2023-11-22 Nr. AB-20521-3-62-3-02205-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-677-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02205-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atskirąjį skundą pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – N. S. ir V. S.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2023 m. rugpjūčio 9 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 8S-532-(14.8.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei S. S.“ (toliau – ir Sprendimas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. skundo trūkumams pašalinti, nes pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų.

Pareiškėjas, šalindamas teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus, padavė skundą, kuriame prašė panaikinti Sprendimą.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriame nurodė, jog pareiškėjui apie ginčijamą Sprendimą tapo žinoma 2023 m. birželio 8 d. gavus NŽT atsiliepimą Lietuvos administracinių ginčų komisijos byloje, tačiau Sprendimas pareiškėjui niekada nebuvo įteiktas, todėl laikytina, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnyje nustatytas terminas nepraleistas. Tuo atveju, jei teismas laikytų, kad terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo sužinojimo apie Sprendimą dienos, pareiškėjas prašo skundo padavimo teismui terminą atnaujinti. Pareiškėjas savo valią dėl S. S. nuosavybės teisių atkūrimo buvo išreiškęs 2015 m. vasario 26 d. ir 2023 m. sausio 6 d. prašymais, tačiau nesant jokia forma išspręsto prašymo dėl S. S. nuosavybės teisių atkūrimo, jis nesuvokė ginčijamo Sprendimo teisinių pasekmių. Atsakovas turėjo pareigą informuoti pareiškėją, jog pagal jo prašymą teisės į S. S. nuosavybę nebus atkurtos, tačiau atsakovas to nepadarė. Dėl to pareiškėjas turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, jog tolesnė nuosavybės teisių procedūra yra galima ir bus vykdoma. Tokios aplinkybės negali būti vertinamos kaip kliūtis atnaujinti terminą skundui paduoti, o šio termino praleidimo priežastys sietinos ne su asmens pasyviu, subjektyvaus pobūdžio elgesiu, bet su viešojo administravimo subjekto netinkamu veikimu, kuris pareiškėją suklaidino. Pareiškėjo sąžiningas suklydimas pripažintinas svarbia termino praleidimo priežastimi, objektyvia kliūtimi, sutrukdžiusia realizuoti jo subjektinę teisę ir tai sudaro pagrindą prašymą tenkinti ir terminą atnaujinti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir Atkūrimo įstatymo 19 straipsniu.

Teismas nustatė, jog pareiškėjo atstovė advokato padėjėja D. V. 2022 m. rugsėjo 8 d. buvo atvykusi į NŽT Kauno miesto skyrių ir susipažino su visa nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. iki 1940 m. valdytą žemę medžiaga, minėtą aplinkybę pareiškėjo atstovė patvirtino savo parašu. Ginčijamas Sprendimas pareiškėjo atstovei taip pat buvo išsiųstas elektroniniu paštu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad pareiškėjui apie priimtą Sprendimą tapo žinoma 2022 m. rugsėjo 8 d., todėl paskutinė diena skundui paduoti dėl Sprendimo panaikinimo – 2022 m. spalio 10 d. (įvertinus tai, kad 2022 m. spalio 8–9 d. nedarbo dienos). Dėl to teismas sprendė, jog paduodamas skundą teismui 2023 m. rugpjūčio 9 d., pareiškėjas praleido Atkūrimo įstatyme nustatytą 30 dienų skundo padavimo teismui terminą.

Teismas, vertindamas pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, pažymėjo, kad tokia priežastis kaip teisinių žinių neturėjimas yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti vertinama kaip svarbi, nuo pareiškėjo valios nepriklausanti aplinkybė, objektyviai sukliudžiusi laiku paduoti skundą, o pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis nesuvokė ginčijamo Sprendimo teisinių pasekmių, nelaikytina objektyvia priežastimi, sutrukdžiusia pareiškėjui pasikonsultuoti su atstovu ir laiku paduoti skundą teismui.

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, nepateisinamai ilgą laiką delsė kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Dėl to teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjo teigimu, termino skundui paduoti eigos pradžia laikytina, remiantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, Sprendimo įteikimo diena, NŽT atitinkamą sprendimą įteikiant pasirašytinai arba išsiunčiant registruotu paštu. Šiuo atveju pareiškėjas pripažintas S. S. įpėdiniu nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. iki 1940 m. valdytą žemę byloje ir ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Pareiškėjas dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese kaip įpėdinis jam suteiktomis teisėmis, 2015 m. ir 2023 m. teikė prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, todėl NŽT apie sprendimo priėmimą pareiškėją privalėjo informuoti Atkūrimo įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Tačiau NŽT pareiškėjo neinformavo ir šios aplinkybės NŽT neginčija, pareiškėjui Sprendimo neišsiuntus ir neįteikus.

Pareiškėjo vertinimu, dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą, nustatydamas termino skundui paduoti eigos pradžią. Teismas nepagrįstai sprendė, kad eigos pradžia skaičiuotina nuo pareiškėjo atstovės atvykimo į NŽT susipažinti su nuosavybės teisių atkūrimo byla, o susipažinimo su nuosavybės teisių atkūrimo byla metu (2022 m. rugsėjo 8 d.) nei Sprendimas, nei kiti dokumentai pareiškėjo atstovei įteikti nebuvo. Taigi negalima daryti išvados, jog Sprendimas buvo tinkamai įteiktas 2022 m. rugsėjo 8 d.

Pareiškėjas nurodo, jog apie priimtą Sprendimą ir tai, kad jis NŽT laikomas įgyvendintu, pareiškėjo atstovė sužinojo iš NŽT 2023 m. vasario 7 d. atsakymo į pareiškėjo 2023 m. sausio 6 d. prašymą. NŽT ginčijamą Sprendimą pateikė tik Lietuvos administracinių ginčų komisijai kartu su 2023 m. gegužės 17 d. atsiliepimu, pareiškėjo atstovė atsiliepimą su priedais gavo 2023 m. birželio 8 d., taigi pareiškėjo atstovė susipažino su Sprendimo turiniu tik pradėjus ginčą nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Jei šiuo atveju laikytina, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, termino eigos pradžia skaičiuotina nuo 2023 m. birželio 16 d., t. y. Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo priėmimo, pareiškėjui supratus, jog NŽT nespręs jo prašymo atkuri S. S. nuosavybės teises natūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje nagrinėjamas atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Nagrinėjamoje byloje ginčijamu Sprendimu NŽT nusprendė atkurti nuosavybės teises į pilietei S. S. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,8466 ha žemės, atlyginant pinigais už 0,8466 ha žemės 3 096 Eur. Kaip nurodyta Sprendimo 5 punkte, šis sprendimas surašytas dviem egzemplioriais, kurių vienas įteikiamas S. S. įpėdiniams, o kitas saugomas NŽT Kauno miesto skyriuje.

Atkūrimo įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta, jog NŽT turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos (1 d.). Apie sprendimo priėmimo laiką raštu turi būti informuoti šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai (2 d.). Sprendimai piliečiams išduodami ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos (6 d.).

Atkreiptinas dėmesys, jog Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąrašas piliečių, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, o pagal to paties straipsnio 2 dalį jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Bylos duomenimis, pretendentė S. S. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas yra pretendentės įpėdinis.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino skundui paduoti skaičiavimo, sprendė, jog termino eigos pradžia laikytina 2022 m. rugsėjo 8 d., o termino eigos pabaiga – 2022 m. spalio 10 d. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, šiuo atveju teismas termino skundui paduoti eigos pradžią siejo su sužinojimo apie ginčijamą Sprendimą momentu, teismui nurodžius, jog pareiškėjo atstovė advokato padėjėja D. V. 2022 m. rugsėjo 8 d. buvo atvykusi į NŽT Kauno miesto skyrių ir susipažino su visa nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. iki 1940 m. valdytą žemę medžiaga, šią aplinkybę patvirtindama savo parašu, o Sprendimas pareiškėjo atstovei taip pat buvo išsiųstas elektroniniu paštu.

Šią išvadą teismas darė įvertinęs atsakovo NŽT į bylą pateiktus 2023 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinimus pagal pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. užklausimą atsakovui, teismui pareiškėjo skundo priėmimo stadijoje aiškinantis reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo sužinojimu apie Sprendimą.

Taigi byloje ginčo dėl to, kad Sprendimas pareiškėjui įteiktas nebuvo, nėra.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-100-415/2023).

Tuo atveju, kai administracinis aktas neprivalėjo būti asmeniškai įteiktas asmeniui arba dėl tam tikrų priežasčių nebuvo jam įteiktas, tokį aktą suinteresuotas asmuo gali skųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šio akto priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS39-421/2008; 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-204/2010; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-637-552/2017).

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog pareiškėjo atstovė 2022 m. rugsėjo 8 d. buvo atvykusi į NŽT Kauno miesto skyrių, kuriame be kita ko susipažino su Sprendimu. Ši aplinkybė taip pat matyti iš to, jog pareiškėjo atstovė tą pačią dieną pateikė skyriui prašymą dėl dokumentų kopijų išdavimo, kuriame be kita ko prašė parengti Sprendimo kopiją, o 2022 m. spalio 6 d. pareiškėjo atstovei el. paštu buvo pateikta Sprendimo kopija.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismo išvada, jog šiuo atveju termino skundui paduoti eigos pradžia laikytina 2022 m. rugsėjo 8 d., kai pareiškėjo atstovė susipažino su Sprendimo turiniu. Dėl to pareiškėjas, padavęs skundą teismui 2023 m. rugpjūčio 9 d., praleido terminą skundui paduoti, kurio eigos pabaiga, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, laikytina 2022 m. spalio 10 d., kartu įvertinus tai, jog 2022 m. spalio 8–9 d. yra nedarbo dienos (ABTĮ 65 str. 4 d.).

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydamas, jog jis nesuvokė Sprendimo teisinių pasekmių, o atsakovas turėjo pareigą informuoti pareiškėją, jog pagal jo prašymą teisės į S. S. nuosavybę nebus atkurtos, tačiau to nepadarė. Pareiškėjo vertinimu, termino praleidimo priežastys sietinos ne su pasyviu, subjektyvaus pobūdžio elgesiu, bet NŽT netinkamu veikimu, kuris pareiškėją suklaidino.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, spręsdamas, jog šis terminas praleistas dėl subjektyvių priežasčių, pareiškėjui nebuvus pakankamai rūpestingu ir delsus kreiptis į teismą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Paprastai asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi (žr., pvz., 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010; 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013).

Įvertinusi pareiškėjo išdėstytus argumentus, taip pat tai, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjo teiginys, kad jis šiuo atveju buvo suklaidintas viešojo administravimo subjekto veiksmais, yra pripažintinas deklaratyviu ir nepagrįstu, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo suklydimu ar klaidingu ginčijamo Sprendimo sukeliamų teisinių pasekmių vertinimu, yra subjektyvios. Todėl nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis priežastimis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies prasme, sudarančiomis pagrindą tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti terminą skundui paduoti. Dėl to pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti yra netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius