2025-12-03 Nr. AB-21498-3-64-3-01383-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-877-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01383-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2025 m. kovo 4 d. raštą Nr. (1.23 Mr)-7R-818 (toliau – ir Raštas) (neveikimą / vilkinimą) ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą įgyvendinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 3 p.) 1998 m. liepos 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 851 nustatytas funkcijas – tinkamai / teisingai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo); priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį (22,50 Eur).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 25 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas už piktnaudžiavimą procesu skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas teismui 2025 m. birželio 20 d. paduotu skundu prašo panaikinti Raštą. Pareiškėjas skunde nenurodė, kada gavo šį ginčijamą aktą, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) teismas nustatė, kad pareiškėjui 2025 m. kovo 31 d. buvo žinoma apie šiame skunde ginčijamą Raštą, kadangi pareiškėjas 2025 m. kovo 31 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, ginčydamas šį aktą (administracinė byla Nr. eI3-10928-780/2025).

Atsižvelgęs į tai, kad šis skundas dėl Rašto teismui pateiktas tik 2025 m. birželio 20 d., teismas darė išvadą, kad pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neprašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, jog ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti skundą teismui, pateikiant kartu ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 30 str.).

Teismas vadovavosi ABTĮ 36 straipsnio 4 dalimi, 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2 dalimi, atsižvelgė į pareiškėjo Regionų administraciniame teisme inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, ir pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu, todėl skyrė jam 200 Eur baudą.

Pareiškėjas kartu su skundu pateikė žyminio mokesčio apmokėjimo kvitą, tačiau, patikrinus Liteko sistemą ir norint įskaityti žyminį mokestį, duomenų, kad žyminis mokestis būtų sumokėtas už šį teismui pateiktą skundą nėra, todėl teismas negrąžino pareiškėjui žyminio mokesčio.

III. Pareiškėjas P. V. atskiruoju skundu prašo: kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 (Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai) neatitinka tikrovės; panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo; priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui, Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, faktus ir įstatymo normas bei neteisingai išsprendė pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, nepagrįstai skyrė baudą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, taip pat kuria pripažinus, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu, jam paskirta 200 Eur bauda, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, 2025 m. birželio 20 d. kreipdamasis į teismą dėl Teisingumo ministerijos 2025 m. kovo 4 d. priimto Rašto panaikinimo, yra akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, pareiškėjas šio termino neprašo atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu. Analogiško išaiškinimo buvo laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (žr., pvz., 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-931-463/2025, 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-853-629/2025).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad LVAT, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus dėl analogiškų reikalavimų kaip ir šioje administracinėje byloje (žr., pvz., 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-557-662/2025, 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-815/2025, 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-990-492/2025, 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-978-415/2025), laikėsi pozicijos, jog Raštas apskritai negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT (ABTĮ 15 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 16 str. 1 d.).

Dėl pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį LVAT ne kartą pasisakė, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-557-662/2025, 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-815/2025, 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-990-492/2025, 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-978-415/2025). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai netenkinami.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti tam tikras aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia teisės nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos pareiškėjas nurodo minėtame prašyme.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui skirta 200 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė baudą neteisingai aiškindamas piktnaudžiavimo sąvokos sampratą.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą.

LVAT, aiškindamas šias nuostatas, yra pažymėjęs, kad įstatymai garantuoja asmens teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-759/2011). Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-861/2011, 2010 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-85/2010). Spręsdamas baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo klausimą, teismas vertina proceso šalies ir (ar) jos atstovo elgesį piktnaudžiavimo aspektu ir skiria baudą tik nesąžiningai besielgiantiems ir vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018).

Kaip jau ne kartą konstatuota LVAT praktikoje (žr., pvz., 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-629/2025, 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-742-815/2025), pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius sprendimus (šiuo atveju – Raštą). Taigi, pareiškėjo elgesys, kai jis tendencingai kreipiasi su skundais į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pagrįstai pripažintinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu. Toks itin dažnas (ir galbūt nepagrįstas) bylinėjimasis gali sudaryti kliūtis teismui operatyviai ir sklandžiai nagrinėti bylas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė