1e64e5db-e861-4a0b-82d0-b74155f3d352 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-4287-583/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00852-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 8 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjas Remigijus Arminas 2020 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 2–3) į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovės atstovas), priteisti 2 040 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodo, jog nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2020 m. balandžio 8 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN. Tvirtina, kad jis nebuvo aprÅ«pintas asmens higienos priemonėmis – dantų pasta, dantų Å¡epetėliu, skutimosi peiliukais, muilu, tualetiniu popieriumi.

Teigia, kad buvo laikomas nepriimtinomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, visÄ laikÄ jautėsi neÅ¡varus, jam tai sukėlė psichologinių iÅ¡gyvenimų. Nurodo, kad dėl dantų nepriežiÅ«ros teko kreiptis į odontologÄ . Mano, kad atsakovės atstovas neveikė tinkamai, pagal nacionalinės ir tarptautinės teisės aktuose numatytas normas, todėl patirta neturtinė žala iÅ¡ atsakovės atstovo turi bÅ«ti atlyginama pinigais. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 14–18) į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad nesutinka su skundo argumentais, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigia, kad nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos. Å iuo atveju yra taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas analogiÅ¡kas bylas yra nurodęs, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuojamas senaties terminas.

Alytaus PN praÅ¡o, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčo laikotarpiui nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. balandžio 8 d. Alytaus PN nurodo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo pakeistas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as, pagal kurį higienos priemonės nemokiems nuteistiesiems iÅ¡duodamos pasiraÅ¡ytinai. Pažymi, kad nuo 2017 m. pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės, nes jis neteikė praÅ¡ymų, kaip to reikalauja Alytaus PN direktoriaus 2017 m. sausio 27 d.

įsakymo Nr. 1-24 5 punktas. Pagal minėto įsakymo 7 punktÄ , pareiÅ¡kėjas buvo laikomas mokiu, nes sÄ skaitoje turėjo daugiau nei 0,5 bazinės iÅ¡mokos dydžio sumÄ , nuolat gaudavo pinigines perlaidas į asmeninę sÄ skaitÄ , taip pat gaudavo darbo užmokestį, todėl turėjo galimybę įstaigoje esančioje parduotuvėje nusipirkti bÅ«tiniausių higienos priemonių. Pažymi, kad remiantis teismine praktika neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė konkretaus patirtos žalos dydžio, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, neįrodė, jog žala kilo bÅ«tent dėl neteisėtais pripažintų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime (b. l. 33–34) į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad nesutinka su skundo argumentais, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas dėl skunde minėtų aplinkybių į Kalėjimų departamentÄ nesikreipė. PraÅ¡o reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų senaties terminÄ . Teigia, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme.

Mano, kad pareiÅ¡kėjas skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi bÅ«ti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimÄ , todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi nutarė administracinę bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas A. V. kreipėsi su skundu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti neturtinės žalos, jo teigimu, atsiradusios dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų Alytaus pataisos namuose, atlyginimÄ .

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010, 2013 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013, 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1462-858/2015). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos priėmimu buvo siekiama garantuoti susitariančių valstybių kiekvienam jų jurisdikcijoje esančiam žmogui teises bei laisves, apibrėžtas Å¡ios Konvencijos pirmame skyriuje (Konvencijos 1 str.). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad teisių apsaugos sistema, numatyta Konvencijoje, yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiÅ¡kiančiu tuo, jog pirmiausia pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymÄ si tenka nacionalinėms valstybės institucijoms (žr., pvz., EŽTT 1968 m. liepos 23 d. sprendimÄ Belgian Linguistic prieÅ¡ BelgijÄ ).

Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis palieka susitariančioms valstybėms vertinimo nuožiÅ«ros laisvę ir ji yra suteikta ne tik nacionaliniam įstatymų leidėjui, nes teisių ar laisvių apribojimas turi bÅ«ti numatytas įstatymo, bet ir nacionalinės teisės interpretavimo ir taikymo organams (tarp jų ir teismams). EŽTT yra įkurtas siekiant įvertinti aukÅ¡tųjų susitariančių Å¡alių Konvencijoje ir jos protokoluose prisiimtų įsipareigojimų laikymÄ si (Konvencijos 19 str.) (žr., pvz., EŽTT 1976 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ Handyside prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

EŽTT 1976 m. gruodžio 7 d. sprendime Handyside prieÅ¡ Jungtinę Karalystę taip pat pastebėjo, kad jo užduotis nėra pakeisti ir užimti kompetentingo nacionalinio teismo padėties, bet įvertinti, kaip buvo pasinaudota suteikta vertinimo nuožiÅ«ros laisve, padarytų pažeidimų buvimÄ , neužtikrinimÄ asmens teisių. Taigi EŽTT nėra kita teismo instancija, kuriai bÅ«tų pavesta persvarstyti nacionalinių teismų priimtus sprendimus (žr. EŽTT 1994 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ Kemmache prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ), nes pirminė atsakomybė už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimÄ ir taikymÄ tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiÅ¡kimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausia yra vadovaujamasi vidaus teise (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimÄ Cocchiarella prieÅ¡ ItalijÄ ).

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino pažymėtina, jog EŽTT yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

Nacionalinių valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Konvencijos 6 straipsniu, numatančiu teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimÄ Ashingdane prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ Bellet prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis.

Å is teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimiems laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimÄ Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

Taigi, kaip matyti iÅ¡ nurodytų iÅ¡aiÅ¡kinimų, EŽTT pats pripažįsta, jog savaime nacionalinėje teisėje įtvirtinta senatis nepažeidžia teisės kreiptis į teismÄ (Konvencijos 6 straipsnis), Å¡is teismas pripažįsta tokios senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumÄ , jeigu yra laikomasi numatytų reikalavimų, todėl sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties buvimo, jos taikymo sÄ lygų turi bÅ«ti atsigręžiama į nacionalinę teisę. IeÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Taigi, tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.).

Å ioje byloje svarbu tai, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 metų terminÄ gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas reikalavimÄ teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.

Kiek tai bÅ«tų susiję su senaties termino atnaujinimu, teisės normose, reglamentuojančiose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas siekia neturtinės žalos atlyginimo už kalinimÄ , jo teigimu, netinkamomis sÄ lygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2020 m. balandžio 8 d. PareiÅ¡kėjo skundas iÅ¡siųstas 2020 m. balandžio 9 d. (b. l. 9), todėl konstatuotina, jog reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2017 m. balandžio 8 d. pareiÅ¡kėjas yra praleidęs 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjas su skundu į teismÄ kreipėsi dėl atlyginimo žalos, kildinamos iÅ¡ kalinimo sÄ lygų, dėl kurių akivaizdumo (neaprÅ«pinimo higienos priemonėmis) jis iÅ¡ karto galėjo spręsti, ar jos pažeidžia jo teises ir jam sukelia neigiamų teisinių pasekmių, todėl nėra teisinių prielaidų atnaujinti senaties termino kreipiantis su skundu į teismÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo į teismÄ kreipėsi 2020 m. balandžio 9 d. ir nėra teisinio pagrindo atnaujinti terminÄ . Konstatuotina, jog reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2017 m. balandžio 8 d. yra pasibaigęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl Å¡i skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dalis atmestina kaip nepagrįsta. Dėl kalinimo sÄ lygų atitikties Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ . Nagrinėjamoje byloje aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami kalinamam asmeniui (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98, ir kt.).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių: elgesio trukmės, jo fizinio ir psichinio poveikio ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei jo sveikatos bÅ«klės. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas dar nereiÅ¡kia, kad nebus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Be to, EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ ; atsižvelgus į tai, toliau nėra bÅ«tina tirti kitus kalinimo sÄ lygų aspektus (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99, 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Alytaus PN buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis – nebuvo aprÅ«pinamas higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų Å¡epetėliu, skutimosi peiliukais, muilu, tualetiniu popieriumi). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (akto redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.) 173 straipsnio 8 dalis teigia, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtino Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as) (akto redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. sausio 1 d.). Tvarkos apraÅ¡o 4 punkte numatyta, jog pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant Tvarkos apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms. Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui (Tvarkos apraÅ¡o 5 punktas). AnalogiÅ¡kas teisinis reglamentavimas įtvirtintas ir Alytaus PN direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtintame Alytaus PN laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o 4 punkte. Minėto Tvarkos apraÅ¡o 5 punkte nurodyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems nuteistiesiems, esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. 7 punkte nustatyta, jog nuteistasis yra nemokus, kai per mėnesį iki praÅ¡ymo jį aprÅ«pinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo dienos savo asmeninėje sÄ skaitoje turėjo ir (ar) iÅ¡leido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio pinigų sumÄ .

Ä®vertinus minėtÄ teisinį reguliavimÄ darytina iÅ¡vada, jog higienos reikmenų paketas nuteistajam nemokamai iÅ¡duodamas tik jam pirmÄ kartÄ atvykus į pataisos įstaigÄ ir tik tais atvejais, kai nuteistasis Å¡ių priemonių neatsigabeno kartu su savimi. Kitais atvejais nuteistasis aprÅ«pinamas higienos priemonėmis tik tada, kai jis yra nemokus ir pateikia pataisos įstaigos administracijai raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ . Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nurodydamas, kad tik esant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui iÅ¡duoti higienos priemones (dantų pastÄ , dantų Å¡epetukÄ , skutimosi peiliukus) ir aiÅ¡kiam institucijos atsisakymui tai padaryti, yra pagrindas konstatuoti institucijos neteisėtus veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1993-502/2019, 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1289-1062/2020).

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad ginčo laikotarpiu buvo nemokus, teikė raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ Alytaus PN administracijai dėl higienos reikmenų paketo iÅ¡davimo ir jis nebuvo pateiktas. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes, todėl konstatuotina, kad Alytaus PN neturėjo prievolės pareiÅ¡kėjui nemokamai iÅ¡duoti skunde nurodytas higienos priemones, todėl Å¡i skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta. VieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas);

2) asmens patirtos žalos;

3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ . Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nenustačius bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo skundas atlyginti neturtinę žalÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, negali bÅ«ti tenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjas Remigijus Arminas