2018-11-14 Nr. AB-21904-3-61-3-00501-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-770-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00501-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 39

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius, Kauno valstybinis muzikinis teatras ir A. L.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – ir pareiškėjas, LRT) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI Kauno skyrius) vyriausiojo darbo inspektoriaus R. K. 2015 m. birželio 30 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2 (toliau – ir Aktas) dalį, kuria nepakeistas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir atsakovas, VDI) Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2015 m. gruodžio 18 d. papildomo tyrimo aktas, kuriuo konstatuoti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) pažeidimai, padaryti LRT; 2) VDI Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. SD-37-207 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl LRT veiksmų vertinimo; 3) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2015 m. gruodžio 18 d. papildomo tyrimo akto (toliau – ir Papildomas aktas) dalį, kuria konstatuoti DSSĮ pažeidimai, padaryti LRT.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. kovo 27 d. Kauno muzikiniame teatre (toliau – ir Teatras) įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu LRT darbuotojas A. L. patyrė sunkų sveikatos pakenkimą (toliau – ir Atsitikimas). Pareiškėjo teigimu, Aktas, Papildomas aktas ir Sprendimas neatitinka įstatymo ir kitų teisės aktų keliamų reikalavimų, nes yra pagrįsti netinkamu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei netinkamu materialinės teisės normų taikymu.

3. Teigė, jog nepagrįstai nustatyta Atsitikimo priežastis – netinkamas LRT darbo organizavimas bei atsakomybę šalinančios aplinkybės. Nurodė, jog Teatras nederino sprendimų dėl orkestro duobės uždengimo su LRT ir jų nekoordinavo. LRT galėjo veikti ir veikė tik remdamasis Teatro pateikta informacija, t. y. kad orkestro duobė iki filmavimo ir repeticijos bus saugiai uždengta. Tyrimo metu nebuvo įvertinta aplinkybė, kad kūrybinės grupės faktinė vadovė režisierė A. E. ir vyresnysis operatorius V. V. telefonu nurodė atvykusiems trečiosios grupės operatoriams, tarp jų ir A. L., laukti repeticijos pradžios. Kadangi buvo trumpalaikis ir nesudėtingas darbas, nebuvo poreikio rengti atskirą susitarimą ar bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą.

4. Nurodė, jog Papildomame akte nemotyvuota, kodėl buvo nepakankamas darbuotojo instruktavimas ir kodėl buvo reikalingas specialus instruktavimas. Pažymėjo, kad LRT darbuotojai ir anksčiau Teatre atliko filmavimo darbus, todėl tai buvo įprastinė jų darbo vieta, žinoma scena, filmavimas be specialių užduočių. A. L. buvo tinkamai instruktuotas 2015 m. sausio 22 d., t. y. prieš kelis mėnesius iki Atsitikimo. Renginio repeticija turėjo prasidėti 13.40 val., o Atsitikimas įvyko 13.00 val. Be to, Papildomame akte visiškai neatsižvelgta ir į paties darbuotojo veiksmus bei neįvertintas jų reikšmingumas Atsitikimo priežastims. Teigė, kad Atsitikimą lėmė ir paties darbuotojo neatsargumas bei Teatro veiksmai.

5. LRT nurodė, kad buvo suvaržyta pareiškėjo teisė dalyvauti tyrime. Pabrėžė, kad terminas darbdaviui – LRT pasirašyti Papildomą aktą arba pateikti atsisakymo motyvus turėjo būti pateiktas su visa tyrimo medžiaga. Papildomo akto tyrimo išvados yra prieštaringos, neįvertintas priežastinis ryšys tarp reikšmingų aplinkybių ir nukentėjusiam operatoriui duotų nurodymų bei paties A. L. didelio neatsargumo, nepaisymo laukti repeticijos pradžios, jam žinomų LRT darbų saugos instrukcijų nesilaikymo. Pareiškėjas teigė, jog VDI tyrimai neišsamūs ir neobjektyvūs, padarytos išvados dėl netinkamo LRT veikimo neatitinka faktinių aplinkybių.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti. Pažymėjo, jog Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje 2016 m. birželio 21 d. priimtas nutarimas (toliau – ir Nutarimas) nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir teigė, kad būtent dėl Teatro netinkamai atliktų orkestro duobės uždengimo darbų įvyko Atsitikimas ir tai yra tiesioginė nelaimingo atsitikimo priežastis.

7. Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Nurodė, kad atlikus papildomą tyrimą, Papildomame akte naujai išdėstė aplinkybes bei Atsitikimo priežastis. Atsitikimas įvyko dėl dviejų priežasčių, t. y. A. L. nebuvo informuotas apie galimus pavojus bei pavojingas zonas Teatro scenoje bei dėl Teatro nesaugiai atliekamų scenos orkestro duobės uždengimo darbų. Pažymėjo, jog DSSĮ 30 straipsnio nuostatos konkrečiai nurodo, kuris darbdavys turi imtis iniciatyvos. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 260 straipsnio 1 dalis ir DSSĮ 11 straipsnio 1 dalis patvirtina, kad saugias ir sveikatai nekenksmingas sąlygas turėjo sudaryti darbdavys – LRT.

9. Akcentavo, kad jokio susitarimo dėl darbų organizavimo bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo nebuvo. Darbdaviai neįgyvendino DSSĮ 30 straipsnio nuostatų, o tai ir sąlygojo Atsitikimą. Nurodė, kad darbų vadovo pareiga instruktuoti savo darbuotojus apie saugius darbo metodus, tačiau LRT darbuotojai nebuvo instruktuoti. Be to, nepateikti rašytiniai įrodymai dėl darbų vadovo paskyrimo. Remiantis DSSĮ 27 straipsnio 2 dalimi, darbuotoją privalu instruktuoti prieš pradedant dirbti. Įvykis įvyko darbo laiku, t. y. praėjus dviem su puse valandos nuo A. L. darbo pradžios. Darbuotojui atvykus į Teatrą, mobilią darbo vietą, dar buvo nebaigti paruošiamieji scenos darbai, todėl atsiradę papildomi rizikos veiksniai nebuvo aptarti 2015 m. sausio 22 d. instruktavimo metu. Pažymėjo, kad LRT vadovaujantys darbuotojai, matydami ir žinodami, kad scenoje yra pavojingų zonų, apie tai A. L. neinformavo.

10. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo metu nenustatinėjami kalti asmenys ar sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas. Pareiškėjas buvo supažindintas su bendro pobūdžio saugos reikalavimais, tačiau juose nėra nurodytų konkrečių rizikos veiksnių. LRT nei VDI, nei teismui nepateikė įrodymų, kad A. L. yra apmokytas ir geba atlikti profesinės rizikos įsivertinimą savo darbo aplinkoje. Tyrimo metu taip pat nenustatyta, kad A. L. būtų nesilaikęs A. E. nurodymo, t. y. jis prieš filmavimo pradžią nutarė nueiti į tualetą ir palaukti žiūrovų salėje. Be to, nenustatyta, kad A. L. bei kitiems operatoriams buvo draudžiama eiti į Teatro patalpas. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad darbuotojas nesilaikė darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų ar A. E. nurodymų.

11. Pabrėžė, kad Darbdaviui nebuvo suvaržyta teisė dalyvauti Atsitikimo tyrime. Darbdavį atstovavo įgaliotas asmuo D. A.. N-1 formos aktas įsigaliojo 2015 m. gruodžio 23 d., nes minėtas aktas ir papildomo tyrimo medžiaga darbdaviui buvo įteikta 2015 m. gruodžio 18 d., o raštas gautas 2015 m. gruodžio 29 d., t. y. praleidus galimą pateikimo terminą. Atkreipė dėmesį, kad surašius Papildomą aktą, buvo pakeistos ir naujai išdėstytos Atsitikimo priežastys, todėl Akte nurodytos priežastys nebegalioja ir nesudaro pagrindo jų panaikinti.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo VDI Kauno skyrius palaikė atsakovo VDI atsiliepime išdėstytą poziciją.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. L. pateikė paaiškinimus, nurodydamas, kad nesutinka su LRT pozicija, jog jis yra kaltas, kad įkrito į Teatro orkestro duobę. Režisierė nepranešė apie pavojus scenoje, Teatre niekas neįspėjo, jokių įspėjamųjų ženklų nebuvo, nežinojo, kad Teatre yra orkestro duobė. Teigė, kad į orkestro duobę įkrito tik dėl to, kad ji buvo užmaskuota ir neatskirta įspėjamaisiais ženklais. Pabrėžė, kad nepagrįsti kaltinimai dėl neatsargumo, kadangi jis negalėjo žinoti ir tikėtis, kad grindys yra ne grindys, o medžiaga užmaskuota orkestro duobė. LRT neinformavo ir neįspėjo apie galimus pavojus scenoje.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas nustatė, kad Teatre įvyko Atsitikimas, kurio metu LRT darbuotojas A. L., eidamas Teatro scena, pateko į pavojingą scenos zoną, įkrito į orkestro duobę ir dėl to patyrė sunkius sveikatos pakenkimus. Akte užfiksuota, kad atsitikimas įvyko 2015 m. kovo 27 d. 13 val. Trečiojo suinteresuoto asmens A. L. pamainos trukmė buvo nuo 11.00 iki 23.00 val. Po nelaimingo atsitikimo praėjus 2 val., VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius surašė Nelaimingo atsitikimo darbe N-l formos aktą (I t., b. l. 147–151). Nelaimingo atsitikimo priežastimi nurodytas netinkamas darbų organizavimas. LRT nesutikdamas su Akte nurodytomis tyrimo išvadomis, 2015 m. rugpjūčio 27 d. skundu kreipėsi į VDI vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių (II t., b. l. 88–93). VDI Inspektorius 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. V-211 (t. 1, b. l. 88) paskyrė įvykio darbe papildomą tyrimą, kurį pavedė atlikti VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo pavaduotojui – vyriausiajam darbo inspektoriui Ramūnui Rakauskui (toliau – ir Tyrėjas).

16. Tyrėjas, vadovaudamasis papildomo tyrimo metu surinkta informacija ir įvertinęs įvykio darbe faktines aplinkybes, 2015 m. gruodžio 18 d. surašė Papildomo tyrimo aktą, kuriame pateikė aplinkybes bei nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (11 punktas) (II t., b. l. 19–22). Pirmąja Atsitikimo darbe priežastimi nurodė netinkamą darbų organizavimą, t. y. nesant susitarimo tarp dviejų darbdavių – LRT ir Teatro dėl darbų organizavimo ir neinformavus vienas kito apie galimus pavojus, darbdaviai nesiėmė pakankamų priemonių darbui organizuoti taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata. Prieš pradedant darbus A. L. nebuvo supažindintas su galimais rizikos veiksniais bei pavojais jo darbo vietoje. Buvo pažeisti DSSĮ 20 straipsnio 1 ir 2 dalies bei 27 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Teatras netinkamai atliko orkestro duobės uždengimo darbus, nes dalis orkestro duobės buvo uždengta tik juodos spalvos audeklu, t. y. palikta ertmė, neturinti tvirto pagrindo, tokia pavojinga zona nebuvo paženklinta įspėjamaisiais ženklais. Taip buvo pažeisti DSSĮ 30 straipsnio ir 14 straipsnio 1, 4 dalies reikalavimai bei darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 15.1 punkto reikalavimai.

17. LRT 2015 m. gruodžio 18 d. pranešimu (gautas 2015 m. gruodžio 29 d.) VDI nurodė, kad atsisako pasirašyti Papildomą aktą (II t., b. l. 23–24). VDI 2015 m. gruodžio 30 d. rašte, įvertinusi LRT Teisės skyriaus vadovės nurodytas aplinkybes, nusprendė nekeisti Papildomo akto išvadų (II t., b. l. 25–26).

18. VDI 2016 m. sausio 6 d. priėmė Sprendimą Nr. SD-37-207 pripažinti, kad papildomas tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe atliktas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau – ir Nuostatai), reikalavimais, bei laikyti, kad Papildomo tyrimo aktas, surašytas 2015 m. gruodžio 18 d., Nelaimingo atsitikimo darbe N-l formos aktas, surašytas 2015 m. birželio 30 d. bei pirminio, papildomo tyrimo metu surinkta medžiaga yra neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalis (II t., b. l. 83–84).

19. Pareiškėjas nesutiko su VDI nustatytomis Atsitikimo priežastimis, pripažinus LRT padarius DSSĮ pažeidimus. Teismas pažymėjo, jog Akte nurodytos priežastys (11 punktas) yra pakeistos ir naujai išdėstytos Papildomame akte, todėl vertintinos tik šios Atsitikimo priežastys. Pakeitus Akte nurodytas Atsitikimo priežastis, jos yra nebegaliojančios, todėl ir pareiškėjo reikalavimas reiškiamas šiuo aspektu yra nevertinamas.

20. Byloje nustatyta, kad Atsitikimas darbe įvyko dėl dviejų veiksnių, t. y. nukentėjusysis A. L. nebuvo informuotas apie galimus pavojus bei pavojingas zonas jo darbo aplinkoje (Teatro scenoje) bei dėl Teatre nesaugiai atliekamų scenos orkestro duobės uždengimo darbų. Kauno apygardos prokuratūros nutarime baudžiamosios atsakomybės klausimas spręstas vertinant Teatro veiksmus dėl netinkamai atliktų scenos įrengimo darbų. Šioje byloje nagrinėjamas LRT nustatytų darbų saugos reikalavimų pažeidimo klausimas.

21. Teismas nustatė, kad A. L. pagal darbo sutartį, sudarytą su LRT, dirba televizijos programos direkcijos Televizijos laidų gamybos skyriaus Televizijos operatorių grupės televizijos operatoriumi (I t., b. l. 173–174). LRT su Teatru 2015 m. kovo 12 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria įsipareigojo 2015 m. kovo 27 d. Teatre nufilmuoti ir tiesiogiai transliuoti Auksinio kryžiaus apdovanojimo ceremoniją. LRT generalinio direktoriaus 2015 m. kovo 25 d. įsakymu operatorius A. L. buvo komandiruotas į Kauną tiesioginei renginio „Auksinis kryžius“ transliacijai. Taigi LRT yra pareiškėjo darbdavys.

22. Teismas nevertino argumentų dėl DSSĮ 30 straipsnio nuostatų taikymo, kadangi LRT minėtos normos pažeidimas nebuvo nustatytas. LRT nustatyti DSSĮ 20 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 27 straipsnio 2 dalies pažeidimai.

23. Darbo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje bei DSSĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais yra darbdavio pareiga. Darbdavio aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką administracinėje byloje Nr. eA-1051-525/2016.

24. Teismas nustatė, kad Teatras ir LRT nebuvo sudarę sutarties dėl darbuotojų saugos paskirstymo. A. L. ir Teatro nesiejo jokie darbo santykiai. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad LRT, kaip darbdaviui, kilo pareiga užtikrinti operatoriaus darbo saugą ir sveikatą. Pažymėjo, jog Nutarimu išspręstas Teatro baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimas dėl netinkamai uždengtos scenos duobės ir vertinant LRT veiksmus neturi teisinės reikšmės. VDI tyrimo objektas ir baudžiamosios atsakomybės taikymas yra skirtingų teisės šakų reguliuojami klausimai, kurie vertintini atskirai, nustatant atsakomybę pagal atitinkamas reguliavimo sritis.

25. VDI nustatė Atsitikimo priežastį – netinkamą darbų organizavimą. Darbus Teatre organizavo ir vykdė du darbdaviai, todėl jie turėjo susitarti dėl veiksmų, siekiant įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas. Teismas sutiko su VDI tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, kad nei žodinio, nei raštiško susitarimo dėl saugių darbų organizavimo bei darbuotojų supažindinimo su galimais pavojais nebuvo. Tokios sąlygos nebuvo aptartos 2015 m. kovo 12 d. pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad LRT darbuotojai buvo supažindinti su galimais rizikos veiksniais. Tai, kad LRT 2015 m. kovo 20 d. raštu informavo Teatrą, jog LRT techninė grupė atvyks 10 val. bei paprašė sudaryti technines sąlygas kilnojamai TV stočiai prisijungti prie trifazio 400 V elektros tinklo, nepatvirtina, kad buvo tinkamai užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata.

26. Teismas nustatė, kad į komandiruotę vykę LRT darbuotojai: V. V. (TV grupės vedantysis operatorius), KTS-3 pamainos viršininkas A. B. bei A. E. (LRT režisierė, renginio transliacijos režisierė) paaiškinimuose VDI patvirtino, kad jokio susitarimo dėl darbų organizavimo bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo nebuvo. Teatro direktorius 2015 m. spalio 30 d. rašte Nr. R2-240 patvirtino, kad susitarimo dėl bendrų darbų organizavimo tarp LRT ir Teatro nebuvo. A. E. nurodė, kad pagal scenarijų jokių rizikos veiksnių nebuvo numatyta, o Teatras neinformavo, kad dalis orkestro duobės uždengta tik audiniu. A. L. ir kiti LRT bei Teatro darbuotojai nurodė, kad nebuvo įspėti apie rizikos veiksnius. Teismas vertino, jog VDI nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina išvadą, kad LRT (šiuo atveju vertinami tik pareiškėjo veiksmai), nesant susitarimo su Teatru dėl darbo organizavimo, nesiėmė pakankamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti.

27. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog LRT darbuotojai nebuvo instruktuoti. Pareiškėjas nepaneigė VDI nustatytų aplinkybių ir nepateikė įrodymų dėl darbų vadovo paskyrimo, kuris instruktuotų darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius. Pareiškėjo teiginiai, kad Teatras turėjo tinkamai uždengti orkestro duobę, nepašalina LRT, kaip darbdavio, atsakomybės.

28. Pareiškėjo teiginius, kad VDI neįvertino A. L. darbo specifikos ir to, kad teisės aktai nenustato konkretaus laiko intervalo, per kurį darbuotojas turi būti informuojamas apie rizikos veiksnius ir instruktuojamas dirbti saugiai, teismas vertino kritiškai. Teismas nustatė, jog atsitikimas įvyko A. L. darbo metu. Aplinkybė, kad tai buvo A. L. išvykimo į komandiruotę filmuoti koncerto metu, negali paneigti darbo teisinių santykių tarp pareiškėjo ir A. L.. Šiuo atveju darbo sutartis apsprendė darbo pobūdį, t. y. nuolatinis darbas, dirbamas visą darbo dieną. Atsitikimas įvyko darbo laiku.

29. DSSĮ 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbuotojas negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Darbuotoją prieš pradedant dirbti privalėjo instruktuoti LRT. Teismas vertino, kad LRT neįvykdė darbdaviui keliamos pareigos supažindinti A. L. su galimais rizikos veiksniais.

30. Nustatyta, kad vyko pasiruošimo darbai, be kurių neįmanomas filmavimas ir operatoriai turėjo būti savo darbo vietose. Nutarime nustatyta, kad A. E. paaiškino, jog atvykus susitiko su Teatro meno vadovu K. J., tuo metu scenoje vyko pasirengiamieji darbai. Su V. J. aptarė, ar viskas bus padaryta laiku, kadangi reikėjo uždengti orkestro duobę (II t., b. l. 127). Pati A. E. matė, kad buvo baigiama dengti orkestro duobė (II t., b. l. 5). Minėtos aplinkybės patvirtina, jog A. E. nuo to momento, kai atvyko į Teatrą ir susitiko su K. J. žinojo, kad atliekami orkestro duobės uždengimo darbai ir turėjo apie tai informuoti LRT operatorius, tačiau ji neinformavo ir neįspėjo A. L. bei kitų TV operatorių apie orkestro duobės neuždengimą. Ta aplinkybė, kad buvo pažadėta baigti scenos uždengimo darbus iki repeticijos pražios, nešalina LRT atsakingų asmenų atsakomybės dėl netinkamo darbuotojų instruktavimo tik atvykus į Teatrą (darbo vietą). Teismas vertino, jog VDI tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir darbo sutartį, t. y. kad operatorius dirbo nuolatinį darbą, visą darbo dieną. Be to, Atsitikimas įvyko darbo laiku, tai patvirtina ir LRT Personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vadovės 2015 m. gegužės 12 d. raštas Nr. 4RA-438(AA52) (t. 1, b. l. 187), kuriame nurodyta, kad įvykis darbe su A. L. įvyko praėjus 2.30 val. nuo darbo pradžios. Nors A. L. ne primą kartą vyko į Teatrą, tai negali paneigti darbdavio pareigos tinkamai ir laiku instruktuoti bei įspėti apie papildomos rizikos veiksnius. Mobili darbo vieta išvykus į Teatrą, kur nebaigti scenos įrengimo darbai, patenka į neįprastą nekasdieninę aplinką.

31. A. L. 2015 m. sausio 22 d. instruktavimo metu apie Teatre buvusius papildomus rizikos veiksnius nebuvo informuotas. A. L. 2015 m. sausio 22 d. buvo supažindintas su keturiomis instrukcijomis (I t., b. l. 178), tarp kurių ir „TV operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 44/11“, patvirtinta LRT generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1RA-214 (toliau – ir Instrukcija Nr. 44/11) (I t., b. l. 184–185) bei „Darbuotojų, dirbančių su transliacijomis, kuriančiu TV siužetus, filmus komandiruotėse, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 29/1“, patvirtinta LRT generalinio direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1 RA-159 (toliau – ir Instrukcija Nr. 29/1) (I t., b. l. 186).

32. Pareiškėjas teigė, kad Atsitikimas įvyko dėl A. L. veiksmų bei jo paties didelio neatsargumo, o šių aplinkybių neįvertino VDI. Teismo vertinimu, nesvarbu kokiu tikslu per sceną ėjo A. L., esminė aplinkybė, kad jis buvo darbo vietoje ir darbo laiku, o Atsitikimas nebūtų įvykęs, jei operatorius būtų buvęs įspėtas apie nebaigtą dengti scenos duobę.

33. Atsižvelgdamas į DSSĮ 2 straipsnio 21 punkto, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – ir VDIĮ) 4 straipsnio, 6 straipsnio 9 punkto, Nuostatų 30 punkto nuostatas, teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl A. L. didelio neatsargumo atmestini kaip nepagrįsti ir nekeičia VDI tyrimo metu nustatytų aplinkybių ir Atsitikimą lėmusių priežasčių. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad A. L. yra apmokytas ir geba atlikti profesinės rizikos įsivertinimą savo darbo aplinkoje, kaip nustatyta įspėtas nebuvo. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kokį A. E. nurodymą jis pažeidė. Be to, nepateikė duomenų, kad A. L., kaip TV operatoriui, eiti į Teatro patalpas buvo draudžiama. Operatoriaus darbo specifika apima ne tik filmavimą, bet ir tinkamą kamerų paruošimą filmavimui atlikti.

34. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad buvo suvaržyta darbdavio teisė pateikti argumentus. Nustatė, kad tyrime, kaip darbdavio – LRT atstovė, dalyvavo LRT Teisės skyriaus vadovė D. A., todėl darbdavys teisę į išsamų įvykio darbe tyrimą realizavo per savo paskirtą atstovą. Teismas darė išvadą, kad Tyrėjas tinkamai darbdavio atstovą informavo apie priimtus sprendimus ir darbdavio teisės dalyvauti tyrime nevaržė.

35. LRT įgaliota atstovė D. A. asmeniškai pasirašė raštą, kuriuo buvo siunčiamas Papildomas aktas. LRT Teisės skyriaus vadovė turėjo suprasti nustatyto termino svarbą ir atitinkamai ginti darbdavio poziciją. VDI tik 2015 m. gruodžio 29 d. buvo gautas D. A. raštas praleidus Nuostatų 46 punkte nustatytą terminą pateikti nesutikimo motyvus. Sutiktina su VDI pozicija, kad Papildomas aktas įsigaliojo 2015 m. gruodžio 23 d. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad jis negalėjo tinkamai dalyvauti tyrime. Teismas, įvertino papildomo tyrimo metu surinktus duomenis ir Papildomo akto 5 punkte nustatytas nelaimingo atsitikimo aplinkybes, sutiko su nustatytomis nelaimingo atsitikimo priežastimis (11 punktas).

36. Teismas padarė išvadą, kad VDI pagal suteiktą kompetenciją, vadovaudamasis DSSĮ, Nuostatų bei Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtintų „Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniai nurodymai“ (toliau – ir Metodiniai nurodymai) nuostatomis, atliko Atsitikimo tyrimą. VDI tinkamai įvertino LRT, kaip darbdavio, veiksmus nustatytų DSSĮ pažeidimų aspektu.

37. Teismas nenustatė aplinkybių, kurių VDI nevertino ar netinkamai įvertino, atlikdama nelaimingo atsitikimo tyrimą. VDI jokių naujų duomenų surinkti ar tyrimo papildyti nebegali. Pareiškėjas nepaneigė VDI tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Pareiškėjas nei VDI, nei teismui nepateikė papildomų duomenų savo teiginiams pagrįsti ir tyrimo išvadoms paneigti. Teismo vertinimu, VDI tinkamai ištyrė ir įvertino visas faktines aplinkybes. Konstatavo, kad buvo nustatytos įvykio darbe metu buvusios sąlygos, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė, nustatytos įvykio darbe priežastys (Nuostatų 29 punktas), nustatytas priežastinis ryšys. Ginčijamos Akto, Papildomo akto dalys ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, priimti nepažeidus Nuostatų reikalavimų, atitinka Metodinių nurodymų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

III. 38. Pareiškėjas viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. spendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

39. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad nevertina LRT argumentų dėl DSSĮ 30 straipsnio nuostatų taikymo, pažeidė šią taisyklę, kadangi sprendime dėstė apie dviejų darbdavių pareigą organizuoti darbą ir užtikrinti saugias darbo sąlygas. Pareiškėjas pabrėžia, kad šioje normoje aiškiai įtvirtina, kad bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašas yra rengiamas prireikus, t. y. kuomet konkrečių faktinių duomenų visuma lemia tokio poreikio atsiradimą, tačiau pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, ar egzistavo poreikis rengti bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą. Teismas, nepasisakydamas dėl DSSĮ 30 straipsnio taikymo, sprendime konstatavo, kad LRT nesiėmė pakankamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti.

40. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymų visumą bei atskirus įrodymus:

40.1. Nevertino aplinkybės, kad LRT galėjo veikti ir veikė tik gautos iš Teatro informacijos pagrindais. Kūrybinės grupės vadovė režisierė A. E. ir vyresnysis operatorius V. V. telefonu nurodė atvykusiems operatoriams, tame tarpe ir A. L., laukti repeticijos pradžios 13.40 val., kas reiškė, jog negalima nieko daryti, t. y. ir vaikščioti po rengiamą darbui sceną. Šių aplinkybių teismas nevertino, nors būtent tai parodo darbuotojo kaltę dėl įvykusio Atsitikimo.

40.2. Teismo posėdžio metu A. L. nurodė kitas aplinkybes, nei duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo byloje (Nutarimo 3 lapas), tai patvirtina LRT poziciją, kad operatoriams iki repeticijos pradžios nebuvo galima imtis jokių veiksmų Teatre bei paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad LRT nepateikė duomenų, kokį nurodymą A. L. pažeidė.

40.3. Teismas nepagrįstai nevertino Nutarime išdėstytų faktinių aplinkybių – darbuotojo ir liudytojų parodymų, VDI išvadų vertinimo ir LRT veiksmų bei jų priežastinio ryšio su Atsitikimu nebuvimo. Pažymi, nors Nutarimu išspręstas kaltų dėl Atsitikimo asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, tačiau juo nustatytos aplinkybės dėl priežastinio ryšio nebuvimo tarp LRT veiksmų ir Atsitikimo, šalina LRT atsakomybę ir darbų saugos srityje. Pamatiniai teisės principai draudžia dvigubą baudimą už tą patį veikimą.

40.4. Teismas nevertino byloje esančių duomenų, kad Teatras savarankiškai priėmė sprendimą dėl orkestro duobės uždengimo ir apie neuždengtas zonas LRT neinformavo. Teismas tik formaliai konstatavo, kad darbuotojo darbas prasidėjo vos jam išvykus į Kauną 11 val., o ne 13.40 val. kuomet turėjo pradėti dirbti.

40.5. Sprendime ir Papildomame akte visiškai neatsižvelgta į Instrukcijoje Nr. 44/11, Instrukcijoje Nr. 29/1, DSSĮ 33 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Neatsižvelgiama į faktinę aplinkybę, kad po Teatro patalpas nutarė vaikščioti pats A. L., todėl dėl tokio darbuotojo elgesio negali būti atsakingas darbdavys. Nebuvo tiriamos LRT darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų nesilaikymo aplinkybės, nors pagal DSSĮ 46 straipsnio 4 dalį jos priskiriamos prie nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dalyko.

41. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime paminėta LVAT praktika administracinėje byloje Nr. eA-1051-525/2016, kadangi šioje nutartyje buvo analizuojama kitokia, nei šioje nagrinėjamoje byloje, situacija – kuomet darbą organizuoja du darbdaviai.

42. Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

43. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad teismas nevertino LRT argumentų dėl DSSĮ 30 straipsnio nuostatų, nenagrinėjo ar egzistavo poreikis rengti bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą. Pažymi, jog 2015 m. kovo 12 d. pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje tarp Teatro ir LRT, aptarti tik atsiskaitymo už paslaugas bei autorinių teisių klausimai, tačiau neaptarti klausimai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo. 2015 m. kovo 20 d. LRT rašte Nr. 4RA-260(TV23) taip pat nėra jokių prašymų ar susitarimų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad jokio susitarimo dėl saugių darbų organizavimo tarp dviejų darbdavių nebuvo. Svarbi aplinkybė, kad darbai buvo organizuoti netinkamai, yra LRT darbų vadovo nepaskyrimas.

44. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad teismas nepasisakė dėl paties A. L. neatsargumo. Pažymi, jog darbuotojams sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais yra darbdavio pareiga (DSSĮ 11 str.), Profesinės rizikos vertinimas taip pat yra darbdavio pareiga. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad A. L. yra apmokytas ir geba atlikti profesinės rizikos įvertinimą savo darbo aplinkoje.

