1e6a3998-befd-446c-b4d6-c415ea993369 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-502-524/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08768-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 1.3.2.11; 1.3.5.5; 1.3.6.4.1.3; 1.3.9.2.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L.

J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovei L. J. dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme – atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo teisėtu, darbo sutarties nutraukimo pripažinimo ir su atsakovės atleidimu siejamų iÅ¡ieÅ¡kojimų pripažinimo nepagrįstais. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei L.

J. prašydama:

1) pripažinti, kad atsakovės atleidimas iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ buvo teisėtas;

2) pripažinti, kad atsakovės ir ieškovės darbo sutartis nutraukta nuo 2021 m. spalio 14 d.;

3) pripažinti nepagrįstais su atsakovės atleidimu siejamus išieškojimus iš ieškovės;

4) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. DGKS-5284 darbo byloje Nr. APS-109-20056/2021 (toliau – ir Komisijos sprendimas) L. J. praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir nusprendė:

1) pripažinti, kad L. J. ir (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 23 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 22 nutraukta neteisėtai;

2) konstatuoti, kad L. J. ir (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 23 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 22 nutraukta Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienÄ â€“ 2021 m. gruodžio 16 d.;

3) iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) L. J. 2 466,46 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2021 m. rugsėjo 15 d. iki Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos 2021 m. gruodžio 16 d.;

4) nuo Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos 2021 m. gruodžio 17 d. iki Komisijos sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus iÅ¡ieÅ¡koti po 813,12 Eur (neatskaičius mokesčių) L. J. vidutinio darbo užmokesčio už kiekvienÄ priverstinės pravaikÅ¡tos mėnesį;

5) iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) L. J. 813,12 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos pripažinus L. J. atleidimÄ neteisėtu;

6) iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) L. J. 122,78 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio dalį už 2021 m. rugpjūčio mėn., visÄ Å¡iÄ sprendimo dalį įvykdant skubiai;

7) išieškoti iš (duomenys neskelbtini) L. J. 292,44 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d.;

8) L. J. reikalavimÄ (duomenys neskelbtini) dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas iÅ¡ieÅ¡kojimo atmesti.

3. IeÅ¡kinyje teigiama, kad ieÅ¡kovę ir atsakovę darbo santykiai siejo nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. pagal 2019 m. liepos 23 d. sudarytÄ darbo sutartį Nr. 22. Atsakovė vykdė padavėjo funkcijas, aptarnavo vieÅ¡bučio (duomenys neskelbtini) gyventojus ir svečius (duomenys neskelbtini) kavinėje-bare. Darbo sutarties 1.3 punktu darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojai 645 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčių. 2021 m. liepos 14 d. ieÅ¡kovė įsakymu įsakė visiems darbuotojams iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. pateikti COVID-19 PGR neigiamus testus ar pasiskiepijimo nuo COVID-19 pažymėjimus.

Atsakovė atsisakė pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovės 2021 m. liepos 14 d. priimtÄ Ä¯sakymÄ , COVID-19 PGR neigiamų testų ar pasiskiepijimo nuo COVID-19 pažymėjimų neteikė darbovietei iki pat jos atleidimo, be to, nesiskiepyti nuo COVID-19 ir neteikti testų agitavo ir kitus ieÅ¡kovės darbuotojus. 2021 m. rugsėjo 14 d. ieÅ¡kovės direktorė priėmė įsakymÄ atsakovę 2021 m. rugsėjo 14 d. atleisti iÅ¡ barmeno pareigų DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu, 2021 m. rugpjūčio 30 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. padarius pravaikÅ¡tas bei nepateikus COVID-19 PGR neigiamo testo ir (ar) galimybių paso pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 14 d. nutarimÄ Nr. 559.

4. IeÅ¡kinyje pažymima, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. pagal darbo grafikÄ buvo numatyta atsakovės darbo diena, tačiau atsakovė tÄ dienÄ darbe nebuvo. Nei ieÅ¡kovės direktorės, nei buhalterės neinformavo apie tai, kad atsakovė neatvyks visÄ dienÄ Ä¯ darbÄ , kad reikia tÄ dienÄ pakeisti atsakovės darbo grafikÄ dėl bÅ«tinybės atsakovei vykti su vaikais pas gydytojÄ ir kad atsakovė ketina praÅ¡yti ieÅ¡kovės administratorės atlikti atsakovės darbo funkcijas, kurios visai kitokios nei atsakovės, kuri tÄ dienÄ taip pat turėjo dirbti ir savo darbÄ .

Darbuotoja savo 2021 m. rugsėjo 3 d. pasiaiÅ¡kinime ieÅ¡kovei nenurodė jokių motyvų apie tai, jog 2021 m. rugpjūčio 30 d. buvo suplanavusi poilsio dienÄ dėl Å¡eiminių aplinkybių (bÅ«tinybės vykti su vaikais pas gydytojÄ ), dėl įvykio nesigailėjo ir savo kaltės nepripažino. Apie tai, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. atsakovė buvo pas gydytojÄ , ieÅ¡kovė sužinojo tik bylÄ nagrinėjant Komisijoje. 2021 m. rugsėjo 3 d. direktorės įsakymu atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d. buvo nuÅ¡alinta nuo darbo, nes nebuvo pateikusi COVID-19 PGR neigiamo testo ir (ar) galimybių paso. 2021 m. rugsėjo 13 d. atsakovė pateikė ieÅ¡kovei praÅ¡ymÄ dėl kasmetinių atostogų suteikimo nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. (kasmetinių atostogų termino pabaiga nurodyta nebuvo).

Apie tai, kad atsakovė tÄ dienÄ yra nedarbinga dėl dukros slaugymo, atsakovė neinformavo nei direktorės, nei kitų ieÅ¡kovės darbuotojų. Apie nedarbingumÄ atsakovė neinformavo direktorės ir kitų ieÅ¡kovės darbuotojų atvykusi į darbÄ ir 2021 m. rugsėjo 14 d. Esant atsakovės praÅ¡ymui dėl atostogų darbdavys net negalėjo tikėtis, kad atsakovė tuo metu turi nedarbingumÄ . IeÅ¡kovės atstovai pažymi, kad atsakovė į ieÅ¡kovę 2021 m. rugsėjo 13 d. ir 2021 m. rugsėjo 14 d. atvyko po pietų, nors tomis dienomis atsakovei nuo ryto buvo numatyta pagal grafikÄ visa darbo diena.

Direktorė darbuotojos praÅ¡ymo dėl kasmetinių atostogų suteikimo, kuris neapibrėžtas laikotarpiu, iki kada jų praÅ¡oma, netenkino, be to, kadangi atsakovė dėl padarytų Å¡iurkščių darbo pažeidimų (pravaikÅ¡tų ir 2021 m. liepos 14 d. įsakymo nevykdymo) prarado darbdavio pasitikėjimÄ ja ir kadangi darytis PGR testų ar skiepytis atsakovė neketino, todėl buvo svarstomas klausimas dėl jos atleidimo iÅ¡ darbo. Direktorė 2021 m. rugsėjo 14 d. darbo pabaigoje 16.28 val. paskambinusi atsakovei pasiÅ«lė iÅ¡eiti jai iÅ¡ darbo savo noru, su tuo ji nesutiko.

Atsižvelgiant į atsakovės padarytų pažeidimų sunkumÄ , į tai, kad atsakovė visiÅ¡kai nesigailėjo dėl padarytų pažeidimų, jų nepripažino ir neketino vykdyti darbdavio nurodymų, tai turėjo įtakos ieÅ¡kovei parenkant drausminės atsakomybės rūšį, kuri, ieÅ¡kovės atstovų teigimu, Å¡iuo atveju yra adekvati atsakovės padarytiems darbo drausmės pažeidimams.

5. Atsakovė L. J. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodoma, kad atsakovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. nebuvo pravaikÅ¡tose. Darbovietėje buvo nusistovėjusi tvarka, kad darbuotojai tarpusavyje susitaria, jei reikia pakeisti darbuotojÄ , kai jis negali dirbti pagal sudarytÄ darbo grafikÄ , administracija tokiai tvarkai neprieÅ¡taravo bei nesikiÅ¡o. Atsakovei pagal sudarytÄ 2021 m. rugpjūčio mėn. darbo grafikÄ reikėjo dirbti 2021 m. rugpjūčio 30 d. Atsakovė turi tris nepilnamečius vaikus, todėl 2021 m. rugpjūčio 30 d. jai reikėjo nuvežti vaikus pas gydytojÄ oftalmologÄ patikrinti sveikatos prieÅ¡ mokslo metų pradžiÄ pagal iÅ¡ankstinę registracijÄ .

Tam, kad ji galėtų nuvežti vaikus patikrinti sveikatos pas gydytojÄ , atsakovė susitarė su administratore E. K., jog ji pavaduos jÄ ir atsakovė atidirbs už jÄ . Teigia, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. buvusiai direktorei I. S. išėjus iÅ¡ darbo naujoji direktorė K. M. darbe pasirodė tik 2021 m. rugsėjo 1 d., iki tol jos nebuvo darbe. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 3 d. pateikė paaiÅ¡kinimÄ dėl nebuvimo darbe. 2021 m. rugsėjo 3 d. direktorė K. M. priėmė įsakymÄ , juo nuÅ¡alino L.

J. nuo darbo nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d. Atsakovei 2021 m. rugsėjo 10 d. buvo iÅ¡duotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas iki 2021 m. rugsėjo 14 d. ligoniui (dukrai) slaugyti. Nedarbingumas atsakovei 2021 m. rugsėjo 14 d. paskambinus į vaiko gydymo įstaigÄ buvo tęsiamas iki 2021 m. rugsėjo 17 d. Atsakovė, teikdama paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad, pasijutusi negerai (skaudant nugarÄ ), paskambinusi į kitÄ gydymo įstaigÄ nei jos vaiko pati atsakovė turėjo nedarbingumÄ laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. spalio 13 d.

Atsakovė 2021 m. rugsėjo 13 d. nuvyko į darbovietę paraÅ¡yti praÅ¡ymo dėl kasmetinių atostogų suteikimo nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. RaÅ¡ant pareiÅ¡kimÄ dėl kasmetinių atostogų suteikimo, dalyvavo administratorė E. K. ir buhalterė V. E., kuri ir padiktavo pareiÅ¡kimo tekstÄ . Jei atostogų praÅ¡ymas bÅ«tų buvęs tenkintas, atsakovės teigimu, ji bÅ«tų netęsusi nedarbingumo. 2021 m. rugsėjo 14 d. atsakovė iÅ¡ ryto nuvyko į darbovietę iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar jei suteiktos atostogos, tačiau jai buvo pasakyta, kad direktorė spręs, kÄ su ja daryti. 2021 m. rugsėjo 14 d. atsakovei 16.28 val. paskambino direktorė K.

M. ir pareikalavo atvykti į darbÄ pasiraÅ¡yti praÅ¡ymo dėl jos atleidimo. Atsakovei nesutikus, direktorė pasakė, kad jÄ vis tiek atleis, tačiau nepaaiÅ¡kino, kokiu pagrindu. 2021 m. rugsėjo 15 d. į atsakovės banko sÄ skaitÄ buvo pervesta 1 567,63 Eur suma, nurodyta paskirtis – atsiskaitymas, iÅ¡ to atsakovė suprato, kad yra atleista iÅ¡ darbo, tačiau nežinojo, kokiu pagrindu. 2021 m. rugsėjo 15 d. nuėjus į darbÄ pasiimti dokumentų – sveikatos knygelės, direktorė pareikalavo pasiraÅ¡yti aktÄ , paklausus, dėl ko atsakovė yra atleista, nurodė, kad dėl 2021 m. rugpjūčio 30 d. pravaikÅ¡tos.

Nuvykus į „SodrÄ â€œ dėl pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ , iÅ¡ gautų pažymų nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. nurodytas nedraudžiamasis laikotarpis, t. y. darbdavys fiksavo pravaikÅ¡tÄ , nors atsakovė buvo nedarbinga dėl ligonio priežiÅ«ros, ir nepareikalavo pateikti pasiaiÅ¡kinimo. Atsakovei neiÅ¡mokėta ligos paÅ¡alpa. IeÅ¡kovė atleido atsakovę dar galiojant nedarbingumo pažymėjimui ir taip pažeidė imperatyvų draudimÄ atleisti darbuotojÄ jo nedarbingumo metu.

Sprendimas nutraukti darbo sutartį atsakovei nėra perduotas iki šiol. Atsakovė mano, kad jos atleidimas iš darbo yra neteisėtas bei nepagrįstas.

7. Atsiliepime į ieÅ¡kinį teigiama, kad atsakovė 2021 m. rugpjūčio mėn. dirbo per dvi pamainas. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. barmenė N. A. pamainoje buvo iÅ¡leista kasmetinių atostogų. Atsakovė nurodytu laikotarpiu dirbo už N. A.. Darbdavys įsakymo dėl N. A. pavadavimo nepriėmė. Atsakovė dirbo ir už N. A., ir savo darbÄ , t. y. ir jos pamainÄ , ir savo visÄ rugpjūčio mėnesį. Ä®monė turėjo didelį užimtumÄ .

Kasdien vyko vieÅ¡bučio (duomenys neskelbtini) svečių pusryčiai, grupių pietÅ«s, grupių vakarienės, banketai. Nors buhalterija nustato darbo valandų grafikÄ nuo 7 iki 15 val., bet jei yra užimtumas, dirbama tol, kol yra darbo. Atsakovei atidirbus dvi pamainas (už du žmones) alga buvo iÅ¡mokėta tik pagal jos grafikÄ . Už darbÄ , kurį atidirbo už į atostogas išėjusiÄ barmenę N. A., atsakovei nebuvo sumokėta. Pagal slankųjį darbo grafikÄ už N. A. rugpjūčio mėn. atidirbtos darbo dienos: 1, 4, 5, 9, 10, 13, 14, 15, 18, 19, 23, 24, 27, 28, 29.

Atsakovės darbo dienos pagal grafikÄ turėjo bÅ«ti: 2, 3, 6, 7, 8, 11, 12, 16, 17, 20, 21, 22, 25, 26, 30, 31. Išėjus barmenei N. A. atostogų nuo rugpjūčio 9 d. iki rugpjūčio 23 d. visas jos darbo dienas dirbo atsakovė. N. A. 2021 m. rugpjūčio mėn. dirbo tokiomis dienomis: 1, 4, 5, 23, 24, 27, 28, 29. Atsakovė dirbo: 2, 6–12, 14–15, 17–22, 25–26, 31. 2021 m. rugpjūčio 30 d. ieÅ¡kovę pakeitė E. K.. IÅ¡ viso atsakovė 2021 m. rugpjūčio mėn. už N. A. atidirbo 48 val., tačiau už darbÄ nebuvo sumokėta.

Už 2021 m. rugpjūčio mėn. atsakovei buvo iÅ¡mokėta 544,91 Eur darbo užmokesčio (300 Eur grynaisiais ir 244,91 Eur pavedimas į banko sÄ skaitÄ 2021 m. rugsėjo 9 d.). 2019 m. liepos 23 d. darbo sutartyje Nr. 22 nustatyta, kad darbo užmokestis mokamas vienÄ kartÄ per mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir nusprendė:

1) nurodyti, kad, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-109-20056/2021 netenka galios;

2) pripažinti, kad atsakovės atleidimas iÅ¡ darbo (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ buvo teisėtas;

3) pripažinti, kad atsakovės ir ieškovės darbo sutartis nutraukta nuo 2021 m. spalio 14 d.;

4) priteisti ieškovei iš atsakovės 2 017,30 Eur bylinėjimosi išlaidų;

5) kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti;

6) priteisti atsakovei iš ieškovės 122,78 Eur (neatskaičius mokesčių) nesumokėto darbo užmokesčio dalį ir 145,20 Eur delspinigių.

9. Teismas nurodė, kad tarp Å¡alių kilo individualus darbo ginčas dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, taip pat dėl sumų, susijusių su darbo santykiais, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisimo. Atsakovė pasinaudojo privaloma ikiteismine darbo ginčo sprendimo tvarka, 2021 m. spalio 7 d. su pareiÅ¡kimu kreipėsi į KomisijÄ dėl jos atleidimo teisėtumo ir iÅ¡mokų iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisimo. IeÅ¡kovė nesutikdama su Komisijos sprendimu kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o teismo iÅ¡nagrinėti kilusį darbo ginÄÄ (DK 231 straipsnio 1 dalis).

Byloje kilo ginčas, ar atsakovė padarė 2021 m. rugsėjo 14 d. ieÅ¡kovės direktorės įsakyme nurodytus darbo drausmės pažeidimus – pravaikÅ¡tas 2021 m. rugpjūčio 30 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. – ir ar pažeidė darbo drausmę nepateikusi COVID-19 PGR neigiamo testo ir (ar) galimybių paso pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 14 d. nutarimÄ Nr. 559, taip pat ar Å¡is darbdavio įsakymas dėl atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ yra proporcinga priemonė padarytiems pažeidimams.

10. Teismas nustatė, kad Å¡ioje byloje nekyla ginčo dėl to, kad atsakovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. neatvyko į darbÄ visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ). IÅ¡ ieÅ¡kovės direktorės ir pačios atsakovės paaiÅ¡kinimų, taip pat liudytojų A. T. (virtuvės darbuotoja) ir E. K. parodymų nustatyta, kad atsakovė apie bÅ«tinybę iÅ¡vykti visai dienai pas gydytojÄ ir susikeisti grafikÄ neinformavo žodžiu, raÅ¡tu ar kitais bÅ«dais (pvz., el. paÅ¡tu) nei iÅ¡ anksto, nei 2021 m. rugpjūčio 30 d., nei vėliau (net teikdama pasiaiÅ¡kinimÄ ) nei ieÅ¡kovės direktorės, nei buhalterės. Komisija, kuri pripažino, kad atsakovė neatvykusi 2021 m. rugpjūčio 30 d.

į darbÄ padarė darbo drausmės pažeidimÄ , savo sprendime pažymėjo, kad darbuotoja siuntimÄ pas gydytojÄ galėjo gauti tikrai ne prieÅ¡ patį vizitÄ , todėl darbuotoja turėjo galimybę (tačiau ja nesinaudojo) iÅ¡ anksto įspėti darbdavio administracijos atsakingus darbuotojus apie poreikį 2021 m. rugpjūčio 30 d. turėti poilsio dienÄ dėl Å¡eiminių pareigų vykdymo. Komisijos sprendime taip pat nurodyta, kad apie vizitÄ pas gydytojÄ darbuotoja turėjo ir (ar) galėjo pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ dėl darbo grafiko keitimo tiek bendru elektoriniu paÅ¡tu, tiek informuoti darbdavio buhalterę, kuri ir pateikė tarnybinį praneÅ¡imÄ apie atsakovės nebuvimÄ darbe 2021 m. rugpjūčio 30 d.

Atsakovės teiginiai, kad naujoji direktorė faktiÅ¡kai darbe pasirodė tik 2021 m. rugsėjo 1 d. ir kad tariamai direktorė buvo nepasiekiama nei telefonu, nei kitais bÅ«dais, nėra pagrįsti nei liudytojų parodymais, nei kitais įrodymais, be to, teismui kelia abejonių tai, kad naujai atėjęs į darbÄ Å¾mogus galėtų turėti kažkokių iÅ¡ankstinių nusistatymų prieÅ¡ darbuotojÄ , su kuriuo nebuvo bendravęs. Atėjus į darbÄ naujam žmogui, kuris galėjo nežinoti apie darbovietėje buvusiÄ tvarkÄ dėl faktinių darbuotojų susikeitimų, atsakovė kaip tik turėjo didesnę pareigÄ jÄ informuoti apie poreikį pakeisti jos darbo grafikÄ dėl Å¡eiminių aplinkybių.

Atsakovė ne tik sÄ moningai nėjo tÄ dienÄ Ä¯ darbÄ (tik per baigiamÄ sias kalbas pradėjo teigti, kad nuvykti pas daktarÄ jai neužtektų dviejų ar trijų valandų), bet apie tai nematė jokio poreikio nieko darbe informuoti, dėl savo padaryto pažeidimo nesigailėjo, jokių svarbių neatvykimo priežasčių direktorei pasiaiÅ¡kindama nenurodė. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. savo darbo pareigas visai darbo dienai paliko atlikti ne kitai barmenei (nebuvo susikeista grafiku su kita tokia pačia darbuotoja), o administratorei, kurios darbo funkcijos skiriasi nuo barmenės ir kuri tÄ dienÄ turėjo dirbti visÄ savo darbo dienÄ , kas trukdė jai atlikti savo darbo funkcijas.

Visos Å¡ios aplinkybės leidžia teismui pripažinti, kad darbdavys teisingai užfiksavo, kad atsakovė 2021 m. rugpjūčio 30 d. buvo pravaikÅ¡toje. Be to, pažymėtina, kad atsakovė iki pat jos atleidimo iÅ¡ darbo net nebandė darbdaviui nurodyti savo neatvykimo į darbÄ priežasčių, įrodinėti jų svarbumo, o apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ pateisinančias priežastis pradėjo kalbėti tik iÅ¡kilus ginčui Komisijoje ir teisme. Tai, kad atsakovei nuvykti su vaikais pas tÄ pačiÄ gydytojÄ reikia visos darbo dienos (8 valandų), net jei vykstama iÅ¡ Klaipėdos (ieÅ¡kovės darbovietė) į Gargždus (atsakovės vaikų gydymo įstaiga) (iki 20 km), teismui kelia abejonių, be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji visur vyko tik vieÅ¡uoju transportu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ atsakovės pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog visi trys jos vaikai pas gydytojÄ vesti apie 10.30 val.–11.30 val. (atsakovė tÄ dienÄ turėjo dirbi nuo 6 val. iki 15 val.). Visos Å¡ios aplinkybės leidžia teismui pripažinti, kad atsakovė, be pateisinamų priežasčių neatvykdama 2021 m. rugpjūčio 30 d. visÄ darbo dienÄ Ä¯ darbÄ , Å¡iurkščiai pažeidė darbo drausmę, kas lėmė tai, kad ieÅ¡kovės direktorė jau tuo metu buvo praradusi pasitikėjimÄ Å¡ia darbuotoja.

11. Teismas pažymėjo, kad nepaisant padarytos pravaikÅ¡tos atsakovė toliau sÄ moningai nevykdė ieÅ¡kovės 2021 m. liepos 14 d. įsakymo visiems darbuotojams iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. pateikti COVID-19 PGR neigiamus testus ar pasiskiepijimo nuo COVID-19 pažymėjimus. Atsižvelgdama į tai ieÅ¡kovės direktorė 2021 m. rugsėjo 3 d. priėmė įsakymÄ laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d. nuÅ¡alinti jÄ nuo darbo, nes darbdaviui nebuvo pateikusi COVID-19 PGR neigiamo testo ir (ar) galimybių paso. Su Å¡iuo įsakymu atsakovė pasiraÅ¡ytinai supažindinta. Tiek ieÅ¡kovės direktorė, tiek atsakovė teikdamos paaiÅ¡kinimus nurodė, kad prieÅ¡ nuÅ¡alinant darbuotojÄ buvo pokalbis dėl atsakovės darbo perspektyvų Å¡ioje darbovietėje pasibaigus nuÅ¡alinimui. Direktorė siÅ«lė atsakovei apsvarstyti praÅ¡ymÄ dėl atostogų pateikimo, atsakovė tuo metu tokio praÅ¡ymo teikti nenorėjo.

12. Teismas nurodė, kad pagal atsakovės 2021 m. rugsėjo mėn. darbo grafikÄ , su kuriuo ji buvo supažindinta ir jo neginčijo (kaip ir 2021 m. rugpjūčio mėn. grafiko), pasibaigus nuÅ¡alinimo terminui pirma atsakovės darbo diena turėjo bÅ«ti 2021 m. rugsėjo 13 d., o pagal grafikÄ numatytas darbo laikas nuo 6 val. iki 15 val. Atsakovė ieÅ¡kovės direktorės, buhalterės, administratorės ar kitų ieÅ¡kovės darbuotojų nesiteiravo, ar yra pratęstas jos nuÅ¡alinimas.

Teikdama paaiÅ¡kinimus atsakovė nurodė, kad ji į darbovietę 2021 m. rugsėjo 13 d. atvyko apie 15 val., t. y. jau po savo darbo valandų, pateikti praÅ¡ymo dėl atostogų. PraÅ¡yme nenurodė datos, iki kada norėtų atostogauti, nes, kaip nurodė, nežinojo, kiek turi dienų. Liudytoja E. K. patvirtino, kad maždaug apie 15 val. atsakovė atvyko į darbÄ , kad ketino teikti praÅ¡ymÄ dėl atostogų, kiek turi laisvų dienų, norėjo paklausti buhalterės, kuri į darbÄ atvyko maždaug apie 15.30 val.

Atostogų praÅ¡ymÄ atsakovė norėjo pateikti buhalterei, Å¡i pasiÅ«lė praÅ¡ymÄ nuneÅ¡ti direktorei, kuri tuo metu visÄ dienÄ buvo darbe. Atsakovė direktorei adresuotame atostogų praÅ¡yme neįrašė datos, iki kada norėtų atostogauti, taip pat praÅ¡ymo nepasirašė. Atsakovė pas direktorę į jos kabinetÄ su praÅ¡ymu neužėjo. Direktorei iÅ¡vykus iÅ¡ darbo atostogų praÅ¡ymÄ atsakovė paliko administratorei E. K., Å¡i praÅ¡ymÄ direktorei nunešė kitÄ dienÄ (yra direktorės paraÅ¡as ant praÅ¡ymo su 2021 m. rugsėjo 14 d. gavimo žyma).

Pažymėtina, kad nei prieÅ¡ atvykdama į darbÄ 2021 m. rugsėjo 13 d., nei atvykusi į darbÄ atsakovė nieko neinformavo apie turimÄ nedarbingumÄ dėl ligonio (nepilnametės dukros) slaugymo. Atsakovė teikdama paaiÅ¡kinimus iÅ¡ pradžių nurodė, kad apie turimÄ nedarbingumÄ nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. ji tÄ dienÄ (2021 m. rugsėjo 10 d.) nurodė administratorei E. K.. Å iai duodant teisme parodymus ir paneigus tokius atsakovės teiginius, po liudytojų apklausos papildomai paklausta atsakovė jau teigė, kad ji apie savo nedarbingumÄ tariamai telefonu pranešė kitai ieÅ¡kovės administratorei, kuriai nežino, nepažįsta.

Teisėjai pasiteiravus atsakovės, kodėl atsakovė teikė darbdaviui praÅ¡ymÄ dėl atostogų suteikimo, nors turėjo nedarbingumÄ laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. ligoniui slaugyti, dėl kurio tęsimo atsakovė kreipėsi telefonu į gydymo įstaigÄ 2021 m. rugsėjo 14 d. (iki 2021 m. rugsėjo 17 d.), atsakovė teigė, kad jei bÅ«tų buvęs patenkintas jos praÅ¡ymas dėl jos atostogų, ji bÅ«tų atsiÅ¡aukusi iÅ¡ nedarbingumo.

Å iuo metu galiojantis DK kategoriÅ¡kų draudimų atleisti darbuotojÄ jo laikino nedarbingumo metu nenumato, tačiau nurodo, kad jeigu darbo sutarties pasibaigimo dienÄ darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos (DK 65 straipsnio 6 dalis). Teismų praktika darbo sutarties nutraukimo apribojimÄ darbuotojo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu sieja bÅ«tent su darbdavio žinojimu apie atleidžiamo darbuotojo nedarbingumÄ , o ne su nedarbingumo laikotarpio pradžios faktu.

13. Teismas nustatė, kad atsakovė iki darbdavio 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo priėmimo ir 2021 m. rugsėjo 14 d. dienÄ iki pat jos atleidimo įsakymo priėmimo nepateikė jokios informacijos apie turimÄ nedarbingumÄ nei ieÅ¡kovės direktorei, nei buhalterei, nei kitiems Å¡ios bendrovės darbuotojams. Atsakovė su direktore vengė bendrauti iki pat jos skambučio atsakovei 2021 m. rugsėjo 14 d. darbo pabaigoje (16.28 val.), kuriuo atsakovei pasiÅ«lytai iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru.

Kad tokį nedarbingumÄ atsakovė gali turėti, darbdavys net negalėjo įtarti, nes atsakovė 2021 m. rugsėjo 13 d. pateikė darbovietei praÅ¡ymÄ dėl atostogų. Teismui kilus abejonių dėl nedarbingumo atsakovei suteikimo aplinkybių, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu buvo užklausta atsakovės dukros gydymo įstaiga, iÅ¡ jos pateiktų dokumentų sudėtinga nustatyti, ar atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ (2021 m. rugsėjo 14 d.) reikiami dokumentai dėl atsakovės nedarbingumo laiku buvo pateikti „Sodrai“ ir kad atsakovės darbdavys tÄ dienÄ net ir patikrinęs „Sodros“ duomenis bÅ«tų galėjęs gauti informacijÄ apie atsakovės nedarbingumÄ .

Tas abejones dar labiau sustiprina gydymo įstaigos 2022 m. sausio 27 d. raÅ¡tas teismui, kuriame nurodyta, kad atsakovė telefonu kreipėsi į vaikÄ gydančiÄ gydytojÄ dėl nedarbingumo tęsimo iki 2021 m. rugsėjo 17 d. Kadangi tÄ dienÄ informacija „Sodrai“ nebuvo pateikta, 2021 m. rugsėjo 16 d. gydanti gydytoja, pastebėjusi klaidÄ , kreipėsi į „SodrÄ â€œ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti nedarbingumo pažymėjimÄ atgaline tvarka už 2021 m. rugsėjo 14 d.–2021 m. rugsėjo 15 d. laikotarpį.

14. Teismas nurodė, kad pagal atsakovės 2021 m. rugsėjo mėn. darbo grafikÄ atsakovė turėjo atvykti į darbÄ ir 2021 m. rugsėjo 14 d., o pagal grafikÄ numatytas darbo laikas nuo 6 val. iki 15 val. Atsakovė paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad vėl po pietų (tikslios valandos nurodyti negalėjo) ji nuvyko į darbÄ sužinoti, ar patenkintas jos praÅ¡ymas dėl atostogų. TÄ dienÄ atsakovei pravaikÅ¡tos nebuvo užfiksuotos. Pažymėtina, kad atsakovė vėl nevyko į darbÄ pagal numatytÄ grafikÄ , nors dar nebuvo iÅ¡spręstas jos praÅ¡ymas dėl atostogų, taip pat atsakovė vėl nieko neinformavo apie turimÄ nedarbingumÄ , o darbdavys dar vienÄ dienÄ turėjo spręsti, kas už atsakovę ir kiek laiko tÄ dienÄ atliks atsakovės darbo funkcijas.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes pripažintina, kad darbdavys negalėjo ir neturėjo žinoti, kad atleidimo iÅ¡ darbo metu ieÅ¡kovė yra nedarbinga, todėl pagrįstai užfiksavo atsakovei 2021 m. rugsėjo 13 d. pravaikÅ¡tÄ . Atsakovei sÄ moningai nevykstant visÄ darbo dienÄ Ä¯ darbÄ , sÄ moningai nuslepiant informacijÄ apie turimÄ ir ketinamÄ tęsti nedarbingumÄ , klaidinant darbdavį nekonkrečiu praÅ¡ymu dėl atostogų ir ieÅ¡kovei nežinant, ar reikia vietoj atsakovės jos darbo funkcijoms atlikti skirti kitÄ Å¾mogų, nežinant, ko tikėtis iÅ¡ atsakovės, pripažintina, kad atsakovė tokiu bÅ«du dar kartÄ Å¡iukščiai pažeidė darbo drausmę, tai turėjo įtakos darbdaviui priimant 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ dėl jos atleidimo iÅ¡ darbo.

15. Teismas nustatė, kad ankstesnė ieÅ¡kovės direktorė I. S. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 559 2021 m. liepos 14 d. priėmė įsakymÄ , kuriuo nurodė Å¡ios bendrovės darbuotojams iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. pateikti darbovietei COVID-19 PGR neigiamus testus ar pasiskiepijimo nuo COVID-19 pažymėjimus, nurodė, kad periodiniai sveikatos patikrinimai turi bÅ«ti atliekami ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio pasitikrinimo.

Sveikatos patikrinimai turėjo bÅ«ti atliekami iki paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl užkrečiamosios ligos pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuris iÅ¡ jų baigiasi vėliau. Ä®sakyme taip pat nurodyta, kad Å¡is nutarimas įsigalioja 2021 m. liepos 26 d., taip pat kad nepateikus ieÅ¡kovei COVID-19 PGR neigiamų testų ar pasiskiepijimo nuo COVID-19 pažymėjimų darbuotojai gali bÅ«ti nuÅ¡alinti nuo darbo. Ä®sakyme nurodytas sÄ raÅ¡as darbuotojų, kurie pasiraÅ¡ytinai turėjo bÅ«ti supažindinti su Å¡iuo įsakymu.

Atsakovė šį įsakymÄ pasiraÅ¡yti atsisakė. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) pradėjus dirbti naujai direktorei ankstesnės direktorės 2021 m. liepos 14 d. įsakymas dėl įpareigojimų darbuotojams ne neteko galios ir naujos direktorės nebuvo atÅ¡auktas ar pakeistas, todėl ir toliau buvo privalomas Å¡ios bendrovės darbuotojams, tarp jų ir atsakovei. IeÅ¡kovės direktorės teigimu, darbuotojams, kurie nebuvo pasiskiepiję nuo COVID-19, buvo duota pakankamai laiko, kad jie pateiktų darbovietei PGR neigiamus testus, todėl jos raginimu net ir tie darbuotojai, kurie nebuvo pasirašę darbdavio įsakymo, palaipsniui arba pasiskiepijo ir pateikė darbdaviui tai patvirtinančius pažymėjimus, arba pateikdavo nustatytu terminu PGR neigiamus testus.

Faktiškai vienintelė atsakovė visiškai nevykdė šio darbdavio nurodymo ir nenurodė, kada pradės vykdyti. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nėra pasiskiepijusi nuo COVID-19 ir to neketina daryti. Teisėjai paklausus, kodėl ji neteikė darbovietei PGR neigiamų testų ir kaip ji matė savo darbo perspektyvas pasibaigus jos nušalinimo dėl to terminui, atsakovė nurodė, kad po jos atostogų, jei ji nebūtų buvusi atleista, galbūt ir būtų pradėjusi teikti PGR neigiamus testus.

Pažymėtina, kad ieškovės 2021 m. liepos 14 d. įsakymas priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Taigi (duomenys neskelbtini) privalėjo laikytis šių normų.

16. Teismas konstatavo, kad atsakovei sÄ moningai ir piktybiÅ¡kai nevykdant teisėto ir galiojančio darbdavio reikalavimo dėl periodinio sveikatos tikrinimosi ar pateikimo dokumentų, teigiant, kad jai testuotis nereikia (nes yra pasiskiepijusi nuo COVID-19), jau esant kartÄ nuÅ¡alintai nuo darbo, tolesnis darbdavio įpareigojimų nevykdymas ir ignoravimas sukėlė darbdaviui tiesioginių problemų ir nuostolių atsiradus darbdaviui papildomai pareigai atsakovės nuÅ¡alinimo metu ieÅ¡koti atsakovės darbo funkcijas vykdančio kito darbuotojo, neapibrėžtÄ terminÄ ieÅ¡kovei iÅ¡laikant darbo vietÄ .

Dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakovei nebendradarbiaujant su ieÅ¡kovės direktore dėl tolesnio Å¡ios situacijos sprendimo (nepaaiÅ¡kinant įpareigojimo nevykdymo priežasčių, nenurodant, kada darbuotoja pradės vykdyti darbdavio nurodymus ir laikysis darbo tvarkos, nenurodant, ar kurį konkretų laikotarpį darbuotoja atostogaus ar kad turi nedarbingumÄ ) darbdavys ne tik patyrė nepatogumų, bet ir visiÅ¡kai prarado pasitikėjimÄ Å¡ia darbuotoja. Atsakovės darbas (padavėjos-barmenės) pagal savo pobÅ«dį negali bÅ«ti dirbamas nuotoliniu bÅ«du, atsakovė, dirbdama vieÅ¡butyje, aptarnaudama klientus turi nuolatinį kontaktÄ su kitais asmenimis (klientais), be to, atsakovė turi kontaktų ir su kitais savo darbovietės darbuotojais (pirmiausia, virtuvės darbuotojais, iÅ¡ kurių paima pateikti klientams pagamintÄ maistÄ ).

Nenustatyta, kad būtų galimybė (duomenys neskelbtini) atsakovei pasiūlyti kitas pareigas, kur jai nereikėtų kontaktuoti su klientais ir nereikėtų vykdyti 2021 m. liepos 14 d. direktorės įsakymo dėl testavimosi ar pateikimo įrodymų, kad yra visiškai pasiskiepijus nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos). Reikia, be to, pažymėti, kad ieškovės direktorė, teikdama paaiškinimus, buvo nurodžiusi, kad atsakovė ne tik nevykdė 2021 m. liepos 14 d. direktorės įsakymo, bet ir agitavo to nedaryti kitus ieškovės darbuotojus.

Å iuos direktorės teiginius patvirtino liudytoja E. K., kuri, be kita to, nurodė, kad atsakovė jos darbo metu dažnai vengė dėvėti veidÄ dengiančiÄ medicininę kaukę, kas tuo metu jai buvo privalu pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir nustatytÄ tvarkÄ . Nors Å¡ių liudytojos teiginių papildomai nepagrindė kiti byloje esantys dokumentai ar kita byloje liudijusi liudytoja, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos E. K. parodymais, kadangi jie buvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s. O atsakovė, prieÅ¡ingai, ne kartÄ keitė duotus paaiÅ¡kinimus (dėl atvykimo į darbÄ 2021 m. rugsėjo 13 d. ir 2021 m. rugsėjo 14 d. laiko ir aplinkybių, dėl 2021 m. rugsėjo 10 d. praneÅ¡imo (nepraneÅ¡imo) apie nedarbingumÄ ), neiÅ¡samiai atsakydavo į teisėjos ar kitų proceso dalyvių klausimus.

Nė vieno iÅ¡ minėtų darbo drausmės pažeidimų atsakovė nepripažino, dėl jų nesigailėjo. Nesutiktina su atsakovės atstovės teiginiais, kad ieÅ¡kovės direktorė prieÅ¡ priimdama sprendimÄ atleisti atsakovę iÅ¡ darbo už Å¡iukščius darbo drausmės pažeidimus ir pasiÅ«lydama jai iÅ¡eiti savo noru nepripažino Å¡ių pažeidimų sunkumo ir nelaikė jų Å¡iukščiais. Teismo nuomone, daugelyje darboviečių yra normali praktika teikti tokį pasiÅ«lymÄ darbuotojui, net ir padariusiam Å¡iukÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , norint neeskaluoti konflikto, be to, taip norint palengvinti darbuotojo teisinę padėtį po jo atleidimo (darbuotojai, atleisti „pagal straipsnį“, turi daugiau visokių apribojimų, turi mažiau galimybių surasti darbÄ ir t. t.).

Teismas pripažino, kad ir trečiasis 2021 m. rugsėjo 14 d. ieÅ¡kovės direktorės K. M. įsakyme nurodytas pagrindas (dėl nesitestavimo ir nesiskiepijimo, tai patvirtinančių dokumentų darbdaviui neteikimo), dėl kurio nutarta atleisti atsakovę iÅ¡ darbo, yra konstatuotas pagrįstai ir taip pat kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas, kuris įvertinus ir prieÅ¡ tai atsakovės padarytas pravaikÅ¡tas sudarė pagrindÄ darbdaviui parinkti pačiÄ griežčiausiÄ darbuotojo atsakomybės formÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Esant iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų visumai, teismas pripažino, kad iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (už Å¡iukÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ ) atsakovė atleista teisėtai ir pagrįstai, kadangi atsakovės neatvykimas į darbÄ 2021 m. rugpjūčio 30 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. bei kiti pažeidimai, kuriais Å¡iukščiai pažeistos darbuotojos darbo pareigos, t. y. 2021 m. liepos 14 d. įsakymo nevykdymas, laikytini Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu, kas suteikė darbdaviui teisę nutraukti minėtu pagrindu darbo sutartį ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos (DK 58 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1 ir 7 punktai).

Kadangi atsakovė, „Sodros“ ir bylos duomenimis, buvo nedarbinga iki 2021 m. rugsėjo 13 d. (imtinai), pripažintina, kad atsakovės ir ieškovės darbo sutartis nutraukta nuo 2021 m. spalio 14 d., t. y. nuo pirmos dienos, einančios po laikino nedarbingumo (DK 65 straipsnio 6 dalis).

17. Teismas nurodė, kad nutraukus darbo sutartį su atsakove dėl jos kaltės (už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ ) jai iÅ¡eitinė iÅ¡moka nepriklauso (DK 58 straipsnio 1 dalis). Teismui sprendimu pripažinus, kad atsakovė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) atleista teisėtai ir pagrįstai, teismas konstatavo, kad atsakovei nepriklauso priteisti nei jos vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ (nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki Komisijos sprendimo įvykdymo dienos), nei Komisijos sprendime nurodytos kompensacijos pripažinus darbuotojos atleidimÄ neteisėtu, todėl Å¡ios sumos iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei nėra priteistinos.

Atsakovės reikalavimÄ ieÅ¡kovei dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas iÅ¡ieÅ¡kojimo Komisija nusprendė atmesti. Kad bÅ«tų pagrindas atsakovei mokėti kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, teismas nenustatė, be to, ir pati atsakovė to teismo neprašė, nustatyta tvarka ir terminais Å¡ios Komisijos sprendimo dalies neskundė ir nekvestionavo. Remdamasis byloje surinktais duomenimis, taip pat liudytojų E. K. ir A. T. parodymais teismas turi pagrindo spręsti, kad atsakovė nedirbo tokiu grafiku, kokį jai nustatė ieÅ¡kovė, ir ieÅ¡kovės teismui pateiktame 2021 m. rugpjūčio mėn. atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje užfiksuotas ne visas atsakovės faktiÅ¡kai dirbtas laikas.

Tiek ieÅ¡kovės direktorė, tiek atsakovė teikdamos paaiÅ¡kinimus, tiek liudytojos, teikdamos parodymus, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vienos pamainos metu faktiÅ¡kai dirba po vienÄ virėjÄ ir padavėjÄ , kurioms yra nustatyta 8 val. darbo diena. Komisijos sprendime pagrįstai akcentuotos darbo laiko apskaitai svarbios aplinkybės, kuriomis teismas vadovaujasi nagrinėdamas iÅ¡ naujo ieÅ¡kovės ir atsakovės darbo ginÄÄ . Jas įvertinęs, teismas pripažino, kad atsakovė darbo laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. dirbo iÅ¡ viso 188 darbo val., iÅ¡ kurių 3 val. dirbo naktį ir 15 val. dirbo Å¡ventinę dienÄ , kaip atsakovė nurodė Komisijai ir savo teismui pateiktose pažymose (o ieÅ¡kovė tuo pačiu darbo laikotarpiu fiksavo, jog atsakovė dirbo iÅ¡ viso 159 darbo val., iÅ¡ kurių 12 val. buvo dirbta Å¡ventinę dienÄ ).

Vadovaujantis atsakovės 2019 m. liepos 23 d. darbo sutarties Nr. 22 1.3 punkte nustatytu 645 Eur darbo užmokesčio dydžiu, apskaičiuota, kad į apskaitÄ neįtraukto atsakovės darbo užmokesčio už 2021 m. rugpjūčio mėn. dalis sudaro 122,78 Eur. Taigi teismas iÅ¡ esmės pritarė Komisijos sprendime nurodytiems apskaičiavimams dėl atsakovei už 2021 m. rugpjūčio mėn. priskaičiuoto neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio. Kadangi nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė atleisdama atsakovę iÅ¡ darbo bÅ«tų sumokėjusi jai Å¡iÄ sumÄ , taip pat kadangi nėra duomenų, kad po Komisijos sprendimo priėmimo ieÅ¡kovė bÅ«tų sumokėjusi atsakovei minėtÄ sumÄ (ieÅ¡kovė nepateikė teismui įrodymų, kad sumokėjo atsakovei Å¡iÄ sumÄ , kurios iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nurodyta vykdyti skubiam), teismui pripažinus, kad ieÅ¡kovė su atsakove nevisiÅ¡kai atsiskaitė už 2021 m. rugpjūčio mėn., iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistina 122,78 Eur (neatskaičius mokesčių) nesumokėto darbo užmokesčio dalis (DK 146 straipsnio 2 dalis).

Atsakovės valandos vidutinis darbo užmokestis sudaro 4,84 Eur, o dienos – 38,72 Eur. Pripažinęs, kad atsakovės darbo sutartis yra nutraukta nuo 2021 m. spalio 14 d., teismas apskaičiuoja, kad už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki darbo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. spalio 14 d.) netesybos nuo atsakovei neišmokėtos 122,78 Eur sumos sudaro 145,20 Eur (už 30 d.), jos išieškotinos iš ieškovės atsakovei. Nenustatyta, kad, atleidus atsakovę iš darbo, jai nebūtų išmokėtas kitas jai priklausantis darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios sumos.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies (99 proc., t. y. 100 proc. neturtinio reikalavimo ir 98 proc. turtinių reikalavimų), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 2 017,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovė iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė teismui įrodymų apie jos turėtas Å¡ioje byloje bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidas, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 18. Atsakovė L.

J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino, kad atsakovės atleidimas iÅ¡ darbo (duomenys neskelbtini) pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ buvo teisėtas, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 2 017,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes mano, kad Å¡i sprendimo dalis yra nepagrįsta, todėl neteisėta ir naikintina. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, jog atsakovė buvo supažindinta su darbo tvarkos taisyklėmis, ir netvirtino, kad įmonėje buvo nustatytos darbo tvarkos taisyklės, iÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nevykdė jai, kaip darbdavei, tenkančios pareigos tinkamai organizuoti darbÄ , suformuoti bÅ«tinus su darbuotojo įdarbinimu ir darbu susijusius aktus.

IeÅ¡kovė neginčijo aplinkybių, jog įmonėje buvo nusistovėjusi tvarka, kad darbuotojai dėl darbo grafiko keitimo tardavosi tarpusavyje – įmonės administracijos darbuotojai apie tai niekada nebuvo įspėjami ir dėl tokios tvarkos niekada ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, neatvykimas į darbÄ tokiu atveju nebuvo laikomas pravaikÅ¡ta. Pasikeitus bendrovės vadovui, nei atsakovei, nei kitiems darbuotojams nebuvo žinoma apie naujai paskirtos vadovės darbo pradžiÄ . Bendrovėje naujai paskirta direktorė pasirodė tik 2021 m. rugsėjo 1 d., todėl manė, kad galioja ta pati nusistovėjusi tvarka, kad darbuotojai dėl darbo grafiko keitimo tariasi tarpusavyje – įmonės administracijos darbuotojai apie tai niekad nebuvo įspėjami, nebuvo nustatyta darbo tvarkos taisyklių, kaip darbuotojas privalo elgtis esant poreikiui pasikeisti darbo grafikÄ , kokiam administracijos darbuotojui turėtų apie tai praneÅ¡ti.

Per visÄ atsakovės darbo laikotarpį atsakovei nebuvo reiÅ¡kiamos pretenzijos, nors per darbo laikotarpį buvo situacijų, kai kitoms darbuotojoms reikėdavo pavaduoti atsakovę, taip pat ir atsakovė, esant bÅ«tinumui, pavaduodavo kitÄ darbuotojÄ ir toks atsakovės neatvykimas į darbÄ nebuvo laikomas pravaikÅ¡ta. Be to, ieÅ¡kovė 2021 m. rugpjūčio 30 d., 2021 m. rugsėjo 13 d. neieÅ¡kojo atsakovės, 2021 m. rugsėjo 13 d. atsakovei atvykus į darbovietę pateikti praÅ¡ymo dėl atostogų, nei vyr. buhalterė, nei direktorė nesiekė iÅ¡siaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių atsakovės nėra darbe, todėl laikytina, kad tokia padėtis tenkino atsakovę.

Kadangi ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ Å¾inojo ir toleravo tokiÄ nusistovėjusiÄ tvarkÄ , jog darbuotojai dėl darbo grafiko keitimo tardavosi tarpusavyje, įmonės administracijos darbuotojai apie tai niekad nebuvo įspėjami ir dėl tokios tvarkos niekada ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, neatvykimas į darbÄ tokiu atveju nebuvo laikomas pravaikÅ¡ta, toks atsakovės elgesys, palyginti su tarp Å¡alių susiklosčiusia praktika, ieÅ¡kovės atžvilgiu liko nepakitęs. Atitinkamas esamÄ padėtį žinančios ieÅ¡kovės elgesys, trunkantis ilgÄ laikÄ , paveikia darbuotojo ir darbdavės santykius taip, kad sukelia pagrįstų lÅ«kesčių darbuotojui tikėtis, jog ir darbdavės elgesys darbuotojo atžvilgiu iÅ¡liks toks pat, t. y. atsakovei susitarus, kad jÄ 2021 m. rugpjūčio 30 d. pavaduos kita darbuotoja E. K., jai nebus fiksuojamos pravaikÅ¡tos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti darbuotojo neteisėtÄ elgesį ir kaltę, t. y. nenustatyta tokių darbo drausmės pažeidimÄ sudarančių elementų kaip darbo drausmės pažeidimo objektyvioji ir subjektyvioji pusės, o nesant pažeidimÄ sudarančių elementų viseto, negalimas ir darbo drausmės pažeidimo fakto konstatavimas. Tik darbdavei iÅ¡ naujo informavus darbuotojÄ apie darbo tvarkos pasikeitimÄ , ateityje už Å¡ios tvarkos pažeidimus bÅ«tų galima taikyti drausminio poveikio priemones.

Toks vertinimas atitinka ir iki Å¡iol formuotÄ kasacinio teismo praktikÄ .

20. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ieÅ¡kovė 2021 m. rugsėjo 14 d. siÅ«lė atsakovei iÅ¡ darbo iÅ¡eiti savo noru, tačiau, atsakovei nesutikus, atleido ieÅ¡kovę dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo. Toks ieÅ¡kovės pozicijos nenuoseklumas patvirtina, kad ieÅ¡kovė nenurodė tikrųjų aplinkybių bei atleidimo iÅ¡ darbo tikrųjų motyvų. IeÅ¡kovė 8 darbuotojams 2021 m. rugsėjo 30 d. įteikė praneÅ¡imus apie darbo sutarties nutraukimÄ DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla 2021 m. gruodžio 31 d.

Iš to išeina, kad ieškovė dar iki 2021 m. rugsėjo 13 d. buvo nusprendusi atsisakyti maitinimo paslaugų, nes 2021 m. gruodžio 31 d. buvo atleisti visi virtuvės bei restorano darbuotojai. Manytina, jog atsakovė buvo atleista dėl šiurkštaus darbo sutarties pažeidimo, ieškovei siekiant patirti mažiau išlaidų, nes nereikėtų mokėti išeitinių išmokų ir t. t., atleidus DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, ieškovei nekyla prievolės mokėti kompensacijas.

Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad atsakovė, turėdama nedarbingumÄ , vėl nevyko į darbÄ pagal numatytÄ grafikÄ , nors dar nebuvo iÅ¡spręstas jos praÅ¡ymas dėl atostogų, taip pat atsakovė vėl nieko neinformavo apie turimÄ nedarbingumÄ , o darbdavys dar vienÄ dienÄ turėjo spręsti, kas už atsakovę ir kiek laiko tÄ dienÄ atliks atsakovės darbo funkcijas, yra visiÅ¡kai nesuvokiami. Atsakovė nedarbingumÄ turėjo nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. spalio 14 d. Duodama parodymus ieÅ¡kovės direktorė K.

M. parodė, kad nei ji, nei ieÅ¡kovės vyr. buhalterė netikrino duomenų apie atsakovės nedarbingumÄ , nors tokius duomenis ieÅ¡kovė turėjo galimybę gauti, tai paneigia teismo argumentus, kad ieÅ¡kovė negalėjo ir neturėjo žinoti, kad atleidimo iÅ¡ darbo metu ieÅ¡kovė yra nedarbinga. Be to, ieÅ¡kovė 2021 m. rugsėjo 13 d. nesidomėjo, kodėl atsakovė neatvyko į darbÄ , nes tokių duomenų ieÅ¡kovė nepateikė. Teismo argumentai nepaneigia aplinkybės, kad atsakovė nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. turėjo nedarbingumÄ ir Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kovė galėjo žinoti.

Vien tai, kad gydytoja 2021 m. rugsėjo 16 d. pastebėjusi klaidÄ kreipėsi į „SodrÄ â€œ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti nedarbingumo pažymėjimÄ atgaline tvarka už 2021 m. rugsėjo 14 d.–2021 m. rugsėjo 15 d. laikotarpį, nepaneigia aplinkybės, jog ieÅ¡kovė turėjo ir galėjo žinoti apie atsakovės nedarbingumÄ 2021 m. rugsėjo 13 d.

21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad direktorė K. M. darbe pasirodė tik 2021 m. rugsėjo 1 d. Ä®sakymÄ dėl atsakovės nuÅ¡alinimo ji priėmė 2021 m. rugsėjo 3 d., pagal pateiktÄ 2021 m. rugsėjo mėn. darbo grafikÄ , atsakovės darbo diena buvo 2021 m. rugsėjo 3 d. Taigi, Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė su direktore K. M. realiai galėjo susitikti tik 1 dienÄ , t. y. 2021 m. rugsėjo 3 d. Taigi kyla klausimas, kaip realiai bendravusi su atsakove tik 1 darbo dienÄ , direktorė K.

M. žinojo apie tai, jog laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 3 d. atsakovė agitavo nevykdyti 2017 m. liepos 14 d. direktorės I. S. priimto įsakymo kitus (duomenys neskelbtini) darbuotojus. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog ieÅ¡kovė reikalavo iÅ¡ atsakovės pasiaiÅ¡kinti dėl agitavimo nevykdyti minėto įsakymo. Liudytojos E. K. teiginiai kelia pagrįstų abejonių, kadangi liudytoja E. K. dirba (duomenys neskelbtini) ir yra suinteresuota iÅ¡saugoti savo darbo vietÄ , todėl duoti parodymų, nenaudingų ieÅ¡kovei, ji nesuinteresuota.

Be to, negalima sutikti su teismo argumentu, jog liudytojos E. K. parodymai yra nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, nes liudytoja dirbo su atsakove skirtingose darbo vietose, t. y. skirtingose lokacijoje, ir matyti, kad atsakovė darbo metu dažnai vengė dėvėti jos veidÄ dengiančiÄ medicininę kaukę, ji negalėjo fiziÅ¡kai. Be to, ne visi liudytos parodymai buvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡samus, nes liudytojai nurodžius, kad dėl darbo grafiko pakeitimo darbuotojai turi kreiptis raÅ¡tu į administracijÄ , negalėjo patvirtinti, kad tokios tvarkos buvo laikomasi, patvirtino, kad kai jai reikėjo darbo metu kažkur iÅ¡vykti, ji nesikreipė raÅ¡tu į administracijÄ dėl darbo grafiko pakeitimo.

Priešingai, nei nurodo teismas, atsakovė nekeitė duotų paaiškinimų, kaip ji suvokė, taip atsakinėjo į teismo bei kitų proceso dalyvių klausimus. Kaip liudytoja teisme apklausta A. T. paneigė aplinkybę, jog atsakovė agitavo kitus (duomenys neskelbtini) darbuotojus nevykdyti 2021 m. liepos 14 d. įsakymo. Teismas šios liudytojos parodymų nevertino, nepasisakė, kodėl liudytos A. T. teisme duoti parodymai yra nevertintini.

22. Apeliaciniame skunde teigiama, jog dėl COVID-19 PGR neigiamo testo ir (ar) galimybių paso nepateikimo ieÅ¡kovė turėjo teisę nuÅ¡alinti atsakovę nuo darbo, nemokėdama darbo užmokesčio, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatomis, bet ne traktuoti šį pažeidimÄ kaip Å¡iurkÅ¡tų ir atleisti darbuotojÄ . Å io įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta imperatyvi nuostata, kuri nustato darbuotojo nuÅ¡alinamÄ nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, o ne atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Teismas net neargumentavo, kokios įstatymo nuostatos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, o juolab Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas, t. y. nenustatyta tokių darbo drausmės pažeidimÄ sudarančių elementų kaip darbo drausmės pažeidimo objektyvioji ir subjektyvioji pusės, o nesant pažeidimÄ sudarančių elementų viseto, negalimas ir darbo drausmės pažeidimo fakto konstatavimas.

23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuo 2022 m. sausio 4 d. ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trÅ«kumams paÅ¡alinti pabaigos dienos, t. y. 2022 m. sausio 10 d., turėjo priimti sprendimÄ dėl ieÅ¡kinio laikymo nepaduotu ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui. Tačiau teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 3 dalyje nustatyto reglamentavimo, 2022 m. sausio 17 d. priėmė nutartį, kuria nusprendė palikti nenagrinėtus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus pripažinti nepagrįstais su atsakovės atleidimu siejamus iÅ¡ieÅ¡kojimus iÅ¡ (duomenys neskelbtini), nors turėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kinio laikymo nepaduotu bei grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei.

Todėl ir 2022 m. sausio 24 d. teismo priimta nutartis yra neteisėta, kadangi, vadovaujantis CPK nuostatomis 115 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas dėl pripažinimo ieÅ¡kinio nepaduotu ir grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei turėjo spręsti vėliausiai 2022 m. sausio 10 d., ieÅ¡kovei bÅ«tų iÅ¡likusi teisė teikti ieÅ¡kinį iÅ¡ naujo, tačiau, jau praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , atsakovė turėtų teisę praÅ¡yti taikyti ieÅ¡kinio senatį. Tačiau teismas, priimdamas neteisėtus procesinius sprendimus, Å¡ių sprendimų pagrindu suteikė ieÅ¡kovei galimybę nepagrįstai atnaujinti praleistus ieÅ¡kinio senaties terminus ir priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .

24. IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant ir atsakovo iÅ¡laidas, susijusias su atstovo advokato paslaugų apmokėjimu.

25. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad darbuotojai dėl darbo grafiko keitimo tardavosi tarpusavyje, o ieÅ¡kovės administracijos darbuotojai apie tai niekada nebuvo įspėjami, yra neteisingos. Tai paneigia liudytojos E. K. parodymai, ji apklausta teisme paaiÅ¡kino, kad toks atvejis darbe buvo pirmas kartas, kai dėl darbo grafiko susikeitimo nebuvo informuota direktorė. Jai, kaip administratorei, bÅ«tinai privaloma informuoti ieÅ¡kovės direktorę, kad vietoj jos dirbs kita administratorė.

Atsakovės apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, jog atsakovė buvo supažindinta su darbo tvarkos taisyklėmis, ir netvirtino, jog įmonėje buvo nustatytos darbo tvarkos taisyklės, yra nepagrįsti. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu niekada neprašė ieÅ¡kovės pateikti darbo tvarkos taisyklių, teismo metu laikėsi pozicijos, jog tokia darbuotojų susikeitimo tvarka buvo nusistovėjusi įmonėje. Å alys darbo sutartimi susitarė, kad atsakovė dirbs pagal slankųjį darbo grafikÄ .

Byloje esantis darbo grafikas patvirtina, kad atsakovei 2021 m. rugpjūčio 30 d. buvo numatyta darbo diena, su Å¡iuo grafiku ji buvo supažindinta ir jo neginčijo. Å iuo atveju darbuotoja iÅ¡ anksto neįspėjusi darbdavio dėl nebuvimo darbe ir negavusi jokio leidimo nebÅ«ti darbe neturėjo jokio pagrindo neateiti į darbÄ 2021 m. rugpjūčio 30 d. Darbuotoja, nebÅ«dama darbe visÄ darbo dienÄ be pateisinamų priežasčių, padarė Å¡iurkÅ¡tų darbuotojo darbo pareigų pažeidimÄ (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 1 punktas).

Byloje esantys įrodymai (atsakovės 2021 m. rugsėjo 14 d. skambučių sÄ raÅ¡as, pačios atsakovės paaiÅ¡kinimai) taip pat patvirtina, kad atsakovė, sužinojusi, jog bus atleista iÅ¡ darbo, 2021 m. rugsėjo 14 d. 16.30 val. skambino Å¡eimos gydytojai ir prasitęsė nedarbingumÄ nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. Bylos nagrinėjimo metu teismui pasiteiravus atsakovės, kodėl ji teikė darbdaviui praÅ¡ymÄ dėl atostogų suteikimo, nors turėjo nedarbingumÄ laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. ligoniui slaugyti, atsakovė paaiÅ¡kino, kad jei bÅ«tų buvęs patenkintas jos praÅ¡ymas dėl jos atostogų, ji bÅ«tų atsiÅ¡aukusi iÅ¡ nedarbingumo.

Kaip teisingai nustatė bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas, atsakovė nė vieno iÅ¡ nurodytų darbo drausmės pažeidimų nepripažino, dėl jų nesigailėjo, bylos nagrinėjimo metu davė nenuoseklius parodymus ir juos ne kartÄ keitė, neiÅ¡samiai atsakydavo į teismo bei kitų proceso dalyvių klausimus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nusprendė, kad atsakovės pažeidimai teisingai kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tÅ«s darbo drausmės pažeidimai, kas suteikė pagrindÄ darbdaviui parinkti pačiÄ griežčiausiÄ darbuotojo atsakomybės formÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo.

26. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigiama, jog svarbu įvertinti tai, kad atsakovė nei jos atstovė klausimo dėl ieÅ¡kinio laikymo nepaduotu bei grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei nekėlė pirmosios instancijos teismo metu, o tai nurodoma tik apeliaciniame skunde. IeÅ¡kovė atskiruoju skundu ne tik apskundė teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį, bet ir paÅ¡alino ieÅ¡kinio trÅ«kumus ir sumokėjo trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį. Teismas 2022 m. sausio 24 d. nutartyje, atsižvelgęs į atskirojo skundo argumentus, į tai, kad teismo įpareigojimai primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminio mokesčio dalį yra įvykdyti ir kad ieÅ¡kinio trÅ«kumai yra paÅ¡alinti, pagrįstai nutarė toliau nagrinėti visus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus.

Teismas konstatuoja: Apeliacinis skundas tenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

28. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 29. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinys atsakovei L. J. dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme – atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo teisėtu, darbo sutarties nutraukimo pripažinimo ir su atsakovės atleidimu siejamų iÅ¡ieÅ¡kojimų pripažinimo nepagrįstais tenkintas iÅ¡ dalies ir nuspręsta:

1) nurodyti, kad, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-109-20056/2021 netenka galios;

2) pripažinti, kad atsakovės atleidimas iÅ¡ darbo (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ buvo teisėtas;

3) pripažinti, kad atsakovės ir ieškovės darbo sutartis nutraukta nuo 2021 m. spalio 14 d.;

4) priteisti ieškovei iš atsakovės 2 017,30 Eur bylinėjimosi išlaidų;

5) kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti;

6) priteisti atsakovei iš ieškovės 122,78 Eur (neatskaičius mokesčių) nesumokėto darbo užmokesčio dalį ir 145,20 Eur delspinigių.

30. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai ir argumentai yra nepagrįsti, nesuvokiami, vertintini kritiÅ¡kai, faktinės aplinkybės jiems prieÅ¡tarauja, nepasisakyta, kodėl liudytos teisme duoti parodymai yra nevertintini, neargumentuota, kokios įstatymo nuostatos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, teismas netinkamai taikė CPK 115 straipsnio 3 dalies, 138 straipsnio nuostatas, buvo pažeistos atsakovės teisės ir dėl Å¡ių aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas.

31. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl to, ar atsakovė 2021 m. rugpjūčio 30 d., nebÅ«dama darbe visÄ darbo dienÄ be pateisinamų priežasčių, padarė Å¡iurkÅ¡tų darbuotojo darbo pareigų pažeidimÄ (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 1 punktas). Faktinės bylos aplinkybės 32. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nuo 2019 m. liepos 24 d. dirbo (duomenys neskelbtini) pagal 2019 m. liepos 23 d. darbo sutartį Nr. 22 padavėja ir aptarnavo vieÅ¡bučio (duomenys neskelbtini) gyventojus ir svečius.

Atsakovei buvo numatytas 645 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis, mokamas vienÄ kartÄ per mėnesį. Atsakovei buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita, numatant, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) dirba pagal slankųjį grafikÄ iki 12 val. per vienÄ darbo dienÄ , taikant 6 darbo dienų savaitę, su 1 val. pietų pertrauka. Darbo sutartis iÅ¡ pradžių buvo terminuota, pratęsta ne kartÄ , vėliau atsakovės darbo sutartis (duomenys neskelbtini) tapo neterminuota. 33. (duomenys neskelbtini) direktorė I.

S. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 559 2021 m. liepos 14 d. priėmė įsakymÄ , kuriuo nurodė Å¡ios bendrovės darbuotojams iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. pateikti darbovietei COVID-19 PGR neigiamus testus ar pasiskiepijimo nuo COVID-19 pažymėjimus, nurodė, kad periodiniai sveikatos patikrinimai turi bÅ«ti atliekami ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio pasitikrinimo. 34. (duomenys neskelbtini) direktorė 2021 m. rugsėjo 3 d. priėmė įsakymÄ laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d. nuÅ¡alinti atsakovę nuo darbo, nes darbdaviui nebuvo pateikusi COVID-19 PGR neigiamo testo ir (ar) galimybių paso.

35. Pagal atsakovės 2021 m. rugsėjo mėn. darbo grafikÄ , su kuriuo ji buvo supažindinta, pasibaigus nuÅ¡alinimo terminui pirma atsakovės darbo diena turėjo bÅ«ti 2021 m. rugsėjo 13 d., o pagal grafikÄ numatytas darbo laikas nuo 6 val. iki 15 val.

36. Atsakovės dukros gydymo įstaigos Gargždų pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro 2022 m. liepos 27 d. raÅ¡te teismui nurodyta, kad atsakovė telefonu kreipėsi į vaikÄ gydančiÄ gydytojÄ dėl nedarbingumo tęsimo iki 2021 m. rugsėjo 17 d.; kadangi tÄ dienÄ informacija „Sodrai“ nebuvo pateikta, 2021 m. rugsėjo 16 d. gydanti gydytoja, pastebėjusi klaidÄ , kreipėsi į „SodrÄ â€œ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti nedarbingumo pažymėjimÄ atgaline tvarka už 2021 m. rugsėjo 14 d.–2021 m. rugsėjo 15 d. laikotarpį. 37. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 14 d. direktorės K.

M. įsakymu Nr. 2021-20210914/1 atsakovė nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. atleista iÅ¡ barmeno pareigų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalies pagrindu, 2021 m. rugpjūčio 30 d. ir 2021 m. rugsėjo 13 d. padarius pravaikÅ¡tas ir nepateikus COVID-19 PGR neigiamo testo ir (ar) galimybių paso pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 14 d. nutarimÄ Nr. 559.

38. Civilinėje byloje Nr. eB2-553-538/2022 2022 m. gegužės 22 d. nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla (CPK 179 str. 3 d. ). Dėl pagrindo atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ 39. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-413 redakcija) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (2 dalis).

Savo teises ir pareigas kiekviena Å¡alis privalo įgyvendinti taip, kad kita Å¡alis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sÄ naudų (3 dalis). Kiekviena iÅ¡ Å¡alių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties Å¡alies teisėtų interesų gynimo (5 dalis). Jeigu viena Å¡alis nevykdo ar netinkamai vykdo Å¡iame straipsnyje nustatytas pareigas, kita Å¡alis turi teisę į žalos atlyginimÄ ar reikalauti, kad jos teisės bÅ«tų apgintos kitais bÅ«dais (6 dalis).

40. Byloje kilo ginčas, ar atsakovė padarė 2021-09-14 ieÅ¡kovės direktorės įsakyme nurodytus darbo drausmės pažeidimus – pravaikÅ¡tas 2021-08-30 ir 2021-09-13 – ir ar pažeidė darbo drausmę nepateikusi COVID-19 PGR neigiamo testo ir (ar) galimybių paso pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-07-14 nutarimÄ Nr. 559 ir ar Å¡is darbdavio įsakymas dėl atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ yra proporcinga priemonė padarytiems pažeidimams.

41. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ . Priežastis nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomas neatvykimas į darbÄ visÄ darbo dienÄ ar pamainÄ be pateisinamos priežasties.

42. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio 7 punkte nurodo, jog laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. atsakovei buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Gargždų pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro 2022 m. sausio 6 d. praneÅ¡imas, todėl byloje paneigta aplinkybė, kad atsakovė 2021 m. rugsėjo 13 d. privalėjo bÅ«ti savo darbo vietoje. Ä®vertinus paminėtus įrodymus darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pasibaigus nuÅ¡alinimo terminui pirma atsakovės darbo diena turėjo bÅ«ti 2021 m. rugsėjo 13 d., o pagal grafikÄ numatytas darbo laikas nuo 6 val. iki 15 val. Teikdama paaiÅ¡kinimus atsakovė nurodė, kad ji į darbovietę 2021 m. rugsėjo 13 d. atvyko apie 15 val., t. y. jau po savo darbo valandų, pateikti praÅ¡ymo dėl atostogų.

43. Byloje nustatyta, kad jai atostogos nebuvo suteiktos, o pasiūlyta išeiti iš darbo savo noru, atsakovei nesutikus, buvo priimtas ginčo įsakymas dėl atsakovės atleidimo iš darbo.

44. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog įmonėje buvo nusistovėjusi tvarka, kad darbuotojai dėl darbo grafiko keitimo tardavosi tarpusavyje – įmonės administracijos darbuotojai apie tai niekada nebuvo įspėjami ir dėl tokios tvarkos niekada nereiškė pretenzijų.

45. Byloje iÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimo nustatyta, kad pagal ieÅ¡kovės sudarytÄ 2021 m. rugpjūčio mėn. darbo grafikÄ 2021-08-30 buvo atsakovės darbo diena, tačiau atsakovė tÄ pačiÄ dienÄ buvo užsiregistravusi vizitui pas gydytojÄ , pas kurį turėjo vežti savo nepilnamečius vaikus, nes tokį patikrinimÄ bÅ«tina atlikti prieÅ¡ kiekvienus naujus mokslo metus. Atsakovė susitarė su ieÅ¡kovės administratore E. K., kad ji 2021-08-30 pavaduos atsakovę, t. y. informavo administratorę ir paprašė jÄ pavaduoti. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad tokia tvarka egzistavo iki 2021-08-13, kol įmonei vadovavo direktorė I. S.. Pasikeitus ieÅ¡kovės vadovui nei atsakovei, nei kitiems darbuotojams apie naujai paskirtos direktorės darbo pradžiÄ nebuvo praneÅ¡ta, direktorė darbe pasirodė tik 2021-09-01, tad atsakovė net nežinojo, kokiam ieÅ¡kovės darbuotojui reikėtų praneÅ¡ti apie poreikį nebÅ«ti darbe 2021-08-30.

46. Å ias aplinkybes atsakovė nurodė savo 2021-09-03 paaiÅ¡kinime atsakovės direktorei, t. y. nurodė, kad jÄ â€žpavadavo administratorė E. K. iÅ¡ anksto su ja sutarus, nes įmonėje direktorės nebuvo“. Liudytoja E. K. patvirtino atsakovės nurodomas aplinkybes, kad atsakovė iÅ¡ tiesų jos prieÅ¡ kelias dienas ir dienÄ prieÅ¡ 2021-08-30 iÅ¡ vakaro teiravosi, ar Å¡i galėtų padirbti tÄ dienÄ už atsakovę. Ji parodė, kad nors tÄ dienÄ turėjo pagal grafikÄ dirbti savo darbÄ vieÅ¡bučio registratÅ«roje, tačiau sutiko padėti atsakovei, nors Å¡is pavadavimas administratorei sukėlė nemažai rÅ«pesčių, nes ji turėjo bÅ«ti per dvi vietas – bÅ«ti registratÅ«roje, kuri yra kitame aukÅ¡te nei baras, taip pat dirbti bare.

47. Ä®vertinus paminėtus įrodymus, kitos ieÅ¡kovės direktorės darbo pradžiÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės 2021 m, rugpjūčio 30 d. nebuvimÄ darbe kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų ir neįvertino aplinkybės, jog atsakovė nebuvo darbe dėl pateisinamos priežasties ir darbo vietoje nebuvo tik sutikus jÄ pakeisti administratorei. IÅ¡ administratorės parodymų nustatyta, jog ji atliko atsakovės darbÄ , todėl ieÅ¡kovės interesai dėl atsakovės nebuvimo darbe nenukentėjo. 48. 7Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iÅ¡ esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ ir dėl to Å¡i jo praktika iÅ¡lieka aktuali, yra konstatavęs, kad kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktÄ , bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas).

49. Sprendžiant klausimÄ , ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie Å¡iurkščių, bÅ«tina analizuoti jo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobÅ«dį, dėl Å¡io pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formÄ , darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtakÄ Å¡iam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi bÅ«ti įvertinta, kokio pobÅ«džio gėriai buvo pažeisti, kiek aiÅ¡kiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panaÅ¡ių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 29, 30 punktus). 50. 1Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo.

Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

51. Å ioje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės kaltės dėl jos įrodinėjamo darbo drausmės pažeidimo ir neinformavimo tinkamo subjekto – įmonės vadovės dėl negalėjimo atvykti į darbÄ 2021 m. rugpjūčio 30 d. priežasčių.

52. Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis bÅ«tų Å¡iurkÅ¡tus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių bÅ«tų padarytas pakartotinai) savaime nereiÅ¡kia, kad vien dėl jo darbuotojas gali bÅ«ti atleidžiamas iÅ¡ darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, iÅ¡klausyti darbuotojo pozicijÄ (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai bÅ«tų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas).

53. Pažymėta, kad parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumÄ ir jos įtakÄ darbo drausmės užtikrinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės nurodomus ginčo įsakyme atsakovės darbo drausmės pažeidimus nepagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkščius, nes klaidinga buvo nustatyta, kad atsakovė 2021 m. rugsėjo 13 d. padarė pravaikÅ¡tÄ , ir neįvertino darbuotojo naudai, kokios buvo atsakovės neatvykimo į darbÄ 2021 m. rugpjūčio 30 d. priežastys, ar ji turėjo realiai galimybę informuoti pasikeitusiÄ ieÅ¡kovės direktorę dėl neatvykimo į darbÄ 2021 m. rugpjūčio 30 d. Å ių aplinkybių nustatymas yra reikÅ¡mingas sprendžiant, ar realiai pažeidimas buvo padarytas, koks jis buvo ir koks padaryto pažeidimo sunkumas, nes tai atitinkamai turi reikÅ¡mės sprendžiant dėl darbo sutarties nutraukimo proporcingumo ir teisėtumo.

55. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė nenurodo, kokius neigiamus padarinius ieÅ¡kovei sukėlė atsakovės neatvykimas į darbÄ 2021 m. rugpjūčio 30 d., dėl kurio ji buvo atleista iÅ¡ darbo, nes byloje įrodyta, jog atsakovę pavadavo kita darbuotoja. Å ios aplinkybės reikÅ¡mingos sprendžiant dėl ginčo atleidimo iÅ¡ darbo proporcingumo padarytam darbo pareigų pažeidimui..

56. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog dėl COVID-19 PGR neigiamo testo ir (ar) galimybių paso nepateikimo ieÅ¡kovė turėjo teisę nuÅ¡alinti atsakovę nuo darbo, nemokėdama darbo užmokesčio, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatomis, bet ne traktuoti šį pažeidimÄ kaip Å¡iurkÅ¡tų ir atleisti darbuotojÄ . Å io įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta imperatyvi nuostata, kuri nustato darbuotojo nuÅ¡alinamÄ nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, o ne atleidimÄ iÅ¡ darbo.

57. Darbo kodekso 49 str. 3 d.-1 numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliÄ jÄ situacijÄ ir (ar) karantinÄ , siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugÄ , darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos bÅ«klė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raÅ¡tu pasiÅ«lyti dirbti nuotoliniu bÅ«du. Nesant galimybių darbuotojui pasiÅ«lyti dirbti nuotolinį darbÄ , pagal analogijÄ taikytina Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 str. 5 d.

Nurodyta teisės norma numato, jog asmenims, įtariamiems, kad serga, ar susirgusiems pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis arba tapusiems Å¡ių ligų sukėlėjų neÅ¡iotojais, iki Å¡eimos gydytojo leidimo draudžiama tęsti tokius darbus, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 patvirtintame Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iÅ¡ anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sÄ raÅ¡e.

58. Paminėta DK norma nustatė, kad darbuotojus, kurie vengia periodiÅ¡kai tikrintis, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, darbdavys nuÅ¡alina nuo darbo, neleisdamas jiems dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio, tačiau toks atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas įstatyme nenumatytas, todėl nepagrįstai Å¡is atleidimo pagrindas ginčo ieÅ¡kovės įsakyme nurodytas kaip turintis teisinį pagrindÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė ir toliau turėjo bÅ«ti nuÅ¡alinta nuo darbo, nes ieÅ¡kovė jau buvo priėmusi 2021-09-03 įsakymÄ , kuriuo atsakovė laikotarpiu nuo 2021-09-04 iki 2021-09-10 buvo nuÅ¡alinta nuo darbo, nes nebuvo pateikusi COVID-19 PGR neigiamo testo ir (ar) galimybių paso.

59. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nepaneigė apeliacinio skundo motyvo, jog ieÅ¡kovė 8 darbuotojams 2021 m. rugsėjo 30 d. įteikė praneÅ¡imus apie darbo sutarties nutraukimÄ DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, nes 2021 m. gruodžio 31 d. buvo atleisti visi virtuvės bei restorano darbuotojai. IÅ¡ LITEKO duomenų nustatyta, kad 2022 m. gegužės 22 d. nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla (CPK 179 str. 3 d.).

60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad, vertinant įrodymus, bÅ«tina atsižvelgti į bylos specifikÄ . Ä®rodymų vertinimo specifikÄ darbo bylose lemia tai, kad už įvairių dokumentų, kurie gali bÅ«ti panaudoti kaip raÅ¡ytiniai įrodymai, tvarkymÄ yra atsakingas darbdavys. Jis, tvarkydamas įmonės dokumentacijÄ savo nuožiÅ«ra, gali nurodyti duomenis, kurie yra  iÅ¡imtinai naudingi jam ir atitinkamai nenaudingi darbuotojui. Be to, reikia turėti omenyje tai, kad darbuotojas yra silpnesnė Å¡alis ekonomine, socialine prasme. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada 61. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti Darbo ginčų komisijos sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

62. Teismas, iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs darbo ginÄÄ teisme ir priimdamas sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ esmės pritariama Darbo ginčo komisijos iÅ¡vadoms ir sprendimui, privalo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje iÅ¡ esmės pakartoti Darbo ginčų komisijos sprendimo rezoliucinę dalį, t. y. ginÄÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės.

63. Kasacinis teismas nurodė, kad priimdamas sprendimÄ civilinėje individualaus darbo ginčo dėl teisės byloje pirmosios instancijos teismas turi įvertinti įrodymus, nustatyti aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, buvimÄ arba nebuvimÄ , nuspręsti dėl taikytinos teisės ir ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendimas priimamas ir materialiosios teisės normos taikomos pagal teismo nustatytas civilinės bylos nagrinėjimo metu, taigi ir sprendimo priėmimo metu, egzistuojančias faktines aplinkybes, o ne tas aplinkybes, kurios buvo ginÄÄ nagrinėjant darbo ginčų komisijoje.

IÅ¡spręsdamas ginÄÄ teismas Å¡alių materialiÄ sias teises ir pareigas (pavyzdžiui, priteisiamÄ sumÄ , kt.) nustato teismo sprendimo momentu, t. y. sprendimo priėmimo dienÄ , todėl Darbo ginčo komisijos sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytos datos koreguotinos iÅ¡nagrinėjus Å¡iÄ bylÄ iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

64. Darbo ginčo komisija sprendime konstatavo, kad, priskaičiavus ieškovei papildomas darbo užmokesčio sumas už 2021 m. rugpjūčio mėn., tikslintini Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys. Komisija nurodo, kad ieškovės laikotarpio nuo 2021-08-01 iki 2021-08-31 duomenys turi būti – 899,22 Eur suma (776,44 Eur + 122,78 Eur) vietoj atsakovės nurodytos 776,44 Eur sumos. Be to, komisija konstatavo, kad apskaičiuotas ieškovės valandos VDU sudaro 4,84 Eur (698,45 Eur + 706,44 Eur + 776,44 Eur + 122,78 Eur) : (144 d.val. + 144 d.val. + 188 d.val.), o dienos VDU – 38,72 Eur (4,84 Eur x 8 d.val.).

Å ių komisijos sprendimų Å¡alys neskundė, ieÅ¡kinyje jokių aplinkybių dėl atsakovės nurodyto VDU apskaičiavimo nenurodė, todėl teisėjų kolegija skaičiuodama iÅ¡mokas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, skaičiuoja pagal Darbo ginčų komisijos nustatytÄ atsakovės dienos VDU – 38,72 Eur, valandos VDU – 4,84 Eur ir mėnesio VDU – 813,12 Eur (38,72 Eur x 21 d. d.).

65. DK 218 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu darbo ginÄÄ dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, jog darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾intas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, arba kai darbuotojo negrÄ Å¾inti praÅ¡o darbdavys, darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisia iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. DK 218 str. 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ (DK 218 str. 6 d.).

66. Å ioje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, todėl darbo sutarties nutraukimo datos nukėlimas iÅ¡ esmės nekeičia darbo sutarties nutraukimo pagrindo (darbo sutarties nutraukimas darbdaviui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ), jo egzistavimo ar teisėtumo. Darbo sutarčių nutraukimas įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ yra specialus darbo santykių pasibaigimo pagrindas, kuris susiklosto dėl to, kad įmonė yra nemoki ir bus likviduojama dėl bankroto. 67. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad, konstatavus atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumÄ ,  DK 218 straipsnio 2 ir 4 dalyse reglamentuotos neteisėto atleidimo iÅ¡Â darbo teisinės pasekmės taikytinos iki nutarties dėl (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienos, todėl naikintina Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis iÅ¡ieÅ¡koti nuo Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos 2021-12-17 iki Komisijos sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, po 813,12 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus trylika eurų 12 ct) (neatskaičius mokesčių) ieÅ¡kovės vidutinio darbo užmokesčio už kiekvienÄ priverstinės pravaikÅ¡tos mėnesį.

Atkreiptinas dėmesys, kad šis sprendimas įsiteisėjo vėliau, nei ieškovei buvo iškelta bankroto byla.

68. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovei 2022 m. gegužės 22 d. iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 27 d., todėl atsakovės darbo sutarties nutraukimo data laikytina nutarties įsiteisėjimo data.

69. Priteistina iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei L. J. 6 969,60 Eur (Å¡eÅ¡i tÅ«kstančiai devyni Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devyni eurai 60 ct) (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2021-09-15 iki nutarties dėl (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienos – 2022 m. gegužės 27 d., skaičiuojant už 8 mėnesius ir 12 dienų pagal atsakovės mėnesio vidutinį darbo užmokestį – 813,12 Eur.

70. Darbo ginčų nagrinėjimo komisija nustatė, kad (duomenys neskelbtini) darbo santykių nutraukimo dienÄ (2021-09-14) ieÅ¡kovei neiÅ¡mokėjo dviejų sumų – 1 567,63 Eur, Å¡iÄ sumÄ iÅ¡mokėjo 2021-09-15, ir 122,78 Eur, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas iÅ¡ieÅ¡koti netesybas tenkintinas. Komisija įvertindama tai, kad ieÅ¡kovei neiÅ¡mokėta 122,78 Eur suma yra akivaizdžiai mažesnė nei VDU, netesybas iÅ¡ieÅ¡ko nuo neiÅ¡mokėtos 122,78 Eur sumos už laikotarpį nuo 2021-09-15 (sutarties nutraukimo dienos) iki 2021-11-16 (Komisijos posėdžio dienos), o nuo neiÅ¡mokėtos 1 567,63 Eur sumos – ieÅ¡kovės VDU už 1 d.

Komisija apskaičiuoja, kad netesybos sudaro 292,44 Eur (253,72 Eur (122,78 Eur x 2 mėn.) + 8,16 Eur proporcingai už 2 k.d.) + 38,72 Eur (38,72 Eur x 1 d.), jos išieškotinos iš atsakovės. Teisėjų kolegijos vertinimu, keisti šios komisijos sprendimo dalies nėra teisinio pagrindo, nes šalys savo procesiniuose dokumentuose dėl šios sumos nepasisakė. Be to, komisijos sprendime buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) neišmokėta L. J. 122,78 Eur darbo užmokesčio dalis už 2021 m. rugpjūčio mėn. turi būti išmokėta skubiai, todėl netesybų skaičiuoti kitaip šios bylos kontekste nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 71. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

72. Patenkinus atsakovės apeliacinį skundÄ priteistina iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei L. J. 500 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ administravimui skirtų lėšų.

73.  Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo iÅ¡ bankrutuojančio juridinio asmens bankroto administravimui skirtų lėšų, bÅ«tina atsižvelgti į tokių bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimo momentÄ , t. y. ar Å¡ios iÅ¡laidos buvo patirtos iki asmens statuso pasikeitimo ir bankroto administratoriaus, turinčio atstovauti Å¡iam juridiniam asmeniui, paskyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimÄ panaikinti. IeÅ¡kinį atmesti. Palikti galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ darbo byloje APS-109-20056/2021, kuriuo nuspręsta: ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad L. J. ir (duomenys neskelbtini) 2019-07-23 sudaryta darbo sutartis Nr. 22 nutraukta (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 14 d.

įsakymu neteisėtai. Nustatyti, kad ieÅ¡kovės L. J. ir (duomenys neskelbtini) 2019-07-23 sudaryta darbo sutartis Nr. 22 nutraukta Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimu nuo nutarties dėl (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienos – 2022 m. gegužės 27 d. Priteisti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei L. J. 6 969,60 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis eurus 60 ct) (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2021-09-15) iki nutarties dėl (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienos – 2022 m. gegužės 27 d.

Priteisti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) L. J. 813,12 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus trylika eurų 12 ct) (neatskaičius mokesčių) kompensacijos, pripažinus ieÅ¡kovės L. J. atleidimÄ neteisėtu. Priteisti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) L. J. 122,78 Eur (vieno Å¡imto dvideÅ¡imt dviejų eurų 78 ct) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio dalį už 2021 m. rugpjūčio mėn., visÄ Å¡iÄ sprendimo dalį vykdyti skubiai. Priteisti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei L. J. 292,44 Eur (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt du eurus 44 ct) (neatskaičius mokesčių) netesybų už laikotarpį nuo 2021-09-15 iki 2021-11-16.

IeÅ¡kovės L. J. reikalavimÄ atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas iÅ¡ieÅ¡kojimo atmesti. Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos (2022 m. gruodžio 17 d.) iki Å¡io sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) po 813,12 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus trylika eurų 12 ct) (neatskaičius mokesčių) L.

J. vidutinio darbo užmokesčio už kiekvienÄ priverstinės pravaikÅ¡tos mėnesį. Priteisti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei L. J. 500 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ administravimui skirtų lėšų. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Irma Čuchraj Erika MisiÅ«nienė Giedrė Seselskytė