2018-05-24 Nr. AB-10399-3-62-3-01940-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1376-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01940-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 59.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2016 metų buvo kalinamas Alytaus PN. Buvo laikomas bendrabučio ir kamerų tipo patalpose. Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN jam trūko gyvenamojo ploto. Bendrabučio tipo patalpose, kamerų tipo patalpose, baudos izoliatoriaus kamerose sienos apipelijusios ir nuo jų byrėjo dažai, šiose patalpose buvo didelė drėgmė, šalta, jų langai nesandarūs. Pareiškėjas pažymėjo, kad dušuose ne visada buvo tiekiamas šiltas vanduo. Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN tualetai įrengti netinkamai. Alytaus PN pasivaikščiojimo kiemeliai per maži. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs nepatogumus, emocinę depresiją, sukrėtimus, dvasinę skriaudą, nemigą, dirglumą, t. y. neturtinę žalą. Pareiškėjas prašė netaikyti ieškinio senaties termino nagrinėjamoje byloje.

3. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjui atliekant bausmę (tiek bendrabučio tipo patalpose, tiek baudos izoliatoriuje) buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Alytaus PN higienos normų pažeidimų nenustatyta. Alytaus PN visos nuteistųjų patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučio tipo, kuriose kalėdami nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys nelydimi pareigūno laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti, dirbti ūkio brigadoje, dvasiškai tobulėti ir kt. Alytaus PN nuteistiesiems sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Nuteistieji gali nusiprausti kūną po šaltu vandeniu kiekvieną dieną, tai nėra ribojama. Alytaus PN nuomone, pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais apie patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas jo nurodytos žalos dydis. Alytaus PN prašė taikyti ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui nagrinėjamoje byloje.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo (bausmę atliekant tiek bendrabučio tipo, tiek baudos izoliatoriaus patalpose), dėl netinkamai įrengtų tualetų, dėl netinkamos ventiliacijos, dėl netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių paliko nenagrinėtą. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Atsižvelgęs į tai, kad dalis pareiškėjo nurodytų aplinkybių jau buvo nagrinėjamos Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-3695-406/2016, o šios bylos nagrinėjimo metu administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, teismas skundo dalį dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo (bausmę atliekant tiek bendrabučio tipo, tiek baudos izoliatoriaus patalpose), netinkamai įrengtų tualetų, ventiliacijos, pasivaikščiojimo kiemelių pareiškėjo kalinimo Alytaus PN laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2016 m. rugsėjo 29 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 punktu, paliko nenagrinėtą.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui skundą padavė tik 2016 m. rugsėjo 26 d. Teismas vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo bausmės atlikimo pradžios t. y. 2010 m. liepos mėn., nes, patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Alytaus PN, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Alytaus PN ar kitų institucijų reikiamą informaciją. Todėl, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Pritaikęs 3 metų ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, teismas nagrinėjo bylos aplinkybes, susijusias pareiškėjo kalinimu Alytaus PN laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamos temperatūros. Byloje pateiktas Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktas Nr. PA-369 ir 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktas Nr. PA-436 patvirtina, kad Alytaus PN higienos normų pažeidimų nenustatyta.

9. Teismas nenustatė, kad pats pareiškėjas dėl galbūt netinkamų bausmės atlikimo sąlygų (nesandarių langų, apipelijusių sienų) būtų kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginius dėl nesandarių langų, apipelijusių sienų vertino kaip nepagrįstus.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nekonkretizavo, kuriuo jo kalinimo laikotarpiu dušuose nebuvo tiekiamas karštas vanduo, dėl dušuose netiekiamo karšto vandens Alytaus PN nesiskundė, todėl Alytaus PN tektų neproporcinga pareiga paneigti tokio pobūdžio pareiškėjo teiginius, dėl to juos teismas vertino kaip nepagrįstus.

11. Teismas neturėjo pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad medicinine pagalba pareiškėjas naudojosi, tačiau ne kalinimo sąlygos pataisos įstaigoje lėmė pareiškėjo nusiskundimus dėl sveikatos.

12. Nenustatęs Alytaus PN neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas konstatavo, kad pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą nėra teisinio pagrindo.

III. 13. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti reikalingus įrodymus (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių išvadas, teismų praktiką, tikslias datas, kiek laiko buvo kalinamas Alytaus PN ir kitus reikalingus duomenis teisingam ir nešališkam sprendimui priimti).

14. Pareiškėjas nurodo, kad Alytaus PN buvo laikomas nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2016 m. rugsėjo 26 d. kamerose, kuriose buvo kalinama nuo 3 iki 7 asmenų, netinkamomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Teigia, kad naudotis tualetu turėjo kitų asmenų akivaizdoje. Alytaus PN kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuose buvo šalta, drėgna, tamsu, trūko oro. Pareiškėjo teigimu, vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto. Pareiškėjas pabrėžia, kad dėl ploto trūkumo jis buvo nuolat priverstas gulėti arba sėdėti. Pareiškėjas taip pat teigia, kad rūkantys asmenys buvo kalinami kartu su nerūkančiais asmenimis. Pareiškėjo tvirtinimu, Alytaus PN pareigūnai tyčia savo veiksmais sukurdavo konfliktines situacijas tarp nuteistųjų. Pareiškėjas nurodo, kad, atvykus ir prieš išvykstant iš Alytaus PN, asmens apžiūros buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, t. y. asmuo, esant žemai oro temperatūrai, buvo priverstas nusirengti nuogai ir daiktus dėti į nešvarias dėžes. Pareiškėjas mano, kad dėl jo kalinimo netinkamomis sąlygomis buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis. Dėl to pareiškėjas teigia patyręs nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą.

15. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Alytaus PN nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikta pirmosios instancijos teismui, teismo išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Alytaus PN nuomone, teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios. Alytaus PN teigimu, nagrinėjamoje byloje nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą pareiškėjui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namuose (bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose) laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2016 m. rugsėjo 26 d.

18. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo jo skundą tenkinti, t. y. priteisti jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

19. Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis).

20. Nacionaliniai teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikoje priimtais įstatymais, ieškinio senatį esant pagrindui gali taikyti. Pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat pripažįsta, jog savaime nacionalinėje teisėje numatyta senatis nepažeidžia teisės kreiptis į teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis), šis teismas pripažįsta senaties instituto nustatymo nacionalinėje teisėje galimumą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. spalio 22 d. sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93; 22095/93)).

21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui padavė tik 2016 m. rugsėjo 26 d. (b. l. 9), nors teigė, kad Alytaus PN netinkamomis sąlygomis buvo kalinamas nuo 2010 metų. Taigi pareiškėjas padavė teismui skundą, kurio daliai reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra pasibaigęs Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Alytaus PN nagrinėjamoje byloje ieškinio senatį prašė taikyti.

22. Nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų teisėjų kolegija pritaria minėto teismo išvadai, kad pareiškėjas turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos jam neigiamų patyrimų metu. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių, nuo jo paties valios nepriklausiusių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti galbūt savo pažeistas teises. Pagrįstų argumentų, kad terminą skundui paduoti nagrinėjamu atveju praleido dėl pagrįstos priežasties, apeliaciniame skunde nenurodo ir pareiškėjas.

23. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Nustačius, kad pareiškėjas padavė skundą, kurio daliai reikalavimo ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs ir nėra svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalies pagrindu atnaujinti, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė daliai pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą 3 metų ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu nagrinėjo bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimu Alytaus PN tik nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d.

24. Atsižvelgęs į tai, kad dalis pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių jau buvo nagrinėjamos Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-3695-406/2016, o šios bylos nagrinėjimo metu minėta administracinė byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo (bausmę atliekant tiek bendrabučio tipo, tiek baudos izoliatoriaus patalpose), netinkamai įrengtų tualetų, ventiliacijos, pasivaikščiojimo kiemelių pareiškėjo kalinimo Alytaus PN laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2016 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punkto pagrindu paliko nenagrinėtą.

25. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad iš Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3695-406/2016 matyti, jog minėtos aplinkybės vertintos, kai pareiškėjas buvo kalinamas Alytaus PN laikotarpiu iki 2016 m. birželio 30 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodo, kad netinkamomis sąlygomis Alytaus PN buvo kalinamas iki 2016 m. rugsėjo 26 d.

26. Įvertinusi tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 105 straipsnio 4 punktu, pagrįstai paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundo dalį dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo (bausmę atliekant tiek bendrabučio tipo, tiek baudos izoliatoriaus patalpose), dėl netinkamai įrengtų tualetų, ventiliacijos pasivaikščiojimo kiemelių pareiškėjo kalinimo Alytaus PN laikotarpiu iki 2016 m. birželio 30 d., tačiau teismas turėjo pareigą įvertinti minėtas pareiškėjo aplinkybes, kai Alytaus PN buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d.

27. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

28. ABTĮ 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis).

29. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

30. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo, netinkamai įrengtų tualetų, ventiliacijos ir pasivaikščiojimo kiemelių pareiškėjo kalinimo Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d., nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis), jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 80 straipsnis, nepakankamai motyvavo skundžiamą sprendimą (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis), t. y. netinkamai laikėsi proceso teisės normų ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis).

31. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017).

32. Taigi bylos dalis dėl pareiškėjo kalinimo Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d. perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl pareiškėjo prašymo išreikalauti papildomus duomenis. Pareiškėjas prašymą išreikalauti papildomus duomenis turės teisę pateikti bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

33. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui (pvz., kad naudojantis tualetu buvo pažeidžiamas privatumas, kratų metu tekdavo nusirengti nuogai ir daiktus dėti į nešvarias dėžes). Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016). Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą. Todėl tuo atveju, jei visa ši byla būtų apeliacinio proceso stadijoje nagrinėjama iš esmės, o neperduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos naujos aplinkybės apeliacinės instancijos teismo negalėtų būti vertinamos.

34. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to atmetęs visą pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kurio dalis vertintina kaip neteisėta ir nepagrįsta. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo D. M. skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą už kalinimą netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d., panaikinti ir šią bylos dalį perduoti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo. Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė