačiau ryÅ¡ki neurologinė smegenų sutrikimo simptomatika tuo metu pasireiÅ¡kusi dar nebuvo, todėl nukentėjusioji buvo iÅ¡leista namo, rekomenduojant gulimÄ rėžimÄ , Å¡altį bei stebėti galimus sveikatos bÅ«klės pokyčius. IÅ¡ aukščiau aptartų nukentėjusiosios K. N., jos įstatyminės atstovės I. U. bei liudytojos L. N. parodymų matyti, jog jos neneigia, kad nukentėjusioji K.

N. jau po įvykio prekybos centre „Akropolis“, namuose lipdama laiptais ir alpdama atsitrenkė į sienÄ , dėl ko nusibrozdino skruostÄ . Netikėti tokiais jų parodymais ir daryti prielaidas, kad nukentėjusiÄ jÄ , kaip kad teigia apeliantė, galimai sužalojo kiti asmenys, apeliacinis teismas neturi pagrindo. Kaip matyti, įvykio metu prekybos centre „Akropolis“ patirtos galvos traumos simptomai – sÄ monės netekimas, alpimas nukentėjusiajai K. N. pasireÅ¡kė dar nespėjus grįžti namo, o vėliau iÅ¡ryÅ¡kėjo ir kiti galvos smegenų traumos simptomai – galvos skausmas, pykinimas, vėmimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nukentėjusiosios įstatyminė atstovė I. U. teisiamojo posėdžio metu (4 t., b.l. 140-141) nurodė, jog jos dukra alpdama nukritusi visiÅ¡kai nebuvo, jÄ pavyko sugauti. Kas leidžia teigti, jog nukentėjusiosios K. N. atsitrenkimas į sienÄ nebuvo stiprus, Å¡io atsitrenkimo metu ji tik nusibrozdino kairės pusės skruostÄ , kito sužalojimo – galvos smegenų sukrėtimo tuo metu patirti ji negalėjo, minėtÄ sužalojimÄ ji jau buvo patyrusi įvykio metu prekybos centre „Akropolis“.

Kaip aukščiau aptarta, ekspertas R. P. P. posėdžio metu (4 t., b.l. 141-142) paaiÅ¡kino, kad silpni sÄ monės netekimai galėjo atsirasti pirminės traumos pasekoje, silpnumas atsiranda tik po smegenų sutrenkimo. Remiantis tuo, apeliacinis teismas pripažįsta, jog nuteistosios T. Ž. veiksmai nukentėjusiosios K. N. atžvilgiu – pastÅ«mimas įrėmus rankas į krÅ«tinę bei sudavimas rankos plaÅ¡taka per veidÄ â€“ yra tiesiogiai susiję su nukentėjusiajai K. N. vėliau pasireiÅ¡kusiu silpnumu ir nustatytais sužalojimais – galvos sumuÅ¡imu bei lengvu galvos smegenų sukrėtimu.

Apeliacinis teismas pripažįsta, jog T. Ž., pastumdama nukentėjusiÄ jÄ ir suduodama jai smÅ«gį į galvos sritį, suvokė savo veiksmų pobÅ«dį, numatė, kad dėl tokių jos veiksmų gali kilti neigiamos pasekmės nukentėjusiosios K. N. sveikatai ir jų norėjo.Kaip aukščiau paminėta, specialisto iÅ¡vadoje (1 t., b.l. 48-49) konstatuota, jog K. N. buvo padarytas galvos sumuÅ¡imas su odos nubrozdinimais kairio skruosto srityje, kliniÅ¡kai nustatytu lengvu galvos smegenų sukrėtimu.

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Å¡iuos sužalojimus nukentėjusiajai padarė nuteistoji, jÄ pastumdama ir suduodama plaÅ¡taka į kairę veido pusę. Vienok iÅ¡ K. N., I. U. bei L. N. parodymų matyti, jog vienÄ iÅ¡ Å¡ių sužalojimų - odos nubrozdinimus kairio skruosto srityje – K. N. patyrė jau po nagrinėjamo įvykio, kuomet nualpo lipdama laiptais ir, iki kol jÄ sugriebė ir apsaugojo nuo griuvimo bei rimtesnio susižalojimo mama, smukdama nusibrozdino skruostÄ Ä¯ laiptinės sienÄ .

GalimÄ tokį sužalojimo atsiradimo mechanizmÄ patvirtino ir teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas, tai atitinka ir Klaipėdos vaikų ligoninės medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis. Kita vertus, teismo medicinos ekspertas paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiosios nualpimas grįžtant namo po įvykio yra susijęs bÅ«tent su prieÅ¡ tai patirta galvos trauma ir tai buvo vienas iÅ¡ simptomų, pakartotinio nukentėjusiosios kreipimosi į ligoninę metu kliniÅ¡kai nustatyti lengvo galvos smegenų sukrėtimo diagnozę.

Tuo bÅ«du, nors odos nubrozdinimai kairio skruosto srityje K. N. buvo padaryti dėl vėlesnio sveikatos sutrikimo po „Akropolyje“ patirtos galvos traumos, akivaizdu, jog nuteistoji, smurtaudama prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , pati betarpiÅ¡kai Å¡io sužalojimo jai nepadarė. Todėl iÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies Å¡alinama nuoroda, jog nuteistoji T. Ž. padarė nukentėjusiajai K. N. odos nubrozdinimus kairiojo skruosto srityje. Nustačius, kad nuteistoji T. Ž. padarė nukentėjusiajai ir kitus nežymaus sveikatos sutrikdymo mastÄ atitinkančius sužalojimus - galvos sumuÅ¡imÄ ir lengvÄ galvos smegenų sukrėtimÄ , minimo sužalojimo paÅ¡alinimas iÅ¡ nuosprendžio neturi įtakos, sprendžiant nuteistosios kaltės, veikos kvalifikavimo, žalos atlyginimo bei kitus nuosprendžio klausimus, todėl nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas 328 str. 3 p. numatytu pagrindu.

Apeliantė teigia, jog teismas neatsižvegė į tai, jog tuo atveju, jei K. N. buvo ligota, kodėl po keletos dienų iÅ¡vyko su savo tėvu N. N. į ItalijÄ , kas, anot apeliantės, įrodo, kad jokio sveikatos sutrikdymo nebuvo. Specialisto iÅ¡vadoje (1 t., b.l. 48-49) konstatuota, jog K. N. sveikata sutrikdyta buvo iki 10 dienų laikotarpiui. Laikotarpiu nuo 2010-06-25 iki 2010-06-28 K. N. buvo stacionarizuota į traumatologijos – ortopedijos skyrių. IÅ¡raÅ¡ius į namus rekomenduotas tolesnis gydymas. Kaip matyti, nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta neilgam laikotarpiui, iÅ¡raÅ¡ius iÅ¡ ligoninės jai buvo rekomenduotas, o ne skirtas privalomas gydymas, todėl, jei nukentėjusioji paleista iÅ¡ ligoninės ir buvo kur iÅ¡vykusi, tai neduoda pagrindo abejoti, kad visgi jos sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, iki 10 dienų.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog veika, už kuriÄ nuteista T. Ž., įvykdyta prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėdos m., koridoriuje. Abejonių nekyla, kad įvykio vieta nagrinėjamu atveju yra vieÅ¡oji vieta, kurioje turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Nuteistosios T. Ž. iÅ¡puolis prieÅ¡ nukentėjusiajÄ Ä¯vykdytas vietoje, kur be nuteistosios ir nukentėjusiosios ne tik galėjo bÅ«ti, bet ir buvo kiti asmenys (liudytoja L. N. bei nuteistosios duktė D.

B., o taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad koridoriumi dažnai vaikščiojo pašaliniai asmenys). Apeliacinis teismas pripažįsta, jog T. Ž. veiksmai – fizinio smurto pavartojimas viešoje vietoje nukentėjusiosios atžvilgiu - yra įžūlūs. Neabejotina, kad nuteistosios elgesys - smurto vartojimas prieš nepilnametę viešoje vietoje šokiravo tai mačiusius asmenis ir privertė pasijusti nejaukiai. Toks nuteistosios elgesys laikomas įžūliu, moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu, tokiu elgesiu buvo pademonstruota nepagarba nukentėjusiajai, kitiems aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Nukentėjusioji ir jos pusseserė buvo Å¡okiruotos brutualaus nuteistosios iÅ¡puolio, joks teko nutraukti pramogavimÄ â€žAkropolyje“ ir kreiptis pagalbos į artimuosius bei vykti į ligoninę dėl medicininės pagalbos suteikimo sužalotai nukentėjusiajai. Apeliantė neteisingai skunde nurodo, jog jos ėjimÄ tualeto link teismas įvertino kaip grasinimus, patyčias, vandaliÅ¡kus ir chuliganiÅ¡kus veiksmus, bei tai, kad nuosprendyje yra kaltinimų, jog ji K. N. į krÅ«tinę sudavė ne mažiau kaip tris kartus.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas pripažino įrodytu, kad K. N., nuteistajai įsirėmus į jos krÅ«tinę, pastumta buvo tik kartÄ , o nuteistosios T. Ž. elgesys nukentėjusiosios atžvilgiu kvalifikuotas kaip įžūlus, pažeidžiantis visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei demonstruojantis nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, o ne vandaliÅ¡ki, chuliganiÅ¡ki veiksmai, pasireiÅ¡kę grasinimais ir patyčiomis.Analizuojant veikų kvalifikavimo klausimus pažymėtina, jog vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėtų.

Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali bÅ«ti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2008). Asmeninio pobÅ«džio paskatų buvimas ne visada neigia veikos prieÅ¡ingumÄ vieÅ¡ajai tvarkai.

Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko bÅ«tent vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009). VieÅ¡oje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma visų objektyviųjų ir subjektyviųjų vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikaltimo (BK 284 straipsnio 1 dalis) požymių.

Nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, kad kaltinamoji asmeniniams santykiams aiÅ¡kintis pasirinko vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir aukščiau jau aptartÄ bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, todėl laikytina, kad BK 284 str. 1 d. numatytÄ veikÄ ji padarė, veikdama tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nuteistosios T. Ž. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. Anot apeliantės, teismas privalėjo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar jos neveikimas galėjo bÅ«ti prilyginamas prie nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., požymių.

Pažymėtina, jog teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 str., į Konstitucinį TeismÄ turi teisę kreiptis dėl Konstitucijos 105 str. 1 d. nurodytų aktų - Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų neprieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl Respublikos Prezidento aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais bei dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais. Pagal teismų praktikÄ nuspręsti, ar konkrečiu atveju reikia kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , yra teismo, nagrinėjančio bylÄ , prerogatyva (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K–33/2005).

Tuo tarpu įstatymas nenumato galimybės teismui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡aiÅ¡kinti, ar asmens veiksmai/neveikimas atitinka konkretaus nusikaltimo požymius, todėl teismas neturėjo pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad T. Ž. veiksmai atitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius. VisiÅ¡kai nepagrįstai apeliantė teigia, kad teismas turėjo galimybę jos veiksmus perkvalifikuoti kaip drausminį nusižengimÄ .

Pažymėtina, jog drausminė atsakomybė kyla darbo santykių pagrindu, tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė – kai pažeidžiamos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, visuomenės ir valstybės interesai padarius nusikalstamÄ veikÄ . Be to, priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ar bylÄ nutraukti pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo pagrindo, nes BPK 3 str. 1 d. 1-9 p. nurodytos aplinkybės nepaaiÅ¡kėjo – teismas pagrįstai nustatė, kad T. Ž. padarė jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Negalima sutikti, kad teismas nagrinėdamas bylÄ ir piimdamas galutinį sprendimÄ vadovavosi tik nuteistÄ jÄ T. Ž. kaltinančiais įrodymais. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolų, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio bei iÅ¡ kitos bylos medžiagos matyti, kad teismas byloje surinktus įrodymus įvertino atsižvelgdamas į jų visumÄ , nuosprendyje savo iÅ¡vadas grindė tik tais įrodymais, kurie buvo gauti įstatymo nustatyta tvarka ir iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Kaip matyti, teismas iÅ¡tyrė ir įvertino tiek T. Ž. kaltinančius (nukentėjusiosios, jos įstatyminės atstovės, liudytojų parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ , vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolÄ ), tiek jÄ teisinančius (liudytojos A. K. T. parodymus) įrodymus ir motyvuotai pasisakė, kodėl vienus laiko patikimais, o kitus atmeta kaip nepagrįstus. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

O tai, kad teismo išvados neatitiko T. Ž. lūkesčių, savaime nėra pagrindas teigti, jog teismas pažeidė įstatymų nuostatas, netinkamai įvertino įrodymus ir pan. Anot apeliantės, byla ištirta neišsamiai, kadangi nebuvo atlikta daugelis veiksmų: neapklausti prekybos centro „Akropolis“ apsaugos darbuotojai, neatliktas K. N. ir L. N. patikrinimas ir apžiūra įvykio vietoje, neatliktos akistatos, neskirta ekspertizė dėl vaizdo įrašo, neišreikalautos K. N. ir jos tėvų telefoninių pokalbių išklotinės, neapklausti Klaipėdos miesto vaikų ligoninės gydytojai, neišreikalautas nukentėjusiosios medicininės kortelės originalas ar patvirtinta kopija, neatlikta I.

U. automobilio bei namų laiptinės apžiūra, proceso dalyviai nepatikrinti melo detektoriumi bei kitais metodais. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama tiek, kad užtektų baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 str. 5 d.) dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2010).

TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Apeliacinis teismas pripažįsta, jog byloje surinktų įrodymų visiÅ¡kai pakanka neabejotinai iÅ¡vadai dėl T. Ž. kaltės padarius BK 284 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ padaryti. PreÅ¡ingai negu teigia apeliantė, byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji K. N. bÅ«tų atlikusi kokius veiksmus, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad ji ketinimo sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Apeliacinis teismas nepasisako dėl neva nuteistajai T. Ž. priklausančio žiedo vagystės nagrinėjamo įvykio metu, kadangi Å¡ioje byloje sprendžiamas nuteistosios T. Ž., o ne nukentėjusiosios K. N. kaltės klausimas. Be to, iÅ¡ byloje esančio prokurorės 2011-04-12 nutarimo (4 t., b.l. 116-117) matyti, jog ikiteisminis tyrimas K. N. atžvilgiu buvo nutrauktas. Dėl bausmės Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs T. Ž. kalta padarius BK 284 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ , skyrė jai laisvės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigojant per deÅ¡imt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 (Å¡imtÄ ) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Apeliantė, neigdama savo kaltę, nesutinka su teismo jai skirta bausme, anot jos, jai nepadarius jokios nusikalstamos veikos negalėjo būti skiriama bausmė, tokiu būdu teismas pažeidė Konstitucijos 31 str. 4 d. reikalavimus. Taip pat pažeidė BK 63 str. reikalavimus, kadangi paskirta per griežta bausmė, be to, nepripažino jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o taip pat skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad ji kalta neprisipažino visiškai. Tačiau tokie apeliantės argumentai visiškai nepagrįsti.

Aukščiau aptarta, jog apylinkės teismas nuteistosios T. Ž. kaltės klausimu padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas, todėl teisėtai ir remiantis įstatymu jai buvo paskirta BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., atsižvelgė į tai, kad T. Ž. nedirba, iÅ¡laiko nepilnametę dukrÄ , nusikalto pirmÄ kartÄ , jos padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir skyrė vienÄ Å¡velniausių BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimÄ , kurios dydis nustatytas mažesnis nei Å¡ios bausmės vidurkis, numatytas BK 48 str. 2 d.

Apeliacinis teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nuteistosios T. Ž. atsakomybę lengvinančių ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Be to, nenustatyta, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, bÅ«tų pažeidęs BK 63 str. nuostatas. Minėto straipsnio nuostatos taikomos tuo atveju, kai padaromos dvi ir daugiau nusikalstamų veikų. T. Ž. nuteista už vienos nusikalstamos veikos padarymÄ , anksčiau ji neteista, todėl nebuvo pagrindo jos atžvilgiu taikyti BK 63 str. nuostatas.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir proceso iÅ¡laidų   Pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ T. Ž. 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo K. N., atstovaujamai jos atstovės pagal įstatymÄ I. U., 1815 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų I. U., 1463,06 Lt turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai bei 33,40 Lt kelionės iÅ¡laidų atlyginimo valstybės naudai. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, kadangi teismas teismo posėdžio metu nenagrinėjo klausimo dėl civilinio ieÅ¡kinio, o, anot apeliantės, Å¡aliÅ¡kai bei neteisėtai priteisė nukentėjusiajai 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , nors jokia žala padaryta nebuvo.

Taip pat neteisėtai patenkintas Valstybinės ligonių kasos nepagrįstas ir nemotyvuotas ieÅ¡kinys priteisti nepagrįstų iÅ¡laidų dėl K. N. nereikalingo ir nepagrįsto gydymo vaikų ligoninėje, nes joks sanatorinis gydymas ligoninėje apskritai neatliekamas ir jokio kÅ«no sužalojimo jos veiksmais K. N. padaryta nebuvo. Nebuvo atliktas auditas dėl gydytojų veiksmų nustatant sanatorinio gydymo įkainius. Be to, liudytojos Z. N. apklausti ji neprašė, pieÅ¡ jos apklausÄ prieÅ¡taravo, todėl mano, kad neprivalo apmokėti jos kelionės. Pažymėtina, jog nuteistoji T.

Ž. paskutinio žodžio metu (5 t., b.l.

51) pareiÅ¡kė savo nuomonę dėl civilinių ieÅ¡kinių, prašė nukentėjusiosios bei Valstybinės ligonių kasos civilinius ieÅ¡kinius atmesti. BPK 109 str. inter alia nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalÄ : neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d.

įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalÄ tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybę.

Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Dar vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ asmenį, neturtinę žalÄ padariusio asmens tokiu bÅ«du pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais smurtiniais brutualiais veiksmais, tai Å¡ie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.).

Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t.y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimÄ , stresÄ ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala, nei neatsargios kaltės atveju. Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad dėl T. Ž. nusikalstamos veikos K. N. patyrė ne tik fizinį skausmÄ sužalojimo metu, bet ir pažeminimÄ , iÅ¡gÄ stį, emocinį sukrėtimÄ , kurie įtakojo vėlesnius nepilnametės dvasinius iÅ¡gyvenimus, nerimÄ , pergyvenimÄ dėl galimybės saugiai lankytis ir jautis vieÅ¡ose vietose.

Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iais teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytais motyvais ir jų nebeatkartoja. Å iuo atveju nuteistosios T. Ž. tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios K. N. sveikata. Fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu buvo pavartotas tyčia, be jokios priežasties, tokiu bÅ«du siekiant pademonstruoti nepagarbÄ nukentėjusiajai bei niekinamÄ jį požiÅ«rį į jÄ . Nukentėjusiajai buvo suduota į vienÄ gyvybiÅ¡kai svarbiausių ir pažeidžiamiausių kÅ«no vietų – galvÄ .

Atsižvelgiant į visa tai, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti, įvertino bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , tinkamai vadovavosi BPK bei CK nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkÄ , priteistos sumos dydis visiÅ¡kai atitinka susiformavusiÄ teismų praktikÄ sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Teismas, pilnai tenkindamas Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinį, savo sprendimÄ motyvavo tuo, jog Valstybinės ligonių kasos ieÅ¡kinys įrodytas gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡u.

Byloje (1 t., b.l.

54) yra pateiktas K. N. suteiktų gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, jog 2010-06-24 – 2010-06-28 dienomis K. N. buvo suteiktos ambulatorinės bei stacionarinės paslaugos. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 1463,06 Lt. Apeliacinio teismo vertinimu, įkainiai protingo dydžio, nėra nepagrįstai per dideli. Kadangi nukentėjusioji buvo sužalota ir gydoma dėl tyčinių nuteistosios T. Ž. veiksmų, teisėtai ir pagrįstai Å¡i suma buvo priteista iÅ¡ nuteistosios. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus, jog gydymas nukentėjusiajai buvo nereikalingas, laiko nepagrįstais. BPK 103 str. 1 p. inter alia nustatyta, jog proceso iÅ¡laidas sudaro liudytojams iÅ¡mokami pinigai, skirti jų kelionės į iÅ¡kvietimo vietÄ iÅ¡laidoms atlyginti. IÅ¡ byloje esančios 2012-02-21 nutarties (5 t., b.l.

40) matyti, jog teismas liudytojai Z. N. iÅ¡ teismo lėšų atlygino jos turėtas kelionės iÅ¡laidas į teismÄ â€“ 33,40 Lt. BPK 105 str. 1 d. inter alia nustatyta, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas. Remiantis Å¡iomis nuostatomis, teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimÄ valstybės naudai iÅ¡ieÅ¡koti ir nuteistosios T. Ž. 33,40 Lt kelionės iÅ¡laidų atlyginimo. Apylinkės teismas taip pat priteisė iÅ¡ nuteistosios T. Ž. nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymÄ I. U. 1815 Lt patirtų atstovavimo iÅ¡laidų. Byloje esantis pinigų priėmimo kvitas (5 t., b.l.

41) patvirtina, kad I. U. advokatui V. Katėnui sumokėjo 1815 Lt. Advokatas V. Katėnas dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, jis atstovavo ir gynė nukentėjusiosios K. N. interesus. Atstovavimo iÅ¡laidos protingos ir pagrįstos, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 106 str. 2 d., teisėtai ir pagrįstai Å¡iÄ sumÄ priteisė iÅ¡ nuteistosios T. Ž.. Dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų teisėtumo, pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, nuteistosios T. Ž. teisių bei nekaltumo prezumpcijos pažeidimo Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad baudžiamoji byla jos atžvilgiu buvo prokurorų klastojama ir fabrikuojama, ji buvo persekiojama, kankinama, jos atžvilgiu buvo atliekami prievartiniai veiksmai, be jokio pagrindo taikomos procesinės prievartos priemonės. IÅ¡ byloje esančio tarnybinio praneÅ¡imo (1 t., b.l.

3) matyti, jog dar tÄ pačiÄ dienÄ , t.y. 2010-06-24 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 PK Operatyvaus valdymo grupės informacijos žurnale buvo užregistruotas praneÅ¡imas apie 2010-06-24 20.30 val. įvykį prekybos centre „Akropolis“. 2010-06-25 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 PK Operatyvaus valdymo grupėje taip pat buvo gautas nukentėjusiosios įstatyminio atstovo pareiÅ¡kimas (1 t., b.l. 2), kuriuo buvo praÅ¡oma pradėti ikiteisminį tyrimÄ T. Ž. atžvilgiu. Ikiteisminis tyrimas T.

Ž. atžvilgiu pradėtas 2010-06-29 (1 t., b.l. 5). IÅ¡ bylos medžiagos (1 t., b.l. 62-72, 74-81, 86-8-90, 96, 106, 110-112, 123-125, 126, 155, 157, 158, 166) matyti, jog nuteistajai T. Ž. nuolatos buvo bandoma įteikti Å¡aukimus atvykti pas tyrėjÄ , tačiau pastaroji nebuvo randama jos gyvenamojoje vietoje, o pavykus įteikti Å¡aukimÄ , kategoriÅ¡kai atsisakydavo atvykti. Ir tik 2011-06-14 T. Ž. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ (2 t., b.l. 19-20). IÅ¡ prokurorės 2011-02-28 nutarimo (1 t., b.l. 118-119) matyti, jog T.

Ž. už vengimÄ atvykti į apklausÄ , teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymÄ ir trukdymÄ per kuo trumpiausius terminus iÅ¡tirti ikiteisminio tyrimo bylÄ , vadovaujantis BPK 163 str., buvo paskirta 1300 Lt bauda. T. Ž. pasinaudojo įstatymo suteikta teise ir šį prokurorės nutarimÄ apskundė aukÅ¡tesniajam prokurorui. 2011-07-07 vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimu (2 t., b.l. 166) T. Ž. skundas dėl 1300 Lt baudos panaikinimo netenkintas. Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2011-10-04 T.

Ž. gynėjas advokatas A. J. pateikė skundÄ dėl prokurorės 2011-02-28 nutarimo bei vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011-07-07 nutarimo panaikinimo (3 t., b.l. 116-118). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-13 nutartimi (5 t., b.l. 77-78) advokato A. J. praÅ¡ymas netenkintas. Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-09 nutartimi (5 t., b.l. 135-136) T. Ž. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-13 nutarties, kuria buvo netenkintas jos gynėjo skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2011-02-28 nutarimo bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011-07-07 nutarimo panaikinimo, paliktas nenagrinėtu, motyvuojant tuo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, priimta iÅ¡nagrinėjus skundÄ dėl prokuroro nutarimo skirti baudÄ BPK 163 str. tvarka, yra galutinė ir neskundžiama, tik nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nepagrįstai nurodė, kad Å¡i nutartis yra skundžiama.

Kaip matyti, klausimas dėl nuteistajai T. Ž. prokurorės 2011-02-28 nutarimu skirtos 1300 Lt baudos teisėtumo ir pagrįstumo iÅ¡spręstas, galutinė ir neskundžiama teismo nutartis yra įsiteisėjusi, apeliacinis teismas Å¡iuo atveju neturi teisės Å¡io sprendimo revizuoti. IÅ¡ byloje esančio prokurorės praÅ¡ymo ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t., b.l. 151-152) matyti, jog už teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymÄ bei trukdymÄ per kuo trumpiausius terminus iÅ¡tirti ikiteisminio tyrimo bylÄ buvo praÅ¡oma paskirti T.

Ž. 10 parų areÅ¡tÄ , tačiau Å¡is prokuroės praÅ¡ymas Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-05-20 nutartimi (1 t., b.l. 153-154) nebuvo tenkintas. IÅ¡ bylos medžiagos (2 t., b.l.

31) taip pat matyti, jog siekiant užtikrinti T. Ž. dalyvavimÄ baudžiamajame procese bei netrukdomÄ bylos tyrimÄ , vadovaujantis BPK 119 str., 120 str., 125 str., 135 str., 2011-06-14 jai buvo paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje. Kardomoji priemonė T. Ž. buvo paskirta jai jau turint įtariamosios statusÄ , taigi, teisėtai ir nepažeidžiant įstatymo. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta kardomÄ jÄ priemonę įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje panaikinti, kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, su tokiu teismo spendimu ji sutinka.

IÅ¡ byloje esančių nuteistosios ir jos gynėjo praÅ¡ymų bei skundų (2 t., b.l. 41, 160, 3 t., 8-9) taip pat matyti, jog jie prašė ikiteisminį tyrimÄ T. Ž. atžvilgiu nutraukti, Å¡ie jų praÅ¡ymai buvo iÅ¡nagrinėti, o nesant tam pagrindo, ikiteisminis tyrimas nutrauktas nebuvo (2 t., b.l. 42, 195, 3 t., 11). Apeliantė teigia, jog pažeidžiant jos teises su ikiteisminio tyrimo medžiaga jai buvo leista susipažinti tik 2011-06-30, t.y. po 12 mėnesių nuo bylos pradėjimo ir tik tada, kai jai buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , todėl ji negalėjo realizuoti savo teisių ir laiku skųsti neteisėtus veiksmus prieÅ¡ jÄ .

Be to, teisingai ir kvalifikuotai apskųsti visus neteisėtus procesinius dokumentus negalėjo dar ir dėl to, kad viso ikiteisminio tyrimo laikotarpyje neturėjo jokio gynėjo, valstybės garantuojama teisinė pagalba jai suteikta nebuvo. Iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-02-10 rašto (2 t., b.l.

6) bei 2011-02-08 sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos (2 t., b.l. 7-8) matyti, jog T. Ž. 2011-02-07 su praÅ¡ymu kreipėsi praÅ¡ydama suteikti jai antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje Nr. 33-1-00905-10, Å¡is jos praÅ¡ymas buvo tenkintas ir paskirtas advokatas A. J.. Kaip matyti, prieÅ¡ingai negu teigia nuteistoji, gynėjas ikiteisminio tyrimo metu jai buvo paskirtas, jai buvo garantuota teisė į nemokamÄ teisinę pagalbÄ . Nesutikdama su jai paskirtu advokatu, nuteistoji turėjo teisę savo lėšomis pasisamdyti jos interesus ir lÅ«kesčius pateisinantį gynėjÄ .

IÅ¡ T. Ž. 2010-08-05 skundo (1 t., b.l. 91-92) matyti, jog ji kreipėsi į Klaipėdos miesto 2 PK virÅ¡ininkÄ praÅ¡ydama iÅ¡duoti jai dokumentus, įrodančius jai pareikÅ¡tus įtarimus. 2010-08-18 jai buvo iÅ¡siųstas atsakymas (1 t., b.l. 97), kad praneÅ¡imas apie įtarimÄ bus įteiktas tada, kai ji atvyks Å¡io ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimui suderintu laiku su tyrėja, paaiÅ¡kinta, jog dėl kitų ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentų kopijų gavimo ji turi su praÅ¡ymu kreiptis į tyrimÄ kontroliuojantį prokurorÄ . 2011-02-10 T.

Ž. su praÅ¡ymu (1 t., b.l. 142) kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyr. prokurorę, be kita ko praÅ¡ydama pateikti jai su ikiteisminiu tyrimu susijusiÄ medžiagÄ . 2011-02-17 jai buvo iÅ¡siųstas atsakymas (1 t., b.l. 143), jog atvykus pas tyrėjÄ jai bus įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ . Kaip aukščiau minėta, praneÅ¡imas apie įtarimÄ T. Ž. įteiktas tik 2011-06-14 (2 t., b.l. 19-20). T. Ž. 2011-06-16 buvo įteiktas Å¡aukimas (2 t., b.l.

22) atvykti 2011-06-17 10.00 val. pas tyrėjÄ susipažinti su byla. Ant Å¡aukimo pažymėta, jog 2011-06-17 10.00 val. T. Ž. neatvyko. 2011-06-17 T. Ž. įteiktas naujas Å¡aukimas (2 t., b.l.

24) atvykti pas tyrėjÄ 2011-06-23 13 val. Kaip matyti, advokatas A. J. atvyko, o T. Ž. neatvyko. Nuo 2011-06-30 T. Ž. keletÄ kartų susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga (2 t., b.l. 161, 3 t., b.l. 1). IÅ¡ byloje esančio tarnybinio praneÅ¡imo (3 t., b.l. 6-7) matyti, jog nuteistoji T. Ž. dėl savo kaltės – neatvykimo tęsti susipažinimo su bylos medžiaga iki prokuroro nustatyto termino nebaigė susipažinti su visa bylos medžiaga. Nepagrįsti ir tie apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jos baudžiamÄ jÄ bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas, neužtikrino jai teisės į teisingÄ teismÄ , pažeidė jos procesines teises bei nekaltumo prezumpcijos principÄ .

Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti buvo perduota 2011-08-23 (3 t., b.l. 26). Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojos 2011-08-25 nutartimi byla paskirta nagrinėti teisėjai A. S., o bylÄ nagrinėjančios teisėjos 2011-08-29 nutartimi T. Ž. baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2011-09-14 buvo gautas T. Ž. praÅ¡ymas (3 t., b.l.

61) dėl dokumentų prijungimo su priedais, iÅ¡ kurių matyti, jog T. Ž. kreipėsi su praÅ¡ymu (3 t., b.l. 62-64) spręsti klausimÄ dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-953-201/2011 perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-14 nutartimi (4 t., b.l. 67-68) atsisakyta baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Nurodyta, jog T. Ž. praÅ¡yme dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui nenurodyta svarbių priežasčių, dėl kurių Klaipėdos miesto apylinkės teismas negalėtų objektyviai iÅ¡nagrinėti baudžiamosios bylos Nr. 1-953-201/2011.

Subjektyvi, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta kaltinamosios nuomonė apie galimÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , taip pat deklaratyvÅ«s T. Ž. teiginiai apie Klaipėdos miesto teisėtvarkos vykdomÄ jos, kaip nevyriausybinės organizacijos atstovės, persekiojimÄ , nuolatinį bylų klastojimÄ negali bÅ«ti pagrindu daryti iÅ¡imtį bendrosioms teismingumo taisyklėms. Anksčiau T. Ž. atžvilgiu teismo priimtų bei galiojančių procesinių sprendimų priėmimas taip pat negali bÅ«ti pagrindu spręsti klausimÄ dėl bylos perdavimo iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui.

Pažymėta,, jog tuo atveju, jei kaltinamoji pagrįstai abejoja bylÄ nagrinėjančios Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu, turi teisę pareikÅ¡ti jai nuÅ¡alinimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka. Å ia teise nuteistoji pasinaudojo. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo (4 t., b.l. 130-131) matyti, jog T. Ž. pateikė praÅ¡ymÄ nuÅ¡alinti teisėjÄ A. S. ir perduoti bylÄ nagrinėti kitam teismui, nes ji nuÅ¡alinimÄ pareiÅ¡kė visiems teisėjams. Taip pat prašė nuÅ¡alinti prokurorÄ .

Teisėja, iÅ¡klausiusi proceso dalyvių nuomonės, protokoline nutartimi iÅ¡sprendė T. Ž. praÅ¡ymÄ ir nutarė prokurorės nuo bylos nenuÅ¡alinti, o taip pat, nesant jokio pagrindo, nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nenusiÅ¡alino ir pati. Teisiamojo posėdžio metu (5 t., b.l. 47-48) T. Ž. pateikė pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl teisėjos nusiÅ¡alinimo, tačiau teisėja protokoline nutartimi nusiÅ¡alinti atsisakė. Pažymėtina, jog baudžiamajame procese nenumatyta galimybė nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nuÅ¡alinti teismÄ .

Esant BPK 58 str. 1 d., 2 d. numatytiems nuÅ¡alinimo pagrindams, nuÅ¡alinimas, vadovaujantis BPK 57 str. 2 d., reiÅ¡kiamas bylÄ nagrinėjančiam teisėjui. BPK 59 str. 3 d. numatyta, jog jeigu bylÄ nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo nusprendžia jis pats. Todėl teisėjai nekilo pareiga T. Ž. praÅ¡ymÄ dėl jai pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo perduoti nagrinėti teismo pirmininkui, kaip teigia apeliantė. Anot apeliantės, teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir suinteresuotas jos nuteisimu.

Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., BPK 44 str. 5 d. Å io principo pažeidimas – besÄ lygiÅ¡ka vada apskųstÄ teismo sprendimÄ panaikinti, tačiau Å¡iam pažeidimui nustatyti nepakanka vienos iÅ¡ bylos Å¡alių nuomonės. Taigi teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas yra ir vienas iÅ¡ asmenų konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ sudėtinių dalių. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus.

Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t.y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t.y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo (LAT kasacinės bylos Nr. 2K-738/2004, 2K-340/2008). Å io principo esmė – nagrinėjantis bylÄ teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iÅ¡ proceso Å¡alių. Å aliÅ¡ku teismas visuomet turi bÅ«ti pripažįstamas tada, kai bent vienas iÅ¡ bylÄ nagrinėjusių teisėjų negali dalyvauti procese dėl BPK 58 str. ir 59 str. nurodytų aplinkybių.

Å ioje byloje nuteistoji T. Ž. apeliaciniame skunde nepateikė duomenų ir nenurodo, jos nuomone, kokiomis BPK 58 str. ir 59 str. nurodytomis aplinkybėmis remiantis teismas laikytinas Å¡aliÅ¡ku. Nors apeliaciniame skunde nurodoma į teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , tačiau nėra nė vieno konkretaus argumento, atskleidžiančio Å¡io principo pažeidimÄ byloje. Tokiomis aplinkybėmis apeliantės argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo laikytini deklaratyviais ir dėl to atmestini. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama Å¡aliÅ¡kai.

IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolų (4 t., b.l. 129-143, 5 t., b.l. 44-51) matyti, jog baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta nuteistajai ir jos gynėjui dalyvaujant. T. Ž. buvo suteikta teisė duoti parodymus, tačiau ji tai padaryti atsisakė, ji teikė teismui praÅ¡ymus, kurie, iÅ¡klausius proceso dalyvių nuomonę, buvo tenkinami arba motyvuotai atmetami, nuteistajai buvo suteikta teisė nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, pareikÅ¡ti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikÅ¡tų praÅ¡ymų, kreiptis į teismÄ paskutiniu žodžiu.

Nenustatyta, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas bylÄ , bÅ«tų apribojęs ar pažeidęs nuteistosios T. Ž. procesines teises. IÅ¡ bylos medžiagos (4 t., b.l. 134-135) matyti, jog teisiamojo posėdžio metu teismas tenkino T. Ž. praÅ¡ymÄ ir nutarė liudytoja apklausti A. K. T. bei į sekantį teismo posėdį iÅ¡kviesti liudytojÄ D. B.. Teismui tik iÅ¡ 2011-11-22 raÅ¡ytinių parodymų (4 t., b.l.

90) tapo žinoma, kad įvykį galimai matė ir liudytoja A. K. T.. Ikiteisminio tyrimo metu apeliantė Å¡ios aplinkybės nebuvo nurodžiusi. Liudytoja A. K. T. teismo posėdyje buvo apklausta (4 t., b.l. 142-143). Liudytojai D. B. adresuotas Å¡aukimas į 2012-02-09 teismo posėdį buvo įteiktas jos mamai T. Ž. (4 t., b.l. 145). Minėta liudytoja į 2012-02-09 posėdį neatvyko, nors jai apie posėdį buvo praneÅ¡ta tinkamai (5 t., b.l. 25). Teismui T. Ž. pateikdama praÅ¡ymÄ dėl teismo posėdžio, numatyto 2012-02-09, atidėjimo kitai dienai (5 t., b.l.

10) nurodė, jog liudytoja D. B. į teismo posėdį negalėjo atvykti dėl ligos. Liudytoja D. B. neatvyko ir į 2012-02-24 posėdį (5 t., b.l. 44). Teisiamojo posėdžio metu (5 t., b.l.

47) T. Ž. prašė prie bylos prijungti liudytojos D. B. rašytinius parodymus, kadangi byloje ji negalėjo dalyvauti. Tačiau teismas atsisakė prijungti parodymus, kadangi minėta liudytoja nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu nebuvo apklausta. Kaip matyti, teismas suteikė galimybę T. Ž. kviesti į posėdį gynybos liudytojus, tačiau ji šia teise pilnai nepasinaudojo, neužtikrino, kad posėdyje dalyvautų jos dukra. Kadangi minėta liudytoja teismo posėdžio metu apklausta nebuvo, teismui nekilo pareiga vertinti jos parodymų, surašytų raštu.

Remiantis nustatytu, apeliantės argumentai dėl Å¡alių lygybės, rungtyniÅ¡ko proceso principo, teisės dalyvauti bylos nagrinėjime pažeidimo nepagrįsti. Kita vertus, nuteistosios T. Ž. dukra D. B. yra tik 15 metų amžiaus ir, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, visiÅ¡kai priklausoma nuo savo motinos. IÅ¡ nuteistosios iniciatyva teismui pateiktų raÅ¡tu suraÅ¡yto D. B. paaiÅ¡kinimo ir kitų dokumentų matyti (t. 4, b. l. 7-12), kad dar prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį T. Ž. rašė skundus mokymo įstaigos administracijai ir savivaldybei dėl neva netinkamo K.

N. elgesio jos ir D. B. atžvilgiu, tačiau skunduose nurodyti teiginiai nepasitvirtino. Tuo tarpu raÅ¡tu pateikti D. B. paaiÅ¡kinimai dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybių aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja ne tik K. N. ir L. N. parodymams, tačiau ir vaizdo įraÅ¡e užfiksuotoms įvykio aplinkybėms. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistoji, siekdama iÅ¡vengti atsakomybės, bando manipuliuoti nuo jos priklausomos ir amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimÄ , dar neturinčios savo dukters D.

B. parodymais siekdama, kad pastaroji teisme patvirtintų aiÅ¡kiai neatitinkančias tikrovės įvykio aplinkybes, nurodytas raÅ¡ytiniame D. B. paaiÅ¡kinime. Todėl apeliacinės instancijos teismas nemato pakankamo pagrindo liudytojos D. B. apklausai atliekant įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė taip pat teigia, kad jai buvo uždrausta įrodyti savo nekaltumÄ , nes buvo uždrausta pasinaudoti teise paskirti naujÄ medicininę ekspertizę, buvo uždrausta pasinaudoti galimybe užsakyti nepriklausomo medicinos eksperto prof. A.

G. iÅ¡vadÄ , tam reikalui jai teismo nebuvo leista pasidaryti vaizdo kameros CD įraÅ¡o kopijos bei R. P. P. iÅ¡vados kopijos. IÅ¡ byloje esančio T. Ž. praÅ¡ymo (4 t., b.l.

95) dėl vaizdo įraÅ¡o kopijos matyti, jog teisėja surašė rezoliucijÄ , kad nėra galimybės duoti įraÅ¡o kopijos, tačiau T. Ž. turi teisę pageidaujamu laiku susipažinti su įraÅ¡u. 2012-01-19 nutartimi (4 t., b.l. 186) taip pat buvo atsisakyta iÅ¡duoti CD vaizdo įraÅ¡o kopijÄ , motyvuojant tuo, kad įraÅ¡e matyti ne tik su byla susiję asmenys, bet ir daug kitų asmenų, neturinčių jokio ryÅ¡io su nagrinėjama byla. Minėtų asmenų sutikimas pateikti T. Ž. vaizdo įraÅ¡o kopijÄ negautas, nežinoma, kokiais tikslais minėtas įraÅ¡as Å¡ių asmenų atžvilgiu gali bÅ«ti panaudotas.

Teisėja pažymėjo, jog T. Ž. turi teisę susipažinti su byloje esančiu įraÅ¡u, be to, minėtas įraÅ¡as bus peržiÅ«rėtas posėdžio metu, kas ir buvo padaryta. IÅ¡ T. Ž. praÅ¡ymo (4 t., b.l. 157) taip pat matyti, jog teisėja rezoliucija tenkino praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti bylos kopijas, iÅ¡skyrus specialisto iÅ¡vadÄ . Pakartotinis praÅ¡ymas (4 t., b.l. 196) iÅ¡duoti vaizdo įraÅ¡o kopijÄ bei specialisto iÅ¡vadÄ buvo netenkintas. Teismo posėdžio metu (5 t., b.l.

46) teismas, iÅ¡klausęs proceso dalyvių nuomonės, protokoline nutartimi atmetė T. Ž. praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę bei į posėdį kviesti ekspertÄ A. Garmų, paaiÅ¡kino, jog nepriklausomÄ ekspertÄ turi teisę kviesti pats asmuo, turintis lėšų apmokėti už jo darbÄ . T. Ž. nebuvo apribota teisė savo lėšomis ir iniciatyva iÅ¡kviesti į teismo posėdį nepriklausomÄ ekspertÄ ir praÅ¡yti jį apklausti teisme, tačiau ji Å¡ia teise nepasinaudojo. Apeliantė teigia, jog buvo pažeista jos teisė į vieÅ¡Ä Å¾odinį bylos nagrinėjimÄ .

Tačiau šis jos argumentas nepagrįstas, kadangi bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka. Tuo tarpu bylos nagrinėjimas vyko uždarame procese teisėtai ir pagrįstai, kadangi tokiu būdu teismas siekė apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Uždaro proceso paprašė nukentėjusiosios atstovas (4 t., b.l. 137), Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas bei prokrorė tokiam prašymui pritarė. Nepagrįstas ir tas apeliantės argmentas, kad buvo pažeista jos teisė naudotis vertėjo pagalba.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nuteistoji T. Ž. visus praÅ¡ymus ir skundus teikė lietuvių kalba ir ji jÄ gerai moka. Apeliantė neiÅ¡reiÅ¡kė pageidavimo, kad teismo posėdyje dalyvautų vertėjas. Ji yra Lietuvos Respublikos pilietė, gimusi Klaipėdoje. Jokių duomenų, kad ji nesuprastų gimtosios lietuvių kalbos, byloje nėra.Konstitucijos 31 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartÄ yra konstatavęs, kad Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai siejama su kitų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių gerbimu ir apsauga. Ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigÅ«nai.

Pažymėtina, kad vieÅ¡ieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimÄ nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, apskritai turi susilaikyti nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio. PrieÅ¡ingu atveju galėtų bÅ«ti pažeistas žmogaus orumas ir garbė, galėtų bÅ«ti pakenkta asmens teisėms ir laisvėms (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. ir kt. nutarimai). Nekaltumo prezumpcijos principas įtvirtintas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., kurioje įtvirtinta, kad kiekvienas nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymÄ .

Byloje nėra duomenų, kad dar iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo T. Ž. bÅ«tų buvusi įvardijama ir laikoma nuteistÄ ja. Nuteistosios T. Ž. kaltumas įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas teismo nuosprendžiu, todėl negalima sutikti, kad buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Nepagrįstas ir tas apeliantės argumentas, kad kreipiantis į įvairias gydymo bei kitas įstaigas tokiu bÅ«du buvo pažeista jos nekaltumo prezumpcija. Pažymėtina, jog teisėsaugos institucijos, tirdamos ir nagrinėdamos bylÄ , remiantis BPK 97 str. turi teisę kreiptis į atitinkamas įstaigas dėl nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikÅ¡mės turinčių duomenų apie įtariamÄ jį/kaltinamÄ jį pateikimÄ ir tai nelaikytina nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apeliantę iÅ¡teisinti, keisti veikos kvalifikacijÄ ar Å¡velninti jai paskirtÄ bausmę apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p., 332 str., teisėjų kolegijan u t a r i a:Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nuosprendį pakeisti: paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies nuorodÄ , jog nuteistoji T. Ž. padarė nukentėjusiajai K. N. odos nubrozdinimus kairiojo skruosto srityje.LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                       Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                    Aurelija Sadauskaitė                                                                          Eduardas MaÅ¡kevičius            Â