45. Pareiškėjo teiginiai, kad nukentėjęs darbuotojas dar nedirbo, yra visiškai nepagrįsti. Faktą, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko jau darbo laiku patvirtina LRT 2015 m. gegužės 12 d. raštas 4RA-438(AA52) kuriame teigiama kad įvykis įvyko praėjus 2.30 val. nuo darbo pradžios.

46. Dėl pareiškėjo teiginių, kad A. L. nesilaikė LRT režisierės A. E. nurodymo nesiimti jokių veiksmų Teatre ir laukti nurodymų, atsakovas pažymi, jog VDI tyrime nustatyta, kad A. E. pietaujant, kažkas susisiekė su ja telefonu, ir ji nurodė, jog generalinė repeticija prasidės tik apie 13.40 val., todėl operatoriai turi laukti, jokių kitų nurodymų nebuvo duota.

47. Dėl pareiškėjo teiginių, jog pamatiniai teisės principai draudžia dvigubą baudimą už tą patį veikimą, pažymi, jog VDI tirdama įvykius darbe, nenustatinėja kaltų asmenų, o nustato, ar buvo darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai. Atkreipia dėmesį, kad VDI tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu nustatytiems faktams, liudytojų parodymams, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neteisingai vertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 48. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2015 m. birželio 30 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2, VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2015 m. gruodžio 18 d. papildomame tyrimo akte nurodytų ir VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 6 d. sprendime Nr. SD-37-207 pripažintų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pažeidimų dėl trečiojo suinteresuoto asmens A. L. patirto nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių nustatymo pagrįstumo.

49. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, sprendime konstatavęs, kad Valstybinė darbo inspekcija, atlikdama nelaimingo atsitikimo tyrimą, tinkamai ištyrė visas faktines įvykio aplinkybes ir įvertino nelaimingo atsitikimo darbe priežastinį ryšį su darbu, nustatė įvykį lėmusius darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius teisės aktų pažeidimus.

50. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, jį motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl DSSĮ 30 straipsnio taikymo, be to, netinkamai vertino įrodymų visumą bei atskirus įrodymus, dėl ko neteisingai išsprendė bylą.

51. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

52. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai norminiai teisės aktai.

53. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (nagrinėjamam ginčui aktuali 2013 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XII-739 redakcija) 2 straipsnio 21 dalis apibrėžia, kad nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.

54. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Kaip ir teigia pareiškėjas, byloje nėra ginčo, jog trečiojo suinteresuoto asmens A. L. darbdavys yra VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, tad būtent pareiškėjas tiek pagal minėtas nuostatas, tiek ir pagal Darbo kodekso 260 straipsnio 2 dalį privalėjo užtikrinti darbuotojui saugą ir sveikatą.

55. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos tyrėjas, vadovaudamasis papildomo tyrimo metu surinkta informacija ir įvertinęs nelaimingo atsitikimo darbe (Kauno valstybiniame muzikiniame teatre) faktines aplinkybes, 2015 m. gruodžio 18 d. surašė Papildomo tyrimo aktą. Šiame akte pirmąja nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo pripažintas netinkamas darbų organizavimas, t. y. nesant bendro susitarimo tarp dviejų darbdavių (VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos bei Kauno valstybinio muzikinio teatro dėl darbų organizavimo ir vienas kito informavimo apie galimus pavojus atliekant darbus toje pačioje vietoje) nebuvo imtasi pakankamų priemonių darbui organizuoti taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata. Prieš pradedant darbus A. L. nebuvo supažindintas su galimais rizikos veiksniais bei pavojais jo darbo vietoje. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalies bei 27 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Antrąja priežastimi nurodyta tai, kad Kauno valstybinis muzikinis teatras netinkamai atlikinėjo orkestro duobės uždengimo darbus, nes dalis orkestro duobės buvo uždengta tik juodos spalvos audeklu, t. y. paliktos ertmės, neturinčios tvirto pagrindo. Tokios pavojingos zonos nebuvo aptvertos bei paženklintos įspėjamaisiais ženklais. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio ir 14 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimai bei Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233, 15.1 punkto reikalavimai.

56. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nevertinami argumentai dėl DSSĮ 30 straipsnio nuostatų taikymo, kadangi LRT minėtos normos pažeidimas nebuvo nustatytas. LRT nustatyti DSSĮ 20 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 27 straipsnio 2 dalies pažeidimai. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka dėl toliau nurodytų priežasčių ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus papildo.

57. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnį du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą.

