Legislator Case Law & Legislation
1e63c5e6-b527-4e5c-bfc3-643442d4d01d AI generated

1e63c5e6-b527-4e5c-bfc3-643442d4d01d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 1e63c5e6-b527-4e5c-bfc3-643442d4d01d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A442 - 1111/2011                                      Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.2; 9.8.1; 9.8.2 (S)                                                                                                                                                              LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. balandžio 14 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,sekretoriaujant AuÅ¡rai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Andriui Chudenkovui,atsakovo atstovui Igoriui Janavičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo S. B. skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

1e63c5e6-b527-4e5c-bfc3-643442d4d01d · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Todėl ginčijami sprendimai panaikinami ir byla perduodama atsakovui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, turi bÅ«ti visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtas pareiÅ¡kėjui priskaičiuotų mokesčių teisėtumas ir pagrįstumas bei priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. III.              Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.             Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl mokesčių administratoriaus pareigos teismine tvarka nuginčyti paskolos sutartį yra nepagrįstos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A442 - 1111/2011                                      Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.2; 9.8.1; 9.8.2 (S)                                                                                                                                                              LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. balandžio 14 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,sekretoriaujant AuÅ¡rai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Andriui Chudenkovui,atsakovo atstovui Igoriui Janavičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo S. B. skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.              Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. birželio 29 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04)-K3-178 patvirtino nurodymus pareiÅ¡kėjui sumokėti        1 035 450 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau – ir FAPM), 762 459 Lt FAPM delspinigių, 305 632 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 191 692 Lt GPM delspinigių ir skyrė pareiÅ¡kėjui 310 635 FAPM baudÄ , 91 690 Lt GPM baudÄ .             Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 68-288 patvirtino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. birželio 29 d. sprendimÄ Nr. (04)-K3-178.

Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės   2010 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. S-8(7-387/2009) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ Nr. 68-288. PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ ir prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2010 m. sausio 7 d. sprendimÄ Nr. S-8(7-387/2009), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ Nr. 68-288 bei Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. birželio 29 d. sprendimÄ Nr. (04)-K3-178; taip pat prašė įpareigoti mokesčių administratorių iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai atlikti naujÄ patikrinimÄ bei tinkamai suraÅ¡yti patikrinimo aktÄ .PareiÅ¡kėjas nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai konstatavo, kad jis nepagrindė dalies savo pajamų juridinę galiÄ turinčiais dokumentais ir kad jo iÅ¡laidos virÅ¡ijo dokumentais pagrįstas pajamas, ir nepagrįstai dėl to apskaičiavo papildomas pajamų mokesčių sumas.

PareiÅ¡kėjo pajamų, kuriomis suabejojo mokesčių administratorius, legalumÄ patvirtina pareiÅ¡kėjo ir G. G. 1991 m. kovo 29 d. sudaryta paskolos sutartis, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjui buvo paskolinta 20 000 000 JAV dolerių. Å iuo atveju buvo pateikti akivaizdÅ«s Å¡ios sutarties buvimo ir vykdymo įrodymai. Mokesčių administratorius į tai neatsižvelgė ir vis tiek priskaičiavo papildomas mokesčių sumas. Tačiau mokesčių administratoriaus pozicija yra grindžiama tik niekuo nepagrįstais samprotavimais ir prielaidomis.

Pareiškėjas nurodė, kad jam taip pat buvo priskaičiuoti nepagrįstai dideli delspinigiai. Delspinigius mokesčių administratorius turėjo teisę priskaičiuoti ne daugiau kaip už 6 mėnesius, kaip numatyta Civiliniame kodekse, arba už 180 dienų, kaip numatyta Mokesčių administravimo įstatyme.Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė 2000–2003 metų gyventojo turto ir pajamų deklaracijose deklaruotų ne banke turimų grynųjų pinigų įsigijimo šaltinio.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas tikrintu laikotarpiu savo iÅ¡laidoms panaudojo pinigines lėšas, gautas iÅ¡ kitų neapmokestintų pajamų Å¡altinių, nepagrįstų juridinę galiÄ turinčiais dokumentais bei kitais patikimais ir pakankamais įrodymais. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas disponavo teisės aktų nustatyta tvarka neapmokestinta pajamų suma, kuri lygi jo gautas pajamas virÅ¡ijančiai iÅ¡laidų sumai, t. y. 6 107 121 Lt. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, mokesčių administratorius pagrįstai pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , taikydamas iÅ¡laidų metodÄ , apskaičiavo pareiÅ¡kėjui papildomas pajamų mokesčių ir su jais susijusias sumas.

Atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo pateiktos 1991 m. kovo 12 d. ir 1991 m. kovo 29 d. sutarčių su         G. G. kopijos nepagrindžia jo 2000–2003 metų gyventojo turto ir pajamų deklaracijose deklaruotų ne banke turimų lėšų. 1991 m. kovo 12 d. Maskvoje tarp G. G. ir pareiÅ¡kėjo sudaryta 20 000 000 JAV dolerių piniginių lėšų perleidimo sutartis neatitinka jos sudarymo metu galiojusių įstatymų reikalavimų. PareiÅ¡kėjo nurodytos sutarties sudarymo aplinkybės prieÅ¡taringos, neaiÅ¡kÅ«s ir logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinami ekonominiai jos tikslai, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog minėta sutartis realiai nebuvo vykdoma, t. y. pinigai pareiÅ¡kėjui nebuvo perduoti.

Atsakovas nurodė, kad delspinigiai pareiÅ¡kėjui buvo apskaičiuoti laikantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų.Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiÅ¡kėjo skundu taip pat nesutiko. II.              Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 8 d. sprendimu panaikino Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2010 m. sausio 7 d. sprendimÄ Nr. S-8(7-387/2009), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ Nr. 68-288, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. birželio 29 d. sprendimÄ Nr. (04)-K3-178 ir perdavė bylÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos nagrinėti iÅ¡ naujo.             Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus iÅ¡vadomis, kad jis 2000–2003 metais gautų pajamų nepagrindė tinkamais įrodymais.

Ä®vertinus mokestinėje byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas mokesčių administratoriui pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tikrintu laikotarpiu turėtas iÅ¡laidas. Teismas nurodė, kad patikrinimo metu pareiÅ¡kėjas piniginių lėšų pagrindimui pateikė 1991 m. kovo 12 d. Maskvoje su G. G. sudarytos notariÅ¡kai nepatvirtintos sutarties kopijÄ . Å ioje sutartyje nurodyta, kad G. G. perdavė pareiÅ¡kėjui 20 000 000 JAV dolerių su teise jais disponuoti savo nuožiÅ«ra ir įpareigojo gautų pinigų sÄ skaita iÅ¡laikyti jos dukterį J.

G.. PareiÅ¡kėjas taip pat pateikė G. G. 2004 m. balandžio 16 d. pareiÅ¡kimÄ , Maskvoje patvirtintÄ notaro, kuriuo G. G. patvirtino, kad 1991 m. kovo 12 d. perdavė pareiÅ¡kėjui 20 000 000 JAV dolerių. Vėliau pareiÅ¡kėjas mokesčių administratoriui pateikė ir 1991 m. kovo 29 d. su G. G. Maskvoje sudarytos notariÅ¡kai nepatvirtintos paskolos sutarties kopijÄ . Pastarojoje sutartyje nurodyta, kad paskolos davėja G. G. suteikia pareiÅ¡kėjui 20 000 000 JAV dolerių paskolÄ 20 metų laikotarpiui.

Sutartyje taip pat nurodyta, kad ji sudaryta be palÅ«kanų; paskolos davėja paskolintÄ sumÄ pareiÅ¡kėjui perdavė 1991 m. kovo 12 d., suraÅ¡ant piniginių lėšų perdavimo–priėmimo sutartis; sudarant Å¡iÄ sutartį, dalyvavo liudininkai Č. V. N. ir F. V. A., kurie ginčų atsiradimo atveju paliudys sutarties teisingumÄ ir pinigų perdavimo–priėmimo faktÄ . Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo pateikta 1991 m. kovo 29 d. paskolos sutartis yra galiojantis sandoris ir turi juridinę galiÄ tol, kol nėra nuginčyta.

Tai, kad 1991 m. kovo 29 d. paskolos sutartis, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjas nurodo gavęs 20 000 000 JAV dolerių, neatitinka jos sudarymo metu galiojusių įstatymų reikalavimų, nėra pakankamas pagrindas mokesčių administratoriui be teismo sprendimo pripažinti jÄ niekine. PareiÅ¡kėjo pateikta paskolos sutartis, vertinant jÄ kartu su notaro patvirtinu 2004 m. balandžio 16 d. pareiÅ¡kimu, kuris, prieÅ¡ingai nei teigiama ginčijamuose sprendimuose, laikytinas ne G. G. paraÅ¡o tikrumo patvirtinimu, o notariÅ¡kai patvirtintu faktu, kad G.

G. tikrai paskolino pareiÅ¡kėjui 20 000 000 JAV dolerių pagal 1991 m. kovo 29 d. paskolos sutartį, laikytina tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu pareiÅ¡kėjo gautas pajamas. Teismas nurodė, kad tai, jog pareiÅ¡kėjas pateikė ne sutarčių originalus, bet jų kopijas, nepaneigia paskolos buvimo fakto. Taip pat Å¡io fakto nepaneigia atsakovo argumentai dėl pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų prieÅ¡taringumo ar ekonominės logikos, sudarant sutartį, nebuvimo. Teismas nurodė, kad             mokesčių administratoriai ir Mokestinių ginčų komisija neiÅ¡tyrė visų reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios bÅ«tų neabejotinas pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas deklaruotų ne banke turimų piniginių lėšų įsigijimo Å¡altinio nepagrindė juridinę galiÄ turinčiais dokumentais.

Todėl ginčijami sprendimai panaikinami ir byla perduodama atsakovui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, turi bÅ«ti visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtas pareiÅ¡kėjui priskaičiuotų mokesčių teisėtumas ir pagrįstumas bei priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. III.              Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.             Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl mokesčių administratoriaus pareigos teismine tvarka nuginčyti paskolos sutartį yra nepagrįstos.

Mokesčių administratorius nevertina sutarčių civiline teisine prasme, o vadovaujasi vieÅ¡osios teisės normomis. Nagrinėjamu atveju bÅ«tent ir buvo vertinamos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, paneigiančios pareiÅ¡kėjo teiginius, kad jis turi 1991 m. kovo 29 d. paskolos sutarties pagrindu gautų lėšų. Siekiant padaryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas turėjo 6 107 121 Lt pajamų iÅ¡ dokumentais nepagrįstų Å¡altinių, nėra bÅ«tina teismine tvarka nuginčyti jo nurodytÄ paskolos sutartį.

Mokesčių administratorius neneigė minėto sandorio, tačiau, remdamasis surinktais sandorį paneigiančiais įrodymais, įgyvendino savo teisę mokesčių sumas apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ . Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjo pateiktos 1991 m. kovo 12 d. ir 1991 m. kovo 29 d. notariÅ¡kai nepatvirtintų sutarčių kopijos nepagrindžia jo 2000–2003 metų deklaracijose deklaruotų ne banke turimų lėšų. Nurodytu minėtų sutarčių sudarymo metu galioję tiek Rusijos Federacijos, tiek Lietuvos Respublikos civiliniai įstatymai numatė, kad tokio pobÅ«džio sandoriams sudaryti yra bÅ«tina notarinė forma, o jos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu.

Be to, pareiškėjas minėtų sutarčių kopijas pateikė ne iš karto, o jo mokesčių administratoriui teikti paaiškinimai ir baudžiamojoje byloje atlikto ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl minėtos             20 000 000 JAV dolerių sumos gavimo bei dėl jo 2000–2003 metų finansinės padėties buvo prieštaringi. Atsakovas nurodo, kad 2004 m. balandžio 16 d. notariškai patvirtintas G. G. pareiškimas neįrodo, kad minėtos piniginės lėšos pareiškėjui 1991 m. kovo 12 d. buvo perduotos.

Maskvos miesto notarė, tvirtindama G. G. pareiÅ¡kimÄ , neturėjo galimybių faktiÅ¡kai įsitikinti prieÅ¡ 13 metų buvusių įvykių tikrumu, t. y. notariÅ¡kai patvirtino tik G. G. paraÅ¡Ä . Todėl notariÅ¡kai patvirtintas G. G. pareiÅ¡kimas laikytinas tik gynybiniais tikslais sudarytu dokumentu. Be to, G. G. nepagrindė juridinę galiÄ turinčiais dokumentais savo finansinių galimybių 1991 m. kovo 12 d. perduoti pareiÅ¡kėjui 20 000 000 JAV dolerių. Atsakovas nurodo, kad patikrinimo metu pagrįstai padaryta iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas tikrintu laikotarpiu iÅ¡laidoms panaudojo pinigines lėšas, gautas iÅ¡ kitų neapmokestintų pajamų Å¡altinių, nepagrįstų juridinę galiÄ turinčiais dokumentais bei kitais patikimais ir pakankamais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas disponavo neapmokestinta pajamų suma, kuri yra lygi pareiÅ¡kėjo gautas pajamas virÅ¡ijančiai iÅ¡laidų sumai, t. y. 6 107 121 Lt. Atsakovas nurodo, kad vietos mokesčių administratorius pagrįstai pareiÅ¡kėjui nuo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , taikant iÅ¡laidų metodÄ , apskaičiuotos 6 107 121 Lt pajamų mokesčių bazės priskaičiavo byloje ginčijamas mokesčių ir su jais susijusias sumas.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis suinteresuotas asmuo su apeliaciniu skundu sutinka.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.             PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam ginčijamos mokesčių sumos buvo priskaičiuotos 2009 m. kovo 26 d. patikrinimo aktu Nr. AU16-20.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio l dalį, mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tai reiškia, kad mokesčių administratorius 2009 m. kovo 26 d. galėjo paskaičiuoti mokesčius tik nuo pajamų už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 26 d., tačiau mokesčiai buvo priskaičiuoti už 2000–2003 metų laikotarpį.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad vieÅ¡osios teises normos nustato tik pareigÄ pagrįsti deklaruotas pajamas sandoriais, tačiau to, kas yra sandoris, kokios yra jo galiojimo sÄ lygos, vieÅ¡oji teisė nereglamentuoja; tai nustato privatinės teisės normos, kurios vieÅ¡osios teisės normų reglamentuojamiems santykiams taikytinos subsidiariai. Nagrinėjamu atveju privatinės teisės normos taip pat turi bÅ«ti subsidiariai taikomos ir tai reiÅ¡kia, kad galiojantys sandoriai (1991 m. kovo 12 d. ir 1991 m. kovo 29 d. pareiÅ¡kėjo su G.

G. sudarytos sutartys), kol nėra nuginčyti, turi būti laikomi pakankamais deklaruotas lėšas pagrindžiančiais juridiniais faktais. Mokesčių administratorius, neįvykdęs savo pareigos nuginčyti atitinkamus sandorius, neturėjo teisės apskaičiuoti papildomus mokesčius. Pareiškėjas nurodo, kad sandoriai, kurie turi būti sudaromi notarine forma, tačiau yra sudaryti paprasta rašytine forma, negali būti laikomi niekiniais, nes jeigu viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdo tokį sandorį, teismas turi teisę šios šalies reikalavimu pripažinti sandorį galiojančiu.

Taip yra numatyta Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalyje ir buvo numatyta 1964 metų Civiliniame kodekse. Todėl 1991 m. kovo 12 d. tarp pareiÅ¡kėjo ir G. G. sudaryta piniginių lėšų perdavimo sutartis negali bÅ«ti laikoma niekine ir galioja, kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl jos pripažinimo negaliojančia. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai remiasi pareiÅ¡kėjo, kaip kaltinamojo, baudžiamojoje byloje duotais parodymais. Baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kėjas buvo pasirinkęs atitinkamÄ gynybos pozicijÄ , paremtÄ nekaltumo prezumpcija.

Atsakovas neturi teisės remtis pareiÅ¡kėjo, kaip kaltinamojo, duotais parodymais tol, kol Å¡ie parodymai neiÅ¡tirti teismo posėdyje ir patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to, net ir atsakovo tendencingai atrinkti ir pateikiami jam naudingi baudžiamosios bylos duomenys negali paneigti fakto, jog pareiÅ¡kėjas realiai gavo 20 000 000 JAV dolerių.              Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :              Apeliacinis skundas tenkintinas. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. birželio 29 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04)-K3-178 patvirtino nurodymus pareiÅ¡kėjui sumokėti        1 035 450 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio, 762 459 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigių, 305 632 Lt gyventojų pajamų mokesčių, 191 692 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių ir skyrė pareiÅ¡kėjui 310 635 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio baudÄ bei 91 690 Lt gyventojų pajamų mokesčio baudÄ .

Pareiškėjui nurodyta sumokėti mokesčius bei su jais susijusias sumas dėl to, kad jis neįrodė 2000-2003 metų gyventojų turto ir pajamų deklaracijose deklaruotų ne banke laikomų grynųjų pinigų įsigijimo šaltinio. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti minėtose gyventojų turto ir pajamų deklaracijose deklaruotus ne banke laikomus grynuosius pinigus, mokesčių administratoriui pateikė 1991 m. kovo 12 d. ir     1991 m. kovo 29 d. Maskvoje su G. G. sudarytų sutarčių kopijas, pagal kurias jam buvo perleista ir paskolinta 20 000 000 JAV dolerių.

Byloje iÅ¡ esmės ginčas yra kilęs dėl to, ar minėtos sutartys pagrindžia 2000-2003 metų gyventojų turto ir pajamų deklaracijose deklaruotų ne banke laikomų grynųjų pinigų įsigijimÄ , tuo pačiu ir 2000-2003 metais patirtų iÅ¡laidų pajamų Å¡altinio teisėtumÄ .Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiÅ¡kėjo skundÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo S. B. mokesčių administratoriui pateikta 1991 m. kovo 29 d. sutartis yra galiojantis sandoris ir turi juridinę galiÄ tol, kol nėra nuginčyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymo nustatytos notarinės formos neatitinkantis sandoris yra nuginčijamas, tačiau pats savaime negali būti laikomas niekiniu. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada, kai vien sandorio galiojimas civiline teisine prasme yra traktuojamas kaip pagal sandorį gautų pajamų teisėtumo prezumpcija, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Dėl įrodymų vertinimo analogiškos kategorijos bylose (kuomet, remiantis įvairiais civiliniais sandoriais, įrodinėjamas (grindžiamas) mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog įrodinėjimo dalykas šiuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos, t. y. gautos ar negautos pajamos.

Å ios aplinkybės turėtų bÅ«ti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iÅ¡ kurių galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes (pvz., mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimÄ ; asmenų, iÅ¡ kurių pajamos neva gautos, paaiÅ¡kinimai apie tai, kad lėšos perduotos ar neperduotos; kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti lėšų perdavimÄ , parodymai). Ä®statymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, t. y.

įrodymais, daugiareikÅ¡miai susijusiais su įrodinėjimo dalykÄ sudarančiomis aplinkybėmis (pvz., įrodymai apie tai, kokiomis lėšomis galėjo disponuoti asmuo, iÅ¡ kurio galėjo bÅ«ti gautos pajamos; įrodymai apie gautų lėšų panaudojimo aplinkybes ir pan.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Taigi iÅ¡vados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumÄ darytinos, sistemiÅ¡kai bei kompleksiÅ¡kai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktÄ .

Vien atskirų formalių įrodymų (pvz. paprasta raÅ¡ytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiÅ¡ka pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia. Tokia iÅ¡vada darytina ir atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai.             Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su atsakovo ir Mokestinių ginčų komisijos iÅ¡dėstytais argumentais dėl minėtų sutarčių, kaip pareiÅ¡kėjo pajamų gavimo Å¡altinio, vertinimo.

             Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog        G. G., kuri, kaip nurodyta mokesčių administratoriui pateiktose 1991 m. kovo 12 d. ir 1991 m. kovo 29 d. sutartyse, pareiÅ¡kėjui perdavė, o vėliau ir paskolino 20 000 000 JAV dolerių, nepaaiÅ¡kino, kaip sukaupė tokiÄ pinigų sumÄ . Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryÅ¡ių valdybos 2004 m. vasario 26 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini), ji atsisakė paaiÅ¡kinti dėl pinigų gavimo fakto (MGK bylos t. 1, b .l. 198).

Ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kėjas, kelis kartus 2000 metais apklaustas kaltinamuoju, duodamas paaiÅ¡kinimus apie pajamų gavimo Å¡altinius, apie gautÄ paskolÄ ir G. G. nieko neminėjo bei minėjo, kad turi finansinių sunkumų. PareiÅ¡kėjas, 2003 m. sausio 13 d. deklaruodamas turtÄ ir pajamas už 1994-2002 metus, 1991 m. kovo 29 d. sudarytos paskolos sutarties nepateikė, o pateikė tik 1991 m. kovo 12 d. sudarytÄ pinigų perdavimo sutartį. Paskolos sutartį pateikė tik vėliau, pateikdamas pastabas dėl 2005 m. birželio 30 d. patikrinimo akto Nr.21-05-41-68.

Be to, pareiÅ¡kėjas mokesčių administratoriui ir Mokestinių ginčų komisijai skirtingai aiÅ¡kino pinigų gavimo iÅ¡ G. G. aplinkybes. Nors Mokestinių ginčų komisijos posėdžio metu aiÅ¡kino, kad paskolos sutartis buvo patvirtinta notariÅ¡kai, tačiau, kaip matyti iÅ¡ paskolos sutarties nuoraÅ¡o ir jos vertimo į lietuvių kalbÄ , Å¡i sutartis notariÅ¡kai nebuvo patvirtinta (MGK bylos t. 1, b. l. 116-119). Pateiktas G. G. 2004 m. balandžio 16 d. pareiÅ¡kimas, kuriame tvirtinama, kad ji perdavė pareiÅ¡kėjui 20 000 000 JAV dolerių, tik atkartoja tai, kas buvo nurodyta minėtose sutartyse, taigi irgi nepatvirtina realaus minėtos pinigų sumos perdavimo pareiÅ¡kėjui (MGK bylos t. 1, b. l. 121-122).

Vertinant minėtas sutartis, kaip pareiÅ¡kėjų gautų pajamų Å¡altinį, atsižvelgtina ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas mokesčių administratoriui nėra pateikęs sutarčių originalų.              Taip pat pareiÅ¡kėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. teismo įsakymÄ civilinėje byloje Nr. 2-1876-109/2011, kuriuo nutarta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo G. G. naudai 50 530 000 Lt. Tačiau Å¡is teismo įsakymas yra tik tam tikra civilinio teisinio pobÅ«džio iÅ¡dava ir mokestine teisine prasme nepagrindžia Å¡ioje mokestinėje byloje tiriamo pajamų gavimo.              Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad tiek atsakovas, tiek Mokestinių ginčų komisija, remdamasi byloje surinktais duomenimis, priėjo pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad minėtos sutartys nepagrindžia jose nurodytos pinigų sumos gavimo fakto.

             Atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumÄ bei teisingumÄ , mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Tačiau Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų bei įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su minėtų sutarčių sudarymu bei vykdymu. Dėl Å¡ių priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik paskolų sutarčių, kaip formalaus įrodymo, pateikimas mokesčių administratoriui per se negali bÅ«ti pripažįstamas tinkamu realaus piniginių lėšų gavimo fakto pagrindimu.              Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡iuo atveju mokesčių administratorius, atlikdamas pareiÅ¡kėjo 1991 m. kovo 12 ir 1991 m. kovo 29 d. sudarytų sutarčių vertinimÄ , rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio nuostatomis, kurios numato, jog tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus (Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalis).

Tačiau pažymėtina, jog mokesčių administratoriaus vertinti paskolos sandoriai nebuvo nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu teisinį pagrindÄ mokesčių administratoriui savo iniciatyva (ex officio) vertinti mokesčių mokėtojo sudarytus sandorius, kurie sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , bei neatsižvelgti į tokiais sandoriais apibrėžtÄ formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ nustato ne Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnis, bet Å¡io įstatymo 69 straipsnio 1 dalis (mokesčio apskaičiavimas taikant turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ ).

Kaip jau buvo konstatuota, iÅ¡ byloje surinktų įrodymų akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas, 1991 metais sudarydamas sandorius, kurie, kaip nustatė mokesčių administratorius, nebuvo ir negalėjo bÅ«ti realiai vykdomi, piktnaudžiavo teise ir siekė mokestinės naudos, t. y. siekė pagrįsti 2000-2003 metų gyventojų turto ir pajamų deklaracijose deklaruotų ne banke laikomų grynųjų pinigų įsigijimÄ bei 2000-2003 metais patirtų iÅ¡laidų pajamų Å¡altinio teisėtumÄ . Todėl tokia pareiÅ¡kėjo veikla privalėjo bÅ«ti kvalifikuojama pagal Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog nors ikiteisminės mokestinį ginÄÄ nagrinėjusios institucijos pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjui kyla prievolė papildomai sumokėti fizinių asmenų pajamų mokestį, gyventojų pajamų mokestį bei su jais susijusias sumas, tačiau, motyvuodamos Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , netinkamai rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi. Atitinkamai Å¡i motyvacija yra keistina, nurodant, jog analizuojami pareiÅ¡kėjo sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant draudimo piktnaudžiauti teise principÄ , o jų tikslas buvo mokestinės naudos siekimas, todėl į juos, apskaičiuojant mokesčius, neatsižvelgiama taikant Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ .             Teisėjų kolegija pažymi, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtÄ arba pavėluotai sumokėtÄ patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytÄ nedeklaruotÄ deklaruojamÄ ar neapskaičiuotÄ nedeklaruojamÄ mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo bÅ«ti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje).

Å ių delspinigių skaičiavimo tvarkÄ reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas, todėl pareiÅ¡kėjas nepagrįstai skunde nurodė, kad delspinigių skaičiavimui turėjo bÅ«ti taikomas Civiliniame kodekse numatytas ieÅ¡kinio senaties terminas dėl netesybų. Be to, įvertinus kitus pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus argumentus dėl delspinigių skaičiavimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie nepaneigia mokesčių administratoriaus atlikto delspinigių paskaičiavimo.              Įvertinusi aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas ir priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

                          Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies          2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :              Apeliacinį skundÄ patenkinti.             Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 8 d. sprendimÄ panaikinti.             PareiÅ¡kėjo S. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas neskundžiamas.

             Teisėjai                                        Stasys Gagys                                                     Dainius Raižys                                                     Skirgailė Žalimienė            Â