58. Susipažinusi su Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 2 ir Papildomo tyrimo aktu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo 2015 m. gruodžio 18 d. surašyto Papildomo tyrimo akto 11 punktas dokumente išdėstytas ydingai, iš kurio galima suprasti, jog netinkamas darbų organizavimas, pažeidžiant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio nuostatas inkriminuotas tik vienam iš dviejų darbdavių – Kauno valstybiniam muzikiniam teatrui, kas nėra logiška nei šios teisės normos aiškinimo ir taikymo lingvistiniu, nei teleologiniu bei sisteminiu aspektais. Nors pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, klaidingai sprendė, jog nebuvo pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė DSSĮ 30 straipsnio nuostatas, tačiau sprendimo motyvuojamojoje dalyje gana detaliai išanalizavo atsakovo nustatytą A. L. patirto nelaimingo atsitikimo priežastį – netinkamą darbų organizavimą, kurį ir reglamentuoja DSSĮ 30 straipsnio dispozicija. Šiuo atveju konstatuotina, kad organizuoti darbus, atliekamus Kauno muzikiniame teatre, skirtus „Auksinių scenos kryžių“ teikimo ceremonijos organizavimui ir filmavimui, taip, jog būtų užtikrinta visų darbuotojų sauga ir sveikata, privalėjo tiek LRT, tiek ir Kauno valstybinis muzikinis teatras. Tai savo atsiliepimuose pažymėjo ir atsakovas, nurodydamas, kad darbdaviai neįgyvendino DSSĮ 30 straipsnio nuostatų, kas ir sąlygojo Atsitikimą.

59. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. kovo 12 d. pareiškėjas ir Kauno valstybinis muzikinis teatras sudarė sutartį, kuria LRT įsipareigojo 2015 m. kovo 27 d. Kauno muzikiniame teatre nufilmuoti ir tiesiogiai transliuoti per LRT kultūros programą organizatoriaus (t. y. Kauno valstybinio muzikinio teatro) rengiamą Auksinio kryžiaus apdovanojimų ceremoniją (1 p.), o organizatorius įsipareigojo suteikti LRT visą informaciją ir medžiagą, reikalingą koncerto filmavimui (2.1.1. p.). Nors Kauno valstybinis muzikinis teatras atsakovui 2015 m. spalio 30 d. rašte Nr. R2-240 teigė, kad susitarimo dėl bendrų darbų organizavimo tarp LRT ir teatro nebuvo, tačiau iš bendradarbiavimo sutarties 2.3 punkto, pagal kurį LRT įsipareigojo skirti technines priemones ir jas aptarnaujantį personalą koncertui filmuoti ir jau minėto sutarties 2.1.1 punkto galima daryti išvadą, jog LRT ir Kauno valstybinis muzikinis teatras 2015 m. kovo 27 d. turėjo vykdyti ir vykdė bendrus darbus Kauno valstybinio muzikinio teatro patalpose, tačiau netinkamai juos organizavo.

60. Įvertinusi faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas 2015 m. gruodžio 18 d. Papildomo tyrimo akte visiškai pagrįstai konstatavo, jog nesant bendro susitarimo tarp dviejų darbdavių, t. y. VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos ir bei Kauno valstybinio muzikinio teatro dėl darbų organizavimo ir vienas kito informavimo apie galimus pavojus, atliekant darbus toje pačioje vietoje (Kauno valstybiniame muzikiniame teatre), du darbdaviai nesiėmė pakankamų priemonių darbui organizuoti taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, kas buvo viena iš priežasčių, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas A. L..

61. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad LRT darbuotojai, įskaitant ir operatorių A. L., pareiškėjo ir Kauno valstybinio muzikinio teatro 2015 m. kovo 12 d. bendradarbiavimo sutarties pagrindu buvo komandiruoti į Teatrą 2015 m. kovo 27 d. tiesioginei renginio „Auksinis kryžius“ transliacijai. Pagal DSSĮ 27 straipsnio 2 dalį darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Į kitą įmonę pasiųstiems dirbti darbuotojams taip pat privalo būti suteikta informacija apie įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, <...>. Jokių duomenų, kad A. L. buvo informuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius Teatre, į kurį jis komandiruotas dirbti, instruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, į bylą nepateikta. Apie tokius esamus ar galimus veiksnius LRT, kaip A. L. darbdavys, netgi nesidomėjo, jų nesiaiškino. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir pateiktų (nepateiktų) įrodymų pagrindu padarytai išvadai, kad VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija neįvykdė darbdaviui įstatymo keliamos pareigos supažindinti darbuotoją A. L. su galimais rizikos veiksniais, tad atsakovas pagrįstai pripažino DSSĮ 27 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimą kaip veiksnį, įtakojusį nelaimingo atsitikimo kilimą.

62. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją apeliacinės instancijos teismo sprendimui motyvuoti gali būti pakankama pažymėti, jog teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo motyvais juos tiesiog įrašant į sprendimą arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. v. Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v. Spain). Pirmosios instancijos teismas sprendime nagrinėjamai bylai aktualiame kontekste išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo kitus atsakovo surašytuose aktuose konstatuotus Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimų pažeidimus, taip pat susijusių poįstatyminių teisės aktų nuostatas.

63. Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje jau esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, pažymi, kad patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl visų kitų pareiškėjo skunde keltų argumentų, todėl iš naujo dėl jų nepasisako.

64. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, kt.). Pirmosios instancijos teismas paminėtų ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies nuostatų nepažeidė. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei juos vertina pareiškėjas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

65. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

66. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo ginčijamos VDI Akto, Papildomo akto dalys ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, priimti nepažeidus teisės aktų reikalavimų.

67. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė